Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ BIRŠTONE

LAIMANTAS JONUŠYS

Šių metų liepos 11-18 dienomis Birštone vyko Į Laisvę Fondo studijų savaitė. Tokia savaitė jau antrą kartą rengiama Lietuvoje. 1992 m. gegužės mėn. Į Laisvę Fondo nariai ir svečiai buvo susirinkę Nidoje.

Dėl įvairių priežasčių į Lietuvą iš Amerikos neatvyko kai kurie programoje numatyti pranešėjai: ambasadorius Stasys Lozoraitis, dr. Juozas Kazickas, dr. Vytautas Bieliauskas, advokatas Povilas Žumbakis. Apskritai išeivių dalyvavo kiek mažiau negu prieš metus. Truputį skyrėsi nuo pemykščios ir Lietuvoje gyvenančių dalyvių sudėtis, ypač politiniu požiūriu: vyravo dešiniosios, konservatyvios pakraipos žmonės. Lietuvos filialo tarybos pirmininkas Vidmantas Valiušaitis per atidarymą pasakė, kad jau buvo paleistas ,,gandų kipšiukas": esą bus kuriamas naujas LAFas, sieksiantis nuversti Lietuvoje kairiųjų valdžią. Į Laisvę Fondo valdybos pirmininkas, dr. Kazys Ambrazaitis patikino, kad nebus siekiama priimti jokių politinių sprendimų, o dabartinei opozicijai linkėjo daugiau pakantos — ne tik kovoti, bet ir konstruktyviai dirbti.

Pirmosios dienos pranešimai ir diskusijos įtvirtino nuosaikų toną. South Carolina universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis aiškino pamatinius šiuolaikinio liberalizmo principus: racionalistinį pasaulėžiūrų pliuralizmą ir visuomenės daugumai priimtiną politinį teisingumą.

Buvęs politinis kalinys, šiuo metu vyriausybės patarėjas religijų klausimais Petras Plumpa kalbėjo apie įvairias žmonių nuostatų permainas, įsitvirtinant Lietuvos nepriklausomybei. Pasak jo, kai kurie lietuviai pažiūras pakeitė kaip drabužius ir neketina atgailauti dėl to, kad anksčiau dėvėjo drabužius, kurie dabar nebemadingi. Tokius žmones reikėtų laikyti aukomis, — teigė Plumpa. Jis taip pat kritikavo stabmeldišką pamaldumą politikai, politinių stabų garbinimą ir tokią praktiką, kai politiniai oponentai paverčiami šėtoniškais priešais. Jo nuomone, tai susiję su perdėtu dėmesiu išoriniam pasauliui. Juk „Kristaus mokslas keičia žmonių sielų švytėjimą, o ne šio trimačio pasaulio dėsnius".

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ BIRŠTONE

ŽVILGSNIS Į LIETUVĄ IŠ DAINAVOS

Dainavoje š.m. rugpjūčio 1-8 d. LF bičiuliai surengė savo 37-tąją Lietuviškų studijų savaitę. Dalyvių skaičiumi ji nebuvo viena gausiausių, tačiau joje susidarė jauki ir darbinga nuotaika įvairiems pokalbiams Lietuvos bei išeivijos lietuvių gyvenimo klausimais.

Į šią savaitę iš Lietuvos atvyko Lietuvos Respublikos Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, aktyviai dalyvaujanti ir Į laisvę fondo Lietuvos filialo veikloje. Kaip vienintelei viešniai iš Lietuvos jai teko ir daugiausiai kalbėti. Pirmojoje savo paskaitoje, antradienį, Vilija Aleknaitė plačiai išdėstė Lietuvos žemės ūkio reformų ir privatizacijos problemas. Valdžia, atrodo, pirmiausia nėra susirūpinusi krašto gerove. Ji bijo, kad visiška privatizacija, kurios pageidauja Lietuvos ūkininkai, galutinai nesugriautų socialistinės sistemos. Todėl bandoma kurti iliuziją kažkokios „moksliškai” (esą mokslininkų kabinetuose) parengtos reformos. Pasisakoma prieš individualius ūkius, ūkininkai raginami ir net verčiami jungtis į bendroves, nes tada būsią daugiau pelno. Kuriamas technologijos pirmumo mitas prieš agrarinę politiką, tuo norint diktuoti ūkininkams ir primesti valstybės „pagalbą”. Premjeras Šleževičius net siūlo, kad turtingesnieji supirktų žemę iš sunkiau besiverčiančių savo kaimynų. Tai rodo, kad socializmo tikslams pasiekti vyriausybė bando net kapitalistinio kelio metodus.

LFB konferencija Dainavoje 1993. Nuotr. J. Urbono.

V. Aleknaitės nuomone, tokia žemės privatizacijos sąvoka yra neteisinga. Į žemę, ir apskritai į nuosavybę, žmogus turi žiūrėti ne materialiniu žvilgsniu, bet kaip į savo žemiškojo gyvenimo būdą.

Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS Į LIETUVĄ IŠ DAINAVOS

ATSIUSTA PAMINĖTI

Vytautas Vaitiekūnas, VIDURNAKČIO SARGYBOJE, Rinktiniai raštai, I tomas. Redagavo Antanas Sabalis. Šiame 371 psl. tome redaktorius pateikia vieno iŠ pačių taikliausių sovietologų mūsų spaudoje skelbtus ir neskelbtus raštus. V. Vaitiekūnas neatremiamai demaskuoja sovietinę okupaciją Lietuvoje, jos žudantį darbą visose gyvenimo srityse. Jis rašo apie teisės pažeidimus, prievartą ir „sovietinį teisingumą", liečia išeivijos veiklą Lietuvos laisvės byloje, parodo tarptautinės politikos klystkelius nuo Jaltos konferencijos iki Helsinkio, šis tomas, o taip pat ir planuojami sekantys du tomai, privalo rasti vietą kiekvieno lietuvio bibliotekoje. Knygą 1993 m. Čikagoje išleido Į Laisvę Fondas.

Antanas Paškus, DIEVAI, DVASIOS IR ŽMONĖS ,NAUJAJAME AMŽIUJE'. Autorius įvadiniame žodyje rašo, jog Lietuvoje bandoma „proletariato revoliucijos paliktą tuštumą" užpildyti įvairų kultų idėjomis. Tad „norint ar nenorint reikia su šiuo kviestu ar nekviestu svečiu susipažinti. Juk šis nepažįstamasis gali Vakarų krikščioniškos kultūros pastatą praturtinti arba sugriauti". Šioje 269 psl. knygoje autorius ir supažindina skaitytoją su hinduizmu, budizmu, Krišnos pasekėjais, reinkarnacija, okultizmu bei kitais kultais ir prieina prie ,naujojo amžiaus' filosofijos. Knygą išleido 1993 m. Caritas leidykla Kaune dr. Rožės Šomkaitės lėšomis.

Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI

DR. VYTAUTAS DAMBRAVA ATSIUNTĖ TOKĮ SVEIKINIMĄ

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS VENEZUELOJE DR. VYTAUTAS DAMBRAVA ATSIUNTĖ TOKĮ SVEIKINIMĄ 137-TĄJĄ LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITE DAINAVOJE SUSIRINKUSIEMS BIČIULIAMS IR BIČIULĖMS:

„Netrukus vėl džiaugsitės Dainavoje, apsupti idėjos draugų, gaivinami lietuviškos dainos, ilsėdamiesi gamtos prieglobstyje. Visus aukštaitiškai sveikinu!

Žinau, daug dalykų turėsite aptarti. Svarstybose būkite kritiški sau. Neužtenka pirštu badyti kitus; reikia žiūrėti, ko mes patys esame verti. Kokią atestaciją už atliktą darbą mums šiandien duotų Maceina, Brazaitis ar Ivinskis? Dėkotų ar priekaištautų Sibiro tremtiniai? Ką pasakytų mūsų miško broliai? Kaip jie vertintų, sakykime, paskutinį rezistencinės kovos dešimtmetį? Ar mes esame verti jų pergalės dalininkai? Ką bylotų tautos sąžinė?

Gerai atsiminkite įpareigojantį romėnų posakį: „Atiduok, ką privalai”. Nesiteisinkit aiškindamiesi, jog yra penkiasdešimt būdų kariauti. Ne, yra tiktai vienas kovos būdas: laimėti! Lietuvos karžygiai ir kankiniai, mūsų didingieji rezistencinės kovos žmonės tikėjo į tą vienintelį kovos būdą. Tik už tai jie atidavė savo gyvenimą ir gyvybę.

Skaityti daugiau: DR. VYTAUTAS DAMBRAVA ATSIUNTĖ TOKĮ SVEIKINIMĄ

Į Laisvę 1994 118(155)

     T U R I N Y S

Vedamieji ........................................................ 2

      Kuo dabar rūpinsimės?

      Išdailintas trėmimų siaubas

Komentarai:

Pranas Veverskis, kaip įamžinti Lietuvos partizanus? ............. 4

Algis P. Raulinaitis, Ne ko mes norime, bet ką darysime .......... 5

Jonas Antanaitis, Lietuvos ateities vizijos belaukiant............ 6

Laiškai iš Lietuvos — apie Lietuvą................................ 9

Skaitytojų žodis................................................. 12

Susitikimai su prof. dr. Vytautu Vardžiu......................... 15

      Vytautas Vardys, Apie vertybes ir tikslus.................. 17

      Apie Vytautą Vardį rašo: .................................. 20

      Jonas Kairevičius, dr. Petras Kisielius, Vincas Natkevičius,

      dr. Antanas Razma, dr. Kazys Ambrazaitis, dr. Walter Scheffer,

      Nathalie Gagnere, dr. Vytautas Bieliauskas, Antanas Sabalis,

      dr. Vytautas Vygantas, Algimantas Gečys.

Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia ......................... 46

Vladas Strigūnas, Dviejų partizanų mirtis ....................... 49

Antanina Garmutė, Obelis ........................................ 51

Jonas Mikelinskas, Ką jie iš mūsų padarė ........................ 56

Dr. VYTAUTAS DAMBRAVA, Vertybės, kurias lietuvių tauta turi ginti 67

Kun. Vincas Byla, Prof. S. Šalkauskio mirtis ir laidotuvės....... 79

Eduardas Pašakinskas, Vladas Vaitiekūnas,    1915-1981........... 82

Rūpestis Lietuva nemažėja (Savaitgalis Los Angeles) ............. 85

Nauji leidiniai, LFB solidarumo vajus ........................... 86


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1994 118(155)

Subkategorijos