_files/I-Laisve-1985-94(131)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis ........................................................ 2
Linas Kojelis: JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai .... 4
Dr. Kazys Ambrazaitis, Juozas Brazaitis — rezistentas ir visuomenininkas 14
Dr. Juozas Girnius, Juozas Brazaitis — literatūros mokslininkas ........ 22
Balys Gaidžiūnas, Geras kaimynas ir darbštus Vliko narys ............... 28
Kaip gaudomi “naciai” Amerikoje praėjus 40 metų nuo vokietijos žlugimo? 32
Adv. S. Povilas Žumbakis, Korupcija valdžioje .......................... 35
VI. R., Amerikos balsas kalba į Lietuvą................................. 40
Antanas Masionis, Vykdant lietuvio kunigo idealą ....................... 49
V. Rociūnas, “Į Laisvę” mūsų periodinėje spaudoje ...................... 55
J. V., Skaudi sukaktis ................................................. 64
J. B., Europos bičiuliai susirinko Veronoje ............................ 67
J. Vd., Raudonieji bajorai ir klastojama istorija ...................... 71
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1985 94(131)
“Einate su gyvenimu”
Su dideliu dėmesiu perskaičiau naujausią “Į Laisvę” numerį. Džiaugiausi širdyje, kad turite tokių talentingų ir pasišventusių žmonių, kaip Jūs, įstengiąs ir pats plačiai reikštis spaudoje ir sumaniai atlikti redaktoriaus pareigas.
Mane ypač džiugino, kad įstengėte gauti mūsų jaunimo pasisakymus aktualiais lietuvių išeivijos reikalais ir juos išspausdinti 6iame numeryje. Malonu, kad surandate bendradarbių iš įvairių miestų, kurie pasisako aktualiausiomis temomis. Einate su gyvenimu. Lai Dangus padeda ištęsėti.
Kun. Juozas Prunskis,
Chicago, IL
Didžios vertės užuomina
“Į Laisvę” balandžio 1985 m. 93/130 laidoje našus žurnalo bendradarbis ir daugeriopos politinės veiklos stūmiklis Juozas Kojelis (psl. 32) pareiškia: “Ar nepanagrinėtinos galimybės įsteigti Lietuvos garbės konsulatų Caracas mieste? Labai svarbu būtų Amerikos pavyzdžiu iš Venezuelos vyriausybės išgauti oficialų Baltijos valstybių anekcijos nepripažinimo pareiškimą”.
Iš tikrųjų— Čikagos bei Los Angeles Lietuvos konsulatų tęstinumo išlaikymas įrodė, kad konsulatų atnaujinimo bei steigimo projektas nėra utopija. Ši mintis eksportuotina į gajus lietuvių išeivijos telkinius kitose valstybėse. Daugiakartės, strategiškai tvirtos pastangos atneš laimėjimų.
J. Gliauda,
West Covina, Ca.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
LINAS KOJELIS
Ši paskaita skaityta Europos lietuviškųjų studijų savaitėje Veronoje, Italijoje, 1985 rugpjūčio 14 d. Paskaitininkas čia atvykęs ne tik kaip Amerikos lietuvis, bet ir kaip vienas iš JAV prezidento Ronald Reagano asistentų, perdavė Amerikos prezidento linkėjimus, pasveikino studijų dalyvius ir padėkojo rengėjams, ypač Europos LFB pirmininkui Kęstučiui Ivinskiui už suteiktų progų pabūti kartu ir pasidalinti mintimis.
Red.
Šiais metais minime keturiasdešimt metų sukaktį nuo Antrojo Pasaulinio karo pabaigos ir keturiasdešimt penkerių nuo Lietuvos pavergimo. Turbūt kiekvienas jaunas, Vakaruose gimęs lietuvis yra paklausęs savo tėvelių, ką jie galvojo, atsiradę tremtinių stovyklose tuo metu, kai karas baigėsi.
Manau, kad buvo diskutuojamas Europos likimas: ar Rooseveltas ir Churcillis pajėgs Staliną įtikinti pasitraukti iš Pabaltijo? Ar Vakarai iš vis supranta Staliną ir jo siekius? Ar Rytų Europos šalys sukils prieš Maskvą, ir ar tuo atveju Vakarai paremtų sukilimą?
Manau, kad buvo sprendžiami ir kiti klausimai, pav.: Kokie yra tremtinių uždaviniai? Kaip reikėtų susiorganizuoti? Kokius ryšius bandyti palaikyti su tauta? Kaip pavergtai tautai padėti? Kaip paveikti didžiųjų kraštų sprendimus, liečiančius tremtinius ir okupuotą Lietuvą?
Skaityti daugiau: JAV UŽSIENIO POLITIKA, LIETUVA IR AMERIKOS LIETUVIAI
“būti šviesa savo tautai”
10 METŲ BE JUOZO BRAZAIČIO
Prisimindami mūsų ideologą, prieš 10 metų iškeliavusį amžinybėn, jo šviesų atminimą pagerbiame trimis pasisakymais asmenų, kurie velionį asmeniškai iš arti pažino bei sekė jo darbus kultūriniame ir politiniame lietuvių gyvenime.
Dr. KAZYS AMBROZAITIS
Jau dešimt metų praėjo, kaip netekome Juozo Brazaičio. Jo prisiminimas daugelyje mūsų dar tebėra labai gyvas. Brazaičio palikti pėdsakai dar laiko dulkių nepaslėpti, puikiai atpažįstami iš jo darbų, jo pasakyto žodžio, jo skaidrios sielos šilumos, kuri dar neatvėso.
Dvidešimtasis šimtmetis lietuvių tautai davė visą eilę asmenybių, tvirtų charakterių ir stiprių darbo rankų. Juozas Ambrazevičius, mano akimis, visa galva prasikiša tarpe kitų. Kaip devyniolikto šimtmečio antroji pusė ir pabaiga apdovanojo lietuvių tautą jos atgimimo skatintojais, iškovojusiais Nepriklausomybę ir davusiais valstybės administracinį, švietimo bei kultūros pagrindą, taip Ambrazevičius, subrendęs jau po Nepriklausomybės atstatymo, tapo tuo iškiliu meistru, kuris vertino, kūrė, grupavo, nuolatos ieškojo tiek valstybiniam, tiek kultūriniam gyvenimui vis naujų spalvų, siekė vis naujo idealo.
Būtų nuostolinga kalbėti bendrai apie Brazaitį, nes tai per plačios skalės asmenybė. Per trumpą laiko akimirką, jį reiktų paliesti tik dalimis, iš jo gyvenimo knygos paskaityti tik kelis puslapius. Apie Brazaitį, kaip literatą, norėtume išgirsti iš Brazdžionio, Gliaudos, Rūtos, Vaičiulaičio, Santvaro ar Kulboko. Apie Brazaitį kaip valstybininką ir rezistentą norėtume išgirsti iš Damušio, Vitkaus, Naručio, Bačkio, Girniaus, Kazicko. Apie Brazaitį kaip publicistą ir visuomenininką norėtume išgirsti iš Skrupskelienės, Prunskio, Grincevičiaus, Jurkaus. O apie asmeninį gyvenimą nedaug yra palikimo, tik gal bent kiek detalių galėtume išgirsti iš Proscevičiūtės, Šomkaitės, Dabušio. Brazaitis buvo atviras visuomenei, bet uždaras sau.
Skaityti daugiau: JUOZAS BRAZAITIS — REZISTENTAS IR VISUOMENININKAS
Dr. JUOZAS GIRNIUS
Dešimtajame Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavime, įvykusiame 1976 m. lapkričio 24 - 28 dienomis Dievo Apvaizdos lietuvių parapijos Kultūros Centre, Southfielde, Michigane, dr. Juozas Girnius skaitė paskaitą “Prof. Juozas Brazaitis — mokslininkas”. Čia spausdinama paskaitos ištraukos dalis, atspausdinta L.K.M. Akademijos suvažiavimų darbų X tome ir specialiame atspaude, Romoje, 1984 m.
“Žmogaus gyvenimas išties yra kelionė besikryžiuojančiomis, vadinasi, vis apsisprendimo reikalaujančiomis kryžkelėmis. Pasirinkdamas temą Akademijos penkiasdešimtinei sukakčiai jos vaidmenį kryžkelėse, Brazaitis savaime nurodė kryptį jos veiklai: būti šviesa savo tautai. Tarnavo tautai Brazaitis tiek visu gyvenimu, tiek savo moksliniu darbu. Gyvu žodžiu prof. Juozas Brazaitis jau nebeprabilo į mus, bet jis byloja į mus visa savo gyvenimo šviesa” — kalbėjo paskaitos įžangoje dr. Girnius.
_files/I-Laisve-1985-94(131)-5.jpg)
Literatūros premijas skirstant Vokietijoje. Iš kairės: J. Brazaitis, A. Rūkas, P. Caučys ir A. Merkelis Nuotr. B. Gaidžiūno
Toliau paskaitininkas nurodo, kad jau 1939 metais III L.K.M. Akademijos suvažiavime Juozas Brazaitis buvo išrinktas Akademijos nariu mokslininku, anuometiniu terminu — akademiku.
Šių rinktinių narių mokslininkų, arba akademikų, skaičius buvo nedidelis, ir į jį patekti reiškė tikrą įvertinimą; I suvažiavime nariais akademikais tapo prel. A. Dambrauskas-Jakštas, prof. Pr. Dovydaitis ir prof. St. Šalkauskis, II suvažiavime — vysk. P. Būčys (buvęs universiteto rektorius), prel. B. Čėsnys (ilgametis prorektorius) ir prof. J. Eretas, III suvažiavime narių mokslininkų vardas pripažintas vysk. dr. M. Reiniui, prof. K. Pakštui, Brazaičiui ir doc. dr. Z. Ivinskiui. Pastarasis buvo jauniausias (31 m.), o Brazaitis (36 m.) buvo žemiausios pozicijos universitete — neetatinis lektorius. Šalia ilgamečių universiteto profesorių Juozą Brazaitį iškėlė į Akademijos narius mokslininkus per trumpą laiką laimėti moksliniai pasiekimai.
Skaityti daugiau: JUOZAS BRAZAITIS — LITERATŪROS MOKSLININKAS
Keli brūkšniai a. a. JUOZO BRAZAIČIO atminimui
BALYS GAIDŽIŪNAS
Tuoj po karo Vokietijoje taip susidėstė, kad su Juozu Brazaičiu ketverius metus buvom artimiausi kaimynai, atsikūrusio VLIKo bendradarbiai, dažnokai drauge keliaujantieji į toliau esančias tremtinių stovyklas, šaukiamus pasitarimus, o pora kartų net ir toliau — į Berno ir Paryžiaus konferencijas su mūsų diplomatais. Per tuos ketverius metus susidarė ir iki šiol išliko kai kurie greta gyvenančio kaimyno ir bendradarbio bruožai, kurie gali kiek paryškinti prieš 10 metų amžinybėn išėjusio veiklaus ir kūrybingo žmogaus paveikslą.
VLIKas Vokietijoje atsikūrė labai nudegintam ir sugriautam Wuerzburgo mieste 1945 m. kovo 14 d., bet ten ilgiau dirbti nepasiliko. Kad ten nepasiliko buvo dvi svarbios priežastys: Wuerzburge laikinai gautos patalpos buvo mažos, geresnių nebuvo galima gauti; Wuerzburge esanti amerikiečių karinė valdžia, dar iki šiol nebandytų giliau panagrinėti priežasčių, VLIKo darbui nebuvo palanki. Ar tai buvo koks asmeniškas komendanto sauvaliavimas, ar tada dar veikė daugeliui amerikiečių “kvepianti” rusų įtaka, o gal ir aukštesnės valdžios nepalankumas. Tuo tarpu prancūzų karinė vadovybė, ieškant geresnių darbo ir apsigyvenimo sąlygų, tuoj parodė reikiamą dėmesį ir leido, atsimenant visokius pokarinius nedateklius, visiškai pakenčiamai įsikurti Pfullingene, prie didoko pramonės miesto Reutlingeno, esančio tarp Stuttgarto ir Tuebingeno.
Skaityti daugiau: GERAS KAIMYNAS IR DARBŠTUS VLIKO NARYS
Amerikos Baltų Laisvės lyga, sudariusi egzistencijos bazę Amerikos baltų visuomenėje, nuo pirmųjų įsikūrimo dienų su Baltijos valstybių laisvės rūpesčiais pasuko į plačiąją areną: Amerikos vyriausybę, Kongresą, spaudą, televiziją, radiją. Jau pradėta siekti ir akademinio pasaulio. Ši kryptis išgąsdino tuos, kurie visą laisvinimą suprato kaip veiklą savo tarpe: savo organizacijose, minėjimuose, pagerbimuose, piniginiuose vajuose finansuoti veiklą, kuri niekur neveda. Politinės -kultūrinės makulatūros gamintojai irgi beveik nelaimingi, nes informuota visuomenė pradeda geriau atskirti tikru darbu pasiekiamus rezultatus nuo plepalų, pasigyrimų ir tuščiažodžiavimo.
Šalia visų kitų veiklos sričių, Baltų Laisvės lyga kasmet organizuoja žmogaus teisių konferencijas, kuriose plačioje skalėje žmogaus teisių klausimus svarsto valdžios pareigūnai, žurnalistai, teisininkai ir kiti įvairių sričių ekspertai.
1985 m. kovo 23 d. įvykusioje Žmogaus teisių konferencijoje Los Angeles Ambassador viešbutyje buvo svarstomos šios temos: “Žmogaus teisės Baltijos kraštuose", “1930 metų prekybos aktas ir sovietų vergų pagamintų prekių importas", “Sovietų dezinformacinė veikla", “Kaip Amerikos spauda vaizduoja žmogaus teisių pažeidimus sovietijoje?", “Žmogaus teisių rolė Helsinkio akto procese", “Amerikos teismai — nepanaudojama galimybė kovoje už žmogaus teises Sovietų Sąjungoje ir Baltijos kraštuose". Tas temas svarstė Amerikos valdžios pareigūnai (ambasadorius John D. Scanlan, Amerikos Balso direktorius Eugene Pell, Baltųjų Rūmų viešiesiems santykiams direktorius Linas Kojelis), žurnalistai (Mykolas Drunga, Alan Bock, Bill Pearl), teisininkai (prof. Paul D. Kamenar, Jerry Gideon, Jaak Treiman), sovietų dezinformacijos ekspertai (pabėgęs KGB pulkininkas Imars Lešinskis, pabėgęs Latvijos komsomolcu viršininkas Sergei Zamasčikov) ir kiti.
Skaityti daugiau: KAIP GAUDOMI “NACIAI” AMERIKOJE PRAĖJUS 40 METŲ NUO VOKIETIJOS ŽLUGIMO?
Intelektualinis nesąžiningumas ir tiesos
nuslėpimas Teisingumo Departamente
Advokatas S. Povilas Žumbakis
Knygoje “The Name of the Rose”, mokslininkas, filosofas, rašytojas ir istorijos stebėtojas Umberto Eco, aptardamas bet kurio inkvizitoriaus ar tardytojo aštriai skausmingą atsakomybę, įspėjo skaitytoją, kad per daug aistringai uolus tardytojas gali būti bendruomenei pavojingesnis už įtariamąjį nusikaltėlį. Šis įspėjimas mums šiandien labai tinka — “Jei ganytojas klysta, jis turi būti atskirtas nuo kitų ganytojų, bet vargas mums, jei avys pradės nepasitikėti ganytojais”.
_files/I-Laisve-1985-94(131)-9.jpg)
OSI klausimą diskutuoja Daiva Kezienė (Americans for Due Process), pabėgęs KGB pulkininkas I. Lešinskis (viduryje) ir advokatas Garry Fleischman.
Išgyvename istorinį laikotarpį kai “avys” pradeda nepasitikėti “ganytojais”. Teisingumo departamente tyko vilkai — ypatingi tyko jie Specialių Investigacijų skyriuje (Office of Special Investigations — OSI). Avys ir pati sistema gali tapti per daug aistringai uolių ganytojų aukomis.
Skaityti daugiau: KORUPCIJA VALDŽIOJE:
Jo klausosi trečdalis tautos
“Amerikos Balsas kalba į Lietuvą, labas vakaras (rytas), malonūs klausytojai!” Tokiais žodžiais tris kartus paros laikotarpiu nuo 1951 metų vasario 16 dienos Amerikos Balso radijas prisistato klausytojams Lietuvoje. Šalia Amerikos Balso, vienintelio šios šalies vyriausybės radijo, iš Miuncheno į Lietuvą prabyla Laisvės - Laisvosios Europos radijas, o iš Vatikano — Vatikano radijas. Amerikos Balsas savo programas 44 kalbomis į Europą, Aziją, Afriką ir Pietų Ameriką transliuoja iš sostinės Washingtono.
Iki 1941 metų JAV neturėjo jokio valdžiai priklausančio radijo, kai tuo tarpu eterio bangas buvo užgožusi Hitlerio vedama propaganda. Todėl tai Hitlerio propagandai atsverti buvo įsteigta Amerikos Balso tarnyba, transliacijas pradžioje pradėjusi anglų kalba. Amerikos Balso transliacijos anglų kalba, ir šiais laikais perduodamos ištisą parą, apskrieja visą žemės rutulį. Kai po II pas. karo pasaulis liko padalintas į dvi dalis — laisvąjį ir diktatūrinį, Amerikos Balso radijas laipsniškai pradėjo transliuoti programas į tas šalis, kur nėra demokratinių vyriausybių tų šalių kalbomis.
_files/I-Laisve-1985-94(131)-11.jpg)
“Amerikos Balso” lietuvių tarnybos Washingtone štabo nariai vieną šventadienio popietę su svečiu aktorium Hanriku Kačinsku. Sėdi: H. Kačinskas ir J. Raslavičiūtė, stovi: J. Blekaitis, tarnybos viršininkas A. Petrutis, VI. Būtėnas ir R. Kasparas.
Skaityti daugiau: AMERIKOS BALSAS KALBA Į LIETUVĄ
(Tęsinys iš Nr. 93/130)
Aštuntajame dešimtmetyje saugumo organai labai atsargiai elgėsi kunigų atžvilgiu. Nors kai kurie kunigai buvo nubausti piniginėmis baudomis, joks kunigas nebuvo nuteistas kalėti nuo 1971 metų. Bet visai nenuostabu, kad Maskva, nusprendusi imtis griežtų priemonių katalikų pasipriešinimui nuslopinti, pirmiausiai suėmė du Tikinčiųjų Teisėms ginti katalikų komiteto narius. Komitetas buvo įsteigtas 1978.XI.13 ir per trumpą laiko tapo vienas svarbiausių Lietuvos pasipriešinimo veiksnių ir reikšmingu, nors neoficialiu, Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovu. Penkių narių steigėjų ryžtas bei dorovinis autoritetas padėjo jiems įtikinti didžiąją Lietuvos kunigų daugumą, kad jau laikas pasipriešinti valdžios kėslams apriboti Bažnyčios veiklą ir susiaurinti kunigų vaidmenį religiniame gyvenime.
Penki komiteto nariai - steigėjai buvo kunigai, kurie gerai tiko atstovauti Lietuvos kunigijai. Alfonsas Svarinskas ir Vincentas Vėlavičius buvo kalėję Stalino koncentracijos lageriuose. Juozas Zdebskis ir Sigitas Tamkevičius priklausė jaunesniajai kunigų kartai ir vadovavo jos pastangoms kovoje su valdžios priespauda. Jonas Kauneckas, įšventintas 1977 metais, atstovavo tai kunigų kartai, kurie visą gyvenimą praleido tarybų valdžioje. Komiteto sudėtis nepasikeitė, ligi Juozas Zdebskis pasitraukė iš jo 1981 m. rudenį. Tada į komitetą įstojo trys nauji nariai, kunigai Leonas Kalinauskas, Algimantas Keina ir Vaclovas Stakėnas. Apie tą laiką Komitetas nutarė priimti suimto docento Vytauto Skuodžio prašymą, jį laikyti Komiteto nariu. Nebuvo daugiau pakeitimų, iki kol Kazimieras Žilys perėmė Svarinsko vietą.
Skaityti daugiau: KATALIKŲ BAŽNYČIOS IR VALSTYBĖS SANTYKIAI OKUPUOTOJE LIETUVOJE
_files/I-Laisve-1985-94(131)-12.jpg)
Jo deimantinio amžiaus ir kunigystės auksinė sukaktis
PAGARBA IR PADĖKA
KAZYS JANKŪNAS
Nedidelės Šv. Kazimiero lietuvių parapijos Paterson, NJ. ilgamečiam darbuotojui ir klebonui, Šioje parapijoje išbuvusiam beveik 20 m., kunigui Viktorui Dabušiui parapija suruošė jo kunigystės 50 metų sukaktuvių paminėjimą, kuris įvyko š. m. liepos 21. Šiuo metu kun. Dabušis yra jau pasitraukęs į pensiją ir gyvena Floridoje. Jam atvykus čia pavavaduoti atostogų išvykstantį parapijos administratorių kun. Antaną Bertašių, susidarė palankios aplinkybės šios neeilinės sukakties proga pagerbti sukaktuvininką ir padėkoti jam už parapijai ir visų lietuvių gerovei nuveiktus darbus. Juk kun. Dabušis nebuvo tik parapijos sielovados darbų atlikėjas, bet plačių užmojų ir nepaprastos organizacinės energijos žmogus, neišsitekęs tik parapijos rėmuose, bet ėjęs ir palikęs gražių pėdsakų visoje eilėje lietuviškų ir katalikiškų organizacijų.
Jo auksinę kunigystės sukaktį savo dalyvavimu ir kalbomis pagerbė Patersono diocezijos vyskupas Frank J. Rodimes ir už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių vyskupas Paulius A. Baltakis, O.F.M. ir visa eilė šios diocezijos ir lietuvių kunigų. Procesiją sutiko ir per sukaktuvines Mišias giedojo parapijos choras ir smuiku grojo, vargonais Eleanor Wil-liams palydimas, šiose apylinkėse gražiai besireiškiąs smuikininkas Julius Veblaitis. Praretėjusių parapijiečių eiles šia proga gausiai papildė visa eilė sukaktuvininko artimųjų ir draugų.
Skaityti daugiau: KUNIGAS VIKTORAS DABUŠIS
ANTANAS MASIONIS
Pagaliau mums pavyko kun. Viktorą Dabušį prigriebti. Mat, mes, patarsoniečiai, jau seniai norėjome jį pagerbti, nes jis šioje mūsą parapijoje išgyveno ilgiausiai negu kur kitur, įskaitant ir jo pastoracinę veiklą Lietuvoje. Jis pas mus išbuvo aštuonerius metus vikaru ir dešimt metų klebonu. Tačiau jis vis spyrėsi ir atsisakė bet kokio jo pagerbimo. Jis net nenorėjo ir griežtai atsisakė, kad surengtume jam išleistuves. Pagaliau nusileido: girdi, kai būsiu sulaukęs 75-rių metų amžiaus ir 50 metų kunigystės jubiliejaus, kai būsiu aplankęs Lietuvą ir Romą, tada jau tikrai švęsime. Kai jis mums suminėjo tiek daug ir kai kurių gana sunkių sąlygų, pamanėme, kad gal iš viso mums niekad neteks jo pagerbti. Tačiau, beveik netikėtai, jis, visas tas sąlygas išpildęs, atvyko pavaduoti ir paleisti atostogų mūsų dabartinį kleboną kun. Antaną Bertašių. Užtat mums, buvusiems jo parapiečiams, yra didelis malonumas su juo čia pabuvoti ir išreikšti jam savo pagarbą už jo nuveiktus darbus mūsų parapijoje.
_files/I-Laisve-1985-94(131)-13.jpg)
Kun. Viktoras J. Dabušis bičiulių tarpe minint jo 50 metų amžiaus sukaktį 1960 gruodžio 18 d. Brooklyn, N.Y. Pirmoje eilėje iš kairės: A. Masionis, Alina Grinienė, kun. V. J. Dabušis, Vlada Brazaitienė. Antroje eilėje: P. Jurkus, kun. L. Jankus, Al. Kazickienė, kun. V. Pikturna, Mara Vygantienė ir dr. Vyt. Vygantas.
Skaityti daugiau: VYKDANT LIETUVIO KUNIGO IDEALĄ
Tarp šiuo metu laisvajame pasaulyje (Anglijoje, Argentinoje, Australijoje, Brazilijoje, Italijoje, Kanadoje, Venezueloje, Vokietijoje) lietuvių kalba spausdinamų arti 50 periodinių leidinių (dienraščių, savaitraščių, dvisavaitinių, mėnesinių, keturmėnesinių, pusmetinių bei metraščių) yra ir “Į Laisvę” žurnalas, savo pradžią siejąs su “Į Laisvę” dienraščiu, ėjusiu Kaune nuo 1941. VI.24 iki 1942.XII.31. Dienraštį leido Lietuvių Aktyvistų Frontas, 1941 birželio 23 paskelbęs Tautos sukilimą prieš bolševikus, kurių okupaciją pakeitė vokiečiai. Naujiems okupantams nepatiko simbolinis dienraščio vardas, o leidėjams nesutikus paklusti ir remti vokiečių okupacinės valdžios politiką 1942.12.31 dienraštį uždarė.
Čia įdomu pažymėti, kaip Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (4 tomas) apibūdina “Į L” dienraštį: “Į Laisvę, klerikalinis burž. nationalistų dienraštis, ėjęs 1941. l.VI. - 1942.XII Kaune. Propagavo fašistinę ideologiją, skleidė neapykantą tarybinėms tautoms, ragino bendradarbiauti su hitleririniais okupantais”. Manau, kad komentarai nereikalingi. Puikus tarybinės enciklopedijos objektyvumas.
Skaityti daugiau: “Į LAISVĘ” MŪSŲ PERIODINĖJE SPAUDOJE
Štai jau 45 metai, kai Lietuva buvo Raudonosios armijos užimta ir klasta bei prievarta prijungta prie Tarybų Sąjungos.
45 metai, kai laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė išnyko iš politinio žemėlapio, nebesireiškia tarptautiniame gyvenime. Tai skaudus ir liūdnas faktas, nors iki šiol Vakarų demokratinės šalys prievartinio Pabaltijo valstybių prijungimo nepripažįsta.
Maskva nuo pat pradžios savo smurto veiksmą stengiasi pridengti “liaudies sukilimo” mitu. Atseit, Lietuvos liaudis, remiama Raudonosios armijos, nuvertė nekenčiamą buržuazinį jungą ir atkūrė tarybų valdžią; Nepriklausoma Lietuvos valstybė žlugo ne dėl užsienio įsikišimo, bet dėl vidaus permainų.
Šis tarybinis Pabaltijo valstybių okupacijos pateisinimo mitas prieštarauja visiems gerai žinomiems istoriniams faktams ir dokumentams. Pabaltijo valstybių likimas buvo užantspauduotas slaptais Hitlerio ir Stalino sandėriais 1939 metų rudenį. Lietuvai pražūtingas buvo antrasis Berlyno ir Maskvos susitarimo slaptasis priedas, kuriuo Lietuva, išskyrus Suvalkijos pasienio ruožą, buvo perleista Tarybų Sąjungos įtakos sferai. Tai įvyko 1939 m. rugsėjo 28 d.
Skaityti daugiau: SKAUDI SUKAKTIS
Šiandien priespauda ir persekiojimas yra kasdieninė Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių našta. Sovietų politika specifiškai nukreipia prieš Pabaltijo valstybių tautinį gyvenimą ir istorinį palikimą; Rusinimas vyksta įvairiom priedangom: priverstiniu žmonių perkeldinimu, kolonizavimo plėtimu rusais imigrantais ir griežtu vietinių religinių, kultūrinių bei visuomeninių tradicijų užgniaužimu.
Bet nepaisant šios priespaudos sistemos, Pabaltijo tautos drąsiai toliau priešinasi suliedinimui, reikalaudamos savo tautinių, politinių ir religinių teisių. Taikus reikalavimas, reiškiamas per pogrindžio spaudą, peticijomis ir valdžios pareigūnams, demonstracijomis, per Katalikų Bažnyčios ir kitų religinių bendruomenių veiklą, per Helsinkio susitarimų vykdymo stebėjimo grupes ir komitetus ginti religinių tikinčiųjų teisėms, kelia susižavėjimą visų tų, kurie myli ir gerbia laisvę.
Skaityti daugiau: R.Reigano proklamacija
Europos lietuviškųjų studijų savaičių progomis Europos LF bičiuliai paprastai suranda laiko susirinkti draugėn ir pasišnekėti savais reikalais. Toks bičiulių susirinkimas įvyko ir šios vasaros XXXII-osios studijų savaitės proga, Veronoje, šiaurinėje Italijoje, rugpjūčio 12-tos vakare. Dalyvavo apie 20 Europos bičiulių ir 13 svečių - bičiulių iš JAV.
Susirinkimą atidarė Europos LFB valdybos pirm. Kęstutis Ivinskis, pakviesdamas dr. Kęstutį Girnių tolimesniam vadovavimui. Po maldos, kurią sukalbėjo kun. Bronius Liubinas, apie E LFB valdybos ir bendrai apie europiečių bičiulių veiklą kalbėjo valdybos nariai: Kęstutis Ivinskis, Jūratė Barasaitė ir dr. Saulius Girnius. Europoje iš viso yra 37 bičiuliai, iš jų 25 gyvena Vokietijoje. Po keletą bičiulių yra Anglijoje, Italijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Ryšiai tarp bičiulių palaikomi daugiausia LFB biuletenio pagalba, kurį redaguoja ir platina mieloji Alina Grinienė. Bičiulių įnašas rengiant kasmetines studijų savaites Europoje yra didelis. Anksčiau tokios savaitės būdavo rengiamos išimtinai bičiulių iniciatyva. Gyvenant arčiau Lietuvos, susidaro daugiau galimybių artimiau pažinti dabartinę padėtį pavergtoje tėvynėje.
Kun. dr. V. Kazlauskas, Vatikano radijo vedėjas
_files/I-Laisve-1985-94(131)-14.jpg)
Alina Grinienė, mūsų žurnalo bendradarbė, Europos lietuviškos veiklos judintoja, “Europos LF bičiulio“ redaktorė Muenchene, Vak. Vokietijoje
Skaityti daugiau: EUROPOS BIČIULIAI SUSIRINKO VERONOJE
Dr. Nijolei Bražėnaitei - Peronetto (Daumantienei) Izraelio konsulas New Yorke įteikė jos mirusiai motinai skirtą medalį už žydų gelbėjimą nacių okupacijos laikais. Jos išsaugotas žydas Alex Gringaus dabar profesoriauja Co-lumbijos universitete.
Rašytojo Aloyzo Barono vardo novelės premija paskirta Juozui Toliušiui. Novelės konkurso komisiją sudarė Danutė Bindokienė, Julija Gylienė ir Zigmas Umbražiūnas. Premijos — 500 dol. mecenatas — dr. Petras ir Stasė Kisieliai.
Paulius Jurkus parašė “Šv. Kazimieras lietuvių dailėje ir lietuvių bažnyčiose”. Veikalas didelės apimties ir išleidžiamas šv. Kazimiero jubiliejinių metų proga. Leidžia Tėvai Marijonai. Autorius yra vienas iš Darbininko redaktorių.
Jurgio Gliaudos “Agonija” išleidžiama anglų kalba. Ją jau senokai turėjo išleisti Manyland Books leidykla, bet mirus Stepui Zobarskui, knygos išleidimą ir finansavimą perėmė Lietuvių Šaulių Sąjunga.
Skaityti daugiau: MŪSŲ HORIZONTUOSE
Nutylėjimai ir iškraipymai— tai pats mėgstamiausias, obligatorinis tarybinių istorikų, ypač partijos istorikų, metodologijos bruožas. Ko neįstengiama aukštyn kojom apversti, kaip slaptieji Molotovo ir Ribentropo sandėriai arba dešimtmetė Lietuvos partizanų pasipriešinimo kova, tatai stengiamasi atkakliai nutylėti.
Nutylėjimu siekiama iš žmonių atminties išdildyti nemalonių istorijos faktų prisiminimą. Toks lūkestis ne visada pasiteisina. Sutelktinėje žmonių, ypač tautos sąmonėje tie faktai išlieka. Netgi daugiau: jie tampa legendomis, sakmėmis, iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą perduodama gyvąja tautosaka. Šis gaivalinis sąmonės klodas yra nuolatinis iššūkis agitpropui, nes atskleidžia jo nutylėjimų neveiksmingumą. Kai vis dėlto istoriniai faktai labai nemalonūs ir jų negalima pavaizduoti taip, kaip iš tikrųjų buvo, tada griebiamasi iškraipymų: kuriamas savas tarybinės istoriografijos mitas, pasakos ir pasakėlės. Ypač to gero uždera įvairių sukakčių progomis. Tada ieškančiam istorinės tiesos reikia gerai įsidėmėti, kas toliau nutylima ir kas mėginama iškreipti. Lengviausia iškreipti pavadinimus, kuriais nusakoma įvykių esmė. Antai dabar daug šnekama ir rašoma apie “Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 45-sias metines”. Tai, kas Lietuvoje iš tikrųjų prieš 45 metus įvyko, buvo paprasčiausia okupacija ir aneksija. Čia įvykių datos neiškraipomos, tik pavadinimai ir pobūdis.
Skaityti daugiau: RAUDONIEJI BAJORAI IR KLASTOJAMA ISTORIJA
LIETUVI NEUŽMIRŠK!
1. Kun. Alfonsas SVARINSKAS
2. Kun. Sigitas TAMKEVIČIUS
3. Jadvyga BIELIAUSKIENĖ
4. Sergiejus KOVALIiOVAS
5. Viktoras PETKUS
6. Balys GAJAUSKAS
7. Vytautas SKUODIS
8. Povilas PEČELIŪNAS
9. Gintautas IEŠMANTAS
10. Antanas TERLECKAS
11. Julius SASNAUSKAS
12. Mečislovas JUREVIČIUS
ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!
Į LAISVĘ FONDAS
LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI
5620 S. Claremont Ave., Chicago, Ill. 60636
FONDO LEIDINIAI:
Vytautas Mačernis POEZIJA. Redagavo K. Bradūnas. Iliustravo P. Augius. Įvadą parašė A. Nyka-Niliūnas. Išleista dr. A. Šmulkščio lėšomis. 1961.
Juozas Girnius TAUTA IR TAUTINE IŠTIKIMYBĖ. Veikalas, skirtas gyvosios lietuvybės problemoms išeivijoje. Dailininkas S. Ramanauskas. 1961.
Juozas Daumantas PARTIZANAI. II laida. Iliustruota P. Lapės. 1962.
N. E. SūduvisVIENŲ VIENI. Lietuvių tautos dvidešimt penkerių metų rezistencija. Iliustracijos P. Jurkaus. 1964.
Juozas Girnius ŽMOGUS BE DIEVO. Dailininkas A. Kurauskas. Knyga, skiriama ateizmo filosofinei analizei. 1964.
Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDAS
Fotografinė kopija 
BOX 
