Į Laisvę 1980 79(116)

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1980 79(116)

Džiugu, kad išeivijoje turime bent vieną žurnalą, kuris akylai ir su deramu intelektualiniu lygiu žvelgiaį įvairias politines apraiškas. Iš įdomaus “Skaitytojų žodžio" susidaro įspūdis, kad žurnalo prenumeratoriai pastoviai minta reikšmingų minčių bei informacijos "dieta”.

“Pasaulio Lietuvis” nr. 2-3
(124-125)

Laiškas apie laiškus

Nuoširdus ačiū už įdomų “Į Laisvę” žurnalą. Labai naudingas skaitytojų pasisakymų skyrius. Čia visi gali pareikšti savo nuomones, ir tokiu būdu mes galime vieni kitus geriau suprasti. 1979 metų gruodžio numeryje skaičiau Arkadijaus Vinokūro laišką. Šito su lietuvių tauta suaugusio žydo laiškas mums daug ką pasako.

Petras Čiabis
Buenos Aires, Argentina

Esate Lietuvos išdavikai

Šviesiosatminties, didis patriotas prof. Juozas Brazaitis įsteigė šį žurnalą, kovai prieš okupantą stiprinti, kad Vlikas galėtų tęsti tą didingą sunkų darbą už tautos laisvę. Tą idėją jis patsvisomis jėgomis rėmė, stiprino, kad net min. pirmininko pareigas buvo priėmęs.

Dabar gi jo artimiausi idėjos draugai, ruošia okupanto atsiųstiems tarnams— agentams koncertus, kad paniekinti vedamos kovos dvasią. Suardyti tos dvasios vieningumą, ir nuvertinti tai, kas mūsų visai tautai šventa— pašalinant tautinę vėliavą iš salės— tai žiaurus dvasinis nuskurdimas— tai kvislingų darbas. Tas išdavimas mūsų tautos vertybių turėtų prikelti prof. J. Brazaitį ir tūkstančius partizanų iš numirusių.

Reiškiu užuojautą didžiam vyrui J. Brazaičiui, kad jo idėjos draugų tarpe atsirado padlaižių okupantui— kvislingai. Prašau nuo šios dienos “Į Laisvę” man nebesiųsti.

Kl. Čeputis
Muscegon, Mich.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

IŠEIVIO BUVIMAS SVETUR

ANTANAS MACEINA

1. Išeivio tragiko

Niekas nepalieka savo tėvynės džiūgaudamas. Senieji kolonistai, buvę iškilmingai išlydimi kelionėn, nėra išeiviai tikrąja šio žodžio prasme. Jie yra greičiau savos tautos bei valstybės pratęsimas į naują šalį, jos perkėlimas nekartą net į kitą žemyną, pasiliekant tai pačiai istorinei sąmonei ir tam pačiam politiniam ryšiui. Tik žymiai vėliau, kai šiose naujosiose šalyse kolonistų gyvenimas išsivysto tiek politiškai, tiek kultūriškai savarankiška linkme, jis pradeda tolti nuo tėvynės ir galop tiek nutolsta, jog senasis santykis visiškai nutrūksta, o dažnai ir prievarta nutraukiamas, pradedant naują istoriją, o tuo pačiu ir naują tautą bei valstybę. Šitaip yra atsiradusios Amerikos ir Australijos žemynų tautos ir valstybės.

Tačiau kolonistinio pobūdžio išeivių seniai nebėra. Šiandien esama tik išeivių, kurie savo tėvynę palieka prievarta, išvaromi iš jos arba vargo, arba priešo. Tai arba duoneliautojai, arba pabėgėliai. Pirmieji ieškosi svetur geresnio gyvenimo, antrieji gelbstisi nuo persekiojimų ir mirties; pirmieji trokšta duonos, antrieji — laisvės. Negalėdami vienos ar kitos rasti tėvynėje, jie palieka šią sopuliu širdyje, bet vis dėlto palieka, ne pratęsia ir ne perkelia svetur, kaip tai daro kolonistai. Duoneliautojai ir pabėgėliai yra tikri išeiviai. Jie atsisveikina su sava tėvyne — savo viduje dažniausiai tik laikinai, iš tikro gi beveik visados amžinai. Retas duoneliautojas grįžta praturtėjęs, ir retas pabėgėlis sulaukia tokių pakaitų savo tėvynėje, jog į ją grįžtų kaip laisvas žmogus. Todėl pagrįstai galima teigti, kad šioms abiems išeivių kategorijoms buvojimas svetur virsta pastovia būkle.

Skaityti daugiau: IŠEIVIO BUVIMAS SVETUR

JAUNASIS MŪSŲ ELITAS AMERIKOJE

tarp dviejų galvosenų

RŪTA KLEVA VIDŽIŪNIENĖ

Modernusis liberalizmas neša su savimi daug kosmopolitinių idėjų, daugiau-mažiau įtaigodamas utopinį vieno pasaulio įvaizdį. Neišvengiamai su ta galvosena susiduria ir mūsų studijuojantis jaunimas. Sutinkamas teigimas, kad savų ekonominių interesų statymas į pirmą vietą yra teigiama savybė, rezultate naudinga visai visuomenei, o savo krašto meilė tuo pačiu laikoma senovišku, atsilikusiu sentimentu, jau nekalbant apie pasiaukojimą bet kuria prasme.

Idėja retai sustoja pakelėje, ji rutuliojasi toliau ir įgauna naujas variacijas, kaip atsitiko su liberalia ir gražia tolerancijos idėja. Sutikimas, kad ir kitos grupės, iki šiol tradiciniai mažai dalyvavusios krašto gerbūvyje, turi natūralia teise dalintis savo krašto turtais ir privilegijomis, išsivystęs iš supratimo valstybės kaipo priemonės tvarkyti ir reguliuoti savo piliečių interesų susikirtimą, tapo įvaizdžiu valstybės jau ne kaip priemonės, bet kaip tikslo. Greitu laiku iš valdžios pastangų siekti tolerancijos ir lygybės išsivystė privilegijos ir kvotos ir, aišku, neišvengiama neapykanta. Juk jei visi bėgikai ir pradeda lenktynes tuo pačiu metu, nėra jokios garantijos, kad jie tuo pačiu metu pasieks ir finišą, — kaip tik čia ir glūdėjo nesėkmė dar vienos gražios idėjos.

Skaityti daugiau: JAUNASIS MŪSŲ ELITAS AMERIKOJE

KAIP BOLŠEVIKAI “VADAVO” LIETUVĄ

1944 metais

Av. ltn. H. C. KUDREIKIS

Miglotas 1944 metų liepos rytas. Nuo Prienų dideliu greičiu atbraška “Stalino” tankų brigada. Ant tankų prisiplojusios pėstininkų grupuotės, taip pat jų virtinės slenka abiejose kelio pusėse. Ąžuolų Būdos kryžkelės gynyba: vienas “pantera” tankas ir vieno lietuvių savisaugos bataliono prieštankinis būrys bei pavieniai pėstininkai skubiai iškastuose laikinuose apkasuose.

“Ugnis” — sukomanduoja būrio vadas psk. Paurazas, bet 54mm sviediniai atšoka nuo tanko kaip guminiai. Reikia sunkiojo kalibro prieštankinių patrankų. Deja, jų čia nėra. Tačiau sviediniai nušlavė nuo tankų pėstininkus. Tankininkai pradeda šaudyti iš savo sunkaus kalibro patrankų. Vokiečių “pantera” padega vieną rusų milžiną, bet staiga užsidega pati. Pėstininkai spėja padegti pora rusų tankų su “plieno kumščiais” (pancerfaustais), bet rusų sviedinys pataiko į vieną lietuvių patranką ir įgula “išlekia” oran. Visi žūva. Rusų tankų masė jau visai arti. Psk. Paurazas sugadina likusias dvi patrankas ir su daliniu traukiasi link Vilkaviškio. Rusų ofieialiame pranešime girdime: “Prie Ąžuolų Būdos sunaikinta šimtai hitlerininkų, tankų ir auto mašinų”. Vadovaujantis karininkas apdovanotas Sovietų Sąjungos didvyrio titulu. Atrodo, kad didelių pastangų nereikia tapti bolševikų didvyriu.

Skaityti daugiau: KAIP BOLŠEVIKAI “VADAVO” LIETUVĄ

RUSIŠKO CHARAKTERIO BRUOŽAI

rusų rašytojų veikaluose

BRONIUS ZUMERIS

Kiekviena tauta nuo kitų skiriasi ne tik savo nueitu keliu, savo pažiūra į pasaulį su besirutuliuojančiais įvykiais bei atsinešimu į juos, bet, svarbiausiai, skiriasi tautos gelmėse vykstančiu nesąmoningu vyksmu, kuris lemia tautos istoriją ir jos likimą žemės pėdoje, kurioje tauta sustojo. Įsiveržti į tą vidinį tautos vulkaną ir jį suprasti ar bent pakenčiamai išnagrinėti, dar niekam ligi šiol nepavyko ir labai abejotina, ar į jį pavyks ateityje platesne prasme žvilgterėti. Kiekviena tauta yra stebuklas Dievorankoje. Kaipo tokią ją galima nagrinėti ir suprasti remiantis išviršiniais reiškiniais. Tų išviršinių reiškinių gali būti gerų ir blogų. Priklausomai nuo tautos vidinės būsenos, nuo jos praeityje nueito kelio, nuo istorinių aplinkybių, nuo gyvenamos aplinkos, tautos paprastai grupuojamos vienon ar kiton pusėn. Pagal matomų apraiškų daugumą sprendžiame ir apie tautą: gera tauta ar bloga tauta. Vienoje tautoje blogosios apraiškos viršija gerąsias, kitoje atvirkščiai. Pav., apie lietuvius sakoma, kad jie yra žmoniški, svetingi, už ką šių dienų sužvėrėjusiame tautų gyvenime mokame didelę ir daug kartų per didelę sąskaitą. Tuo tarpu rusai charakterizuojami kaip nesusibalansavusios dvasios, nepastovūs, nerūpestingi, kupini aziatiško žiaurumo ir sadizmo: pakrapštyk rusui odą, rasi totorį.

“Rusas mėgsta visa, kas šventiška: ūžti — tai tiek gana, kad kepurę pamestum; mušti — tai jau į dantis nežiūrint, pasiutiškai. Mirtis baisi tik šiokią dieną, kai lyja be jokios prošvaistės, — karštose kautynėse, dideliam mūšyje, mirtis sužiaurina, čia rusas nėra drovus, kad tik jaustų, jog gyvenimas karštas kaip šventadienį”.¹

Skaityti daugiau: RUSIŠKO CHARAKTERIO BRUOŽAI

SOVIETAI TEISIA TIESĄ

Bet nuteista tiesa bumerangu sužeidžia teisėjus

1974 rugpiūčio 27 d. okupacinės valdžios saugumas Lietuvoje suareštavo niekam nežinomą viduramžę moterį Nijolę Sadūnaitę. Kratos metu pas ją rasta rašomoji mašinėlė, pradėtas perrašyti Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos 11-tas numeris ir dar keli tos pačios Kronikos numeriai. Šitokia sovietinėje sistemoje “inkriminuojanti” medžiaga buvo pakankamas pagrindas Nijolei Sadūnaitei sudaryti baudžiamąją bylą. Teismas vyko dvi dienas, 1975 birželio 16-17 d.d., ir kaltinamoji buvo nuteista trim metam griežto režimo lagerio ir trim metam ištrėmimo už “antisovietinę propagandą ir agitaciją”. Teisiamoji atsisakė advokato ir teisme gynėsi pati. Jos teisme pasakytas paskutinis kaltinamosios žodis pasiekė laisvąjį pasaulį, ir Nijolė Sadūnaitė per trumpą laiką tapo labiausiai žinoma lietuvė moteris už Sovietų imperijos ribų. Jos herojiškas laikymasis teisme ir Sibire, jos meilė tiesai ir ištikimybė Dievui ir Bažnyčiai tapo inspiruojančiu pavyzdžiu lietuvių išeivijai ir šimtams tūkstančių, o gal ir milijonams kitų tautų žmonių, kurie sekė Sadūnaitės dramą ir rūpinosi jos likimu.

Iš koncentracijos lagerio išėjusi Nijolė Sadūnaitė Sibiro tremtyje

Skaityti daugiau: SOVIETAI TEISIA TIESĄ

JAUNIMAS AVANGARDE

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Demokratiškai besitvarkanti Lietuvių Bendruomenė vystosi lyg sveikas medis: kamienas laiko storas ir plonesnes šakas, kurios leidžia naujas metūges, pumpurus, skleidžiasi žiedais ir neša vaisių. Simbolinę kalbą pervedus į tiesioginę, veik visuose Lietuvių Bendruomenės organuose— PLB valdyboje, kraštų valdybose, tarybose ir daugelio apygardų bei apylinkių valdybose sutiksime visų generacijų atstovus, nors pagrindinę lietuvišką atsakomybę pilnai jau yra prisiėmusi vidurinioji karta. Šitokį LB-nės vystymąsi reikia laikyti veik stebuklu, turint galvoje objektyvias tautinėms bendruomenėms nepalankias sąlygas ir nesuprantamiems tikslams tarnaujančias iš mūsų pačių kilusias griaunančias rikiuotes.

Kai kas savo laiku būkštavo, kad besikurianti Pasaulio Lietuvių Jaunimo sąjunga pasuks savais keliais.

Skaityti daugiau: JAUNIMAS AVANGARDE

DEMONSTRACIJOS PHILADELPHIJOJE

Birželio 14-15 d.d. įvyko Baisiojo Birželio įvykių paminėjimas, kurio centre buvo jaunimo suorganizuotos demonstracijos, susilaukusios atgarsio visuose Philadelphijos žinių kanaluose: amerikiečių spaudoje, radijo ir televizijos programose. Jau keleri metai Philadelphijos lietuviai reikšmingais lietuviškų švenčių minėjimais išeina iš savos parapijos ribų ir atsigręžia į gyvenamo krašto visuomenę, kada dar 90% kitų vietovių minėjimai neišsimuša iš nuostolingos rutinos: svečio prelegento paskaita, rezoliucijų priėmimas, dainos, aukų rinkimas.

Šiais metais 40 Lietuvos okupacijos sukaktis ir Baisiojo Birželio įvykiai Philadelphijoje vėl prasmingai paminėti jungtinėmis Philadelphijos LJ sąjungos skyriaus, LB Philadelphijos bei pietinės New Jersey apylinkių ir latvių jaunimo pastangomis.

Susirakinę Philadelphijos LJS-gos nariai pavaizduoja baltų politinius kalinius sovietų kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose

Visos nuotraukos iš budėjimo Philadelphijoje Aušros Bagdonavičiūtės

Demonstracijų kalbėtojai: “Reader’s Digest” redaktorius Kenneth Tomlinson (kairėje) ir kongresmanas Charles Dougherty; dešinėje kun. M. Kirsons

Skaityti daugiau: DEMONSTRACIJOS PHILADELPHIJOJE

DEMONSTRACIJOS KRAŠTO SOSTINĖJE

Įtakingame JAV-bių sostinės dienraštyje “The Washington Post” liepos 19 Judith Valente ilgame straipsnyje aprašo lietuvių jaunimo suorganizuotas demonstracijas prie sovietų ambasados Washingtone:

Vakar buvo areštuota 18 anti-so-vietinių demonstrantų, trumpam sustabdžiusių miesto centre judėjimą ir bandžiusių prisirakinti prie sovietų ambasados tvoros 16-je g-je (NW), reiškiant protestą prieš olimpinių žaidynių atidarymą Maskvoje.

Žaibo greitumu lyg katinai du jaunuolai (antrojo nematyti) atsidūrė šviesos stulpų viršūnėje; į stulpą įlipęs M. Aistis, apačioje V. Volertas, diriguoja L. Kojelis; V. Gurecko nematyti

Už minutės (žiūr. dešinėje), automobiliams blokuojant judėjimą, skersai 16-tos gatvės prie sovietų ambasados kyla didžiulis transparentas su užrašu FREE LITHUANIA NOW

Pagautas “Bridges” redaktorius K. Stirbys, pagautas ir krečiamas kun. K. Pugevičius (dešinėje)

Skaityti daugiau: DEMONSTRACIJOS KRAŠTO SOSTINĖJE

... IR SAN FRANCISCO MIESTE

Liepos 19-20 d.d. vyko anti-sovietinės demonstracijos prie rusų konsulato San Francisco mieste. Jas suorganizavo Los Angeles lietuvių jaunimas, vadovaujamas ad hoc iniciatorių būreliui ir remiamas Lietuvių Bendruomenės bei kitų organizacijų ir pavienių entuziastų. Vertingu protesto demonstracijų partneriu buvo LB San Francisco apylinkė, kuri suorganizavo vietos lietuvius, o taip pat latvius, estus ir kitų pavergtų tautų bendruomenes bei afganistanieėius ir vietnamiečius.

Los Angeles lietuviai, liepos 19 kolektyviai nuvykę į San Francisco, tą patį vakarą nužygiavo prie sovietų konsulato Green gatvėje ir budėjo ten iki vėlyvos nakties. Pagrindinė protesto tema — 40 metų Baltijos valstybių okupacija ir dabar vykstanti rusų agresija prieš Afganistaną. 240 demonstrantų nešė vėliavas ir plakatus su šūkiais prieš Baltijos valstybių, Afganistano ir kitų kraštų pavergimą. Taipogi buvo protestuojama prieš lietuvių karių ėmimą į rusų kariuomenę ir naudojimą jų Afganistano užgrobimui ir jo gyventojų žudymui. Los Angeles lietuvių jaunimas nešė 15 didžiulių juodų vėliavų pagerbti Afganistane sušaudytus penkiolika lietuvių karių, kurie atsisakė dalyvauti civilių afganistaniečių ir karo belaisvių žudymuose. Prieš sovietų konsulato rūmus buvo išrikiuotos juodos vėliavos, giedami tautų himnai, dainuojamos partizanų dainos, būgnui mušant gedulingą maršą. Minioje girdėjosi šūkiai: “išlaisvinti pavergtuoisus”, “laisvės Baltijos valstybėms“, “stabdyti sovietų agresiją” ir t.t.

Lietuvių jaunimas visas tautines grupes sutelkė į kovą prieš žmonių ir tautų pavergėją Rusiją

Lietuvių jaunimas už Afganistano laisvę, o afganistaniečiai už Baltijos valstybių

Kartu su jaunimu žygiuoja Lietuvių Bendruomenės Kalifornijoje veikėjai — Antanas Polikaitis, Rimtautas Dabšys ir Romas Tervydis

Skaityti daugiau: ... IR SAN FRANCISCO MIESTE

KAI SUSIKRYŽIUOJA NUOMONĖS

KOMENTARAI IR AKTUALIJOS

Atvirai pareikštos ir faktais bei logika paremtos nuomonės, ypač ne diskusijų įkarštyje susirinkime, o raštu išdėstytos kantriame popieriuje, yra patikimiausias kelias į tiesos šviesą. Atsiliepdamas į P. Algio Raulinaičio "Į Laisvę” nr. 78 (115) straipsnį“Nei idėjų, nei planų”, Vilko vicepirmininkas dr. Kostas R. Jurgėla prikiša straipsnio autoriui tendencingumų, o taip pat implikuoja Lietuvių Bendruomenę bandymu pasisavinti Vliko atsiekimų nuopelnus.

Skelbdama dr. K. R. Jurgėlos laišką, redakcija paprašė komentarų iš straipsnio autoriaus P. A. Raulinaičio ir JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos pirmininko Algimanto S. Gedo.

Redakcija

TENDENCINGAS REPORTAŽAS

“Paskutiniojo” (?) “Į Laisvę” Vliko Seimo aprašyme (78 nr.) jūsų apžvalgininkas (P. Algis Raulinaitis -red.) PLB ryšininko “užkabinimą” primena po sakinio apie mano pranešimą JAV Kongreso rezoliucijos 200 reikalu. Išeitų, kad iš mano pusės “neapsieita be užkabinimo PLB ryšininko”, kuris buvo pažadėjęs Vliko valdybos posėdyje pranešti apie PLB sumanymus politinėse srityse, tačiau nuklydo. Tai netiesa.

Autorius visai nemini mano pažymėjimo simpoziume, kad Lietuvoje viską lemia Maskvos partija, o “svetur mus ‘myli’ ir sekioja KGB. Žvalgybų principas yra — ‘skaldyk ir valdyk, o išeiviją demoralizuok’. Kol kas viešumon išryškėjo du asmenys, dirbę Vliko įstaigoje, o trečias Amerikos Lietuvių Tarybos raštinėje.

Skaityti daugiau: KAI SUSIKRYŽIUOJA NUOMONĖS

SUAKTYVINTI LAISVINIMO VEIKLĄ

Mintys, Jurgio Šarausko straipsnį perskaičius

Kun. dr. Jurgį Šarauską pirmą kartą teko sutikti ir išgirsti jo pareiškimus bei mintis Ateitininkų IX Kongrese, įvykusiame 1977 metų rugsėjo 1-4 dienomis Cleveland, Ohio, mieste, JAV. Ten jis kalbėjo religiniais ir organizaciniais klausimais. Jo mintys lietuviams buvo ir aktualios, ir šviežios, ir naujos, ir kartkartėmis gana karčios. Iš visų ten kalbėjusiųjų jis padarė bei paliko man geriausią įspūdį.

Ruošdami Los Angeles mieste politinių studijų savaitgalius visad stengiamės pasikviesti “šviesesnių ir pajėgesnių protų” iš JAV vidurinės ar rytinės krašto dalies. Svarstant kandidatus 1980 metų sausio 26 ir 27 dienų politiniam savaitgaliui, mano pasiūlymas buvo: “Pasikvieskime kun. dr. J. Šarauską iš krašto sostinės — Washington, D.C.!” Pasiūlymas buvo priimtas, ir kun. dr. J. Šarauskas atvyko į mūsų ruošiamą politinių studijų savaitgalį. Jis dalyvavo viename iš simpoziumų (“Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus”) ir pasakė užbaigiamą politinių studijų savaitgalio kalbą: “Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje”. Ta jo kalba ištisai paskelbta “Į Laisvę” žurnalo 1980 metų balandžio numeryje (16-25 pusl.). Kun. dr. J. Šarauskas toje kalboje pažėrė visą eilę naujų minčių, sugestijų, rekomendacijų bei planų, nepagailėdamas ne vieno atviresnio ir aštresnio žodžio visiems laisvojo pasaulio lietuviams, veiksniams, organizacijoms, senimui, vidurinio amžiaus kartai ir jaunimui. Visi jo siūlymai, sugestijos ir rekomendacijos nagrinėtinos ir svarstytinos. Iš jų daug ko galima pasimokyti, pasisavinti bei pasisemti Lietuvos laisvinimo darbe, kuris iki šiol dar nėra išvestas į plačiuosius vieškelius.

Skaityti daugiau: SUAKTYVINTI LAISVINIMO VEIKLĄ

ŠALAME TROPIKUOSE

Nuotaikų pluoštas iš Venecuelos

Mums, Venecuelos lietuvių vyresniajai kartai, 32 metų išeivijos gyvenimo laikotarpis dar neatitolino nuo praeities: mes norime dar gyventi ir jausti gyvenimą su jo rūpesčiais ir džiaugsmais. Tačiau pastebime, kad pradėjome atšalti ir pavargti. Prarandame tikrovės jausmą. Asmeniški reikalai tapo svarbesni už bendruomenės reikalus. Daromės abejingi savo įsitikinimuose, tingiai indiferentiški, nebesirūpindami net kaip apie mus kiti gali galvoti ir kaip mes patys savo abuojumą viskam galime pateisinti.

Išeivijos gyvenimas buvo mums sunkus. Susidūrėme su nenatūralaus gyvenimo reiškiniais. Viską matėme ir supratome, bet neigiamybes slėpėme, galvodami, kad gal viskas pasikeis į gerą pusę. Deja, mūsų viltys nepasitvirtino, ir blogybių slėpimas neišėjo į naudą.

Krašto kalbos nemokėjimas, menki uždarbiai, neturėjimas galimybių bendrauti su gausesniais Šiaurės Amerikos lietuvių centrais, užjūrio spaudos brangumas (ypač norint gauti oro paštu) — visi šie reiškiniai neigiamai atsiliepė į aplamai mūsų gyvenimą, o ypač į tautinės sąmonės išlaikymą. Per menkas lietuviškų parengimų skaičius išsiblaškymui, meniškų pajėgų stoka, dažnai vadovaujančių organų apsileidimas mus net izoliavo vienus nuo kitų. Kartais praeina keli mėnesiai ar pusmetis, kol vieni su kitais pasimatome. Begyvendami tokiose sąlygose, mes pavargome, o gyvenimas pavargo nuo mūsų nusiskundimų.

Skaityti daugiau: ŠALAME TROPIKUOSE

NAUJOS KNYGOS

Juozas Kralikauskas, PO ULTIMATUMO, “Draugo” dvidešimt devintojo konkurso premiją laimėjęs romanas. Viršelį piešė Marytė Barzdžiūtė, išleido Lietuviškos Knygos Klubas, spaudė “Draugo” spaustuvė Chicagoje 1980. 188 psl., kaina 6 dol.

Albinas Baranauskas, VINCO MAZUR-KEVIČIAUS ROMANAS; viršelis ir aplankas — Petras Aleksa, išleido Lietuviškos Knygos Klubas, spaudė “Draugo” spaustuvė Chicagoje. 280 psl., kaina 6 dol.

Zenonas Ignonis, PRAEITIS KALBA, dienoraštiniai užrašai, Gudija 1941-1944. Spaudai parengė Klemensas Jūra, leidėjas — Bronius Ignatavičius, viršelis dail. Pauliaus Jurkaus; spaudė Pranciškonų spaustuvė Brooklyne 1980 metais. 286 psl., kaina 8:00 dol. Su užsakymais kreiptis:

Mrs. CristinaZ.J. Selmys 9 Budgell Terrace Toronto, Ont. M6S 1B3 Canada

Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS

BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Ištvermingam dėl Lietuvos laisvės kovotojui, ištikimam Lietuvių Fronto bičiuliui, “Į Laisvę” bendradarbiui, rašytojui, žurnalistui ir visuomenininkui

A+ A ALOYZUI BARONUI

mirus,žmonai Nijolei, sūnums irvisiems artimiesiems,

įsipareigodami nesitraukti iš a.a. Aloyzo eito rezistencijos kelio, reiškiame bičiulišką užuojautą.

Lietuvių Fronto bičiuliai “Į Laisvę” redakcija, administracija ir bendradarbiai

LFB Tarybos prezidiumas: iš kairės — Zigmas Brinkis, P. Algis Raulinaitis (pirm.) ir Edmundas Arbas (sekr.) Nuotrauka Ed. Arbo

Dr. Zigmas Brinkis (kairėje), LFB Los Angeles sambūrio pirm., įteikia 1000 dol. čekį dr. Vytautui Majauskui prof. Juozo Brazaičio raštams leisti. Stebi (viduryje) P. Algis Raulinaitis. Nuotrauka Ed. Arbo

Bič. Jonas Urbonas (kairėje), Michi-gano valst. lietuvių “Reagan for President” komiteto pirm. su John Gnuo, Michigano centrinio “Reagan for President” komiteto pirmininku respublikonų konvencijoje Detroite.

Skaityti daugiau: BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

VEDAMIEJI

JIEMS KARAS NEPASIBAIGĖ

Jau keli Amerikos prezidentai, įskaitant ir dabartinį Carterį, priskirdami sau nuopelnus, didžiuojasi, jog pasaulis gyvena be karų ir žmonija džiaugiasi taikos palaima. Deja, pasaulyje taikos nėra. Taikos palaima nesidžiaugia Maskvos tiesioginiai pavergtos tautos, nei jos kontroliuojamos satelitinės valstybės, nei savo laisvę ginklu ginąs Afganistanas ir 50 amerikiečių įkaitų, patekusių į Irano teroristų rankas. Tik nejautrios sąžinės kovojančių dėl savo laisvės kitų žmonių kančių nemato ir negirdi. Greičiausiai nenori matyti nei girdėti, kad nesudrumstų savo ekonominiu gerbūviu sukurto gyvenimo malonumų.

Karas nėra pasibaigęs ir lietuviams Lietuvoje. Tiesa, jis dabar kitoks, negu kad savo romane “Truth is for Strangers” vaizdavo iš Sovietų Izraelin emigravęs rašytojas Efraim Sevela, aprašydamas 1945-52 partizaninių kovų metus:“Tada Lietuvoje buvo karas. Nepaskelbtas ir neužrašytas istorijos tekstuose . . . Maža Lietuva liepsnojo, mirtinai kraujuodama. Ir tai tęsėsi daugelį metų po II Pasaulinio karo, kai kita planetos dalis grįžo į normalų gyvenimų, gydė savo žaizdas, siekdama taikos meto malonumų — kas visada paprastai įvyksta po kraujo maudynių ... Ir niekas pasaulyje nežinojo, — nei Vakaruose, nei pačioje Rusijoje, — kad kraujas Lietuvoje tekėjo prie kiekvieno slenksčio”.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

Partizanai: istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti