_files/I-Laisve-1988-103(140)-1.jpg)
T U R I N Y S
Vedamieji ......................................................... 2
Ar pasitenkinsime tik puse laisvės?
Bendruomeninės prošvaistės.
Skaitytojų žodis .................................................. 5
Juozas Kazickas — Jų tikėjimas ir idealas tebėra gyvi ............. 7
Vytautas Skuodis — Kultūriniai ryšiai ir Lietuvos laisvės problema 15
Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.) ........... 30
Henrikas Nagys — Apie „Žemę", Lietuvos balsą ir grįžimą į tėvynę . 32
Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija (II dalis) .............. 37
Zenonas Prūsas — Tautybių problema Sovietų Sąjungoje ............. 55
Antanas Maceina — Savosios valstybės idealas ..................... 64
I. R. — Lietuviškai skautijai 70 metų ............................ 72
Vasario 16 minėjimai: kaip suteikti jiems gilesnę prasmę ......... 73
Vardai ir įvykiai ................................................ 76
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1988 103(140)
VEDAMIEJI
Praeitame numeryje kėlėme klausimų, ar Lietuvos komunistų partijai nereikėtų parodyti kiek daugiau tautinės savigarbos vadinamajame persitvarkymo procese, kad nereikėtų atsitikusiems sekti latvius, estus ar armėnus. Nuo to laiko įvykiai Lietuvoje keitėsi dienomis, laisvėjimo ugnis įsižiebė į gaisrų, lietuviai pajudėjo. Demonstracijose dalyvių skaičius, pradedant birželio mėnesiu, augo tūkstančiais, ir rugpjūčio 23 demonstracija prieš Molotovo-Ribentropo paktą Vilniuje sutelkė jau 200,000 žmonių minią. Su ašaromis akyse demonstracijose minia giedojo Lietuvos Himną, mojavo trispalvėmis Lietuvos vėliavomis, — su panašiomis ašaromis ir nuostaba įvykius sekė ir išeivijos lietuviai spaudoje ir televizijos ekranuose. Kalbos ir pasisakymai, kokių prieš metus niekas nebūtų tikėjęsis, net iš tokių asmenų, kurie yra partijos nariai, atviri laiškai ir straipsniai Lietuvos spaudoje, smerkią Stalino žiaurumus, komunistinę korupcijų, primeną nužudytųjų ir ištremtųjų lietuvių kančias — visa tai rodo, kad laisvėjimo procesas yra tikrai prasidėjęs ir jo, kaip upės bėgimo, anot Maironio, jau nebe taip lengvai bus galima sustabdyti.
Skaityti daugiau: AR PASITENKINSIME TIK PUSE LAISVĖS?
„Jeigu esu kardinolas, tai dėl to, kad mano gyvenime buvo ir kančios dalis. Jei gyvenime nebus aukos už tikėjimą, už tėvų žemę, tai negalėsim užtikrinti ir gražios tėvynės ateities." Tai žodžiai Lietuvos kardinolo Vincento Sladkevičiaus, pasakyti Romoje birželio 29 dieną susirinkusiems jį pagerbti lietuviams. Tie jo žodžiai turėtų kristi ir į visas lietuviškosios išeivijos širdis, kurios dažnai vengia bet kokios savo asmeninės aukos, neprisideda prie bet kokio darbo gražesnei tėvynės ateičiai.
Prašydami Lietuvai kardinolo, ilgai nerimome, geruoju ir piktuoju kreipėmės į popiežių, o dabar, kai jį netikėtai gavome, kažkaip pernelyg tyliai tą Šv. Tėvo Jono Pauliaus žestą lietuviams teįvertinome. Nejaugi esame paprasčiausiai nedėkingi?
Kai išeivijoje lietuviškojo gyvenimo įprastinė veikla su kiekvienais metais darosi vis sunkesnė, yra viltingai džiugu, kad ir retkarčiais, matyti iškylančias naujas prošvaistes. Viena iš tokių prošvaisčių buvo šios vasaros Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiai Toronte: kultūros kongresas, PLB seimas ir šokių šventė. Kitame žurnalo numeryje bandysime kiek plačiau šiuos renginius vertinti. Dabar tik norime iškelti porą minčių ryšium su PLB seimo darbų atgarsiais.
Seime aiškiai matėsi jaunesniosios kartos daug didesnis negu iki šiol dėmesys lietuviškiems reikalams, savotiškas jos nusivylimas senais, kad ir išbandytais, veiklos būdais ir užsidegimas ieškoti naujų, labiau laikui pritaikintų ir konkretesnių metodų. Šis entuziazmas pasukti nauju keliu laimėjo, buvo išrinkta nauja PLB valdyba iš naujų žmonių, su naujais projektais. Ar jie visi bus įvykdyti— čia kitas klausimas. Jis, žinoma, priklausys ir nuo mūsų visų, kiek mes patys parodysime noro jungtis į lietuviškąjį darbą dėl gražesnės tėvynės ateities.
Skaityti daugiau: BENDRUOMENINĖS PROŠVAISTĖS
Brangus Redaktoriau,
Žaviuosi Jūsų talentingu darbu ir pasišventimu redaguojant mums taip svarbų žurnalą Į Laisvę, kuris švyti idėjų naujumu ir polėkių ryžtingumu.
Užsiprenumeruoju Jūsų vertingą žurnalą dvidešimčiai metų ir palieku čekį 500 dol., norėdamas paremti Jūsų idealistines pastangas.
Jus gerbiąs Prel. J. Prunskis
Mielas ir gerbiamas Prelate, dėkojame ne tik už Jūsų piniginę paramą žurnalui, bet labiausiai už Jūsų įvertinančius ir skatinančius žodžius. Su pagarba ir nuostaba žvelgiame į Jūsų atliekamus darbus mūsų Lietuvos ir visų lietuvių naudai. Tegu Aukščiausiasis dar ilgai išlaiko Jus tokiu energingu, kad po dvidešimties metų ir vėl galėtumėte pratęsti,,] Laisvę" prenumeratą.
Redaktorius
Įspūdingi Vaičekausko atsiminimai
Ne visus Į Laisvę straipsnius prieinu perskaityti, nors jie visi būtų to verti. Bet ne vieną perskaitau ištisai.
101 numeryje radau Povilo Vaičekausko atsiminimų fragmentus: „Vasario šešioliktoji ir lietuvių poezijos dienos Sibire”. Tokios kokybės rašto darbą neatsimenu kada besu radęs lietuviškoje spaudoje.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
JUOZAS KAZICKAS
Mūsų veikla „persitvarkymo" politikos šešėlyje • Laisvinimo akcijos planų sudarymas • Turime pradėti nuo mūsų pačių • Dar ilga kelionė prieš akis
PRIEŠ 25 METUS dramatiškose aplinkybėse tarptautinėje mokslininkų konferencijoje Indijoje pasisekė susitikti man su patriotu lietuviu, kuris buvo rusų Mokslų Akademijos narys ir toje konferencijoje dalyvavo sovietų delegacijos sąstate.
_files/I-Laisve-1988-103(140)-3.jpg)
DR. JUOZAS KAZICKAS, šio straipsnio autorius (ta pačia tema jis skaitė paskaitą politinėse studijose 1988.I.31 Los Angeles), iš profesijos yra ekonomistas. Vilniaus universitete 1942 baigė ekonomikos mokslus, o 1951 Yale universitete gavo filosofijos daktaro laipsnį. Lietuvoje vokiečių okupacijos laikotarpyje dirbo pogrindyje. Atvykęs į JAV savo specialybę pritaikė praktiškai: buvo ir dabar tebėra dalininkas ir direktorius keletas tarptautinės prekybos bendrovių New Yorke — Neris International, Ine., Neris Carbon and Oil Corp., Neris Transatlantic, Inc. Nežiūrint svarbių įsipareigojimų šioje srityje, aktyviai reiškiasi bendruomeninėje veikloje, Lietuvių Fronto bičiuliuose ir kitose organizacijose. Šiemet dr. Kazickui suėjo 70 metų.
Man pavyko jį ištraukti iš rusų apsaugos 3 val. ryto, ir mes praleidome tris valandas, bekalbėdami apie tuometinę Lietuvos padėtį. Tai buvo mano pirmas susitikimas su žmogum tiesiog iš Lietuvos nuo mūsų pasitraukimo 1945 m. Jis man perdavė šiurpiai tragišką paveikslą. Partizanų kovos, jų šaudymai, lavonai išmėtyti po turgavietes, suėmimai, kankinimai, ištrėmimai į Sibirą. Aš jo paklausiau, kaip tauta gali pakelti tokį žiaurumą? Ir kas iš tikrųjų tą tautą valdo? Kiek lietuvių yra prisidėję ir pritaria tai situacijai. Jis man atsakė, kad nedaugiau kaip 10%. 5% yra nesiorientuojančių, suklaidintų žmonių, kurie galvoja, kad Lietuva negali išsilaikyti nepriklausoma tarptautinėje padėtyje ir geriau esą būti Sovietų Sąjungos dalimi. 4% yra komunistų, daugiausia grįžę iš Rusijos (buvo pabėgę per karą), kurie yra užėmę atsakingas pareigas ir kurie daugumoje yra rusų pakalikai. 1% yra tikrųjų išgamų. Jie tikrieji karo nusikaltėliai ir, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jie turės būti patraukti į teismą už savo veiksmus. Tauta turėjo gyventi. 90% žygiavo, nešdami raudonas vėliavas, šoko, dainavo gerbdami „didįjį, mylintį Staliną". Tačiau nakties metu suklaupę meldė galingąjį Dievą apsaugoti tautą nuo priešo baisaus.
Skaityti daugiau: JŲ TIKĖJIMAS IR IDEALAS TEBĖRA GYVI
VYTAUTAS SKUODIS
PER VISUS 48 Lietuvos okupacijos metus seniai joje nebuvo tokio atviro, drąsaus ir didelio tautinio ir politinio judėjimo pakilimo, kaip 1988-siais metais. Tautinė sąmonė pasireiškė su didele jėga, pasirinkdama atviro veikimo formas. Jeigu anksčiau lietuvių tautinė sąmonė veikliai ir organizuotai reiškėsi tiktai per pogrindžio spaudą, negausių disidentų veikimą, sporadišką aktyvų ir pasyvų pasipriešinimą pavergėjo kėslams, per drąsią laikyseną teismuose ir įkalinimo vietose, tai dabar per palyginti trumpą laiką ji transformavosi į tikrą revoliucinį judėjimą ir nusiteikimą. Lietuvoje prasidėjo judėjimai išeinant į miestų gatves ir aikštes su tikrąja Lietuvos valstybine vėliava, tikruoju Lietuvos himnu ir su lozungais, kurių turiniui ir dabar gali būti pritaikyti TSRS (taip par ir LTSR) Baudžiamojo kodekso straipsniai, apkaltinantieji ,,antitarybine agitacija ir propaganda, tikslu susilpninti valstybinę ir visuomeninę santvarką” arba „...tikslu apšmeižti...” ją. Tose taikiose demonstracijose dabar ne šimtai, ne tūkstančiai, o dešimtimis tūkstančių skaičiuojamos minios žmonių reikalauja lietuvių tautai teisių ir laisvės pačiai Lietuvai.
_files/I-Laisve-1988-103(140)-5.jpg)
Prieš atsakant į klausimą reikia pagalvoti. Docentas Vytautas Skuodis, šią vasarą dalyvavęs 35-joje Europos lietuvių studijų savaitėje, jos metu įvykusioje Europos Lietuvių Fronto bičiulių konferencijoje padarė pranešimą.
Visus tuos reiškinius aiškinti kaip Sovietų Sąjungoje vykstančių reformų sudėtine dalimi negalima. Tačiau, kad tos reformos, vadinamos „persitvarkymu”, sudarė palankias sąlygas tokiems judėjimams pasireikšti, tuo abejoti dabar netenka.
Skaityti daugiau: KULTŪRINIAI RYŠIAI IR LIETUVOS LAISVĖS PROBLEMA
GINTAUTAS IEŠMANTAS
IŠ „ŠEŠIŲ OKTAVŲ"
I
Ir vėlei viskas eis kaip ėję,
Ir nenutvieks akių mintis,
Tos pačios kalbos sklis aidėję,
Tuo pat keliu tekės lemtis.
Tai gal bereik' svaja virpėjo?
Gal veltui niaukėsi širdis?
Meldžiaus tau, saule, tarsi Dievui,
Bet kur tu? Kur? vis šalnos pievoj...
VI
Kaip būtų gera pagyventi
Bent mirksnį atvira širdim,
Laisvai erdvių erdvėm plazdenti
Troškimais žėrinčia mintim.
Kur toliai, ryžtas— saulių šventė —
Nerimčiau vėtrose viltim...
Aš tavo, goda! Aušros dega —
Kada, kaip jos, man šviesi taką?
Skaityti daugiau: Gintautas Iešmantas — Šešios oktavos, Atvirumas (eil.)
Poetas Henrikas Nagys
1987 gruodžio 5 Los Angeles įvyko Lietuvių Fronto bičiulių surengtas 22-sis literatūros vakaras. Jame savo kūrybą skaitė poetas Henrikas Nagys iš Montrealio. Pasilikęs dar keletą dienų saulėtoje Kalifornijoje, poetas Nagys turėjo progą įvairiais klausimais pasikalbėti su žurnalistu Juozu Kojelių. Šis pasikalbėjimas kiek trumpesne forma per ,,Amerikos balsą” buvo perduotas ir į Lietuvą.
Redakcija
— Mielas Poete, priklausote vadinamai ,,žemininkų" poetų grupei. 1951 išėjo antologija ,,Žemė", kuri buvo tarsi jūsų penkių grupės literatūrinis manifestas. Juozas Girnius savo studijiniame įvade ieško jus dvasiškai jungiančių kūrybinių elementų. Manau, kad svarbiausia jungtimi jis laikė jūsų visų palinkimą į filosofinę problematiką. Nuo tos antologijos pasirodymo praėjo beveik 37 metai. Ar per tą laiką išsilaikė jūsų giminystė?
— Kalbant apie „Žemę", pirmiausia reikėtų pastebėti, kad toji poezijos antologija nebuvo sumanyta ir išleista vienalyčio kolektyvo. Jos iniciatorium ir redaktorium buvo Kazys Bradūnas. Be jo „Žemė" nebūtų pasirodžiusi. Tiesa, buvome beveik tos pačios kartos, bet dar Lietuvoje asmeniškai kiek arčiau pažinau tiktai Vytautą Mačernį ir dr. Juozą Girnių, savo profesorių.
Skaityti daugiau: APIE „ŽEMĘ", LIETUVOS BALSĄ IR GRĮŽIMĄ Į TĖVYNĘ
TARP KITŲ ANTINACINĖS REZISTENCIJOS PRISIMINIMŲ
II
Tęsinys iš praeito numerio
JUOZAS KOJELIS
Lyg stebuklas
Ragainės kalėjimo kalinių pranašystė, kad ir mes pasidarysime panašūs į juos, pradėjo pildytis. Kaip minėjau, režimas čia, palyginus su Klaipėdos kalėjimu, buvo lengvesnis, bet maistas žymiai blogesnis. Klaipėdoje maisto mažiau, bet valgydavai su noru. Čia davė daugiau, bet maistas springdavo burnoj, nors ir jautei alkį. Pro mūsų langus matėsi virtuvė. Nedarbo dienomis matydavome, kaip kaliniai atstumdavo vežimą su gyvuliniais runkeliais, supildavo į didelius lovius ir kapodavo tokiais įrankiais, lyg siaurais kastuvėliais, kuriuos Žemaitijoje vadino „šakočkomis”. Kai atnešdavo tokios košės, smirdėdavo, kaip tėvų ūkyje kiaulėms išvirtas jovalas. Gyvybei palaikyti, reikėjo valgyti, kad ir per prievartą. Bet gan greitai organizmas atsisakė tokį maistą priimti. Mano dalį suvalgydavo jaunasis Daukantas. Po kiek laiko organizmas nutarė nebepriimti jokio maisto, net ir skysčio. Paimi duonos kąsnį, sriubos šaukštą ar kavos gurkšnį, — ir per penketą minučių, tas maistas lyg koks nuodas, kurio kratosi organizmas, praskrieja visą vidurių sistemą. Skubėjo žarnomis, tiesiog triukšmaudamas.
Jėgos greit seko. Nepagalvojau kreiptis gauti mediciniškos pagalbos. Nežinau, ar būčiau gavęs, ar ne. Bet man kažkaip savaime buvo aišku, kad toje nužmogintoje sistemoje kalinio sveikatos reikalas niekam negalėjo rūpėti. Apsisprendžiau gydytis pats, t.y., visai nebevalgyti. Tik po gurkšnelį gerti vandens. Samprotavau, kad išbadėjęs organizmas atgaus normalias funkcijas. Rytą gautą duoną atiduodavau Daukantui. Jis ją paslėpdavo lovoje, kad grįžęs iš darbo turėtų ką suvalgyti.
Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA
ZENONAS PRŪSAS
MUMS labai aišku, kad Sovietų Sąjunga šiuo metu yra praktiškai vienintelė kolonijinė imperija, ir nesunku suprasti, kodėl Sovietų Sąjungos nacionalistinės aspiracijos yra šios imperijos „Achilo kulnis". Tačiau yra sunkiau suvokti, kaip sovietinė disinformacija yra sugebėjusi įtikinti daugelį Amerikos ir Vakarų Europos politikų, intelektualų ir šiaip eilinių piliečių, kad Sovietų Sąjunga ir Rusija yra sinonimai, kad tas kraštas esąs apgyventas daugumoje tik rusais, panašiai, kaip JAV yra apgyventos amerikiečiais. Prie šio mito skleidimo labai noriai prisideda vietinė spauda, knygų leidyklos ir mokyklos. Pavyzdžiui, ieškant žinių apie Sovietų Sąjungą kad ir tokioje plačiai naudojamoje mokyklose World Book enciklopedijoje, po „Sovietų Sąjunga" rasit tik pažymėta — žiūrėk „Rusija". Tas pats su mokyklų vadovėliais ar net įvairiais žurnalais. Toks S. Sąjungos suplakimas su Rusija bent mane asmeniškai per daugelį metų yra labai erzinęs. Tuo reikalu esu parašęs gal virš šimto laiškų laikraščių ir žurnalų redakcijoms bei mokyklų vadovėlių leidykloms. Atsakymai būdavo paprastai tokie: „Jūsų tiesa, bet taip jau yra priimta Sovietų Sąjungą vadinti Rusija, o jos gyventojus — rusais, ir mes to negalime keisti".
Kai vienas amerikiečių choras kažkada anksčiau lankėsi Gruzijoje, publika jam entuziastingai plojo už amerikiečių dainas, bet nušvilpė po sudainuotos rusiškos dainos. Vietinio Ohio laikraščio korespondentas, aprašydamas šį įvykį, negalėjo suprasti, kodėl taip atsitiko. Bandžiau jiems aiškinti priežastis, bet neatrodo, kad tada būtų manimi patikėję. Todėl malonu šiomis dienomis matyti, kad pagaliau aklas kačiukas pradeda praregėti. O tas praregėjimas, atrodo, prasidėjo 1986 metų pabaigoje su riaušėmis Kazachų respublikoje. Kai respublikos vadovas kazachas Kunajevas buvo Gorbačiovo pakeistas rusu, apie 10,000 kazachų užtvindė Alma Ata gatves, nešdami patriotinius prieš rusus nukreiptus plakatus ir užpuldinėdami rusus. Policijai bandant šias riaušes sustabdyti, apie 30 policininkų buvę užmušta1.
Skaityti daugiau: TAUTYBIŲ PROBLEMA SOVIETŲ SĄJUNGOJE
_files/I-Laisve-1988-103(140)-13.jpg)
D. Antanas Maceina 1965 metais savo namų sodelyje, Vokietijoje.
Čia skelbiamas profesoriaus Antano Maceinos laiškas, rašytas LF vadovybei Amerikoje 1953 kovo 30, pagal nuorašą, saugomą jo artimo bičiulio dr. Jono Griniaus susirašinėjimo palikime. Jį skelbti skatina, be kita ko, prisiminimas, kad prieš 30 metų atskiru ĮL leidiniu pasirodė LF programos metmenys — ,,Į pilnutinę demokratiją. Svarstymai apie valstybės pagrindus” (1958).
Tie metmenys, kolektyvaus svarstymo vaisius (Į Laisvę Studijų Biuro išvados), pirmiausia buvo skelbiami šio žurnalo skiltyse 1954-55 metais. Prie šių svarstymų ypač daug prisidėjo Antanas Maceina. Tai matyti ir iš spausdinamojo laiško, kuriame aiškinama, kodėl reikalinga ir skelbtina LF programa.
Naujausi įvykiai tėvynėje rodo, kad Lietuvos nepriklausomos valstybės idealas gyvas tautoje. Kovodama už savo didįjį tikslą, tauta iš naujo kuria savosios valstybės idealą. Kai jis ryškinamas ir skelbiamas, tautinio pasipriešinimo sąjūdžio kova darosi,,idealesnė ir turiningesnė". Tokia yra čia skelbiamo Antano Maceinos laiško vedamoji įžvalga. Drauge jis primena, jog,, kiekvienas rezistencinis sąjūdis, jeigu jis nėra tiktai grynai techninė grupė pasipriešinimo uždaviniams vykdyti, turi turėti savą valstybės idealą, už kurį jis kovoja su krašto priešu
J. Vd.
LIETUVIU FRONTO
VADOVYBEI
Amerikoj
Freiburg i. Brsg, Silberbachstrasse 1.
1953 m. kovo 30 d.
Malonūs Bičiuliai,
Mūsų sąjūdžio programa buvo vienas iš pagrindinių rūpesčių nuo pat mūsų veikimo pradžios. Jau Lietuvoje 1942-44 metais buvo daug šiam reikalui posėdžiauta ir tartasi, ir programiniai punktai buvo paruošti. Jie turėjo 1944
metų vasarą būti išspausdinti ir paskelbti lietuviškajai visuomenei. Tik bolševikų antplūdis sukliudė šį uždavinį, kurį mes laikėme lygios svarbos su rezistencine mūsų veikla prieš krašto užgrobiką.
Skaityti daugiau: SAVOSIOS VALSTYBĖS IDEALAS
1988 metų pavasarį iš Lietuvos Vokietijoje lankėsi dr. Saulius Maceina, dr. Antano Maceinos sūnus. Susitiko senus tėvo draugus, pažįstamus, aplankė tėvo kapą ir vietas, kur jis gyveno. Spausdiname dviejų generacijų nuotraukas. Viršuj: prof. Zenonas Ivinskis, Julius Būtėnas ir dr. Antanas Maceina ankstyvaisiais tremties metais Vokietijoje. Žemai: praeitą gegužės mėnesį Vokietijoje susitikęs Kęstutis Ivinskis ir dr. Saulius Maceina.
_files/I-Laisve-1988-103(140)-14.jpg)
Skaityti daugiau: DVI GENERACIJOS
_files/I-Laisve-1988-103(140)-16.jpg)
Idealistinė skautybės idėja rado platų atgarsį nepriklausomam gyvenimui atsikuriančios Lietuvos jaunime. 1918 m. užuomazgą radusi Vilniuje įsisteigusioje mišrioje skautų,-čių draugovėje, skautybė žaibiškai plėtėsi visame krašte, išaugdama į platų Lietuviškos Skautijos sąjūdį. Vadovaujantis lordo Baden--Powellio skelbiamais skautybės principais ir veiklos metodu, buvo sukurta savita krikščioniškai tautinė skautybės forma, skatinanti jaunimą savo gyvenimą grįsti meile ir savanorišku tarnavimu Dievui, Tėvynei ir žmogui-artimui. Patraukliu būdu vystoma veikla, grindžiama krikščioniška morale, pareigingumu, darbštumu ir nesavimeilišku tarnavimu Dievui, Tėvynei ir artimui, buvo labai tinkama jaunimo auklėjimo forma.
Organizacijai augant, keitėsi jos struktūra, o gyvenamai aplinkai ir būdams keičiantis, atitinkamai buvo pritaikoma ir veiklos programa, niekad nenukrypstant nuo principinių tautiškai krikščioniškos skautybės idealų. Dešimtmečių slinktyje, tūkstančiai jaunuolių ir mergaičių žygiuodami Lietuviškos Skautijos eilėse, užaugo tautą ir Tėvynę mylinčiais piliečiais, ištikimais Dievui krikščionimis, žmogui-artimui ir savo bendruomenei tarnaujančiais asmenimis. Didelė dalis mūsų visuomeninėse ir labdaros organizacijose veikiančių ir vadovaujančių asmenų savo veiklai pradus sėmėsi skautiškoje mokykloje.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKAI SKAUTIJAI 70 METŲ
Vasario šešioliktosios dienos kasmetiniai paminėjimai, prisimenant Lietuvos valstybingumo atstatymą, yra viena iš pačių svarbiausių lietuvių tautos švenčių. Nepriklausomoje Lietuvoje ji buvo švenčiama iškilmingai ir su pasididžiavimu. Sibiro tremtyje ir kalėjimuose Vasario 16-toji poezijos posmais gaivino išbadėjusius kalinius ir palaikė tremtinių dvasią. Pirmomis plačiai po pasauli išsiblaškiusių išeivių dienomis ji buvo paguoda ir skaistesnių dienų Tėvynei viltis. Sovietų okupuotoje Lietuvoje Vasario 16-toji jautriai prisimenama lietuviškose širdyse.
Metai vijo metus, ir net nepajutome, pasinėrę su įnirtimu į didesnius ar mažesnius darbus — ar tai tautos reikalams ar savo rezidencijų prabangai — kad į gyvenimą atėjo jau trečioji naujosios lietuvių išeivijos generacija. Vasario 16-tąją vis dar švenčiame, bet daug kur tos dienos minėjimai yra pasidarę trafaretiniai, be didesnio susikaupimo, virtę dažnai tik pinigų rinkimo progomis ir tapę net mūsų susiskaldymo priežastimi. Jau seniai jaučiame tokią nesveiką padėtį, kartais bandome ieškoti naujų būdų Vasario 16-tosios prasmės atgaivinimui, bet konkrečiai kažkaip nesiseka nieko padaryti.
Nukrypo akys į pačius vėliausiai iš Lietuvos pas mus į Vakarus atvykusius.
Kokį jiems įspūdį yra padarę Vasario 16-tosios minėjimai išeivijoje? Ką gero juose jie yra pastebėję, kas būtinai juose taisytina?
Skaityti daugiau: Vasario 16 minėjimai: KAIP SUTEIKTI JIEMS GILESNĘ PRASMĘ?
Ir vėl šią vasarą rinkosi bičiuliai ir draugai į Dainavą. Gal dėl gausių vasaros įvykių ir karščių susirinko kiek mažiau, bet išdrįsę atvažiuoti tikrai nenusivylė. Programa buvo įvairi, vanduo Spyglyje šiltas, vakarai nenuobodūs. Savaitės paskaitų reportažą ir daugiau nuotraukų bandysime skaitytojams paruošti kitam numeriui. Galvojame taip pat, kad kitam numeriui gausime ir Europos lietuviškųjų studijų savaitės aprašymą.
_files/I-Laisve-1988-103(140)-17.jpg)
XXXIl-joje LFB studijų savaitėje, Dainavoje. Dalis užbaigiamojo koncerto klausytojų. Nuotr. J. Urbono.
• Prof. dr. Vytautas Bieliauskas PLB VII-jame seime Toronte, Kanadoje, buvo išrinktas naujuoju PLB valdybos pirmininku. Į naujosios valdybos sąstatą įeina: Eugenijus Čuplinskas, dr. Vytautas Dambrava, Algimantas Gureckas, Algis Juzukonis, Raimundas Kudukis, Irena Lukoševičienė, Gabija Petrauskienė, Alvydas Saplys, Horace Žibąs ir Bronius Nainys. Didelė dalis valdybos narių yra kanadiečiai. Naujoji valdyba jau pradėjo darbą.
• Pasaulio Lietuvių Bendruomenės VII seimas įvyko 1988 birželio 28-30 Toronto mieste, Kanadoje. Tris dienas trukęs seimas buvo gausus atstovais ir svečiais, darbingas ir reprezentacinis Lietuvių Bendruomenės pasireiškimas. Seime buvo įvairūs pranešimai organizaciniais klausimais, kraštų bendruomenių pranešimai, diskutuojama dėl veiklos. Svarstymuose atspindėjo Lietuvos laisvės kova, lietuvių politinė veikla pasaulyje, lituanistinis švietimas, jaunimo veikla, informacijos svetimtaučiams apie Lietuvą reikalai ir daugelis kitų svarbių klausimų. Rinkimuose dėl naujos PLB valdybos kietai kovojo du stiprūs blokai. Į valdybą buvo išrinkti geriausi iš geriausių.
Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI
Leonardas Andriekus, BALSAI IŠ ANAPUS. Poezijos rinkinys, laimėjęs pirmąją premiją Ateitininkų Federacijos paskelbtame konkurse Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti. Eilėraščiai Lietuvos krikšto temomis. Viršelyje ir tekste panaudota skulptoriaus Vytauto Kašubos kūryba. Knygą išleido Tėvai pranciškonai, Brooklyne, 1988 metais. 126 psl. Kaina nepažymėta.
Anatolijus Kairys, VIENA ŠIRDIS. Romanas, laimėjęs 1985 metų PLB švietimo komisijos skelbtą jaunimo literatūros konkursą. Išleistas 1988 metais, spaudė Draugo spaustuvė, knyga 192 psl., minkštais viršeliais. Viršelis dail. Tomo Leipaus. Kaina 7 dol.
Anatolijus Kairys, ŽALČIO SAPNAS. Novelės ir feljetonai. Viršelis dail. Tomo Leipaus. Išleido Lietuvių literatūros bičiuliai 1988 metais. Spaudė M. Morkūno spaustuvė. Kaina 5 dol.
Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI
Fotografinė kopija 
BOX 
