Partizanai: istorija ir dabartis

Į Laisvę 1967 41(78)

     T U R I N Y S
Šio numerio straipsnių    autoriai ............................................... 2
Laiškai redaktoriui    ........................................................... 3
"Į Laisvę” įžanginiai    ......................................................... 6
Laiko reikalavimai: — Lietuviškų bendruomenių išlikimas (Kun. V. Dabušis) ....... 10
Aktyvieji frontininkai: — Dr. K. G. Ambrozaitis ir Dr. J. P. Kazickas ........... 12
Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje
       (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas) ........................... 14
Tarp dviejų kraštutinumų (Vytautas Volertas) .................................... 16
Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai (Dr. Zenonas Ivinskis) .................. 22
Bendruomenė ir laikas (Stasys Barzdukas) ........................................ 29
Kova dėl Lietuvos, Europos ir laisvojo pasaulio (Dr. Antanas Ramūnas) ........... 32
LFB Vakarų Europos rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius 41
Partizanų milžinkapių balsas: — Juozas Lukša-Daumantas ir jo testamentas ........ 42
Partizanai prie Biržulio ežero (Vladas Ramojus) ................................. 46
Revoliucionieriai prieš revoliuciją (Dr. Jonas Grinius) ......................... 48
Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba (Dr. Julius J. Bielskis) ............... 54
JAV-se gimusio lietuvio pasisakymai: — Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui
        (Pašnekesys su Antanu B. Mažeika, Jr.) .................................. 59
Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) .. 66-96

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1967 41(78)

ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

•    STASYS BARZDUKAS (g. 1906), Cleveland, Ohio (JAV), lituanistas, mokytojas, visuomenininkas. 1928 baigė VDU, mokytojavo Tauragės mokytojų seminarijoje ir Prienų ir Alytaus gimnazijose, dėstydamas lietuvių kalbą ir literatūrą; 1941    -    1944 metais buvo Alytaus gimnazijos direktorius. Tremtyje (Vokietijoje) dirbo švietimo srityje. 1949 atvyko į JAV-bes. St. Barzdukas yra vienas iš didžiųjų LB ugdytojų ir jos įpilietintojų JAV-se. šiuo metu jis yra PLB valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

•    DR. JULIUS J. BIELSKIS (g. 1891), Los Angeles, Calif. (JAV), Lietuvos generalinis konsulas, visuomenininkas. 1908 atvyko į JAV-bes ir čia baigė aukštąjį mokslą. JAV-bių lietuvių veikloje dalyvauja nuo 1916 metų. Jis suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV-se (New Yorke) 1923 metais ir porą metų buvo konsulu.

Skaityti daugiau: ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

LAIŠKAI REDAKTORIUI

GĖLIŲ PUOKŠTĖS ”Į LAISVĘ" ŽURNALUI

•    Redaguojate žurnalą tikrai plačioje ir reikšmingoje apimtyje. Sveikinu.

Dr. Julius J. Bielskis

Los Angeles, California

•    Jūsų suredaguotieji "Į Laisvę” žurnalo numeriai labai patiko. Padėk, Dieve, tokį pat lygį išlaikyti ir toliau.

Kun. Viktoras Dabušis

Paterson, New Jersey

•    Nesu greitas dalinti gėles po pirmųjų žingsnių. Tačiau, perskaitęs Jūsų suredaguotus numerius, galiu pasakyti, kad žurnalas aktualus. Reaguokite į visas gyvenimo iškeliamas problemas. Ištęsėkite!

Valdas Adamkavičius

Sodus, Michigan

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

LIETUVOS BYLOS PERKĖLIMAS Į JUNGTINES TAUTAS

Visi geros valios lietuviai, besisieloją tėvynės dabartine padėtimi ir ateitimi, trokšta, kad Lietuvos bylos reikalas pajudėtų pilna sparta, kad visas laisvasis pasaulis balsiai prakalbėtų tuo klausimu ir kad laisvojo pasaulio balsas prasiveržtų pro Kremliaus sienas. Visų pabaltiečių tolimesnis troškimas ir noras yra, kad Maskva ne tik tai išgirstų (ji labai puikiai tai žino!), bet ir būtų priversta išsikraustyti iš Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų.

Tam realizuoti, žinoma, gerų norų ir troškimų nepakanka, o reikia konkrečių darbų ir žygių. Keli ar keliolika asmenų to atsiekti negali. Čia reikia masių pajudėjimo: į šį nepaprastai didelės apimties darbą turi burtis ne tik pabaltiečiai, bet taip pat ir kiek galima didesnis skaičius įtakingų amerikiečių ir kitų laisvojo pasaulio piliečių.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

Lietuviškų bendruomenių išlikimas

LAIKO REIKALAVIMAI

KUN. VIKTORAS DABUŠIS

Kunigų Vienybės seimas, įvykęs 1967 metų rugpiūčio mėn. 23-24 d. d. (Statler viešbuty, New Yorke), paskaitininku pasikvietėV. Čižiūnų, patyrusį pedagogą, kuris labai kruopščiai paruoštoje paskaitoje kunigams kalbėjo apie jų santykius su pasauliečiais, jų parapiečiais, taip pat labai atsargiai ir apskaičiuotais žodžiais priminė, kad kunigai turėtų daugiau dėmesio parodyti Lietuvių Bendruomenei. Tai buvo, tur būt, pirmas toks atvejis, kai pasaulietis “mokė” kunigus. Kunigai tuos “pamokymus” priėmė labai nuoširdžiai ir iškeltas mintis ilgokai diskutavo. Suprantama, kunigams rūpi pasauliečių nuotaikos ir jų pageidavimai, o parapiečiams norisi, kad kunigai savo pastoracinę misiją atliktų pasauliečiams priimtiniausiu būdu.

KUN. VIKTORAS DABUŠIS, Paterson, New Jersey (JAV), JAV-bių Lietuvių Bendruomenės Tarybos prezidiumo vicepirmininkas.

Šiuo atveju man rūpi aną dialogą pratęsti ir atkreipti pasauliečių dėmesį į kunigus ir į lietuviškas parapijas. Nemaža kalbame ir rašome apie lietuvybės išlaikymą, reikalą remti lietuviškas organizacijas, institucijas, dėti pastangas nugalėti kartų skirtumus ir t.t. Nepaslaptis, kad lietuviškos parapijos praeityje atliko ir dabar dar atlieka labai didelę misiją šiose srityse. Ten, kur pasauliečiai su kunigais ir kunigai su parapiečiais nuoširdžiai bendravo, ta bendruomenė ir šiandien lietuviškai ir religiškai liko stipri. Vienok, tam bendravimui išsilaikyti ir anoms aukščiausioms vertybėms apsaugoti šiandien atsiranda didelis pavojus ir tai ne iš kunigų, bet daugiau iš parapiečių pusės. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Jaunosios kartos nemažas procentas nejaučia atsakomybės burtis apie lietuviškas parapijas, jas išlaikyti, o tuo pačiu išlaikyti ir lietuviškas bendruomenes.

Skaityti daugiau: Lietuviškų bendruomenių išlikimas

AKTYVIEJI FRONTININKAI

Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje

 ( LF Bičiulių Vyr. Tarybos pareiškimas ir atsišaukimas)

Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitėje, įvykusioje 1967 metų rugpiūčio mėnesio 14-20 dienomis Dainavoje (Michigan, JAV), rugpiūčio mėn. 18 d. buvo pasisakyta prieš religinį persekiojimą Lietuvoje ir nutarta kviesti lietuviškąją visuomenę bei informacijos institucijas talkon iškelti pasaulio arenoje skriaudas, daromas sovietinio okupanto lietuvių tautai, persekiojant žmones dėl religinių įsitikinimų bei naikinant ir niekinant didelės meninės ir istorinės vertės religinius paminklus Lietuvoje.

Pastaruoju laiku vis dažniau pasigirsta balsų, raginančių taikingai sugyventi su Sovietų Sąjunga, būk, ji “pradėjusi orientuotis laisvės kryptimi”. Tačiau šitokie tvirtinimai iš tikrųjų tėra arba naivi iliuzija arba apgauli dujų uždanga komunizmo žiaurumams pridengti. Sovietų Sąjunga tikrumoje okupuotuose kraštuose, kaip ir anksčiau, tebevykdo žiaurią sąžinių prievartavimo politiką. Tai patvirtino visa eilė ekskursantų, kurie praėjusią vasarą lankėsi okupuotoje Lietuvoje, o taip pat paliudijo ir Londono “The Geographical Magazine” korespondentas John Massey Stewart, kuris to žurnalo 1967 metų rugpiūčio mėn. numeryje pranešė, kad Lietuvos sostinėje Vilniuje sovietinė valdžia jau yra uždariusi net 27 bažnyčias.

Skaityti daugiau: Protestas dėl istorinės bei meninės vertės paminklų naikinimo Lietuvoje

TARP DVIEJŲ KRAŠTUTINUMŲ

VYTAUTAS VOLERTAS

Laikas ir pastovumas

Šio dešimtmečio lietuviškoji srovė turi savo vingius, krioklelius, užsikimšimus ir išsiliejimus, nes laikas nuolat paviršium plauna įvykius ir mintis. Tų įvykių ir tų minčių būta visokių. Vyko šventės, kongresai, operos; turėta tolimų sportinių išvykų, ekskursijų okupuotan kraštan, svečių iš Lietuvos; pergyventa kniksų ir kiksų okupantui. Jausta karščiavimosi ir santūrumo; tautos samprata lyginta mitui; nepriklausomybė gretinta su puvėsiu; čia laimint čia pralaimint, adoruota jaunystei; būta sąlyčio su kraštutinumais iš kairės ir iš dešinės; skelbta ištikimybė idealui ir atvirumas laikui.

Viskas keičiasi, keičiamės ir mes. Tačiau laiko kaita nėra esminių žymių praradimas. Žmogus visada siekė, mąstė, kūrė, bet Dievu netapo. Žvirblis nesiliovė čirškęs, nors viltys išvirsti koncertmeisteriu nepadidėjo. Nedingo aukos ir išdavimo sąvokos. Liko laisvės troškimas. Savo bruožus išlaikė okupantas — ar tai rusas Lietuvoje, ar žydas Egipte, ar anglas su prancūzu Afrikoje bei Azijoje, ar net demokratas amerikietis Vokietijoje, antram pasauliniam karui pridusus.

Skaityti daugiau: TARP DVIEJŲ KRAŠTUTINUMŲ

Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai

 (Beieškant objektyvesnio kriterijaus mūsų tautos praeičiai)

DR. ZENONAS IVINSKIS

Kai lietuvių tauta 19-tame amžiuje kentė rusų jungą, jos atgimimas prasidėjo per meilę savai kalbai, liaudies folklorui ir Lietuvos valstybės istorijai, ypač seniesiems Mindaugo - Vytauto šimtmečiams. Šie amžiai labiausiai apreiškė lietuvių tautos didybę. Romantiškas anos herojiškos praeities kėlimas tautą vis labiau sąmonino. Jai padėjo aiškiau praregėti ir atsiskirti nuo bendrojo palikimo su lenkais, nuo ją slegiančios unijinės praeities. Ta kryptimi pirmasis žymusis pionierius buvo Simonas Daukantas. Šiandien, kai trečią dešimtmetį besitęsiančioje tremtyje išsibarstėme po įvairius kontinentus, domėjimasis savo praeitimi vėl labiau suaktualėjo. Savo žvilgsnį kreipiame ne tik į mums artimą nepriklausomybės dešimtmetį, bet ir į laikus prieš 500 - 700 metų, ir į pačią giliausią tautos senovę.

Skaityti daugiau: Aktualieji Lietuvos istorijos klausimai

BENDRUOMENĖ IR LAIKAS

STASYS BARZDUKAS

Juozo Kojelio pasisakymas “Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė” (1967 kovo mėn. Į Laisvę 39/76 nr.) savo keliamais klausimais yra didžiai aktualus, dėl to ir plačiau svarstytinas, nes nuo deramų atsakymų didele dalimi priklausys tolimesnė bei sėkmingesnė lietuvių išeivijos organizuota veikla ir net ateitis. Bendruomenės idealu pripažindamas organišką “nesuskaldytą” išeivijos lietuvių santalką (kolektyvą, visumą), autorius dabartinę Bendruomenę, nevykdančią visų (ypačiai Lietuvos laisvinimo) uždavinių, turinčių lietuvių išeivijai gyvybinės reikšmės, laiko tik “nepilnu ir netobulu tikrosios LB-nės pakaitalu”. Tai įvykę daugiausia dėl to, kad viena sudedamoji Bendruomenės dalis, būtent JAV Lietuvių Bendruomenė, organizuodamasi padariusi “žalingą kompromisą su faktine šiame krašte iš senesnių laikų sukurta organizacine situacija”.

Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖ IR LAIKAS

KOVA DEL LIETUVOS, EUROPOS IR LAISVOJO PASAULIO

DR. ANTANAS RAMŪNAS

1. Lietuva ir Europa: palyginamoji apžvalga ir įžvalga

Ir asmeniui ir tautai yra lengviau gimti, negu atgimti. Vienok gimti mums lemta tik vieną kartą, bet atgimti — daugelį kartų ir, būtent, tiek kartų, kiek kartų mes tvirtai ryžtamės ir sugebame iškilti viršum savęs ir pasaulio. Savęs paties pažinimas bei savižina yra pati pirminė sąlyga pilnutiniam žmogaus ar tautos dvasiniam atgimimui, dvasiniam renesansui, t. y. visapusiškai, pilnutinei žmogaus ar tautos saviraiškai pasaulyje. Deja, iki šiolei lietuvių tauta šito pagrindinio savisąmonės bei saviauklos uždavinio nėra reikiamai atlikusi, nors ir netrūko kai kurių pavienių drąsesnių užsimojimų, bandymų bei polėkių.

Štai mes stovime 50 metų Lietuvos nepriklausomybės atstatymo jubiliejaus išvakarėse. Reta tai proga atskleisti lietuvių tautos tapatybę prieš Europą ir prieš pasaulį! Tik, žinoma, viskas nuo mūsų pačių priklausys. Jeigu pristatysime Lietuvos gyvenimą tiktai 50 metų laiko perspektyvoje, tai dar nedaug ką laimėsime. Iš šono žiūrintiems atrodys, jog esame tiktai tauta — kūdikis, gimęs prieš 50 metų. O tuo tarpu mūsų praeitis yra tūkstantmetė ar net daugtūkstantmetė. Juk esame viena iš pačių seniausių ir kartu viena iš pačių šauniausių indoeuropiečių šeimos tautų. Praeityje lietuvių tauta išsiskyrė iš kitų tautų savo retu religiniu, valstybiniu ir pedagoginiu genijum. Istorinė Lietuva yra tarsi ledkalnis: neįžvalgiai akiai atsiskleidžia tik maža ir nereikšminga jos dalelytė. Lietuvai pilnai atskleisti, pilnai suvokti, pilnai įvertinti būtinai reikalinga yra gelmių matavimo. Išvydę gelmes, išvystame ir aukštumas bei viršūnes!

Skaityti daugiau: KOVA DEL LIETUVOS, EUROPOS IR LAISVOJO PASAULIO

LFB Europoje rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius

REZOLIUCIJA VLIK-O SUSTIPRINIMO REIKALU

Lietuviškųjų studijų savaitės Vokietijoje metu atskiros organizacijos turėjo savo posėdžius ir konferencijas. Europos LF Bičiuliai ta proga priėmė šią rezoliuciją:

“Europos LF Bičiulių konferencija Hüttenfelde 1967 m. rugpiūčio 22 d., sustojusi prie aktualiųjų reikalų, priėjo išvadą, kad kitais (1968) metais įvyksianti Lietuvos valstybės 50 metų atstatymo sukaktis ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenėsseimas duoda gerą progą VLIK-ui atsinaujinti ir savo svorį pakelti lietuvių visuomenėje. Todėl konferencija kviečia VLIK-ą sudarančias grupes ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą susitarti taip, kad greta Lietuvos partijų ir kovos sąjūdžių atstovų VLIK-e būtų atstovaujama lietuvių visuomenė per PLB valdybos skirtus pilnateisius atstovus, kurių skaičius nebūtų mažesnis už tų atstovų skaičių, kurį į VLIK-ą deleguoja partijos ir kovos sąjūdžiai”.

ŽODIS LAISVOJO PASAULIO IR PAVERGTIESIEMS LIETUVIAMS

(Perduotas į Lietuvą per Vatikano radiją)

XIV-sios Lietuviškųjų studijų savaitės dalyviai iš Anglijos, Belgijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vokietijos, o taip patiš Australijos, Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kanados, susirinkę 1967 rugpiūčio 20-27 dienomis Vasario 16 gimnazijoje, Romuvoje, sveikina seses ir brolius pavergtoje Tėvynėje ir visame pasaulyje.

Skaityti daugiau: LFB Europoje rezoliucija VLIK-o reikalu ir žodis į visus pasaulio lietuvius

Lukša-Daumantas ir jo testamentas

PARTIZANŲ MILŽINKAPIŲ BALSAS

“ ... Rengėmės žygiui, mintimis kartodami duotos priesaikos žodžius”, — rašo Juozas Lukša - Daumantas savo knygoje “Partizanai už geležinės už dangos” (pusi. 350), — “atkakliai tęsti kovą už tiesos ir teisingumo triumfą žemėje ir už žmogaus teises, apie kurias tiek daug pasaulyje prikalbėta ir tebekalbama, kurias mes vis dar privalome savo krauju pirkti... Ir iki šiol dar neišpirkome . ..

Partizanų grupė, lydėjusi Juozą Lukšą-Daumantą ligi sienos (kelionei su misija į laisvąjį pasaulį); kairėje priklaupęs Juozas Lukša-Daumantas, didysis Lietuvos partizanų vadas.

Partizanai įpareigojo mus tą jų pradėtą išpirkimo darbą bei kovą tęsti toliau iki galutinės pergalės.

Lukšos ir kitų partizanų testamentas

“ ... Pragmatiniai žmonės, kurių apsčiai esama lietuviškoje visuomenėje”, kalbėjo dr. Adolfas Damušis, LFB Vyr. Tarybos pirmininkas, tardamas žodį partizanų minėjime Dainavoje Lietuvių Fronto studijų savaitėje (1967 metų rugpiūčio mėn. 14 - 20 dienomis), — “nesuvokia spontaniško lietuviškosios sąžinės sukilimo prieš vergiją. Ir dažnai tie, kurie skelbiasi siekią laisvės ir žmoniškumo, naiviai pasiduoda smurtininko vilionėms ir nepajėgia išgirsti pavergto žmogaus pagalbos šauksmo. Jų pragmatinė dvasia padaro juos imliais smegenų plovimui ir smurtininko klasta gali juos lengvai suvedžioti. Jie tiki galingųjų diktatorių propaganda, kuri kontroliuoja viešą spaudą ir technologines komunikacijos priemones ir, nors būdami inteligentingi, negirdi Lietuvos partizanų milžinkapių balso bei persekiojamo žmogaus skundo ..

Skaityti daugiau: Lukša-Daumantas ir jo testamentas

APIE PARTIZANŲ VADĄ MIŠKINĮ

JUOZAS LUKŠA-DAUMANTAS 1950 metų vasarą Vakarų Vokietijoje prieš grįždamas į pavergtą Lietuvą laisvės kovų tęsti.

• • •

Kersteno komitete buv. MVD pulkininko liudijimas 1954.VI.28 apie Lietuvos partizanų vadą Miškinį yra taip užrašytas:

MR. McTIGUE (komiteto tardytojas):    Koks lietuvis buvo, pulkininke, garsiausias ir daugiausia rūpesčių pridaręs jūsų patyrime su partizanais?

Pulk. leit. BURLICKIS: Daugiausia rūpesčių pridaręs ir visuotinai pripažintas vadinamo lietuvių banditų judėjimo vadas buvo lietuvis, vardu Miškinis. Lietuvių tauta laikė šitą Miškinį tautiniu didvyriu, ir jis turėjo milžinišką autoritetą tarp lietuvių.

Mr. McTIGUE: Kas su juo nutiko, pulkininke, ar jūs žinot?

Pulk. leit. BURLICKIS: Kiek tai liečia kovą su Miškinio grupe, aš šiek tiek žinau įvykius 1946-50 metais. Nuo 1948 iki 1949 ir 1950 — tuo laiku, pagal informacijas, pateiktas vietinių NKVD organų, Miškinis baigė dviejų metų žvalgybos kursus amerikiečių mokykloje ir 1950 grįžo į Lietuvą, buvo į Lietuvą infiltruotas, ir tuo metu buvo miškelyje netoli Prienų šilų. Pagal įsakymą likviduoti jo grupę ir jį patį buvo sukoncentruota, sutraukta į vieną vietą daug kariuomenės. Operacijoms Miškiniui suimti ir likviduoti vadovavo pats Kruglovas. Jam buvo pavestos visos operacijos. Apsuptas ir pasijutęs absoliučiai beviltiškoje padėtyje, pagal vietinių NKVD organų informacijas, Miškinis nusižudė.

• • •

Partizanai prie Biržulio ežero

VLADAS RAMOJUS

Viename reportaže rašoma, kad prie Biržulio ežero, netoli Pavandenio miestelio, Žemaitijos gilumoje, retai žmogus užklysta. Ten klampūs pakraščiai, apaugę žilvičių ir juodalksnių krūmais, vietomis daro jį visiškai neprieinamą. Tik įvairūs vandens paukščiai pliuškenasi tankiuose meldynuose, vakarais žaliuose mauruose traukia savo nuobodžias dainas varlės.

Šitose neprieinamose vietose prie Biržulio ežero 1945 metais ėmė spiestis iš Pavandenio apylinkių kilę žemaičiai partizanai. Iš čia jie patraukdavo į miestelį, užeidavo į kleboniją, apeidavo ir platesnes apylinkes. Kad žinotų okupantas, kokia jėga Biržulio ežero pakrantėse ir kitose vietovėse yra susibūrusi, partizanai dažnai slaptai išklijuodavo atsišaukimus:

“Broliai lietuviai, mūsų tėvynė verkia kruvinomis ašaromis suklupusi sunkiame Golgotos kelyje, kada jos kūną — pūslėtomis rankomis išpurentą, gausiu prakaitu sumirkytą žemę gabalais plėšo užmiršę Viešpatį ir Jo prisakymus bedieviai. ..”

Partizanų kovos apie Pavandenį liepsnojo iki 1949 metų, kol beveik visi kovotojai paguldė galvas kovos lauke.

Skaityti daugiau: Partizanai prie Biržulio ežero

Revoliucionieriai prieš revoliuciją

 (SVETLANOS ALELIUJEVOS STALINAITĖS PROTESTAS)

DR. JONAS GRINIUS

Žvelgiant į XX amž. pirmąją pusę, nekyla abejonės, kad greta dviejų pasaulinių karų Rusijos revoliucija turi taip pat pasaulinės reikšmės, nors be pirmojo karo ji nebūtų kilusi, o be antrojo — iš revoliucijos atsiradusi Sovietų Sąjunga nebūtų įgavusi pasaulinio svorio, kokį ji dabar turi. Kadangi šiemet Sov. Sąjunga stengiasi kuo iškilmingiausiai paminėti vadinamąją spalio revoliuciją, kuri įgalino rusų komunistus pasigrobti valdžią Rusijoj, todėl kiekvienas rimtai galvojantis žmogus negali nepamąstyti apie aną prieš 50 metų įvykusį politinį bei visuomeninį perversmą. Stabtelėjant prie jo, čia neketiname nei jo eigos piešti, nei pasakoti Sov. S-gos istorijos, nei įvertinti to perversmo reikšmės mūsų tėvynei Lietuvai. Tesinori padaryti tik kelias vertinamąsias pastabas, kurias pažadina Stalino dukters Svetlanos Aleliujevos pabėgimas iš Sov. S-gos į Vakarus.

Pirmiausia, ar revoliucija yra teigiamas veiksnys visuomeninei ir politinei pažangai? Vienodo atsakymo į tai neduoda nei istorikai, nei sociologai. Tie, kurie neturi pasaulėžiūrinio tikslo revoliucijai teisinti, į ją dažnai žiūri neigiamai, nes ji neapseina be nekaltų gyvybių naikinimo ir dažniausiai nepasiekia tų tikslų, kokių revoliucijos dalyviai ar jų vadai prieš tai norėjo. Su revoliucijomis šitaip atsitinka dėl to, kad apskritai kilnūs žmonių tikslai blogomis priemonėmis ne tik nepasiekiami, bet duoda net priešingus vaisius. Tuo tarpu pačioje revoliucijos esmėje glūdi prievarta, kuri, netvarkoma teisingų įstatymų, savaime traukia į savivalę ir nelaisvę. Šitoks pavojus ypač grasė Rusijos revoliucija, nes jos vadų žymi dalis (socialrevoliucinieriai ir bolševikai) pateisino visokias priemones savo partijų tikslams pasiekti.

Skaityti daugiau: Revoliucionieriai prieš revoliuciją

Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba

DR. JULIUS J. BIELSKIS

Konsularinė tarnyba, pasiekusi šių dienų lygį, yra įdomi savo praeitimi ir būtina, svarbi ir reikšminga valstybių tarptautiniuose santykiuose. Kaip ir kiekviena kita sritis, konsularinė tarnyba turi savo istoriją. Ši tarnyba vystėsi, šakojosi ir tobulėjo šimtmečių laikotarpyje. Šių dienų modernios ir nepriklausomos valstybės be konsularinės tarnybos vargiai pajėgtų patenkinamai palaikyti ryšius tarptautiniuose santykiuose, o ypač ekonominėje srityje.

Šios tarnybos pradžia siekia gilią senovę. Pats vardas ar pavadinimas—“konsulas” ar “konsulatas” — reiškė tada visai ką kitą, gi pati tarnyba turėjo visai kitokius tikslus bei pareigas, negu kad šiais laikais.

Senovės Romos respublikoje, dar prieš krikščionybės laikus, pašalinus iš pareigų karalius, naujieji du vyriausieji krašto valdovai buvo vadinami “konsulais — teisėjais”. Ši praktika Romos imperijoje tęsėsi ilgą laiką. Napoleonas Bonaparte, įsigalėjęs Prancūzijoje, pasivadino “konsulu”, kas reiškė vyriausią valdovą. Jis laikėsi to titulo iki 1804 metų, kol tapo imperatoriumi.

Skaityti daugiau: Pasaulio ir Lietuvos konsularinė tarnyba

Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui

JAV-SE GIMUSIO LIETUVIO PASISAKYMAI

PAŠNEKESYS SU ANTANU B. MAŽEIKA, JR., LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS PREZIDIUMO NARIU INFORMACIJOS REIKALAMS

Antanas B. Mažeika, Jr. (gim. 1940.IV.l) augo ir aukštąjį mokslą baigė New Yorko mieste. Vidurinę mokyklą (La Salle Academy) baigė 1954 metais, o kolegiją (Queens College) — 1963 metais, įsigydamas bakalaureato laipsnį (B. S.) bio-chemijoje. Šiuo metu lanko specialų informacijos institutą New Yorke, norėdamas pagilinti savo žinias toje srityje. B. Mažeika yra atlikęs karinę tarnybą, šiuo metu yra ar

mijos rezervo narys (member of the 307th General Hospital Army Reserves). Gražina (naujųjų ateivių duktė) ir Antanas augina sūnų Tadą. Dirba Institute of Neuro Chemistry, New Yorke.

—    Gimėte ir augote Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Iš kur pas Jus tiek daug meilės Lietuvai ir lietuviškiems reikalams?

—    Ne tik aš, bet jau ir mano tėvai yra gimę ir augę Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Mano tėvas buvo ir tebėra nepaprastai aktyvus lietuviškoje veikloje (Lietuvos Vyčių organizacijoje ir kitose katalikiškose grupėse). Nuo mažens teko su tėvais dalyvauti suvažiavimuose, konferencijose bei šimtuose susirinkimų. Lietuvos ir lietuviškieji reikalai augte įaugo manyje. Panaši padėtis yra ir su mano seserimi bei broliu, kurie yra kiek jaunesni už mane. Ir vienas ir kitas aktyviai dalyvauja lietuviškoje veikloje. Mano tėvai buvo patys didieji lietuviškos dvasios įžiebėjai manyje.

Skaityti daugiau: Visas dėmesys Lietuvos laisvinimo darbui

DARBAI IR ĮVYKIAI -LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Kremlius nepasitiki Lietuvos komunistais

•    Revoliucija studentijos komjaunime Lietuvoje

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

•    Renka medžiagą apie raudonuosius partizanus

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    Šimtai įtakingų amerikiečių jungiasi į Rezoliucijoms Remti Komiteto žygį

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV LB Penktosios Tarybos I-ji sesija

•    Bronius Nainys, naujasis JAV-bių LB centro valdybos pirmininkas

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Veiksnių konferencija Washingtone

•    Nutraukti ryšiai su latviais ir estais

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖS DATOS: —

•    Karalystė nuo 1251 metų

•    Lituanistikos Instituto Istorijos skyriaus pasisakymas Lietuvos valstybės įkūrimo klausimu

JAUNIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE: —

•    Jaunimas savo galvosena išgąsdino senimą

EUROPOS LIETUVIUOSE: —

•    Atsinaujinimas pasipriešinimo dvasia

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Vytautas Galvydis, vadovavęs trejus metus JAV-bių ir Kanados LF bičiuliams

•    JAV-bių ir Kanados frontininkai renka naują centro valdybą

•    Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitė

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KREMLIUS NEPASITIKI LIETUVIAIS KOMUNISTAIS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Nors Lietuvos kompartijos pirmuoju sekretorium po Kapsuko mirties paskirtas 1936 A. Sniečkus visą laiką išsilaikė, nepaisant pasikeitimų pačiame Kremliuje, iš paviršiaus žiūrint, jis būtų labiausiai patikimas Kremliaus patikėtinis, tačiau faktiškai yra kiek kitaip. Nepaisant Sniečkaus sugebėjimo įsiteikti ir Stalinui, ir Chruščiovui, ir Brežnevui ir nežiūrint jo intymių ryšių su Suslovu, Kremlius vis tiek prie Sniečkaus antruoju sekretorium laiko tikrą maskvinį rusą. Nuo 1961 tuo antruoju sekretorium yra Borisas Popovas. Prieš jį buvo Borisas Šarkovas. Popovas yra ne tik Kremliaus akys ir ausys Lietuvos kompartijos centro komitete, sekretoriate ir politbiure, bet ir Lietuvos rusinimo pagrindinis variklis. Jis visur kiša rusus arba surusėjusius lietuvių kilmės hibridus. Todėl ir dabartiniame kompartijos centre yra net 35 rusai. Taip pat ir administracijoje bei pramonėje visur kišami rusai. Administracijos viršūnėse greta tikrų maskvinių rusų, kaip Nikalojus Bielianinas, ryšių “ministras”, Borisas Dubasovas, Centrinės Statistikos Valdybos viršininkas (tarp kita ko, šios valdybos vedama statistika yra dvejopa: viena skirta tik kompartijos ir administracijos viršūnėms, paremta tikrais faktais ir duomenimis, antra — skirta viešumai ir atitinkamai sufrizuota; pirmosios duomenys laikomi po raktu ir tik su Dubasovo leidimu galima juos pamatyti). Vadinamas "ministras pirmininkas” yra Josifas Antonovičius Maniušis, jo pavaduotojas — Povilas Aleksandrovič Kulvietis, automobilių transporto ir plentų "ministras” — Vladislovas Petrovič Martinaitis, prekybos “ministras — Anatolijus Ivanovič Mikutis, popierio ir medžio apdirbimo pramonės “ministras” — Povilas Michailovič Kurys, Vilniaus universiteto prorektorius Lazutka, geležinkelių valdybos viršininkas Žemaitis ir daugelis kitų. Nors jų pavardės dar lietuviškos, bet dažnas jų yra uolesnis Kremliaus pataikūnas už pačius tikruosius rusus. Lietuvių vengia, ir jų vadovaujamose įstaigose lietuviui gauti tarnybą sunkiau, negu kupranugariui pralįsti pro adatos ausį.

Skaityti daugiau: KREMLIUS NEPASITIKI LIETUVIAIS KOMUNISTAIS

REVOLIUCIJA STUDENTIJOS KOMJAUNIME LIETUVOJE

“Niekam ne paslaptis”, kalbėjo P. Vaitkevičius, universiteto komjaunimo komiteto sekretorius, keturioliktoje komjaunimo konferencijoje, įvykusioje 1966 metų pabaigoje Vilniuje, “kad šiandieną randa vietos komjaunuolių tarpe abejingumas, miesčioniškumas, politinis bukumas, nesąžiningumas”. Ir čia jis išvardina visą eilę iškrypimų, pairimų bei pasipriešinimo komjaunimo linijai pačių komjaunuolių tarpe pavergtos Lietuvos studentijoje, štai, keletas iš P. Vaitkevičiaus visos virtinės suminėtų pavyzdžių, perduodami jo paties žodžiais:

“... štai II k. lituanistė komjaunuolė Žarskytė per nepilnus dvejis metus sugebėjo padirbti net 12 dėstytojų parašų, apsivogti. Kas gali patikėti, kad jos draugai komjaunuoliai nežinojo apie tai ? Niekas. To negali būti. Žinojo ir tylėjo tol, kol žinios nepasiekė dekanato. Po pokalbio dekanate Žarskytė bandė žudytis. Dabar guli ligoninėje ..

“ .. .Kaip žinome, paskutiniu metu kai kurie mūsų jaunuoliai pamėgo naujamadžius “talismanus” ... šituo pavyzdžiu seka ir mūsų studentai, net komjaunuoliai. Su aukso kryželiu ant kaklo vaikšto Ema Žilinskaitė, IV k. ekonomistė, fakultete vadinama aktyviste. Paklausta, kodėl ji nešioja kryželį, labai nustebo, girdi, kas čia tokio, laiko mada, galų gale tai mūsų (suprask, studentų) ženklas?!”

Skaityti daugiau: REVOLIUCIJA STUDENTIJOS KOMJAUNIME LIETUVOJE

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Praėjusiame “Į LAISVĘ” numeryje buvo užsiminta apie krepšininkų organizuojamų išvyką į okupuotą Lietuvą. Nežiūrint laisvinimo veiksnių, lietuviškų organizacijų, spaudos bei patriotinės visuomenės nepritarimo, “Vilnies” ir “Vienybės” laiminama (“Dieve, jiems padėk!”) iš antraeilių žaidėjų sudaryta krepšinio komanda rugpiūčio antroje pusėje svečiavosi pavergtoje Lietuvoje. Komandą sudarė: R. Gudas, P. Miniotas, R. Miknaitis, J. Jansonas, A. Sepetavičius, A. Jankauskas, J. Janky-Jankauskas, A. Razutis, J. Kaunas, R. Dirvoms; palydovai: R. Mieželis, dr. G. Byla-Bylaitis, A. Janulaitis, R. Babickas, A. Juškys.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

RENKA MEDŽIAGĄ APIE RAUDONUOSIUS PARTIZANUS

Vilniaus M. K. Čiurlionio vardo meno mokyklos ir technologinio technikumo mokiniai, universiteto ir dailės instituto studentai, dėstytojai bei kitų mokslo ir švietimo įstaigų darbuotojai 1967 m. vasarą buvo išvykę į Merkinės apylinkę rinkti tautosaką ir medžiagą apie raudonųjų partizanų veiklą šiose apylinkėse vokiečių okupacijos metu. Ekspedicijoje dalyvavo apie 100 įvairių specialybių žmonių. Ruošiamasi apie Merkinę išleisti knygą. Rinkta medžiaga ir apie 1831 bei 1863 m. sukilimus. Medžiagą apie Lietuvos partizanus, kovojusius prieš rusų okupaciją po II-jo pasaulinio karo nesidomėta.

Skaityti daugiau: RENKA MEDŽIAGĄ APIE RAUDONUOSIUS PARTIZANUS

ŠIMTAI ĮTAKINGŲ AMERIKIEČIŲ JUNGIASI Į REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGĮ

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE

Jungtinių Amerikos Valstybių kongresas, priimdamas Monagan rezoliuciją (H. Con. Res. 416), vienbalsiai pasisakė už Lietuvos ir kitų Pabaltijo valstybių bylos perkėlimą į Jungtines Tautas ir laisvo apsisprendimo teisių tose valstybėse atstatymą. Nei Valstybės departamentas, nei JAV-bių prezidentas nesiima iniciatyvos tą rezoliuciją įgyvendinti. Rezoliucijoms Remti Komitetas mobilizuoja visas galimas jėgas Valstybės departamentą ir JAV-bių prezidentą palenkti mūsų pusėn.

Įtakingi amerikiečiai didina žygininkų gretas

1987 metų antroje pusėje šimtai pačių įtakingiausių amerikiečių įsijungė į Rezoliucijoms Remti Komitetą. Visų išvardinti nė nemėginama, čia suminimi tik tie, kurie yra žinomi visame krašte. Štai, dalis tų žymiųjų amerikiečių: —

Politikai visuomenininkai, kultūrininkai — RICHARD M. NIXON, buvęs JAV-bių viceprez.; FRANK D. O’CONNOR, New Yorko miesto tarybos pirmininkas:    DR. MAX

RAFFERTY, Kalifornijos steito švietimo skyriaus valdytojas; JOHN RICHARDSON, Jr., Laisvosios Europos (Free Europe, Inc.) organizacijos pirmininkas; vyskupas EDWARD E. SWANSTROM (New York, N. Y.); REV. RAYMOND J. SWORDS, S. J., Holy Cross kolegijos prezidentas (Worcester, Mass.); JESSE M. UNRUH, Kalifornijos legislatures žemųjų rūmų pirmininkas ir kit.

Skaityti daugiau: ŠIMTAI ĮTAKINGŲ AMERIKIEČIŲ JUNGIASI Į REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGĮ

JAV LB PENKTOSIOS TARYBOS I-ji SESIJA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

JAV LB V-ji Taryba pirmajai sesijai rinkosi New Yorkan ir 1967.IX. 23-24 posėdžiavo Statler Hilton viešbutyje. Organizacinė praktika lemia pirmajai sesijai apsiriboti standartine programa: buvusios tarybos veiklos apyskaitų priėmimas, naujai kadencijai tarybos prezidiumo ir centro valdybos pirmininko rinkimas ir bent provizorinis ateinantiem trim metam darbo paplanavimas. Tų tikslų atsiekimui ir šios sesijos programa daugmaž buvo sukirpta, žinoma, taip pat visi kiti tradiciniai, turint laiko, reikalingi, bet gal ir ne visai būtini priedai, k. t., sveikinimai, banketas su koncertine dalimi ir paskaita, na, ir nereikalingi ginčai pasenusiais ir ne taip jau svarbiais klausimais.

Sesija priėmė buvusios kadencijos tarybos prezidiumo ir centro valdybos veiklos apyskaitas, išrinko naujus organus, išgirdo kontrolės komisijos, garbės teismo bei kai kuriuos informacinius pranešimus, tik pritrūko laiko ateities darbams paplanuoti.

Išsamius, Lietuvių Bendruomenės gyvastingumą liudijančius pranešimus padarė IV-sios tarybos prezidiumo pirmininkas V. Volertas, centro valdybos pirmininkas J. Jasaitis, švietimo tarybos pirmininkas J. Ignatonis, Kultūros fondo pirmininkas Z. Dailidka, Jaunimo sekcijos pirmininkas V. Kleiza. Iždininko M. Šimkaus paruoštą finansinės apyskaitos aktą per skaitė c. v. pirm. J. Jasaitis, kontrolės komisijos (pirm. dr. St. Biežis) aktą perskaitė dr. L. Kriaučeliūnas; garbės teismo pirmininkas Ve. Sidzikauskas padarė oficialų pasisakymą c.v. narius liečiančiu klausimu.

Skaityti daugiau: JAV LB PENKTOSIOS TARYBOS I-ji SESIJA