ANDRIUS DRUČKUS
LAUKIT, SUGRĮŠIM LAISVE NEŠINI
LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA
ISTORIJOS SEKCIJA
ANDRIUS DRUČKUS
Laukit,
sugrįžim laisve nešini
Kaunas, 1995
UDK 947.45.083
Dr 324
Redaktorius Kęstutis KASPARAS
Kalbos stiliaus redaktorė Ona BALČYTIENĖ
Kompiuteriu maketavo Vitalija VITKUTĖ
Nuotraukos autoriaus ir iš jo asmeninio archyvo
© Andrius Dručkus
© Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1995
"Laisvės kovų archyvo" priedas
Knyga PDF formatu: 
fotografinė kopija: 
WEB formatu: 
ISBN 9986-577-10-1
PRATARMĖ
Esu gimęs nuostabiame Šiaurės rytų Lietuvos krašte, Vaičėnų kaime, kuris yra pusiaukelėje tarp Obelių ir Dusetų. Tėvai - Konstancija ir Juozapas Dručkai-paprasti, nuoširdūs kaimo žmonės, kantriai, su meile dirbę ne itin dosnią kalvotą Aukštaitijos žemę. Šviesios atminties Tėveliai suteikė man pirmąsias žmoniškumo, Tėvynės meilės, aukos pamokas. Ligos pakirsta mirė jaunutė sesuo, nuo stribų rankos krito atostogų grįžęs brolis — sovietinės armijos rekrūtas... Visa tai anksti paskatino susimąstyti apie žmones, gyvenimą, tikras ir tariamas vertybes.
Skaityti daugiau: ANDRIUS DRUČKUS Laukit, sugrįšim laisve nešini PRATARMĖ
Kraštas, žmonės, likimai
VAIČĖNŲ KAIMAS IR JO ŽMONĖS
Gražiame Aukštaitijos kampelyje, ties Rokiškio ir Zarasų apskričių riba, prie Rokiškio-Zarasų vieškelio (7 km į pietus nuo Obelių) nuo seno driekėsi nedidelis, keturių valakų Vaičėnų kaimelis. Jame tebuvo devynios sodybos, iš kurių dviejose gyveno po kelias šeimas. Vos keturios sodybos turėjo po pusę valako (apie 10 ha) žemės. Tai buvo patys turtingiausi kaimo ūkininkai.
Įžengus į kaimą nuo Obelių pusės (iš šiaurės), pirmoji buvo Dručkaus Juzos, greta - jo brolio Dručkaus Vlado, o už jo — trečio brolio - Dručkaus Justino — sodyba. Visi jie turėjo po trečdalį valako — ne daugiau kaip po 6 ha žemės. Vėliau Dručkaus Juzos sodybą paveldėjo jo dukros Uršulės sūnus Povilas Žagunis. Vaičėnų kaime jis išgyveno iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Po karo persikėlė į arčiau Obelių esančią Antanašę (1 km į pietus nuo Obelių).
Dručkaus Vlado namus paveldėjo jo dukros sūnus Dručkus Ignas. Jam gimė sūnus Antanas. Seneliai - Vladas su žmona - mirė Antrojo pasaulinio karo metu, o Ignas - tuoj po karo. Trobesiai per tą laiką gerokai apgriuvo ir Igno sūnus su šeima persikėlė gyventi į kaimynystėje esantį Zibolių kaimą.
Dručkaus Justino dukra Marcelė Kligienė turėjo vieną sūnų Antaną Kligį. Jis dar prieš karą vedė gretimo Kalnočių (Kalnačių) kaimo merginą Marytę Kūlytę. Kadangi abu kaimus į vienkiemius skirstė tuo pačiu metu (1933 m.), tai sklypus gavo greta ir persikėlė abu su motina į Kalnočių kaimą. Susilaukė sūnaus Leono ir dukros Onutės, tačiau šeima buvo nelaiminga; pirma tėvelio mirė sūnus Leonas, anksti pasimirė ir pats Antanas. Liko viena dukra Onutė. Trobesiai sunyko, o pati Onutė su šeima persikėlė gyventi į Obelius. Tai tokia trijų brolių Dručkų šeimų istorija.
Kitos dvi sodybos - brolių Juozapo ir Kazimiero Dručkų. Jų tėvas, Mikalojus Dručkus, buvo miręs dar praėjusiame šimtmetyje. Jo sūnai, Kazimieras ir Juozapas, po tėvo mirties pasidalino po pusę valako žemės.
Kazimiero šeimoje užaugo trys dukros; Liucija, Adelė ir Veronika. Visos trys sukūrė šeimas ir paliko gimtinę. Tėvams mirus, sodybą pardavė svetimiems. Kazimieras buvo labai įdomus žmogus, turėjo nuostabią atmintį. Caro laikais tarnavo taip vadinamame carienės pulke. Matyt, buvo apdovanotas grožiu, nes į tą pulką atrinkdavo tik gražios išvaizdos vyrus. Kilus 1917 m. revoliucijai, patyrė visokių vargų ir pavojų, tačiau Dievo Apvaizdai globojant liko gyvas ir sugrįžo į namus. Grįžęs mėgdavo pasakoti apie savo pergyvenimus ir nuotykius. Žinojo ir apie Leniną, tačiau bijodavo apie tai kalbėti: apsiskelbus būtų pradėję vežioti mokinius parodyti žmogų, mačiusį Leniną,
Bronius Vaičėnas prie savo sodybos rugių lauke. 1943 m.
būtų tekę apie tai pasakoti Kazimieras gi sakydavo; "jei pasakyčiau tiesą, tai uždarytų į kalėjimą, o meluoti negaliu.” Pasimirė Dručkus Kazimieras 1984 m. gegužės mėnesį eidamas 99-uosius metus, nusinešdamas į kapą daug įdomių ir vertingų žinių. Kazimiero brolis Dručkus Juozapas gyveno greta, taip pat turėjo pusę valako žemės. Jaunas liko našliu, vedė antrą kartą. Per abi santuokas užaugino keturis vaikus, o dar du mirė neužaugę. Jo namuose liko tik viena marti: anūkai išsisklaidė, pirmos santuokos sūnai jau seniai mirę. Taip ir ištuštėjo namai.
Broliai Norbertas ir Pranas Vaičėnai taip pat pasidalino valaką žemės pusiau.
Skaityti daugiau: Kraštas, žmonės, likimai
