Romas Kaunietis, Kelio į laisvę pradžia

Gretimame puslapy: Žaliosios girios partizanai. Iš Panevėžio partizanų parodos, surengtos Lietuvių dailės muziejaus, Lemonte.

Prieš 50 metų —

KELIO Į LAISVĘ PRADŽIA

Pasipriešinimas raudonajai okupacijai pokario laikotarpiu — sunkiausias ir tragiškiausias Lietuvos istorijoje, pareikalavęs daugybės aukų. Kiek jų, laisvės kovotojų, miškuose žuvusių, nukankintų, išniekintų, istorijos užmirštų, iškentėjusių Sibiro lagerių baisybes ir iš ten negrįžusių? Dar ir šiandien tiksliai nežinome. Todėl ypač mums svarbūs ir brangūs likusių gyvų kovotojų prisiminimai, ilgus metus rinkti Aukštaitijos krašte: Panevėžio, Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Pandėlio, Rokiškio, Anykščių apylinkėse. Kaip prisimena daugelis buvusių kovotojų, priešintis grįžtantiems iš Rytų raudoniesiems okupantams pradėta paskutiniais vokiečių okupacijos metais, 1944-taisiais. Tai buvo ilgo, sunkaus ir kruvino kelio į laisvę pradžia. 1945-tais metais partizaninis judėjimas apėmė visą Lietuvą. Kraštas buvo suskirstytas į apygardas, apygardos — į rinktines, rinktinės — į kuopas, būrius. 1946 metų rugsėjo mėnesį buvo sudarytas vyriausias ginkluotų partizanų štabas.

Apačioj ir sekančiame psl.— sušaudytų Kupiškio partizanų kūnai. Nuotraukos gautos iš Lietuvos Romo Kauniečio dėka. Jo straipsnyje daugiau detalių.

Panevėžio krašte buvę Lietuvos karininkai kpt. Juozas Krištaponis ir leit. Danielius Vaitelis ėmė organizuoti vyrus, iš Kauno gabeno ginklus, kasė bunkerius. Žuvus kpt. J. Krištaponiui, leit. Veitelis sukūrė partizanų „Vyčio” apygardą, kuriai vadovavo iki savo žūties. Jo būrį sudarė 80 žmonių, o „Vyčio” apygardoje veikė net 30 partizanų būrių. Būriuose vidutiniškai buvo 10-30 žmonių. Ramygalos apylinkės partizanams iki 1947 vadovavo kpt. Edminavičius („Rupužėnas”), Upytės miškuose — mjr. Januškevičius, 1945 m. apsuptyje žuvęs. Kupiškėnų krašte vienas talentingiausių partizaninės kovos vadų buvo Antanas Starkus, pravarde „Mon-tė”, buvęs desantininkas.

Eiliniai kaimo vyrai, o ypatingai jaunimas, vengdamas mobilizacijos į sovietinę kariuomenę, ėjo į miškus. Formavosi partizanų būriai, rinktinės, apygardos. Maždaug iki 1947 metų Aukštaitijos kaimuose padėtį kontroliavo partizanai, nors valsčiuose jau veikė stribų („liaudies gynėjų”) batalionai, o bažnytkaimiuose buvo dislokuoti NKVD garnizonai. Daugėjo provokacijų. Vietiniai stribai rodė kelius, sodybas, miškus, kur kovojo arba lankėsi partizanai. Į miškus buvo siunčiami MGB-istai, persirengę partizanais. 1950 metais Ramygalos apylinkių partizanus sekė 38 kvalifikuoti KGB agentai, tokie kaip „Vincė”, „Beržas”, „Namas”, „Bel”, „Polivarkas”, „Znakomyj”, „Batvinis”, išdavę po kelis ar keliolika partizanų. Ramygalos-Krekenavos apylinkėse agentas „Šaržas” su agentu „Grigu” išdavė 61 partizanų.

Ilgai nebuvo žinomos pandėliečių partizanų Bulavo Juozo, Andriuškevičiaus Petro, Bulovo Antano, Kirstuko Juozo, Katelės Jono ir poetės Glemžaitės Dianos žuvimo aplinkybės. Visai neseniai KGB archyvuose rasta medžiaga, įrodanti jog šiuos partizanus sunaikino KGB agentas Lūža Alfonsas, slapyvardžiu „Maskva", kilęs iš Didsodės km., Rokiškio rajono. Jis išdavė ir sunaikino virš 30 partizanų.

1949-56 metais beveik visi likę gyvi partizanai su provokatorių, šnipų, KGB agentų pagalba buvo suimti ir sunaikinti. Didelė dalis partizanų rašytų eilėraščių, dienoraščių taip pat pateko į KGB rankas.

Buvęs panevėžietis Antanas Žygas, tarnavęs vokiečių armijoje, po karo parašiutu išmestas Žaliojoje girioje, su savim turėjo iš Vokietijos atsivežtą foto aparatą, kuriuo jis fotografavo partizanų gyvenimo vaizdus. Apie 50 nuotraukų ir tiek pat negatyvų išsaugojo A. Žygo brolis. Nuotraukose matomi partizanai identifikuoti.

Kupiškėnų partizanų nuotraukų negatyvai, kaip apie tai 1985 m. papasakojo partizano Sabaliausko Viktoro („Kirvio") ryšininkas Juknevičius Kazys, buvo paslėpti netoli Kupiškio, šepetoje, durpių kraiko fabrike, viename antro aukšto laiptinės turėklų. 1964 metais fabrikas sudegė iki pamatų, o nesudegusi medienos dalis leista panaudoti kurui. Pjuvenų krūvoje ir buvo rasti per stebuklą išlikę 36 negatyvai, suvynioti į laikraštinį popierių. Juos darė buvęs Pašepečių ir Šimonių girios partizanų ryšininkas Juknevičius Kazys, gimęs Šimonių valsčiuje, Lanauskų km., kovojęs Skapagirio miške leit. Vaidakavičiaus vadovaujamame būryje, vėliau kalėjęs Rusijos lageriuose, šiuo metu gyvenantis Panevėžyje.

Tolesnis šių negatyvų kelias labai paprastas. Juos atgaivinti patikėjau panevėžiečiui fotomenininkui Stanislovui Bagdonavičiui.

Romas Kaunietis