Partizanai: istorija ir dabartis

Viačeslovas Molotovas, 1940 m. TSRS komisarų tarybos pirmininkas, bene pirmasis iš didžiųjų visasąjunginės komunistų partijos narių atskleidė Vincui Krėvei Mickevičiui, okupuotos Lietuvos „liaudies vyriausybės” min. pirmininko pavaduotojui ir užsienio reikalų ministeriui, komunistų požiūrį į mažas tautas. Molotovas kalbėjo; „Jūs turite pažiūrėti realybei į akis ir suprasti, kad ateityje visos mažos tautos turės išnykti. Jūsų Lietuva kartu su kitomis Baltijos tautomis turės jungtis į garbingą sovietų tautų uniją. Taigi, jau dabar turite pradėti orientuotis į sovietinę sistemą, kuri ateityje triumfuos visoje Europoje”.

V. Molotovui su V. Krėve-Mickevičiumi kalbantis Kremliuje (1940.VII.l), ok. Lietuvoje komunistai skubiai sudarinėjo įkalintinų lietuvių sąrašus, pagal kuriuos tų pačių metų liepos 11/12 naktį Vilniuje, Kaune, visuose apskričių miestuose ir daugelyje miestelių areštuota ir įkalinta apie 1600 asmenų. Areštai vyko ir vėliau, tik mažesnėmis grupėmis ar pavieniui. Taip iki 1941 m. birželio 23 d. buvo įkalinta apie 12.000.

Jau 1941 m. birželio 14-18dd. iš Lietuvos išvežta pirmuoju masiniu vežimu kančiai ir mirčiai į Sibiro gulagus 34.260 vyrų, moterų vaikų ir kūdikių, senelių... Rastieji dokumentai rodo, kad buvę suplanuoti dar du masiniai vežimai tais pačiais metais. Jų vykdymą nutraukė prasidėję Vokietijos — SSRS karo veiksmai. įvairūs šaltiniai, tarp jų Jurgio Glušausko, 1940 m. buvusio „liaudies vyriausybės” miškų pramonės komisaro, liudijimas, rodo: Kremlius reikalavo, kad ok. Lietuvos komisarų taryba prašytų išvežti iš Lietuvos 700.000 gyventojų!

Komunistų vykdytasis, J. Glušausko žodžiais, „negirdėtas smurtas”, lietuvių tautos sistematiškas naikinimas buvo pagrindine priežastimi, kad gal netoli 100.000 lietuvių 1944 metais traukėsi gimtosios išžemės į nežinią, į vakarus ...

Šio leidinio redakciją pasiekė keleto 1941 m. į Sibirą nutremtųjų linkėjimai ir paskatinimas „vykdyti tą šventą uždavinį — atskleisti pasauliui, koks sugyvulėjęs žmogus komunistų valdose... vis kalbąs „senąjį pasaulį sunaikinsim, kas buvo niekas — bus viskuo.”

*1944 m. pabaigoje komunistų partijai pavaldžios institucijos toliau tęsė 1941 m. karo nutrauktą lietuvių tautos naikinimą, genocidą. Šiai akcijai vadovauti, tarybų valdžiai krašte sustiprinti Kremlius atsiuntė į Lietuvą Michailą Andrejevič Suslovą. Tai buvo reto žiaurumo enkavedistas. Grįždamas atgal į Maskvą, 1946 m. jis pareiškė, kad Lietuva bus, bet lietuvių joje nebus.

Dr. Kęstutis K. Girnius, gerai išstudijavęs Lietuvos partizanų kovų laikmetį (1944-1953), skelbia apie aštuonis didesnio masto lietuvių trėmimus į Sibiro gulagus. „Pirmasis įvyko 1945 m. rugsėjo mėn... Pats didžiausias trėmimas, savo mastu gerokai pralenkęs 1941 m. „baisųjį birželį”, įvyko 1948 m. gegužės 22 d., nors nuo jo ne labai atsiliko trėmimai 1949 m. kovo 24-27 d. ir tais pačiais metais gegužės 27-28 d. 1946 m. trėmimai taip pat buvo stambūs.” (Partizanų kovos Lietuvoje, Į laisvę fondo leidinys, 1987 m.)