Užsienio valstybių įtaka Lietuvos politikai
VALDEMARAS KATKUS
Šis pranešimas apie užsienio valstybių politikos įtaką Lietuvos politikai buvo skaitytas 1992 m. gegužės 11 dieną Vilniaus Menininkų rūmuose, Į Laisvę Fondo studijinės savaitės atidaromojo posėdžio metu. Jo autorius — Valdemaras Katkus, buvęs Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų viceministru ir nepaprastu įgaliotuoju ambasadoriumi. Valdemaras Katkus yra taip pat Į laisvę Fondo Lietuvos filialo tarybos narys, o nuo šio numerio dalyvauja ir Į Laisvę žurnalo redakcinėje kolegijoje.
Šios mano mintys keliais bruožais palies kai kuriuos Lietuvos užsienio politikos aspektus tarpukaryje ir dabar, o taip pat ir mūsų kaimyninių arba apskritai užsienio valstybių įtaką Lietuvos vidaus politikai. 1940-taisiais metais Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras Molotovas brutaliai pasakė Lietuvos užsienio reikalų ministrui Urbšiui: „Jūs turite būti pakankamai realistas, kad suprastumėte, kad mažųjų tautų laikas yra praėjęs”. Tuo pačiu metu, kai Raudonoji armija judėjo link Baltijos valstybių, Winston Churchill, nujausdamas Vokietijos puolimą, ragino Britų kabinetą imtis visų priemonių to išvengti, pabrėždamas, kad nebūtų leidžiama mažosioms tautoms surišti sąjungininkų rankas. Reiškia, mažosios valstybės turėjo išnykti. Demokratija Europoje buvo tuo metu mirusi. Lietuva ir daugelis kitų mažųjų valstybių buvo okupuotos. Ši demokratijos problema tad nėra išimtinai palietusi tik Lietuvą ir tik su Lietuvos valstybe susijusi.
Skaityti daugiau: KRAŠTAS, KURIAME MAŽAI TAUTAI PAVOJINGA GYVENTI
_files/I-Laisve-1993-115(152)-11.jpg)
Kauno senamiestis su Rotuše ir Jėzuitų bažnyčia. Nuotr. R. Rakausko.
Su vyskupu Sigitu Tamkevičium kalbasi,,Laisvosios Europos" radijo korespondentas Kaune Vidmantas Valiušaitis
V. V.: Rinkimų kampanijos išvakarėse Lietuvos Vyskupų konferencija išplatino ganytojinį laišką, pavadinta „Kuriant brolišką ir laisvą Lietuvą". Tame laiške, greta sielovadinio žvilgsnio į Lietuvos tikrovę, krikščioniškos žmogaus ir pasaulio vizijos, pateikiama pastabų ir dėl naujo visuomeninio klimato Lietuvoje sukūrimo. Laiške, be kita ko, buvo pasakyta, jog valdžios struktūrose lig šiol dalyvauja ne tik tikri Lietuvos patriotai, bet ir buvusieji sovietinės santvarkos aktyvistai. Nors daugelio politinė laikysena pasikeitė, bet kai kuriuos slegia kolaboravimo su okupantais našta. Remiantis evangeliniu sūnaus palaidūno palyginimu, neužtenka vien grįžti į Tėvo namus ir sėstis prie vaišių stalo, šventė ateina į namus, kai sugrįžusysis savo širdyje ir prieš visą šeimyną gailisi už kaltes. Elementari išmintis, politinis įžvalgumas turėtų skatinti buvusius sovietinės santvarkos aktyvistus ne slapukauti slogioje tyloje, bet drąsiai ir viešai pasmerkti visus nusikaltimus ir atitaisyti skriaudas nukentėjusiems. Esame įsitikinę, kad jie dar turi galimybę atlikti nuoširdžia atgailą ir pakeisti gyvenimo būdą". Jūsų Ekselencija, kaip matote besiklostančią Lietuvos vidaus gyvenimo padėtį savo Ganytojiškuoju žvilgsniu rinkimų į Seimą rezultatų šviesoje?
S. T. Ruošdami ganytojinj laiškų, mes, vyskupai, atkreipėme dėmėsi i sūnų palaidūnų, nes per 50 okupacijos metų tokių sūnų buvo gana daug. Žinojome, kad daugelis jų norės sugrįžti atgal ir norėjome priminti, kad sugrįžimas atgal galimas tik per atgailų. Labai gaila, kad daugelis nenori suprasti elementarių atgailos dėsnių: klaidų pasmerkimo, atsiprašymo ir blogio pataisymo.
O rinkimų rezultatai nustebino ir giliai įskaudino, nes daugelio žmonių apsisprendimų nulėmė,,Egipto mėsa ir svogūnai", o ne ištikimybė Lietuvai. Kągi, esame tokie, kokie esame. Tikiu, kad iš savo klaidų mes mokysimės, nors pamokos kartais labai skaudžiai kainuoja.
Skaityti daugiau: TURĖS ATEITI NAUJA KARTA
