Partizanai: Istorija ir dabartis

Į Laisvę 1987 101(138)

    T U R I N Y S

Dr. Kazys Ambrazaitis — Ar einame politinės konsolidacijos kryptimi?  2

Skaitytojų žodis .................................................... 5

Povilas Vaičekauskas — Vasario 16 ir lietuvių poezijos dienos Sibire. 8

Dr. Juozas Kazickas — Nauji uždaviniai ir metodai .................. 19

Vytautas Volertas — šimtas ir dar kiek ............................. 23

Dr. Antanas Musteikis — Dirbkime ir budėkime ....................... 24

Dr. Vytautas Vardys — Lenkijos įvykių atgarsiai Pabaltijy .......... 36

Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai) .................. 52

Maceinos akademija Čikagoje ........................................ 53

Antanas Sabalis — Maceina ir jo nepasaulėžiūrinės politikos samprata 56

Dr. Kazys Ambrazaitis — Lietuvių Fondo idėjai 25 metai ............. 59

V. Akelaitis — Iš 600 metų perspektyvos ............................ 63

A. Lembergas — Estai nepasiduoda ................................... 67

XXXI studijų savaitė ............................................... 70

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1987 101(138)

AR EINAME POLITINĖS KONSOLIDACIJOS KRYPTIMI?

Vedamosios mintys

Beveik kiekviena lietuvių organizacija, ar ji būtų politinė, ar kultūrinė, savo statutuose yra įsirašiusios siekti Lietuvai laisvės. Vienos jų prie to darbo prisideda daugiau, kitos mažiau. Gyvenant ir dirbant išeivijoje, laisvinimo darbai atliekami tiktai laisvalaikiu ir pagal kiekvienos organizacijos išmintį bei išgales. Ideali laisvinimo darbų konsolidacija pasidaro sunkiai įmanoma. Bendro darbo vienybės galima pasiekti tik veiksnių konferencijose. Paskutinė tokia veiksnių konferencija įvyko 1974 m. White Plains. Jau daugelį metų siekiama naujos veiksnių konferencijos, bet vis nesusitariama, o susitarimas ir konferencijos kvietimas priklauso nuo PLB ir Vliko.

Skaityti daugiau: AR EINAME POLITINĖS KONSOLIDACIJOS KRYPTIMI?

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Šimtąjį numerį perskaičius

Didžiuojuosi Į Laisvę žurnalu, džiaugiuosi jo redagavimu ir suradimu naujų ir jaunų bendradarbių. Labai geras čia gimusio ir augusio Lauryno A. Vismano straipsnis paskutiniame JL (100) numeryje, kurį kaip kokią evangeliją turėtų paskaityti kiekvienas politikierius. Gal tada jiems ateitų į galvą išganinga mintis, kad mes nevaldome nei Washingtono, nei Romos, ir nerašytume nevykusių ir beprasmių laiškų kam nereikia.

Edmundas Binkis,
Plymouth Mtg., PA

Tarp senėjančių mūsų Į Laisvę tebėra jauna. Ir 100-jame numery straipsniai ak tualūs. Pasigėrėtinai realios jaunųjų — Vismano, Damušytės, Radvenytės ir Viskantos — mintys. Džiugu, kad kovos už laisvę tęstinumui turime pasiryžusio ir šviesaus jaunimo.

Amerikoje dažnai sakomos stiprios kalbos prieš pavergėją, pabrėžiamas Lietuvos okupacijos nepripažinimas, toleruojamos įvairios mūsų laisvės šauksmo rezoliucijos. Bet tuo pačiu metu okupuotųjų kraštų žmonės išduodami rusams. Tuo pačiu metu vyksta nuostabus veržimasis pasirašyti sutartį su tais, kurie jas visas yra jau sulaužę, jei jos jiems negelbėjo užgrobti visą pasaulį.

Tad, pritariant taiklioms Broniaus Nainio mintims, tie ateinantieji jauni mūsų politikai yra labai reikalingi kovoje prieš vergiją ir už teisingumą!

A. Valiuškis,
Barrington, RI

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

1918 1988

...Ir šiandieninėse sutemose Vasario 16 žygis, tada reiškęs vieningos Lietuvos Tarybos nusistatymą, pasilieka mums šviesiu tautiniu kelrodžiu.

Tik vienas dievas žino, kiek laiko dar turės praeiti, kol lietuvių tautos lūkesčiai ir didžiosios viltys pildysis. Tad yra labai svarbu mūsų tautinį testamentą išlaikyti ne tik gyvą, bet ir perduoti jaunesnei, pačios Lietuvos jau nebemačiusiai kartai, kad ji įsisąmonintų darbus anų Vasario 16-tosios signatarų ir budėtų Lietums laisvės sargyboje...

Taip Vasario 16 proga rašė 1986 metais prof. dr. Zenonas Ivinskis

Laisvės vaminklas Kaune. Skulp. J. Zikaras. Nuotr. V. Augustino.

VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI IR LIETUVIŲ POEZIJOS DIENOS SIBIRE

POVILAS VAIČEKAUSKAS

SUSITIKĘS su poetu Kaziu Bradūnu per poezijos dienas Čikagoję, šių metų gegužės 22, ir jo paskatintas, noriu nors prabėgomis pasidalinti su skaitytojais keletu žiupsnelių prisiminimų, mano pergyvenimų iš rūsčių, bet kartais ir didingų, praeities dienų Sibiro platybėse. Tuo pačiu noriu nors truputi papildyti lietuvių martirologijos išgyvenimus bolševikų lageriuose ir kalėjimuose, kurie ne visados buvo tik liūdni, pilni kančios ir nesėkmių. Taip, šalia žiaurių siaubingų momentų mes turėjom ir didingai džiaugsmingų akimirkų — įsimintinų visam gyvenimui.

Istorinė nuotrauka iš Ozerlago sovietinio konc-lagerio, Sibire, švenčiant Kalėdas 1956.XII.24. Jauni Lietuvos vyrai, darbo vergai, užraše sveikinami kaip,.komunizmo statytojai"— ,.Tegyvuoja didžioji tarybinė liaudis — komunizmo statytoja!" 

ČIA BUS paliestas savotiškas lagerių laikotarpis Sovietų Sąjungoje. Data 1955-1956 metai. To laikotarpio nuotaikos kartais man atrodo lyg analogiškos dabartiniam ,,glasnost" metui, kai kalbama apie reformas ir žmonėse žadinama visokių vilčių. Prisimenu, tuomet jau nebebuvo Josifo Visarionovičiaus Stalino. Vyko Maskvoje pasiruošimai 20-tajam bolševikų partijos suvažiavimui. Prie valdžios vairo stovėjo naujas „gaspadorius" — Nikita Sergejevičius Chruščiovas. Sovietinė lagerių sistema išgyveno didžiulę krizę, neregėtą nuo pat Spalio revoliucijos laikų. Pašlijusi tvarka, pasimetę enkavedistai, ypač po Berijos sušaudymo. Plačioje Rusijoje, daugelyje vietovių, milijonai kalinių-vergų visiškai nebeklausė savo ponų: atsisakinėjo dirbti, reikalavo peržiūrėti jų statusą. Nebebuvo ant kalinių rankovių, nugarų ir kelėnų balto skuduro su juodu kalinio numeriu. Jie buvo jau nuplėšyti. Atsirado visokios lengvatos: daugiau buvo leidžiama laiškų rašyti ir juos gauti, buvo leidžiami pasimatymai su artimaisiais ir t.t. — daug kam buvo žadama „laisvė”. Tai tais metais Leningrado ir Maskvos pramonė, maitinama anglimis, kurias kasė kalinių-vergų rankos, išgirdo šūkius: „Nėra laisvės — tai nėra ir anglių!” Tušti vagonai be anglių bildėjo geležinkeliais.

Skaityti daugiau: VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI IR LIETUVIŲ POEZIJOS DIENOS SIBIRE

NAUJI UŽDAVINIAI IR METODAI

Su šiuo numeriu Į LAISVĘ pradeda antrąjį šimtinę Amerikos žemėje. Kad jos nebereikėtų užbaigti, yra visų mūsų lūkestis.

Apie žurnalo nueitą kelią ir naujus uždavinius ateičiai šį kartą rašo buvę Į LAISVE redaktoriai — dr. Juozas Kazickas, dr. Antanas Musteikis ir Vytautas Volertas.

JUOZAS KAZICKAS

Į LAISVĘ gimė tautai praradus laisvę. Tad jau pats žurnalo vardas labai prasmingai apibūdina jo pagrindinę užduotį. 1950 dešimtmečio pradžioje daugelis aktyvių rezistencijos dalyvių susibūrė JAV. Intelektualinės jėgos buvo gausios, prisiminimai apie nepriklausomą Lietuvą gyvi, ir viltis, kad neteisėtas krašto okupavimas turės pasibaigti, stipri. Tačiau buvo aišku, kad suverenumo atgavimas truks ilgesnį laiką, todėl rezistencinės dvasios ir veiklos išlaikymui žurnalo išleidimas buvo esminis.

1987 spalio 25-27 Washingtone įvykusios politinės konferencijos dalyviai prie Baltųjų rūmų. Vidury, pirmoj eilėj, šio straipsnio autorius dr. J. Kazickas. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Pagrindiniai Į Laisve steigėjai, kurių daugelis buvo susibūrę New Yorko apylinkėje, tarptautinę padėtį vertino blaiviai. Niekas nesitikėjo greito grįžimo į laisvą Lietuvą. Klausimas tik buvo, kaip ir kiek ilgai rezistencijos dvasia gali būti išlaikoma, kol Lietuvos byla atsidurs tarptautiniam forume. Todėl Į Laisve steigėjai ir galvojo, kad žurnalo pagrindinė užduotis buvo tautinio sąmoningumo ir rezistencinės dvasios puoselėjimas. Lygiagrečiai žurnalas turėjo būti įvairių minčių bei nuomonių forumas Lietuvos okupacijos bylos kėlimui tarptautinėje plotmėje.

Skaityti daugiau: NAUJI UŽDAVINIAI IR METODAI

ŠIMTAS IR DAR KIEK

VYTAUTAS VOLERTAS

Kai entuziastų amžius sveriasi senatvėn, o jaunesnių kartų didžiuma skirstosi, sunku tikėtis gražios ateities. Tada natūralų ryšį su rytdiena — prigimtą viltį — turi papildyti sunkesnis ir retesnis jausmas, pareiga.

Pareiga nėra beprasmis akmens ridenimas į kalną, kaip Jobo dramoje. Pareigą vykdantieji atranda naujas vertybes, pamiršta apsisunkinimą ir sustiprina merdėjusias viltis.

ĮLaisvę (ĮL) žurnalas po šimto numerių taip pat žvalgosi gyvenimo išvestoje kryžkelėje. Žinoma, ĮL nėra izoliuotas periodinis leidinys — vienam asmeniui, filosofui ar politikui rašant, spausdinant ir skleidžiant savo mintis. Kartu su ĮL gyventi ar atsisakyti gyvenimo sprendžia ištisas sambūris. Ir čia nėra labai reikšminga, kiek tas sambūris gausus, bet labai svarbu, kokiame jis sveikatos stovyje.

Skaityti daugiau: ŠIMTAS IR DAR KIEK

DIRBKIME IR BUDĖKIME!

ANTANAS MUSTEIKIS

Klausimai „nuo redaktoriaus stalo" yra esminiai ir gyvybiniai; jais alsavo ir tebealsuoja visi žurnalo redaktoriai, bendradarbiai ir skaitytojai. Didžiojo rezistento prof. Juozo Brazaičio paskata palaikyti tremtyje rezistencijos ir budėjimo dvasią" atspindėjo lietuvių širdį bei troškimus. Ji apsprendžia ir mūsų laikus.

Pirma, tenka patvirtinti, kad toji dvasia giliai ir plačiai sklido iš JL žurnalo skilčių. Nežinau kito šaltinio, kurs šiuo atžvilgiu būtų mūsų žurnalą pralenkęs. Bet rizikinga teigti, jog mes būtume paveikę tas visuomenės dalis, kurios yra susibūrusios į kaimynines — priešybines ar varžybines — grupes. O faktas, kad kai kurios iš jų bandė įpilietinti frontininkų vardą kaip pravardžiavimą ar keiksmažodį, rodo ne tiek mūsų galimas paklaidas, kiek jų baimę ir pavydą, jog mūsų pastangos ir apraiškos yra tikslingos ir užgožia kitų veiklą, ko paliesta kai kurių savimeilė nepakenčia.

Skaityti daugiau: DIRBKIME IR BUDĖKIME!

SOVIETINĖ SOCIOLOGIJA

ANTANAS MUSTEIKIS

I. KETVIRTASIS MATMUO

Kalbėti apie bet kokią mokslo šaką, kultivuojamą Sovietijoj, yra keblu dėl daugelio priežasčių. Aplamai svetimą visuomene bei kultūrą pažinti nėra lengva; tuo labiau, kai toji visuomenė yra uždara, tad turinti tikslą ką nors slėpti ar klaidinti, net ir dabartiniu vad. „atvirumo" metu. Gilesnė jos pažintis galima tik neįprastu priėjimu, kurį aš, nepretenduodamas į originalumą, pavadinčiau ketvirtuoju matmeniu.

XXXI studijų savaitėje. Viršuje— rimtos paskaitos metu, apačioje — prieš išvažiuojant namo, reikia ir nusifotografuoti. Nuotr. V. Maželio.

Tris matmenis visos tautos bei kiltys daugiau ar mažiau tapačiais tikslais bei būdais naudoja, kai suvokia ar apsprendžia savo tikrove. Visiems „žemėnams" (žemės gyventojams) aišku, kad objektas (pvz., geometrinė figūra, namas, gyvulys ir t.t.) turi aukštį, plotį ir gylį. (Marsiečiai, jei jie egzistuoja, gali vartoti kitos rūšies matmenis...), žmogui pilniau suvokti tačiau šių fizinių elementų gali nepakakti, nors ir jie kartais praverčia. Tad profesijos žmogų gali apibrėžti kiti elementai: išsimokslinimas, praktika ir profesinė etika. Šių elementų bei matmenų skaičius gali mažėti ar didėti pagal reikalą, tačiau kiekvienu atveju jie yra elementarūs, t.y. akivaizdūs, įprasti, „įsisavinti", mažai besikeičiantys, netoli nukrypstantys nuo tradicinių įpročių ir nereikalaujantys didesnių pažinimo pastangų. Dažniausiai šių matmenų kasdienos tarpasmeniniame ir tarptautiniame santykiavime bei bendravime pakanka, kad susižinotume ir „civilizuotai" egzistuotume. Tačiau dažnos tautos kultūra turi ir kitų elementų, ne tiek visuotinių, ir tie tik jai vienai būdingi. Tokių „gryna akimi" nepastebėsi, tad juos gali atskleisti — atmatuoti ne eiliniai, o ypatingasis — ketvirtasis matmuo.

Skaityti daugiau: SOVIETINĖ SOCIOLOGIJA

LENKIJOS ĮVYKIŲ ATGARSIAI PABALTIJY

VYTAUTAS VARDYS

Sutrumpintai versta ir sulietuvinta iš dr. Vytauto Vardžio straipsnio, spausdinto „Problems of Communism", July-August 1983, Vol. XXXII, psl. 21-34. Vertė Gytis Liulevičius.

Prof. dr. Vytautas Vardys skaito paskaitą XXXI studijų savaitėje, kurios įdomiai klausosi savaitės dalyviai (kitam puslapy). Nuotr. V. Maželio.

KOKIĄ gilesnę įtaką Pabaltijo kraštams yra turėję Lenkijos neramumų įvykiai, prasidėję 1980 rugpjūčio mėnesį? Socialiniai mokslai nepajėgia preciziškai išmatuoti vieno kurio krašto įtaką kitam, gi šiuo atveju padėtį dar labiau komplikuoja negalėjimas gauti pilnų empirinių duomenų. Dėl šių duomenų stokos reikia remtis kremlinologine analize, pasinaudojant sovietiniais šaltiniais ir juos papildant Vakarų žurnalistų bei keliautojų reportažais bei sovietinių disidentų savilaida.

Tačiau šitokios temos tyrinėjimas neabejotinai labai svarbus ir naudingas. Jeigu sovietų sienos — spygliuota viela, minų laukai, pasienio zonos — gali būti pramušamos ne vien vakarietiška „rock" muzika, bet ir komunistinėje Rytų Europoje kylančiomis šiuolaikinio visuomeninio „eksperimento" idėjomis, tai tokios idėjos galėtų plėstis ir Sovietų Sąjungoje ar tiksliau, jos tautinėse visuomenėse ir sluoksniuose, iššaukdamos arba bent prisidėdamos prie Sovietijos pertvarkymo arba, pasiskolinant profesoriaus Boris Meissner terminologiją, jos „vidinio atsinaujinimo" ieškojimo. Jei šitokia idėjų kelionė neįmanoma, tai tikėjimasis taikios vidinės sovietinės raidos į žmoniškesnę ir politiškai tolerantiškesnę visuomenę turi blėsti, patvirtinant sovietinės sistemos užsispyrusį konservatyvumą.

Skaityti daugiau: LENKIJOS ĮVYKIŲ ATGARSIAI PABALTIJY

Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai)

Dar niekur nespausdinti Jasmanto-Maceinos eilėraščiai

LĖLYTĖ

Išaugau, motin, batelius.
Pirštus jie man nugėlė.
Vai tai nuliūs, labai nuliūs
Lėlytė mano pūstžandėlė.

O būdavo tie vakarai
Tokie miegūstai saldūs.
Kryželį skubų padarai,
Ir jau nuščiūva visos maldos.

Išaugau, motin, batelius,
Ir naktys taip prailgo.
Kažkas lyg beldžia vartelius,
Lyg kuždąs tarp sodelio smilgų.

Skaityti daugiau: Antanas Jasmantas — Lėlytė, Piršlys (eilėraščiai)

MACEINOS AKADEMIJA ČIKAGOJE

Kai šis žurnalo numeris pasieks savo skaitytojus, bus jau beveik priartėjusios ir metinės nuo a.a. prof. Antano Maceinos mirties. Jis mirė 1987 sausio 27. Tad ir vėl skiriame bent keletą puslapių prisiminti vieną iš įžymiausių mūsų filosofų, daugelio knygų autorių ir giliai įžvelgiantį poetą.

Akademijos dalyviai klauso paskaitų. Pirmoj eilėj matyti A. Rudis, V. Skuodis, V. Kleiza, A. ir J. Damušiai, J. Girnius, kun. J. BoreviČius. Gretimam puslapy, viršuj— dr. Kęstutis Skrupskelis skaito paskaitą Maceinos akademijoje, apačioje dr. Juozas Girnius irdr. Antanas Razma. Nuotr. A. Razmos.

Rugsėjo 20 Čikagoje visas sekmadienio popietis buvo paskirtas prof. Antano Maceinos atminimui. Jis buvo pradėtas šv. mišiomis, kurias Jaunimo centro didžiojoje salėje atnašavo kun. dr. K. Trimakas, kun. J. Borevičius ir kun. dr. V. Rimšelis. Giedojo specialus choras, vadovaujamas M. Prapuolenio, skaitymai — A. Zailskaitės ir J. Baužio. Pamaldos buvo gražiai suplanuotos ir pilnai salei dalyvių sudarė iškilmingą įspūdį.

Po trumpo svečių atsigaivinimo kavinėje, vėl buvo renkamasi į didžiąją salę akademijai. Ją savo žodžiu pradėjo dr. Antanas Razma, rengimo komiteto pirmininkas. Pirmasis kalbėjo neseniai iš Lietuvos atvykęs Vytautas Skuodis. Jis tik dabar sužinojęs apie Maceinos mirtį, bet Maceinos raštai jam buvo gerai žinomi Lietuvoje, kur jis juos net perrašinėdavo mašinėle, ir KGB tai panaudojusi kaip inkriminuojančią medžiagą.

Skaityti daugiau: MACEINOS AKADEMIJA ČIKAGOJE

ANTANAS MACEINA IR JO NEPASAULĖŽIŪRINĖS POLITIKOS SAMPRATA

ANTANAS SABALIS

Lietuvių fronto bičiuliams Maceina yra jų ideologas. Ideologu jis tapo dėlei visos eilės priežasčių, bet ypatingai dėka tos garsiosios, audrų sukėlusios, nepasaulėžiūrinės politikos. Nors nuo tos ,,audros" jau bus praėję dvidešimt metų, vienok nepasaulėžiūrinės politikos idėja dar daugeliui yra nesuprantama, gi naująjai kartai — net nežinoma. Todėl nors trumpai verta ją peržiūrėti, pasiaiškinti, prisiminti. Ši idėja galbūt geriausiai supažindina mus su Maceinos mąstymu ir bandymu šį mąstymą pritaikyti žmonių gyvenime.

Greitesniam šios nepasaulėžiūrinės politikos minties supratimui reikia išsiaiškinti tris definicijas: 1) pasaulėžiūra, 2) kultūra ir 3) politika arba valstybė. Šios pastarosios atveju Maceina dažniausiai vartoja žodį „politika", nors kiti vartoja „valstybę".

Pasaulėžiūra

Pasaulėžiūra yra individualaus žmogaus gyvenimo filosofija. Tai yra pačios brangiausios, iš individualios žmogaus sielos išplaukiančios mintys, pagal kurias jis susidaro savo vertybių skalę ir pagal kurias jis gyvena. Tai tikrai iš pačių sielos gelmių plaukianti filosofija, ir jos ypatybė yra ta, kad kiekvienas žmogus ją turi: ar sąmoningai ar ne. Labai gera šią filosofiją ugdyti sąmoningai, tačiau ir nesąmoningai ji pas žmogų yra; mes kiekvienas, kad ir nesuvokdami, kasdien darome sprendimus pagal tam tikrą vertybių gradaciją, teikdami vieniems reikalams pirmenybę, o kitus — atidedami į šalį. Taigi pasaulėžiūra plaukia iš žmogaus sielos ir yra nepaprastai individualus dalykas. Galima tiesiog sakyti, kad kiek yra pasaulyje žmonių, tiek yra ir pasaulėžiūrų. Kadangi tai yra individo sielos reiškinys, Maceinai tai yra šventas ir labai brangus daiktas.

Skaityti daugiau: ANTANAS MACEINA IR JO NEPASAULĖŽIŪRINĖS POLITIKOS SAMPRATA

LIETUVIŲ FONDO IDĖJAI 25 METAI

KAZYS AMBROZAITIS

Šio šimtmečio pradžioje lietuviai imigrantai Amerikoje organizavosi ekonominiais ir religiniais pagrindais. Patriotiniai motyvai reiškėsi savaime, nes juos jungė lietuviško kraujo giminystė ir palikto krašto nostalgija. Tačiau jų suorganizuoti susivienijimai didesnių planų ateičiai neturėjo, daugumoje stengėsi patenkinti dienos reikalavimus. Paskutinioji pokarinė išeivija skyrėsi tuo, kad ji dar pridėjo politinius motyvus aktyviai siekti Tėvynei laisvės ir tiesti veiklos planus tolimesnėn ateitin.

Per paskutinius keturius dešimtmečius lietuviškoji išeivija keitėsi. Tą pasikeitimą buvo galima ryškiai stebėti kas dešimtmetį. Pirmame dešimtmetyje visiems rūpėjo įsikurti, organizuoti lituanistinį švietimą, organizuoti Lietuvių Bendruomenę ir kitas organizacijas. Antrame dešimtmetyje klestėjo kūryba, organizacijų varžybos, atsirado įvairių premijų. Trečiasis dešimtmetis dar irgi davė kūrybos, jautėsi organizacijų subrendimas, klestėjo masiniai renginiai, nors jau tuo metu pradėjome netekti daugelio kūrėjų, dar iš Lietuvos atvykusių mokslininkų. Paskutinis dešimtmetis jau rodo aiškius pavargimo ženklus: labai sumažėjo lituanistinės mokyklos, sumenko kūryba, pergyvename jaunimo neįsijungimą į lietuvišką veiklą.

Veiklai visuomet trūko finansinės paramos. Finansų organizavimas vyko pamažu. Prieš trisdešimt metų lietuviški fondai buvo tik svajonė. Pirmuoju ir vyriausiu fondu reikia pripažinti Bendrą Amerikos Lietuvių Fondą (Balfą), kurio tikslas buvo atgabenti kiek galima daugiau lietuvių Amerikon. Jo reikšmė dar ir šiandien nedaug tesumažėjo. Vėliau pradėjo kurtis atskirų organizacijų fondeliai. Vienu iš pirmųjų buvo Ateitininkų Šalpos Fondas, kurį organizavome kartu su prel. J. Balkūnu, Petru Minkūnu, Vincu Šmulkščiu, dar talkinant Juozui Laučkai, P. Vainauskui ir kt. Šis fondas pradėjo veikti 1951 metais, sėkmingai veikia ir dabar. Jo tikslas tada buvo remti studijuojantį jaunimą. Be daugelio knygų leidimo, sporto ir kt. fondelių, išimtinai pažymėtinas Į Laisvę Fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, kuriam vardą nukalė dr. V. Vardys ir kuris buvo suorganizuotas 1960 metų antroj pusėj. Idėja paremti kūrėjus ir parūpinti knygų, kurios reikalingos išeivijai ir kurių negalima spausdinti okup. Lietuvoje, buvo jau seniai keliama dr. J. Girniaus, J. Brazaičio, dr. V. Vardžio, kun. A. Balčio, St. Daunio, A. Barono ir kitų. Buvo nusistatyta parūpinti rankraščius ir kiekvienais metais išleisti bent vieną knygą. Entuziazmas šiam darbui buvo didelis, buvo išleista iki šiol devyniolika labai vertingų knygų ruošiama išleisti ir daugiau. Jau pradžioje, tik ką išleidus Bradūno redaguotas Mačernio „Vizijas” ir dr. J. Girniaus „Tauta ir tautinė ištikimybė”, remiantis gausiu pritarimu, Į Laisvę Fondo valdyboje kilo idėja tą fondą išplėsti iki 100 tūkstančių ar net iki 300 tūkstančių, kad būtų galima užsimoti didesniems kultūriniams darbams. Šalia dr. V. Vardžio valdyboje buvo ir dr. A. Razma, kuris kėlė mintį lietuvių milijoninio fondo ir kurį entuziastingai rėmė Aloyzas Baronas. Dr. Razma tvirtino, kad milijoninis fondas esąs įmanomas, jeigu būtų rasta plati bazė visuomenei patenkinti, nes reikią tik tūkstančio aukotojų, kurie paaukotų po tūkstantį dolerių. Šiai „nerealiai" minčiai pradžioje nepritarėme, nes tai atrodė jaunų žmonių svajonė.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FONDO IDĖJAI 25 METAI

Iš 600 metų perspektyvos

V. AKELAITIS

Lietuvos krikšto 600 metu jubiliejaus proga mūsų spaudoje buvo gausybė įvairių straipsnių, pasisakymų ir pareiškimų. Kai kuriuos jų net skaityti nusibodo. Mūsų veiksniai ir organizacijos taip pat pasireiškė įvairiomis rezoliucijomis bei memorandumais. Nebereikėtų prie šios Lietuvos krikšto temos begrįžti, tačiau su ja susiję yra kai kurie klausimai, kuriuos čia bandysime paliesti.

Jubiliejinio minėjimo laivas jau pačioje pradžioje užplaukė ant seklumos. Buvo garsiai reiškiamo nepasitenkinimo, kad minėsime Jogailos, tapusio Lenkijos karaliumi, vykdytą Lietuvos apsikrikštijimą, atnešusį lietuvių tautai tiek daug tautinių ir valstybinių skriaudų ir nesėkmių, užmiršdami ankstyvesnį Mindaugo krikštą. Labai suprantama, kad lietuviams Mindaugo krikštas daug malonesnis: jis ne tik įvyko beveik pusantro šimto metų anksčiau, bet buvo savarankiškas, be jokių kaimynų pagalbos. Jis sutapo su Mindaugo vainikavimu Lietuvos karaliumi ir tuo pačiu Lietuvos valstybės formaliu įkūrimu. Tad Mindaugo krikštą minėti yra verta ir prasminga.

Skaityti daugiau: Iš 600 metų perspektyvos

VARDAI IR ĮVYKIAI

Lietuvoje padėtis negerėja: į gerąją pusę pasikeitimų nematyti nei žmogaus teisių ar religijos persekiojimo srityje, nei buitiniame gyvenime. Tai liudija neseniai apsilankiusieji Lietuvoje, tai patvirtina ir vos prieš keletą mėnesių iš Sibiro tremties ir iš Lietuvos į Ameriką atvykęs doc. Vytautas Skuodis su šeima.

Skuodžių atvykimas gyvai jaučiamas visoje išeivijos veikloje. Jie visur kviečiami dalyvauti ir kalbėti. Vytautas Skuodis liudijo JAV Kongreso rūmuose, dalyvavo Vliko seime Montrealyje, LB politinėje konferencijoje Washing-tone. Jis dažnai kalba įvairiuose miestuose, didesniuose ar mažesniuose renginiuose. Jo mintys aiškiau atveria ir išaiškina tikrąją padėtį Lietuvoje.

Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI

ESTAI NEPASIDUODA

Atvykėlio pasakojimai

Švedijos estų laikraštis Eesti Paevaleht paskelbė pasikalbėjimą su neseniai Stockholme įsikūrusiu Talino demonstracijos organizatorium ir buvusiu politiniu kaliniu Tiitu Madissonu apie tautinį pasipriešinimą Estijoje ir kitose Pabaltijo valstybėse. Jo pasakojimas atskleidžia dabartinę įvykių raidą.

Pasibaigus Estijos partizanų kovoms, šeštojo dešimtmečio pabaigoje veikė gausios estų jaunimo pogrindžio grupės, apie kurias Vakaruose praktiškai nieko nežinoma. Jos neturėjo jokių ryšių su užsieniu ir nieko negalėjo perduoti į Vakarus. Jau tada pogrindžio veikloje reiškėsi šiandien gerai žinomi estų teisių gynėjai Martas Nikius, Ennas Tartas, Eerikas Udamas.

Vėliau pogrindyje susikūrė du „sąjūdžiai": Estų tautinis frontas ir Estų demokratų sąjūdis. Pirmajam vadovavo Mattis Kiirendas, Varatas ir Kalju Matikas, antrajam — Soldatovas ir Juškevičius. šie du sąjūdžiai davė pradžią dabartiniam estų pasipriešinimui. Jis susikonsolidavo 1977 metais, kai susikūrė Tautinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos komitetas, kurio tikrasis steigėjas, pasak Tiito Madissono, buvo Viktoras Petkus. Estams atstovavo Martas Nikius, Ennas Tartas ir jų draugai, latviams — Calitis ir Žiemelis.

Skaityti daugiau: ESTAI NEPASIDUODA

XXXI STUDIJŲ SAVAITĖ

Apie praėjusios vasaros Lietuvių Fronto bičiulių studijų ir poilsio savaitę Dainavoje jau buvo išsamiai rašyta mūsų spaudoje (A. Bagdonas rašė Drauge, J. Kojelis — Darbininke, V. Rociūnas — Tėviškės Žiburiuose), tad čia pasitenkinsime tik faktų paminėjimu, kai kuriais komentarais ir nuotraukomis.

Pati svarbiausia kiekvienos tokios savaitės dalis yra paskaitos ir pranešimai. Studijinės dalies planavimas nėra lengvas. Rengėjams visuomet susidaro problemų, norint gauti paskaitininkus ir rasti jiems patogiausią laiką. Dažniausia prelegentai pageidauja atvažiuoti savaitės pabaigoje, kada ir klausytojų — dalyvių skaičius yra didžiausias. Tad dažnai atsitinka, kad savaitės pradžioje pusdienis ar kitas turi daugiau laiko poilsiavimui, o didžiuma paskaitų ar pranešimų suspaudžiama į savaitės pabaigą. Panašiai buvo ir šios vasaros savaitėje. Kaip šią problemą išspręsti? Per bičiulių organizaciniams reikalams skirtą posėdi tuo klausimu buvo ir naujų siūlymų: rengti tik praplėstus studijinius savaitgalius, rengti didesnio masto akademinio pobūdžio stovyklas kartu su kitomis grupėmis. Tačiau norinčių suderinti studijinę dalį su poilsiu, kaip ligi šiol, buvo gal didesnė dalis. Tik reikėtų bičiulius raginti atvykti visai savaitei, o ne vien savaitgaliui.

Vaizdai iš XXXI studijų savaitės Dainavoje. Toronto ,, Sutartinė" — iš kairės: seserys Gurklytės, N. Benotienė, D. Pargauskaitė.
Dailininkės: S. Smalinskienė, M. Ambrozaitienė,L. Palubinskaitė, O.    Baužienė, N. Palubinskienė.
Tėvynės vakaro atlikėjos: V. Bublytė, I. Nelsaitė, V. Duobaitė, A. Bankaitytė, D. Petrulytė.
Savaitėje keletą dienų praleidęs LKD pirm. A. Rudis (dešinėje) su bičiuliais ,,frontininkais”. Nuotr. V. Maželio.

Skaityti daugiau: XXXI STUDIJŲ SAVAITĖ