Į Laisvę 1982 85(122)

T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ................................................. 2

Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla:

Kaip yra ir kaip galėtų būti ................. 7

Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla ................................ 21

Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas .............. 24

Prezidento Proklamacija ......................................... 29

Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis .............................. 30

Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose .................... 31

Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse ............ 36

Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai 47

Nauji leidiniai.................................................. 68

Vedamasis ....................................................... 71

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1982 85(122)

Dr. J. Balys, straipsnyje “Lietuvos sienų problemos”, peržvelgęs Europos valstybių neišspręstas etnines nuoskaudas (ĮL Nr. 84) įtaigoja, kad mums nedera siekti atgauti savas žemes, siekiančias toliau šiandieninių okupacijos administracinių ribų. Jis kreipiasi į “liaudį” pagalvoti apie tai, nes, girdi, “akademinį išsilavinimą turį asmenys šitokiems siekiams nepritaria”. Jis lengva širdimi palieka jas kaimynams, ieškodamas, bet nerasdamas įtikinančio pateisinimo šitokiam išankstiniam duosnumui kitiems, kai tauta veda žiaurią kovą už išsilaikymą ateičiai.

Pagal JB, istorinės teisės sienų nustatyme nieko nereiškia. Tarptautinių organizacijų sprendimai taip pat nieko nereiškia. “Kiti argumentai, kaip istoriniai, etnografiniai, ekonominiai, neturi lemiamos reikšmės. O teisinių išvedžiojimų ir pretenzijų tai niekas nepaiso”. Čia pat JB prieštarauja pats sau pripažindamas, jog “Gerai, kad lietuviai susigriebė laiku suorganizuoti savo kariuomenę ir išnaudojo politines aplinkybes”. Taigi gerai. Ta kariuomenė, tačiau, nesusiorganizavo be idealistinės atramos ir nenukrito iš dangaus “politinių aplinkybių išnaudoti”. Jos vadai, kariai, politikai ir visuomenė tikėjo tautos istoriniams, etnografiniams ir kitiems argumentams atstatyti nepriklausomybę nors ir labai grėsmingose aplinkybėse. Jais vadovaudamiesi susiorganizavo ir išėjo kovoti ir net mirti pasiėmę stiprybės iš praeities. Taigi šie argumentai turėjo lemiamos reikšmės lietuvių tautos laisvei. Dėl kaimynų grobuoniškumo valstybei nepavyko atsistatyti pilnoje teritorijoje. Šių pastangų tąsa tenka tolimesnėms kartoms, ypač laisvajame pasaulyje gyvenantiems ir tėvynės ateitimi susirūpinusiems tautiečiams, taigi, šiuo atveju mums patiems. Lietuvos rytinės ir pietinės sienos, o taip pat mažoji Lietuva laukia reikšmingų pataisų. Tai labai sunkus uždavinys, reikalaujantis geriausių tautos sūnų rimto darbo ir neatlaidaus pasišventimo. Žinoma, tai negali būti atsiekiama jau iš anksto, nurašant lietuvių tautos gyvenimo erdvę kitiems.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

LIETUVOS LAISVINIMO VEIKLA: KAIP YRA IR KAIP GALĖTŲ BŪTI

ALGIMANTAS S. GEČYS

Tautos pavergimui užsitęsiant ilgiau negu ir didžiausi pesimistai yra galvoję, daugėja pavojai kovoje už laisvę palūžti. Šie pavojai tyko tiek mūsų tautą, per 40 metų pavergtą, tiek ir mus pačius. Žvelgdami į kenčiančią tautą, matome ją okupanto varginamą ir prievartaujamą, bet gyvą ir laisvės betrokstančią. Didžiuojamės tautos noru visais būdais bei priemonėmis siekti laisvės.

Algimantas S. Gečys

Tautai kovojant už išlikimą, mums, išeiviams, yra uždėta pareiga tautai padėti vedant kovą už jos teisę savarankiškai tvarkytis savo valstybėje. Šis tautai valstybingumo siekimas yra priežastis ir šios politinės konferencijos, kurioje jau antra diena klausimus intensyviai svarstome.

Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVINIMO VEIKLA: KAIP YRA IR KAIP GALĖTŲ BŪTI

RAŠYTOJŲ TYLA

Išeivijos spauda yra privačiose rankose, kaip ir privalo būti laisvame krašte. Nei LRD-ja, nei paskiri jos nariai negali nei leidėjų, nei redaktorių nusistatymo keisti, ar jiems ką nurodinėti. Nėra nė reikalo. Tačiau visa tai nesumažina rašytojų atsakomingumo, neatleidžia nuo idėjinės pareigos pasisakyti kultūriniais ar visuomeniniais klausimais. Nuo amžių žinoma, kad rašytojai yra laikmečio sąžinės balsas. Ir tasai “sąžinės balsas” gali būti, o gal ir privalo būti, išgirstas tiktai spaudos dėka.

Žinau, kad rašytojai yra nuolatos kviečiami bendradarbiauti, užpildyti laikraščių ar žurnalų puslapius, tačiau rašytojų dalyvavimas nėra pakankamas. Ypatingai šaltas dėmesys kreipiamas, jei iš viso, į kitų rašytojų keliamas mintis ar šio laikmečio diktuojamus rūpesčius. Rašytojui turėtų būti ne vistiek, kokios idėjos laikraščiuose keliamos, ne vistiek, kas ir kaip formuoja visuomenės nuomonę, ne vis tiek, kokios politinės mintys kursuoja ir kaip jos pristatomos skaitančiai visuomenei, kokie tautiniai idealai keliami, kokie nutylimi. Adomas Mickevičius, buvęs anuo metu “laikraščio sąžinės balsas” egzilėje, turėtų būti geras pavyzdys kiekvienam dabartiniam išeivijos rašytojui. Ar mūsų rašytojas bent kiek primena Adomą Mickevičių? Labai mažai, nepastebimai mažai.

Skaityti daugiau: RAŠYTOJŲ TYLA

APGAULĖS IR SMURTO SĄMOKSLAS

Molotovo - Ribbentropo slaptuosius protokolus analizuojant

Dr. BRONIUS NEMICKAS

“Į Laisvę” žurnalo praeito numerio (1982 m. balandis, Nr. 84 (121) “Skaitytojų žodyje” dr. J. Balys, — tapęs vienu tų, kaip jis pats tartų, “politinių iškrypėlių, kurie, būdami išmesti iš politinio balno, stengiasi įsikibti bent į politikos žirgo uodegą” (“Naujoji Viltis” Nr. 13, 1980), — bando nepagrįstai įrodyti, kad 1939 m. Molotovo - Ribbentropo slaptieji protokolai turį juridinės galios nuo pat jų pasirašymo dienos. Jis Lietuvos nepriklausomybę užsmaugusiam Sovietų Sąjungos -Vokietijos apgaulės ir smurto sąmokslui, kitaip vadinamam Molotovo - Ribbentropo slaptaisiais protokolais, stengiasi “įpūsti” juridinę galią, kitais žodžiais tariant, nepagrįstai pavaizduoti juos saistančių tarptautinių sutarčių veikalu, nors, tarptautinės teisės akimis, jie yra ab initio neteisėti, niekiniai. Tokia jo stanga sutampa su Lietuvos okupanto užmačia tariamai teisiškai pagrįsti klasta ir pabaida suokalbininkių de facto sukurtą ir Sovietų Sąjungos smurtu tebetęsiamą neteisėtą pavergtį.

Skaityti daugiau: APGAULĖS IR SMURTO SĄMOKSLAS

PREZIDENTO PROKLAMACIJA

Baltų Laisvės Lygos ir kitų pastangomis JAV kongrese pravesta jungtinė rezoliucija (S.J. Res. 201), skelbianti Pabaltiečių Laisvės Diena 1982 birželio 14 dieną.

Ši rezoliucija JAV senate buvo priimta 1982 birželio 9, o JAV atstovų rūmuose birželio 14.

JAV prezidentas Ronald Reagan, JAV kongreso įstatymiškai įpareigotas, ryšium su Pabaltijo Laisvės Diena paskelbė šitokio turinio proklamaciją:

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybė užgeso dėl to, kad nacistinė Vokietija su Sovietų Sąjunga suėjo į nešvankų sandėrį. Hitleris Stalinui šias tris Pabaltijo respublikas atkišo, kaip paskatą tam, kad gautų jo pritarimą Lenkijos sunaikinimui ir kad užtikrintų rytinių sienų saugumą. Tai savo ruožtu įgalino Hitlerį leistis į karą prieš Vakarų demokratijas. Dėl to vėliau šimtai tūkstančių Pabaltijo gyventojų pergyveno deportacijas į Sovietų Sąjungą, kur daugelis jų žuvo kalėjimuose ir priverčiamojo darbo stovyklose. Tamsiausioji šios didžiulės žmogiškosios tragedijos diena — 1941 m. birželio 14, kai rusų įsibrovėliai guite išgujo juos iš namų ir tarnybų.

Skaityti daugiau: PREZIDENTO PROKLAMACIJA

PARTIZANO MIRTIS

ugių laukai žydėjo,
"Žydėjo pievų ir dirvonų dobilėliai,
O jį tyliai lydėjo
Eglinį karstą rankomis aukštai iškėlę.

Lydėjo jo jaunystę,
Jaunystė vasarą, prieš vėją pakeltą burę,
Patirtą skausmo rykštę,
Kovoje peršautą švarką, kruviną kepurę.

Lydėjo vyrai vyrą,
Kad iš kalvelės tėviškę visad matytų,
Ne ašaros jų biro—
Atodūsiai šventi išeiti į laisvės rytą.

BALYS GAIDŽIŪNAS

BENDRUOMENĖ RINKIMUOSE

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Gegužės 8/9 ir 15/16 dienomis JAV lietuviai rinko savo atstovus į JAV LB tarybą dešimtajai kadencijai ir į Pasaulio Lietuvių seimą šeštajai kadencijai. Tarybos kadencija — treji metai, PLB seimo — penkeri. Atstovam kandidatus galėjo raštu siūlyti ne mažiau kaip dešimt lietuvių, ne jaunesnių kaip 18 metų amžiaus. Jokių kitų apribojimų nebuvo. Nežiūrint tokių palankių kandidatam siūlyti sąlygų, apskritai ne tik nebuvo kandidatų pertekliaus, atseit, bent keleriopai daugiau, kaip kad nustatyta atstovų, bet faktiškai Pietryčių rinkiminėje apygardoje atsitiko taip, kad buvo tik keturi kandidatai, o po balsavimo paaiškėjo, kad pagal rinkimų taisykles ir apygardos balsuotojų skaičių šiai apygardai priklauso penki atstovai. Tokios nesąmonės priežastis — rinkimų taisyklės. Jų 50 str. sako:

— Apskaičiuodama LB apygardos išrinktųjų LB Tarybos narių skaičių, Vyriausioji Rinkimų Komisija sudeda visose LB apygardose visų balsavusiųjų skaičių ir gautąją sumą padalina iš renkamojo LB Tarybos narių skaičiaus, iš kurio padalinus atskirų LB apygardų balsavusiųjų skaičių, gaunamas į LB tarybą išrinktųjų atitinkamos LB apygardos atstovų skaičius.

Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖ RINKIMUOSE

LAIKO RĖŽIAI VALDŽIOJE IR ŽMONĖSE

Keli okupuotos Lietuvos atspindžiai beletristikoje

VYTAUTAS VOLERTAS

Svarbiau už grumstą

Okupuotos Lietuvos gyvenimas, išskyrus partinę viršukalnę, jau ne naujiena. Kol negalėjome su žmonėmis susiliesti, mūsų politikai, ekonomistai ir sociologai sudarinėdavo vaizdus iš ten leidžiamos oficialios, griežtai prižiūrimos spaudos ir cenzūruotų laiškų. Paveikslai būdavo dėliojami spėliojant, pristigdavo detalių, atsirasdavo abejonių. Vėliau, prasivėrus vienokiems ir kitokiems langams į aną pusę, nustebome tų montažų, suklijuotų iš pripuolamų žinių, iš logikos išvadų ir iš interpretacijos, tikslumu. Šiomis dienomis net smulkmenos prieinamos. Prakiuro pylymas, už jo sienų sutvenktas turinys beveik nemaskuojamas, pasakų laikotarpis baigėsi. Anksčiau tikėję bolševizmo teorija ir todėl pakėlę net žiaurias praktikos klaidas išbudo. Užtvankos paviršiaus negalima pridengti nuo savų žmonių, jo neįmanoma paslėpti nuo svetimųjų. Šioje pusėje yra buvoję ir administracijos, ir teatro, ir miesto, ir kolūkio žmonės. Anapus ne vienas iš mūsų sutiko tėvus, brolius, gimines, kunigus vargdienius, už religijos saugojimą baudžiamus, kunigus turtuolius, už pataikavimą atlyginamus.

Tik partijos centro komitetas sėdi po marškomis. Sargai, metalo vartai, tvoros ir sienos ne vien Kremlių supa. Mūsų Griškevičius (pirmasis partijos sekretorius) su būriu palydos taip pat slepiasi tamsoje.

Be periodinės spaudos, be pokalbių ir spėliojimų yra dar vienas pažinimo šaltinis. Tai grožinė literatūra. Okupuotos Lietuvos rašytojas, nors daugiausia partijos narys, instruktuojamas Rašytojų draugijos komisarų, sąlygojamas leidyklų, varžomas uždarbio, bandė ir bando prasikalti ledą ir, iš eketės kyštelėjęs galvą, sušukti tiesą. Šį neramų elgesį rodo net Vytautas Petkevičius savo romane Grupė draugų (Vagos leidykla, 1979) pokalbiu tarp užkietėjusio, sentikio bolševiko, Tado Karoso, ir kylančio rašytojo, Kęsto Alsio:

“— Žinai, knaisiokis po savo sąžinę, — netikėtai užsiplieskė Karosas, — tik būk toks malonus ir niekam neskelbk tų savo atradimų. Neapibendrink! Ir taip jau nėra kuo kvėpuoti.

Skaityti daugiau: LAIKO RĖŽIAI VALDŽIOJE IR ŽMONĖSE

IŠTRAUKOS IŠ MŪSŲ SĄŽINĖS KANKINIŲ LAIŠKŲ

LKB Kronika Nr. 53, 1982 m, gegužės 31 d.

Iš VYTAUTO SKUODŽIO laiško, rašyto 1982 m. vasario mėn.

. .. Jau greitai metai, kaip esu čia. Nereikia norėti, kad laikas greičiau lėktų. Jis ir taip perdaug greitai bėga. Jeigu gyvenimas prasmingas ir turiningas, nors savo dvasioje jį reikia gyventi kiek galima ilgiau.... Nuoširdžiai dėkoju visiems man rašantiems..

(Doc. V. Skuodis nuteistas 7 m. griežto režimo lagerio ir 5 m. tremties).

Iš JULIAUS SASNAUSKO laiško, rašyto 1981 m. gruodžio 11 d.

"... Šiandien du metai, kai Jūs mane išleidote į tolimą ir ilgą kelionę ... Benamiui klajūnui ilgesys nutiesia kelią į namus, ir jam šilta, gera prie savo svajonių laužo.. . Todėl netiesa, kad mums viską atėmė,— iš ten mes išsinešėme kažką daugiau, negu tilpo rankose ir ko neįmanoma atimti kartu su laisve.... Lyg nematomas požeminis šaltinis sugrįžimo viltis maitino netgi tada, kai viskas rodės neatšaukiamai prarasta. O dar daugiau ji užpildo dabartinį gyvenimą. Tik jos dėka šis kraštas nė vienai dienai, nė vienai valandai netaps savas. Ji ir šį vėjuotą vakarą pražysta sniego sukūriuose pačiais skaisčiausiais žiedais. Ir mes tikrai sugrįšime! Dievas surinks po pasaulį išklydusius savo vaikus ir parves į pažadėtą žemę, į Lietuvą, kad vėl būtume kartu su savaisiais. Ta viltis kiekvienam tepalengvina laukimą . ..”

(Sargas Julius Sasnauskas nuteistas 1.5 griežto režimo lagerio ir 5 metus tremties).

Iš ANASTAZO JANULIO laiško, rašyto 1982 m. sausio 17 d.

"... Pradėjau antrą pusę bausmės. Iš to sekančios lengvatos— sąlyginės. Vienintelė teisėta lengvata — 5 kg. siuntinys per metus. Gandas, kad, atlikus pusę bausmės, leidžia rašyti per mėnesį ne du, o daugiau laiškų — neteisingas ..

(Vargonininkas A. Janulis nuteistas 3.5 m. griežto režimo lagerio).

INFORMACIJA ANGLIŠKAI KALBANTIEMS

Baltų biuletenis, išeinąs kas du mėnesiai, užsisakomas: Post Office Box 29657, Los Angeles, CA. 90029. Prenumerata — $25.00 metams.

Baltų Lyga turi didelių ir svarbių užsimojimų. Jiems įvykdyti reikia skubios finansinės paramos. Kovai už Baltijos valstybių laisvę jokia auka neturėtų būti per didelė!

Išeina 10 kartų per metus. Leidžia JAV L.B. Biuletenio tikslas — atnaujinti ir sustiprinti ryšius tarp lietuvių kilmės amerikiečių, juos informuoti apie lietuvių kultūrą, apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, iškelti lietuvių kilmės asmenis, akcentuoti Lietuvos troškimą vėl gyventi laisvoje valstybėje kaip laisva tauta.

Redaktorius dr. Stasys Goštautas. Prenumerata — 5 dol. metams. Adresas: Bridges, 341 Highland Blvd, Brooklyn, N.Y. 11207.

DU LIETUVIAI — DU DRAUGAI, O TĖVYNEI TIK VARGAI

LIETUVIŲ — LENKŲ SANTYKIŲ ISTORIJOS IŠTRAUKA

VILNIAUS UŽGROBIMĄ PRISIMENANT

BRONIUS ZUMERIS

Taip jau mūsų tautos istorijoje susiklostė, kad nuo neturinčio kur pasidėti Jogailos pasipiršimo padykusiai lenkų sosto įpėdinei Jadvygai (kurią lenkai stengiasi pravesti į šventąsias) — daugelis ėmė ir pasiklydo, tarsi džiunglėse, tarp gente lituanus ir natione polonus. Tarp dviejų stulpų, paprastai, išsitiesia kartuvės. Tarp gente lituanus ir natione polonus, mūsų nelaimei, pasikorė daug talentingų lietuvių. Ir šiandien dar kai kas pasitempia,¹ ar tai dėl neturėjimo ko benusitverti, ar tai dėl švilpaujančių vėjų tuščioje galvoje.^1a Maža dalis pastebėjo klaidą ir sugrįžo prie savo tautos, arba kaip buv. Seinų kunigų seminarijos rekt. Blaževičius, anot Krupavičiaus — lenkiška kepurė, lietuviška galva, skundėsi, nusidėjęs tėvynei Lietuvai: sąžinė ėdusi už sulenkėjimą. Didelė dalis tačiau nesurado kelio atgal ir nudrožė lenkų tarnybon: poetas Mickevičius, lenkiškai padainavęs: “Tėvyne Lietuva, mieliesnė už sveikatą! Kaip reik tave brangint, vien tik tas pamato, kas jau tavęs neteko . . .”^lb. Sūduvių kilmės Kosciuška, kurio vardu styro aukščiausias kalnas Australijoj; didysis lenkų skulpt. Wielonski, tikras lietuvio Velioniškio (Žaliosios vis., Vilkaviškio aps.) brolis; botanikas Aleksandravičius, sūduvių ūkininko Aleksos brolis; meno kritikas Vitkevičius, žemaitis; Kondratavičius, atsiskaičiusios Lenkijos 1919 m. vasario mėn. sušaukto Steigiamojo seimo pirmininkas buvo Lietuvos kunigaikštis Ferdinantas Radvila ir daugelis kitų.

Jei kai kurie rašytojai su poetu Mickevičium ir nepagailėjo gražių žodžių paliktai tėvynei Lietuvai, tai daugelis politikų bei karių padarė nepataisomos žalos savo kilmės šaliai. Pav., Paderevskis, pasaulinio mąsto pianistas, Versalio taikos konferencijoj visu aitrumu gynė Vilniaus užgrobimo aferą, nors jo tėvas Poderys tikras lietuvis (motina lenkė). Liet. rašyt. Mykolaičio Putino pusbrolis, irgi Mykolaitis, buvo aršus lietuvių tautos priešas, Čenstachavos gimn. mokytojas. Gen. Janušaitis, sumušęs lietuvių kariuomenę ir užgrobęs Seinus, buvo lietuvio mokytojo, vedusio lenkę, sūnus. Lenkų seimo atstovas Čepinskis, lenkų valdžios ekspertas, duodavo pačias klai-klausias išvadas apie lietuvių tautą. Vilniaus vaivada Kirtiklis, persekiojęs lietuvius, buvo lietuvio ir lenkės sūnus. Vienas Narutavičius pasirašė Lietuvos laisvės aktą, o kitas buvo Lenkijos prezidentas. Lenkų korpusui sąjung. armijoje vadovavęs gen. Anders, liet. pulk. Andriaus brolis. Lenkijos gen. štabo pulk. Brazuliewicz Lietuvos pulk. Braziulio brolis. Kom. Lenkijos karo sugriautą ūkį aptvarkė žem. ūkio min. Kejstut Žemaitis, Lenkijos konsulas Brazilijai Miaczislaw Klimas. Tai tik keletas mūsų laikais. O jų visa virtinė buvo praeityje. Galime drąsiai sakyti, jog kas antras Lenkijos istorijos puslapis parašytas lietuvių. Lenkija iškilo, kai ją valdė lietuviai ir susmuko, kai vadovavo patys lenkai. Iliustracija aniems gera, bet mums skaudi. Argi ne ir šiandien panašiai darosi? Žiūrėkite: pasimaišys mūsų vyrams svetimas sijonas, tai bematant ir įsikabina tarsi piktdagio sėkla į šuns uodegą. Ir vaikai nukeliauja svetimų autų skalbti.² Na, bet mūsų tikslas yra Pilsudskis ir Želigovskis — tikrieji mūsų sostinės Vilniaus ir trečdalio Lietuvos teritorijos³ klastingieji grobikai. “Pilsudskis ir Želigovskis supynė melą įamžinti didybės manijai”.⁴ Kas jie tokie? O svarbiausia — žvilgterėkim, ką jie patys apie save sako.

Juozapas Pilsudskis

Tai tikrasis Lietuvos sostinės grobikas, sukto sąmokslo ir biaurios klastos sumanytojas. Dėl savo lietuviškos kilmės Pilsudskis visą gyvenimą jautęs “pęknięce serca znac” - jautė plyštančią širdį. Vieni lenkai jį dievino už Lenkijos įkūrimą — didesnės, negu privalėjo būti, o kiti jį niekino, kad neužgrobė visos Lietuvos. Iš tikrųjų “Pilsudskis svajojo surinkti Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos žemes: Minską, Kijevą, Mogiliavą, Kauną, Vilnių. Privalome turėti jūrą, ir tik įsigiję lietuviškąjį Baltijos pajūrį, galėsime tikrai valdyti Baltijos krantus. Mūsų programa: užimti Lietuvą ginkluota jėga”.⁵

Skaityti daugiau: DU LIETUVIAI — DU DRAUGAI, O TĖVYNEI TIK VARGAI

Pranešimai

THE WHITE HOUSE WASHINGTON

1982 m. gegužės 21

Man malonu perduoti šilčiausius sveikinimus Amerikos Baltų Laisvės Lygai ir visiems dalyvaujantiems Žmogaus teisių pietuose.

Dėkoju Lygai ui jos ištikimybę laisvės principams ir laisvės siekimą visai žmonijai, o ypač jos rūpimiems Baltijos kraštams: Lietuvai, Latviai ir Estijai.

Baltijos kraštų amerikiečiai ypač gerai supranta neįkainuojamą laisvės vertę. Leiskite man užtikrinti, kad visi mūsų piliečiai gyvena jūsų viltimi, kad vieną dieną jūsų kilmės kraštai prie Baltijos jūros atgaus laisvę.

Jungtinės Amerikos valstybės ir toliau pripažįsta laisvas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes ir niekada nepripažins tų valstybių jėga inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

Skaityti daugiau: Pranešimai

NAUJI LEIDINIAI

Juozas Brazaitis. RAŠTAI. III tomas. Literatūros baruose. Knygų vertinimai. Tautosaka. 1982 m. Redakcinė komisija: Alina Skrupskelienė ir Česlovas Grincevičius. Aplankas ir viršelis Ados Sutkuvienės. 568 psl. kietais viršeliais “Į Laisvę Fondo lietuviškai kultūrai ugdyti” 13-sis leidinys. Kaina 15 dol. Gaunama pas leidėją: 5620 S. Claremont Avė., Chicago, ILL. 60636 ir pas platintojus.

Redaktorių pastabose apie tretįjį Juozo Brazaičio raštų tomą sakoma: “Pirmąją dalį sudaro studijiniai straipsniai, kuriuose įžvalgiai ir taikliai, su autoriui įprastu gilumu ir dėmesiu tiek kūriniui, tiek kūrėjui nagrinėjamas kuris nors mūsų literatūrinės kūrybos laikotarpis arba svarstoma estetinė, istorinė ar idėjinė jos problema, dėl vienos ar kitos priežasties pasidariusi itin aktuali ano meto skaitančiai lietuvių visuomenei.. .

Antrojoje tomo dalyje skaitytojas ras išeivijoje ir nepriklausomoje Lietuvoje išleistų veikalų vertinimus. Tai įvairios žurnaluose bei laikraščiuose paskelbtos recenzijos.

Trečioje daly sudėta tautosaka — Brazaičio ypač mėgstama ir atsidėjus tirta sritis. Tai tautosakos temomis parašyti straipsniai ar jai artimų sričių veikalų recenzijos”.

Dr. Jonas Grinius. GROŽIS IR MENAS. Estetikos pagrindai. Su 37 iliustracijomis. Antrasis papildytas leidimas, Roma, 1982, 400 psl. Didelio formato. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys, Piazza della Pilotta 4, Roma, Italija.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

INICIATYVOS PALAIMA

VEDAMASIS

Iniciatyva— svarbi bet kokios pažangos sąlyga. Ji vertinga visose gyvenimo apraiškose. Ir lietuviškoji išeivija džiaugiasi ir didžiuojasi naujomis parapijomis, jaunimo stovyklomis, įvairiomis lietuviškomis įmonėmis, Lietuvių Fondu, Lietuvių enciklopedija, spauda, Rezoliucijoms remti komitetu ir kitokia veikla, kurios atsiradimo pradmenų reikia ieškoti privačioje asmenų ar grupių iniciatyvoje. O kai graži idėja virsta realybe, su džiaugsmu kalbame apie iniciatyvos palaimą.

Pastaruoju metu naujos iniciatyvos parodė Amerikos Baltų Laisvės Lyga ir, 1982 birželio mėnesį Amerikos Kongrese pravesdama Baltų laisvės dieną, pasiekė rezultatų, kuriais tikrai džiaugiasi pavergtos lietuvių, latvių ir estų tautos, o taip pat turėtų džiaugtis visa tų tautų laisvoji išeivija. Ši rezoliucija, kurią Amerikos prezidentas pasirašė kaip Public Law 97196, į Baltijos valstybių žmones prakalba viltinga nuotaika: nesate amžiams pavergti ir jūsų laisvės troškimas taps tikrove; jūsų laisvės aspiracijas supranta ir jums savo talką pažada Jungtinės

Amerikos Valstybės!

Skaityti daugiau: INICIATYVOS PALAIMA