ANDRIUS DRUČKUS Laukit, sugrįšim laisve nešini PRATARMĖ

Viršelis

 

ANDRIUS DRUČKUS
LAUKIT, SUGRĮŠIM LAISVE NEŠINI

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA
ISTORIJOS SEKCIJA

ANDRIUS DRUČKUS

Laukit,
sugrįžim laisve nešini

Kaunas, 1995

UDK 947.45.083
        Dr 324

Redaktorius Kęstutis KASPARAS

Kalbos stiliaus redaktorė Ona BALČYTIENĖ
Kompiuteriu maketavo Vitalija VITKUTĖ

Nuotraukos autoriaus ir iš jo asmeninio archyvo

© Andrius Dručkus
© Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1995
    "Laisvės kovų archyvo" priedas

Knyga PDF formatu:  fotografinė kopija:  WEB formatu: 

ISBN 9986-577-10-1

PRATARMĖ

Esu gimęs nuostabiame Šiaurės rytų Lietuvos krašte, Vaičėnų kaime, kuris yra pusiaukelėje tarp Obelių ir Dusetų. Tėvai - Konstancija ir Juozapas Dručkai-paprasti, nuoširdūs kaimo žmonės, kantriai, su meile dirbę ne itin dosnią kalvotą Aukštaitijos žemę. Šviesios atminties Tėveliai suteikė man pirmąsias žmoniškumo, Tėvynės meilės, aukos pamokas. Ligos pakirsta mirė jaunutė sesuo, nuo stribų rankos krito atostogų grįžęs brolis — sovietinės armijos rekrūtas... Visa tai anksti paskatino susimąstyti apie žmones, gyvenimą, tikras ir tariamas vertybes.

Skaityti daugiau: ANDRIUS DRUČKUS Laukit, sugrįšim laisve nešini PRATARMĖ

Kraštas, žmonės, likimai

Kraštas, žmonės, likimai

Kraštas

 

VAIČĖNŲ KAIMAS IR JO ŽMONĖS

Gražiame Aukštaitijos kampelyje, ties Rokiškio ir Zarasų apskričių riba, prie Rokiškio-Zarasų vieškelio (7 km į pietus nuo Obelių) nuo seno driekėsi nedidelis, keturių valakų Vaičėnų kaimelis. Jame tebuvo devynios sodybos, iš kurių dviejose gyveno po kelias šeimas. Vos keturios sodybos turėjo po pusę valako (apie 10 ha) žemės. Tai buvo patys turtingiausi kaimo ūkininkai.

Įžengus į kaimą nuo Obelių pusės (iš šiaurės), pirmoji buvo Dručkaus Juzos, greta - jo brolio Dručkaus Vlado, o už jo — trečio brolio - Dručkaus Justino — sodyba. Visi jie turėjo po trečdalį valako — ne daugiau kaip po 6 ha žemės. Vėliau Dručkaus Juzos sodybą paveldėjo jo dukros Uršulės sūnus Povilas Žagunis. Vaičėnų kaime jis išgyveno iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Po karo persikėlė į arčiau Obelių esančią Antanašę (1 km į pietus nuo Obelių).

Dručkaus Vlado namus paveldėjo jo dukros sūnus Dručkus Ignas. Jam gimė sūnus Antanas. Seneliai - Vladas su žmona - mirė Antrojo pasaulinio karo metu, o Ignas - tuoj po karo. Trobesiai per tą laiką gerokai apgriuvo ir Igno sūnus su šeima persikėlė gyventi į kaimynystėje esantį Zibolių kaimą.

Dručkaus Justino dukra Marcelė Kligienė turėjo vieną sūnų Antaną Kligį. Jis dar prieš karą vedė gretimo Kalnočių (Kalnačių) kaimo merginą Marytę Kūlytę. Kadangi abu kaimus į vienkiemius skirstė tuo pačiu metu (1933 m.), tai sklypus gavo greta ir persikėlė abu su motina į Kalnočių kaimą. Susilaukė sūnaus Leono ir dukros Onutės, tačiau šeima buvo nelaiminga; pirma tėvelio mirė sūnus Leonas, anksti pasimirė ir pats Antanas. Liko viena dukra Onutė. Trobesiai sunyko, o pati Onutė su šeima persikėlė gyventi į Obelius. Tai tokia trijų brolių Dručkų šeimų istorija.

Kitos dvi sodybos - brolių Juozapo ir Kazimiero Dručkų. Jų tėvas, Mikalojus Dručkus, buvo miręs dar praėjusiame šimtmetyje. Jo sūnai, Kazimieras ir Juozapas, po tėvo mirties pasidalino po pusę valako žemės.

Kazimiero šeimoje užaugo trys dukros; Liucija, Adelė ir Veronika. Visos trys sukūrė šeimas ir paliko gimtinę. Tėvams mirus, sodybą pardavė svetimiems. Kazimieras buvo labai įdomus žmogus, turėjo nuostabią atmintį. Caro laikais tarnavo taip vadinamame carienės pulke. Matyt, buvo apdovanotas grožiu, nes į tą pulką atrinkdavo tik gražios išvaizdos vyrus. Kilus 1917 m. revoliucijai, patyrė visokių vargų ir pavojų, tačiau Dievo Apvaizdai globojant liko gyvas ir sugrįžo į namus. Grįžęs mėgdavo pasakoti apie savo pergyvenimus ir nuotykius. Žinojo ir apie Leniną, tačiau bijodavo apie tai kalbėti: apsiskelbus būtų pradėję vežioti mokinius parodyti žmogų, mačiusį Leniną,

Bronius Vaičėnas

Bronius Vaičėnas prie savo sodybos rugių lauke. 1943 m.


būtų tekę apie tai pasakoti Kazimieras gi sakydavo; "jei pasakyčiau tiesą, tai uždarytų į kalėjimą, o meluoti negaliu.” Pasimirė Dručkus Kazimieras 1984 m. gegužės mėnesį eidamas 99-uosius metus, nusinešdamas į kapą daug įdomių ir vertingų žinių. Kazimiero brolis Dručkus Juozapas gyveno greta, taip pat turėjo pusę valako žemės. Jaunas liko našliu, vedė antrą kartą. Per abi santuokas užaugino keturis vaikus, o dar du mirė neužaugę. Jo namuose liko tik viena marti: anūkai išsisklaidė, pirmos santuokos sūnai jau seniai mirę. Taip ir ištuštėjo namai. 

Broliai Norbertas ir Pranas Vaičėnai taip pat pasidalino valaką žemės pusiau.

Skaityti daugiau: Kraštas, žmonės, likimai

Vyties kuopos archyvas

Vyties kuopos archyvas

 

DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Laisvės Armijos nario priesaikos tekstas 
2-4. Jono Tamoliūno laiškai Andriui Dručkui 
5. Vyties kuopos partizanų laiškas Obelių klebonui
6. 1948    m. gegužės 25 d Vytauto apygardos vado įsakymas N r. 2 
7. Įpareigojimas išklijuoti atsišaukimus
8.1948    m. gegužės 30 d. Vytauto apygardos štabo atsišaukimas kaip elgtis trėmimų metu
9.1948    m. birželio 1 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 1 rinktinei
10.1948    m. gegužės 15 d Balio Vaičėno paskyrimo Vyties kuopos vadu raštas 
11. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko laiškas Vyties kuopos partizanams
12. 1948 m. spalio 15 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko tarnybinis laiškas Vyties kuopos vadui Baliui Vaičėnui
13. Vyties kuopos vado Balio Vaičėn pavedimas Juozui Streikui laikinai vadovauti kuopai
14.1948    m. gruodžio 18 d. Vyties kuopos vado Balio Vaičėno raportas apie dalinio nuostolius
15. 1948 m. gruodžio 10 d Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 3 rinktinei
16.1948    m. gruodžio 15 d Balio Vaičėno paskyrimo Lokio rinktinės štabo spaudos-švietimo skyriaus viršininku raštas
17.1948    m. gruodžio 28. d Vyties kuopos vado Balio Vaičėno raportas apie partizano Kazio Ramanausko žuvimą
18.1949    m. sausio 3 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 1 rinktinei
19.1949    m. sausio 4 d Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 2
20.1949    m. sausio 7 d. Juozo Streikaus paskyrimo Vyties kuopos vadu raštas 
21. Sužeidimo ženklo nešiojimo taisyklės
22 Partizanų raštuose vartojami sutrumpinimai
23.    LLKS narių einamųjų pareigų žymių projektas
24.    Balio Vaičėno Velykinis sveikinimas Andriui Dručkui
25.    BDPS Baudžiamojo statuto projektas
26.    Ištrauka iš 1949 m. liepos 15 d. įsakymo Nr.27
27.    Atsišaukimas įspėjantis apie provokatorių pavojų
28.    Baltijos tautų memorandumas JTO
29.1949    m. rugsėjo 6 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 14
30.    BDPS Ginkluotųjų pajėgų štabų statuto projekto išrašas
31. LLKS Baudžiamasis statutas
32 LLKS kovotojo blaivystės pasižadėjimo pavyzdys
33. LLKS pasižymėjimo lapas
34.1949    m. spalio 26 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas N r. 15
35.    Balio Vaičėno laiškas Antaninai Dručkutei
36.    Balio Vaičėno laiškas X asmeniui
37.    1949 m lapkričio 4 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymo Nr.16 ištrauka
38-39. Balio Vaičėno ir Vytauto Dručkaus Kalėdiniai sveikinimai Anelei Dručkutei, Andriui Dručkui ir Antaninai Dručkutei
40.1950    m. rugsėjo 14 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr.10
41. Vinco Pupelio paskyrimo Džiugo rajono štabo viršininku raštas
42 1950 m. rugsėjo 22 d. Lokio rinktinės vado Prano Račinsko įsakymas Nr. 11
43-44. Partizanų padėkos rašto pavyzdžiai
45-47. Įspėjimų kolaborantams pavyzdžiai
48-49. Partizanų ūkinės veiklos dokumentų pavyžiai
50.  Atsišaukimas į Lietuvos jaunimą
51.  Atsišaukimas į lietuvius dėl karo Korėjoje
52.  Atsišaukimas i lietuvius
53.  Atsišaukimas į moksleivius
54.  Atsišaukimas į bendradarbiaujančius su okupantais
55.  Atsišaukimas-įspėjimas išdavikams
56-78. Balio Vaičėno susirašinėjimas su ryšininku Romu Palivonu ir kiti laiškai
KITI DOKUMENTAI 
PERIODINIAI LEIDINIAI

Balio Vaičėno šaulio pažymėjimas

Balio Vaičėno šaulio pažymėjimas

Skaityti daugiau: Vyties kuopos archyvas

Partizanai prisiminimų nuotrupuose

Partizanai prisiminimų nuotrupuose

VYTIES KUOPOS PARTIZANĖS TEKLĖS ANDRIUŠKEVIČIŪTĖS PADĖKA PETRUI DRUČKUI

Dručkui Petrui!

Gyvena Obelių apylinkėje, Apeikiškio dvare. Pirmiausia jo seneliams Dručkams ir jų dukrai Antaninai ir sūnui Andriui Dručkui. Jie buvo ryšininkai, o mažiausias ryšininkas buvo Petras Dručkus, Antaninos sūnus, nes jam buvo apie 10 metų. Tai jie mus rėmė ir priėmė pasidaryti bunkerį, ir žinojo visa šeima. Kai pustydavo, tai pristatydavo maisto ir vandens, be kurio negalima buvo gyventi. Jie pasiaukojo ir gyvybe: kai tardydavo ir kankindavo, bet jie neišdavė. Mes gyvenome su Vladu Kukučiu Krasausku ir aš, Teklė Andriuškevičiūtė.

Tai tegul jiems padeda Dievas ir toliau nepalūšti atgimstančiai Lietuvai ir Nepriklausomai, ir toliau dalyvauti partizanų pagerbime, nes daug ko yra parašyti apie jų veiklą. Ačiū už viską.

Teklė Andriuškevičiūtė, buvusi partizanė.

Su pagarba dėkoju jų šeimai

IŠ VLADO DOMINAUSKO PRISIMINIMŲ

Išėjau į mišką 1945 m. Birželio mėnesį susitikau Latvijos miškuose apie 30-40 partizanų, daugiausia iš gretimų apylinkių: Lukštų, Tumasonių, Obelių, Juodupės. Būriui vadovavo Juozas Kuveikis iš Tumasonių kaimo. Buvo ten ir buvęs 1941 m. partizanų būrio vadas Mataušas Kurklietis. Jį vadino tiesiog Mataušu. Dar buvo Juozas Žukauskas, aš su broliu Pranu, Kurklietis, Kuveikis, Kundelis iš Tumasonių, Feliksas Mažeikis iš Tumasonių, Jonas ir Dzidaras(lzidorius) Navikai iš Armonių kaimo. Pastarojo slapyvardis — Viršila.

1945 metais susitikdavome su latvių partizanais, padėdavom jiems.

Skaityti daugiau: Partizanai prisiminimų nuotrupuose