STUDENTŲ BYLA

STUDENTŲ BYLA

Vilniaus KGB rūmų salėje 1952 m. gruodžio 23-27 dienomis vyko uždaras teismo posėdis. Visi teismo nariai, išskyrus formaliai dalyvavusius tris advokatus, buvo KGB karininkai. Teisė penkiolika studentų ir vieną mokytoją pagal RTFSR 1926 metų baudžiamojo kodekso 58 straipsnį už dalyvavimą pogrindžio organizacijoje “Vieningoji darbo sąjunga” (VDS). Kaltinamajame akte pabrėžta, kad vienas iš VDS narių slapstosi. Be to, buvo apgailestaujama, jog tarp teisiamųjų nesą nė vieno buožės ar kapitalisto vaiko. Visi teisiamieji -smulkių ar vidutinių ūkininkų ir neturtingų miestelėnų vaikai. Todėl kaltinamajame akte buvo keliamas logiškas klausimas: kodėl tokios socialinės kilmės jaunuoliai, turėdami visas išgales studijuoti aukštosiose mokyklose, pasirinko pasipriešinimo sovietinei santvarkai kelią? Į šį klausimą prokuroras atsakymo nerado ir negalėjo rasti.

Taigi buvo teisiami 16 pogrindinės studentų organizacijos VDS narių, o septynioliktasis, kurį tribunolas paskelbė besislapstančiu, iš tikrųjų buvo Judas (Vytautas Murauskas).

VDS organizacija turėjo savo veiklos programą ir įstatus. Programoje buvo numatyti jos uždaviniai okupacijos sąlygomis ir ateičiai, kai Lietuva taps nepriklausoma. Galutinis organizacijos tikslas - sukurti laisvą, nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Okupacijos sąlygomis organizacija turėjo į savo veiklą įtraukti daugiau studentų, inteligentų ir vykdyti ideologinę kovą, kurios galimybės, deja, buvo gana ribotos. Viena tos ideologinės kovos priemonių buvo pogrindžio spauda. Šiam tikslui organizacija užmezgė ryšį su Kęstučio apygardos kovotojais. Jiems buvo perduodami VDS narių straipsniai, eilėraščiai, o iš jų gaunama pogrindžio spauda.

VDS organizacijos įkūrėjai ir branduolys buvo vienuolika Ariogalos gimnazijos pirmosios laidos vaikinų, studijavusių Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose. Kiti šeši į VDS veiklą įsitraukė vėliau. Bet tribunolo nuosprendis visiems šešiolikai buvo vienodas: 25 metus kalėti ir 5 metams atimtos piliečio teisės. Nuteistuosius išvežė į įvairius lagerius.

Šitaip 1953 m. pradžioje šešiolika jaunuolių pradėjo ilgą ir sunkų 25 metų kelią Gulage. Nors Stalinas jau buvo miręs, tačiau kruvinoji sistema tebeegzistavo be ryškesnių pasikeitimų. Nemažai visiems teko patirti bado, sunkaus fizinio darbo ir pažeminimų. 1955 metais VDS bylą peržiūrėjo ir keliems studentams bausmę sumažino iki 5-6 metų, o kitiems - iki 10 metų. Tų pačių metų pabaigoje akivaizdžiai išryškėjo Gulago irimo požymiai. 1956 metais TSRS AT Prezidiumo komisijos peržiūrėjo visų politinių kalinių, taigi ir VDS narių, bylas. Kai kuriuos nuo tolesnės bausmės atleido ir iš lagerių paleido, tačiau kitiems jaunuoliams teko išbūti lageriuose ilgiau.

Ne visiems sugrįžusiems iš lagerių buvo lemta baigti aukštąjį mokslą - sovietiniai organai visaip kliudė. Dalis jaunuolių baigė neakivaizdiniu būdu, kai kuriems teko keisti pasirinktas specialybes.

Įvairiai susiklostė VDS narių likimai. Tai byloja šioje knygoje spausdinami jų atsiminimai - rūstus kaltinimas buvusiai nežmoniškai bolševikinei sistemai ir jos satrapams, kurie iki šiol nesusilaukė teisingo įvertinimo.

VDS narių veikla, be abejo, įnešė tam tikrą indėlį į tautos pasipriešinimo kovą su pavergėjais. Jų asmeninė auka nebuvo beprasmė. Nepriklausomybės atkūrimo sulaukė penkiolika narių, kurių gyvenimas vienaip ar kitaip buvo suluošintas. Šie šiurpūs atsiminimai įvairiais aspektais papildo mūsų tautos kančių paveikslą.

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais: