Į Laisvę 1955 5(42)

JONAS GRINIUS: Lietuva federacinėj Europoj

ANTANAS SABALIAUSKAS: Kaip organizuoti išlaisvintosios Lietuvos elektrifikaciją

KĘSTUTIS BALČYS: Laisvės kovotojų dvasia ir žygiai dabartinėje okupacijoje

ANTANAS MUSTEIKIS: Kas informacijoje yra negera

DVIEJOSE KONFERENCIJOSE: Ką nutarė Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiuliai

MŪSŲ RĖMĖJAMS NUOŠIRDUS AČIŪ.

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1955 5(42)

Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis

NR. 5 (42) 1955 M. VASARIS

Tarp žodžių, kuriuos dabar vieni taria su pietizmu, kiti su kartumu, yra “taikingos koegzistencijos” žodis. Žodis nuo pernai virtęs mada ir Vakaruose. Vieni jį vartoja kaip magišką burtažodį, su tikėjimu, kad jis išgelbės žmoniją; kiti žiūri į šitą tikėjimą kaip į masinį psichozą, prietaringą iliuziją, kurioje nesirūpinama pastebėti, jog šis žodis vienaip suprantamas Vakaruose, kitaip Rytuose.

Esame tarp tų, kuriems ne vistiek, kaip Vakarai tą žodį supras ir dėl jo apsispręs, nes nuo to priklausys ir mūsų, čia gyvenančių, ir mūsų kraštų likimas.

1. KOEGZISTENCIJA EUROPOS SUPRATIME

Skirtas politiniam gyvenimui koegzistencializmo, ar koegzistencijos, žodis yra vartojamas iš panašumo su egzistencializmu, žinomu filosofijoje. Filosofinis egzistencializmas sutelkia savo dėmesį į žmogaus žemiškuosius rūpesčius ir išlikimą. Koegzistencializmas, koegzistencija politikoje turi reikšti susirūpinimą išsilaikyti Vakarų ir Rytų pasauliams šalia vienas antro, rasti tokius tarp savęs santykius, kad kiekvienas galėtų gyventi pats ir nekliudyti gyventi kitam. Taip ją suprato ir britų opozicijos lyderis Attlee rugsėjo 12 pareiškime: “Ji (koegzistencija) nereiškia nei appeasmento, nei prievartos nusistatymų išsižadėti. Ji reiškia, jog mes kitiems paliekame tvarkytis su savo reikalais, kad jie nesikištų į mūsiškius”.

Skaityti daugiau: Juozas Brazaitis: Koegzistencijos babelis

Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje

JONAS GRINIUS

Kalbėti apie laisvą Lietuvą federacinėje Europoje reiškia galvoti apie galimybę, kai komunizmas sugrius. Kaip tai įvyks ir kada tai įvyks, mes nežinome. Tačiau reikia apie tai galvoti, kad susidarytume daugiau ar mažiau bendrą mintį ir pažiūrą į ateitį tam atvejui, kai mūsų kraštas bus laisvas.

Europos tautos jau yra atėjusios į tokį istorinį tarpsnį, kuriame tautinės suvereninės valstybės izoliuotai nebegali išsilaikyti. Nebegali net didžiosios tautos, kaip parodė paskutinis karas. Tai rodo gyvas federacinis sąjūdis Vak. Europoj. Tai rodo ir sovietinė “federacija” nuo 1918 m.

Nors ten federacija yra įvykdyta prievarta, tačiau formaliai Sovietų S-ga vistiek yra federacija. Todėl, kas žiūri atviromis akimis į istorijos eigą, tas turi galvoti apie vienokią ar kitokią federaciją, prieš kurios būtinybę atsistos išlaisvinta Lietuva. Todėl reikia žiūrėti, kuri tų federacijos galimybių Lietuvai būtų patogesnė ir priimtinesnė.

Penkios gali būti svarbiosios federacijų galimybės, su kuriomis gali susidurti Lietuva ir jos ateitimi besirūpinantieji žmonės.

