Į Laisvę 1976 67(104)

Į Laisvę 1976 68(105)

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1976 68(105)

JULIJONAS BŪTĖNAS 1915 - 1951 - 1976

Julijonas Būtėnas buvo laisvojo pasaulio lietuvių šviesioji auka prie pavergtos Lietuvos dešimčių tūkstančių aukų rezistencijos kovoje.

Tai galima vertinti ir kaip auką Vakarų pasaulio, kurio lyderių moralinis lygis leido jų žodžiam skirtis nuo jų veiksmų. Žodžiai kėlė tikėjimą ir kurstė žygius už laisvę. Veiksmai sukilusius už laisvę išdavė. To išdavimo auka buvo ir Julijonas, kaip ir visa Lietuvos rezistencija, kaip viso pavergto pasaulio pasipriešinimas.

Julijonas Būtėnas gimė 1915 Dovyduose, Joniškėlio valsčiuje, Biržų apskrityje. Mokydamasis Linkuvos gimnazijoje, priklausė ateitininkam, mėgo knygas, pasireiškė gabumu svetimom kalbom. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. Karo mokyklą baigė atsargos leitenanto laipsniu. Dar studijuodamas įsitraukė į laikraštinį darbą. Dirbo “Ryto”, vėliau “XX amžiaus” dienraščių redakcijose. Vartojo vokiečių, prancūzų, anglų, rusų, italų ir švedų kalbas. 1940 Lietuvą okupavus sovietam, Julijonas per “žaliąją sieną” pasitraukė į Vokietiją. Čia netrukus įsijungė į Lietuvos pasiuntinio Vokietijai, įgalioto ministro Kazio Škirpos organizuotą tautinio pasipriešinimo sąjūdį — Lietuvos aktyvistų frontą. Berlyne Julijonas drauge su kitais 38 pasiryžėliais davė įžodį ištikimai iki mirties kovoti už Lietuvos laisvę:

— Savo garbe ir sąžine pareiškiu, kad šį iškilmingą pasižadėjimą darau ne vien lūpomis ir žodžiais, bet širdimi ir siela, kad mano šis daromas pasižadėjimas visiškai sutaps su mano principiniais ir patriotiniais nusistatymais . . . Taip man, Dieve, padėk!

Skaityti daugiau: JULIJONAS BŪTĖNAS 1915 - 1951 - 1976

GĖLĖS JULIJONUI

Išsekusių upių akmuo,
krantai negyvi,
kieta, ištroškus žolė—
Kur aš,
kur aš pririnksiu
gėlių Julijonui?

Nenuplautas Stikso upėje,
trapus ir sužeidžiamas,
nežinomas, kad mirtis
nepaliečia poetų, —
jis paliko žinią smėly,
kraujo ženklą beržo kamiene,
mirties ambasadorių vėją,
šaukiantį dideliu-balsu ------ ---

Kur aš,
kur aš atrasiu jo kapą?

Nerandu mirusiųjų namų,
nepatyriau aklo jų žvilgsnio,
kur aš,
kur aš papuošiu Julijoną?

Julija Švabaitė

BALTIJOS VALSTYBIŲ SUVERENUMO KLAUSIMU

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Baltijos studijų puoselėjimo draugijos suorganizuotoj penktojoj Baltijos studijų konferencijoj New Yorke 1976.V.22 Koelno universiteto (Vakarų Vokietijoj) teisių profesorius Borisas Meissneris skaitė referatą apie Baltijos valstybių suverenumą. Tolygia tema jis yra rašęs ir savo daktarinę disertaciją, kuri atskira knyga išėjo 1956. (Žiūr. Į Laisvę 1956 Nr. 11(48). Įdomu tad palyginti jo anuometinių ir dabartinių svarstymų prielaidas bei išvadas.

