Į Laisvę 1954 3(40)

ADOLFAS DAMUŠIS: Kaip sukilome prieš bolševikus 1941 metais

JUOZAS KAZICKAS: Europos biznio žmogus kalba prieš laisvę

VYTAUTAS ŽVIRZDYS: Socializmas su liberalizmu broliai ir priešai

DOKUMENTŲ ŠVIESOJE: Kokius įgaliojimus davė Lietuvos ir kokius Latvijos vyriausybės 1940 metais

Į LAISVĘ TOWARD FREEDOM, LITHUANIAN MAGAZINE 23 LINDEN ST., BROOKLYN 21, N. Y.

PDF Fotografinė kopija BOX

Vyr. redaktorius — Editor-in-Chief — Juozas Brazaitis Redakcijos kolegija: Juozas Kazickas, Antanas Musteikis, Leonardas Žitkevičius Leidžia Lietuvių Fronto Bičiuliai Viršelio vinjetė — dail. Telesforo Valiaus

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1954 3(40)

REZISTENCIJOS DIENA

NR. 3 (40), 1954 M. LIEPOS 1.

JUOZAS BRAZAITIS

DEŠIMT metų jau Lietuva aklinai atitverta nuo Vakarų. Jos likimas primena graikų skulptūrą, kurioje Laokooną ir jo sūnus vis labiau veržia apsiraičiusios gyvatės. Jei ten atvaizduotų kankinamųjų veiduose esąs išreikštas tylus didingumas ir taurus paprastumas, tai lietuvių tautos veide stipriausiai atsispindi du kiti bruožai — kančia dėl okupanto smurto ir tam smurtui pasipriešinimo dvasia.

Vakarai vis daugiau įžvelgia pirmą bruožą. Bolševiz. klasta, smurtas, sadistiniai išradimai milijonams išnaudoti ir sunaikinti, visa pavergimo ir naikinimo sistema iškilo su visu siaubu.

Silpniau Vakarai mato pasipriešinimo ženklus. Ir mes patys lig šiol daugiau turėjome kalbėti apie kankinimą. Iš trijų dešimčių liudininkų Keršteno komisijoje tik pora tekalbėjo apie lietuvių tautos pasipriešinimo veiksmus, rezistencijos dvasią.

O kalbėti apie tai jau reikia. Ne tik dėlto, kad reikia teisybę liudyti. Kalba apie pasipriešinimo žygius ir žmones reikalinga esantiems tremtyje. Pasiaukojimo ir herojizmo pavyzdžiai gali apvalyti dvasią nuo emigracijos rūdžių ir suveržti laiko atleidžiamus dvasinius ryšius tarp tremties ir kovojančio krašto.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS DIENA

PASIRUOŠTA IR ĮVYKDYTA

Lietuvių rezistencijos antrajai bolševikų okupacijai, vieno tos rezistencijos laikotarpio, kronika yra surašyta ir paskelbta J. Daumanto knygoje “Partizanai už geležinės uždangos”. Ji yra gilios kančios ir tyro herojizmo puikus dokumentas.

Pirmajai bolševikų okupacijai rezistenciją, trumpesnę, trukusią tik metus, tevaizduoja eilė straipsnių periodikoje. O ir ji verta palaikyti atmintyje: po Sovietų mėginimo pasaulio akyse klastoti mūsų tautos valią ji parodė tikrąjį tautos apsisprendimą — gyventi laisvu savo valstybės gyvenimu.

To laikotarpio rezistencijai vadovavo Lietuvių Aktyvistų Frontas. Iš jo žmonių norėtume surinkti medžiagą anam rezistenciniam laikotarpiui nušviesti. Kol tai bus padaryta, čia skelbiame liudijimą prof. Adolfo Damušio, vieno iš Lietuvių Aktyvistų Fronto štabo.

Skelbiame, kad paskatintume ir kitus surašyti to laikotarpio liudijimus ir kad tie liudijimai iš naujo prašnektų padrąsinančia ir įpareigojančia dvasia tiem, kurie ją tebegali prisiimti.

Nepakanka žinoti ir kitiems kalbėti tik apie okupanto žiaurumus. Reikia pažinti ir savosios tautos gyvybę, pasipriešinusią okupanto priespaudai.

ADOLFAS DAMUŠIS

Buvau dar jaunas Kauno universiteto docentas per pirmą bolševikmetį, 1940—41. Įsijungiau į Liet. Aktyvistų Fronto darbą 1940 metais spalių mėn.

Sudarėme Kauno sektoriaus lietuvių aktyvistų štabą. Jame buvo apie 15 asmenų. Nors dalis jų yra žuvusių, bet daugelio pavardes minėti dar būtų nesaugu.

Skaityti daugiau: PASIRUOŠTA IR ĮVYKDYTA

ŽMOGUS IR ŪKIS

Siekdami palaikyti išeivijoje gyvą valstybinę mintį, kad tremties lietuvio valstybinė sąmonė neblanktų, o ypatingai norėdami būti paskata jaunajai kartai susimąstyti ties busimosios Lietuvos klausimais ir pergalvoti jų sprendimą, spausdiname LFB Visuomeninių Studijų Biuro ateities demokratinės Lietuvos sąrangos svarstymus atskirais kertiniais klausimais.

Tai yra tęsinys tų svarstymų, kurie yra spausdinti “Į Laisvę” 1943-1944 m. Jų pagrinde yra tezė, kad ateities Lietuvos sąrangoje demokratija būtų visur esąs ir viską tvarkąs šeimininkas, o ne tik iškilmių svečias.

Duodami šiuos svarstymus, norėtume, kad jie pasidarytų visų ar bent daugumos “Į Laisvę” skaitytojų svarstomuoju dalyku. Esame įsitikinę, kad šis kelias gali palaikyti gyvas intelektualines galias ir padėti ugdyti gyvąją mintį ateities Lietuvos gyvenimui kurti. Miela bus, jei “J L.” skaitytojai aktyviai įsijungs į šiuos svarstymus.

Red.

Į pilnutinę demokratiją (2)

SOCIALINĖ DEMOKRATIJA

Politinė demokratija nustato asmens santykius su valstybės valdžia, šitie santykiai betgi tėra žmonių gyvenimo santykių visumos dalis. Tad vien politinės demokratijos žmonių gyvenimo santykių visumai tvarkyti neužtenka. Teisingai yra pastebėjęs Mainco vysk. E. Ketteleris: “Nei spaudos laisvė, nei draugijų laisvė, nei rinkimų laisvė, nei parlamentas, nei gražios kalbos, nei tautos suverenumas negali papenėti alkanųjų, pridengti nuogųjų, paguosti nuliūdusiųjų, pagelbėti ligoniams”. Taigi šalia asmens politinių santykių su valstybe yra lygiai svarbūs žmogaus santykiai su ūkiu. Greta politinės demokratijos iškyla socialinė demokratija.

Kaip politinė demokratija skelbia ir vykdo asmens pirmenybę valstybėje, taip socialinė demokratija privalo asmens pirmenybės ūkyje.

Socialinė demokratija yra ne kas kita, kaip demokratijos principo, t. y. asmens pirmenybės principo, vykdymas ūkyje.

Skaityti daugiau: ŽMOGUS IR ŪKIS

PARTIZANO KAPAS.

KARIŪNAS

Ateis pavasariai, paskęs laukai žieduose,
Miškuose pirmosios žibuoklės sužydės,
O kas ateis prie tavo kapo, žuvęs partizane,
Ir kas vainiką iš pirmų žiedų uždės.
Kas aplankys apleistą tavo kapą?

Kas “amžinąjį atilsį”, kas maldą už tave čia sukalbės?
Gal tiktai vakaras, gal vėjai iš laukų tėvynės
Raudos kaip motina, suklupus prie sušaudyto sūnaus duobės?
Raudos tavų dienų, tavos jaunystės, tavo juoko,

Kaip per pavojus jaunas ir drąsus bridai. . .
Kai pamilai tėvynę, sielvarte suklupusią po kryžium
Ir kelią laisvės jai — tiktai kovoje suradai.
Ir čia žuvai. Ir parašei krauju ant tėvų, žemės —

Skaityti daugiau: PARTIZANO KAPAS.

SOCIALIZMAS PRADŽIOJE

VYTAUTAS ŽVIRZDYS

Socialistinių sąjūdžių viduje ieškoma naujų kelių, labiau pritikusių naujai gyvenimo tikrovei. To jieškojimo ženklų buvo nurodyta “Į Laisvę” 2 nr. tarp Vokietijos ir Austrijos socialistų. Jų siekimams suprasti naudinga pažvelgti į tas idėjines pradžias, kuriose yra klostęsis socializmo sąjūdis.

Socializmas kaip istorinė idėja

Socializmas yra vienas iš didžiųjų istorinių sąjūdžių. Jis įkvėpė naujas ekonomines ir politines sistemas. Jis paveikė ir moderniųjų laikų galvojimo būdą, metė į mases šūkius sukurti naują gyvenimo stilių. Klasikinis socializmas nėra tik politinė ar ekonominė teorija; jisai yra gyvenimo filosofija, kaip ja buvo renesansas ar renormacija, skirta bendruomenės, o per ją žmogaus revoliucijai.

Socializmas buvo reakcija prieš valstybinį ir ekonominį, o iš dalies ir pasaulėžiūrinį XIX amžiaus “status quo”. Pereitame amžiuje jis buvo dinamitas, sprogdinąs esamą tvarką, Komunistų manifesto žodžiais, vaiduoklis, gąsdinąs Europą.

Maždaug iki pirmojo pasaulinio karo socialistai, kaip organizacija, praktiniais sumetimais tylomis toleravo konstitucinę santvarką, atsižvelgdami į faktą, jog jie sudaro organizuotos visuomenės tik dalį, bet siekdami, kad socialistinis sąjūdis pasidarytų visuma, valstybine totalybe, nes jų tiesa esanti vienintelė ir absoliutinė pasaulio tobulai santvarkai.

Skaityti daugiau: SOCIALIZMAS PRADŽIOJE

DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINĖ KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

Ketvirtas veiksmas

Pasitarimas Romoje

Užsienių Reikalų Tarnybos valdytojo pasiūlymą “išsikalbėti dėl praktiškų Lietuvos laisvinimo akcijoje bendradarbiavimo būdų” Lozoraitis palankiai sutiko, tačiau tuo pat metu (1949. X. 12) vietoj iš Stockholmo išvykusio min. Gylio Lietuvai atstovauti Švedijoje “paskyrė” Žilinską, nors 1946. 9. 30 savo rašte “Visiems tiems Ponams Lietuvos Ministeriams” be kita ko buvo pranešęs, kad “svarstant mano rašto Vliko Pirmininkui iš .VII. 25. dėl Įg. Ministerių Kolegijos ir Dipl. šefo projektą, Vliko atstovai atkreipė mano dėmesį į tai, kad kalbant p. “a” apie paskyrimus ir tt. reikia pažymėti, kad misijų šefai to punkto neapimami, nes jų paskyrimas yra Valstybės Galvos prerogatyva. Su tuo aš sutikau” (M. p. Rd.) Taigi su kuo buvo sutikta Berno konferencijoje ir dabar sutikta “išsikalbėti dėl praktiškų... bendradarbiavimo būdų” (tad ir dėl praktiško misijų šefų skyrimo būdų), tatai laužoma, tyčia stengiantis išsikalbėjimo partnerį pastatyti prieš sudarytą padėtį. Tačiau nei toks Lozoraičio nesiskaitymas su savo įsipareigojimais Berno susitarimu, nei jo vilkinimas susitikti su Vliko atstovais Vliko nesulaikė nuo tolimesnių bandymų j ieškoti su Lozoraičiu susipratimo.

Ryšium su šventaisiais Metais Vlikas nutarė pasiųsti savo delegaciją į Romą “pareikšti šventajam Tėvui ir šventajam Sostui kankinamos ir kovojančios lietuvių tautos padėką už iki šiol rodytą ir teberodomą jai prielankumą ... Bandyti, o jei pasirodytų galima, tai ir atgaivinti Lietuvos santykius su Italijos Respublikos vyriausybe, aiškintis santykius su St. Lozoraičiu” (Vliko instrukcijos delegacijai).

Skaityti daugiau: DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINĖ KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

KAIP ĮGALIOJIMŲ REIKALĄ SUTVARKĖ LATVIJOS VYRIAUSYBĖ

Ministerių Kabinetas gegužės 17 d. posėdyje nutarė:

1. Jei dėl karo aplinkybių nebūtų galima palaikyti ryšių su Latvijos diplomatinėmis bei konsularinėmis misijomis Vakarų Europoje, suteikiami Latvijos pasiuntiniui Londone Karoliui Zariniui ypatingieji įgaliojimai.

2. Užsienių Reikalų Ministeris atitinkamu potvarkiu pasiuntiniui Londone nustatys šių įgaliojimų veikimo pradžią ir nurodys jų kompetenciją (uždavinius).

3. Jei Užsienių Reikalų Ministeris būtų techniškai sukliudytas patvarkyti pasiuntinį Londone, tai ypatingieji įgaliojimai automatiškai, įsiteisėja. Tam patikrinti pasiuntinys Londone telegrama užklausia Užs. Reikalų Ministerį ir, per 24 valandas negavęs atsakymo, veikia ypatingaisiais įgaliojimais iki tam laikui, kol atsistatys ryšiai su Užs. Reikalų Ministerija.

4. Pasiuntiniui Londone Karoliui Zariniui suteiktieji ypatingieji įgaliojimai liečia visas Latvijos diplomatines bei konsularines misijas, išskyrus misijas Etijoj, Lietuvoj, Suomijoj, Švedijoj, Vokietijoj ir Sovietų Sąjungoj.

Skaityti daugiau: KAIP ĮGALIOJIMŲ REIKALĄ SUTVARKĖ LATVIJOS VYRIAUSYBĖ

DIDIEJI NUSIKALTĖLIAI

Niurnbergo teismas naciams sudarė precedentą reikalauti atsakomybės ne tik iš vyriausybių ir vadų, bet ir iš jų įrankių, režimo pareigūnų, kai jie vykdė nusikaltimus prieš žmoniškumą. Tas precedentas negalės būti užmirštas, kai ateis laikas pasverti raudonųjų pareigūnų nusikaltimus.

Suminime čia vardais eilę aukštųjų nusikaltėlių Lietuvoje. Ne vietinio kilimo parsidavėlių, bet atsiųstų iš Maskvos jos valios vykdyti.

1944—45 į Lietuvą buvo perkeltos Pirmoji Ypatingoji Specialios Paskirties Maskvos Šaulių divizija su štabu Vilniuje. Jai vadovavo gen. Vetrov. Buvo atkelti taip pat 23, 24, 94 ir 97 NKVD pasienio daliniai. Buvo sudarytos dar gausios milicinės formacijos ir vadinamieji "liaudies gynėjai” (žmonių vadinami stribai). Pritrauktas dar vietinis kompartijos aktyvas ir kariniai daliniai, įskaitant raudonosios armijos dalis. Vis tai buvo skirta lietuvių tautos pasipriešinimui palaužti ir masinėms egzekucijoms vykdyti. Iš augščiau minėtų dalinių buvo sudarytos baudžiamosios formacijos.

Skaityti daugiau: DIDIEJI NUSIKALTĖLIAI

MOTERIS LIETUVOJE

LIETUVOS moters padėtis yra ypatinga, nes Lietuva yra okupuota, atitverta nuo Vakarų pasaulio ir priversta gyventi pagal Sovietų Sąjungos režimą.

Sovietų Sąjungos konstitucija apie moterį sako: “Moteris Sovietų Sąjungoje turi lygias teises su vyrais visose srityse—ūkinėje, valstybinėje, kultūrinėje, visuomeninėje bei politinėje” (122 str.).

Yra moterų deputačių, įstaigų viršininkių, traktorisčių, karių ir tt. Su teisėmis sulygintos ir pareigos, nors apie jas konstitucijoje ir nekalbama. Ką tai praktiškai ir konkrečiai Lietuvoje reiškia, iliustruoja moters pasireiškimas atskirose srityse.

Darbe. Neištekėjusi mergina, jei nelanko mokyklos, negali prie tėvų gyventi be darbo fabrike. Sulaukusi 16 metų, ji gauna pasą ir turi turėti darbą, kitaip jai nebus pripažinta teisės gyvenamojo buto plotą.

Darbe moteris dirba tuos pačius darbus kaip ir vyras — pramonėje ir statyboje, sakysim, prie plytų, durpių gamybos, miško kirtimo bei išvežimo, namų statybos. Ji laiptais nešioja plytas statomiems namams ant savo pečių į kelintą aukštą sykiu su vyrais.

Darbo norma jai ta pati kaip vyrui. O tos normos yra didelės ir vyro jėgoms, tad moteris turi ypatingai stengtis, kad neatsiliktų, nes už tai bus ne tik jai vienai atlyginimas sumažintas, bet nukentės ir visa brigada, neatlikdama jai nustatytos darbo normos.

Skaityti daugiau: MOTERIS LIETUVOJE

EUROPOS HOMO ECONOMICUS

Laisvuose turistiniuose pasikalbėjimuose keliaujant per daugelį Europos kraštų šią vasarą teko patirti Europos ūkinio sektoriaus žmonių galvojimą, kuris rodo to sektoriaus siekimus ir jų didesnę ar mažesnę įtaką politinių įvykių eigai. Šiuo keliu surankiotos gyvenimo miniatūros su jų idėjomis bei nuotaikomis gali papildyti ir paryškinti vaizdą apie Europą, kurį šiaip susidarome iš spaudos.

Europos tautų tarpusavio meilė.

Olandijoje buvo gėlių šventė. Joje pačių olandų automobilių rodės mažiau nei čia atvykusių į svečius vokiečių. Bet olandai žiūri į juos šnairomis. Daugelyje viešbučių pasako jiems, kad vietų nėra. Spaudoje teko pastebėti, kad ir Norvegijoje pilna vokiečių turistų. Norvegai jais taip pat nepatenkinti. “Mes negalim pačioje Norvegijoje pajudėti, o nugalėtasis vokietis jau visur keliauja.” Kitais žodžiais pasakys prancūzas, bet tas pačias nuotaikas apie vokiečius.

O vokiečiai — jie vaikšto dabar su guminiais padais, ramiai, švelniai, be senų laikų trankaus pakaustyto militaristinio bato. Tačiau ir darbininkas ir pramonės magnatas vokietis su pašaipa atsiliepia apie prancūzus. Prancūzai esą blogi šeimininkai; nemoką tvarkytis namie, o dar kolonijų norį. “Kam jiems tos kolonijos. Mes gyvenam be jų, nes dirbam. Ir jie gali apsieiti”. Amerika blogai daranti, kad kišasi į Indokiniją ir remia prancūzų kolonializmą.

Skaityti daugiau: EUROPOS HOMO ECONOMICUS

KO NORIME IS LAISVOJO PASAULIO

Laisvasis pasaulis paremia pavergtų kraštų kovą prieš sovietinę agresiją ir okupaciją, pvz. Amerika per Europos Laisvės Komitetą. Kad toji parama būtų tikslingesnė ir labiau pritikus kiekvienam kraštui, čia kartojame nusistatymą, kuris subrendo tarp tremtinių politinių veikėjų ir kurį suformulavo Lietuvių Biuletenis Nr. 4 (17).

1. Laisvasis pasaulis savo dėmesį sovietų pavergtiesiems kraštams turi nukreipti tik per sovietų pavergtųjų kraštų tremtinių politinį sąjūdį.

2. Patys tremtiniai turi padaryti viską, kad jų sąjūdis autoritetingai reprezentuotų pavergtojo krašto valią.

3. Laisvojo pasaulio prieškomunistinę programą rengiant ar sovietų pavergtųjų kraštų laisvinimo politikos gaires nustatant turi būti išklausytas ir tremtinių politinio sąjūdžio balsas.

4. Jei kurio sovietų pavergtojo krašto tremtinių laisvinimo sąjūdis nėra vieningas, laisvojo pasaulio parama turi būti nukreipta per tą laisvinimo sąjūdį, kuris reliatyviai veikliausias ir atsiremia platesniais visuomenės sluogsniais.

Skaityti daugiau: KO NORIME IS LAISVOJO PASAULIO

VIETOJ POLITINIO VERTINIMO

Birželio 25—29 ir vėl susitiko dvejopos politinės koncepcijos: Washingtono ir Londono. Atsilaikė pirmoji, išreiškiama šiais žodžiais:

Per šešeris karo metus kariniai sumetimai buvo vis labiau nustūmę į šalį moralę ir principus. Dabar, karui pasibaigus, pasaulyje turi vėl būti restauruoti principai ir moralė. JV šiuo atžvilgiu turi pasiimti vadovavimą. Mes, amerikiečiai, esam vienintelė didelė tauta, neišsekusi fiziškai nei dvasiškai Mums tenka vadovauti atstatant principus, kurie būtų veikimo gairės. Jeigu mes to nepadarysim, pasaulis nebebus vertas, kad jame gyventume. Mes žinome, kad mūsų planeta pasidarys nebegyvenama, jeigu žmonės savo fizinių galių nepajungs moralės įstatymams.

John Foster Dulles, 1954 m.

Kol ši politika bus vykdoma, optimizmas bus pagrįstas.

LIETUVOS-LENKIJOS SANTYKIAI

1. Politinių Studijų Klubo plotmėje

Lietuvos-Lenkijos santykių problema yra dviašmenė. Iš vienos pusės, šių santykių padorus sutvarkymas yra viena iš pagrindinių Lietuvos nepriklausomybės garantijų. Iš antrosios tačiau pusės, šie santykiai apsunkinti tokios bjaurios praeities hipotekos, kad kiekvienas bandymas juos spręsti dabarties sąlygų diktuojamomis prielaidomis tuoj kelia visokeriopų reminiscencijų, įtarimų ir tarpusavio nepasitikėjimo.

Nežiūrint į tai, dabartinė abiejų valstybių padėtis labiau negu kada nors beldžiasi į abiejų tautų tremties visuomenininkų bei politikų sąžines, kad jieškotų Lietuvos-Lenkijos santykiams abiem pusėm priimtino pagrindo ir juo atremto sprendimo. Todėl tenka nuoširdžiai sveikinti Politinių Studijų Klubo New Yorke iniciatyva Lietuvos-Lenkijos santykius judinti. Pradžią padarė prof. S. Sužiedėlis paskaita, su kurios mintimis pravers ir “Į L.” skaitytojams susipažinti. Negalima ginčyti, kad Lietuvos-Lenkijos tarpusaviniams santykiams į gerą kelią įstatyti reikia ne tik abiejų pusių geros valios ir teisingo tarptautinės padėties įvertinimo, bet ir objektyvaus savo partnerio pažinimo.

Skaityti daugiau: LIETUVOS-LENKIJOS SANTYKIAI

BONNOS BYLA

Vliko delegato įsltaisymas prie Vokietijos vyriausybės Lietuvos laisvinimo byloje turės toli siekiančio poveikio, kurį tik laikas pamažu išryškins. Šiuo metu mūsų dėmesį patraukia šio įsitaisymo poveikis pačiai Lietuvos laisvinimo organizacijai. Po kelerių pastarųjų metų Vliko kanosinės laikysenos Lozoraičio atžvilgiu Vliko delegato įsitaisymas gali būti reikšmingas laisvinimo organizacijos demokratinio principo laimėjimas. Ir visai nuoseklu, kad vadistinio principo visokių atspalvių šalininkai šiam laimėjimui labai jautrūs ir stengiasi visaip jį nuvertinti ir suniekinti.

Bonnos byla tik dabar išėjo aikštėn, bet ji trunka jau eilė metų.

Pirmuosius žingsnius Bonnoje pramynė Vliko žmonės — Sidzikauskas, Brazaitis, Ivinskis. Vėliau, pradėjo sau atramos Bonnoje jieškoti ir Lozoraitis, apie savo žygius net nepainformuodamas Vliko. Tik Lozoraičio nepasisekimas Bonnoje privertė jį tuo reikalu kalbėtis su Vliku. Tik dėl to 1952 m. Reutlingeno pasitarimuose Bonna buvo centrinis klausimas.

Skaityti daugiau: BONNOS BYLA

VLIKO IR VT PIRMININKAI AMERIKOJE

Drumstoje šių dienų tarptautinėje padėtyje, kai vis labiau ryškėja ir kaikurių teisiųjų nuovargis kovoti už laisvę ir teisingumą, netenka nė norėti, kad mūsų to ar kito veiksnio pastangos padarytų stebuklą, staiga pakeisdamos tarptautines nuotaikas. Todėl ir Vliko pirmininko vizitai Washingtone pas valstybės sekretoriaus pavaduotoją, pas viceprezidentą, pas atstovų rūmų pirmininką ir kaikuriuos atstovus pirmiausia tenka vertinti tik kaip moralinis mūsų laisvinimo pozicijų sustiprinimas. Bet ir tik moralinis šių vizitų pa-siekų pobūdis yra Lietuvos bylai laimėjimas. Šie vizitai bus sustiprinę ne tik Lietuvos laisvinimo strategines pozicijas, bet ir pačios laisvinimo organizacijos demokratini principą. Jei šie vizitai tiesiogiai ir negarantuoja, kad Vliko siekimai šiuo atveju bus patenkinti, tai jie vis dėlto pateisina pačią misiją. Be kita ko, jie parodė Alto įtaką daug toliau siekiant, nei kai kas linkęs vaizduotis.

“LIETUVIŲ POLITINĖ KONFERENCIJA”

Sunkiau yra vertinti vadinamą “lietuvių politinę konferenciją.” Apie panašią konferenciją Vlikas jau seniai buvo galvojęs. Jau 1952 m. pradžioje Vliko, Alto, diplomatinio sektoriaus ir LLK atstovų pasitarimas “pripažino reikalą nedelsiant spręsti visus Lietuvos laisvinimui reikšmingus klausimus bei nustatyti tiems klausimams prieitų sprendimų vykdomąsias priemones” ir tam reikalui artimiausiu metu kviesti veiksnių konferenciją. Tik Lozoraičiui pataikaujama Vliko politika tą “artimiausią metą” nuo 1952 m. nutęsė iki 1954 m. šiemet, kai paaiškėjo Vliko ir VT pirmininkų kelionė į JV, LLK pasiūlė ta proga įvykdyti senąją konferencijos idėją, kartu imdamasis iniciatyvos konferencijos programai ruošti. Gal dėl to, kad tai ne sava iniciatyva, o gal dėl to, kad LLK veiksniškumu kaikurie altininkai abejoja, ALT, nors andai konferencijos idėjai ir programai buvo pritaręs, dabar pasišiaušė. Tik Vliko ir VT pirmininkų įkalbėtas, ALT savo nusistatymą sušvelnino. Tačiau ALT užsispyrimas vietoj LLK pasiūlytos konferencijai programos pateikti kitą sutrukdė konferencijos paruošiamąjį darbą, juoba, kad nei ALT, nei Vlikas patys to darbo nebuvo ėmęsi. Konferencjja todėl buvo improvizuojama. Išskyrus min. Žadeikio, neturėjo nė vieno paruošto raporto. Kaip improvizacija ji išėjo pakenčiama, bet negalėjo išeiti tokia, kokia turėjo būti. Komunikato žodingumas ir atsišaukimo šūkiai tėra meniškai raitytas konferencijos fasadas, kuris užstoja vidujinį jos skurdą.

Skaityti daugiau: “LIETUVIŲ POLITINĖ KONFERENCIJA”

KONSILIJUMAI DĖL VLIKO

Konferencijos proga paryškėjo taip pat ir vilkinių grupių kūrybingumo galia. Jau nuo pereitų metų prie negaluojančio Vliko lovos laikas nuo laiko renkasi vilkinių grupių konsilijumai. Kiek tarp tų vilkinių gydytojų yra tokių, kuriems labiau paveldėjimas kaip ligonio sveikata rūpi, sunku spręsti, nes oficialiai visų buvo kalbama apie sveikatą. Visdėlto kaikurie pareiškimai būdingi vilkinių grupių galvosenai pažinti. Rastenis: Vilkas neturėtų pretenduoti į betkurias konstitucines funkcijas. Juoba Vlikas neturėtų laikyti save kompetentingą sutartims su kitais kraštais. (Tik šefui dera vairuoti). Andrius: Mes Vliko nelaikome emigracinių politinių organizacijų padaru, bet Lietuvoje sudarytą institucija. (Užmiršo M. Lietuvos atstovą). Blazas: Politinės grupės, ypač jau nuo seno Lietuvoje susiorganizavusios, ir tremty negalima laikyti tik likučiais.” (L’Etat — c’est moi, lietuviškai — partija — tai aš). Sidzikauskas: Vlikas turėtų turėti planą visos laisvinimo koncepcijos ilgesniam laikui (visur diplomatas). Vainauskas: Politinės grupės turi kovos ryšius su Lietuvoje likusiais. (Vryj, da mieru znaj, lietuviškai: melas palieka melu, nors ir partijos pirmininko lūpose). Devenienė: atidaryti plačiai vartus naujoms grupėms į Vliką nėra tikslinga. Taip elgiantis, naujieji gali sudaryti net daugumą (tegyvuoja demokratija tol, kol ji mums duoda valdžią). Lūšys: Dauguma grupių pasižymi idėjų pastovumu ir jų žmonės ir dabar vienodai tebegalvoja tiek krašte, tiek tremtyje. (O saneta simplicitas!, lietuviškai — palaiminti dvasios neturtėliai). Kas po šių vilkinių grupių atsakingų pareigūnų atsakingų pareiškimų belieka galvoti apie jiems patikėto vilkinio ligonio ateitį? Tik palinkėti: medices, curate vos ipsos.

Skaityti daugiau: KONSILIJUMAI DĖL VLIKO

TREMTIS TAISO ISTORIJĄ

Kai nebeįmanoma istoriją kurti, ateina noras jau sukurtosios istorijos faktus retušuoti, perdažyti. Ypačiai tuos faktus, kuriuose teko dalyvauti, norima atvaizduoti tokius, kokius dabar norėtume matyti ir kokius darytume dabar, jei galėtume įvykius pakartoti. Bet nuo to perdažymo praeities įvykis netenka savo meto spalvos. Mūsų dienomis tokių perdažomų įvykių sutirštėjo.

1. Lietuvių seimas Petrapilyje 1917

Lietuvos istorijos vadovėlyje buvo taip aprašytas: “Tačiau svarbiausiuoju busimosios Lietuvos klausimu čia nebuvo vienybės: didesnioji seimo pusė pasisakė už visai nepriklausomos Lietuvos kūrimą, o beveik visi kairieji atstovai pasiūlė Lietuvos ateitį sujungti autonomijos ar federacijos pamatais su Rusijos tautų demokratijomis”. Nepriklausomoj Lietuvoj niekam iš seime dalyvavusių neatėjo į galvą seimo faktus kitaip nušviesti nei vadovėlyje ir jo aprašymą pataisyti. Tik pernai gen. V. Nagiui, seimo aktyviam dalyviui, tuos pačius faktus pakartojus ir dar atsiminimais paryškinus "N. Lietuvoje”, to laikarščio redakcija, o paskiau B. Novickienė “N. Lietuvoje” (35 ir 36 nr.) ir “Kary” paskelbė, kad kairiųjų grupių demonstratyvus išėjimas iš seimo dainuojant internacionalą, kai buvo priimta dešiniųjų pasiūlyta rezoliucija reikalauti Lietuvai nepriklausomybės, nereiškęs jų pasisakymo prieš nepriklausomybės rezoliuciją: už nepriklausomybę buvę visi; jis tereiškęs nusistatymą, kad tokį svarbų klausimą tegali spręsti visa tauta, o ne dalis, atsidūrusi tremtyje. ‘‘Manau, kad vieną kartą visam laikui reikia nustoti skleidus kalbas, kad kairieji balsavo prieš nepriklausomybę. Ne prieš nepriklausomybę buvo balsuota, bet tik prieš jos paskelbimą vienos tautos dalies, tai yra Rusijoj atsidūrusių tremtinių. Kairysis blokas balsavo už tai, kad nepriklausomybė būtų paskelbta visos tautos, Lietuvos steigiamajame susirinkime, nes tik pati lietuvių tauta gali spręsti savo politikos likimą” ("N. Lietuva” 1953 36 nr.).

Skaityti daugiau: TREMTIS TAISO ISTORIJĄ

SPAUDOJE

Šalia pagrindinio klausimo — išlaisvinti Lietuvą nepriklausomam gyvenimui, mūsuose yra gana plačiai diskutuojama ir būsimos Lietuvos partinės sistemos problema. Keliant pastarąjį klausimą, dažnai nurodomas anglosaksų partinis susiorganizavimas kaip sektinas pavyzdys. Vieniems iš mūsų anglosaksai imponuoja savo partijų skaičiaus mažumu, kitiems — principiniu eliminavimu iš politinės arenos klausimų, surištų su pasaulėžiūros pasireiškimu.

Abiems požiūriais gali mums praversti knyga, parašyta Sydney D. Bailey, ed. — Political Parties and the Party System in Britain. New York: Frederick A. Praeger, 1952.

Jos atskiri skyriai yra populiariai parašyti kompetetingų asmenų, o konkrečios britų partijos (jų evoliucija, principai ir organizacija) aptartos atitinkamų partijų žinovų.

Pirmiausia patsai knygos redaktorius, S. D. Bailey, duoda gana kondensuotą įvadą, pažymėdamas, kad jau Edm. Burke, 18-jo amžiaus anglų konservatyvus politikas ir žinomas valstybės mokslų teoretikas, pripažino partiją kaip legalią organizaciją siekti valdžios ir iškėlė reikalą suteikti jai galimybės įvykdyti savo programą. Toj pat vietoj iškeliamas klasiškas opozicijos kaip būsimos vyriausybės vaidmuo.

Toliau atskiri autoriai apžvelgia britų partinės sistemos raidą. Moderninės partijos yra padaras gana ilgos evoliucijos. Ta prasme jų dar nerandama ilgose britų žemvaldžių kovose su savais karaliais už šių pastarųjų absoliutines valdžios apribojimą, nes tai dar nebuvo kova dėl skirtingų valdymo programų įgyvendinimo.

Skaityti daugiau: SPAUDOJE

JŪS RAŠOTE "Į LAISVĘ"

Skelbiame ir toliau laiškų būdingesnes ištraukas, kurios savo pritarimu ar nepritarimu paskatina redakciją giliai susigalvoti ties jos keliamais klausimais ar duoda sugestijų atkreipti dėmesį ir į naujas temas, šis skaitytojų bendradarbiavimas daro žurnalą daugiau ar mažiau ir skaitytojų minties išraiška. Dėkojame. — Red.

— Patiko Maceinos straipsnis ir “Į Pilnutinę demokratiją”... Kas daugeliui ir ne frontininkų žmonėms įdomu skaityti, tai Vliko — Lozoraičio susirašinėjimas ... Sunkiau asmeniškai suprantu paskelbimą laisvojo pasaulio lietuvių periodikos ... Argi “Draugas” katalikiškas dienraštis? Kieno puslapiai ... nuolat puola dr. Maceiną... Protarpiais “Naujienos” daugiau demokratiškumo parodo, negu “D”...
D. S., Toronto, Canada

...“Į Laisvę”... įdomus, gyvas, niekam nepataikauja... galima nesutikti su kaikuriomis jo nuomonėmis ar jų reiškimo forma, bet leidėjų pastangos visai atvirai kelti lietuvių visuomenei svarbius ar skaudžius klausimus ir bendromis jėgomis jieškoti būdų jiems spręsti yra sveikintinos ...
P. Z., Fanwood, J. V.

Skaityti daugiau: JŪS RAŠOTE "Į LAISVĘ"