_files/I-Laisve-1960-20(57)-1.jpg)
T U R I N Y S Kovas. 1960. nr. 20 (57)
Juozas Brazaitis: Žmonės ir idealai laiko tekėjime 1
Leonardas Dambriūnas: Mūsų visuomeninė veikla
15-kos metų perspektyvoje .................. 12
Aloyzas Baronas: Rašytojas Vergijoje ............ 22
Jonas Budrys: Lietuvos teisės į Klaipėdos kraštą 25
Julius Vidzgiris: Lietuviškas laisvojo pasaulio
ir Sovietų propagandos dialogas ............ 28
Lietuvos rūpesčiai ir laimėjimai Vatikane ....... 39
Tesuplevėsuos trispalvė pakastiems partizanams .. 41
J. Diržys: Lietuvos miškai dabar ................ 42
Darbai ir Idėjos: ............................ 47-64
Lietuvos vaizdas tik ką atvykusių į Ameriką akimis.
Lietuva 20 m. vergijos replėse
Lietuvių bendruomenėje: Lietuviai studentai provokuoja likimą,
Amerikos liet. kat. kongresas.
Idėjos spaudoje: Jaunų akademikų karas
Vardai Įvykiuose.
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1960 20(57)
_files/I-Laisve-1960-20(57)-4.jpg)
1960 M. KOVAS NR. 20 (57)
JUOZAS BRAZAITIS
LAIKO tėkmėje upės vandenys atšrias uolos nuolaužas paverčia apskritučiais akmenėliais ir smiltim.
Laiko tėkmėje lietuviai išeiviai galėjo pavirsti kuo kitu, nei jie buvo išeities taške.
Iš daugelio lietuvių, esančių išeivijoje, tremtyje, emigracijoje, sustojama čia prie vieno jų tipo. To, kuris jaučiasi išneštas į reliatyviai saugų krantą, tačiau nenustoja regėjęs už savęs palikusios ir dar tebevykstančios dramos; joje dalyvavo jis ne statistu, stebėtoju, bet aktyvioje rolėje... Tai jau praeitis — poros ar pusantros dešimties metų praeitis. Tos praeities prisiminimas padeda suvokti save naujoje dabarties padėtyje ir nusiteikti akivaizdoje miglotos ateities.
Tokią kultūrą brangino ir norėjo ją pritaikyti savai tėvynei. Savąsias jėgas ir skyrė kovai už Vakarus, kai Vakarai susirungė su Rytais Lietuvos scenoje.
Vakarų pasitraukimas iš tos scenos jį padarė tremtiniu, emigrantu. Nuo to pasitraukimo susvyravo jo tikėjimas Vakarų jėga, kokia juos buvo laikęs su vaikišku nuoširdumu. Tačiau jam liko tikėjimas, kad Vakarų atsitraukimas galįs būti tik taktinis ėjimas ir kad jo tėvynei tik “laikinai nepriklausomybė sutrukdyta” (Rooseveltas). Tremtinys norėjo būti ir toliau dalininku kovos už Vakarų idealus, tarp kurių buvo ir jo tėvynės laisvė, dalininku kovos iš naujų pozicijų.
Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR IDEALAI LAIKO TEKĖJIME
Poezija iš Lietuvos
Kažin kur tirpsta žvakės,
Vargonai tyliai groja.
Su meile žvelgia akys
Iš spindinčio altoriaus.
Į viršų kyla rankos
Su Duona ir su Vynu,
O čia dangus nublankęs,
Takelis per pusnyną.
Ir tundrų eglės juodos,
Tartum, vienuolės klūpo.
―Suteik jėgų, paguodos,
Pamėlę šnabžda lūpos.
Eilėraščio autorius 8 m. kentėjo Sibire, dabar grąžintas.
LEONARDAS DAMBRIŪNAS
ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ
Pralaimėjimai Vatikane ir Amerikoje * Lietuvos klausimas Jungtinėse Tautose * Mažoji Lietuva ir kumštis į stalą * Vienybė ir logika
Sukakus penkiolikai metų mūsų kovos dėl Lietuvos laisvės atgavimo, susidaro šiokios tokios perspektyvos mūsų nueitam keliui peržvelgti bei jam vertinti ir nužymėti gairėms veiklai ateityje.
Praėję metai mūsų visuomeniniame gyvenime buvo, galima sakyti, politikos dominavimo metai, nes visa veikla buvo nuspalvinta politiškai. Politiniam darbui žmonių netrūko, o politinių organizacijų buvo gal net per daug. Tokį domėjimąsi politika bei aktyvų veikimą politinėje srityje reikia vertinti teigiamai, nes tai reiškia aukščiausią savo tautos reikalų sąmoningumą. Politika čia, žinoma, suprantama plačiausia prasme, kaip veikimas politinėse organizacijose ar aktyvus jų rėmimas.
Žymiausiu mūsų politinių organizacijų bei veiksnių nuopelnu tenka laikyti tai, kad buvo stengiamasi neleisti Lietuvos bylą numarinti, buvo visą laiką stengiamasi ją laikyti aktualia.
Tai daryta bendradarbiaujant su atitinkamom kitų kraštų organizacijom. Šį darbą reikia vertinti teigiamai, tačiau dideliu laimėjimu jo laikyti negalima, nes pirmyn nepažengta, tik laikytasi senose pozicijose ir tai dar nevisai atsilaikyta: mūsų pozicijos dviejuose svarbiuose frontuose faktiškai susilpnėjo. Turiu galvoj atstovybės Vatikane degradavimą ir atstovybės Washingtone “įšaldymą” laikino reikalų vedėjo titulu. Todėl ligšiolinė padėtis mūsų džiuginti negali, ir visuomenei dar ir šiandien lieka neaišku, kodėl tik tiek tegalima buvo padaryti.
Skaityti daugiau: MŪSŲ VISUOMENINĖ VEIKLA 15-os metų perspektyvoje
ALOYZAS BARONAS
(Tęsinys iš 19-to nr.)
VAIKŲ LITERATŪRA
Vaikų literatūroj be Sluckio nedaug atsirado naujų žmonių. Kaip anksčiau, ir dabar Vyt. Sirijos Gira parašo po nedidelę knygutę. Rašo Jonynas, Matutis, Kubilinskas. Be Sluckio visi vardai seni. Daugiausia rašo jaunieji, kurie Antrojo pasaulinio karo metu dar tik buvo baigę gimnazijas. Kaip minėjau, labai gabus Anielius Markevičius vaikams parašęs apysaką Šūvis miške, o gal labiausia iškilus, jau Ateities ir Ateities Spindulių žurnaluose rašęs Kostas Kubilinskas. Reikia pasakyti, kad vaikams literatūra yra gana nebloga. Žinoma yra nemaža kūrinėlių, kuriuose apsčiai komunistinių aktualijų, kaip visokių leninų, gegužės pirmųjų ir spalių, tačiau yra nemaža ir grynai vaikiškos, jokiai propagandai nepajungtos, literatūros. Iš jų išsiskiria Kubilinskas, šiais metais už vaikiškas knygutes Buvo buvo kaip nebuvo, Kortų namelis ir Grybų karas laimėjęs augščiausias premijas. Eilėraščiai sklandus, ir čia su juo tegali susilyginti nebent tik jo mokytojai L. Žitkevičius ir Vytė Nemunėlis, kurie, reikia pasakyti, čia nedaug vaikams parašo. Knygutės dažniausiai gerai išleistos, neblogai iliustruotos ir skoningos. Tenka pripažinti, kad mes čia tremtyje vaikų literatūroj toli esame atsilikę. Bent priešmokyklinio amžiaus ir pirmųjų skyrių vaikams. Rašytojai gal surastų ką nors, tačiau tėvai nenoriai vaikams knygas perka ir nenori vargti su jais, kad šie skaitytų.
Skaityti daugiau: RAŠYTOJAS VERGIJOJE
LIETUVOS VALSTYBEI KURIANTIS
JONAS BUDRYS
JonasBudrys, šiais metais atšventęs 70 metų sukaktį, yra veteranas diplomatas, Lietuvos generalinis konsulas New Yorke. Prieš 1928 m. pradėdamas diplomatinę karjerą, yra buvęs Klaipėdos krašto gubernatorium, Lietuvos kariuomenės gen. štabo kontražvalgybos viršininku. 1923 m. vadovavo Klaipėdos krašto sukilimui už prisijungimą prie Lietuvos.
Laikas bėga. Kažin ar suspėsiu parašyti “atsiminimus”. O dabar atsiminimų gadynė. Rašoma čia ir anapus — Krašte. Kai ką svarbu palikti ateičiai.
Štai ir dabar laiks nuo laiko kai kurie “Memelanderiai” bando reikšti pretenzijas į Rytprūsius ir net Klaipėdą, nors tuo ir gerokai kliudo dabartinės Vokietijos politikai.
Tenka prisiminti, kad pirm galutino išsprendimo Klaidėdos likimo, Vokietija jau turėjo savo pašonėje Danzigo freištatą. Jau keli metai Vokietija ne tik stebėjo, bet skaudžiai jautė, kaip freištatas pasireiškia praktikoje. O antras toks Klaipėdoje žadėjo būti jai dar pavojingesnis, nes į freištato valdžios ir uosto valdymo narius pretendavo ne tik Lenkija, bet ir prieinanti prie Nemuno Sovietų Rusija. Tad mano tikslas čia paduoti kaip anų laikų demokratinės Vokietijos atsakingi politikai žiūrėjo į Klaipėdos kraštą.
Skaityti daugiau: LIETUVOS TEISĖS Į KLAIPĖDOS KRAŠTĄ
JULIUS VIDZGIRIS
VATIKANAS
* Girdima Lietuvoj ir Lenkijoj * Popiežiaus linija komunistų požvilgiu nesikeičia * Programos tautines ir religinės * Radijas ir veiksniai.
I.
Vatikano radijo laidos lietuvių kalba yra seniausios, o eilę pokario metų ir vienintelės, lietuviškosios radijo programos iš laisvojo pasaulio. Jos pradėtos tada, kai Lietuvą ištiko didžioji nelaimė — sovietinė okupacija, ir vėl atnaujinios po karo, kai vietoj išsiilgtos taikos ir laisvės Lietuva pasruvo jos gynėjų krauju.
Pirmą kartą Vatikano radijas lietuviškai prabilo šviesios atminties vyskupo Pr. Bučio lūpomis dar 1940 lapkričio 27. Šio įtakingo ganytojo pastangomis išrūpintoji valandėlė per pirmąjį bolševikmetį ir buvo jo paties vedama. Tame darbe talkino jo artimieji bendradarbiai tėvai marijonai — a. a. kun. dr. J. Vaitkevičius ir kun. dr. J. Sakevičius. Prie valandėlės išrūpinimo taipgi yra prisidėjusi ir tuo metu Romoje veikusi lietuvių draugija Lithuania.
Vėliau šios programos buvo sustabdytos. Nepatikrintomis žiniomis, tai įvykę iš dalies dėl nesusipratimo pačių lietuvių tarpe. Dėl to net buvę sunkumų joms iš naujo gauti, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKAS LAISVOJO PASAULIO IR SOVIETŲ PROPAGANDOS DIALOGAS
PROPAGANDINĖS ŽYMĖS
Postalininiais metais vakariečiai stebėtojai buvo ėmę skelbti, kad sovietų propaganda žymiai sušvelnėjo, pasidarė mažiau agresyvi ir daugiau informatyvinė. Pasikeitimų yra buvę, kaip ir iš vis sovietų gyvenime, tačiau tie pasikeitimai buvo taktiniai. Juos galima apibūdinti sekančiai: 1. nebėra tiek daug grynai politinės propagandos, 2. daugiau popieriaus ir žodžių pašvenčiama mokslo, kultūros ir meno diskusijom, 3. šiek tiek objektyvumo pasirodė žmogiškosios egzistencijos pačioje Sovietų Sąjungoje aprašymuose ir šiltesnio žmoniškumo toje informacijoje, 4. sovietų propagandistams partija leido tam tikros laisvės, diskutuojant tam tikrus filosofinius klausimus, aprašant sovietų gyvenimą arba vidaus politikos klausimus. Tai reiškia, kad propaganda nebėra tiek monotoni, bet galima išgirsti ir skaityti šiek tiek įvairesnių nuomonių. Užsienių politikoje tačiau propaganda, išskyrus kai kurį žodyną, pasiliko ta pati. Užsienių ir tarptautinio komunizmo politikoje ji yra pasilikusi ir uniforminė, neleidžianti jokių skirtumų, o taip pat ir nelabai sušvelnėjusi. Nors kartais ir išspausdinamas amerikiečius pagiriąs straipsnis, prie jo būna du amerikonus peikią. Vienoje srityje sovietų propaganda ne tik nepasikeitė, bet ir paaštrėjo — tai kovoje prieš Vakarų ideologiją.
Skaityti daugiau: SOVIETŲ PROPAGANDA DABAR
Vatikanas pastaruoju metu Lietuvos katalikus pradžiugino dviem dalykais. Prieš Kalėdas pasirodė dail. V. K. Jonyno pieštas Vatikano pašto ženklas su Lietuvos pagrindinio globėjo šv. Kazimiero atvaizdu jo 500 metų gimimo sukakčiai paminėti. Dar daugiau reikšmės tenka skirti Popiežiaus Jono XXIII laiškui, kuris neseniai paskelbtas ryšium su pernai sukakusiomis 350-siomis metinėmis nuo vysk. Merkelio Giedraičio mirties. Šių dviejų istorinių sukakčių paminėjimu Apaštalų Sostas parodė ypatingą dėmesį Lietuvos katalikams ir tuo juose sužadino dar didesnį prisirišimą, dėkingumą ir pagarbą savo dvasiniam bei moraliniam Autoritetui. Nėra abejonės, jog tuo pačiu sustiprintos lietuviškosios katalikiškosios visuomenės moralinės pozicijos tautinėje plotmėje. Nepaslaptis, jog ir mūsuose Vatikanas iš vienos pusės yra tikro pietizmo, iš kitos pusės sistematingų puldinėjimų objektas. Lietuvos pasiuntinybės prie Šv. Sosto statuso susiaurinimas buvo visų patriotiškai nusiteikusių lietuvių skaudžiai išgyventas, o jos dalyje iššaukė net labai aitrių reakcijų. Lietuvos pasiuntinio rango degradavimas ryškiai matyti iš neseniai paskelbtos žinios, kad šiuo metu prie Vatikano akre-dituotųjų 48 valstybių atstovų tarpe yra 35 ambasadoriaus rango, 11 ministerio ir 2 reikalų vedėjai (paliestieji Lietuvos ir Lenkijos atstovai).
Skaityti daugiau: LIETUVOS RŪPESČIAI IR LAIMĖJIMAI VATIKANE
VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI NETOLI VEIVERIŲ
Veiverių vidurinėje mokykloje pasibaigė pamokos. Mokiniai išsiskirstė namo. Štai į pakalniukę eina keturi dešimtokai, kažin ką kalbėdami tarpusavyje. Beeidami sustoja netoli kapų. Algis pirštu parodo kitapus plento esančią smėlio daubą ir sako:
— Štai čia, į tą eglę ir įkelsime trispalvę. Tegul čia pakastiems partizanams, nors negyviems, suplevėsuos mūsų trispalvė, už kurią jie paaukojo savo jaunystę.
Visi sutinka su ta mintimi, ir kiekvienas norėtų tą uždavinį atlikti. Ilgokai ginčijosi draugai ir nutarė, kad vėliavą iškels Algis, nes jis sumaniausias, bičiuliai juo labiausiai pasitiki. Norėtų įkelti vėliavą ir Leonas, tačiau bičiuliai paprieštarauja, ir Leonas, prikandęs lūpą, nutyla...
Temsta... pradeda snigti, iš karto smulkiu sniegu, tiesiog galima įžiūrėti kiekvienos nukritusios snaigės taisyklingą žvaigždutę, bet tolyn sniegas krenta dideliais kąsniais, purus, sulipęs, kaip vata. Algis patenkintas. Užsilipo ant kluono, nupiovė nuo kraigo kartelę, pririšo prie jos, iš užančio išsitraukęs, vėliavą — Lietuvos trispalvę su šilkais išsiuvinėta Vytim — ir, susukęs ant kartaitės, nužingsniavo tiesiog per laukus, kapų link.
Skaityti daugiau: Tesuplevėsuos trispalvė čia pakastiem partizanam
1š krašto žinios nuolat byloja apie iškirstus Lietuvos miškus ir kuro badą. Paskutiniu metu Vilniuje, Kaune ir kt malkos prakuroms pardavinėjamos mažais ryšuliukais, kurias atveža kolchozai. Kartais malkos parduodant sveriamos... Lietuvos lentpiūvėms ir statyboms miško jau porą metą kaip įsivežama iš Karelijos, Kliušinogarskio srities, kur lietuviai priversti vergiškai dirbti. Paskutiniu metu gauta šiek tiek statistinių duomenų, praskieidžiančių Lietuvos miškų likimą.
J. DIRŽYS
Miškų kiekis ir kirtimai
Lietuvos vad. miškų ūkio ir miško pramonės ministerija nuo 1957 birž. 5, yra sujungta su vyriausiąja miškų ūkio valdyba (ji tiesiogiai priklausė SSSR miškų ministerijai) ir tokia pat miškų pramonės valdyba. Jai vadovauja A. Matulionis.
Ministerijai priklauso 1,044,700 ha miško; tai sudaro 70.5% visų Lietuvos miškų. Brandžių medynų tėra 3.6%, arba 37,511 ha. Pribręstantieji miškai sudaro 81,200 ha arba 7.8%, viduramžiniai 310,400 ha, arba 29.7% ir jaunuolynai, t. y. daugiausia užsodinti po 1936 ir 1946, — 610,400 ha arba 58.9%. Prisimenam, kad 1922 brandžių medynų buvo 21%, o pribręstančiųjų — 19%, 1931 brandžių — 19,3% ir pribręstančių — 17%, 1937 brandžių — 15.4% ir pribręstančių — 17.2%, 1941 — brandžių 14% ir pribręstančių — 14%. Taigi okupantui šeimininkaujant 1950 paliko vos 6.8% brandžių medynų, ir 9.2% pribręstančių, kas iki 1956 nušeimininkauta iki 4.2% brandžių medynų ir 7.7% priaugančių; 1957 pavasarinį kirtimą įvykdžius, brandžių medynų teliko vos 3.6%. Dar kokie 3—4 metų kirtimai 1956 ribose (po 12,000 ha) ir brandaus miško Lietuvoje jau nebebus, o per 6—7 nebeliks ir pribręstančiojo. Tuomet Lietuvoje teliks tik žabynai ir menki jaunuolynai.
Skaityti daugiau: LIETUVOS MIŠKAI DABAR
Minint Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo 42 metines, valstybes sekretorius Christian A. Herter paskelbė pareiškimą:
Prieš keturiasdešimt dvejis metus Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė savo valstybinę nepriklausomybę. Šios nepriklausomybės deklaracijos buvo paremtos tvirtom valstybinėm tradicijom, kurios truko šimtmečius, nepaisant kietos priespaudos periodų. Sovietų vyriausybė buvo tarp tų, kurios anksti suteikė pripažinimą ir pareiškė atsisakanti visiems laikams nuo suverenumo teisių į naujas Pabaltijo valstybes. Tačiau po dviejų dešimtmečių laisvės Pabaltijo kraštai buvo smurtu įjungti į Sovietų Sąjungą.
Skaityti daugiau: HERTERIO PAREIŠKIMAS
Sovietų kuriamas Lietuvos vaizdas
Maskvos įsakymu Lietuvoje šią vasarą ruošiamasi triukšmingai minėti Lietuvos „išlaisvinimo“ 20 metų sukaktį. Į propagandinį darbą įjungti partiečiai, rašytojai, menininkai, muzikai, kitas aktyvas, net rusai. Propaganda vedama dviem kryptimis: vidaus rinkai ir užsieniui. Siekiama sudaryti Lietuvos vaizdas, koks reikalingas sovietams, nei jis yra tikrovėje.
Vidaus rinkai skirtoji propaganda pradėta jau praėjusiais metais Lietuvos partizanų niekinimu. Lietuvos žemėje didvyriškai žuvę Juozas Lukša - Daumantas, Julijonas Būtėnas ir kiti apšaukti banditais, iškrypėliais, nusikaltėliais, lietuvių tautos priešais. 1960 m. vasario 20 d. Vilniaus Tiesos puslapiuose prašneko J. Deksnys, buvęs aktyvus Laisvės Kovotojų veikėjas, kelis kartus iš Vakarų keliavęs į Lietuvą ir vėl grįžęs, bet paskutinį kartą nuėjęs ir nebesugrįžęs. Buvęs rezistencijos veikėjas dabar pikčiausiais žodžiais plūsta buvusius savo draugus ir bendradarbius, bet tik tuos, kuriuos liepta plūsti, kurie niekinami kiekviena proga. Nuo 1959 m. rudens Lietuvos mokykla šimtaprocentiniai įjungta į rusiškosios mokyklos tinklą ir priklausomybę. Visame krašte sustiprinta antireliginė akcija. Propaganda siekiama įtikinti augantį Lietuvos jaunimą, kuris nepriklausomos Lietuvos nėra matęs ir šiandieninės tikrovės negali palyginti su buvusia laisva praeitimi, koks skurdus ir baisus buvo nepriklausomos Lietuvos gyvenimas, kiek buvo baisių išnaudotojų ir skriaudėjų. Taip prievarta ir melagystėmis kuriamas naujas Lietuvos vaizdas.
Skaityti daugiau: LIETUVA 20 METŲ VERGIJOS REPLĖSE
MOKSLEIVIO, STUDENTES ŪKININKO AKIMIS
Nikitos Chruščevo apsilankymas JAV sudarė galimybę keliems lietuviams iš Lietuvos atvykti į šį kraštą. Sausio pabaigoje atskrido septyniolikametis moksleivis, dvidešimtuosius metus einanti studentė, o kiek vėliau be Chruščevo tiesioginės malonės atkeliavo vyresnės kartos ūkininkas, jau prieš keletą metų peržengęs 70 m. amžiaus slenkstį. Jų akyse ir žodžiuose Lietuvos vaizdas ne toks, kokį sovietinė propaganda piešia. Skirtingo amžiaus, skirtingose vietose gyvenę ir skirtingus darbus dirbę, jie vaizdžiai parodo, kokia yra tikrovė Lietuvoje. Studentė iš Vilniaus, moksleivis iš nedidelio rytų Aukštaitijos miestelio, ūkininkas iš rytų Lietuvos kolchozo.
Ūkininkas
Jis gerai atsimena caristinės Rusijos laikus Lietuvoje, jame gyvas nepriklausomos Lietuvos gyvenimo paveikslas, pirmoji sovietinė ir vokiškoji okupacijos ir partizanų kovų metai. Jis turi galimybę dabartį palyginti su praeitimi. Gyveno kolchoze, tad ir kalba apie kolchozininkų gyvenimą, palygindamas jį su buvusiu Lietuvos ūkininko gyvenimu. Kolchozuose gyvenimas pats sunkiausias. Kolchozininkas turi sunkiai dirbti nuo aušros ligi sutemos už menkiausį atlyginimą. Kolchozams vadovauja daugumoje partiečiai. Į vadovybę ateina jauni žmonės. Kur kolchozo vadovas tvarkingesnis, ten gyvenimas truputį lengvesnis. Kolchozuose drausmė kieta. Už pavėlavimą į darbą atima kelis darbadienius. Kas pavėluoja pakartotinai, tas ne retais atvejais išmetamas iš kolchozo ir yra priverstas keliauti į Sibirą duonos kąsnio užsidirbti.
Skaityti daugiau: LIETUVOS VAIZDAS
Praeito spalio 23—27 Florencijoj įvyko Italijos krikščionių demokratų partijos 7-sis kongresas, užtrukęs net 3 dienas ilgiau, nei buvo numatyta, tačiau partijos vidinio rūgimo nepašalinęs.
De Gasperi era
Krikščionys demokratai Italijoj vadovaujamą vaidmenį įgijo tik po II-jo pasaulinio karo, kai pralaimėto karo bėdų slegiamos Italijos vairą 1945 gruodyje perėmė De Gasperi, šiandien kai kieno lyginamas su Italijos kūrėju Cavouru. Nors 1946 rinkimuose į pirmąjį demokratinį Italijos parlamentą De Gasperi vadovaujami krikščionys demokratai iš 468 atstovų buvo pravedę tik 207 atstovus, De Gasperi sugebėjo prastumti krikščionims demokratams priimtiną Italijos konstituciją (būdinga, paties De Gasperi iniciatyva į konstituciją įdėtas nuostatas, draudžiąs dvasininkams dalyvauti politinėse partijose), iki 1947 gegužės vyriausybės koalicijoje turėti ir kompartiją, plačiai užsimoti žemės reformai ir kitoms socialinio gyvenimo reformoms.
Skaityti daugiau: DEMOCRAZIA CRISTIANA RŪGIMAS
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJ
Kasmet per Kalakutines įvyksta visuotinis Lietuvių Studentų Sąjungos JAV suvažiavimas, į kurį susirenka apie porą šimtų studentų.
Akademinių 1959-60metųsuvažiavimas įvyko Conrad Hilton viešbutyje Chicagoje. Penktadienis, lapkr. 27 diena, buvo skirtas beveik išimtinai organizaciniams sąjungos reikalams. Tašiau trumpai buvo pertraukta eiga padiskutuoti tema Santykiai tarp jaunimo organizacijų — kova ar bendradarbiavimas, šeštadienis buvo skirtas vien tik paskaitoms bei diskusijoms. Nagrinėtos temos buvo šitokios:Žvilgsnis ateitin, Lietuvių išeivija ir politika, Išeivis lietuvis studentas ir poeto Jono Meko paskaita. Sekmadienį buvo priimtos rezoliucijos ir uždarytas suvažiavimas.
Vienas iš svarbiausių punktų veiklos srityje — tai Lituanus leidimas, kuris iškelia įvairių problemų (redakcijos kolektyvo sudarymas ar lėšų surinkimas). Kai kurie kolegos tvirtino, kad žurnalo leidimas yra ne studentų reikalas, nes jo studentai nei prirašo nei redaguoja. Tačiau atrodo, kad šie studentai sudaro mažumą, nes buvo suvažiavimo nutarta rekomenduoti sąjungai, kad Lituanus leidimas būtų įrašytas į statutą. Kalbant apie spaudą, reikia paminėti, kad per suvažiavimą pasirodė Studentų Gairių pirmas numeris. Iš pranešimo paaiškėjo, kad planuojama ir toliau šį leidinėlį leisti žurnalo forma, ne tik kaipo sąjungos informacinį organą, bet ir tam, kad duotų progos akademiniam jaunimui pasireikšti savo mintimis bei kūryba.
Per skyrių veiklos apžvalgą susidarė įspūdis, kad skyrių veikla galėtų būti geresnė. Svarbiausi klausimai, su kuriais susitinka skyriai yra šie: kaip veiklon įtraukti jaunesniuosius studentus ir ką daryti su besireiškiančia tendencija ribotis vien pramogine veikla.
Skaityti daugiau: LIETUVIAI STUDENTAI PROVOKUOJA LIKIMĄ
Amerikos Lietuvių R. Katalikų Federacija (ALRKF) katalikiškajai akcijai apjungia visas Amerikos lietuvių katalikų draugijas. Praėjusio lapkričio 27—29 New Yorke įvyko 35-sis federacijos kongresas. Jį pradėdamas msgr. J. Balkūnas, priminęs, kad Amerikos lietuviai katalikai turi 122 parapijas, 70 mokyklų, 3 ligonines, 4 senelių prieglaudas, 5 moterų ir 4 vyrų vienuolijas, leidžia dienraštį, 3 savaitraščius, 10 mėnraščių, turi 4 spaustuves ir jaunimo stovyklavietę, padarė išvadą, kad tai sudaro didingą Amerikos lietuvių katalikų veiklos vaizdą. Nei prelatas atidarydamas, nei kongresas betgi nesigilino, ar tas fasadinis vaizdas iš tikro atitinka tą turinį, kuris yra už fasadinių duomenų. O tai labai rimtas klausimas. Fasadinis vaizdas kartais gali būti labai apgaulingas.
Federacijos paskirties samprata
Nepaisant, kur ALRKF kongresas vyktų — Bostone, Clevelande, Detroite ar New Yorke, — kiekviename kongrese justi kai kurios tos pačios nuotaikos.
Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIŲ KATALIKŲ KONGRESAS
JAUNŲ AKADEMIKŲ KARAS: PASAULĖŽIŪRA IR MOKSLAS NAUJI PASAULĖŽIŪRINĖS KOVOS RĖMAI * OPOZICIJA PRIVAČIOM MOKYKLOM IR KĄ JI REIŠKIA ŠIANDIEN * KATALIKYBE, LAISVE IR KULTŪRA * BAŽNYČIA IR PILNUTINE DEMOKRATIJA * AKADEMINIS JAUNIMAS IR POLITIKA
Apie pasaulėžiūrą ir mokslą
I. Akademikai išėjo į pasaulėžiūrinį „karą“! Didieji mūsų dienraščiai stambiom antgalvėm turėtų skelbti šį faktą, tiek duodantį vilties ir tiek šviežų. Duodantį vilties, jog Vakaruose mokslus ėjęs jaunimas dar nepasidarė apatiškas idėjom (Lietuvių Studentų Sąjungos suvažiavimo diskusijose taipgi gvildenta mintis), šviežų, nes visai nesirūpinantį „veiksnių“ tarpusavio puolimais, bet idėjos vieta gyvenime ir visuomenėje. Šiuo kartu oponentai randami žurnale ir studentų skyriuje dienraštyje. Į jauno filosofijos daktaro Vytauto Donielos strp. „Mokslas ir Pasaulėžiūra“ naujai pasirodžiusiame žurnale Metmenyse (No. 1, 1959) atsiliepė Andriaus Pykalio slapyvarde Akademinėse Prošvaistėse (dienraščio Draugo studentų skyriuje 1960 sausio 30) strp. „Nusifilosofavęs filosofavimas“. Jaunas filosofijos daktaras karštai ir dinamiškai įrodinėja, jog mūsų visuomenėje esą grupių, kurios norinčios įvesti totalitarizmą, palenkiant mokslinius tyrimus oficialios pasaulėžiūros reikalams ir tikslams. „Ir jei pasaulėžiūra, politinėms aplinkybėms palankiai susidėjus, tampa ‘oficialiąja pasaulėžiūra,’ ji naudoja jėgą išsaugoti ir sustiprinti savo prioritetui. Ji tada siaurina mokslo ribas, paskelbia kai kurias gyvenimo sritis taboo, ji slepia ir falsifikuoja faktus, kurie jai prieštarauja ir todėl yra nepatogūs“. Aiškindamas, jog pasaulėžiūrininkų atstovaujamą mokslo ir pasaulėžiūros santykį galima esą išreikšti trumpu silogizmu (,,a) mokslas yra kultūrinė veikla, b) kultūrinė veikla yra pasaulėžiūros dalykas, vadinasi, c) mokslas yra pasaulėžiūrinis dalykas“), jisai atakuoja tą sampratą, teigdamas, jog tokį silogizmą galėję sustatyti tik filosofai, nesupratę, kas yra kultūra, ir todėl neišskyrę meno nuo mokslo. Apgailestaudamas šitai Doniela pataiso silogizmą sekančiai: ,,a) mokslas yra dvasinė veikla, b) menas yra pasaulėžiūrinis“. Šitaip sustatęs argumentą, jisai neatranda, kad mokslas turėtų paklusti pasaulėžiūrai.
Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE
Prisiunčiu čekį $4.00 Į Laisvę prenumeratos. Gruodžio nr. gavau ir perskaičiau. Manau būtų naudinga skelbti bibliografinę medžiagą iš Lietuvos. Galėtume tada pasverti kokiomis temomis mūsų okupuoti broliai rašo ar verčiami rašyti ir susidarytų šioks toks vaizdas jų intelektualinio gyvenimo. Šalia to, nejau jūsų redaktoriai nespėjo peržvelgti gyvenimą Lietuvoje už 1959 metus ir tik pasivijo 1958-tus. Peržvalga įdomi, kad ir pavėluota — bet mes, lietuviai, vis vėluojame.
Vyt. Širvydas Norton, Vermont
Gavau Į Laisvę Nr. 19. Perskaičiau nuo viršelio iki viršelio. Puikus.
Dr. Z. Prūsas, Chillocothe, Ohio
Skaityti daugiau: LAIŠKAI
Rašytojas Marius Katiliškis šių metų pradžioje laimėjo Montrealio Akademinio sambūrio kas du metai skiriamą Vinco Krėvės vardo literatūrinę premiją už savo 1958 m. išleistą beletristinį veikalą Išėjusiems negrįžti.
M. Katiliškis gimė 1915 m. rugsėjo 15 d. Su prozos kūriniais spaudoje pradėjo reikštis 1932 m. Prieš tai yra rašęs ir spausdinęs poezijos. Ši jo „nuodėmė“ nedaug kam težinoma. Nepriklausomoje Lietuvoje bendradarbiavo Naujojoje Romuvoje ir kituose laikraščiuose. Prieš pat antrąją bolševikų okupaciją buvo atidavęs spaudai novelių ir apysakų rinkinį Seno kareivio grįžimas, kurio rankraštis žuvo besitraukiant iš Lietuvos.
Vokietijoje už pirmąjį atspausdintą novelių rinkinį Prasilenkimo valanda 1948 m. M. Katiliškis laimėjo Skaitytojų literatūros premiją.
Atvykęs į Ameriką 1949 m. čia išleido novelių romaną Užuovėją (1952 m.) ir romaną Miškais ateina ruduo(1957 m.), kuris buvo atžymėtas Lietuvių Enciklopedijos literatūrine premija, ir jau minėtąjį kūrinį Išėjusiems negrįžti.
Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE
Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS
Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Vic. A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic.
Britanijoje: J. Bružinskas, 46 Springeliffe, Brandford 8, York’s.
Italijoje: dr. Z. Ivinskis, Via Brescia 16, Roma.
Jungtinėse Valstybėse :A. Salys, 6540 So. Artesian Ave., Chicago 29, Illinois. Telef.: RE 7-6621; B. Polikaitis, 15483 Ward St., Detroit 21, Mich.; J. Ąžuolaitis, 2012 N. Catalina St., Los Angeles, Calif.; A. Gaigalas, 325 Titan St., Philadelphia, Pa. Telef.; HO 7-4176. A. Vaitkus, 85 Arnold St., Waterbury, Conn; A. Sabalis, 251 Alphonse St., Rochester, N. Y. V. Rociunas, 1892 Lampson Rd., Cleveland 12, Ohio.
Kanadoje: VI. Girčys, 31 Concord Ave., Toronto, Ont. Telef.: OL 2155; J. Pleinys, 113 Cannon St., E. Hamilton, Ont. Telef.: 2-2698; J. Urbonas, 1421 Pelissie St., Windsor, Ont. Telef.: CL 6-3049.
Skaityti daugiau: Atstovybės, pranešimai
Fotografinė kopija 
BOX 