Savo referato įžangoj prof. Meissneris, glaustai aptaręs Baltijos valstybių suverenumo sąlygas po I-jo pasaulinio karo, priminęs, kad Sovietų Rusija savanoriškai ir visiem laikam atsisakė bet kurių savo suverenumo pretenzijų į Baltijos tautas ir jų žemes, toliau trumpai apibūdino moderniosios tarptautinės teisės moksle išryškėjusį suverenumo turinį, pabrėždamas, kad, iki I-jo pasaulinio karo tarptautinėje teisėje vyravusi, hegelinė nelygstamo suverenumo samprata po I-jo pasaulinio karo buvusi reformuota, pripažįstant, kad valstybės suverenumą saisto tarptautiniai įstatymai. Moderniosios tarptautinės teisės suverenumo sampratoje valstybės suverenumas kitų valstybių atžvilgiu reiškiąs tik nepriklausomybę nuo kitų valstybių kontrolės, bet šioji nepriklausomybė jokiu būdu nereiškianti ir nepriklausomybės nuo tarptautinių įstatymų. Šiokia suverenumo samprata po II-jo pasaulinio karo esanti priimta ir sovietinėje suverenumo doktrinoje.

Skaityti daugiau: BALTIJOS VALSTYBIŲ SUVERENUMO KLAUSIMU

VEIKSNIŲ SĄRANGA IR SUSIKLAUSYMAS

BR. BIELIUKAS

Pat pradžioje turiu pastebėti, kad čia nebus liečiamas Lietuvos diplomatinės tarnybos veiksnys, o bus liečiami tik visuomeniniai veiksniai, ir tai anaiptol nevisi. Kalbant apskritai apie Lietuvos vadavimo uždavinius vykdančius visuomeninius veiksnius, negalima pamiršti nė tokių veiksnių, kurių tiesioginė paskirtis nėra su Lietuvos vadavimo uždaviniais susijusi, bet kurie daugiau ar mažiau prisideda sudaryti laisvinimo veiksnių darbui sąlygas. Pvz. lėšų aukotojai laisvinimo fondams. Be aukų, be aukotojų finansinės paramos laisvinimo veiksnių darbas būtų beveik neįmanomas. Negalima pamiršti taip pat įvairių organizacijų ar paskirų lietuvių, ar Lietuvos draugų, kurie, kartais bendradarbiaudami su tuo ar kitu laisvinimo veiksniu, o kartais tik sava iniciatyva sėkmingai ir naudingai ambasadoriauja okup. Lietuvos reikalui svetimųjų aplinkoje savo rašiniais, laiškais, pasikalbėjimais, net savo profesiniais bendravimais. Spaudos, radijo ir kitokios susižinojimo priemonės taip pat nėra siaura prasme laisvinimo veiksnys, bet savo informacija, sumanymais, svarstymais, problemų iškėlimu ir priemonių nurodymu atlieka labai reikšmingą Lietuvos vadavimui vaidmenį. Pagaliau, kas galėtų menkinti ar nuvertinti mūsų tautinės kultūros puoselėtojų, kūrėjų, atlikėjų, mokslininkų vaidmenį Lietuvai? Visa tai čia prisimenu todėl, kad per nesusipratimą nebūčiau įtartas nusistatymu Lietuvos vadavimo uždavinių vykdymą sudėti tik į laisvinimo veiksnių rankas.

Skaityti daugiau: VEIKSNIŲ SĄRANGA IR SUSIKLAUSYMAS

KAS YRA TA SOVIETINĖ DEMOKRATIJA?

M. Ž. B.

Demokratinę santvarką visai aiškiai apibūdina šitokie režimo požymiai arba savybės:

(a) tauta gali laisvai ir periodiškai pasirinkti valdžios vykdytojus;

(b) skirtingų politinių pažiūrų bei nusistatymų piliečių grupės arba partijos gali siūlyti savo kandidatus į valdžios vykdytojus ir agituoti rinkėjus, kad už juos balsuotų;

(d) per kitus rinkimus tauta gali pasirinkti kitus valdžios vykdytojus.

Savo metu D. Britanijos darbiečių partijos lyderis Clement Attlee šiuos pagrindinius demokratinės santvarkos požymius trumpai drūtai yra taip nusakęs: demokratija reiškia ne tik daugumos valdžią, bet ir mažumos teisių respektavimą. Mažuma demokratijoje paprastai yra vadinama opozicija, kuri siekia per būsimus rinkimus tapti dauguma ir perimti dabartinės daugumos valdžią.

Skaityti daugiau: KAS YRA TA SOVIETINĖ DEMOKRATIJA?

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJOS 1976.VIII.6 DAINAVOJE, MICH. NUTARIMAI

Jungtinių Valstybių ir Kanados Lietuvių Fronto bičiulių konferencija 1976.VIII.6 Dainavoje, turėdama galvoje nuolatines ir vis atkaklesnes Sovietų Rusijos pastangas sovietinės imperijos erdvėje sukurti monolitinę sovietiškai rusišką tautą ir sunaikinti sovietinės Rusijos pavergtų tautų individualybę ir jas, tas tautas, sovietiškai surusinti, — su dideliu susirūpini mu ir užjautimu stebi pavergtosios mūsų tautos atsparą šiom genocidinėm Kramliaus užmačiom ir kreipia visų Lietuvos vadavimo veiksnių ir kitų išeivijos institucijų bei organizacijų dėmesį į reikalą neatidėliojant imtis atitinkamos akcijos tarptaunėse institucijose ir šauktis viešosios pasaulio opinijos, kad pasmerktų šiokią sovietinės Rusijos genocidinę politiką pavergtosios mūsų tautos atvžilgiu.

Už stalo konferencijos prezidiumas: Juozas Žilionis, Vytautas Majauskas, Algis Raulinaitis. JAV ir Kanados LFB pirmininkas dr. Č. Kuras “išduoda” valdybos raportą.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJOS 1976.VIII.6 DAINAVOJE, MICH. NUTARIMAI

Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose

TĖVYNĖJE

Tiek praeityje, tiek dabartyje istoriniai lietuvių ir rusų santykiai nebuvo ir nėra tokie sklandus ir idiliški, kaip tai paprastai vaizduoja oficiali sovietų spauda ir propaganda. Šių dviejų tautų savitarpio santykius ypač apsunkino ir apkartino toji istorinė aplinkybė, kad atviras ir paslėptas rusinimas buvo sudėtinė carinės politikos dalis, o tuo atžvilgiu iš esmės nesiskiria nė dabartinė Sov. Sąjungos tautybių politika. Kas bent kiek pažįsta naujausių laikų Lietuvos istoriją, gerai žino, kiek daug didelių skriaudų buvo padaryta lietuvių tautai, vykdant prievartinę rusinimo politiką.

Oficialūs sovietiniai sluoksniai, užuot pripažinę šią nepaneigiamą tiesą, sistemingai ją dangsto iškreiptais pagražinimais ir tuo pačiu nė kiek neprisideda prie lietuvių ir rusų santykių pagerinimo. Juo tad daugiau dėmesio vertos naujos konstruktyvios lietuvių ir rusų disidentų pastangos pasukti nauja santykių išlyginimo kryptimi. Labai reikšmingas šiuo atžvilgiu yra Lietuvos katalikų kreipimasis, paskelbtas neseniai Vakarus pasiekusiame “Aušros” antrame numeryje, išleistame š.m. vasario 16.

Skaityti daugiau: Disidentinis solidarumas lietuvių-rusų santykiuose

“Kirche im Gespraech”

Vokietis apie okup. Lietuvos bažnyčios padėtį

Pietų Vokietijos radijas “Suedwest-funk” (Baden) dr. L. Kleino redaguojamoje religinių žinių programoje š.m. pradžioje transliavo Hanso H. Hueckingo apybraižą “Kirche im Gespraech: Chronik der katholishen Kirche Litauens” (Bažnyčia pokalbyje: Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika). Pasinaudodamas kronikų medžiaga, vokietis autorius įžvalgiai pavaizduoja dabartinę Lietuvos katalikų padėtį. Pateikiame apybraižos vertimą, manydami, kad ji verta Į Laisve skaitytojų dėmesio. Vert.

Romos katalikai Sovietų Sąjungoje skriaudžiami šiandien ne tik dėl savo tikybinių įsitikinimų bei tarptautinių ryšių, bet taip pat ir dėl to, kad valdžia juos tam tikru laipsniu sutapatina su ukrainiečių, gudų, latvių ir, visų pirma, lietuvių “separatistiniais” ir nacionalistiniais” elementais.

“Bezbożnik” 1923 kovo 18 rašė:

“Kova prieš katalikų dvasininkus turi būti įnirtingiau vedama, negu prieš rusų bažnyčią, nes katalikai yra tvirčiau susiorganizavę už stačiatikius, o katalikiškoji ideologija — glaudžiau susijusi su bendra gyvenimo praktika”.

Šie žodžiai išreiškia visą katalikų tragediją Stalino laikais.

Skaityti daugiau: “Kirche im Gespraech”

JAV LB VIII Tarybos rinkimai

IŠEIVIJOJE

Juozas Gaila
JAV LB LB Valdybos pirmininkas 1973-1976

Norint išlaikyti žmoguje gyvą mintį, intelektualinį budrumų, reikia nesitenkinti programų skelbimu, o visais galimais būdais jų idėjas pakartotinai ir nuolat nuleisti į asmenį ir asmenį artinti į idėją.

Juozas Brazaitis

Reikia, kad organizacijos idėjos virstų iš pradžių medžiaga asmens galvojimui, paskui virstų jo nuosavu galvojimu ir jautimu. Paskui jos virs ir aplinkiniuose galvojimo šviesa ir spyruokle veikti.

Juozas Brazaitis

Tarybos sąranga

Pagal veikiančius Jungtinių Valstybių Lietuvių bendruomenės organizacinius nuostatus bendruomenės taryba yra vyriausias bendruomenės organas, kurį sudaro trejiem metam pilnateisių lietuvių rinkti atstovai plūs krašto valdybos nariai ir apygardų pirmininkai. 1949 Vliko priimti Laikinieji PLB santvarkos nuostatai (28 str.) buvo nustatę bendruomenės tarybai demokratinę sąrangą: tarybą sudaro krašto pilnateisių lietuvių tiesioginiu ir slaptu balsavimu rinkti atstovai. Tarybos demokratinė sąranga buvo palikta ir JAV LB Laikinojo organizacinio komiteto 1952.III.6 priimtuose JAV LB Laikinuosiuos įstatuos: LB tarybą sudaro trejiem metam visų pilnateisių lietuvių tiesioginiu ir slaptu balsavimu renkami nariai. Šie JAV LB Laikinųjų įstatų demokratinės LB tarybos nuostatai I-sios JAV LB tarybos sprendimu buvo įrašyti 1956. IV.22 priimtuose jau nuolatiniuose JAV LB įstatuose.

Skaityti daugiau: JAV LB VIII Tarybos rinkimai

Profesorius dr. Pranas Dovydaitis

Per pastarųjų penkiolika metų išeivijoje įvairūs autoriai yra paskelbę apie žymius Lietuvos vyrus keletą tokių stambių biografijų, kokių kažin ar esame turėję nepriklausomoje Lietuvoje. Šios rūšies reikšmingos knygos yra: Juozo Ereto “Stasys Šalkauskis” (1960), Aleksandro Merkelio “Antanas Smetona” (1964), Juozo Ereto “Kazys Pakštas” (1970), Jurgio Gimbuto ir Juozo Danio “Steponas Kolupaila” (1974), Petro Maldeikio “Mykolas Krupavičius” (1975) ir Juozo Girniaus “Pranas Dovydaitis” (1976). Tarp šių visų gražių veikalų ploniausia yra Stasio Šalkauskio biografija (278 psl.) ir pačios stambiausios — Antano Smetonos (740 psl.) ir Prano Dovydaičio (776 psl., neskaitant iliustracijų 16 psl.).

Šie du pastarieji veikalai, tartum susidurdami varžybose savo dydžiais ir puslapių skaičiais, simboliškai primena, kad šitų dviejų biografijų asmenybės buvo iš dalies panašios, bet dar labiau skirtingos, Lietuvos gyvenime ne kartą atsistojusios kaip varžovės iki priešiškų susidūrimų. Nors abu jie — Antanas Smetona ir Pranas Dovydaitis — buvo kilę iš lietuviško kaimo neturtingų, darbščių, dorovingų ir religingų šeimų, nors vaikystėje ir jaunystėje jie abu pasireiškė kaip labai gabūs, darbštūs, religingi bei patriotiški jaunuoliai, tačiau lietuvių tautos gyvenime jiedu nuėjo skirtingais keliais: pirmasis pasuko į politiką, galop tapdamas Lietuvos diktatorium, o antrasis visą gyvenimą išliko demokratas, tapęs moksleivių jaunimo ir darbininkų populiariu apaštalu, kurį pirmasis vargiai begalėjo pakęsti. Tačiau abu juodu giliai palietė didžioji Lietuvos nelaimė — sovietinė okupacija, dėl kurios Antanas Smetona turėjo bėgti iš tėvynės ir mirti Amerikoje (Clevelande užtrokšdamas per gaisrą), o Pranas Dovydaitis, likęs Lietuvoje, enkavedistų ištremtas į Sibirą ir Sverdlovsko kalėjime buvo sunaikintas.

Skaityti daugiau: Profesorius dr. Pranas Dovydaitis

JAV — Sovietų santykiai 1917-1976

PASAULYJE

Jungtinių Valstybių užsieninės politikos žinomas ekspertas, prezidento Trumano užsieninės politikos vienas iš pagrindinių planuotojų, prezidento Eisenhowerio laikais ambasadorius Sovietų Sąjungoje, vėliau — Jugoslavijoje, daug rašęs JAV-Sovietų santykių klausimais G.F. Kennanas “Foreign Alfairs” žurnale (1976 liepos mėn.) pateikia JAV-Sovietų santykių apžvalgą nuo 1917 iki 1976. Šioji apžvalga ne tik atskleidžia kai kurių JAV užsieninei politikai įtakingų sluoksnių nusiteikimus JAV-Sovietų santykių atžvilgiu praeityje, bet ir daugiau mažiau pateikia orientyrų dėl santykių ateities.

Kennano akimis Jungtinių Valstybių viešosios opinijos formuotojai visai nebuvo pasiruošę suprasti 1917 įvykių Rusijoje, ir nesupratę nei jų prasmės, nei jų poveikio tarptautinei padėčiai. 1917 kovo mėnesį įvykusi demokratinė revoliucija ir caro nuvertimas buvę sutikti su palankumu, bet visai klaidingu argumentu, kad tai būsią labai naudinga santarvininkams prieš vokiečius, nes naujasis demokratinis režimas sukelsiąs rusų tautos karinį entuziazmą prieš vokiečius, entuziazmą, kurį esą provokiška caro rūmų aplinka slopinusi. Savo ruožtu, 1917 lapkričio bolševikinė revoliucija ir Lenino režimas vėl visai klaidingai buvę suprasti kaip Vokietijos agentų darbo vaisius, todėl laikyti epizodiniais ir nevertais rimto susidomėjimo. Tik Vokietijai 1918 kapituliavus, ėmę aiškėti amerikiečiam Rusijos komunizmo savaimingumas, bet tą tikėjimą labai trukdęs civilinis karas, antikomunistinė baltųjų rusų propaganda, komunistų valdžios atsisakymas carinės Rusijos skolas mokėti, užsieniečių nuosavybės konfiskavimas, etc. Tik pasibaigus Rusijoje bolševikų revoliucijos sukeltam civiliniam karui ir chaosui, Amerikoje galėję prasidėti rimti svarstymai tų problemų, kurias Lenino režimas Amerikai sudaręs.

Skaityti daugiau: JAV — Sovietų santykiai 1917-1976

Lietuviškos programos "Laisvės” radijuje

Ne vienas lietuvių laikraštis dėkingai sveikino pernai JAV kongresą ir “Laisvės” radijo komitetą dėl įvedimo lietuviškų programų, kurios praėjusiais metais buvo pradėtos transliuoti iš Muencheno. Dėkojo už tas programas taip pat “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” leidėjai, kaip autentiški pavergto krašto atstovai, kurie geriausiai nusimano, kas Lietuvai reikalinga. Metam praslinkus, Vokietijoje gyvenantieji lietuviai taip pat taria, kad “Laisvės” radijo lietuviškos programos yra labai vertingas žinių šaltinis okupuotos Lietuvos gyventojam. Tačiau per metus laiko iškilo kai kurių abejonių tiek JAV kongreso nariams, tiek mum lietuviam, ypač tiem, kurie klausome “Laisvės” radijo lietuviškų laidų ir norėtume pasitarnauti jų tobulinimui.

Sakysim, neseniai laikraščiuose pasirodė žinia, kad “Laisvės” radiją iš Europos reikia perkelti į Washingtoną. Čia esą to radijo išlaikymas kainuosiąs pigiau, nes nebereikėsią amerikiečių pareigūnams skirti tokių didelių atlyginimų, kokius dabar moka Vokietijoje. Tačiau “Laisvės” radijo perkėlimas iš Europos į Ameriką būtų didelė politinė klaida, kurią geravaliams kongreso nariams galėtų nejučiomis pakišti nebent komunistai arba kitokie laisvės priešai, kurie gerai nujaučia, kokį blogą įspūdį šis perkėlimas padarytų visų tautų žmonėm, gyvenantiem už geležinės uždangos. Nei Rytų Europos, nei Sovietų Sąjungos pavergtos tautos nesuprastų, kodėl Amerikos išlaikomas apie 30 metų garbingai palaikęs pavergtųjų tautų viltis radijas dabar bėga iš Europos. Komunistų persekiojami pabaltiečiai (lietuviai, latviai ir estai) “Laisvės” radijo iš Europos pabėgimą tikriausiai suprastų kaip laisvės išdavimą iš amerikiečių pusės.

Skaityti daugiau: Lietuviškos programos "Laisvės” radijuje

Jungtinių Valstybių parama Izraeliui

Nuo Izraelio nepriklausomybės pradžios 1948 iki 1975 Izraelio su Egiptu pasirašymo vadinamo Sinajaus susitarimo Izraelis iš Jungtinių Valstybių buvo gavę paramos:

$3,920 milijonų apsiginklavimui; $2,050 mil. ūkio reikalam; $5,340 mil. dovanomis iš privačių amerikiečių; $2,850 mil. už amerikiečiam parduotus savo paskolos lakštus; ir $1,650 mil. prekybos kredito. Iš viso 15 bilijonų 810 milijonų dolerių.

Ryšium su Izraelio nuolaidomis Egiptui, pasirašant Sinajaus susitarimą, Jungtinės Valstybės yra įsipareigojusios Izraeliui:

(1) suteikti $3,250 mil. paramos apsiginklavimui bei ūkiui;

(2) garantuoti Izraeliui visokiomis aplinkybėmis aprūpinimą nafta;

Skaityti daugiau: Jungtinių Valstybių parama Izraeliui

IDĖJOS SPAUDOJE

Prof. dr. Vytautas Vardys pasisako svarbiais klausimais

“Tėviškės Žiburių” redakcijos paklaustas prof. dr. Vytautas Vardys tame savaitraštyje (1976.VI.3) gana plačiai pasisako įvairiais opiais lietuviškaisiais klausimais. Atsakydamas klausimą, ar lietuviai studentai šiuo metu užtenkamai aktyvūs ir ar nepalikti be vyresniųjų talkos, profesorius Vardys be kita ko pareiškia:

— Nemanau, kad dabartiniai studentai yra palikti be talkos; greičiausiai jos nedaug prašo . . . Man susidaro įspūdis, kad dalis jaunimo — arba dažnokais atvejais — yra netvarkingai susiorganizavę, o jų ryšiai su vyresniaisiais yra atsitiktiniai. Vis dėlto mačiau daug gyvo, organizuoto ir pozityviai dirbančio jaunimo.

Klausimą, kaip atrodo įvairių tautybių emigrantų politinė veikla, profesorius Vardys ją taip be kita ko iliustruoja:

— Amerikoje žydų, graikų, lenkų, ukrainiečių grupės (ribojantis europietiškomis) yra pačios efektingiausios. Lietuviai seniau savo harmoningu darbu buvo pavyzdys kitiems, tačiau tą reputaciją lietuviai jau prarado . . . Žydai JAV turi tris Bažnyčias ir bent kelias visą kraštą aprėpiančias organizacijas, kurių kiekviena atskirai palaiko ryšius su (JAV) Kongresu ir t.t. Tos grupės ir savo tarpe pakonkuruoja, tačiau bendrinius interesus palaiko beveik absoliučiai solidariai.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

Birželio 16 prelatas Pranciškus Juras įkopė į savo amžiaus devintoje akistatojo dešimtmečio antrąją pusę. Kas iš Amerikos lietuvių nežino prelato Juro? Tai vienas tų tvirtųjų stulpų, kuriais ilgus metus rėmėsi JAV lietuvių apskritai ir ypatingai JAV lietuvių katalikų organizuotas veikimas ir spauda. Po II-jo pasaulinio karo jis, finansuodamas dr. A. Maceinos veikalų leidimą, padarė labai didelį įnašą mūsų intelektualinei kultūrai. O jo nuopelnai mūsų tautinės kultūros vertybių Amerikoje globai bei apsaugai yra atkreipę ir svetimųjų dėmesį. “The Hartford Times” (1976.IV.4) plačiai aprašė prelato įsteigtą ir tebeglobojamą ALKOS muziejų ir archyvą Putname, Conn.

★

Liepos 14 Simas Kudirka liudijo Jungtinių Valstybių vyskupų simpoziume apie asmens pagrindinių teisių nuolatinius pažeidimus sovietų okupuotoje Lietuvoje.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Leonardas Andriekus: UŽ VASAROS VARTŲ. Lyrika. Išleido Pranciškonai. Iliustravo Telesforas Valius. Tai jau penktoji poeto Andriekaus poezijos knyga. Anksčiau išėjo: Atviros marios, Saulė kryžiuose, Naktigonė ir Po Dievo antspaudais. Taip pat yra išėjusi jo poezijos vertimų anglų kalba knyga Amens in Amber.

NO GREATER LOVE ... The trial of a Christian in Soviet-occupied Lithuania (Nijolė Sadūnaitėj.Antrą laidą 15,000 egz. išleido Lietuvių Kunigų Vienybė Jungtinėse Valstybėse, 64-09 56th Road, Maspeth, N.Y. 11378.

RESPECT MY RIGHTS, an appeal of Antanas Terleckas to J. V. Andropov, Chief of the Soviet secret police (KGB). Paruošė ir išleido Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdyba, Chicagoje.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti