J. Daulius "Komunizmas Lietuvoje"

Grįžti į pradinį meniu

Siekdamas šitų tikslų, komunizmas ypatingai daug tikisi iš naujosios savo taktikos, būtent — liaudies frontų. Liaudies frontų pagalba sujungęs visas kairiąsias grupes, komunizmas tikisi greičiau sudaryti minėtuose kraštuose sau palankias vyriausybes, kurių uždavinys būtų dvejopas: paremti Sovietų Rusijos politikos interesus prieš jai pavojingus kraštus ir sudaryti palankias sąlygas Kominterno tikslams, būtent — proletariato revoliucijos realizavimui tuose kraštuose.

Liaudies frontus sudaryti komunizmui greičiausiai pavyko Graikijoj, Ispanijoj ir Prancūzijoj. Šitų frontų dėka Prancūzijoj ir Ispanijoj komunistams pavyko susilaukti tikrai jų interesams palankių vyriausybių, o Graikijoj dėl dviejų didžiųjų parlamento grupių lygaus pajėgumo savo prisidėjimu prie vienų ar kitų turėti parlamente faktinai lemiančios įtakos. Nors nelaukti įvykiai Ispanijoj ir Graikijoj ir besireiškiąs nepasitenkinimas liaudies frontu Prancūzijoj liaudies frontų idėją smarkiai diskreditavo, tačiau komunizmas dar nenusimena. Iš vienos pusės jis tikisi atlaikyti savo pozicijas Ispanijoj ir Prancūzijoj, iš antros pusės jis rūpestingai stiprina savo pozicijas kituose kraštuose, tuo tarpu bent ruošdamas liaudies frontams sudaryti reikalingą dirvą.

Pabaltijys, kaip jau buvo pastebėta, yra vienas iš svarbiausių narvelių komunizmo pozicijų grandyje. Ką Vokietijos izoliacijai iš vakarų vaidina Prancūzija, tai Pabaltijys, komunistų manymu, turėtų atstoti iš rytų. Dėl to Kominternui ir Sov. Rusijai, kaip svarbiausiam Komintemo aktoriui, patikrinimas sau tokių kraštų, kaip Pabaltijo valstybės, yra ne mažiau svarbus rytuose, kaip ir Sovietų-Prancūzų paktas vakaruose ar Sovietų-Čekoslovakų paktas pietuose.

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais: