Į Laisvę 1960 21(58)
_files/I-Laisve-1960-21(58)-1.jpg)
T U R I N Y S Birželis, 1960. Nr. 21 (58)
Lietuvos vergijos dvidešimtmečiu: LFB Tarybos deklaracija;
Idėjinė kova už Lietuvą;
Lietuviškas laisvojo pasaulio ir Sovietų propagandos dialogas;
Spausdintas žodis laisvės kovos tarnyboje ................ 1-20
Vladas Šlaitas: Po gimtuoju dangum ............................... 13
Andrius Baltinis: Modernusis žmogus ir rezistencija ............... 21
Juozas Meškauskas: Svajonės ir realybė ............................ 31
Vincas Natkus ir Ričardas Bačkis: Vakarų Europos socializmas ...... 38
Thomas P. Neill: Liberalus katalikas prieš konservatyvųjį ......... 45
Darbai ir Idėjos: Ar bus katalikas Amerikos prezidentu ............ 51
Lietuvių Bendruomenėj: Kultūrinis gyvenimas pavergtoje Lietuvoje;
Ketvirtoji JAV ir Kanados LFB konferencija;
Lietuviškų studijų Fondas ............................... 53-64
PDF 
Fotografinė kopija 
BOX 
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1960 21(58)
LFB TARYBOS DEKLARACIJA
_files/I-Laisve-1960-21(58)-4.jpg)
1960 M. BIRŽELIS NR. 21 (58)
LIETUVOS VERGIJOS DVIDEŠIMTMEČIU
Lietuvoje okupacinė administracija ir komunistų partija, diriguojamos iš Maskvos, mini šią vasarą okupacijos dvidešimt metų sukaktį su džiūgavimu. Tas Maskvos džiūgavimas betgi yra pamuštas susirūpinimu. Susirūpinimą išduoda nuolat skelbiama neapykanta tiems, kurie gresia padaryti Maskvos laimėjimą netikrą ir nepastovų.
Niekam okupacinė propaganda nelieja tiek neapykantos kaip „buržuaziniams nacionalistams”, tai yra tiems, kurie myli Lietuvą, negarbina Maskvos, neprisideda prie istorijos bei gyvenimo klastojimo ir Lietuvos kolonizavimo.
Prieš jokią kitą idėją okupantas taip nesivaro kaip prieš tautinę ir religinę.. Jokio kito patrioto taip neniekina kaip laisvės kovotoją, partizaną. Joks kitas Lietuvos gyventojas taip nediskriminuojamas kaip kunigas.
IDĖJINĖ KOVA UŽ LIETUVĄ
Propaganda kaip laisvės kovos priemonė * Diplomatiniai, politiniai, idėjiniai metodai * Ar apsimoka propaganda? * Tikslai ir priemonės.
Laikas nuo laiko sveika paseikėti techniką ir metodus, mūsiškių naudojamus Lietuvos laisvės idėjai išlaikyti ir naujiems laimėjimams atsiekti. Vakariečių lietuvių tarpe du metodai yra žinomiausi: diplomatinis ir politinis. Pirmąjį vartoja mūsų diplomatai bei įvairios egzilinės organizacijos ir grupės. Jo esmė — tarptautinių kontaktų palaikymas. Antrąjį metodą vartoja įsipilietinusios organizacijos kaip ALT, Amerikos Lietuvių Taut. S-ga, Lietuvos Vyčiai, Lietuvių Bendruomenė. Politinio metodo esmė — ryšių palaikymas su savo valdžios žmonėmis, labiausiai su Kongreso nariais, reagavimas į įvairius gyvenimo įvykius, liečiančius Lietuvą. Yra betgi ir trečias metodas, kuris mūsų tarpe vartojamas (ir studijuojamas!) mažiausiai — tai idėjinis, propagandinis kelias, pasireiškiąs žodžio ir rašto, mokslinės ir meninės kūrybos vartojimu Lietuvos laisvės reikalui ginti ir kelti, laisvės dvasiai Kaune ar Vilniuje išlaikyti. Iki šiol šiuo metodu buvome susidomėję mažiau negu mūsų kitataučiai draugai. Jie išlaiko radijo programas (žiūr. pereitą ir dabartinį Į Laisvę nr.), Laisvosios Europos Komitetą, kurio dalim yra Lietuvos Laisvės Komitetas, Baltijos Studijų Institutą Bonnoje ir pan. Šiame I Laisvę numeryje rasime ir svetimtaučių rašytinio žodžio Lietuvos tarnyboje apžvalgą (duodamą kartu su mūsų pačių darbais). Prie tų apžvalgų, žinoma, galima būtų pridėti ir eilę kitų, jau ne tiek svetimtaučių, kiek mūsų pačių darbus skaičiuojančių. Čia reiktų išskirti ir minėti įvairius kongresus, kaip pav. Amerikos Liet. Taut. Sąjungos organizuotus sąskrydžius Washing-tone, kuriuose paprastai dalyvaudavo dideli kongresmanų skaičiai, Jaunimo peticiją, savo laiku organizuotą Lietuvių Studentų Sąjungos rėmuose, parodas (pav. Maniloje, Washingtone) šventes ir kt.
LIETUVIŠKAS LAISVOJO PASAULIO IR SOVIETŲ PROPAGANDOS DIALOGAS
WASHINGTONAS
Amerikos Balsas — JAV politikos veidrodis * Informacija be komentarų * Nusistatymas: „nesikišti” į Sovietų Sąjungos vidaus reikalus * Labiausiai trukdoma programa
I.
Amerikos Lietuvių Tarybos pastangomis lietuviškosios radijo transliacijos per Amerikos Balsą Washington« pradėjo veikti 1951 vasario 16 d. Atidarymo iškilmėse dalyvavo aukštas valstybės departamento pareigūnas ir Lietuvos įgaliotas ministeris Washingtone Povil. Žadeikis. Pradžioje programas ruošė tik 2 žmonės — K. Grinius ir P. Labanauskas. Greit lietuviškasis skyrius išaugo ligi 8 nuolatinių tarnautojų, kuriems karts nuo karto talkininkavo ir nenuolatiniai bendradarbiai. Korėjos karo ir šaltojo karo stiprėjimo ženkle Amerikos Balso transliacijos turėjo tendencijos plėstis. 1952 m. pavasarį lietuviškosios transliacijos pradėjo veikti Miunchene, kuriom vadovavo J. Laučka, betgi kurios po 6 metų liko nutildytos.
Amerikos Balsas yra Jungtinių Amerikos Valstybių Informacijos Agentūros įstaiga. Suprantama, kad ji informuoja taip, kaip valdžia nori, kad būtų informuojama. Kadangi JAV užsienio politika nėra pastovi, tai ir AB transliacijų užsieniui programos nėra pastovios — jos yra valdžios politikos veidrodis.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKAS LAISVOJO PASAULIO IR SOVIETŲ PROPAGANDOS DIALOGAS
Po gimtuoju dangum
Vladas Šlaitas
Miega jisai aukštielninkas. Popiečio vėjas
glosto jo mirusius plaukus. Vienišas beržas
saugo jo amžiną miegą, saugo ir supas.
Supas į vieną, supas į kitą
pusę, kad tau, brangusis,
būtų gera vienam miegoti.
Plieno žaizda smilkiny, kaip iširusi rožė,
taip ir nuvys, nė nespėjus pilnai pražysti,
taip ir nuvys, įsisegus į tavo plaukus,
kaip žvaigždė smilkiny, po gimtuoju dangum, brangusis.
Iš premijuoto rinkinio
„Ant saulėgrąžos vamzdžio”
SPAUSDINTAS ŽODIS LAISVĖS KOVOS TARNYBOJE
Lietuvių kalba spausdintas žodis mūsų tautos kultūrai ir laisvei turi ypatingos reikšmes jau vien tuo, kad per 40 metų (1864-1904) buvo carinės okupacijos persekiojamas ir sukėlė nepaprastą tautos atsparumą priespaudai. Kai kas, ir turbūt pagrįstai, laiko pačią Lietuvos nepriklausomybę buvus atstatyta pirmiausia plunksna, atseit, rašyto žodžio galia, šaltojo karo ginklinėje spausdintam žodžiui priklauso taip pat pagarbi vieta .
Todėl dignurn et justum est apžvelgti spausdinto žodžio tarnyba Lietuvos laisvės fronte. Kadangi apžvelgti šiuo požiūriu visą visomis kalbomis spaudą neleidžia nei Į LAISVĘ apimtis, nei turimoji medžiaga, tenkinamės laisvajame pasaulyje spausdintu žodžiu, skirtu Lietuvos laisvės reikalui, pirmiausia mūsų laisvinimo veiksniu spausdintu žodžiu. Mūsų tikslas — suteikti bendrą apytikrį, vaizdą, kur, kiek, kaip spausdintas žodis tarnauja Lietuvos laisvės reikalui.
Informacija saviesiems
1. Čia pagrindinis vaidmuo tenka vilkinei ELTAI. Mimeografuotas ELTOS biuletenis pradėjo eiti 1945 gruodžio 15. Jo paskirtis buvo informuoti okupuotoje Vokietijoje esančias lietuvių įstaigas ir veikėjus, nes tiesioginiai žinių šaltiniai buvo labai aprėžti ir tik retam prieinami. Lig šiol yra išėję 342 numeriai. Žymią medžiagos dalį sudaro bendros žinios, šalia žinių iš Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės.
2. Vliko Vykd. Tarybos Krašto Ūkio Atstatymo Tarnyba 1949 Vokietijoje išleido tos tarnybos planavimo komisijos planavimo apžvalgą „Išlaisvintos Lietuvos Ūkis”.
Modernusis žmogus ir rezistencija
ANDRIUS BALTINIS
• Didmiesčio apgaulė • Naudingumo nenauda • Abstrakcijos galia • Patogumų kaina • Pesimizmo našta • Teehnokratijos perspektyva • Šio amžiaus filosofija • Mūsų nelaimės pamoka • Rezistencinė dvasia.
Didmiesčio apgaulė
Kalbėti apie modernųjį žmogų yra sunkus uždavinys jau vien dėl to, kad tuoj iškyla klausimas, kas iš tikro šis modernusis žmogus yra. Turime pabrėžti, kad moderniuoju žmogumi vadinamene kiekvieną žmogų, kuris gyvena dabartiniu metu, bet tuos žmones, kurie leidžiasi naujų aplinkybių formuojami, kurie įkūnija moderniąją laiko dvasią savyje, kurie yra aktyvais ir, nors būdami mažumoje, duoda viskam toną ir kurių pavyzdys ir sprendimai nustato viso gyvenimo standartą ir sudaro jo stilių, šia prasme perdėm modemiško žmogaus visai nėra, arba labai reta. Yra tik jėgos ir veiksniai, kurie žmogų formuoja ir artina, tarsi kokiam idealui. Šios jėgos ir veiksniai mėgina kurti tarsi kokį naują žmogų ,nors tai retai jiems visiškai pavyksta. Senojo raugo visada lieka daug.
Kas yra šios jėgos ir veiksniai?
Atsakymas apskritai nėra sunkus. Juos sudaro modernusis didmiestis. Didmiestį savo ruožtu kuria pramonė. Pramonė reikalauja organizacijos, o organizacija didmiesčio. Čia visko pradžia. Bet pirmoji priežastis duoda tik pirmąsias pasekmes, kurios darosi priežastimis, ir duoda naujas pasekmes. Susidaro sunkiai suvokiamų priežasčių ir pasekmių grandinė.
Modernusis žmogus tad bus pramoninio didmiesčio gaminių gaminys. Dar jis nėra galutinai susiformavęs, bet kiek jau spėjęs save parodyti, yra daugelį pažadinęs padaryti pesimistiškiausius sprendimus. Daugelis rimtų mąstytojų mano, kad moderniojo žmogaus siautėjimas gali privesti pasaulį prie tragiško galo.
SVAJONĖS IR REALYBĖ
Ar suprantame dabartinį istorinį ritmą?
JUOZAS MEŠKAUSKAS
Juozas Meškauskas — vienas žinomųjų Nepriklausomos Lietuvos ugdytos intelektualų kartos atstovų — yra medicinos daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, buvęs medicinos fakulteto dekanas, mokslinių veikalų iš medicinos srities autorius. Visuomeninėje veikloje žinomas kaip studentų ateitininkų medikų ir gydytojų Gajos korporacijų vienas iš organizatorių ir steigėjų, Ateitininkų Federacijos Tarybos pirmininkas ir Federacijos Vado pavaduotojas.
Spausdinamas straipsnis originale buvo paskaita, skaityta Čikagos Lietuvių Fronto Bičiulių iškyloje 1959 m. birželio mėn.
Amžių bėgyje lietuvių tautai buvo lemta arba būti laisvai ir grumtis su daug gausesniais priešais arba pavergtai ir kęsti fizinius ir moralinius skausmus ir persekiojimus. Laisvės laikotarpiais, tačiau, lietuvių tautos genijus, kaip administracijos taip ir kultūros srityse, pasireikšdavo gana efektingai ir sėkmingai, žmonijos istorija turi tam tikrą ritmą. Tą ritmą suprasti ir įžvelgti stengiasi filosofai, politikai, visuomenininkai ir kiti. Mūsų tautos kunigaikščiai ir valdovai, gerai suprasdami lietuvių tautos geografinę padėtį, tą žmonijos ritmą suprato ir įvertino. Tik šito dėka jie Lietuvos ribas buvo praplėtę nuo Baltijos ligi Juodųjų marių. Deja, gyvenimas kontrastingas. Tokie įvairūs laikotarpiai buvo neilgi. Gausūs išorės priešai, vadovaujančiųjų ginčai, nesutarimas ir maro ligos epidemijos lietuvių tautą kuo ne mirtinai sužlugdydavo. Taip lietuvių tauta atsidurdavo žiaurioj realybėj. Ir ta realybė buvo tiek žiauri, kad ji tautą verte užmiršti visus gražiuosius istorijos laikotarpius, palaidoti šviesesnės ateities svajones, sunaikinti minties lakumą ir kultūrinio pasireiškimo kibirkštis. Žiaurioji realybė privedė prie to, kad savo tautos istoriją rašėme ne mes patys, bet ją mums rašė svetimieji, dažniausiai mūsų kaimynai.
Vakarų Europos socializmas:
ŽLUGIMAS AR ATSINAUJINIMAS?
Apie Vak. Vokietijos pasikeitusį socializmą rašo Vincas Natkus
Prancūzijos socializmą apžvelgia Ričardas Bačkis
NAUJAS SOCIALIZMO VEIDAS VAKARŲ VOKIETJOJE
Vakarų Vokietijos socialdemokratų (SPD) suvažiavimas 1959 m. lapkr. 13-15 d. Bad Godesberge, be abejo bus istorinis: jis nugriovė tiltus partijos marksistiškon praeitin ir naująja programa galutinai įstojo į demokratinio socializmo kelią. Pagrindinis programos autorius yra Willi Eichler, 64 metų partijos vadovybės narys, pasižymėjęs publicistas. Programa priimta didžiule dauguma: 340 balsų prieš 16.
Bad Godesbergo programa socializmą vadina demokratiniu, tuo pabrėždama priešingybę komunistiniam (marksistiniam) socializmui, kuris remias Markso nustatytomis dogmomis: dialektiniu materializmu, klasių kova ir kova prieš religiją. Jas visas Bad Godesbergo suvažiavimas atmetė, tuo atsisakydamas marksistinio socializmo turinio, tačiau palikdamas prie marksistinio metodo: socialinės kritikos.
SOCIALIZMAS
vienas iš didžiųjų XIX - XX amžiaus idėjinių ir politinių sąjūdžių, savo laiku užsimojęs iš pagrindų pakeisti žmogų ir visuomenę; ir ne tik juos, bet, galima sakyti, pačią visatą ir jos egzistenciją. Paskutiniu laiku daug ir įvairiuose kraštuose girdime apie socializmo krizę, išsekimą, žlugimą, kurį tačiau patys socialistai nevisur pripažįsta. Verta tad pažvelgti, kas pačiais paskutiniais metais atsitiko vadovaujantiems socialistų judėjimams: Vokietijoje, kur jisai gimė Markso įtakoje, ir Prancūzijoje, kur jis vystėsi ne vien marksistinių idėjų vadovaujamas. Klausimas: ar socializmas šiandien gyvas kaip idėja, ar tik kaip partija? Ar socialistų partijų sprendimai svarbūs šiandienos komunizmo ir demokratijos konflikte — diktuojami senųjų ideologinių socializmo versmių, ar atrandami šalia jų?
Apie vokiškąjį socializmą rašo Vincas Natkus, Vokietijoje gyvenąs lituanistas, Europos LF bičiulių biuletenio redaktorius. Prancūzų socializmo apžvalgos autorium yra Ričardas Bačkis, rengiąs politinių mokslų doktoratą, mūsų bendradarbis Paryžiuje.
ATEITININKUOS AUKSINIS JUBILĖJUS
Ateitininkija šiemet švenčia savo penkiasdešimties metų jubilėjų. Sulaukusi tokio amžiaus, ji savaime jau yra įrodžiusi ir pateisinusi savo egzistencijos būtinumą. Praeitasis gyvenimo kelias nebuvo lengvas, o kai kuriais laikotarpiais veiklos sąlygos buvo ir nepaprastai sunkios. Tačiau kaip tik tokiais sunkiais laikotarpiais ateitininkai parodydavo didžiausią kovos dvasią, susipratimą ir net heroizmą.
Savo organizavimosi pradžioje ateitininkai pasirodė tvirtai ištikimi katalikiškumo ir lietuviškumo principams kovoje prieš to meto liberalistines idėjas. Kai reikėjo iškovoti Lietuvai laisvę, ateitininkai buvo pirmieji, nepabūgę sudėti kraujo aukų. Idealizmas neužgeso ir nepriklausomybės laikais. Nepasiduodami oportunizmui, kiekvienoje gyvenimo srityje ateitininkai yra įnešę didelę savo duoklę. Kova ir rezistencija prieš naujas okupacijas iš ateitininkų vėl pareikalavo naujų aukų ir dar didesnės karžygiškumo dvasios.
LIBERALUS KATALIKAS PRIEŠ KONSERVATYVŲJĮ ISTORIJA IR PROBLEMOS
Pokario metais mūsų žurnaluose katalikiškosios visuomenės vidinė dinamika labiausiai buvo nagrinėjama politinio pasiskirstymo, politinės teorijos, psichologinių tipų ir temperamentų atžvilgiu. Labai retai kada, jei iš viso, buvo bandoma katalikiškosios visuomenės sąrangą paegzaminuoti kaip atašvaitą Bažnyčios vidinės dinamikos. Tokią Bažnyčios jėgų, kurių įtampoje formuluojasi Bažnyčios sprendimai ir kryptis, studiją patiekia amerikietis Thomas P. Neill. Analizuodamas Bažnyčios istoriją, Neill randa dvi pagrindines jėgas, kurias atstovauja du kataliko tipus, konservatyvusis ir progresyvusis — liberalusis. Tie tipai yra universalūs: nei tautiniai nei laiko skirtumai esmėje jų nepakeičia. Profesoriaus Neill studija tinka todėl ir lietuviškosios Bažnyčios bendruomenės visuomeninei raidai pasiaiškinti. Skaitytojas pats įsitikins kiek ši studija įneša naujo į lietuviškosios visuomenės sąrangos ir sandėrio svarstymą.
Autorius yra katalikiško St. Louis universiteto, St. Louis, Missouri, istorijos profesorius, intelektualinės istorijos specialistas, žinomas savo katalikiškuoju „liberalizmu”. Jis yra parašęs Makers of the Modern Mind (1948) ir The Rise and Decline of Liberalism (1953). Spausdinamas straipsnis buvo pasirodęs Theology Digest žurnale (1959 bal. mėn., VII t., 2-am numery). Originale str. buvo pavadintas „The anomaly of the liberal Catholic.” Straipsnį išvertė Agnė Kižienė.
Skaityti daugiau: LIBERALUS KATALIKAS PRIEŠ KONSERVATYVŲJĮ ISTORIJA IR PROBLEMOS
AR BUS KATALIKAS AMERIKOS PREZIDENTU?
PASTABOS APIE KATALIKYBĘ IR 1960 M. RINKIMUS
1.
Po 32 metų Amerikos prezidentinėje politikoje iš naujo iškilo katalikybės ir politikos santykių klausimas. Dramatiškai šį klausimą išprovokavo jaunas 42 metų Massachusetts valstijos senatorius John F. Kennedy, veržliai bekovojus gauti demokratų partijos prezidentinę nominaciją. Toje partijoje John F. Kennedy nėra vienintelis kandidatas. Be jo, (alfabetine tvarka minint, nes taip saugiau nepaklysti. Red.) dėl nominacijos regimai varžosi Minnesotos senatorius Hubert H. Humphrey, Texas senatorius ir senato daugumos lyderis Lyndon B. Johnson, Missouri senatorius Stuart Symington ir du kartus prezidentinius rinkimus pralaimėjęs Adlai Stevenson.
Kennedy kandidatūra yra labiausiai komplikuota: jis yra vienintelis neprotestantas kandidatas. Žinovai tuojau veda paralelę tarp Kennedy ir Alfred Smith, kurio 1928 m. neišrinkimas į prezidentus dažnai buvo aiškinamas kaip JAV antikatalikiškumo pasireiškimas. Kas sutrukdytų istorijai pasikartoti? “Visažinis” Gallupo institutas pavasarėjant betgi atrado viešosios nuomonės pasikeitimą Kennedy naudai. Balandžio mėn. duomenimis, Kennedy jau pakartotinai pralenkė ne tik savo partijos varžovus, bet ir patį
Nixoną. Tai, žinoma, neatspindi tikrojo Nixono svorio šiuo metu, kai Kennedy išsijuosęs pluša priešrinkiminėj kovoj, o Nixonas sėdi Washingtone.
KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE
(1959 metai)
Dramos teatrai
Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1959 metus pastatė penkis naujus veikalus: P. Cvirkos sukakčiai paminėti pjesę jaunimui „Lakštingala”, sukurtą B. Lukošiaus pagal P. Cvirkos apsakymus „Lakštingala”, „Vartik-lis”, „Paslaptis” ir „Cukriniai avinėliai” (vienkartinis pastatymas); vengrės dramaturgės Klara Fecher komediją „Mes irgi ne angelai”, režis. R. Juknevičius. Vilniaus Valst. Akad. Dramos Teatro trupė su šiuo veikalu po premjeros gastroliavo Kaune, Panevėžy, Ramygaloj, Rokišky, Juodkrantėj; Šekspyro tragediją „Hamletas”, režis. J. Rudzinsko; A. Afinoge-novo dramą „Tolimoji”, rėžis. R. Juknevičiaus; V. Limanto dramą „Vestuvių maršas”, režis. K. Kymantaitės. Veikale vaizduojamas „šiandieninis gyvenimas” inžinierių - statybininkų darbe ir buity. Jis kelia moralines problemas sovietine prasme.
1958 m. Vilniuje buvo įsteigtas lėlių teatras, tačiau apie jo veiklą per 1959 metus neteko užtikti jokių žinių.
Ketvirtoji JAV ir Kanados LFB konferencija
Konferencija įvyko š. m. gegužės mėn. 28-29 dienomis Clevelande. Konferencijos šeimininkais buvo Clevelan-do LFB sambūris. Clevelando bičiuliai buvo pasiruošę sutikti svečius labai gerai ir planingai. Čiurlionio Namai, kuriuose vyko posėdžiai, ne tik buvo pakankami savo patalpomis, bet sudarė jaukią ir darbingą nuotaiką.
Konferencija buvo sušaukta paskubomis, kad būtų suspėta susirinkti dar prieš atostogų metą. Pranešėjai buvo pakviesti gana vėlai. Nežiūrint to, bičiuliai parodė didelį susidomėjimą konferencija, ką įrodė gausus atstovų skaičius ir labai aktyvus dalyvavimas diskusijose ir kituose darbuose.
Konferencijos tikslas buvo geriau susiorientuoti esamoje padėtyje ir bendrom pastangom nužymėti konkrečius uždavinius ir darbus LFB veiklai artimoje ateityje. Kadangi paskutinė konferencija įvyko prieš ketverius metus, tai prisirinko naujų projektų ir naujų reikalų. Užtrukusi emigracija pareikalavo peržiūrėti veiklos planus ateičiai.
Skaityti daugiau: Ketvirtoji JAV ir Kanados LFB konferencija
Lietuviškųjų Studijų Fondas
Neabejojam lietuviškų mokslinių studijų svarba ir būtinumu, lygiai kaip ir studijom pašvęsto darbo nepelningumu. Betgi ligi šiol didesnės organizuotos iniciatyvos ta kryptimi beveik neparodyta. Mokslinių studijų darbas lyg ir išstumtas iš organizuotos visuomenės rėmų ir paliktas pavienių asmenų iniciatyvai.
Prie Į Laisvę redakcijos susitelkę Lietuvių Fronto Bičiuliai ryžosi pradėti organizuotą akciją mokslinėm studijom skatinti ir remti. Įsteigtas specialus fondas, kuris pavadintas Lietuviškų Studijų Fondu. Jo tikslas remti mokslinį darbą ir mokslinių darbų leidimą. Fondas nepavirs knygų leidykla, bet visomis išgalėmis mokslinį darbą rems. Fondas itin numato skatinti ir remti Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio studijas, kurių labiausiai trūksta. Savo paskirtimi Lietuviškų Studijų Fondas bus pirmasis ir ligi šiol vienintelis. Fondo laikinuoju pirmininku yra Wisconsin valstybinio universiteto prof. dr. Vytautas Vardys, o šio fondo įsisteigimui daug pastangų parodė jo artimieji bendradarbiai dr. K. Ambrozaitis, dr. J. Kižys ir dr. P. Kisielius.
LAIŠKAI
Norėtųsi atsakyti publicistui Vyt. Širvydui dėl jo pageidavimų (žiūr. Į Laisvę, Nr. 20, 1960, laiškų skyriuje):
Nemanome, kad būtų verta skelbti visą bibliografinę medžiagą iš pavergtos Lietuvos. Viena, ji užimtų daug vietos (reikėtų beveik specialios knygos). Antra, toji medžiaga tikrai neįdomi, labai šabloniška, nuolatos besikartojanti: viskas sovietizacija, kolektyvizacija, komunizmo neklaidingumas bei didybė, jo liaupsinimas. Net ir specifiniai - profesiniai tam tikrų sričių klausimai persunkti sovietizmu. Trečia, skelbdami tą medžiagą, padarytumėm tik neužtarnautą reklamą prievarta brukamai sovietizacijai krašte, kuri ten taip baisiai nemėgiama ir net neapkenčiama. Dėl šių priežasčių, aprašydami kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje, atrenkame tik tas bibliografines žinias, kurios turi ryšio su lituanistika, su lietuvių kultūra, arba aplamai yra vertesnės.
Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės
VOKIETIJOJE
Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai, studijų savaičių pradininkai, šią vasarą studijų savaitę rengia rugpiūčio 7-15 dienomis Bernriede, netoli Miuncheno, prie gražaus Starnbergo ežero. Atsižvelgiant, kad dauguma studijų savaitės dalyvių ruošiasi dalyvauti Eucharistiniame Kongrese Miunchene, studijų savaitė nebus perkrauta paskaitomis, bus daugiau laiko skiriama pabendravimui ir poilsiui gamtoje. Numatytos tik trys paskaitos, kurių viena skirta Lietuvos pavergimo dvidešimtmečio peržvelgimui. Kitos dvi paskaitos: prof. Antano Maceinos
Krikščioniškasis ir sovietinis humanizmas ir prof. Zenono Ivinskio Herojiškieji momentai Lietuvos istorijoje. Studijų savaitėje pakviesti dalyvauti ir ateitininkai.
Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS
Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Victoria. A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic.
Italijoje: Dr. Z. Ivinskis, Via Verbania 28, Interno 18, Roma
Jungtinėse Valstybėse: A. Salys, 6540 So. Artesian Ave., Chicago 29, Illinois. Telef. RE 7.6621; B. Polikaitis, 15483 Ward St., Detroit 21, Mich.; J. Ąžuolaitis, 2012 N. Catalina St, Los Angeles, Calif.; A. Gaigalas, 335 Titan St., Philadelphia, Pa. Telef. HO 7-4176; V. Vaitkus, 85 Arnold St., Waterbury, Conn.; A. Sabalis, 251 Alphonse St., Rochester, N. Y.; V. Ročiūnas, 1892 Lampson Rd., Cleveland 12, Ohio.
Kanadoje: A. Bumbulis, 200 Indien Grove, Toronto, Ont.; J. Pleinys, 10 Tisdale Ave., So. Hamilton, Ont.; J. Urbonas, 34 Brimorton Dr., Scarborough, Ont. Telef. AX 3-8518; V. Barisas, 336 Clinton, Windsor, Ont.
Švedijoje: P. Duda, Markvards g. 9, Stockholm, Va.
Šveicarijoje: Dr. P. Radvila, Werkgasse 50, Bern
Vokietijoje: A. Grinienė, Kristallstr. 8/1, (13b) Muenchen.