Pirmiausia BALTOSKANDIJOS FEDERACIJA. Apie ją buvo kalbama dar prieš II pasaulinį karą. Mūsų tėvynėje jos šalininkas buvo prof. K. Pakštas, kuris manė, kad Skandinavijos ir Baltijos valstybės gali sueiti į federacinius ryšius. Būdamos maždaug vienodo dydžio, nenustelbdamos viena kitos, tos valstybės galėtų sudaryti pajėgų politinį organizmą, kuriame Lietuvai būtų saugiau. Tačiau šiandien atrodo, kad Baltoskandijos idėja yra viena menkiausių galimybių, nes Skandinavijos tautos, stovėdamos nuošaly, mažiausia didiesiems kaimynams kliūva; jos pačios šiuo momentu nuošaly stovi nuo Vak. Europos federacinio judėjimo ir mieliau žvalgosi į Britų Commonwealthą. Ir ateity 6—7 nedidelių tautų federacinis junginys būtų permenka jėga greta didesnių.

Antroji galimybė — BALTIJOS TAUTŲ FEDERACIJA.

Skaityti daugiau: Jonas Grinius: Lietuva federacinėje Europoje

TAUTA TARP TAUTŲ

SIEKDAMI palaikyti išeivijoje gyvą valstybinę mintį, o ypatingai norėdami būti paskata jaunajai kartai susimąstyti ties busimosios Lietuvos klausimais ir pergalvoti jų sprendimą, spausdiname LFB Visuomeninių Studijų Biuro ateities demokratinės Lietuvos sąrangos svarstymus.

Nr. 2 buvo svarstoma, kaip demokratijos principas įgyvendyti kultūros srityje, kad tinkamai būtų pagerbti visų piliečių pasaulėžiūriniai įsitikinimai.

Nr. 3 ir Nr. 4 svarstyta, kaip demokratijos principas įgyvendyti ūkio srityje, kad kuo tikslingiau būtų suorganizuota ūkinių gėrybių gamyba ir kuo teisingiau jos būtų paskirstytos tarp valstybės piliečių.

Nr. 5 svarstomas nepriklausomos Lietuvos įsijungimas į Europos tautų šeimą.

Paskatinimas, kad skaitytojai dalyvautų tų klausimų svarstyme, rado atgarsio. Jau pereitame nr. trumpai buvo atsiliepęs iš Vokietijos M. Musteikis dėl demokratijos principo taikymo kultūrinėje srityje ir Dr. A. Valiuškis, Ottumwa, dėl ūkininkų padėties demokratijos principą vykdant ūkinėje srityje. Šiame nr. į tų klausimų svarstymą plačiau įsijungia inž. A. Sabaliauskas, svarstydamas vieną konkretų tos ūkinės perspektyvos klausimą — elektrifikaciją, ir Dr. Jonas Grinius, konkretizuodamas galimybes Lietuvai įsijungti į ateities Europos federaciją.

Į pilnutinę demokratiją (4)

LIETUVIS LIETUVIU VISUR IR VISADA

Kad ir kaip jaukią ir klestinčios gerovės ateities Lietuvą atstatytume, vistiek tam tikra mūsų tautos dalis pasiliks už Lietuvos sienų, tam tikra tautos prieauglio dalis visada bus pasklidus pasaulyje. Ir tai nėra blogas reiškinys. Tautinės salos svetimuose kraštuose savajai tautai gali ir labai reikšmingą vaidmenį suvaidinti. Mūsų išeivijos vaidmuo tiek nepriklausomą Lietuvą atstatant, tiek šių dienų Lietuvos laisvinimo kovoje, tiek tremtinių gelbėjimo veikloje buvo ir yra labai didelės reikšmės.

Skaityti daugiau: TAUTA TARP TAUTŲ

ELEKTRIFIKACIJOS PERSPEKTYVA

ANTANAS SABALIAUSKAS

Ką reiškia elektrifikuoti kraštai?

Mažai kas iš mūsų tremties jaunimo prisimena Lietuvą su smulkmenomis, bet nepamiršta, jog Lietuva turėjo “mažai elektros”. Nepamiršta, jog ūkininkai varė arklius “maniežams” sukti, ir moterys rinko anglis laidynei, kad išsilygintų sekmadieninį sijoną. Bet tai neviskas. Kaimo žmogus sėdėjo prie žibalinės lempos, o Kauno fabrikai degino malkas.

Daug kas anuo metu apie elektrą kalbėjo — jog ji perbrangi mieste ir jos nėra kaime. Buvo daug projektų, bet visi tik popieriuje. Pasižmonėję pasauly, pamatėm, kaip žmonės gyvena. Ir jeigu šiandien Amerikoje švarkas kaštuoja keliolikos valandų uždarbį, tai tik todėl, kad siuvėjui nereikia koja minti siuvamosios mašinos. Kitaip sakant, krašto štandartas yra taip susijęs su krašto elektrifikacija, kad būtų vaikiška galvoti, jog krašto elektrifikacija tėra tik 100 watų lempų reikalas. Kraštas yra elektrifikuotas tik tada, kai visi vartotojai ir visi gamybos centrai elektrą gauna iš vieno sinchronizuoto elektros tinklo, kontroliuojamo iš vienos vietos, kai visi elektros vartotojai yra pastoviai, pigiai ir pilnai aptarnaujami. Pastoviai — reiškia, kad energija teikiama 24 valandas per parą; pigiai — reiškia, kada elektra yra pigesnė nei bet kuri kita priemonė, ir pilnai — kada vartotojas gali gauti tiek kilovatų, kiek jam reikia.

Man tenka dirbti vienoje šitokių sistemų, kuri veikia pagal paskutinį technikos žodį. Tą paskutinį technikos žodį turėsime ir į Lietuvą parvežti. Kraštą elektrifikuoti galima tik vartojant pačias moderniąsias priemones.

Skaityti daugiau: ELEKTRIFIKACIJOS PERSPEKTYVA

DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINE KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

DOKUMENTŲ ŠVIESOJE (5)

Jau dešimti metai trunkanti demokratinio ir vadistinio principų tarpusavinė kova Lietuvos laisvinimo organizacijoje, — tūlam laisvojo pasaulio lietuviui iki gyvo kaulo nusibodusi, nemaža taurių patriotų i rezignaciją ir nusiminimą pastūmėjusi, nemaža neorientuotų žmonių suklaidinusi, nemaža tarpusavinio aitrumo tarp atskirų laisvės kovos organizacijų bei veikėjų sukėlusi, daug žalos pačiam Lietuvos laisvinimo darbui padariusi, savo nepabaigiamomis paliaubų derybomis toli pralenkusi Korėjos karo paliaubų derybų užtrukimą, — verčia pateikti viešumai objektyvią šios kovos medžiagą.

Septintas veiksmas

Pirmasis kėlinys 0:0

1951. birželio 26 d. Nicoje pradėtų Vliko - Lozoraičio žaidynių pirmasis kėlinys, įvykęs 1951. 9. 2/13. Reutlingene, pasibaigė 0:0.

1951. 11. 17. Vliko posėdyje, balsuojant 1951. 9. 12. Vliko delegacijos su Lozoraičiu pasirašytos sutarties tvirtinimą, už tvirtinimą su augščiau minėtais paaiškinimais pasisakė 5 balsai ir prieš — taip pat 5, už tvirtinimą be paaiškinimų pasisakė taip pat 5 balsai, ir prieš — vėl 5. Šis balsavimas galutinai išryškino, kad pats Vlikas neturi vieningos savo santykiams su Lozoraičiu nuomonės. Kaip augščiau minėta, tatai reiškėsi jau ir per pačius pasitarimus. Būdinga, kad ši iš esmės grynai politinio pagrindo demokratinio ir vadistinio principų kova stengtasi perkelti ideologijos ir net religijos plotmėm, vaizduojant ją kaip klerikalizmo ir antiklerikalizmo kovą. Būdingiausia betgi, kad ir vilkiniai socialdemokratai šiuo atveju tai propagandinei įtaigai tiek pasidavę, kad vardan antiklerikalizmo pasidarė vadizmo ginklanešiais.

Skaityti daugiau: DEMOKRATINIO IR VADISTINIO PRINCIPŲ TARPUSAVINE KOVA LAISVINIMO ORGANIZACIJOJE

TĖVYNĖJE: Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje

Kersteno komisijoje Muenchene birželio 28 apklausinėjime MVD pulk. Burlickis liudijo, kad pasipriešinimas Lietuvoje nėra palaužtas. To pasipriešinimo nuotaiką savo pergyventais vaizdais pateikė kun. Kęstutis Balčys LF bičiulių gruodžio 12 surengtoje Laisvės Kovotojų pagerbimo valandoje New Yorke.

-o-

Buvo 1946 vasaros atostogos. Įsėdau į siaurąjį traukinėlį ir pajudėjau Biržų pusėn pas savo mokslo draugą Gediminą. Vieną pavakarę grįžom su juo namo, gimnazijos pusėn. Ėjome besišnekučiuodami. Staiga pastebėjome nemažą žmonių būrelį aikštelėje. Iš ten buvo girdėti tylus verksmas. Norėjau sprukti, bet Gediminas pagriebė mane už rankos ir vedėsi arčiau prie žmonių.

Gal porą minučių težiūrėjau, — tačiau tai buvo baisu. Trisdešimt dviejų partizanų lavonai gulėjo išniekinti aikštėje. Batai nutraukti, rūbai kruvini, suplėšyti ir apdegę. Daugelio veidai taip sužaloti, kad pažinti negalima.

Drebančia širdimi sprukau iš ten... Tačiau nuo to vaizdo niekad nepabėgau.

Ten trisdešimt du Lietuvos didvyriai žuvo; ten jų išniekinti palaikai skelbė didžiulę meilę savo tautai ir valstybei; meilę, kuriai nebaisūs jokie budelio pasityčiojimai.

Ana baisi, šiurpulinga aikštės scena Biržuose buvo tikrai simboliška, nes kraujo ir didvyriškos aukos ženklu yra visi mūsų rezistencijos atvejai nužymėti.

Skaityti daugiau: TĖVYNĖJE: Rezistencijos vaizdai dabartinėje okupacijoje

TREMTYJE: Dvi konferencijos

Emigracijos ar tremties aplinkybėse, kurios kiekvieną veikia absorbuojamai ir niveliuojamai, svarbu juo dažniau susitikti vienminčiams. Drauge praleistos valandos atstato asmeninius bičiulystės ryšius, nukreipia dėmesį iš naujo į visuomeninius reikalus, pagilina idėjinius bei moralinius tų reikalų pergyvenimus. šventiška nuotaika ir aukštesnė buvimo bei veikimo prasmė pragiedruliais lieka kuriam laikui pilkame kasdieniniame gyvenime.

-o-

Kad lengviau būtų susitikti, pernai buvo surengtos Amerikos Lietuvių Fronto bičiulių dvi zoninės konferencijos — Windsore (Kanadoje) gruodžio 4 ir New Yorke gruodžio 11—12. Windsore dalyvavo bičiuliai iš Chicagos, Detroito, Clevelando, Toronto ir paties Windsoro. Po rengėjų, Windsoro sambūrio, vardu žodžio, kurį pasakė agr. V. Barisas, konferenciją atidarė valdybos pirmininkas J. Brazaitis; prezidiumo nariai — E. Arbačiauskas (Detroitas), St. Dargis (Toronto), V. Naudžius (Chicago), pirmininkavo pakaitomis. Sekretoriate buvo St. Daunys ir D. Jesaitytė. Darbų eilė buvo tokia: valdybos ir sambūrių pranešimai apie metų veiklą, LLK nario V. Vaitiekūno pranešimas apie metinę laisvinimo veiklą ir artimiausios politinės eigos perspektyvas, J. Brazaičio planas artimiausių metų veiklai, St. Barzduko pranešimas aktualiuoju Amerikos lietuvių bendruomenės ir jos tarybos rinkimo klausimu.

Skaityti daugiau: TREMTYJE: Dvi konferencijos

Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos

I. LIETUVOS LAISVINIMO REIKALAIS

PRIPAŽINDAMA, kad dabartinė “šaltojo karo” ar “šaltosios koegzistencijos” padėtis nežada greito sovietų pavergtųjų kraštų išlaisvinimo ir kad laisvės kova toliau reikalaus vis daugiau ryžto pačiai kovai ir daugiau tikėjimo teisės ir laisvės pergalei;

KONSTATUODAMA, kad ilgos distancijos laisvės kova juo labiau privalo vieningos vadovybės bei planingo veikimo ir kad ligi šiol tatai kliudė ne vien stiprėjančios vadistinio principo apraiškos laisvinimo organizacijoje bei veikloje, bet ir paties Vliko toliau gilėjanti vidaus krizė, nutolimas nuo rezistencinės dvasios veikloje ir prasilenkimas su moralės principais tarpusaviniuose santykiuose;

SIEKDAMA, kad vieningas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis užsieniuose apjungtų visas gyvąsias demokratines laisvojo pasaulio lietuvių visuomenės jėgas ir, savo veikloje laikydamasis krikščioniškosios moralės, darbui telkdamas pajėgius asmenis, vadovaudamas Lietuvos laisvės kovoms šioje geležinės uždangos pusėje, vaisingai reikštųsi konkrečiais laisvinimo darbais;

Skaityti daugiau: Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių rezoliucijos

IŠ PARTIZANŲ DAINŲ

Aš verkiau parimus tarpvartėj darželio,
Kai paspaudęs ranką, tyliai išėjai.
Ašarom sidabro verkė rūtos žalios,
Verkė sutemose skęsdami rytai.

Kas paklaus, kodėlgi ašaros man rieda?
Kas man ravint rūtą “Padėk Diev” sakys?
Kas akis manąsias atras lino žiede?
Kas, oi kasgi širdį mano suramins?

Skaityti daugiau: IŠ PARTIZANŲ DAINŲ

Praėjusieji metai laisvinimo baruose

Politinėje - diplomatinėje srityje, be abejojimo, praėjusiųjų metų svarbiausias įvykis buvo JV KONGRESINĖS KOMISIJOS TARDYMAI dėl sovietinės agresijos Baltijos kraštuose. Lig šiol tardymo duomenys sutraukti į 4 pranešimus, kurių 1 ir 3 liečia išimtinai Baltijos valstybes. Pirmajame pranešime dėmesio vertas J. F. Dulles teigimas, kad JV “nepasiruošusios siekti apgaulingo saugumo, mainikaudamos su pavergtųjų viešpačiais ir tuo patvirtindamos pavergimą” ir kad JV “nežiūri į konferencijos stalą, kaip į vietą, kur savo principų atsižadama, bet žiūri, kaip į vietą, kur principai turi nulemti”.

Šioks JV politikos principingumo pabrėžimas yra įsidėmėtinas, turint prieš akis išplitusį koegzistencijos šūkį.

Pirmajame pranešime yra sutelkta nemaža vertingos Lietuvos laisvinimo kovai teisinės — politinės medžiagos. Ji būtų buvusi dar geresnė, jei mes patys būtume buvę daugiau pasirengę. Lietuvos atstovybė pateikė pirmajame parodyme tik pagrindines sutartis. Lyg ne atstovybės uždavinys ir pareiga tokioje byloje pateikti ir sovietinę agresiją bei jos padarinius įrodančią medžiagą? Ir kuo paremtas mūsų diplomatų kaikurių duomenų frizavimas? Kai ta pati atstovybė Jungtinėms Tautoms yra teigusi, kad iš Lietuvos deportuota 550,000, tai Kersteno Komisijai jau deportuotųjų kiekį sumažina iki 300,000. Kuo pagrindu? Arba vėl buv. Krašto apsaugos ministerio parodymas? Užuot pateikęs to meto lemtingų įvykių aiškų vaizdą, jis liudija tik atsakingųjų menkystę. Savotiškai taip pat atrodo buv. “liaudies vyriausybės” atsakingo pareigūno liudijimas, kad partijos liepusios savo žmonėms bendradarbiauti tai “vyriausybei”.

Skaityti daugiau: Praėjusieji metai laisvinimo baruose

Vieno posėdžio klausimai

Vliko posėdis gruodžio 15—17 rodo, kiek daug energijos tenka skirti kovai dėl Vliko organizacijos išlaikymo, palyginti su energija, skiriama Lietuvos reikalui.

1. Kova su stabdžiais.Pirmiausia svarstytą Vliko statuto keitimą galima vertinti kaip Vliko daugumos pastangą pašalinti stabdžius, kuriais Vlike esanti opozicija grasino sutormozuoti Vliko organizacijos funkcionavimą. Opozicija, kurią sudaro keturios grupės — tautininkai, laisvės kovotojai, ūkininkų Partija ir soc. dem. — grasino neleisianti perrinkti Vliko ir VT pirmininkų, nes be jų vieno (septinto) balso dauguma su šešiais balsais nesudaro statuto reikalaujamų tam tikslui 2/3 balsų. Opozicijos suplanuotus stabdžius dauguma apėjo tuo būdu, kad pakeitė statuto 10 ir 26 str. nutarimu: Vliko ir VT pirmininkus bei narius Vlikas renka absoliutine balsų dauguma (vietoj 2/3); panaikintas taip pat 1952 rugsėjo 3 nutarimas, kad pirmininkai renkami tik vieneriems kalendoriniams metams. Pakeitus statutą, opozicijos stabdžiai šiuo reikalu nustojo veikę. Vadistinius siekimus palaikančios trys grupės nebegali stabdyti Vliko veikimo, o vadizmo reiškėjui kaip tik yra intereso, kad Vlikas būtų, bet neveiktų. Su tomis grupėmis bendroje opozicijoje dalyvaująs soc. dem. atstovas nebegali paremti jokiomis sankcijomis savo reikalavimo — kelti Vlikrą į Ameriką. Tos rūšies Vlikui spaudimas, kuris buv’o organizuojamas ir čia Amerikoje, taip pat prarado dalį efektyvios verčiamosios reikšmės. Kuriam laikui Vliko padėtis “stabilizuota”, įgalinant palikti Vliką ir toliau Reutlingene be atmainų. Tiesa, kaikurie iš opozicijos aną gruodžio nutarimą vadina perversmu, tvirtindami, kad ir statutas pakeistas neteisėtai, kad jam pakeisti reikią 2/3 balsų arba net grupių vieningo susitarimo. Šitas tvirtinimas pagrindo neturi, nes jis priešinasi ligšiolinei praktikai, kurioje Vliko statutas buvo priimamas ir keičiamas pačiame Vlike įprastine tvarka. Tačiau dūmų dėlto kilo nemaža.

Skaityti daugiau: Vieno posėdžio klausimai

Kas laimėta ir kas laimėtina

Naujai atvykusieji į Ameriką rado čia didelį tautinio gyvenimo lobį: 1. šakotą kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą su daug nusipelniusiais, bet senstančiais veikėjais: 2. lietuviškai jau nekalbantį, bet senajai tėvynei dar sentimentų turintį prieauglį, 3. tautinio gyvenimo apraiškas — 123 lietuviškas parapijas, mokyklas, organizacijas ir spaudą, bet taip pat ir didelę rezignaciją bei susigyvenimą su ankstesnės ar vėlesnės tautinės mirties mintimi, 4. tam tikrą žmogišką ambiciją, kad lietuvių tautinius reikalus geriausiai išmanome ir atstovaujame “tik mes”.

Į tokios dvasios lietuvišką visuomenę įsiliejo nepasirengę ir visai neorganizuoti tūkstančiai naujų ateivių. Su jais daugelis senųjų tikėjosi visuomeninėje plotmėje bendradarbiavimo. Bet žymi dalis naujai atvykusių neparodė reikiamo apdairumo ir pagarbos tam, kas seniesiems buvo nuoširdžiai brangu — “bažnyčiai ir tėvynei”. Kita dalis parodė nuoširdžių pastangų seniesiems suprasti, bet negalėjo priimti be reformų jų visuomeninio gyvenimo formų. O tos reformos buvo svetimos seniesiems. Dėl to tarp senųjų ir naujųjų ateivių bendradarbiavimas sunkiai mezgėsi ir daug kur jis visai dingo. Senieji veikėjai labiau pasitraukė į šalį, neatsisakydami savo rezignacinės minties, neprarasdami taip pat savo žmogiškosios ambicijos.

Skaityti daugiau: Kas laimėta ir kas laimėtina

Informaciją tobulinant

LFB konferencijose Windsore ir New Yorke buvo reiškiama minčių, kad mūsų bėgamoji informacija, palyginti, jau esanti gerai tvarkoma. Tiesa, kad pastaraisiais metais Vliko Informacijų Tarnyba savo veiklą pusėtinai išplėtė. Bet tas išplitimas yra horizontalus. Jis nepalietė informacijos vertikalinio atžvilgio. Šiuo atžvilgiu verta dėmesio atkreipti į Informacijų tarnybos veiklą neidentifikuojant jos su tarnybos valdytojo asmenim.

Pirmiausia tektų rimtai peržiūrėti pati informacijų kryptis. Lig šiol ji yra perdėm propagandinė, tariant, dažyta. Antai, Vilniaus radijas 1954. 7. 25. paskelbė iš okupuotos Lietuvos moterų vykimą dirvonų plėšti kažkur Sibire, Kazachstane. Informacijų Tarnyba iš to jau padarė masines moterų deportacijas. Arba visokių pranešimų apie lietuvius Sibiro mirties stovyklose skelbimas ne tik be liudytojų identifikacijos duomenų, bet ir be reikalingų datų, vietovių nustatymo ir kitų būtinų konkretybių, be kurių pati informacija labai jau relatyvios reikšmės, grynai propagandinės. Kas iš to, kad X-as ar Y-kas papasakojo, Sibire sutikęs lietuvių, jei nekonkretizuota, nei kada sutikęs, nei kur sutikęs, nei kuriomis aplinkybėmis, prie kurių darbų sutikęs ir tt. Praėjusių metų ELTOJE tokių papasakojimų buvo gana apstu. Deja, juose nebuvo kaip tiktai tų duomenų, kurie įgalintų juos panaudoti objektyviai svetimųjų informacijai.

Skaityti daugiau: Informaciją tobulinant

IDĖJOS SPAUDOJE

Tarp eilinių informacijų, kurios nustoja vertės su ta diena, per paskutinius mėnesius nebuvo tokių politinių idėjų, kurios būtų pagavusios visą lietuvių spaudą vieningai ir sukėlusios sąjūdį trumpesniam ar ilgesniam laikui. Tebežybčiojo paskiri klausimai paskiruose laikraščiuose.

Vliko reikalai buvo liečiami iš įsibėgėjimo. Tylą dėl jo daugiausia ardė tautininkų spauda, jį kritikuodama, bet ir pakišdama kai kurių minčių jam kitaip kėdes perstumdyti. Konstruktyviniai sumanymai nebuvo nei nuoširdžiai svarstomi nei nuoširdžiai keliami, jei jie reikalavo iš tos ar kitos grupės tam tikro pasiaukojimo. Ar vilkinių grupių pasitarimų vaisiai sukels kokias diskusijas, pamatysime. Bet avansu tautininkų spauda pažiūrėjo skeptiškai, ar iš viso to pasitarimo išeis kas pozityvaus. O Darbininkas priminė, kad kėdžių perstumdymas nieko negelbės, jei nebus pakeista dvasia — santykių pagrindu padėtas bendradarbiavimas, o ne tarpusavio kova.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VARDAI ĮVYKIUOSE

* Jubilėjai.Lietuvos įgaliotas ministeris B. K. Balutis gruodžio 29 d. atšventė savo 75 metų sukaktį. Jis pagarbiausio amžiaus ir ilgiausio stažo diplomatas. Pripratęs Amerikoje prie demokratinės viešosios opinijos, jos žiūri ir savo veikloje. Kai reikėjo parduoti Lietuvos atstovybės namus, pasirūpino turėti tam reikalui ir Vliko, kaip visuomeninio užnugario, pritarimą. — Gaila, kad jam jau 75 metai ir kad jo sveikata netvirta. Gaila taip pat, kad aplinkybių dėka jis turi priklausyti prie tų diplomatų, kurių telefonai veikia tik į vieną pusę — jie kalba, bet jiems neatsako. Būtų visiems džiaugsmo, kad jis sulauktų laiko, kada telefonas veiks vėl abiejuose galuose.

Jubilėjų turėjo, nors jo ir nekėlė, ir ministerio artimiausias bendradarbis atstovybės patarėjas Vincas Balickas, kuriam sukako 50 metų.

Nelinksmas yra prof. Vaclovo Biržiškos, kuriam pernai suėjo 70 metų, jubilėjus, nors jis gražiai atšvęstas. Nelinksma, kai lygini jo praeitį, kuri davė Lietuvai storus bibliografijos tomus, su jo dabartimi, kurioje prisimeni 75 metus sulaukusio MacArthuro žodžius: “Kai jūsų širdis apsitraukia pesimizmo sniegais ir cinizmo ledu, tik tada jūs esate senas”. Šiuo atžvilgiu Vaclovo Biržiškos gaila.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE