PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Redaguoja: Dom. Penikas, Br. Aušrotas ir Sim. Urbonas. Leidžia KARIO leidykla.
Prenumerata: metams 4 dol., pusm. — $2.50, atsk. nr. 45c. Adresas 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. V., Spausdinamas Tėvų Pranciškonų spaustuvėje, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y.
T U R I N Y S
Bronys Raila DVASIOS IR ŽODŽIO GINKLAS
Juozas Mikštas KARIUI (Poez.)
ADV. KOSTAS R. JURGĖLA 1830-31 METAI
JUOZAS MIKŠTAS IR VĖL IŠVYKSTANT (Poez.)
Plk. A. Birontas LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M.
KAS GALĖTŲ GINTI STALINĄ?
LINKSMOS IK LIŪDNOS LIEPOS MĖN. SUKAKTYS
DIDIEJI LIETUVIAI
Iliustruotasis KARYS
KARIO BIČIULIS - RĖMĖJAS
MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI
Karinės ir kitokios žinios
Margieji laiškeliai kariui
Kuprinės pabiros
Žurnalo fotografinė kopija PDF 
Skaityti daugiau: Karys 5 1952 m. Turinys, metrika
Bronys Raila
Kaip dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, greit parskrido štai jau tiek pat metų, kai mūsų Tėvynės laisvė rudųjų ir raudonųjų imperialistų buvo užslopinta.
Bet šventas laisvės troškimas ir mūsų tautinė valia gyventi nepriklausomai negalėjo būti užgniaužta. Tai matėme visi, buvome dalyviai ar bent liudininkais, tebejaučiame ir tebegirdime, kaip dūzgia toji laisvės valia mūsų sielose ir žaliosios Tėvynės gojuose. Tikime, kad mūsų troškimas anksčiau ar vėliau išsipildys.
Tačiau nebūkime kūdikiais.
Juk ar neskamba vien nekalto kūdikio gaidomis tie dažni daugelio mūsų pasisakymai ir sušukimai, kad štai mes — grįšime į Tėvynę, štai jau greit važiuosime, plauksime ir skrisime, kur mūsų karštai laukia draugai ir artimieji. O jei jų nebebūtų, tai mus laukia mūsų laukai, miškeliai, upės ir miestai...
O kokiomis sąlygomis, kieno malone, už kieno darbą ir aukas?
Yra juk dėsnis, nemažiau kietas už anąjį mūsų troškimą, kad tautoms laisvės niekas nepadovanoja, o reikia ją patiems iškovoti ir išlaikyti. Galima pasinaudoti palankesnėmis kitų sudarytomis sąlygomis, galima ir reikia pasirinkti patogiausią momentą, galima atsiremti draugingų talkininkų veiksmais, — bet už savo tautos laisvės ir nepriklausomybės lobį pagaliau lemiamai aukotis reikia patiems.
Tad argi esame tik naivūs kūdikiai? Argi tikime, kad kažkas kiti savo darbu ir aukomis parengs mums greitą, lengvą, malonų grįžimą? Argi manome, kad mums nieko kito nereikia ir nereikės daryti, kaip tik dar truputį palaukti, o paskui tik— važiuoti, plaukti, skristi, lėkti namo?. . .
Pagaliau, argi galvotume, kad tą visą džiugią grįžimo puotą mums turi paruošti ir nupelnyti anie Tėvynėje likusieji broliai, laisvės kovotojai, partizanai, sukilėliai? O kiek jiems padėjome ir padedame, čia į laisvesnę ir ramesnę užfrontės užuovėją pasitraukę? Už ką jie galės manyti, kad mus iš užsienio turėtų pasitikti su išskėstomnis rankomis, kaip savuosius ir gerbiamuosius ? Argi jie taip tikrai jaus, jei mes čia užsienyje tik saldžiai sentimentaliai apie grįžimą Tėvynėn tepagalvojame, tik retomis progomis kokią mažytę piniginę aukelę paskiriame, ir vargu ar tiesiogiai jų kovai paremti ?
Skaityti daugiau: DVASIOS IR ŽODŽIO GINKLAS
Juozas Mikštas
KARY, ir tu esi tremtinis,
Ir neramus, kaip mes visi.
Ir tu ilgiesi čia tėvynės,
Ir tu nesavas čia esi.
Kai savanorį tu lydėjai
Į apkasus, kovos ugnin,
Jam laisvės gandą nešė vėjai,
Ir narsiai žengė jis pirmyn.
Kai po nakties išaušo rytas,
Kančia paliko praeity,
Tu, pergalės džiaugsmu nušvitęs,
Toliau budėjai parengty.
Bet vėl sugrįžo sunkūs metai —
Ir mums ir tau, kuklus KARY:
Vėl varganas dienas tematom
Ir varstom svetimas duris.
Bet vėl tu, šalmą užsidėjęs,
Žengi naujų kovų laukais:
Europą, Afriką, Korėją
Ir Indokiniją lankai.
Tik neužklysti į tėvynę,
Kur partizanai miškuose
Dar veda kovą žūtbūtinę
Ir guodžias ateitim šviesia.
Bet tu pas juos tikrai sugrįši,
Ir mus visus tenai vesi.
Juk tu kovotojas ir vadas,
Juk Lietuvos KARYS esi.
LIETUVOS ULONŲ MAJORAS HORDYNSKIS IR JO KNYGA APIE LIETUVOS — LENKIJOS SUKILIMĄ
ADV. KOSTAS R. JURGĖLA
Birželio 14 d. gen. Dembinskio rinktinė pasiekė Veprius, prie Šventosios upės. Kitą dieną ji persikėlė per upę ir atvyko į Širvintus. Iš ten po kelių valandų poilsio rinktinė žygiavo į Maišiogalą, kur praleido naktį. 16-ją dieną, po trumpo žygio, rinktinė jau susitikdavo su nedidelėmis priešo čerkesų kavalerijos dalimis. Tai buvo pavojinga kariuomenė iš Čerkasijos provincijos, sudaryta iš dviejų pulkų, viso apie 3.000 vyrų, kurie neseniai atvyko į Vilnių. Tai buvo lengvoji kavalerija judriausio pobūdžio. Čerkesai dažnai įsiverždavo į mūsų priekinės apsaugos vidurį ir, paleidę ugnį iš savo šautuvų, saugiai apsitraukdavo. Jie buvo ginkluoti dviem pistoletais, ilga muškieta, kardu, ilguoju durklu ir ietimi.
Gen. Dembinskis įsakė išsiųsti priekinę apsaugą, čerkesai paleido pasitraukiamąją ugnį. Ir taip su jais susikovę mes prisiartinome prie Vilniaus, užėmę poziciją ties “Vyskupo Smukle”, ties dideliu viešos užeigos namu, aplink kurį buvo mažų trobų. Tai buvo lyg ir dominuojanti pozicija.
Birželio 17-ją gen. Dembinskis išsiuntė raitininkų jojas žvalgyti į dešinę, ligi pat Neries upės, ir į kairę, ligi pat Kalvarijų, o su vyriausiąja rinktinės jėga tuo pačiu tikslu slinko į priekį, šiame žvalgymo veiksme nuolat buvo laikoma frontinė ugnis, ir taip praėjo ištisa diena. Gen. Dembinskis padarė didelę klaidą, kad jis paleido ugnį, dar negavęs jokių žinių iš gen. Gelgaudo korpo, su kuriuo jis turėjo sutartinai veikti. Iš tikro, tos pat dienos rytmetį, kai gen. Dembinskis buvo taip užimtas, gen. Gelgaudo korpas buvo 36 angliškų mylių atstu nuo jo. Šiais neišmintingais veiksmais gen. Dembinskis parodė priešui visą savo kariuomenę. Priešas kitą dieną pasinaudojo tąja klaida.
Skaityti daugiau: 1830-31 METAI
JUOZAS MIKŠTAS
Šiandien sakau sudie šiam vandenynui,
Ir miestui ir pamėlusiems kalnams,
Draugai, ar jūs atspėsit ar jūs žinot,
Kur dar toliau likimas mus nutrems?
Juk žemės rutulys dabar toks mažas
Ir taip išvaikščiotas, toks neramus.
Ir mes tik buvusių dienų miražuos
Vis tebematome gimtus namus.
Gal susitiksime kur netikėtai.
Gal vėl krūtinėse audra alsuos.
Gal vėl milinės nesenai dėvėtos,
Dengs mūsų kūnus fronto apkasuos.
Dabar pakelkime taures už dieną,
Už dieną bendro žygio į tenai,
Kur eisime, draugai, visi kaip vienas,
Ir priespaudą paversim pelenais!
Ilgai klajoję po pasaulį platų
Tikrai mes sulauksim tos didžiosdienos.
Ją mūsų gilūs lūkesčiai numato,
Ir ji, tik ji džiaugsmu mums suliepsnos.
Adelaide (Australia), 1952. I. 6 d.
Plk. A. Birontas
MANO ATSAKYMAS PULK. OSKARUI URBONUI
Plk. O. Urbono str. apie Lietuvos Vietinę Rinktinę baigėsi praeitame numeryje. Norėdami likti šiame reikale objektyvūs, dedame plk. Bironto atsakymą.
Redakcija
“Kario” Nr. 12 iš 1951 metų straipsnyje “Lietuvos Vietinė Rinktinė” pulkininkas Oskaras Urbonas 13 puslapyje tarp ko kito rašo:
“Šie faktai mums aiškiai parodo, kad vokiečiai sistematiškai siekė savo tikslo šiokiu ar tokiu būdu generolą ir jo štabą pastatyti į tokią padėtį, kad jis negalėtų vadovautis savo daliniais. Ir lietuvių tarpe atsirado žmonių, kuriems tikras lietuviškas generolo nusistatymas nepatiko, kurie ieško priemonių jį iš Vietinės Rinktinės pašalinti ir pakeisti kitu asmeniu. Ar jie vadovavosi asmeninės karjeros sumetimais, ar buvo taip tampriai su vokiečiais susirišę, kad jiems kito kelio jau nebuvo, nežinau. Tačiau, jau balandžio mėnesio pradžioje mes gavome pranešimą, kad grupė žmonių buvo susirinkusi posėdžio, kuriame nutarta prašyti vokiečius, kad pakeistų Vietinės Rinktinės vadovybę, šio posėdžio pasėkoje vokiečiams jų buvo įteiktas memorandumas (įteiktas jis buvo Harmui), kuriame nurodoma, kad Viet. Rinktinės vadovybė, atstovaudama grynai lietuviškus interesus, deda pastangas vien tik savai kariuomenei formuoti, vokiečių interesais nesidomi, mobilizaciją pravesti žada, bet jos paskelbimą vilkins kaip galima ilgiau; o jei ją ir paskelbs, tai praves tokiu būdu, kad ji neduotų jokių rezultatų. Vietinės Rinktinės vadovybė mananti, jog vokiečiai vistiek karą pralaimėsią ir esą jau atėjęs laikas susirūpinti, kaip vokiečiais atsikratyti. Toliau, tame memorandume buvo nurodoma, kad naujoji vadovybė garantuoja sėkmingai pravesti mobilizaciją ir sumobilizuoti tuos pagelbinius tarnybos dalinius, dėl kurių formavimo Vietinės Rinktinės vadovybė vis surandanti tiek daug kliūčių. Kad šitas pranešimas parodė tai, kas tame posėdyje nutarta buvo, mes turėjome progos įsitikinti, kad Jeekeln suimant generolą ir mane išdrožė mums prakalbą. Visi tie kaltinimai, kuriuos primesdavo mums to memorandumo autoriai, Jackelio buvo tais pačiais žodžiais pakartoti. Pagaliau vienas to posėdžio iniciatorius, po mūsų suėmimo perėmė Vietinės Rinktinės likučius. Kaip jam pasisekė išpildyti vokiečiams duotąjį žodį mobilizacijai pravesti — visiems yra žinoma: mobilizacijos rezultatai buvo lygūs nuliui.”
Į tai pareiškiu: čia mano pacituoti Oskaro Urbono žodžiai yra nuo pradžios iki galo netiesa, tikslu suversti Viet. Rink. išvaikymą ant kitų galvos, mane sukompromituoti lietuviškos visuomenės akyse. Aš tvirtinu ir, kai ateis laikas, teisme prisieksiu ir liudininkais įrodysiu, kad to posėdžio joks iniciatorius nebuvau, tame posėdyje nedalyvavau, po jokiu memorandumu nepasirašiau ir dabar tik iš Urbono rašinio sužinojau, kad panašus memorandumas vokiečių okupacinei valdžiai buvo įteiktas. Su vokiečių generolais Jeekeln ir Harm niekad nesu kalbėjęs ir jų visai nepažįstu. Rinktinės formavimosi ir jos likvidavimo laikais buvau Tarybos narys, bet Tarybos posėdžiuose, bent man dalyvaujant, niekad Rinktinės reikalas nebuvo paliestas ar gvildenamas. Tai buvo grynai Pirmojo Generalinio Tarėjo Generolo Kubiliūno, Generalkomisaro von Renteln ir vokiečių generolo Harm reikalas.
Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M.
Karo niekas nenori ir vistik jam ruošiasi... Konferencijos, kurių tikslas atskirų valstybių armijas parengti sutartinai karo veiklai, vis spartėjanti ginklų gamyba, tik ką minėtą dėsnį pakankamai aiškiai patvirtina. Na, taikos konferencijų rengėjai karui rengiasi be triukšmelio, be daug kalbų ir svetimų fotografų, kurie kartais galėtų pasauliui parodyti tikruosius “taikos apaštalų” veidus ...
Šitokių nuotaikų akivaizdoje dažnai spaudoje svarstomi, taip tariant, šalutiniai klausimai. Pavyzdžiui, statomas klausimas: jei kiltų karas tarp Sovietų ir Vakarų demokratijų, kas iš Sovietijos piliečių stotų ginti Stalino diktatūros? O gal daugumas raudonosios armijos kareivių, kaip buvo kare su Hitleriu pradžioje, šimtais tūkstančių pasiduotų į nelaisvę? Gal atsirastų naujas Vlasovas?
Visi sutinka, kad busimojo įsivaizduojamojo karo sėkmė tarpkitko priklausys ir nuo Stalino pavaldinių laikysenos. Stalinui jau ne taip lengva savo vergus įtikinti, kad vakarų demokratijos yra lygūs rusų tautos priešai, kokiu buvo Hitleris.
Komunistų valdžia Rusijoje gyvuoja jau 34 metus. Per šį laiką Stalinas spėjo išauklėti vadinamus savo kadrus. Juk dauguma dabar gyvenančių ir veikiančių žmonių, jei nėra gimę sovietiniais laikais, tai jau yra tikri Stalino sistemos auklėtiniai. Lengviau prileisti, kad tie visi, kurie pažinojo kitokį gyvenimą, negu komunistinis — kolchozinis vergijos režimas, greičiau atsidurtų Stalino priešininkų pusėje. Be to, dar nereikia užmiršti, jog Sovietų visuomenė nėra vienlytė. Komunistai giriasi, jog jie sukūrę neklasinę visuomenę, bet tikrumoje ne tik pasiliko kai kurie, žinoma, persiformavę anksčiau išryškėję sluogsniai, bet ir atsirado visai nauji.
Skaityti daugiau: KAS GALĖTŲ GINTI STALINĄ?
Praėjusis liepos mėnuo lietuviams gausus džiaugsmingomis ir labai liūdnomis sukaktimis, kurios turėjo didesnes ar mažesnės reikšmės tautos likimui.
Tūkstantis keturi šimtai dešimtaisiais metais liepos mėnesio penkioliktą dieną įvyko garsusis ŽALGIRIO-EGLĖKALNIO MŪŠIS, kur lenkų talkinamas didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas sutriuškino kryžiuočių galybę. Tai garbinga lietuvių ir lenkų tautos sukaktis. Maskoliai tose kautynėse nedalyvavo ir Maskvos dabartinės pretenzijos yra gryniausias prasimanymas.
Išsivadavus iš rusų jungo ir išsikovojus nepriklausomybę, 1920 metais liepos mėn. dvyliktą dieną (taigi lygiai prieš trisdešimt du metu) Lietuva su Sovietų Rusija pasirašė taikos sutartį, kuria Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir visiems laikams atsisakė bet kokių teisių į Lietuvos žmones ar teritoriją.
Nepraėjo nė dvidešimt metų ir Molotovas Maskvoje Nepriklausomai Lietuvai primestos vyriausybės pirmininkui Krėvei-Mickevičiui jau aiškino, kad dabar sovietams palankus metas įvykdyti Jono Žiauriojo planą: pasigrobti visą Pabaltijį.
Lietuvą bolševikams užgrobus, 1940 m. liepos tryliktąją dienąMolotovas paprašė Hitlerio, kad Vokietija nereikalautų jai pažadėtos slapta Stalino Hitlerio sutartimi Suvalkijos dalies. Tą dieną Molotovas guodėsi Hitlerio ambasadoriui Gulenburgui, kad Maskvai reikia to derlingo Lietuvos žemės gabalo ir kad gal Vokietija nebereikalaus tos savo grobio dalies.
Skaityti daugiau: LINKSMOS IK LIŪDNOS LIEPOS MĖN. SUKAKTYS
DARIUS IR GIRĖNAS PARODĖ PASAULIUI LIETUVIŲ TAUTOJE GLŪDINČIĄ DVASINĘ GALYBĘ
“Amerikos Balsas”, pernai taip ir šiemet, primine savo klausytojams apie LITUANIKOS išskridimo iš New Yorko į Lietuvą 19-tąją sukaktį.
Darius ir Girėnas prie 19 metų perskrido Atlantą ir geroką dalį Europos žemyno. Jie žuvo prie tėvynes slenksčio, Soldino miške. Ir paskutinėse gyvenimo sekundėse jie nepamiršo pareigos: — jie išmetė su savim į Lietuvą vežtuosius laiškus, kad užsidegęs lėktuvas jų nesunaikintų. Tarp jų buvo lakūnų testamentas Jaunajai Lietuvai ir Amerikiečių lietuvių sveikinimai po virš šimto metų kovos už laisvę atsikūrusiai Tėvynei.
Dariaus ir Girėno žygis ir mirtis ir jų gyvybių auka surišo amžiams dvasiniais ryšiais Ameriką su Lietuva. Amerikoje išaugę, Amerikos laisvės, techniškos pažangos ir drąsių žygių dvasia persiėmę, jie siekė tai parvežti j Lietuvą, anapus Atlanto; jie norėjo pakelti senosios tėvynės garbę Amerikos ir kitų pasaulio žmonių tarpe. Jie žinojo, kad tauta yra gyva to, kol jos dvasia nėra apmirus, kol ji turi idealų, už kuriuos jos sūnūs yra pasiruošę kovoti, išsižadėdami patogumų, geresnio gyvenimo ir duonos kąsnio, asmeninės ateities ir net gyvybės.
Nei atkalbinėjimai, nei tūkstančiai sunkumų, nei pajuokimai bei apkalbos neprivertė jų pasitraukti nuo užsibrėžto tikslo. Jų žygį giliai įvertino beveik viso pasaulio spauda, pabrėždama jų pasiryžimą pasiekti taip toli esančią Lietuvos sostinę lėktuvu be radijo įrengimų ar parašiutų.
Skaityti daugiau: DIDIEJI LIETUVIAI
NR. 4 RUGPIŪTIS-AUGUST 1952 M.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras STULGINSKIS Karo Muziejaus sodelyje padeda vainiką prie paminklo "žuvusiems už laisvę” 1921 m. rudenį, Kaune. Kartu su juo būrys to meto augštų kariuomenes ir valstybes pareigūnų, kurių viduryje matosi ir po jo buvęs prezidentu Kazys GRINIUS.
Lietuvos Resp. Prezidentas Al. STULGINSKIS priima aviacijos dalinių paradą
Nuotrauka iš 1921 m.
LIETUVOS KARO AVIACIJOS ŠVENTĖ 1939 M. AERODROMO ANGARUOSE
Nepriklausomybės laikais mūsų Karo Aviacija kiekvienas metais vasaros metu ruošdavo savo šventę. Šventės iškilmingąjj aktą-minėjimą atlikdavo savybėje, o plačiajai visuomenei suruošdavo įspūdingą pasirodymą aerodrome. Aleksoto padangę raižydavo mūsų kariniai lėktuvai, o dešimttūkstantinės minios stebėjo lakūnų ore išdarinėjamus įvairiausius triukus, mitriai atliekamas mirties kilpas, šokimą su parašiutais ir kt. Norinčiuosius lakūnai ir paskraidindavo.
Mūsų aviacija turėjo ir savo dirbtuves, kuriose atlikdavo ne tik lėktuvų remontus,, bet ir dirbdavo naujus AMBO tipo kovos lėktuvus, šių lėktuvų konstruktorius buvo pats mūsų Karo Aviacijos viršininkas GUSTAITIS.
Skaityti daugiau: Iliustruotasis KARYS
JUOZAS GINKUS
Lietuvių Radijo Programos Brooklyne Direktorius
Vienas iš pirmųjų išgirdusių KARIO pagelbos šauksmą yra Juozas Ginkus, plačiosios JAV lietuvių visuomenes žinomas veikėjas. Jis, pamatęs KARIO Nr. 4, nuoširdžiai apsidžiaugė. Ir kai jam buvo pareikšta, kad žurnalas negalima išsiuntinėti skaitytojams, kol spaustuvei nebus įmokėta sutarta suma, išėmė 50 dol. ir lakoniškai pasakė:
— Duodu, kiek šiuo kart galiu. Kreipkis į kitus asmenis, kurie supranta KARIO žurnalo išsilaikymo reikšmę, ir atsiradusios bėdos bus nugalėtos.
Toks nuoširdus lietuviško spausdinto žodžio sunkumų atjautimas Juozą Ginkų išskiria iš eilinių tautiečių, kurių dažnas kartais lengvapėdiškai išdrįsta mesti net skaudų žodį spaudos darbininkams. Mes manome, jog už šią suteiktą bėdos reikale stambią paramą Juozas Ginkus pavyzdingai užsipelno KARIO Bičiulio-Rėmėjo vardą. Taip pat esame įsitikinę, jog šia proga verta į jį atkreipti visų KARIO skaitytojų dėmesį.
Skaityti daugiau: KARIO BIČIULIS - RĖMĖJAS
“KOL SUŠAUDYS — BENT PAVALGYK”
HENRIKAS ŽEMELIS
A. a. kpt. Stasio Jasiunsko atminimui pagerbti
... Taip kalėjo a. a. kpt. Stasys Jasiunskas, kai 1944 m. gegužės 15 d. buvome gestapo suimti ir mums buvo paskelbtas mirties sprendimas ...
*
* *
Po ilgiausios mūsų gyvenime nakties, pagaliau liepė išsikraustyti iš gestapo rūmų pastogės ir pranešė, jog vyksime ... Kur ? Niekas nekalbėjo, niekas neaiškino ir niekas tiksliai nenusakė kelionės tikslo, bet visi vienodai galvojome, jog čia prasideda mūsų paskutinė kelionė.
Tačiau gestapas sugalvojo dar su mumis pažaisti. Veda. Praeiname ilgų koridorių eilę ir pagaliau pasiekiam valgyklą. Susėdame prie stalų ir mums atneša valgyti. Keista. Daugiau negu keista — mirtininkai valgydinami.
Vienas gestapininkų garsiai praneša:
— Jeckelno įsakymu jūs visi privalote parašyti savo šeimoms laiškus ir juose būtinai pažymėti, kad esate sveiki ir gyvi.
Tas pranešimas buvo, lyg toji delikatesinė silkutė, mūsų apetitams sužadinti. Prie mano stalo iš dešinės sėdėjo kpt. Stasys, o iš kairės — ltn. Kostas P. Salėje įsiviešpatavo tyla ir tik retkarčiais tradicinis lėkščių ir valgio įrankių skambesys nutraukdavo įkyrių musių zvimbimą. Mes sėdėjome tylūs, kartais automatiškai šakutėmis pabadydavom lėkštes ir vėl neramiomis mintimis klaidžiojom po nežinomą tikrovę. Ar gi tuo laiku galima galvoti apie valgį ? ...
Skaityti daugiau: MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI
KĄ JAV KAREIVIS MĖGSTA
Pagal JAV Armijos Vyr. Intendantą, GI geriausiai mėgsta pieną. Po to seka: mėsa su bulvėmis, šviežios salotos ir pamidorai, švieži, su sviestu gaminti, kukurūzai, citrinis grietinės pyragaitis ir šokoladinis kepsnys. Nemėgsta: šaldytos kavos, vėsių asparagų mišrainės, kalifijorų su sūrio padažu ir baltųjų burokų.
• Vis didėjantis skridimo aukštis žymiai apsunkina skraidančiųjų tarpusavį susikalbėjimą. Taip, 35.000 pėdų aukštyje oro tirštumas sudaro tik vieną penktąją to kiekio, kiek jo esama prie jūros lygio; tai reiškia, kad vienu atsikvėpimu pilotas gali pasakyti mažiau žodžių, negu normaliame aukštyje. Reikia daug daugiau įtampos ir valios, kad būtų palaikoma normalus pasikalbėjimas. Wright Electronic vienas skyrius atydžiai tiria šią problemą.
• American Helicopter Co., Inc., esanti Manhattan Beach, Calif., laimėjo karo aviacijos lengvasvoriui, vienviečiui, skiriamam armijos pirmųjų fronto linijų žvalgybai, helikopteriui statyti projekto varžybas. Šis helikopteris yra suvyniojamas į iš oro numesti skiriamą dėžę, kuri gali būti nešama dviejų vyrų, ir gali kilti į orą po 20 min. po to, kai iš kito lėktuvo išmestas helikopteris paliečia žemę. Varžybose dalyvavo septynetas projektų.
OKEANŲ KARALIENĖ — S. S. UNITED STATES
Naujasis JAV okeanlaivis S. S. UNITED STATES, kaip visi jau žino, yra pats greičiausias šios klasės laivas pasaulyje. Jo ilgis 990 pėdų; tonažas — 53.290 to, palyginus su 83.637 QUEEN ELISABETH tonomis. Jis galės vežti 1982 keleivius, t. y. 87% ELIZABETH pajėgumo. Jį aptarnaus 1000 asmenų, pradedant oro vėsinimo inžinieriais ir baigiant nagų dailintojų-manikiuristu.
Jį statė Shipbuilding and Dry Co. Newport News (Va.). Jis kainuos 70,000,000 dolerių, kurių 24 000,000 dolerių buvo skirti kariniams patobulinimams.
Laivo greitis siekia ligi 40 mazgu, kas yra lygu laivo naikintojo greičiui. Karo metu jis vienu atsikvėpimu galės permesti per Atlantą 14.000 ginkluotų vyrų, nebijodamas pov. laivų, nes jis greitesnis už visus žinomus povandeninius laivus.
GINKLUOTI PREKYBOS LAIVAI
Dabar statomi prekybos laivai bus aprūpinti specialiu vamzdžiu, kurio pagalba jie galės iššauti į pov. laivus torpedas, kurios savo keliu eis tiesiog į taikinį, nežiūrint jo manevrų. Tokie laivai taip pat turės specialiai įrengtą vietą., kurioje bus helikopteris pov. laivams sekti.
Skaityti daugiau: Karinės ir kitokios žinios
Gerb. Redaktoriau!
Liūdna, kad KARYS yra patekęs į sunkumus. Dar liūdniau, kad to kaltininkais esame mes — Lietuvos kariai dėl neuolumo. Būtų gaila, jei KARYS, lydėjęs Lietuvos karį Nepriklausomybės kovose ir antrojopasaulinio karo sukūriuose, nustotų egzistavęs dabar, kada daugumoje materialiai mes stipriau stovime, negu anais sunkiais jo gyvenimo laikotarpiais. Gėda būtų mums, jei neišlaikytume KARIO gyvybės...
Jonas Davičikas
Waterbury, 1952. VIII. 3.
Gerb. KARIO Redakcija!
Gana ilgoką laiką teko laukti KARIO. Ir tuo, žinoma, nesistebiu, nes kaip daugeliui iš mūsų tremtinių, taip ir KARIUI tremties kelias yra gana dygus.
Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui
RAUDONARMIEČIAI IR AMERIKONIŠKAS PYRAGAS
Tai įvyko Lietuvos nepriklausomybės kovų laikais. Kartą du bolševikų išalkę ir nudriskę raudonarmiečiai pačiupo į nelaisvę vieną lietuvį karį ir varosi savo pusėn. Kiek paėjėjęs, lietuvis rusiškai prašneko:
— Draugai, sėskimės ir truputį užkąskime.
— Kad mes nieko neturime valgyti, — liūdnai atsako ruseliai.
— Aš turiu, — pareiškia lietuvis. — Nors nedaug, bet pasidalinsime visi.
Lietuvis iš kareiviškos kuprinės išsiima baltos iš amerikoniškų miltų keptos duonos gabalą ir truputį virtų lašinių. Viską padalija į tris dalis.
— Visa tai iš Amerikos, — pastebi lietuvis.
— Ar jūs visi gaunate tokį pyragą ir lašinius? — klausia raudonarmiečiai.
— Ne tik mes kareiviai, bet ir visi belaisviai maitinami tokia pat duona ir lašiniais. Amerika daug mums atsiuntė, — aiškina lietuvis.
— Ir belaisviai taip maitinami ?! — nustemba ruseliai.
Suvalgę apsilaižo, apsižvalgo, ar niekas jų nemato. Po to ištiesia lietuviui savo ginklus ir sako:
— Imk, drauge, mūsų šautuvus ir varyk mus į savo nelaisvę. Tik greičiau eikime, kad kiti mūsiškiai neužkluptų.
LIKVIDAVO NERAŠTINGUOSIUS
Lenkijos švietimo ministeris giriasi, kad komunistiniam Lenkijos režimui pavyko likviduoti neraštinguosius. Atsargiai, drauge ministeri, mes bijome, kad likviduodami "neraštinguosius” neužkliudytumėt ir raštingo. Mat, kai jūs taip skubate viską likviduoti, visaip gali atsitikti.. .
Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros
