_files/I-Laisve-1979-76(113)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis ...................................... 2
Bernardas Brazdžionis: Tėvo Karolio Garucko pamokslas . 4
Vytautas Vaitiekūnas: Vatikano rytų politika .......... 6
Juo'tbė: Paslaptis nepalaidota ....................... 23
Z. V. Rekašius: Lietuvos perspektyvos ................ 27
Vilius Bražėnas: Keistina politinės veiklos kryptis .. 35
LKB Kronikos sukaktis ................................ 44
BAM-as ............................................... 44
Stasys Barzdukas: Iš atsiminimų ir mąstymų ........... 45
Vt. Vt.: Po JAV IX tarybos rinkimų ................... 58
J. Kj.: Lietuviškuose veiksniuose .................... 66
Viktoras Nakas: Jaunimo organizacijų būklė ........... 71
A. Šilainis: Mūsų priešo priešas — mūsų draugas ...... 75
Jonas Butkus: Prašvis laisvės pavasaris .............. 78
Vytautas Seirijis: Turinys, žmonės ir vasara ......... 81
“Į Laisvę” vedamieji ................................. 86
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1979 76(113)
Grįžtant į 75 (112) numerį
Ačiū dr. Dietautai ir "Į Laisvę" žurnalui už nepaprastai tikslų ir išsamų 25-tos lietuviškųjų studijų savaitės darbų aprašymą. Ši puiki ataskaita padėjo man iš naujo akivaizditai prisiminti savaitėje skaitytų pranešimų turinį ir atmintyje atgaivinti maloniai praleistas dienas Freisinge. Tikiu, kad ir nedalyvavusieji savaitėje, perskaitę šių ataskaitų, susidarys teisingų ir gerų įspūdį apie šį reikšmingų lietuviško gyvenimo įvykį.
Violeta Rakauskaitė-Land
Muenchen, Vokietija
Noriu pareikšti padėkų ui puikų ir įdomų tumulų“Į Laisvę". Svarūs Tomo Venclovos ir Kęstučio Girniaus straipsniai. Žinoma, praplečiant svarstomas temas, galėtų iškilti ir dar nepaliestų klausimų.
Mykolas Balčiūnas
London, Anglija
Ypatingų dėmesį atkreipiauį T. Venclovos straipsnį "Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis", kur rašoma apie nepaprastai augančias tiurkų tautas: "Pagal jų tautines tradicijas, dešimt vaikų šeima yra laikoma maža. Didelė šeima turi 19 - 20 vaikų". Prisimenu, kad vienas latvis spaudoje yra šaukęs: "Latvija išnyks, jei nebusgausių Šeimų". Tas pats su Estija ir Lietuva.
K. Činčius
Toronto, Kanada
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
_files/I-Laisve-1979-76(113)-3.jpg)
Iš Aleksandro Ginzburgo liudijimo JAV Kongrese 1979.V.11
Liudijimą tenka pradėti liūdnu pareiškimu. Balandžio 5 vėžiu mirė tėvas Karolis Garuckas, katalikų kunigas ir Lietuvos Helsinkio Grupės narys. Jo parašą matome visuose Lietuvos Grupės dokumentuose. 1977 vasarą, teisiant (Vilniuje) Lietuvos Grupės narį Viktorą Petkų, nepagydoma liga sergąs tėvas Karolis padarė tokį pareiškimą:
"Mes dirbome kartu, tai sodinkite ir mane į kaltinamųjų suolą, Laikysiu sau garbe mirti lageryje, kaip kad mirė daugelis kitų Lietuvos bažnyčios tarnų”.
Šimtai lietuvių vyko į tėvo Karolio, kunigo ir žmogaus teisių gynėjo, laidotuves.
Tėvo Karolio Garucko,
Lietuvos grupės Helsinkio susitarimams vykdymui remti komiteto nario,
Ceikinių parapijos klebono,
vieną godaus rudens sekmadienį, kai Ceikinių bažnytėlė
lūžo nuo susirinkusių maldininkų
iš Ignalinos ir Švenčionėlių, iš Vabalninko ir iš Biržų,
Iš Luokės ir iš Rietavo, iš Prienų ir Vilkaviškio,
š arti ir iš toli — iš visos Lietuvos,
pasakytas
P A M O K S L A S
Gyvendamas gražiai, kas negyvena tarp žmonių,
Kam nepakanka savo žemės trupinių?
Kas nesupranta šiųjų dieviškų namų ramybės, kas?
Pakelkite rankas!
(Kad kas pajudintų bent pirštą ...
Pamokslininko balsas mirtinoj tyloj numiršta ...)
Geltono rudenio dangum gegužio grįžęs takas grįžti moja mus.
Kas priešui pardavėt laimingus motinos namus,
Aš klausiu, verkdamas kiekvieno klausiu, kas?
Pakelkite rankas?
(Kad kas pajudintų bent pirštą —
Pamokslininko balsas antrą kartą mirtinoj tyloj numiršta ...)
Skaityti daugiau: Iš poemos “Vaidila Valiūnas“
Kodėl ji domina?
VYTAUTAS VAITIEKŪNAS
Popiežiaus vaidmuo reikšmingas ne tik Katalikų bažnyčiai, ne tik religiniu ir moraliniu atžvilgiais, bet ir politiniu. Nors Stalinas nekartą yra tyčiojęsis iš popiežiaus, kad šis neturįs divizijų, tačiau vien divizijomis grįsti tarptautinius santykius yra trumparegiška. Pati postalininė Sovietų Sąjunga tokį trumparegiškumą yra supratusi.
Jeigu didžiosiom valstybėm apeina Vatikano politika, juo labiau ji rūpi mažom valstybėm, ypatingai tautom, kurios kenčia svetimųjų priespaudą ar kitokius išorinius ar vidinius sunkumus. Mus, lietuvius, ypatingai domina Vatikano planai ir pastangos Rytų Europoje, ta vadinama Vatikano rytų politika, dėl to, kad tiesioginiu būdu liečia Lietuvos padėtį. Domina juo labiau, kad yra sukėlusi ir pačioje Bažnyčios hierarchijoje, ir plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose tam tikrų abejonių, įtarimų ir kritikos. Antai, “Tėviškės Žiburiai” (1978.1.5) cituoja Vokietijos jėzuitų leidžiamą “Stimmen der Zeit” žurnalą (1975 Nr. 10), kurio bendradarbis klausia:
— Ar Roma pakankamai aiškiai mato problemas? Ar ji kartais nesivadovauja nerealiu galvojimu? Ar nedaro nuolaidų, negaudama atitinkamo išlygio.
Vyrauja įsitikinimas, kad Vatikano rytų politika su Jonu XXIII radikaliai pasikeitusi ir kad tas pasikeitimas nėsąs netgi moralus, nes “susipratimas su velniu yra nuodėmė”. (“Verstaendigung mit dem Boesen ist eine Suende”).
Skaityti daugiau: VATIKANO RYTŲ POLITIKA
Kieno sprendimu sušaudyti “keturi komūnarai": Kazys Giedrys, Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris ir Rapolas Čarnas?
Redakcijos pastaba: Šiame iš okup. Lietuvos gautame straipsnyje atidengiama “keturių komūnarų” sušaudymo paslaptis. Paslapties atidengimo patikimumas visada artimai susijęs su atidengėjo patikimumu. Kiek žinoma, šio rašinio autorius artimai pažino Juozą Vaišnorų, gabų prof. Vlado Jurgučio mokinį. J. Vaišnoras prieš karą buvo kairiųjų aktyvistas, studentų varpininkų veikėjas, korporacijos pirmininkas. Jo kairumas ir antifašistinė aistra nuvedė jį į bendradarbiavimą su bolševikais. Lietuvą 1940 okupavus rusams, tapo “finansų liaudies komisaras”. Prasidėjus rusų-vokiečių karui, pabėgo į Rusiją ir ten buvo skiriamas įvairioms aukštoms tituliarinėms pareigoms. Tačiau savo dvasioje Vaišnoras visada buvo geras lietuvis. Rusų kariuomenei vėl užėmus Lietuvą, grįžo ir Vaišnora, tačiau, matyt, padarė kokį neatsargų žingsnį, nes 1945 buvo areštuotas ir, manoma, pasmerktas sunaikinimui. Po 10 kalinimo metų išsigelbėjo, jau Stalinui mirus. Grįžęs Lietuvon, gavo menką darbelį. Palaikė ryšius su savo buv. profesoriumi Vladu Jurgučiu, kuris Lietuvon buvo grįžęs iš nacių koncentracijos stovyklos Vokietijoje. Visi šiame rašinyje minimi asmenys jau yra mirę.
Lietuva po 125 metų carinės vergijos ir po keturių-penkių metų vokiečių okupacijos atgavo laisvę — nepriklausomybę. Tai buvo nelengvas kelias. Daug teko gyvybių paaukoti, kraujo pralieti; daug kančių ir vargo pergyventi. Ir tik šioms gruobuonėms, rusų ir vokiečių imperijoms, subyrėjus, lietuviai, nieko neturėdami, iš jų pačių įsigytais ginklais kovojo dėl laisvės. Iriškovojo. Carinės imperijos rusai, pasivadinę raudonaisiais, kaip buvo gruobuonys, taip ir paliko. Buvo įsiveržęs kone iki pusės Lietuvos. Bet Lietuvos savanoriai su menkais ginklais nubloškė juos už Dauguvos. Raudonoji Maskva, pralošusi ginklu, savo kėslų užgrobti Lietuvos neatsisakė. Propaganda ir pinigais ėmė vilioti tamsią, nesusipratusią masę, padugnes, kelti viduje netvarką. Ir nemaža turėjo priviliojusi, daugiausia iš Lietuvoje gyvenančių svetimtaučių: žydų, rusų, lenkų ir kt.
Skaityti daugiau: PASLAPTIS NEPALAIDOTA
politiniu ir kultūriniu požiūriu
Z. V. REKAŠIUS
Man skirtas uždavinys — pasidalinti mintimis apie Lietuvos perspektyvas. Galėtų kilti pagunda pabandyti papranašauti, kas atsitiks Lietuvoje, sakykim, per sekančius dešimtį metų. Tačiau sena (ir, mano nuomone, visai nebloga) tradicija yra gan negailestinga blogiems pranašams. Todėl aš stengsiuos savo svarstymus apriboti iškėlimu eilės politinių ir kultūrinių faktorių, kurie, mano nuomone, bus Lietuvai reikšmingi, o spėliojimus, kuria kryptim keisis krašto gyvenimas, stengsiuos palikti kiekvieno asmeniškai nuojautai.
Politiniai faktoriai
Pats svarbiausias iš visų politinių faktorių Lietuvos, kaip ir visų sovietų respublikų likimui, mano nuomone, yra nacionalizmas. Tiksliau sakant, tai nacionalizmo stiprėjimas, augimas, populiarėjimas beveik visose sovietų respublikose. Šiek tiek abejonių šiuo atveju kelia Gudija, nors ir ten, mano nuomone, anksčiau ar vėliau susiformuos aiškus gudų tautinis vienetas, skirtingas nuo rusų ir siekiantis nepriklausomybės.
Galima beveik būtų ginčytis, kad Lietuvos atveju ne nacionalizmas, o religija (Katalikų bažnyčia) yra svarbiausias politinis faktorius. Tačiau, man atrodo, kad tol, kol Lietuvos likimas stipriai rišasi su kitų sovietų respublikų likimu, visoms bendras reiškinys — nacionalizmas — laikytinas svarbesniu už katalikybę, kuri vaidina ir vaidins labai svarbų vaidmenį, bet tik Lietuvoje.
Skaityti daugiau: LIETUVOS PERSPEKTYVOS
VILIUS BRAŽĖNAS
Nežinia, kas pavojingiau asmeniui ir tautai — tikrovės nežinojimas ar nenoras ją atpažinti. Pirmoji negerovė bent atleistina ir atitaisoma, jei nežinojimas nėra tik intelektualinio tingumo ar snobizmo pasėka. Antrasis atvejis gal geriau suvokiamas tik psichologams. Aleksandr Solženicyn, apsižvalgęs Vakaruos, priėjo teisingos išvados: “Ne! Vakarai neturi jokių sunkumų suprasti padėtį. Jie tik serga troškimu nežinoti”. Atrodo, jog tai tinka ir gerai daliai mūsų išeivijos.
Neabejotina, jog kai kurių esminių faktų nežinojimas ar geopolitinės padėties nesuvokimas yra buvęs priežastimi tautų, jų tarpe ir mūsų tautos, klaidingos politinės linijos užėmimo, klaidingų žingsnių padarymo ar susilaikymo nuo teisingų sprendimų. Mūsų geopolitinės pažiūros į II Pasaulinį karą, pavyzdžiui, matomai buvo paremtos tvirtu įsitikinimu, kad laisvųjų kraštų vyriausybės atstovavo ir vykdė piliečių valią ir galvoseną, kurią pažinome kaip patriotinę, idealistinę, pasisakančią už laisvę. Turbūt mažai kas abejojo, kad Vakarų vyriausybės vedė kovą už kraštų nepriklausomybę, už tautų laisvę, už žmonių apsisprendimo teisę, skelbiamą Atlanto Chartoje. Tarsi iš išsigelbėjimo ir šiandien dar išeivių politinė veikla remiama ana naivia galvosena, nebojant to, kad, pradedant Atlanto Chartos skelbtų idealų nuskandinimu Atlante, prieš mus atsistoja vis nauji ir vis ryškesni įrodymai, jog tikrovė sako visai ką kitą. Todėl jau seniai turėjome prižiūrėti savo politinę galvoseną ir pagal tai pakeisti politinę veiklą. Komunizmo pavergtų kraštų išeivijai, jei ji tikrai siekia to, ką ji skelbiasi siekianti, būtina, kad nematantieji pamatytų tikrovę, gi matantieji išdrįstų pagal ją veikti.
Skaityti daugiau: KEISTINA POLITINĖS VEIKLOS KRYPTIS
Š. m. kovo 19 d. sueina 7 metai, kai “LKB Kronika” 1972 metais pasibeldė į negausių skaitytojų duris. Mažas tiražas, trūkumas informacijos ir skaitytojų baimė Kronikai buvo sunkiai įveikiamos kliūtys. Po kelių mėnesių Kronika patenka į čekistų rankas ir šiai “pavojingai valstybinei nusikaltėlei” užvedama baudžiamoji byla Nr. 345. Po baudžiamosios ekspedicijos 1973 m. lapkričio mėn. čekistai triumfavo — Kronika likviduota! Tačiau ji nemirė. Bėgo metai, o su jais gausėjo informacijos, drąsėjo žmonių širdys, plėtėsi skaitytojų ratas, — Kronika peržengė Tėvynės sienas ir daugeliui atidarė akis.
Šiandien Kronika — Tautos sąžinė, kovojančios Bažnyčios balsas ir visą pasaulį apskriejantis pagalbos šauksmas.
Kronikos nebūtų be plumpų, nijolių, lapienių, be tauriausių lietuvių aukos. Todėl Kronika labiausiai yra dėkinga tiems, kurie dėl tiesos žodžio kenčia už spygliuotų vielų.
Kronika būtų silpnutis kūdikis, jei nebūtų šimtų lietuvių, rizikuojančių laisve, bet kruopščiai renkančių žinias, platinančių ir skaitančių tuos paprastus, bet skausmu bei heroizmu persunktus puslapius.
Kronika be galo dėkinga broliams ir sesėms Vakaruose, nes be jų kruopštaus triūso tiesos žodis atsimuštų į geležinę uždangą ir tik aidu sugrįžtų, nepasiekęs plataus pasaulio.
Daugelis klausia, kodėl Kronika gyva? Kodėl čekistai per septyneriusmetus jos nepasmaugė? Kronika gyva ir ji nemirs, nes Tauta gyva, nes gyvos maldai sudėtos rankos!
LKB Kronikos redakcija
Greičiau važiuok statyti Bamą!
O rusas skarmaluotų savo damą
Skubiai į Lietuvą gabena.
Tai primena tragedijų ne taip jau seną.
Visokius Sibire bamus lietuvis kasė,
Ten liko tavo tėvas, brolis sesė
Ir už maldaknygę senelis
Suklupo kaip rudenį linelis.
Ten tūkstančiai badu lietuvių mirė,
Giliuos, šaltuos pusnynuose sustirę.
Nenusilenk prie jų kapo,
Apleisto, paslėpto nukritusio lapo.
Nenusilenk, nes gali partija supykti,
Gali be pagyrimo lapo likti.
Važiuok! Įdomų pamatysi kraštą!
Neveltui dirbsi!
Gausi pagyrimo raštą.
Katiušą susirasi sau raudonų,
Išmoksi nakomarniką užsidėti ploną,
Šimtus naujų keiksmažodžių išmoksi.
Ir pamatysi, kaip burundukai liuoksi.
Važiuosi per baisius Uralo kalnus.
Kur amžiais miega piktos šalnos;
Per taigą rūsčią, begalinę,
Kur milijonams sustingo krūtinė.
Žodžiu, per plačią "laisvą" šalį
Kur ir žvėris laisvai gyventi negali.
Važiuok! Partija tave ten šaukia!
Partija— tai ne vilkas kaukia!
O partija į tavo tėviškėlę bruka
Nusususį ir alkaną Ivaną Burunduką.
L i e t u v i s
Rusai į darbus Sibire verbuoja jaunus lietuvius. Lietuviai atsako tokia satyra. — Red.
Stasys Barzdukas,
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės garbės pirmininkas,
atsako į “Į Laisvę” klausimus
Stasys Barzdukas — lituanistas, pedagogas, žurnalistas, visuomenininkas, rezistentas. Lietuvių tautos istorija pastebės Barzduko darbus daugelyje veiklos sričių, tačiau į didžiųjų mūsų tautos vyrų tarpą Barzdukas atėjo kaip Lietuvių Bendruomenės laisvajame pasaulyje, ypač JAV-se, išugdytojas. Lietuvių Bendruomenė — tai pagrindinis lietuvybės už Lietuvos ribų išsilaikymo laidas ir didysis kovos dėl Lietuvos laisvės talkininkas. Tikėdamas didžiąja Lietuvių Bendruomenės idėja, Stasys Barzdukas tremtyje jai atidavė pagrindinius savo turtingos dvasios išteklius.
_files/I-Laisve-1979-76(113)-5.jpg)
Nuotrauka Vytauto Matelio
Peržengėte savo amžiaus 70 metų. Tai pilnas žmogaus gyvenimas. Iš antros pusės, tiek metų jau reikšmingas ir visos tautos istorijai. Tad įdomu, ką davė tėviškė Jūsų gyvenimui?
Mano tėviškė Meškučių kaime, netoli Marijampolės. Ten mano tėvas Kazys Barzdukas turėjo didoką 70 margų (34 ha) ūkį. Buvo pamokytas, susikalbėjo taip pat lenkiškai ir rusiškai, domėjosi lietuvišku gyvenimu, skaitė lietuviškus laikraščius, po spaudos atgavimo priklausė ūkininkų draugijoms, pvz. “Žagrei” ir kt. Nepriklausomybės laikais linko į tautininkus. Nusivylęs Smetonos-Tūbelio valdymu, dėjosi prie ūkininkų streiko, buvo suimtas ir pasodintas Marijampolėje į belangę. Nuo tautininkų atitolo. Jį likvidavo Lietuvą okupavę bolševikai, išveždami į Sibirą ir ten, kiek esu girdėjęs, badu numarindami.
Motina Ona Papartytė - Barzdukienė, kilusi nuo Gižų, iš didelio ūkio. Dainininkė, šokėja, labai sociali, darbšti ir pamaldi. Kažin kokiu nežinomu būdu liko į Sibirą neišvežta ir mirė Lietuvoje.
Skaityti daugiau: IŠ ATSIMINIMŲ IR MĄSTYMŲ
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
Vyriausioji rinkimų komisija, baigdama JAV LB I-osios tarybos rinkimų darbą, 1955.V. 14 savo aplinkraštyje JAV LB apygardų ir apylinkių valdybom, seniūnam bei rinkimų komisijom, be kita ko, rašė:
"Šiais rinkimais padėtas kertinis akmuo pastoviam JAV lietuvių bendruomenės organizaciniam pastatui. Teesie visų mūsų troškimas ir linkėjimas, kad išrinktoji bendruomenės taryba šį pastatą padarytų Amerikos lietuvių tautinės dvasios tvirtove".
Šiemet gegužės 5/6 - 12/13 dienomis vykę jau IX-osios tarybos rinkimai ne tik rodo Amerikos lietuvių bendruomenės organizacinio pastato pamatų patvarumą, bet sykiu taip pat primena šios Amerikos lietuvių tautinės dvasios tvirtovės statytojų dideles pastangas ir rūpesčius, jų darbo sėkmes ir nesėkmes, viltis ir nusivylimus.
Gausu “meteorų” Pirmiausia bendruomenės organizacinio pastato pamatų patvarumą savotiškai kontrastuoja šio pastato statytojų kadrų tekamumas. JAV LB devynių tarybų pradinėje sudėtyje, neskaitant tarybos sudėties pakitimų kadencijos eigoje ir neskaitant tų tarybos narių, kurie nėra bendruomenės rinkti, o tik ex officio įgyja tarybos nario privilegiją, yra buvę 210 narių. Iš I-osios tarybos 27 narių į II-ją grįžo tik 10, o kiti 10 atėjo nauji. Iš Il-osios tarybos 20 narių į III-ją grįžo 7, o 24, t. y. per 3/4 tarybos narių, atėjo nauji. Iš III-osios tarybos 31 nario į IV-ąją grįžo 15, o 16 atėjo naujų. Iš IV-osios tarybos 31 nario į V-ją grįžo 12, o 25 atėjo nauji. Iš V-osios tarybos 37narių į Vl-ją grįžo 15, o 27 atėjo nauji. Iš Vl-osios tarybos 42 narių į VlI-ją grįžo taip pat tik 15, o 27 atėjo nauji. Iš VII-osios tarybos 42 narių į VlII-ją grįžo 17, o 43 atėjo nauji. Iš VlII-osios tarybos 60 narių į IX-ją grįžo 18, o 42 atėjo nauji. Tiesa, tarp naujų pasitaiko ir tokių, kurie jau yra buvę tarybos nariais, paskum iškritę ir po pertraukos vėl sugrįžę.
Skaityti daugiau: PO JAV LB IX TARYBOS RINKIMŲ
1978-79 metų sąvartoje į pagrindinių veiksnių vadovybes atėjo nauji žmonės: Vyriausiojo Lietuvių Išlaisvinimo Komiteto priekyje atsistojo dr. Kazys Bobelis, Amerikos Lietuvių Tarybos — dr. Kazys Šidlauskas. Naujoji Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba su pirmininku Vytautu Kamantu išrinkta 1978 birželio mėnesį. Naują tarybą 1979 gegužės mėnesį išsirinko ir JAV Lietuvių Bendruomenė. Rudeniop įvyks vadovybių persitvarkymas. Tuo tarpu JAV LB Tarybos prezidiumui tebevadovauja Raimundas Kudukis, o Krašto valdybai — Algimantas Gečys.
Lietuvių Bendruomenėje
Naujoji PLB valdyba savo veiklos pradžioje pagrindinį dėmesį buvo sukoncentravusi į talką Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjungai suruošti IV-jį jaunimo kongresą Europoje ir į skubiųjų V-jo PLB seimo nutarimų vykdymą. Tarp visų šiuometinių darbų turbūt pats reikšmingiausias, — tai centrinės lietuvių informacinės tarnybos organizavimas. Telkiamos lėšos, ruošiami darbo planai.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKUOSE VEIKSNIUOSE
KOMENTARAI IR AKTUALIJOS
Pokalbis su dr. Jonu Griniumi apie jaunimo organizacijas
Balandžio mėnesio “Į Laisvę” žurnale pasirodė dr. Jono Griniaus įdomus straipsnis “Perdaug lietuvių jaunimo organizacijų?" Mano nuomonė kai kuriais keliamais klausimais žymiai skiriasi nuo dr. J. Griniaus, ypač kur liečiami jaunimo sąjungos tikslai ir jos vieta lietuviškame gyvenime, tad noriu mintimis pasidalinti su skaitytojais ir tokiu būdu jaunimo organizacijų klausimui duoti kitą dimensiją.
Iš dr. J. Griniaus straipsnio peršasi išvada, kad jaunimas tikrai turi perdaug organizacijų. Tam įrodyti jis ima Šiaurės Amerikos jaunimą kaip pavyzdį. Anot jo. Šiaurės Amerikos lietuvių jaunimas turi septynias organizacijas — ateitininkus, skautus, neolituanus, vyčius. Santaros - Šviesos federacijos studentus. Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjungą (ŠALSS) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą (PLJS). Jo aiškinimu, pagal tų organizacijų struktūrą, kiekvienas jaunuolis turėtų bent trijose iš jų dalyvauti, būtent, vienoje ideologinėje organizacijoje ir dviejose bendrinėse (ŠALSS ir PLJS). Tačiau iš labai toli stebinčio dr. dr. Griniaus (jis gyvena Europoje) analizė vietomis paremta gan rimtais faktiškais netikslumais. Iš išvardintų jaunimo organizacijų tiktai trys yra tikrai gyvos ir jų veikla nesiriboja tik poroj lietuviškų kolonijų: tai skautai, ateitininkai ir jaunimo sąjunga. Dviejų organizacijų “sveikata” yra abejotina, būtent jaunųjų vyčių ir neolituanų. Kiek žinau, neolituanai teturi skyrius tik Čikagoje ir Los Angeles, kur šį tą nuveikia. Kalbant apie Santaros - Šviesos federaciją, kviečiu dr. Grinių ir šio žurnalo skaitytojus suminėti bent tris pavardes santariečių-šviesiečių, kurie nebūtų peržengę savo keturiasdešimto gimtadienio. Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjunga jau de facto nebegyva dvejus ar trejus metus. Ji tepajėgia suorganizuoti kasmetinį balių, vadinamą suvažiavimu. Praėjusių metų baliuje buvo pasiūlyta rezoliucija ŠALSS įjungti į Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, taigi likviduotis. Gal tas pasiūlymas būtų buvęs priimtas bet... iš “suvažiaviman” užsiregistravusiųjų nebuvo galima prikalbinti užtektinai žmonių ateiti į posėdžių salę ir sudaryti kvorumą! Organizacija taip nusilpusi, kad negali sutelkti pakankamai jėgų net save numarinti.
Skaityti daugiau: JAUNIMO ORGANIZACIJŲ BŪKLĖ
Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kinijos ryšiai mezgasi kaip rezultatas ne eilinio politinio žaidimo, bet gilios vidinės metamorfozės politinėse - ūkinėse partnerių sistemose.
Šio gilaus proceso galimos išdavos dar aiškiau neįsivaizduojamos. Galima tiktai spėlioti, kad laimėjimai kilę iš to bendradarbiavimo pasauliui gali atnešti daug palaimos.
Teng Hsiao-ping’o, Kinijos vicepremjero, atsilankymas Jungtinėse Amerikos Valstybėse pagrįstai sujudino politikų sferas ir įnešė daug šviesos į tų ryšių vystymąsi. Vicepremjeras savo vizito metu aktyviai siekė dviejų pagrindinių tikslų:
1. Atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į imperialistinę grėsmę iš Sovietų Sąjungos pusės ir jos hegemonijos siekimus pasaulyje;
2. Sudaryti ryšius moksliniam technologiniam bendradarbiavimu su Jungtinėmis Amerikos Valstybėmis, kad, naudojant naujus gamybinius metodus, būtų galima sparčiau kelti Kinijos žmonių ekonominį lygį.
Pavergtųjų tautų skaudūs pergyvenimai aiškiai rodo, kad dėl Sovietų Sąjungos hegemonijos intencijų negali būti abejonės. Teng Hsiao-ping, savo dažnais viešais pareiškimais iškeldamas Sovietų Sąjungos hegemonijos pavojus kaip nusivylimą nedraugiško marksistinio kaimyno slaptais planais, atstovavo kartu ir pavergtųjų tautų rūpesčiui. Tas erzino Maskvą, bet džiugino pavergtuosius ir pavergtųjų tautų tremtinius laisvajame pasaulyje.
Skaityti daugiau: MŪSŲ PRIEŠO PRIEŠAS — MŪSŲ DRAUGAS
Kodėl iš Vilniaus buvo išvarytas Gintautas Kaminskas?
_files/I-Laisve-1979-76(113)-16.jpg)
Gintautas Kaminskas, buv. Lietuvių Bendruomenės Camberros (Australija) apylinkės pirmininkas
Čia aprašomas įvykis senokas, savo laiku Amerikos lietuvių spaudoje nemaža ginčų sukėlęs, tačiau pirmieji šaltiniai niekad nebuvo paliesti. O buvo taip: 1974 vasarą į Vilniaus universiteto okupuotoje Lietuvoje lituanistinius kursus buvo nuvykęs Australijos lietuvis Gintautas Kaminskas, bet po trijų savaičių sovietų saugumas jį iš Lietuvos išvarė. Kai kurie tų kursų dalyviai, grįžę iš Vilniaus Amerikon, apie Kaminską leido nepalankius gandus, kaip apie nerimtą jauną žmogų, negatyvių nusiteikimų išsišokėlį, kuris pats kaltas dėl nesėkmės Vilniaus kursuose. Iš tikro Kaminskas yra įdomaus charakterio žmogus, baigęs aukštąjį mokslą ir turįs atsakomingas pareigas Australijos Imigracijos
ir etninių reikalų ministerijoje. Labai sąmoningas lietuvis, pramokęs keletą svetimų kalbų, apsiskaitęs lituanistikoje, 1978 išrinktas Canberros (Australijos sostinės) Lietuvių Bendruomenės apylinkės pirmininku. Tie, kurie Kaminską gerai pažįsta ir kurie su juo yra artimiau bendradarbiavę, teigia, kad jis esąs žmogus, kuris bet kuriose aplinkybėse nesitenkina netikrais ar apytikriais paaiškinimais, bet visada nori žinoti, kaip iš tikro yra. Tas jo noras gauti įtikinančius atsakymus ir privedė Kaminską prie konflikto su sovietų saugumu ir jo išvarymo iš Vilniaus kursų.
Skaityti daugiau: PRAŠVIS LAISVĖS PAVASARIS
BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
Likę įspūdžiai po LFB susibūrimo
_files/I-Laisve-1979-76(113)-17.jpg)
Dr. Juozas ir Ona Girniai linksmai nusiteikusių bičiulių tarpe; iš kairės — dr. A. Razma, dr. E. Lenkauskas, A. Raulinaitienė, Alg. Raulinaitis, M. Ambrazaitienė ir M. Lenkauskienė. Dr. J. Girnius studijų stovykloje skaitė paskaitų “Mūsų pareigos tėvynei”. Nuotrauka K. Ambrozaičio
Maišto daigai
Nors Lietuvių Fronto Bičiulių (LFB) poilsio ir studijų savaitė buvo liepos pradžioje (VI.30 - VII.8), ir laikas ją kasdien stumia tolyn, dalyvių mintyse ji išlaikė savo spalvas. Tėvų pranciškonų “dvaro” (Kennebunkport, Maine) švari žaluma, Atlanto vandens melsvumas, iki šiol vėsuma pertraukiąs, volai šilkinių debesų padangėje, moteriško rūbo margumas ir vyrų pusiaujuose didelio bado neliudiją išmatavimai dar neišdilo.
Kur Maino bulvių kalnai, gal stebėjosi atvykę. Kalneliai akiračiuose, tiesa, buvo matyti, bet juos iš lavos suvertė vulkanėliai prieš daug daugiau metų, negu siekė vyriausiojo dalyvio brandus amžius. Plačios erdvės, gausu medžių, ramybė. Net liepos 4-ji nuslinko be šaudymų. Pranciškonai pasipuošę namus meno paminklais iš lauko ir viduje, kiekvienoje patalpoje kabo vertingi paveiksliai, o koplytėlė — gero skonio pavyzdys. Todėl pikta dvasia vos nesugundė riaušėm prieš Dainavą. “Visi LFB susibūrimai ateityje čia tebūna”, agitavo keli, tik Čikagos ryklių baimė nutildė Rytų pakraščio liesas žuveles. Gi oras — tarsi užsakytas. Saulė šilta, bet vėjelis braukinėjo nuo kaktų prakaitus; dienos — kaip vasarą dera, naktys — poilsiui gaivios, jei už sienos įsikūrę dori kaimynai.
Skaityti daugiau: TURINYS, ŽMONĖS IR VASARA
MŪSŲ ATSAKYMAS
Jei komunistinis režimas Sovietų Sąjungoje nebūtų žiaurus, tai jį būtų galima laikyti juokingu Ateityje viso pasaulio mokyklose bus mokoma apie kraštą, kuriame dvidešimtojo amžiaus pabaigoje už valdžios nelegalizuotų idėjų skelbimą žmonės buvo kišami į kalėjimus ir "gydomi” psichiatrinėse ligoninėse, nors to krašto oficialioji ideologija skelbėsi savo rankose turinti žmonijos lemties raktą. Mokysis apie šalį, kurioje vaikaičiams nebuvo leidžiama pernakvoti pas senelius ir vaikams neleista aplankyti savo tėvų kapų. Tas juokingasis aspektas dar labiau išryškėja, kai tie suvaržymai taikomi ne tik atvykstantiems kitų kraštų piliečiams, bet, pagal to krašto įstatymus, ir “legaliems” sovietiniams piliečiams. Mat Maskva sovietiniais piliečiais paskelbė ne tik iš okupuotų kraštų kilusius ir svetur gyvenančius žmones, bet ir svetur gimusius jų vaikus.
Sugriuvus rusų imperijai, pasaulis aiškiai supras, kaip iki dantų apsiginklavusi Rusija apsėsta baimės: bijo laisvos minties, laisvo žodžio, laisvo žmogaus juoko.
Pabėgimui iš rūškanos tikrovės, to tragikomiško gyvenimo komiškoji pusė Sovietų Sąjungoje gimdo begalinį skaičių anekdotų. Deja, anekdotai pačios realybės pakeisti negali.
Skaityti daugiau: VEDAMIEJI
Petras Gudelis. JONIŠKĖLIO APSKRITIES PARTIZANAI. II dalis. viešo-sios veiklos laikotarpis (1919.III.22 - XI. 20); išspausdinta 600 egz. autoriaus parūpintomis lėšomis. Orientacinė knygos kaina 20 vokiškų markių; 220 pusl. Santrauka vokiečių ir anglų kalbomis. Spaudė pranciškonų spaustuvė (Franciscan Press) Brooklyne, N.Y. 1979. Amerikoje knyga gaunama šiuo adresu: Mr. J. Šepetys, 242 W. Svanah, Detroit, Mich. 48203.
Juozas Kralikauskas, ĮKAITĘ VILNIAUS AKMENYS, premijuotas romanas. Išleido Liet. Knygos klubas, spaudė "Draugo” spaustuvė Čikagoje 1978. Viršelis dail. Ados Korsakaitės-Sutkuvienės; 186 psl., kaina 5.00 dol.
Aloyzas Baronas, LAIVAI IR UOSTAI, romanas. Išleido Liet. Knygos klubas, spaudė "Draugo" spaustuvė Čikagoje 1979. Viršelis Nijolės Vedegytės-Palubinskienės; 276 pusl., kain 7.00 dol.
Jurgis Gliauda, PERLOJOS RESPUBLIKA, premijuotas romanas. Išleido Dzūkų draugija Chicagoje. Kalbų lygino Pranas Razminas. Viršelis dail. Petro Aleksos. Spaudė "Draugo" spaustuvė, tiražas 1000 egz., 370 pusi.; kaina nepažymėta.
Dr. Alex Shtromas, WHO ARE THE SOVIET DISSIDENTS? 19 pusl. brošiūroje. kurių išleido Bradfordo un-to Taikos studijų institutas, autorius aptaria rusų ir nerusų tautų Sovietijoje disidentinius sąjūdžius, pačius disidentus ir tuo reikalu duoda kai kurių sugestijų Vakarams. Brošiūra gaunama šiuo adresu: P. van den Dungen, School of Peace Studies, University of Bradford, BRADFORD, BD7 1DP, Great Britain, kaina 60 p.
Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS
Fotografinė kopija 
BOX 
