Partizanai: istorija ir dabartis

Į Laisvę 1981 81(118)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ............................................... 1

Balys Gaidžiūnas: Ką darėme Lietuvos nepriklausomybę smaugiant . 6

Balys Gaidžiūnas: Keturi dešimtmečiai jie šaukia (eil.);

                  Keturi dešimtmečiai kartojam (eil.).......... 16

Antanas Vaičiulaitis: Odė žuvusiems partizanams (eil.) ........ 17

Rimvydas Šliažas: Vliko seimas ................................ 18

Mūsų diplomatai apie PLB ...................................... 22

Vienos knygos paraštėje ....................................... 23

Dr. Viktoras Stankus: Kento universiteto Lituanistikos programa 41

V. R.: Tęsiamas LE leidimas ................................... 45

V. R.: Stasiui Barzdukui 75 metai ............................. 49

Nesame užmiršti ............................................... 53

J. Kj.: Informacijos centras Kalifornijoje .................... 55

Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje ............................... 63

Nauji leidiniai ............................................... 65

Permos darbo lageriai ......................................... 66

“Į Laisvę” vedamieji .......................................... 68

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1981 81(118)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Sumaišytos partijos.

Netikros datos.

J. Kojelio redaguotas“Į Laisvę" žurnalas buvo gyvas, gyvenimiškas, todėl ir įdomus. Linkiu, kad ir kito redaktoriaus rankose jis išlaikytų šias geras savybes.

Ta pačia proga norėtųsi atkreipti dėmesį į praeito numerio (80-117), 1980 m. gruodis) porą netikslumų.

1.    J. Audėnas savo laiške, pavadintame “Tiesa ir blusinėjimas” iš tikrųjų “nusiblusinėja” iki netiesos. Jis teigia, “. . . kad Altą sukūrė šios trys politinės-ideologinės grupės: katalikai, SANDARIEČIAI ir socialistai. Tautininkai, atseit, ketvirtoji srovė į Altą įsijungė tik po dešimties metų". Iš tikrųjų buvo kiek kitaip. Amerikos Lietuvių Rymo Katalikų federacijos tarybos iniciatyva 1940 m. rugpiūčio 10 d. Pittsburge sukviestajame katalikų, tautininkų ir sandariečių atstovų pasitarime buvo sukurtas bendras Lietuvai laisvinti organas— Lietuvos Gelbėjimo taryba (ji 1941 m. gegužės 15 d. persikrikštijo, pasivadindama Amerikos Lietuvių taryba), priimtas jos statutas ir išrinkta pirmoji valdyba: Leonardas Šimutis — pirmininkas, Petras Pivoriūnas — vicepirmininkas, Kazys S. Karpius — sekretorius, kun. Jonas Švagž-dys — iždininkas, Juozas B. Laučka ir Mykolas Vaidyla — nariai. Socialistai tarybon įsijungė vėliau, t.y. 1940 m. spalio 15 d., po Lietuvos Gelbėjimo tarybos delegacijos apsilankymo pas JAV prezidentą F.D. Rooseveltą.

Čia Audėnui bus susimaišę tautininkai su socialistais.

2.    P. Daukantas savo straipsnyje “Laikinoji vyriausybė lieka" nepagrįstai bando sudaryti įspūdį,“ ... kad pulk. Kazys Škirpa, Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vokietijai, pareiškė protestą prieš neteisėtą sovietinių karinių pajėgų įžengimą į Lietuvą ir krašto okupaciją” tarsi tuoj, kai tik “ . . . prezidentas Antanas Smetona peršoko upelį . . .”

Neneigiant Kazio Škirpos nuopelnų Lietuvai nepriklausomybės kovų metu ir žymaus jo įnašo į lietuvių tautos 1941 metų visuotinį sukilimą, pagimdžiusį Lietuvos Laikinąją vyriausybę, yra netikslu pasikliauti vien tik"... per lūpas persiritusią žinute" ir apsilenkti su istoriniais faktais.

a)    Kazys Škirpa, Lietuvos įgaliotas ministeris ir nepaprastas pasiuntinys Vokietijai, sumojo pareikšti protestą dėl Lietuvos sovietinės okupacijos Vokietijos Užsienio reikalų ministeriui Joachim von Ribbentropuitik 1940 m. liepos 22 d. t.y. daugiau kaip po penkių savaičių nuo “prezidento Antano peršokimo (per) upelį . . kai Liaudies seimas buvo jau “nutaręs” paskelbti Lietuvą sovietine respublika ir prašyti priimti ją į Sovietų Sąjungą.

b)    Raudonajai armijai įsiveržus Lietuvon ir prezidentui Antanui Smetonai vos tik atsiradus Vokietijoje, tas pats Kazys Škirpa 1940 m. birželio 16 ankstų rytą telefonu iš Berlyno pakartotinai jį spaudė grįžti iš Eitkūnų į Kauną neva kažin kokio rašto pasirašyti.

Audiatur et altera pars!

Bronius Nemickas
New Yorkas, 1981.3.3.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

KĄ DARĖME LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ SMAUGIANT?

BALYS GAIDŽIŪNAS

Kiekvienas praėjęs karas ne tik neišriša, bet labiau supainioja tautų ir valstybių reikalus. Tie, kurie karus pradeda, dažniausiai, ne tik savo reikalų nepataiso, bet dar daugiau nustoja. Taip atsitiko su Vokietija po pirmojo ir antrojo pasaulinio karo. Taip atsitiko su carine Rusija. Tik viena komunistinė Rusijos imperija, iškėlusi kruviną rykštę, dar skaudžiau į visas puses išsiplėtė. Ir atėjo tik per 100 mylių nuo JAV krantų (Kuba).

Prof. S. Kairys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras ir pirmasis Vliko pirmininkas. Nuotr. B.Gaidžiūno

Antrasis pasaulinis karas brutaliai užgniaužė ir Lietuvos nepriklausomybę. Tai 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Rusijos, Pabaltijo pasidalinimo sutarties, skaudi išdava. Toji sutartis tada atkėlė visus vartus pradėti antrąjį pasaulinį karą. Jo pasėkas visi žinome. Ir stebimės, kaip didieji ir galingieji, lyg vandens prisisėmę į burnas, neapgalvotomis nuolaidomis išauginę tą kruviną imperiją, tyli. Tik dabar, po truputį, pradeda viską vadinti tikraisiais vardais.

Nuo mūsų krašto pavergimo ir skaudžių okupacijų pradžios jau praėjo virš 40 metų. Žiūrint atgal, žinant įvykusius ir vykstančius skaudulius, galime ramiai svarstyti, kodėl viskas taip, o ne kitaip susidėstė. Kad niekas tada mums neištiesė pagalbos rankos, taip pat žinome. Bet ne visada norime žinoti, ką darėme mes patys.

Skaityti daugiau: KĄ DARĖME LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ SMAUGIANT?

Eilėraščiai

KETURI DEŠIMTMEČIAI JIE ŠAUKIA:
        Kirviu nukirst ir iškapot šaknis
        Sudeginti, paversti pelenais, —
        Tegul toj žemėj niekas neatgis
        Ir šiandien, ir rytoj, visais laikais!

KETURI DEŠIMTMEČIAI KARTOJAM:
        Atšips tie kirviai į gelmių šaknis,
        Krauju pražydus žemė juos pasmaugs!
        Per amžius augusi ir brendusi mintis —
        Suskaldys akmenis ir laisvėn ašuks.

BALYS GAIDŽIŪNAS
“MANO KARTOS LIKIMINIAI METAI’’

1980

ODĖ ŽUVUSIEMS PARTIZANAMS

Palaiminti, kurie kaip šventgirių klevai sugriuvo
Ir, rankomis apglėbę šiltą žemę,
Jai kvėpė paskutinį savo žadą:
Kaip kūdikiai prie motinos krūties prigludę,
Išliejo savo brangų kraują.
Nei krūmai šaknimis, kiekviena gysla
Jie gėrė juodą savo žemės garą.
Mirties ekstazėje
Jaunatviškais veidais, lyg mylimieji,—
Stelmužės ąžuolai drūti, vaikeliai, —
Jie paskutinį kartą lietė girių žolę.

Palaiminti, kurie, šventoj kovoj ištvėrę,
Po Tavo kojų krito:
Surink jų kūnus, Tėve, kaip gailiausią rasą,
Iškelk jų sielas dangiškon šviesybėn,
Priglausk prie savo mylinčios krūtinės.

Eilių knyga

“IR ATLĖKĖ VOLUNGĖ” 1980

VLIKO SEIMAS

Vieno jo atstovo įspūdžiai

Seimas įvyko 1980 m. gruodžio 13-14, Toronte. Į jį 15 organizacijų atsiuntė 44 atstovus. LFB atstovavo J. Ardys, V. Aušrotas ir R. Šliažas. Seime pasakytos kalbos ir laikraščiuose sukeltos kontroversijos daugeliui žinomos: viena pusė viską gyrė, o kita pusė beveik viską peikė. Tai gal laikas blaiviau pažvelgti į seimą ir jo pasėkas.

Prel. J. Balkonas pradėjo seimą malda prašydamas Dievą, kad nugalėtume savo išdidumo ir šališkumo jausmus ir rastume bendrą kalbą viens su kitu. Nors pradžioje VLIKo pirmininkas dr. K. Bobelis išreiškė panašių vilčių, bet jo kalba labai greitai parodė, kad bent jo pusėje nei noro, nei geros valios bendram darbui su Pasaulio Lietuvių Bendruomene nėra.

Savo kalboje dr. Bobelis apibūdino VLIKo tikslus, pranešė apie savo veiklą: keliavo per pasaulį kurdamas VLIKo atstovybes ir įteikdamas memorandumus svetimų kraštų pareigūnams, pranašavo greitą sovietuos žlugimą. Bet po bendrybių ir žygių sąrašo, yla išlindo iš maišo; plačiausiai paliesta tema buvo LB ir šmeižimas žinomų jos veikėjų, kurie neva trukdę VLIKo veiklą. Reiškia, dr. Bobelis panaudojo šio seimo forumą suvesti sąskaitoms su PLB.

Skaityti daugiau: VLIKO SEIMAS

MŪSŲ DIPLOMATAI APIE PLB

Lietuvos Diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis, atsakydamas į PLB Nepriklausomybės šventės proga sveikinimą, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkui Vytautui Kamantui atsiuntė laišką, kuriame sako: “Aš didžiai vertinu Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklų tiek Lietuvos nepriklausomybės atstatymo byloje, tiek siekiant jungti užsienio lietuvius į vieną visuomenę. Lietuvos Diplomatinės Tarnybos vardu dėkoju taip pat už Jūsų Bendruomenės palankumą mums ir linkiu tolimesnės sėkmės”.

Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto Stasys Lozoraitis, jr. laiške PLB pirmininkui V. Kamantui, prisimenant 40 metų Lietuvos sukilimo sukaktį, rašo: “Šis istorinis įvykis, kuris dar nėra pakankamai ištirtas, nei įvertintas, turėjo praeityje ir turės ateityje nepaprastai garbingą vietą mūsų tautos istorijoje ... Aš manau, kad man nereikia dar kartą pabrėžti, kokį didelį vaidmenį mūsų visuomeniniame ir politiniame gyvenime turi Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir kaip daug ji yra nuveikusi mūsų diplomatinių postų labui. Būkite tikras, p. Pirmininke, jog aš ir ateityje tampriai bendradarbiausiu su Tamsta ir PLB valdyba kovoje už mūsų tautos laisvę”.

VIENOS KNYGOS PARAŠTĖJE

GYVOJI MINTIS

New Yorko LFB sambūrio vadovybė balandžio 5 suorganizavo dr. Tomo Remeikio knygos “Opposition to Soviet Rule in Lithuania 1945-1980” viešą aptarimą. Jo referentų pasisakymų santraukos gali būti įdomios ir Į Laisvę skaitytojams.

V. Vaitiekūnas: analitinės bei istorinės perspektyvos.

1980 Lietuvos Studijų institutas Chicagoje išleido dr. Tomo Remeikio knygą “Opposition to Soviet Rule in Lithuania 1945-1980”. Šioji 6x9 colių formato, 680 pslp. knyga tur būt bus pats stambusis studijinis veikalas iš lig šiol išėjusių anglų kalba apie Lietuvą. Knygos turinį sudaro įvadas ir trys dalys.

Įvade autorius nurodo, kad Vakarus daugiau pasiekia žinios apie disidentų sąjūdį pačioj Sovietų Sąjungos sostinėj, o Sovietų Sąjungos periferijų disidentinis sąjūdis lieka veik nepastebėtas, nors kaip tik tose periferijose disidentizmas dažnai yra ir intensyvesnis ir grėsmingesnis (explosive). Autorius todėl laiko savo uždaviniu aprašyti disidentinį sąjūdį Sovietų Sąjungos pakraštyje.

Dr. Tomo Remeikio knygos pristatyme balandžio 4 Kultūros Židiny simpoziumo dalyviai. Iš k. dr. Bronius Nemickas, Gintė Gamušytė, Vytautas Vaitiekūnas, Vladas Šakalys. Nuotr. V. Maželio

Skaityti daugiau: VIENOS KNYGOS PARAŠTĖJE

KENTO UNIVERSITETO LITUANISTIKOS PROGRAMA

Dr. VIKTORAS STANKUS

Ohio valstybės Šiauriniame rytų pakrašty, švelnios gamtos aplinkumoje driekiasi Kento valstybinio universiteto pastatai. Universitetas su nedideliu Kento miesteliu yra pačiame centre tarp didžiųjų Šiaurės Amerikos lietuviškųjų centrų, 40 mylių nuo Clevelando. Torontas, Rochesteris, Detroitas, Chicaga, Cincinatti, CIevelandas, Akronas, Pittsburghas, Washingtonas, D.C., Baltimore, Philadelphia, New Yorkas, Bostonas, Naujoji Anglija, Montrealis didžiulio spindulio ratu supa Kentą.

Universiteto geografinė padėtis, iniciatorių grupė ir paties universiteto palankumas tur būt bus nulėmęs, kad čia, žymiai lengviau negu kur kitur, įsikūrė ir jau vienuolika metų veikia Lituanistikos programa. Čia sutelktas didžiausias lituanistikos rinkinys Šiaurės Amerikoje. Studentai iš Toronto, Chicagos, Los Angeles, Buffalo ir Clevelando studijavo, siekdami magistro ar daktaro laipsnių iš lituanistinių dalykų.

Lituanistikos programai remti komitetas Clevelande. Pirmoje eilėje iš k. į d.: dr. V. Stankus, A. Balašaitienė, dr. D. Tamulionytė ir dr. H. Brazaitis. Antroje eilėje dr. A. Idzelis, R. Saikus, P. ALšėnas, R. Bublys, V. Laparskas, dr. K. Kliorys ir dr. A. Pliodžinskas. Trūksta R. Bridžiaus ir dr. K. P. Žygo. Nuotr. Juliaus Stankaus

Skaityti daugiau: KENTO UNIVERSITETO LITUANISTIKOS PROGRAMA

TĘSIAMAS LE LEIDIMAS

DABARČIAI IR ATEIČIAI

Pokalbis su LB Kultūros Tarybos pirm. Ingrida Bubliene

Kultūros Tarybos pirm. Ingrida Bublienė kalba Kultūros darbuotojų konferencijoje Clevelande. Sėdi: V. Mariūnas, dr. J. Cadzow, dr. A. Idzelis ir dail. N. Palubinskienė. Nuotr. VI. Bacevičiaus

1. JAV LB Kultūros Taryba, kuriai pirmininkauja Ingrida Bublienė, vicepirm. Viktoras Mariūnas, sekretorė Rita Balytė, reikalų vedėjas ir iždininkas Jurgis Malskis ir nariai: dail. Nijolė Palubinskienė, prof. dr. Jonas Cadzoio, prof. dr. Augustinas Idzelis, prof. pianistas Andrius Kuprevičius, žurnalistas Algis Rukšėnas ir Tėvynės garsų radijo programos vedėjas Juozas Stempužis, per pirmuosius savo darbo metus parodė daug iniciatyvos ir įvykdė eilę kultūrinių užsimojimų. Kokie, Jūsų nuomone, vertingiausi atlikti darbai, kurie savo pėdsakų paliks ir ateičiai?

— Materialiniai ar moksliniai remdami mūsų kultūrininkus ir padėdami jiems vykdyti savo užsimojimus, JAV LB Kultūros Taryba visada siekia, kad tai, kas mūsų kūrėjų sukurta, liktų gyva ir naudotina mūsų tautai kaip dvasinis maistas. Vadovaujamės mintimi, kad mūsų veikla visad būtų pagrindinis šaltinis tautinei gyvybei išeivijoje išlaikyti ir kad čia kuriama kultūra būtų gyva tos veiklos apraiška. Pagrindinis mūsų siekis, kad veikla ir mūsų kūrėjų darbai nebūtų vien tik archyviniai, bet kad tarnautų šių laikų išeivijos poreikiams ir ateinančioms kartoms.

Skaityti daugiau: TĘSIAMAS LE LEIDIMAS

STASIUI BARZDUKUI 75 METAI

PLB garbės pirm. Stasys Barzdukas balandžio 23 d. atšventė savo deimantinę amžiaus sukaktį.

Stasys Barzdukas, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės garbės pirmininkas

Pats eidamas ir kviesdamas kitus eiti Lietuvos keliu, sukaktuvininkas paskutiniais metais, ligų prispaustas (raumenų atropija ir beveik visiškas apakimas) retai nematomas aktyviame lietuvių gyvenime, kuris jam buvo “duona ir druska”, ir šią sukaktį norėjo praleisti patylomis. Padėkos Mišios lietuvių šventovėje — tai viskas, ko sukaktuvininkas pageidavo. “Savo gyvenime visada jaučiau Dievo Apvaizdą, o turėjau ir kritiškų momentų. Todėl noriu Dievui padėkoti už tą kelią, kuriuo jis leido man eiti ir kurį pažymėjo pakantos, pusiausvyros, nuosaikumo, darbo ir gėrio siekimais” — kalbėjo Barzdukas prieš sukakties prisiminimą.

Ir komitetas, norėjęs padaryti didelį pagerbimą žmogaus, kuris visas savo žmogiškąsias jėgas ir gabumus atidavė savo tautai, turėjo pasitenkinti labai kukliu prisiminimu jo gimtadienio dienos išvakarėse paprastą savaitės dieną.

Šv. Mišios buvo atnašautos Dievo Motinos N.P. šventovėje. Kunigai G. Kijauskas, J. Kidykas ir A. Saulaitis, specialiai atvykęs iš Chicagos, ir apypilnė šventovė meldėsi sukaktuvininko intencija. Kun. G. Kijausko pamokslas apie sukaktuvininko gyvenimo viziją — Lietuvos, artimo, Dievo meilę, apie pasirinkto kelio tarnybą ir jos ištęsėjimą. Kun. Saulaitis meldėsi už Barzduką specialiai šia proga sukurta malda.

Tuojau po pamaldų parapijos svetainėje per 150 žmonių susirinko trumpai programai. Clevelando LB apylinkės pirm. J. Malskis, pakvietęs visus prie vaišių stalo, pasveikino sukaktuvininką.

75-jį gimtadienį švenčiant su JAV LB Krašto valdybos pirm. Vytautu Kutkumi ir LB Kultūros tarybos pirm. Ingrida Bubliene. Stovi iš k. į d.: dr. Antanas Butkus, Soc. reikalų komisijos pirm., Viktoras Mariūnas — Kultūros tarybos vicepirm., PLB pirmininkas Vytautas Kamantas ir Cleve-lando apylinkės pirm. Jurgis Malskis. VI. Bacevičiaus nuotr.

Skaityti daugiau: STASIUI BARZDUKUI 75 METAI

NESAME UŽMIRŠTI

Valstybės departamento pasisakymas Baltijos valstybių klausimu

Lietuvos pasiuntinys Washing-tone dr. St. Bačkis 1981 vasario mėn. gavo šią Pro Memoria, kurios vertimą čia pateikiame:

Jungtinės Amerikos Valstybės nepripažįsta prievartingo ir neteisėto Estijos, Latvijos ir Lietuvos 1940 m. įjungimo į Sovietų Sąjungą. Šios nepripažinimo politikos išdavoje, mes pripažįstame ir toliau palaikome santykius su paskutiniųjų trijų Baltijos vyriausybių diplomatiniais atstovais. Estų, latvių ir lietuvių Charges d’Affaires JAV-se pilnai naudojasi diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetu. Jų vaidmuo yra išlaikyti laisvosios Estijos, Latvijos ir Lietuvos idealą.

Skaityti daugiau: NESAME UŽMIRŠTI

INFORMACIJOS CENTRAS KALIFORNIJOJE

Los Angeles miesto tarybos narys Zev Yaroslovski Kudirkai ir Šakaliui įteikia specialius miesto žymenis; iš dešinės — V. Šakalys, Z. Yaroslovski, S. Kudirka, A. Mažeika (Informacijos centro direktorius) ir dr. R. Ferraro (Los Angeles miesto švietimo tarybos narys). Nuotr. A. Adomėno

Paveiki informacija — vienas iš pagrindinių ginklų išeivijos tremties misijoje, deja, ilgą laiką efektingiau nebuvo panaudotas. Susidarytų stora knyga, jei surinktume straipsnius ir surašytume susirinkimuose, seimuose ir kongresuose pasakytas kalbas apie informacijos reikalingumą. Tuo klausimu priimta daugybė nutarimų ir rezoliucijų. Bet visi nutarimai ir rezoliucijos, jei neparemtos veiksmu, nuskrenda su aidu, neatnešdamos ne tik jokios naudos, bet nepalikdamos nei jokio ženklo. Tačiau būtų neteisu sakyti, kad informacijos srityje nieko nepadaryta. Centralizuotą informacijos tarnybą senais laikais yra turėjusi Amerikos Lietuvių Taryba, vėliau JAV Lietuvių Bendruomenė, dabar plačios apimties informacijos darbą vykdo kun. K. Pugevičius, savo įstaigoje apjungęs tris ar keturias tarnybas; kun. dr. J. Prunskis Čikagoje, veikiąs Altos informacijos vardu, painformuoja vietinę spaudą. Vertingą rolę informacijos srityje atlieka Lietuvos vyčiai, gerai suredaguojamos ALTA informacijos angliškos laidos, gi lietuviškos laidos visai blogos, nereikalingos, ir joms skirti pinigai tarsi išmetami į vandenį.

Vladas Šakalys ir Simas Kudirka atvyksta liudyti į Bražinskų teismą; iš dešinės — ABC televizijos korespondentas Larry Carroll, Vladas Šakalys, Simas Kudirka ir Algirdas Bražinskas. Nuotr. D. Barauskaitės

Skaityti daugiau: INFORMACIJOS CENTRAS KALIFORNIJOJE

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS INFORMACIJOS

Lituanistikos katedra

PLB valdyba per praeitus kelerius metus rūpestingai tyrinėjusi galimybes steigti lituanistikos katedrą kuriame nors JAV universitete, kovo mėnesį 1 d. posėdyje peržiūrėjo visus gautus siūlymus iš universitetų, lietuvių akademikų, kultūrininkų bei visuomenininkų ir po ilgų bei nuodugnių svarstymų nusprendė lituanistikos katedrą steigti Illinois Universiteto Chicago Circle padaliny. Nutarė prašyti visų pasaulio lietuvių paramos ir pagalbos šiam mūsų tautos siekimui įgyvendinti.

PLB valdyba sudarys komitetą lėšoms telkti, o jų lituanistikos katedros įkūrimui reikės per penkerius metus sutelkti 600,000 dolerių. Šios katedros steigimo iniciatyvinei grupei, susidedančiai iš L. Raslavičiaus, R. Sakadolskio, E. Sakadolskienės, prof. R. Šilbajorio ir adv. L. Rimkaus, PLB valdyba pavedė sudaryti sutarties su universitetu projektą. Universitetas jau anksčiau yra davęs pagrindinį sutikimą ir pasiūlymą.

Australija už Lietuvos išlaisvinimą

Australijos pabaltiečių taryba gavo raštą iš Australijos ministerio pirmininko Malcom Fraser, kuris, atsiliepdamas į pabaltiečių, gudų ir ukrainiečių raštą dėl jų tėvų žemių dekolonizacijos, rašo: “Kas liečia jūsų keliamą klausimą dėl Pabaltijo valstybių dekolonizacijos, aš norėčiau nurodyti, kad vyriausybė yra viešai pareiškusi, jog Australijos nusistatymu šios valstybės yra ir pasilieka nepriklausomi kraštai. Išeinant iš to nusistatymo, reikalas eina ne apie dekolonizaciją, bet apie išvarymą okupacinių jėgų”.

Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS INFORMACIJOS

NAUJI LEIDINIAI

Janina Narūnė. PIRMŪNĖS AKADEMIKĖS. Leidėjas — dr. Zuzana Šalnienė. Iliustracijos A. A. Tamošaičio. Spaudė Draugo spaustuvė Chica'goje, 1980. 200 psl. Kaina 12 dol.

Tai 18-ji autorės J. Narūnės-Pakštienės knyga. Pratarmėje gen. konsule Juzė Daužvardienė sako: “Apie kai kurias lietuves akademikes išskirtinai užtinkama užuominų bei žinių enciklopedijose ir įvairiuose leidiniuose, tačiau šis leidinys “Pirmūnės Akademikės”, bene bus pirmoji kompiliacija, suteikianti pilnesnių žinių apie lietuves akademikes, kuriomis lietuvių tauta pagrįstai gali didžiuotis”.

Knygoje surinkta duomenų apie 240 asmenų. Kaip autorė įžangos žody prasitaria, tai užtruko 30 metų ir čia liečiamos “lietuvės akademikės ir nusipelniusios veikėjos tik tos, kurios gimė prieš 1905 metus”. Leidinį puošia 102 retos nuotraukos.

Anatolijus Kairys. VYSKUPO SODAS ir KRYŽKELĖ, dvi dramos, 144 psl., kaina 6 dol. Išleido Lietuvių Literatūros Bičiuliai Chicagoje. Spaudė M. Morkūno spaustuvė. Gaunama — 3001 West 58th Street, Chicago, ILL 60632 ir pas platintojus.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

PERMOS DARBO LAGERIAI

Lagerių kompleksas įkurtas pelkėse. Tose vietose, kur dirba kaliniai, vanduo negali būti naudojamas nei gėrimui, nei rūbų plovimui. Prausyklose vanduo yra visai rudas ir plovimo loviuose palieka purvinas nuosėdas. Todėl plaunami rūbai tik susipurvina. Komisija, kuri kaliniams reikalaujant buvo atvykusi, o taip pat ir lagerio medicinos skyriaus direktorius pripažino, kad vandens kokybė bloga, bet nieko tuo reikalu negalima esą padaryti, nes čia esanti bala. Išvietės nuo gyvenamų barakų yra keli šimtai metrų nuotolyje. Žiemos metu tai tampa svarbiu dalyku, ypač invalidams. Be to, išvietės nešildomos.

Darbo lagerių ir kalėjimų kamerose yra tokia vandentiekio ir kanalizacijos sistema: grindyse yra skylė, uždengta dangčiu. Virš tos skylės yra lovys, dugne užkimštas kamščiu Virš lovio yra vandens vamzdis, bet vandens bėgimas kontroliuojamas iš koridoriaus. Rytą ir vakare vanduo leidžiamas trumpą laiką. Jei laisvalaikiu kas nori vandens, turi specialiai paprašyti prižiūrėtoją. Darbas paskirstytas į du skyrius. Vienas yra “karštas”, antras — “nepavojingas”. Darbas yra labai nešvarus. Nusiplovimui nėra dušų. Kartą savaitėje, šeštadienį, kaliniai gali maudytis. Sekmadienis — rūbų plovimo diena Maudykloje naudojamas prastas muilas. Prausimosi muilo kai kada galima gauti lagerio krautuvėje.

Skaityti daugiau: PERMOS DARBO LAGERIAI

SUKAKTYS IR JŲ PRASMĖ

1981-ji daugelio sukakčių metai. Vienos jų primena mums džiugius, kitos liūdnus bei tragiškus momentus mūsų tautos istorijos kely. O tas kelias į laisvę, į kultūrą ir net į tikėjimą mūsų tautai buvo ir tebėra sunkus. Ir pavasariško džiaugsmo epizodai negali net priartėti savo skaičiumi prie kovos, kančių, sukilimų bei įvairių nelaimių aritmetinės lygybės.

Bet lietuviai, per šimtmečius būdami apsupti didžiųjų savo kaimynų, turėjo būti netikėtumams pasiruošę, budėti ir kovoti, kad išlaikytų savo valstybę, savo tautinį identitetą, savo tikėjimą ir kultūrą. “Tas laisvės nevertas, kas negina jos”— dar tebeskamba Laisvės varpo garsai laisvųjų dienų prisiminimuose. Lietuvis laisvės troško, ją mylėjo ir ją gynė ne tik amžių glūdumoje, bet ir mūsų laikais. Apie tai kalba nesuklastota mūsų istorija ir dabartinė pogrindžio spauda.

Šiemet sukanka 150 metų nuo 1831 metų sukilimo, kada norėta nusikratyti caristinės Rusijos priespaudos ir atkurti savo nepriklausomą valstybę. Sukilimas buvo apėmęs visą Lietuvą. Jam nepasisekus, dalis sukilėlių buvo priversti pasirinkti tremties dalių, kuri, anot tų laikų istoriko ir sukilimo dalyvio Mochnackio (LE XXIX), nebuvo išvykti iš krašto ieškant geresnio gyvenimo ar uždarbių, “bet savo krašto skundą skleisti pasauly”. Tai priminimas ir mūsų laikų tremtiniams!

Skaityti daugiau: SUKAKTYS IR JŲ PRASMĖ

DIDVYRIŲ ŽEMĖ

Lietuva, tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žemė!

Gyvename laikais, kada žinios beveik iš viso pasaulio mus pasiekia žaibo greitumu. Taip pat tiesa, kad jos užmirštamos panašiu greičiu. O yra gyvenimo įvykių, apie kuriuos sužinome tik gerokam laiko tarpui praėjus. Juos taip pat neverta užmiršti, nesvarbu apie kokį gyvenimo tempą bekalbėtume. Kalbame apie įvykius Lietuvoje.

Sunku būtų rasti kitą kraštą pasaulyje kaip šiandien yra Lietuva. Per keturiasdešimt metų ten siaučianti rusų okupacija bandė pakeisti tautos istoriją, žmonių tikėjimą, visą galvoseną, visas turimas jėgas naudojo sukurti naują žmogų. Sunkiai okupantui vyksta tai padaryti. Mus pasiekiančios žinios per asmeniškus susitikimus, per slaptąją spaudą, kaip Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Aušra ir kita pogrindžio spauda mums byloja visai ką kita: apie naują didvyriškumą — vyrų ir moterų — mūsų krašte ir išvežtųjų į koncentracijos stovyklas Rusijos gilumoje. Sekant ir kitų kraštų pasipriešinimą komunistinei valdžiai, lietuviai čia lyg ir išsiskiria pasipriešinančiųjų skaičiumi, savo kovos dvasia ir kryptimi.

Skaityti daugiau: DIDVYRIŲ ŽEMĖ

VEIKLA IR VEIKĖJAI

Naujasis Amerikos prezidentas Ronald Reagan santykius su Sovietų Sąjunga pasiryžęs reguliuoti vadinamu “linkage” principu. Tai reiškia, jog Washingtonas reikalaus, kad iš Kremliaus ateiną žodžiai būtų patvirtinti atitinkamais darbais. Jei Amerika iš tikro laikysis to nusistatymo, tai JAV - SSSR santykiuose prasidės nauja fazė, kuri viltinga kryptimi galės pakreipti pasaulio likimą. Iki šiol Washingtonas buvo linkęs greičiau išgirsti iš Kremliaus ateinančius žodžius, o ne pastebėti jo darbus. Dėl to per pastaruosius keturis dešimtmečius laisvės ribos pasaulyje smarkiai susiaurėjo, o ir pati Amerika patyrė daug skausmo ir prarado kraujo, nekalbant apie milžiniškus medžiaginius nuostolius.

Lietuviškame gyvenime mes irgi patiriame nuostolių, kai paskubame atverti ausis žodžiams ir užmerkti akis faktams. Pats naujausias pabėgėlis iš okupuotos Lietuvos, Vladas Šakalys, viename pranešime išsireiškė, jog Lietuvai pagelbėsime ne patriotinėmis kalbomis ar kokteiliais, bet konkrečiais darbais. Tai rezistento kalba, nes pasipriešinimą okupacijai tauta veda ne lūpų, o darbų, aukos ir rizikos kalba.

Skaityti daugiau: VEIKLA IR VEIKĖJAI

“Į LAISVĘ” AUKOTOJAI 1980

Mecenatai; V. Balaišytė — 200 dol., P. A. Raulinaitis — 150 dol., A. Adomėnas, dr. Z. Brinkis, dr. P. Žemaitis — po 100 dol., Windsoro-Detroito LFB sambūris — 90 dol., V. Maželis — 60 dol., Vl. Čyvas — 50 dol.

Garbės prenumeratoriai; Po 30 dol.: Kun. S. Morkūnas, V. K. Naudžius, P. Pamataitis, J. Žaliaduonis. Po 25 dol.: P. Gudelis, Prel. J. Kučingis, kun. dr. P. Ragažinskas, J. Žilionis. Po 20 dol.: E. Arbas, Vyt. Barisas, St. Džiugas, K. Gimžauskas, A. Grigaitis, Tėv. K. Gulbinas, A. Kulnys, C. Mikalajūnas, E. Milkauskas, kun. J. Pragulbickas, K. Račiūnas, V. Rociūnas, J. Vidmantas.

Skaityti daugiau: “Į LAISVĘ” AUKOTOJAI 1980