Į Laisvę 1963 33(70)

PDF Fotografinė kopija BOX

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1963 33(70)

1863 metų SUKILIMAS

ŠIMTMEČIO SUKAKTIS 1863-1963

Kun. Antanas Mackevičius, vienas iš žymiausių 1863 m. sukilimo vadų, suorganizavęs didelius valstiečių sukilėlių būrius

BENDROSIOS PASTABOS

Kiekviena revoliucija, kaip pati žodžio etimologija rodo (revolvere — apversti), yra pakeitimas, nuvertimas, esamos socialinės ir politinės santvarkos. Lietuviškai vadinamas sukilimas yra pasikėlimas, ginkluotas pasipriešinimas esamai santvarkai, kuri laikoma neteisinga, nepakenčiama. Todėl kiekviena revoliucija, kiekvienas sukilimas siekia geresnės santvarkos, turi tam tikrą tikslą, idėją. Šiuo požiūriu yra garsi Prancūzų Revoliucija (1789) savo šūkiais "lygybė, laisvė, brolybė”, nuo Paryžiaus Bastilijos nuaidėjusi per visą pasaulį ir įkvėpusi kitų kraštų laisvės sąjūdžius. Revoliucija ir jos konkretus realizavimas ginkluotu sukilimu arba pasyviu pasipriešinimu visuomet yra masinis sąjūdis, siekiąs platesnių visuomeninių, socialinių ar politinių tikslų. Šia prasme, nors ir vadinama revoliucijos vardu, negalima laikyti tikra revoliucija tuos perversmus, kurie turi asmeninių ar tam tikros grupės tikslų užgrobti, pakeisti valdžią ir įvesti ne visos tautos o tik tam tikros grupės siekimus. Tokios rūšies yra garsios Pietų Amerikos dažnos revoliucijos, pasikartojančios kas kelinti metai, kur vieną diktatorių ar prezidentą pakeičia kitas, kai tuo tarpu krašte nesulaukiama jokio pagerėjimo, jokių atmainų — režimas su savo negerovėmis pasilieka po senovei. Šitokiose revoliucijose masės nedalyvauja. Kiek reikalinga fizinės jėgos, ją suteikia kariuomenės daliniai, įsodindami į valdžią savo kandidatus.

Skaityti daugiau: 1863 metų SUKILIMAS

KREMLIAUS PROPAGANDA STATISTINIŲ DUOMENŲ ŠVIESOJE

Lietuvos agronomų siūlymas ir Chruščiovo atsakymas

IGNAS ANDRAŠIŪNAS

MARKSO VIZIJA IR TIKROVĖ

Karolis Marksas geriausiai pažino ano meto anglų kapitalizmą. Markso laikais Anglijoje kapitalistai labai išnaudojo darbininkiją. Nuo kapitalizmo replių spaudimo labai kentėjo pramonės ir laukų darbininkai. Tais laikais iš gaunamo atlyginimo už darbą darbininkas vos pajėgdavo gyvybę išlaikyti. Kapitalizmas tarnavo tik valstybei ir valdžiai, pramonininkui ir didžiajam žemės savininkui. Karolis Marksas, gerai įsižiūrėjęs į pramonininkų ir darbininkų santykius, samprotavo, kad kapitalas susitelks į negausią pramonininkų saujelę, o darbininkai liks skurdo ir vargo beviltiškoje būklėje. Ieškodamas iš tos skurdžios darbininkų padėties išeities, jis sukūrė socializmo sistemą. Paprastai kalbant, kapitalistų ir darbininkų įtampoje kils revoliucija. To pasekmė — visi kapitalistų turtai bus nusavinti ir atiduoti valdyti dirbančiųjų žmonių klasei. Šitaip reikalą sutvarkius, bus pašalintas išnaudotojų kapitalistų luomas. Jo vietoje susikurs darbininkijos klasė, kuri bus svetima išnaudojimo užmačioms. Žodžiu, susikurs naujoji tik dirbančiųjų žmonių klasė, kuriai laikui bėgant nebebus reikalingos nei valstybės funkcijos, nes visus žemiškus santykiavimo reikalus geriausiai galės atlikti patys dirbantieji žmonės.

Skaityti daugiau: KREMLIAUS PROPAGANDA STATISTINIŲ DUOMENŲ ŠVIESOJE

KNYGOS APIE LIETUVĄ

IŠLEISTOS OKUPUOTOJ LIETUVOJ IR VAKARUOSE

Narodnoe choziajstvo Litovskoj SSR v 1960 godu. Kratki statističeskij sbornik. Vilnius 1962. Tiražas 1000.

Kišeninio formato 192 psl. knygutė rusų kalba, nors spausdinta Vaizdo spaustuvėj Vilniuje, pilna skaičių apie dabartinės Lietuvos geografinę padėtį, administracinį — teritorinį pasiskirstymą ir gyventojus, pramonę, žemės ūkį, transportą ir ryšius, statybą, prekybą, darbininkus ir specialistus, kultūrą ir sveikatingumą — viso 10 skyrelių, be to, smulkiais spaudmenimis.

Parengė Centrinė statistikos valdyba prie LTSR min. t-bos, vadovaujant rusui viršininkui B. M. Dubasovui. Gyventojų duomenys paremti visuotiniu surašymu, pravestu 1959 sausio 15. Pagrindinių fondų duomenys nurodyti pagal 1960 sausio 1 padėtį. Geografinius duomenis parūpino LTSR Mokslų Akademija. Visa kita paremta įmonių bei organizacijų atskaitomis, o taip pat ypatingais statistiniais tyrinėjimais.

Leidinio tikslas, kaip sakoma pratarmėje, duoti pagrindines statistines žinias apie pavergtosios Lietuvos ūkio raidą 1940-1960 m. laikotarpyje.

Statistiniu požiūriu didelis trūkumas, kad rinkinyje apsiribota prieškariniais duomenimis pagal 1940 rugpiūčio 3 padėtį, kai respublikos teritorijai nepriklausė Klaipėdos kraštas. Tuo pačiu yra klaidinantys visi lyginimai, nes pokario teritorija ir jos duomenys iš esmės yra skirtingas statistinis vienetas.

Skaityti daugiau: KNYGOS APIE LIETUVĄ

PAVERGTŲJŲ BALSAS IR ATGARSIAI

Dešimtoji Pavergtųjų Europos Tautų seimo sesija

Rugsėjo 17, kai į Jungtines Tautas susirinkusių 111 valstybių pradėjo 18-ją pilnaties sesiją, Pavergtųjų Europos Tautų seimas, antroj gatvės pusėj priešais Jungtinių Tautų rūmus iškėlęs savo 9 narių — valstybių vėliavas iki pusės stiebo priėmė deklaraciją, kurioje sakoma:

“Po II Pasaulinio karo Albanijai, Bulgarijai, Čekoslovakijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai ir Vengrijai yra brutaliai atimtos teisės savo pačių likimui spręsti. Sovietų Sąjunga sutrypė JT Chartą, kurį nustatė "plėsti draugiškus valstybių santykius, paremtus pagarba teisių lygybės principui ir tautų apsisprendimui. Estijai, Latvijai ir Lietuvai yra brutaliai atimtas valstybinis suverenumas, valstybinė laisvė ir nepriklausomybė. Sovietų Sąjunga jas užpuolė, okupavo ir po to jų teritorijas inkorporavo prieš jų tautos valią, taigi pažeisdama savo tarptautinius įsipareigojimus ir pagrindinius tarptautinės teisės principus. Sovietų Sąjunga yra ciniškai uzurpavusi teisę reprezentuoti šias valstybes Jungtinėse Tautose. Pavergtųjų seimas pabrėžtinai pareiškia, kad Sov. Sąjunga neturi jokio įgaliojimo Estijai, Latvijai ir Lietuvai atstovauti Jungtinėse Tautose, ir ta pačia proga reiškia savo pasitenkinimą, kad daugelis laisvų valstybių, tarp jų ir JAV vyriausybė, nesuteikia šiam neteisėtam Sov. Sąjungos veiksmui savo pripažinimo.

Skaityti daugiau: PAVERGTŲJŲ BALSAS IR ATGARSIAI

MENAS KOMUNISTINĖJ VERGIJOJ

Pasmerkti tie, kurie norėjo tos vergijos išvengti

PETRAS JANULIS

Jau daug kartų mūsų spaudoje buvo akcentuota, kad komunizmas nepripažįsta jokios kūrybinės laisvės, gi be jos nėra ir negali būti jokios meninės pažangos. Ne vieną kartą buvo manyta, kad Chruščiovas atleis menininkams varžtus, tačiau jis juos suveržė nė kiek neprasčiau negu buvo prie Stalino. New York Times knygų priedas paskelbė, kad du rašytojai buvo ištremti į Sibirą už nukrypimą nuo partijos linijos, o buvo manoma, kad prie Chruščiovo rašytojai galės išvengti kalėjimų ir nebus tokių represijų, kaip prie Stalino. New York Times Book Review š. m. liepos 21 d. cituoja Sov. Sąjungos laikraštį Izvestijas: "Kai kurie (jauni rašytojai) nesupranta, jog mes gyvename negailestingos ir aštrios kovos tarp ideologijų periodą. Esą, dėl šių sąlygų negalima pateisinti poeto Jevtušenkos, kuris išspausdino savo autobiografiją Prancūzijos savaitraštyje L’Express. Lygiai taip pat negalima suprasti V. Aksenovo ir A. Voznesenskio, kurie užsienyje prikalbėjo nesąmonių, neįvertindami dabar gyvenamo momento. Yra labai gerai, kad šie draugai pripažino savo klaidas ir pilnai nutarė save pašvęsti sunkiam kuriamam darbui. V. Aksenov išvyko į Sibirą, prie konstrukcijos projekto, o A. Voznesensky esminę dalį laiko leidžia įmonėj Vladimiro provincijoj.” Tokias žinias skelbia New York Times, pasiremdamas pačių sovietų informacija. Už tai, kad užsienyje išspausdino savo knygą, Chruščiovas įsakė uždaryti į bepročių namus rašytoją Valeryj Jakoblevic — Tarsą. Kaip žinoma, Jevtušenkos biografija išėjo atskira knyga angliškai, bet neatrodo, kad už ją be papeikimo būtų nubaustas, nes jis labai naudingas Chruščiovui, ypač kiek tai liečia Stalino niekinimą.

DIKTATORIUS APIE IŠMATAS

Nė kiek ne geriau, gal dar blogiau Sovietijoje yra su dailininkais. Laisvėj esančių dailininkų nuomone, pavergtoj Lietuvoj menas yra atsilikęs mažiausia penkiasdešimt metų. Be jokio laisvo kūrybinio apsireiškimo dailininkas turi vazduoti šviesiom ir realiom spalvom vadinamą tarybinį rojų. Kiekvienas dailininkas, kuris pabandė į viską pažiūrėti kaip menininkas per savo dvasinę prizmę, turėjo susidurti su kieta komunistinio režimo ranka, naikinančia bet kokias menines pastangas. Ryškiausiai tai liudija Chruščiovo žodžiai, pasakyti pernai Maskvoje suruoštos abstrakcinio meno parodos metu. Paroda, Chruščiovui ją aplankius, tuojau buvo uždaryta. Drauge su Chruščiovu, jam apžiūrint parodą, ėjo ir žurnalistai, kurie Chruščiovo pastabas apie modernųjį meną girdėjo. Anglijos žurnalo Encounter korespondentas viską užrašė ir išspausdino žurnale. Tai persispausdino Amerikos literatūros žurnalas "Critic”.

Skaityti daugiau: MENAS KOMUNISTINĖJ VERGIJOJ

Kiek yra Sov. S-je ir visame pasaulyje komunistų?

Rugpjūčio mėn. "Komunistas” (nr. 8) pateikia statistinių davinių apie kompartiją Sov. S-goj ir visame pasaulyje. Iš jų matyti, kad 1917 m. kompartija Rusijoje išėjo iš pogrindžio. Jos eilėse tebuvo 80.000 narių. 1921 m. jau priskaičiuota Rusijoje 732.000 komunistų, 1939 m. Sov. S-goje — 2.477.000 ir 1961 m. — 8.872.516 partijos narių ir 843.489 kandidatai; šių metų pradžioje buvę Sov. Sąjungoje daugiau kaip 10 milijonų komunistų. Komjaunime tuo pat metu priskaičiuota 21 milijonas narių. Atskirose Sov. S-gos respublikose 1961 m. buvo komunistų: Uk rainoje 1.447.000, Kazachstane 366.000, Gudijoj 243.000, Uzbekistane 239.000, Gruzijoj 222.000, Azerbeidžane 160.000, Armėnijoj 88 000, Latvijoj 76.000, Lietuvoj 65.000, Estijoj 41.000, Kirkizijoj 68.000, Moldavijoj 63.000, Tadžikistane 55.000, Turkmenistane 49.000. Būdinga, kad nėra pateikta davinių apie Rusijos respublikos kompartijos dydį. Aišku, tai galima nustatyti, žinant visos S-gos partiečių skaičių; jis būtų 5.690.516. Į akis krinta faktas, kad 1961 m. mažesnė gyventojų skaičiumi Latvija turėjo kompartiečių visu 11.000 daugiau nei Lietuva. Iš kitų šaltinių žinoma, kad 1962 m. Lietuvos kompartijoj buvo 70,068 nariai ir kandidatai.

GIMTOSIOS KALBOS VAIDMUO IR VERTE TAUTYBEI IŠLAIKYTI

R. SPALIS

Nagrinėjant tokį ar panašų klausimą gal per drąsu operuoti bekompromisiniais teigimais, ieškoti absoliučios tiesos, ir, jei vienas kitas teigimas remsis patirtimi, tai intuityvinis žvilgsnis turėtų būti pagrindas, duodąs daugiau dirvos diskusijoms, kas ir yra šio straipsnio tikslas.

Romualdas Spalis (Giedraitis), 1915 m. gimęs rašytojas, mokėsi Kauno Aušros gimnazijoje, o vėliau studijavo literatūrą VDU Kaune ir diplomą įsigijo humanitarinių mokslų fakultete Vilniuje. Šiuo metu gyvena Halifaxe, Anglijoje. Pirmuosius savo literatūrinius darbus pradėjo spausdinti Lietuvos Aide 1939 m. Ligi šiol išleido keletą knygų, kurių paskutinioji yra novelių rinkinys “Angelai ir nuodėmės”.

Pirma, kol paliesiu pačią temą, tegu man būna leista trumpai priminti patį tautos kelią. Daug yra visokių veiksnių, kurie padėjo formuoti tautas. Kai kurie mokslininkai nurodė, kad kova dėl buities privertė glaustis į primityvią bendruomenę, kur galėjo gintis nuo negerovių, kartu pajėgė patys grobti, turtėti, plėstis. Religinis kultas dar labiau stiprino ryšius, gyvenamoji vieta dar labiau pabrėžė artimus kaimynus, kartu nurodė tolimus, svetimus. Vėl skirtingos gamtos sąlygos įspaudė žmoguje skirtingus bruožus. Ir jei vienos grupės vis labiau artėjo, tuo pačiu kitos grupės vis labiau tolo nuo kitų. Dvasinės kultūros vystymasis ne tik padidino biologinius skirtumus tarp grupių, bet kartu išugdė ir pajutimą savęs, kartu priklausomumą nuo tos pačios grupės. Taigi, greičiausiai tas biologinės ir dvasinės kultūros pradas pagimdė tautas. Ten, kur tas pasijutimas buvo ypač stiprus, ten jis virto dinamine jėga ir teliko vienas žingsnis į aukštesnę bendruomenės organizaciją — valstybę, kuri istorijoje ilgą laiką rėmėsi imperija-dinastija, savo ribose glausdama eilę tautų. Tačiau kylant mokslui, susipratimui ir kultūrai vis labiau pradėjo ryškėti, kad imperija mažiau ar daugiau remiasi viena kuria tauta, silpnindama, parazituoda-ma kitas mažesnes, ir toks tvarkymosi būdas, kaip atgyventa tamsos ir išnaudojimo liekana, vis labiau nyksta, vis labiau atsipalaidoja atskiros tautos, kurios, istorijos įvykių mokomos, nėra priešingos federacijos ryšiams, kaip apsaugai prieš naujos rūšies imperinės jėgas, kurios po žmonijos gerbūvio, mėgina užmesti savo valią ir prievartą. Tokiai naujai imperijai besiplečiant, patekusios jon tautos nėra sunaikinamos, jos ugdomos, palaikomos, bet pamažu jos grimsta, tirpsta pirmaujančios tautos sąskaiton, kuri, valstybės proteguojama, vis labiau tvinsta, auga, susemdama mažesnius šaltinius, išbarstytus po didžiulius plotus. Ir dr. J. Girnius tvirtina, kad tauta, patekusi svetimon tauton, po truputėlį ima blėsti, nes ji negali reikštis visu plotu, stokodama valstybinės globos, kuri ypač reikšminga mažų tautų atveju. Ir jei toks švelnesnio ar brutalesnio laipsnio pavergimas užtrunka ilgesnį laiką, sakysime, šimtmetį kitą, tauta gali mirti, palikdama gal tik vietovės vardą. Tai žinodama, kiekviena susipratusi tauta visomis pajėgomis stengiasi turėti savo valstybę. Štai, žydai pasinaudojo proga ir įkūrė valstybę, kad ir ant verdančio, gresiančio vulkano, nuolat ją stiprina papildydama nauja emigracija, remdami finansiškai, kad ji pastoviai įaugtų geografiniame plote.

Skaityti daugiau: GIMTOSIOS KALBOS VAIDMUO IR VERTE TAUTYBEI IŠLAIKYTI

Į TALKĄ LIETUVIŲ ARCHYVUI

Čikagos mieste veikia LB Centro Valdybos remiamas PASAULIO LIETUVIŲ ARCHYVAS, kuris renka ir saugo viso pasaulio lietuvių istorinę medžiagą. Todėl LB apylinkės, organizacijos ir pavieniai lietuviai prašomi siųsti šiai įstaigai archyvinę, bibliografinę ir muziejinę medžiagą.

Kad būtų lengviau orientuotis, ką reikia siųsti, žemiau patiekiamas siųstinų dalykų sąrašas:

1. Archyvine medžiaga: Organizacijų protokolų knygos, kongresų, konfesijų ir kitų suvažiavimų protokolai ir kt. Vienuolynų, parapijų, organizacijų, įstaigų, įmonių ir pavienių asmenų archyvai ir kt. Iš laikraščių iškarpos (su metrika). Rengtų parodų, vaidinimų ir minėjimų — akademijų plakatai, bilietai, kvietimai, programos, katalogai ir kt. Laimėjimų moksle, sporte ir kitur pažymėjimai. Pasakytų kalbų, giesmių, dainų ir muzikos plokštelės (records) ir magnetiniu būdu užrašymai (tape recordings, wire recordings). Įvairių įvykių filmos, fotografijų negatyvai ir klišės. Rankraščiai. Laiškai. Laiškų blankai ir vokai su lietuviškais vaizdeliais ir lietuviškais įrašais. Lietuviškos atvirutės. Parašyti atsiminimai, veiklos istorijos ir kt.

2. Bibliografinė medžiaga: Lietuvių parašyta bet kuria kalba spauda. Apie lietuvius kitataučių parašyta spauda. Spauda lietuvių išleista bet kuria kalba.

Skaityti daugiau: Į TALKĄ LIETUVIŲ ARCHYVUI

KULTŪRINĖ KŪRYBA I R JOS PAVOJAI SVETUR

ANDRIUS BALTINIS

1. Kultūrinė kūryba ir originalumas.

Kultūrinės kūrybos esminis bruožas yra originalumas. Kad originalumas yra kultūrinės kūrybos esminis bruožas matyti iš visiems žinomo fakto, kad mene ir kultūrinėje kūryboje apskritai originalumas yra labai mėgiamas, didžiai vertinamas. Ne tik atskiri asmenys, bet ir tautos yra vertinamos tik tada, jei jos savo kultūrinėje kūryboje sukuria ką nors ypatingo, jei jų kultūra yra originali, nes tada jos ne tik ima iš kitų, bet ir kitiems duoda, ir tuo būdu įprasmina savo kultūrinę kūrybą ir pateisina savo buvimą kitų tautų tarpe. Todėl pas mus dar nepriklausomoje Letuvoje apie šią problemą buvo daug kalbama ir diskutuojama apie ypatingą mūsų kultūrinę misiją pasaulyje.

Esant vienai mūsų tautos daliai už savo krašto ribų šiandien mums iškyla ypač sunkus ir svarbus klausimas, kokios yra galimybės mums kurti savo ypatingą, originalią lietuvišką kultūrą svetur, kokie pavojai šiandien mūsų kultūros kūrybai gresia, ir kokiu keliu reikia eiti šiems pavojams bent iš dalies išvengti. Šiuos klausimus nagrinėsime vėliau, bet pirma duosime į filosofinį žvilgsnį atremtą originalumo sampratą, kuri sudarys pagrindą mūsų pastatytiems klausimams spręsti, juos pagilinti ir pagrįsti.

Skaityti daugiau: KULTŪRINĖ KŪRYBA I R JOS PAVOJAI SVETUR

JUBILIEJINĖ STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ

Ir ko jiems taip linksma? Grupė Europos bičiulių X-je studijų savaitėje. Iš kairės: A. Grinienė, J, Lingis, M. Margirienė, J. Eretas, Z. Ivinskis.

STUDIJŲ DIENOS

MEČYS MUSTEIKIS

Europos LF Bičiuliai, ruošdami pirmąją Studijų Savaitę 1954 m., turbūt nė nesivylė, kad šitokio pobūdžio kultūrinės veiklos metodas prigis, duos vaisių ir taip išaugs, kad jo reikšmę ir būtinumą laikui bėgant pripažins ne tik LFB, bet ir kitos organizacijos ar paskiri mūsų tautiečiai. Šiandien visa tai jau įvykęs faktas, ką ypačiai patvirtina šiemetinė, jubiliejinė — jau X-toji — Studijų Savaitė. Europos Stud. Savaičių svarbą pabrėžia ne vien tas faktas, kad jose visu rimtumu iškeliami, nagrinėjami ir po to praktiškai taikomi veikloje patys aktualiausi mūsų tramtiniškojo gyvenimo klausimai bei uždaviniai, susiję drauge su pavergta Lietuva. Šalia viso to taip pat didelę reikšmę turi tai, jog Stud. Savaitėse sudaroma galimybė susitikti lietuviams kultūrininkams jau beveik iš viso pasaulio. Reikšminga ir tai, kad tokias savaites pamėgo ir eiliniai tautiečiai, o ypačiai jaunimas, ir kad jie tokias savaites mielai lanko.

Skaityti daugiau: JUBILIEJINĖ STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ

EUROPOS LFB KONFERENCIJA

Rugpiūčio 6-7 dienomis Koenigswinteryje prie Bonnos, Vokietijoje, įvyko XI-ji eilinė metinė Europos Lietuvių Fronto Bičiulių konferencija, kurioje dalyvavo nariai ir svečiai iš D. Britanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, V. Vokietijos ir J. A. Valstybių.

Konferenciją atidarė prof. dr. Z. Ivinskis, pakviesdamas kun. dr. J. Avižą sukalbėti maldą. Atidarymo žodyje ELFB V-bos pirmininkas pabrėžė ilgalaikio nuotolio veiklos pastovumą. Konferencijos darbams vadovavo dr. K. J. Čeginskas ir M. Venta. Paskaitą apie Bažnyčios ir valstybės santykius skaitė kun. J. Kalvaitis.

Konferenciją Amerikos ir Kanados LFB vardu sveikino ir pranešimą padarė Centro Valdybos sekr. J. Baužys. X-tosios konferencijos protokolą perskaitė kun. Br. Liubinas. Išklausyti prof. dr. Z. Ivinskio, prof. dr. A. Maceinos, A. Grinienės, M. Musteikio ataskaitiniai veiklos pranešimai, o taip pat V. Vaitiekūno pranešimas politinės konsolidacijos reikalu.

Skaityti daugiau: EUROPOS LFB KONFERENCIJA

SEPTINTOJI JAV IR KANADOS LFB STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

Ši septintoji studijų ir poilsio savaitė įvyko 1963 metų rugpiūčio 18-24 dienomis tėvų pranciškonų vienuolyne, Kennebunkporte, Maine. Ją organizavo Komitetas Niujorke: Baltrušaitienė, Dumbrytė, Kregždys, Kudžma, Maželis. Savaitės tema: Tautinė vienybė. Ši tema buvo parinkta dėl to, kad sausio mėnesį Niujorke LFB suorganizuotas sąskrydis tautinės vienybės tema buvo labai sėkmingas, bet neviskas dar buvo galutinai išdiskutuota.

Kalba J. Girnius, šalia jo sėdi A. Klimas

Savaitė prasidėjo jau sekmadienį, rugpiūčio 18 dieną, tačiau dar nedaug bičiulių buvo suvažiavusių, tai tik buvo kiek pasitarta, bet daugiausia buvo ilsėtasi. Mat, taip jau susiklostė dalykai, kad nė vienas vyras iš organizacinio komiteto negalėjo atvykti. Reikia pagirti komiteto moteriškes, kurios atvyko laiku ir visą laiką sąžiningai dirbo savo darbus.

Pirmadienis buvo labai gražus, saulėtas, net karštas. Pamažu pradėjo rodytis daugiau bičiulių: dr. Majauskas net iš Detroito atvažiavo su sūnumi. Pirmadienio vakare įvyko ilgesnis jau susirinkusiųjų bičiulių posėdis, ir, visų remiamas prie sienos, visą savaitės lakstymą ir triūsą — o jo, kaip visi žinome, būna apsčiai — apsiėmė paimti ant savo pečių LFB Rytų rajono pirmininkas dr. Bronius Radzivanas, visiems “eiliniams” kareiviams iškilmingai pasižadėjus jam visokeriopai padėti.

Skaityti daugiau: SEPTINTOJI JAV IR KANADOS LFB STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

X - SIOS LIETUVIŲ STUDIJŲ SAVAITES DALYVIŲ SVEIKINIMAS TĖVYNEI

Laisvosios Europos lietuviai iš Anglijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vakarų Vokietijos ir netgi iš Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kanados, susirinkę į dešimtąją jubiliejinę Studijų Savaitę Koenigswinteryje prie Bonnos 1963 metų rugpiūčio mėnesio 7-14 dienomis, siunčia mūsų sesėms ir broliams tėvynėje nuoširdžiausius sveikinimus. Šios Studijų Savaitės tikslas įkvėpti tėvynės meilę visiems tremtyje gyvenantiems lietuviams, kuriuos likimas atskyrė nuo savųjų ir privertė palikti gimtąjį kraštą. Toli nuo tėvynės mes susirinkome čia bent mintyse pabuvoti su tautiečiais, pasidalinti įspūdžiais, išklausyti pranešimų apie dabartinę Lietuvą, kurios gyvenimą mums nušvietė ir neseniai iš Lietuvos atvykę studentai.

Mieli broliai ir seserys, nepamirškite, kad lietuvis, kur jis tik begyventų, lieka artimas ir atsidavęs savo kraštui. Jūsų troškimai ir mūsų — bendri. Mes visi norime matyti Lietuvą laisvą, išvaduotą iš neteisėtos okupantų priespaudos.

Naudodamiesi šia proga, norime priminti Jums, kad kultūrinio gyvenimo lygio pakėlimas ir mūsų protėvių papročių išsaugojimas — jūsų rankose. Mūsų žvilgsnis nukreiptas į jus ir mūsų pasitikėjimas telydi jus visose kultūrinio darbo srityse ir, kas svarbiausia, padedant atgauti laisvę mūsų mylimai Lietuvai.

Sekame dramos antrą veiksmą

Idėjos spaudoje

Emigracija rašo vienos savo dramos antrą veiksmą. Dramos, kuri vadinama kartais "kultūrinių ryšių”, kartais "kultūrinio bendradarbiavimo” vardu. Pirmame veiksme vyriausias aktorius buvo Almus, jo šešėly Al. Gimantas, Kiznis; kiti dar mažiau pasireiškė. Aktoriai neturėjo pastovios rampos. Gastroliavo Tėviškės Žiburiuose, Aiduose. Patetiškiausiai pasireiškė Darbo žurnale, tuo garsu susprogdindami žurnalą ir užgesindami sau šviesas kituose laikraščiuose: Veltui A. Šalčius skardenosi gandais apie būsimą Flux žurnalą, apie "fundaciją”, kuri tos dramos vaidybą finansuotų ir organizuotų. Po Darbininke paskelbto valstybės departamento pareiškimo, atrodo, tam veiksmui atėjo finalas. Vyriausias aktorius gavo komunistinėje Laisvėje rolę — antraeilę, trečiaeilę, ar tik kampininko — "lietuviškų kultūrinių naujienų" apžvalgininko. Tarp tų "kultūrinių naujienų” priklauso ir apžvalgininko pagieža laisvinimo veiksniam, visiem tremtiniam, valstybės departamentui. Bet jo balsas jau nebegirdimas lietuviškai visuomenei, nebeįdomus tiem, iš kurių buvo visos dramos idėja; tepatenkina jo paties vidaus norą rašyti, rašyti, rašyti.

NAUJO VEIKSMO AKTORIAI

Antras veiksmas skiriasi. Turi daugiau aktorių, o svarbiausia turi pastovią rampą — Vienybės laikraštį, leidžiamą V. Tysliavienės, redaguojamą S. Narkeliūnaitės. Tarp aktorių buvo atkreiptas dėmesys į Vytautą Širvydą, Ed. Šulaitį, J. Gobį, slapyvardį Girkalnį, o jų visai akcijai aureolę uždėti, politinę ideologiją formuluoti mėgino V. Kv. Metmenyse (žr. vertinimas Į Laisvę Nr. 31); jis ir vardą jam parinko — trečiafrontininkų.

Skaityti daugiau: Sekame dramos antrą veiksmą

VARDAI ĮVYKIUOSE

Vliko organizacijų, Talkos organizacijų, LFB - LDF ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos atstovų pasitarimai sudaryti bendram jungtiniam Letuvos laisvinimui vadovauti organui, nors pamažu, bet vyksta tuo tarpu pozityvia linkme.

Į Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Ugdyti 1964 m. išleis dr Juozo Girniaus didelės apimties veikalą Žmogus be Dievo. Fondas iki šiol yra išleidęs 3 leidinius: Vytauto Mačernio Poezija, Juozo Girniaus Tauta ir tautinė ištikimybė ir Juozo Daumanto Partizanai. Abu paskutinieji leidiniai išparduoti. Fondui pirmininkauja dr. K. Ambrozaitis.

Vytautas Vaitiekūnas parašė studijinį leidinį anglų kalba A Survey of Developments in Captive Lithuania in 1962, kurį išleido Committee for a Free Lithuania, 29 W. 57 St., New York, N.Y. Vertingas leidinys, apžvelgiąs okupuotos Lietuvos politinę, ekonominę situaciją, darbo ir socialines problemas, švietimą, kultūrinį gyvenimą, religinę padėtį. Panaudoti šaltiniai — sovietiniai leidiniai, kurių Lietuvos okupantai ir jų pakalikai negalės paneigti. Iš leidinio sužinome, kad dabar okupuotoj Lietuvoj yra 70,068 komunistų partijos nariai, policine prievarta kontroliuoją visą pavergtą kraštą. Partiečiai įstatyti į svarbiausius postus visose srityse. Sovchozų direktorių tarpe komunistų yra 91,1 proc., o kolchozų — 83,7 proc. Leidinys rodo nūdienę tikrovę okupuotoje Lietuvoje.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Atsiųsta paminėti

Vacys Kavaliūnas Kalnų Giesmė. Premijuotas romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. 201 psl., kaina 2 dol. 50 centų.

Dr. Jonas Grinius Mano Viešnagė Amerikoje. Atspausta iš Europos Lietuvio, atspaude Nida, Londone. Išleido J. J. Bachūnas, Sodus, Mich., USA. 32 psl., kaina 50 centų.

Vytautas Volertas Upė Teka Vingiais. Romanas. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas. 332 psl., kaina 3 dol. 50 centų.

Kanauninkas Mikalojus Daukša Prakalba. Išleido Pedagoginis Lituanistikos Institutas autoriaus 350 m. mirties sukakčiai paminėti. Gražus leidinys, 24 psl., kaina nepažymėta.

Martynas Mažvydas. Išleido Pedagoginis Lituanistikos Institutas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus 400 m. mirties sukakčiai paminėti. Gražus didelio formato leidinys, 112 psl., kaina nepažymėta.

Gimtoji Kalba. Bendrinės kalbos laikraštis nr. 1 ir 2, 1963 m. Lietuvių Kalbos Draugijos organas, leidžiamas JAV LB Kultūros Fondo. Išeina keturis kartus per metus. Red. L. Dambriūnas ir redakcinė komisija. Metinė prenumerata 2 dol.

Skaityti daugiau: Atsiųsta paminėti

Aukos, pranešimai, atstovybės

Į LAISVĘ AUKOJO
Inž. Kazys Račiūnas ..................$16,00
Ignas Saldukas ......................... 10.00
Arch. Ed. Arbas ........................... 7.00
J. Stelmokas ............................... 7.00
J. Stepanas (Australija) ................ 5,00
P. Gaižutis ................................. 5,00
St. Gudas ................................... 4,00

J. Barasas (Vokietija) .. .DM 10.00 J. Brazauskas, dr. A. Čiuris, dr. A. Damušis, K. Gumauskas (Švedija), kun. M. Kirkilas ir J. Švarplaitis po 2.00 dol.
Kun. J. Tautkevičius (Vokietija) 4.00 DM., inž. I. Daukus, P. Malėta, P. Petrušaitis, ir St. Rudys po vieną dolerį.

Skaityti daugiau: Aukos, pranešimai, atstovybės

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti