_files/I-Laisve-1997-126(163)-1.jpg)
T U R I N Y S
Redakcijos skiltis .................................................... 2
Prezidento rinkimų belaukiant
Sumaišytų vertybių metas
Kreipimas į Lietuvos valdžią, visuomenę ir išeiviją ................... 5
Skaitytojų žodis ...................................................... 6
Dr. Vytautas A. Dambrava, Politika ir moralė .......................... 8
Jonas Kairevičius, Lietuvos politinio gyvenimo tikrovės .............. 15
Vidmantas Vitkauskas, Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje .......... 22
Arkiv. Sigitas Tamkevičius, LKB Kronikai 25 metai .................... 28
Antanas Dundzila, Rezistentas Mykolas Naujokaitis sovietų dokumentuose 32
Vidmantas Valiušaitis, Bernardo Brazdžionio sukakties paraštėje ...... 40
Janina Semaškaitė, Kur supasi žemė ir šlama šimtametės liepos ........ 43
Zenonas Jaška, Praeities aidai dabartyje ............................. 50
Edmundas Arbas, Laisvės kovų pėdsakais per Suvalkiją ................. 54
Juozas Baužys, 41-ji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje ............ 58
Juozas Baužys, Lietuva XXI amžiaus išvakarėse, Jurbarkas ............. 66
Los Angeles politinio savaitgalio vaizdai ............................ 72
Danutė Juknevičienė, Juozo Lukšos fondo stipendijos .................. 73
Paminklinė lenta Julijonui Būtėnui ................................... 75
Žmonės ir įvykiai .................................................... 77
Atsiųsta paminėti .................................................... 80
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1997 126(163)
REDAKCIJOS SKILTIS
Artėjantys prezidento rinkimai suteiks progą įvairiai nupiešti kandidatų portretus ir jų charakterius. Reikia laukti, kad tuose gražuolių” rinkimuose šį kartą balsuotojas apsispręs ne už gražiai atrodantį kostiumą, bet pagalvos, kuriuo kandidatu galima pasitikėti.
Visi JAV prezidentai, nuo Woodrow Wilson iki dabartinio, naudojo ir tebenaudoja ekonominį spaudimą sprendžiant užsienio, o taip pat ir vidaus politikos problemas. Tačiau tokiomis sankcijomis paremta politika problemų neišsprendžia. Dažnai tie, kurie ekonomiškai buvo paspausti, lieka ilgalaikiai priešai, kiti, kurie gavo bilijonus, pasidaro laikini draugai, išaugdami kartais į pabaisas ir nesiskaitydami su šelpėjais.
Tiek užsienio, tiek ir vidaus politikos svyravimai valstybėje dalinai priklauso nuo pačių piliečių nuotaikų ir reikalavimų. Kokios tos nuotaikos dabar Lietuvoje, ko reikalaujama iš prezidentinių kandidatų, tuo pačiu iš tolimesnių valstybės politikos ėjimų? Gal į kandidato asmens moralę turėtų būti kreipiamas dėmesys?
Skaityti daugiau: PREZIDENTO RINKIMŲ BELAUKIANT
Šiemet suėjo 25-eri metai nuo įvykio, kada 1972 m. gegužės mėnesį Kauno teatro sodelyje, apsipylęs benzinu, susidegino devyniolikmetis Romas Kalanta. Jo paskutinis šauksmas „Laisvės Lietuvai!”, nuaidėjęs per visą pasaulį, Lietuvos žmonėms įžiebė laisvės viltį, jaunimą išvedė į gatves demonstracijoms prieš okupantą. Partizanų kovos pasipriešinimas jau buvo užsibaigęs, bet Kalantos aktas buvo naujas vilties blykstelėjimas, parodęs, kad idealistinė jaunimo dvasia dar nepalaužta. Vėliau tai įrodė ir Baltijos kelias, ir tragiškoji Sausio 13 naktis bei Medininkų įvykiai.
Laisvės sulaukėme... Žygiuojame dabar į Europą, veržiamės į pasaulį, visais būdais bandome jį prisivyti. Ir nebejaučiame, kaip užmarštin nugrimsta anksčiau buvę Tautos didvyriai— tūkstančiai partizanų, LKB Kronikos kūrėjai, atskiri kovotojai. Štai BNS žinių agentūros pranešimu, Romo Kalantos 25-rių m. susideginimo sukakties minėjime Kaune „dalyvavo mažiau nei 100 žmonių... tik pagyvenę amžiaus žmonės ir nebuvo matyti nei moksleivių, nei jaunimo organizacijų atstovų”. Dažnai girdima taip pat, kad daugelyje mokyklų nebeprisimenama Vasario 16-toji ar net ir Kovo 11-toji. Esą vengiama politikos, o jaunimui juk arčiau prie širdies importuotos Valentino dienos „tradicijos”.
Skaityti daugiau: SUMAIŠYTŲ VERTYBIŲ METAS
Lietuvos Respublikos Prezidentui A.Brazauskui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V.Landsbergiui
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui G. Vagnoriui
Lietuvos visuomenei ir iieivijai
Tauta 1941 m. atkūrė Lietuvos nepriklausomybę
“Į laisvę” fondo VI studijų savaitės dalyvių nutarimas
“Į laisvę” fondas lietuviškai kultūrai ugdyti 1997 metais Lietuvoje surengė 6-ąją studijų savaitę, kuri vyko Jurbarke birželio 26-29 dienomis; joje dalyvavo keli šimtai Lietuvos, JAV, Australuos, Kanados, Venesuelos ir kitų kraštų lietuvių.
“Į laisvę” fondo Lietuvos filialo taiybos ir valdybos atstovai savo posėdyje nutarė, o studijų savaitės dalyviai birželio 29 d. pritarė paremti LR Seimo nario Algio Kašėtos ir kitų iniciatyvą - valstybiniais aktais įteisinti Laikinąją Lietuvos vyriausybę, kurią 1941 m. birželio 23 iL, reikšdama lietuvių tautos valią, Lietuvai ir pasauliui pristatė sukilimo vadovybė.
Skaityti daugiau: Kreipimas į Lietuvos valdžią, visuomenę ir išeiviją
Prisimenant partizaną Prabulį - Žaibą
Maloniai nustebino Teklės Kulvins-kienės straipsnis „Į laisvą" žurnale / Nr. 125/ apie partizanus Suvalkų krašte. Straipsnyje minimas partizanas Vitas Prabulis - Žaibas. Tai jauniausias Prabulių šeimos sūnus. Mes jį vadindavome Prabulių Vituku. Mano tėviškės laukai visu pločiu susidūrė su Prabulių laukais. Pro jų kiemo vartus ėjo geležinkelis iš Šeštokų į Suvalkus. Lenkams okupavus Vilnių, į Suvalkus traukinys daugiau nevažiuodavo ir bėgiai buvo nuimti.
Vituką pažinojau, kai jis dar buvo vystykluose. Jis galėjo būti gimęs 1921-22 metais. Jo tėtis jaunas mirė, tada mane mama, už rankutės paėmusi buvo nusivedusi į laidotuves. Vėliau su Vituku ganėme gyvulius, sueidavom pasikalbėti, rudenį, sukūrę ugnį, kepdavome bulves.
Prabulių šeimoje buvo keturi broliai, trys seserys ir našlė motina. Visi dideli patriotai. Deja, dabar Prabulių tėviškės nei pėdsakų nebėra. Viskas sunaikinta, plynas laukas. Tik traukiniai dabar jau eina į Punską, Suvalkus.
Geležinkelio pylimas ėjo iš Šeštokų pro Mockavos kaimą, mano tėviškę. Tuo be bėgių geležinkelio pylimu rusų okupacijos metais perėjo daug Lietuvos partizanų į Lenkijos pusę. Juo ėjo ir Juozas Lukša-Daumantas. Jų vedliai buvo Vitas ir Jonas Prabuliai. Bėgantieji traukiniu atvažiuodavo iki Šeštokų, o nuo ten geležinkelio pylimu pėsčiomis - į Lenkiją. Buvo maždaug 15 km kelio. Su Prabulių vyrais reikėdavo susitarti, kada ir kur pereiti sieną. Tai būdavo naktimis. Jonas Prabulis, Vito brolis, kiek žinau, buvo ištremtas į Sibirą.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
VYTAUTAS A. DAMBRAVA
_files/I-Laisve-1997-126(163)-3.jpg)
Dr. Vytautas Dambrava, Lietuvos Respublikos ambasadorius Vennezuelai ir Pietų Amerikai, skaitęs šią paskaitą ĮLF studijų dienose Jurbarke. (Nuotr. V. Maželio)
Savo teorines ir praktines pastabas apie politiką ir moralę pradėsiu klausdamas: Ar iš viso egzistuoja politinė moralė? Ar galima griežtai kategoriškai kalbėti apie etinę dimensiją realioje politikoje?
Ar politika, kuri yra ne tik teorija, technika, praktika, bet ir viena žmogaus būsenos ir elgsenos formų, tuo pačiu metu gali tilpti į moralės rėmus?
Jei į Šiuos preliminarius klausimus atsakytume teigiamai, iškils dar pora klausimų: Kokie moralės kriterijai įvedami į politikos procesą? Ir kaip tektų nuosekliai formuluoti ir derinti politikos teoriją su moralės teorija?
Ieškodami atsakymo į klausimus, pažvelkime į šiuos du problemos polius iš teorinės ir iš istorinės perspektyvos. Moralės ir politikos ryšio klausimą tenka svarstyti iš trijų pagrindinių požiūrių.
Pirmiausia - etinė integracija, pagal kurią politika ir etika yra dvi radikaliai priešingos realybės ir, renkantis vieną iš jų, aiškus pasirinkimas yra etikos, taigi moralės pusėje. Antrasis požiūris - tai politinis realizmas. Iškilus konfliktui tarp moralės ir politikos, šios pozicijos šalininkai griežtai renkasi politiką, paaukodami moralinius principus. Trečiasis požiūris - tai sintezės kelias, kone visuomet dramatiška, dažnai tarpinė išeitis, ieškant to „aukso vidurio" tarp nurodytųjų kraštutinumų. Sintezė ieško būdų politikai sudorinti, o moralėje neišjungti politinio elemento.
Skaityti daugiau: POLITIKA IR MORALĖ
JONAS KAIREVIČIUS
_files/I-Laisve-1997-126(163)-6.jpg)
Adv. Jonas Kairevičius, ĮLF Lietuvos filialo tarybos pirmininkas. Čia spausdinama jo paskaita, skaityta 1997 sausio 26 Los Angeles politinio savaitgalio metu.
Nepriklausiau ir nepriklausau jokiai politinei partijai, niekada neturėjau ir neturiu jokio posto valstybėje, nesu filosofas ar politologas. Todėl turiu savęs paklausti, kodėl drįstu šia tema kalbėti?
Atsakymas - Lietuvos Konstitucijoje, kurioje skaitome: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai". (Konstitucijos 2 str.). „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką". (3 str.). „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus". (4 str.). „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės". (18 str.). „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti". (25 str.). „Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę". (34 str.).
Taigi čia kalbu kaip žmogus ir Lietuvos Respublikos pilietis, turintis rinkimų teisę, ir kaip rinkėjas, dalyvavęs rinkimuose į Seimą. Tai, kad aš - eilinis rinkėjas - galėjau laisvai balsuoti ir tai, kad čia eilinio rinkėjo klausomasi, yra demokratijos vertybė.
Situacija prieš Seimo rinkimus
Ta situacija buvo niūri. Ūkis smuko, bedarbystė augo, bankai išvogti. Atimtasis turtas žmonėms negrąžinamas. Žemės reforma įstrigusi. O svarbiausia - bjauri dvasinė padėtis. Iš tribūnų ir iš visų pašalių tvirtinama, kad ūkį sugriovė Landsbergis su Vagnorium. LDDP valdžios piramidė, atseit, stengiasi taisyti, bet jiems sunkiai sekasi.
Skaityti daugiau: LIETUVOS POLITINIO GYVENIMO TIKROVĖS
VIDMANTAS VITKAUSKAS
_files/I-Laisve-1997-126(163)-7.jpg)
Vidmantas Vitkauskas, kurio paskaitą, skaitytą VI.29 ĮLF studijų savaitėje Jurbarke, čia spausdiname, yra Garliavos Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos direktorius. (Nuotr. J. Baužio).
Šiemet Lietuvos mokykla pažymėjo iškilią savo istorijos datą - 600 metų jubiliejų. Lietuvos mokykla pirmą kartą paminėta 1397 m. gegužės 9 d. Vilniaus katedros inventorizacijos knygose. Ši data laikoma ne tik oficialiąja mokyklos įkūrimo Lietuvoje data, bet ir institucinės, formalaus europinio tipo švietimo sistemos kūrimosi Lietuvoje pradžia. Ši mokykla, įkurta praėjus vos 10 m. nuo oficialaus krikščionybės įvedimo Lietuvoje, visų pirma buvo skirta dvasininkams rengti, kurių Lietuvoje labai trūko. Todėl, tuoj po Vilniaus katedrinės mokyklos atsiradimo tokio pačio tipo mokykla įsikūrė Varniuose, o po jos ir kitose parapijose prie esamų bažnyčių.
Lietuvos didikų ir šviesesnių bajorų vaikai buvo ugdomi pačiuose dvaruose, kur gaudavo įprastų gyvenimiškų žinių, įgūdžių, gebėjimų, elgesio normų suvokimo ir kt. Yra žinoma, kad jau XV a. nemažai jaunuolių iš Lietuvos studijavo užsienio universitetuose (Prahoje, Krokuvoje ir kt.).
Sparčiau mokyklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėtos steigti XVI a., plintant reformacijos idėjoms. 1539 m. buvo įsteigta ir pirmoji žinoma Lietuvoje aukštesniojo tipo mokykla - Abraomo Kulviečio humanistinė kolegija Vilniuje (veikusi trejus metus). 1570 m. Vilniuje buvo įsteigta katalikiška Jėzuitų ordino kolegija. Ši kolegija netrukus peraugo į akademiją (1579 m.), davusią pradžią dabartiniam Vilniaus universitetui. Vientisą valstybinę švietimo sistemą Lietuvoje pradėjo kurti Edukacinė komisija (1773-1795) - pirmoji švietimo ministerija Europoje. Visoje Lietuvoje buvo plečiamas mokyklų tinklas, Vilniaus universitetas pertvarkytas į pasaulietinę aukštąją mokyklą.
Skaityti daugiau: MOKYKLA ATSINAUJINANČIOJE VISUOMENĖJE: tarp praeities ir dabarties
ARKIV. SIGITAS TAMKEVIČIUS
Komunistinis ateizmas ir LKB Kronika
Dvidešimt penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas, leidžiantis iš perspektyvos vertinti nueitą kelią. Kadangi jau esu pasakojęs Kronikos atsiradimo ir leidimo istoriją, šį kartą norėčiau pasidalyti viena kita mintimi apie Bažnyčią komunistinio ateizmo ir laukinio kapitalizmo laikotarpiais.
Šiandien kartais kalbama, kad anuomet, sovietiniais laikais, Bažnyčiai buvo beveik lengviau susiorientuoti, ką reikia veikti, nes priešas buvo gerai pažįstamas, reikėjo tik gintis, ir persekiojimo sąlygos tiesiog vertė būti idealistais. Taip gali kalbėti žmogus, neišgyvenęs komunistinio ateizmo siautėjimo. Bažnyčioje visada būna žmonių, kurie eina į sandėrius su sąžine, daro kompromisus, pasimeta ir nežino, ką daryti, bet visada būna ir tokių žmonių, kurie kiekvienoje situacijoje ieško išeities, kaip geriau pasitarnauti Bažnyčiai, ir kurie visada pasirengę labiau klausyti Dievo, negu žmonių. Sovietinės okupacijos metai Bažnyčiai buvo didelių išbandymų metai. Ir ne tik pirmieji pokario metai, kai buvo įkalinta šimtai kunigų, bet ir brežnevinės epochos metai, kai Bažnyčia buvo labai planingai guldoma į karstą. Tereikia prisiminti beveik visų dvasininkų verbavimą dirbti KGB agentais, grasinimus, šantažą, pasiūlymus, prisiminti fizinį Kunigų seminarijos naikinimą, religinio gyvenimo apribojimą vien kulto apeigų atlikimu, teismus ir baudas už vaikų katechizaciją ir t.t.
Skaityti daugiau: LKB KRONIKAI 25 METAI
ANTANAS DUNDZILA
„Į laisvę" Nr. 111(148) 1991 m. buvo paskelbti Mykolo Naujokaičio atsiminimai. M. Naujokaitis 1940 m. buvo Vilniuje veikusio pogrindžio vadovybės vienas iš vadų. 1941 sausio mėn. jis slaptai išvyko į Berlyną užmegzti ryšius su min. Kaziu Škirpa ir ten susikūrusiu rezistencijos centru užsienyje. Tų pat metų balandžio mėn. grįždamas į Lietuvą, M. Naujokaitis pasienyje susišaudė su sovietų sargyba, buvo sužeistas ir paimtas nelaisvėn.
* * * * *
Lietuvoje dabar surasta M. Naujokaičiui sovietinių organų sudarytos bylos dalis. Deja, išliko tik keli tardymo protokolai ir kai kurie administraciniai nutarimai, kurių turinys dažnai kartojasi. Išlikusi byla iš viso apima apie 130 puslapių. Iš jų Amerikoje gavome maždaug 80 puslapių į lietuvių kalbą išversto teksto. Kai M. Naujokaitis 1996 m. vasarą lankėsi Lietuvoje, jis pats turėjo galimybę savo bylą pavartyti, kai ką iš jos nusifotografuoti. Byloje randasi apčiuopiamų netikslumų ar net prieštaravimų esminiams, pačių sovietų dokumentuotiems, M. Naujokaičio suėmimo duomenims. Suimtas M. Naujokaitis bandė sąmoningai tardytojus klaidinti, tad jo užprotokoluoti parodymai apie šnipinėjimą vokiečiams ar LAF veiklą mums yra beverčiai. Patys esminiai jo byloje dokumentuoti faktai, kurie vietomis paryškina ar konkretizuoja paties M. Naujokaičio atsiminimus, yra šie: areštuotas 1941 balandžio 11d. popietę šiek tiek po 2:00 valandos okupuotos Lietuvos pusėje, apie 50-200 m. atstume nuo Vokietijos sienos, Smalininkų apylinkėje, prie Žirniškių; balandžio 30 d. pristatytas į Kauno kalėjimą.
Sekančiose pastabose apie reikšmingesnius ar įdomesnius byloje išlikusius duomenis kokios nors polemikos su bylos medžiaga nevedame. Ribojamės pastabomis ir komentarais apie pačią medžiagą byloje.
Skaityti daugiau: REZISTENTAS MYKOLAS NAUJOKAITIS SOVIETŲ DOKUMENTUOSE
Vidmantas Valiušaitis
_files/I-Laisve-1997-126(163)-11.jpg)
Nuotr. V. Maželio
Vasario mėnesį išeivijoje ir Lietuvoje minėtas poeto Bernardo Brazdžionio 90-metis. Los Angeles, Kalifornijoje, šv. Kazimiero bažnyčioje, o vėliau - jaukiame pobūvyje, dalyvaujant išeivijos ir Lietuvos kultūrinės visuomenės atstovams, iškilusis rašytojas buvo iškilmingai pagerbtas. Iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas, nuvežęs Kalifornijon ir neseniai Rašytojų sąjungos leidyklos dailiai išleistą naujausią B. Brazdžionio poezijos rinkinį „Šiapus ir anapus mūsų laiko".
Rašytojo sukaktis buvo minima ir Lietuvoje, ypač Pasvalio krašte, iš kur B. Brazdžionis yra kilęs. Kaip sakė Pasvalio rajono švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas R. Paškevičius, B. Brazdžionio 90-mečio minėjimus rengė visos Pasvalio rajono mokyklos, kiti kultūros židiniai. Pasirodė proginių straipsnių spaudoje.
Gražiai išleisti poeto knygą, nuvykti pas jį į svečius, pagerbti sukakties proga ar paskaityti eilių mokyklos minėjime - reikšmingi ir svarūs pagarbos bei pripažinimo paliudijimo ženklai. Visa tai gerai, gražu, reikalinga. Reikalinga gal ne tiek poetui Bernardui Brazdžioniui, kiek Lietuvai - jos kultūros integralumui, dvasiniam atsparumui, istorinės atminties išsaugojimui. Tačiau šiems pastariesiems mūsų poreikiams laiduoti negana vien tik minėti kad ir labai iškilaus XX amžiaus lietuvių poeto sukaktį. Daug svarbiau - lietuvių kultūron integruoti Bernardo Brazdžionio kūrybinę veiklą. Taip pat ir kitą išeivijoje sukurtą lietuvių kultūrą.
Skaityti daugiau: BERNARDO BRAZDŽIONIO SUKAKTIES PARAŠTĖJE
JANINA SEMAŠKAITĖ
Vasarą čia žydi senos galingos liepos ir mezga vaisius drevėtos obelys, tik jų niekas nenuskina. Buvusios sodybos vietoje stovi didžiulis akmuo su paminkline lenta: joje žuvusių šio kaimo vyrų ir sudegintų gyvų vaikų pavardės. Šalia, tarytum amžiams sustingęs kaimo skausmas, rymo medinis kryžius. Jį padirbo, meniškai išraižė ir pastatė Povilas Mateikis sušaudyto tėvo Juozo Mateikio ir penkių sudegintų sodybų atminimui. Prie kryžiaus veda vos pastebimas tankioje žolėje takelis, nes lanko šią vietą nedaugelis, tik tie, kas išliko gyvi po siaubingos 1945-ųjų liepos 14 dienos ir tremčių. Dažniausiai čia ateina Povilas Mateikis, regėjęs, kaip vietiniai stribai ir rusų kareiviai siautėjo kaime, degino sodybas ir šaudė žmones. Negailestingai ir Povilui kas pavasarį senose tėviškės liepose gegutė skaičiuoja metus ir kas žino, ar toli diena, kai niekas iš likusių gyvųjų jau nebegalės papasakoti apie Kurkliečių kaimo tragediją.
_files/I-Laisve-1997-126(163)-13.jpg)
Iš kairės—Feliksas Mateikis, partizanavęs Rokiškio apylinkėse, Monika Rudzaitė-Mateikienė, buvusi partizanų ryšininkė, ir Povilas Mateikis. (Nuotr. A. Dručkaus)
_files/I-Laisve-1997-126(163)-14.jpg)
Povilas Mateikis prie kryžiaus ir paminklinio akmens Kurkliečių km. vietovėje, kur stovėjo jo tėvų namai ir žuvo tėvas Juozas. (Nuotr. A. Dručkaus)
Tad išgirskime senų liepų raudą ir santūrius Povilo Mateikio žodžius.
Skaityti daugiau: KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS
ZENONAS JAŠKA
_files/I-Laisve-1997-126(163)-15.jpg)
Zenonas Jaška, šio straipsnio autorius, yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Telšių skyriaus Atminties grupės pirmininkas. Nuotraukoje: Z. Jaška kalba 1996 m. ĮLF studijų savaitėje Telšiuose.
1996 lapkričio 24 netoli Alsėdžių iškilmingai pašventintas kuklus atminimo kryžius. Čia, Skirpsčių kaimo bunkeryje, 1944-45 metais dirbo kapitono A. Kubiliaus-Balio įkurtas LLA Žemaičių Legiono Štabas, apjungęs organizuotai kovai Plungės, Telšių ir Mažeikių apskričių partizanus. Vėliau ŽLŠ pavadintas Žemaičių Apygarda. Ši 1948-siais tapo Vakarų Lietuvos srities dalimi. Jai vadovavo ketvirtasis Lietuvos prezidentas, partizanų generolas J. Žemaitis-Vytautas.
Kryžius primins ir šiose apylinkėse kovojusius ir nelygioje kovoje žuvusius „Alkos" rinktinės partizanus. Iškilmėse dalyvavo išlikę gyvi St. Grybauskas, O. Pociutė-Každailienė, St. Stanienė-Danilevičienė, A. S. Norkai, A. Čijunskis, Z. Daulenskis, R. Preibytė-Valiūnienė, M. Alūzaitė-Kuličauskienė, I. Bičkus ir kiti kovotojai.
Kryžių statė ir svečius kvietė Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Telšių skyrius. Projektą parengė ir talkino žinomas menininkas Alfredas Jonušas, kuris su broliu Romualdu lanko partizanų kovų ir žūties vietas, renka prisiminimus. Atmintinose vietose Alfredas stato savo darbo kryžius, kurie saugo nuo užmaršties netolimą praeitį.
Skaityti daugiau: PRAEITIES AIDAI DABARTYJE
EDMUNDAS ARBAS-ARBAČIAUSKAS
Besilankydamas 1996 m. rudenį Lietuvoje, turėjau laimės susitikti su daugeliu naujų ir įdomių žmonių. Buvo įdomu pajusti dabartinį žmonių mentalitetą - po sovietinės okupacijos, Sibiro gulagų, deportacijų ir žiauraus krašto išniekinimo. Nuo pat į Lietuvą atvykimo dienos ne tik buvau stebėtojas, bet ir pats įsijungiau į lietuvišką gyvenimą ir politinę akciją; buvo įdomu pajusti daugelio tautiečių siekius ir jų rūpesčius.
Lietuvoje atsiradau Seimo rinkimų karštligėje. Mane labai nustebino, kad Lietuvoje, besiruošiant naujiems Seimo rinkimams, kaip grybų po lietaus pridygo partijų, partijėlių ir net, tariamai nepriklausomų, kandidatų, nespėjusių ar nepajėgusių nieko sukurti. Jie elgėsi, lyg būtų tautos gelbėtojai, nepritapę nei prie vienos politinių srovių, veržėsi į Seimą. Ir prisiminė tautos pavergėjo posakis: „Nori pavergtą tautą valdyti, tai skaldyk ją į daugelį partijų ir kiršink vieną prieš kitus". Tokia tauta be didelio vargo pati savo sunaikins.
_files/I-Laisve-1997-126(163)-17.jpg)
Prie Juozo Lukšos—Daumanto paminklo Veiveriuose. Iš k.— Albinas Valentinavičius, Edmundas Arbas, Nijolė Bražėnaitė ir Antanas Lukša
Teko pastebėti ir šviesesnių prošvaisčių - didesnėje tautos dalyje vyrauja gili patriotinė dvasia. Bendraujant tokių kilnių žmonių aplinkoj, lyg ir praeities mitologinėje erdvėje, pasijunti dvasiškai stipresnis ir mąstai, kaip gera būti lietuviu.
Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVŲ PĖDSAKAIS PER SUVALKIJĄ
Šiemetinė Lietuvių Fronto bičiulių surengta studijų savaitė vyko 1997 birželio 9-15 d. dar pavasario žaluma tebealsuojančioje Dainavoje. Tai buvo jau 41-ji iš eilės Lietuviškųjų studijų savaitė. Kaip paprastai, pranešimai, pokalbiai ir svarstybos lietė šiuo metu aktualiuosius Lietuvos bei išeivijos gyvenimo klausimus. Savaitėje dalyvavo ir svečias iš Lietuvos - švietimo ministras prof. Zigmas Zinkevičius. Dalyvių skaičius įvairavo diena iš dienos, oras pasitaikė nepaprastai gražus, tad skųstis reikėjo nebent tik perkrauta programa.
Lietuva ir išeivija
Pirmosios dienos pranešimai ir pokalbiai daugiausia lietė buvusius ir dar ateinančius rinkimus Lietuvoje. Algis Raulinaitis, LFB politinės komisijos narys, supažindino su tos komisijos veikla ir atliktais darbais, ypač besiruošiant praėjusio rudens rinkimų kampanijoje į Seimą. LFB įnašas buvo teigiamas, rezultatai gana geri. Algirdas Stepaitis atkreipė dėmesį į šio pavasario savivaldybių rinkimus. Neseniai įsisteigę Tėvynės Sąjungos rėmėjų skyriai buvo aktyvūs. Nariai talkininkavo spaudoje, asmeniškai ir finansiškai rėmė kandidatus. Jo nuomone, išeivija savo uždavinį atliko teigiamai. Į pokalbius jungėsi visi dalyviai, o taip pat ir kiek vėliau Dainavon atvykęs ministras V. Zinkevičius. Jo nuomone, Lietuvos kai kuriuose laikraščiuose teikiama informacija yra tendencinga, o dažnai skelbiami įvairūs apklausos duomenys yra klaidinantys ir netikslūs. Besiruošiant prezidentiniams rinkimams būtų labai svarbu tarp TS ir KD pasiekti ir sudaryti glaudžią koaliciją. Gaila, kad tam tikros jėgos, atrodo, stengiasi tokiai koalicijai trukdyti.
Sekančią dieną, antradienį, pokalbiai sukosi apie išeiviją, jos veiklą ir santykius su Lietuva. Dr. Jonas Račkauskas, ALT'os pirmininkas, supažindino su jos istorija ir dabartine veikla bei projektais. Jis pabrėžė, kad būtinas didesnis bendradarbiavimas tarp ALT'os ir Lietuvių Bendruomenės, ir apgailestavo, jog tarpusavio sutarimo vis dar nematyti. JAV LB veikėjas Vytas Maciūnas savo labai kruopščiai ir įdomiai paruoštame pranešime apžvelgė ir vertino lietuviškosios išeivijos veiklą apskritai. Jo nuomone, išeivijos politinė jėga šiuo metu Amerikoje vertintina vos dvejetu; kultūrinė veikla ir lituanistinis auklėjimas pasireiškia žymiai geriau - galima duoti ketvertuką; visuomeninei veiklai gal galima duoti tris su pliusu; asmeniško ir intelektualinio kapitalo ugdymui - net keturis su pliusu. Reiškia, blogiausiai reiškiamės politinėje srityje. Norint pasiekti geresnių rezultatų, būtina organizuoti kontaktines grupes, asmenines pažintis su įtakingais politikais, plėsti balsuotojų masę ir finansinę paramą. Būtina taip pat pradėti naudoti tarpusavio ryšiams pačią naujausią technologiją. Prelegento mintis parėmė taip pat ir kita LB veikėja Liūda Rugienienė. Ji akcentavo, kad kontaktuojant savo kongresmenus svarbu žinoti aiškiai, ko norime, ir ko nori ir siekia Lietuva. Todėl ir bendros politinės konferencijos su Lietuva yra būtinai reikalingos. Apie tokią neseniai įvykusią LB ir Lietuvos Seimo narių konferenciją gana plačiai pasakojo Juozas Ardys.
_files/I-Laisve-1997-126(163)-18.jpg)
41-joje studijų savaitėje Dainavoje. Viršuje, iš k.—Pilypas Narutis, Jonas Kavaliūnas, Juozas Ardys, Kęstutis Skrupskelis. Apačioje— Jonas Vasaris, Petras Kisielius, Ona Baužienė, Zigmas Zinkevičius, Justinas Pikūnas, Vytautas Volertas.
Skaityti daugiau: 41-JI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ DAINAVOJE
Svarstymai ant Nemuno kranto Jurbarke
Juozas Baužys
„Lietuva XXI amžiaus išvakarėse: tarp Europos ir Eurazijos" - buvo pagrindinė Į laisvę fondo šeštosios studijų savaitės Lietuvoje tema. šiemet studijos vyko birželio 26-29 d. Jurbarke, į kur ketvirtadienio rytą iš Kauno pajudėjo pilnas autobusas dalyvių ir svečių, kurie keliaudami gražiomis Nemuno pakrantėmis, sustodami keliose istorinėse vietovėse, pavakare atvyko į Jurbarką. Aikštėje prie Jurbarko kultūros rūmų jau laukė didžiulis būrys jurbarkiečių. Buvo pakelta trispalvė ir sugiedotas himnas, o salėje studijų dienas maldos žodžiais atidarė arkiv. Sigitas Tamkevičius ir evangelikų vysk. Jonas Kalvanas. Kalbėjo Jurbarko meras Aloyzas Zairys, amb. dr. Vytautas Dambrava, dr. Adolfas Damušis, Jonas Kairevičius, Juozas Baužys. Buvo išklausyti dr. A. Maceinos prieš 50 m. Vokietijoje pasakytos kalbos įrašo žodžiai. Meninę programą atliko jurbarkiečių „Mituvos" ansamblis.
Politika, moralė, valstybingumas
Penktadienio (VI.27) rytą, pirmojoje studijų sesijoje kalbėjo Lietuvos tarptautinių santykių instituto vicedir. Raimondas Lopata. Savo paskaitoje „Lietuvos geopolitinis kodas" jis apžvelgė geopolitinę valstybės padėtį, su ja istorijoje ir dabarty susijusias problemas, dažnai veikiančias ir politinę Lietuvos valstybės kryptį. Iškėlė svarbą ir reikšmę glaudžių santykių su kitomis Baltijos valstybėmis, su Lenkija ir šiaurės šalimis. Tokie santykiai padėtų stiprinti geopolitinį Lietuvos pajėgumą ir išvengti Rusijos spaudimo. Prelegento mintys susilaukė plačių diskusijų.
Amb. Vytautas Dambrava savo paskaitoje „Politika ir moralė" nagrinėjo labai opią temą, apžvelgdamas įvairius požiūrius į moralės ir politikos santykius, (šiek tiek sutrumpintas paskaitos tekstas spausdinamas šiame numeryje. Red.)
Skaityti daugiau: LIETUVA XXI AMŽIAUS IŠVAKARĖSE
_files/I-Laisve-1997-126(163)-23.jpg)
Nesulaukus platesnio šio savaitgalio aprašymo, spausdiname tik kelias gautas nuotraukas. Viršuje studijų savaitgalio organizatoriai ir programos atlikėjai. Iš k.sėdi—J. Kojelis, V. Gedgaudienė, Z. Brinkis, V. Kairevičienė, B. Brazdžionis. Stovi—V. Vidugiris, A. Kanauka, I. Medžiukas, G. Leškys, A. Raulinaitis, V. Bieliauskas, E. Arbas ir J. Kairevičius. Apačioje—Lietuvos teisėtvarkos reformas svarsto: Ž. Brinkienė, A. Raulinaitis ir J. Kairevičius.
Skaityti daugiau: 30-tojo POLITINIO SAVAITGALIO VAIZDAI LOS ANGELES, 1997.1.25-26
„Tautos, kaip ir medžio, tvirtybė jos šaknyse, jos praeityje. Šakotas Lietuvos istorijos medis, tvirtai po savo plačiomis šakomis saugantis atmintį, kurią amžių amžiais bandė kalaviju ir ugnimi ištrinti svetimi užkariautojai", - tokiais žodžiais Garliavos J. Lukšos vidurinės mokyklos-gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas pradėjo renginį, skirtą Vasario 16-ajai ir J. Lukšos-Daumanto fondo 1997 metų stipendijų įteikimui.
„Šiandien, minėdami Vasario 16-ąją, - kalbėjo mokyklos direktorius, - mes prisimename ne tik garbingą Lietuvos praeitį, bet ir viltingai galvojame apie jos ateitį. Mes prisimename visus ir visų laikų Lietuvos didvyrius ir kovotojus, žuvusius ir mirusius, nukankintus ir nužudytus, ištremtus ir išniekintus. Šias aukas atmindami, mes tęsiame jos pradėtus žygius ir darbus. Mūsų laisvė per brangia kaina iškovota, kad galėtume jos nevertinti ir dėl jos nekovoti, šiandien mums jau nereikia kovoti su ginklu rankose. Šiandien mes turime kovoti už savo žinias, už savo ir Lietuvos ateitį kruopščiu ir pasiaukojančiu darbu."
V. Vitkauskas susirinkusiems priminė, kad 1994 m. pabaigoje JAV, dr. N. Bražėnaitės iniciatyva buvo įkurtas Juozo Lukšos-Daumanto fondas, kurio pagrindiniai tikslai - įamžinti J. Lukšos atminimą, puoselėti rezistencinės kovos įamžinimą, remti Garliavos J. Lukšos gimnazijos mokinius, pasiryžusius studijuoti ir dirbti Lietuvos gerovei.
Skaityti daugiau: JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO FONDO STIPENDIJŲ ĮTEIKIMAS GARLIAVOJE
_files/I-Laisve-1997-126(163)-26.jpg)
_files/I-Laisve-1997-126(163)-25.jpg)
Linkuvos vidurinėje mokykloje (Prakruojo raj.) 1997 gegužės 24 d. buvo atidengta paminklinė atminimo lenta Julijonui Būtėnui, tos mokyklos 9-tosios laidos (1933) abiturientui, teisininkui, žurnalistui ir tautos rezistencijos dalyviui. Lentą atidengė 18-tosios laidos (1942) abiturientas prel. Anicetas Tamošaitis, dabartinis Šiaulių Šv. Ignaco bažnyčios rektorius, ir iš Amerikos atvykusi dr. Rožė Šomkaitė, J. Būtėno mokinė. Lentą pašventino ir žodį tarė Linkuvos parapijos klebonas kan. Bronius Antanaitis. Kalbėjo mokyklos direktorius Algis Dičpetris, Ignas Kvedaras, dr. Rožė Šomkaitė ir kt. Iškilmių programoje su dainomis dalyvavo taip pat mokytojos S. Lovčikaitės vadovaujamas folklorinis ansamblis „Linkava" ir šių metų laidos keli abiturientai, pateikę literatūrinį montažą iš Julijono Būtėno gyvenimo.
Skaityti daugiau: PAMINKLINĖ LENTA JULIJONUI BŪTĖNUI
Prof. Zigmas Zinkevičius, Lietuvos švietimo ir mokslo ministras, š. m. birželio pradžioje lankėse Amerikoje, susitiko su Čikagos ir Lemonto lietuviais, dalyvavo LFB studijų savaitėje Dainavoje.
Dr. Adolfas ir Jadvyga Damušiai šią vasarą iš Čikagos persikėlė gyventi į Lietuvą. Išleistuvių proga dr. Adolfui gegužės 25 d. Lemonto Ateitininkų namuose buvo įteikta Lietuvio kataliko visuomenininko premija, kasmet skiriama Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos. Išleistuvės buvo taip pat surengtos ir Clevelande. Lietuvoje Damušiai apsigyveno Vilniuje.
Prel. dr. Juozas Prunskis, šiemet atšventęs savo 90 m. amžiaus sukaktį, dabar gyvenąs Ateitininkų namuose Lemonte, yra dosnus lietuviškos spaudos rėmėjas. Neseniai jis ir vėl laisvę" žurnalui atsiuntė 100 dol. auką, už kurią 20-čiai Vilnijos krašto mokyklų bus užsakytas žurnalas. Mielam prelatui nuoširdžiai dėkojame.
Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI
_files/I-Laisve-1997-126(163)-29.jpg)
Jonas Šalna. NURIMUS BANGA. Epitafijų ir lyrikos rinkinys. Autorius - Amerikoje gyvenantis gydytojas, skulptorius ir poetas dr. Jonas šalna. Jo poezijoje išsakytos mintys apie gyvenimą, jame sutiktus bei matytus įvairiausių profesijų žmones, apie pasaulį, kuriame jie nuo amžių gyveno -viskas alsuoja autoriaus filosofine dvasia ir priverčia skaitytoją galvoti. Tai ne menas menui, bet menas minties penui poezija. Poeto stilius moderniškas: be taškų ir kablelių, be rimo ar ritmo. Tačiau skaityti lengva ir įdomu. Gražiai išleistoje 302 psl. knygoje sudėta gal pora šimtų eilėraščių. Knygą iliustravo dail. Nijolė Šaltenytė, išleido „švyturys" Vilniuje 1996 m.
Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI
Fotografinė kopija 
BOX 
