_files/I-Laisve-1987-100(137)-1.jpg)
T U R I N Y S
Vedamosios mintys .............................................. 2
Skaitytojų žodis ............................................... 5
Šimtinė prieš skliaustelius .................................... 6
Pokalbis su dr. Rože Šomkaite .................................. 8
Buvę redaktoriai pasisako (Juozas Kojelis, Alė Rūta,Vacys Rociūnas,
Vytautas Vardys, Leonardas Valiukas, Anatolijus Kairys) .. 10
Gintė Damušytė — Kas daroma ir kas darytina Lietuvai? ......... 22
Vytautas Volertas — Klausimai sau patiems ..................... 30
Laurynas A. Vismanas — Lietuviška politinė galvosena ir metodai 38
Dr. Jonas Kunca — Reikia įeiti į svetimąją spaudą ............. 44
Zenonas Prūsas — Ar Gorbačiovas yra „slaptas liberalas"? ...... 45
Apie „glasnost" kalba Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir
Saulius Kondrotas ........................................ 55
Gailė Radvenytė — Kongresas žada naujos ugnies ................ 57
Paulius Viskanta — Kodėl Lietuvių jaunimo sąjunga? ............ 60
Aloyzas Baronas vėl mūsų tarpe ................................ 63
Dr. Gediminas K. Jokantas — Lietuviškos spaudos užduotis
Lietuvos laisvinimo darbe ................................. 65
J. Vaičjurgis — Tada Irmija Zaksas, o dabar ................... 68
J. Baužys — Visi keliai vedė į Romą ........................... 72
Vardai ir įvykiai ............................................. 76
LFB ir LKD pokalbis ........................................... 78
Nauji leidiniai ............................................... 79
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1987 100(137)
„Į LAISVĘ" turi būti jauna
UŽLIPUS i kalno viršūnę, valandėlei reikia sustoti, atsigręžti atgalios, pasižiūrėti į kažkur toli pasilikusią kelio pradžią, — tada mesti žvilgsnį į priekyje beiškylančias, gal dar rūkuose paskendusias aukštumas ir pradėti žingsniuoti toliau.
Sustojame trumpai valandėlei ir mes šiame šimtajame ,,Į Laisvę" numeryje. Buvę redaktoriai, bendradarbiai apžvelgia prirašytus puslapius, ieško, ką geriau ir prasmingiau būtų galėję juose išsakyti. Neapsistoja prie praeitų žingsnių per ilgai, tvirtai bando žvelgti ateitin, į kelių, kuriuo reiktų eiti tolyn.
Redaktoriai ir bendradarbiai teigiamai vertina ,,Į Laisvę" pastangas skleisti lietuvių išeivijoje rezistencinę mintį. Tiesa, suabejoja, ar ši mintis ir kitos žurnale pasireiškiančios idėjos pasiekia didesnę visuomenės dalį ir ją pakankamai veikia. Tad čia ir būtų tos naujos aukštumos, į kurias reiktų atkreipti dėmesį: galimai plačiau lietuvių išeivijoje skleisti mintį, kad rezistencinis nusistatymas ir nuotaika yra pagrindinis atsparos taškas, norint išvengti visuotinės niveliacijos svetimuose kraštuose.
Skaityti daugiau: VEDAMIEJI
Patikslinimas
Mano straipsnyje apie Lietuvos konsularine tarnybą (Į Laisvę, Nr. 99) pasitaikė vienas netikslumas. Dešinėje 45-to puslapio skiltyje, antram sakinyje nuo viršaus, parašyta: „Jos įpėdiniu JAV Valstybės Departamentas paskyrė Vaclovą Kleizą." Turi būti: „Jos įpėdiniu pripažino Vadovą Kleizą." Tas netikslumas pasitaikė per mano paties neapsižiūrėjimą, nes taip parašyta mano originale. Būsiu dėkingas, jei sekančiame numeryje tą patikslinimą įdėtum.
Tavo redaguojamas žurnalas daro labai gerą įspūdį. Sėkmės ir gero vėjo ateityje.
Vadovas Kleiza
Lietuvos gen. konsulas Čikagoje
Gerai, kad iškeliamos dabarties problemos
Mūsų žurnalai paprastai yra per daug įklimpę archyvizman. Todėl balandžio Į Laisvę numeris (Nr. 99) mane pradžiugino aiškiu atsigręžimu į šiandien ir rytojų.
Juozo Kojelio aprašyta buvusio LFB simpoziumo vedamoji mintis „informuotis ir informuoti" atidaro plačias duris į seniai svarstytinus klausimus: kas, kam, kurioje srityje, ką ir kaip. Dr. Tautkus, nors ir ribotai, iškėlė taiklių klausimų dėl OSI ir net padarė konkrečių siūlymų veiklai. Ingrida Bublienė parodė drąsos kelti opų kultūros ir politikos klausimą, ypač nurodydama svarbų faktą, jog „tik mažos įtakingos grupės daro svarbius politinius sprendimus." Deja, nesutinku su jos siūlymu mūsų „elitui" įtaigoti JAV „elitą", paliekant kitus už durų: tai neatitinka JAV politinei ir geopolitinei tikrovei.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
100(137)
Šio numerio metrikoje pažymėta: 100(137). Tai reiškia, kad nuo pirmojo Lietuvoje pasirodžiusio pogrindinio Į Laisvę leidinio iki šiol yra išleisti 137 numeriai, o iš jų visas šimtas išėjo Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Į šią šimtinę ir norime šiandien atkreipti savo dėmesį. Tokia šimtojo numerio Amerikoje sukaktis leidžia prisiminti ir įvertinti nueitą kelią ir taip pat įpareigoja mesti žvilgsnį ateitin.
Pirmasis Į Laisvę numeris pasirodė pogrindyje, vokiečių okupacijos metu, 1943 sausio pabaigoje, po to kai vokiečiai sustabdė to paties vardo dienraščio leidimą. Nedidelis buvo tai leidinėlis, kartais vos poros ar keletos puslapių, leidžiamas Lietuvių Fronto, siekiąs Lietuvos valstybės atstatymo ir per-duodąs informaciją apie padėtį Lietuvoje ir pasaulyje. Iki antrosios 6 sovietinės okupacijos pradžios Lietuvoje buvo išleisti 34 numeriai. Karui pasibaigus, Į Laisvę leidimas buvo tęsiamas Vokietijoje, ir ten pasirodė dar 3 numeriai.
Didžiulei daugumai lietuvių fronto bičiulių persikėlus į JAV ir ten susiorganizavus, iškilo mintis Į Laisvę atgaivinti. Jos atgaivintojas ir pirmasis redaktorius buvo prof. Juozas Brazaitis. Pirmasis numeris Amerikos žemėje išėjo 1953 gruodžio mėnesį. Tai buvo 64 psl. dydžio žurnalas, tokio pat formato kaip ir šiandien, įvilktas į rusvo smėlio spalvos viršelius, papuoštas ta pačia Į Laisvę vinjete, sukurta dail. Telesforo Valiaus, kuri dar ir šiandien puošia žurnalo numerius. Viršelio metrikoje numeracija — 1(38). Atseit, pirmas numeris Amerikoje, bet 38-tas iš eilės, įskaitant Lietuvoje ir Vokietijoje išleistus.
Skaityti daugiau: ŠIMTINĖ PRIEŠ SKLIAUSTELIUS
_files/I-Laisve-1987-100(137)-3.jpg)
Nuotr. V. Maželio.
Rodos, dar nedidelis laiko tarpas skiria mus nuo šio pirmojo amerikinio Į Laisvę numerio pasirodymo, bet iš jame rašiusiųjų šiuo metu gyva yra tik viena dr. Rožė Šomkaitė. Visi kiti jau iškeliavę amžinybėn. Dr. Rožė Šomkaitė šią vasarą dalyvavo LFB studijų savaitėje, ir su ja redaktoriui teko pasikalbėti Į Laisvę žurnalo ir lietuviškosios rezistencijos klausimu.
Kai rašei savo straipsnį į pirmąjį IL numeri apie studentą— rezistentą, jau buvo prabėgę 9 metai nuo išbėgimo iš tėvynės, ir jau tada pastebėjai, kad nelemta išeivijos gyvenimo aplinka pradeda veikti į 1953 metų studentiją. O kaip dabar, — kaip po 34 metų atrodo lietuviškosios studentijos veidas, ar jame reiškiasi lietuviškosios rezistencinės nuotaikos?
— Perskaičiau savo seniai rašytą straipsnį ir randu jame didesnę dalį paskirtą Daumanto citatoms. Tai turbūt ir buvo pati esmė, kodėl aš šį straipsnį tada rašiau: norėjau perduoti jaunimui rezistencinę nuotaiką. Esu dabar tuo straipsniu nusivylusi, kad tada nesugebėjau nieko konkrečiai pasiūlyti, kokiu būdu tą rezistencinę nuotaiką išlaikyti.
34 metų perspektyvoje tokių studentų — švyturių turime ir dabar, Ypač daug tokio jaunimo yra pačioje Lietuvoje. Jų tautinė ir religinė rezistencija reiškiasi tyliai ir pasyviai, bet ji yra gyva. Išeivijoje, kaip seniau, taip ir dabar, veikia atskiri individai: tokie, kaip pvz., Gintė Damušytė, Gintaras Grušas ir daug kitų yra dabartiniai jaunieji švyturiai — rezistentai, jų rezistencija reiškiasi šito krašto negatyviam poveikiui, nutautėjimui.
Skaityti daugiau: POKALBIS SU DR. ROŽE ŠOMKAITE
ŠIMTOJO numerio proga redaktorius kreipėsi į buvusius redaktorius su klausimais apie žurnalo nueito kelio prasmingumą bei ateities uždavinius.
Apie praeitį buvo klausiama: Ar šioje užsitęsusioje tremtyje Į Laisvę sugebėjo palaikyti tą rezistencinę dvasią, kurią pirmame numeryje akcentavo prof. Brazaitis? Ar žurnalo mintys pasiekė ir platesnę visuomenę? Ar buvo atsiliepta į svarbiuosius tautos ir išeivijos klausimus, aktualius laiko reikalavimus?
Žvelgiant į ateitį: Koks būtų svarbiausias žurnalo uždavinys, įsipareigojimas ir užsiangažavimas šiandien, kada didelė aktyviosios išeivijos dalis jau apretėjusi, o Lietuvos laisvės perspektyvos tokios pat neaiškios, kaip ir prieš 100 numerių? Kaip praktiškai pratęsti žurnalo gyvybę, kaip įjungti jaunesniąją kartą bendradarbiais, skaitytojais?
Kai kurie redaktoriai jau atsiliepė, kiti dar atsilieps vėliau. Jų mintys įdomios ir vertingos. Tad šios sukakties proga norime, kad žurnalo skaitytojai su jomis susipažintų ir vėliau gal patys tais klausimais parašytų.
JUOZAS KOJELIS
TARP VILČIŲ IR RŪPESČIŲ
Kiekvieno plano vykdymas turi du palydovus: viltį ir rūpesčius. Viltis, — tai tikėjimas pasirinkto tikslo prasmingumu ir pasiektinumu, o rūpestis, — tai nerimas dėl sutiksimų sunkumų ir kliūčių kelyje į tą tikslą. Juozas Brazaitis, Amerikoje redaguodamas pirmąjį Į Laisvę numerį, turėjo viltį, kad žurnalui pasiseks „palaikyti tremtyje rezistencijos ir budėjimo dvasią", bet jį lydėjo ir rūpestis, kurį vėliau pareikšdavo savo straipsniuose ir vedamuosiuose. Į Laisvę 100-jo numerio redaktorius kelia maždaug tą patį klausimą, tik smarkiai pasikeitusiose sąlygose. Tada tremtis buvo savaime suprantama išeivio būsena, kuriai įprasminti reikėjo atitinkamos veiklos. Šiandieną jau drįstama net Antaną Sniečkų, Lietuvos laisvės duobkasį ir Stalino patikėtinį, prilyginti prie Vytauto Didžiojo. Ir tai daro ne kokie bolševikėliai, susispietę prie Vilnies ar Laisvės, bet pretendentai į naujos krypties išeivijos dvasinius vadus.
Skaityti daugiau: Buvę redaktoriai pasisako
_files/I-Laisve-1987-100(137)-6.jpg)
Pirmasis prof. Antano Maceinos pomirtinis paminėjimas JAV buvo suruoštas New Yorke, 1987 birželio 7, Kultūros židinyje. Iniciatoriai buvo Lietuvių fronto bičiuliai, talkinami kitų organizacijų.
Su Maceinos asmeniu ir jo gyvenimu supažindino dr. Danutė Norvilaitė. Dr. Juozas Girnius kalbėjo apie Maceinos filosofiją. Antanas Sabalis apibūdino Maceiną kaip LF ideologą. Pirmuosius jo žingsnius, kaip poeto, atidengė Paulius Jurkus, o Tomas Venclova komentavo Jasmanto-Maceinos poezijos rinkinius.
Skaityti daugiau: PROFESORIAUS MACEINOS ATMINIMUI
GINTĖ DAMUŠYTĖ
_files/I-Laisve-1987-100(137)-8.jpg)
Nuotr. V. Maželio.
Gintė Damušytė dirba Lietuvių Katalikų Religinėj šalpoj reikalų vedėjo pavaduotoja bei tos institucijos žinių agentūros, Lietuvių Informacijos centro, vadove.
Nuo 1979 m., kai ji baigė politinius mokslus ir istoriją Wayne State universitete Detroite ir persikėlė į New Yorką dirbti Religinėj šalpoj — Informacijos centre, Gintė parašė visą eilę straipsnių apie žmogaus teisių pažeidimus Sovietų Sąjungoj ir išvertė nemažai pogrindžio spaudos ištraukų. Jos straipsniai bei žinios spaudoje pasirodė tokiuose laikraščiuose, kaip Londono Times, Frankfurter Allgemeiner Zeitung ir El Mundo, bei daugelyje vyskupijos laikraščių JAV ir Kanadoj.
Gintė dažnai dalyvauja įvairiose konferencijose su paskaitomis apie Lietuvos katalikų būklę. Ji kelis kartus komentavo dabartinės Lietuvos įvykius televizijos ir radijo programose. Ją pakartotinai kviečia kalbėti vykstantiems į Sovietų Sąjungą diplomatams bei liudyti apie vėliausius įvykius Lietuvoj JAV Kongreso apklausose.
1981 m. Gintė dirbo Londone, Anglijoj veikiančioj Kestono kolegijoj, tyrimo institute, kuris studijuoja religijos varžtus komunistiniuose kraštuose. 1984 m. ji keliavo į Sovietų Sąjungą su bažnytine taikos delegacija.
PRADĖJUS galvoti apie šią temą — ką mes darome ir ką reikėtų Lietuvos reikalams daryti — mintyse iškilo trys epizodai iš šių dienų gyvenimo.
Pirmasis: iš Lietuvos grįžęs jaunuolis pasakoja draugams, kaip jis valandų valandomis kalbėjęsis su jaunimu. Jis jiems pasakojęs apie išeivijos lietuvių gyvenimą, o iš jų girdėjęs tenykštes problemas — kylančių skyrybų ir abortų skaičių, nužmogėjimo reiškinius ir kt.
Antras epizodas: du lietuviai profesionalai, dirbantys skirtingose profesijose — vienas industrijoje, kitas žurnalistikoje — su nuostaba ir nusivylimu vienas kitam pasakoja, kad jų darbo kolegos, rodos, išsilavinę žmonės, sužinoję apie jų lietuvišką kilmę, klausia: „Juk lietuviai žudė žydus, ar ne?"
Skaityti daugiau: KAS DAROMA IR KAS DARYTINA LIETUVAI?
VYTAUTAS VOLERTAS
JAV LB Krašto valdybos pirmininko Vytauto Volerto paskaita, skaityta šios vasaros LFB studijų savaitėje.
DOVYDO KILPINĖ
Jei leidžiu pasiblaškyti savo mintims, akyse išauga savotiškas mūsų tautos vaizdas. Atrodo, lyg būtume tvirto medžio stuobrys. Aptrintas, pakerpėjęs, aplaužytas, bet nesupuvęs. Iš to stuobrio veržiasi atžalos, taip pat stambios prie liemens, bet lėtai augančios. Kai kurios tų atžalų apskabinėtos, ir nė viena neišsistiepusi labai aukštai. Kas su šiuo stuobriu kaktomuša nesusiduria, jo nemato. Bet jis egzistuoja ir nesirengia griūti.
Toje mano palaidoje vaizduotėje atsiranda ir tautų, iki pažemės nuplautais kelmais atrodančių, kuriuose tačiau yra uždaryta daug energijos. Ši energija kartais iš podirvio kelia staigias ir greitai augančias, nors plonytes, atžalas, ūgiu lietuviškąjį stuobrį pralenkiančias. Ar tai nebus kažkas panašaus į latvius? Gero kamieno jiems stinga, Latvijoje rusų gyventojų procentas, miestuose ir kaime, sparčiai didėja. Bet latviai tai vienur, tai kitur, tai gerai, tai ne taip gerai mus užstelbia. Pralenkė savo skaičiumi pirmame Sovietijos politbiure, pirmoje Čekoje, SS legiono steigime. Pralenkia kultūriniais šuoliais, politinėmis staigmenomis. Skaitlingai vyko laivu į Helsinkį, gudriai supynė amerikiečių ir latvių konferenciją prie Rygos. Mus net viršija piniginėmis aukomis išeivijoje, išmoningesne veikla ir didesniu skaičiumi tvirtai įsikūrusių bei nuo visuomenės nepasitraukusių ekonomistų.
Šiuose pasisakymuose nesugestionuojama, kas yra geresnis, kas blogesnis. Net istorija neturi teisės į šj klausimą atsakyti. Istorija daug kartų susiniekino nelogiškais zigzagais ir neteisingu jų pristatymu, — matome tik praeities griaučius, o kas juos užpildė, nežinome ir nežinosime. Lietuvių išlikimas liudija mus buvus tvirtesniais už daugeli išnykusių tautų.
Skaityti daugiau: KLAUSIMAI SAU PATIEMS
LAURYNAS A. VISMANAS
_files/I-Laisve-1987-100(137)-11.jpg)
Laurynas A. Vismanas, šio straipsnio autorius, savo jaunystėje nemokėjęs nė žodžio lietuviškai, neseniai baigė Ročesterio, NY, universitetą, įsigydamas du bakalauro laipsnius: politinių mokslų ir psichologijos, šiuo metu tęsia studijas Brokporto (S.U.N.Y.) universitete, viešosios administracijos srityje. Uoliai ir aktyviai įsijungęs į lietuvišką veiklą. Priklauso Liet. Bendruomenei, ateitininkams, dainuoja Ročesterio LB chore, šoka Žilvino šokių grupėje, dirba Ročesterio lietuvių radijo klubo ir jaunimo sąjungos valdybose. Taip pat yra American Society of Public Administrators (ASPA) narys.
Jau antri metai skaito Į Laisvę žurnalą, domisi politiniu ir visuomeniniu gyvenimu.
POLITIKA yra nepaprastai svarbi žmonijos gyvenime. Be jos negalėtume prikalbinti sumažinti obuolių krepšio kainą dviem doleriais, beįsikuriančios valstybės nesusilauktų didesniųjų valstybių pasitikėjimo bei jų milijonais dolerių skaičiuojamos paramos. Tokia pat padėtis ir mūsų kovoje už Lietuvos laisvę: be išmintingų ir sumanių politikos darbuotojų ši kova neturės pasisekimo. Kyla klausimas, kaip išeivijos lietuvius nukreipti į efektyvesnę ir daugiau rezultatų duodančią politinę veiklą? Kaip juos įtikinti, kad nuo šiandieninių politinių žygių priklauso Lietuvos ateitis? Lietuviškoje spaudoje vis matome tuos pačius, tik vis labiau senėjančius, „politikierių” veidus, kurių politinės veiklos metodai pasilieka tie patys. Tuo tarpu, besikeičiant laikams, turi keistis ir politikos metodai. Mums būtina yra sekti įvairius laiko pasikeitimus ir atitinkamai juos pritaikyti kovoje už Lietuvą.
Skaityti daugiau: Lietuviška politinė galvosena ir nauji metodai
Dažnai gvildenamas Lietuvos laisvinimo darbas. Rašome apie jį savo spaudoje, kalbame susirinkimuose, posėdžiuose ir seminaruose. Kartais pasikalbame ir su kongreso bei senato nariais. Ir tai yra naudinga, bet to neužtenka. Mes privalome pasiekti viešąją Vakarų kraštų nuomonę, turime atverti akis plačiosiom pasaulio masėm. Norim ar nenorim, mums reikia eiti i svetimųjų kalbų spaudą.
Šituo klausimu dažnai vengiama net kalbėti, nes ji išspręsti daug sunkiau, negu skaityti paskaitas ar pranešimus savo tarpe.
Pirmiausia, norint patekti su savo laišku ar straipsniu į svetimą spaudą, reikia pasirinkti aktualiausią momento temą, į kurią būtų galima įterpti ir Lietuvos laisvės, genocido ar persekiojimo reikalus. Tik labai išimtinais atvejais Lietuva gali būti straipsnio pagrindine tema. Progų tokiems pasisakymams yra daug, beveik kas dieną, nes Rytų-Vakarų santykiai yra visiems aktualus klausimas.
Skaityti daugiau: REIKIA ĮEITI Į SVETIMĄJĄ SPAUDĄ
ZENONAS PRŪSAS
NUO PAT LENINO laikų didelė dalis įtakingų vakarų žurnalistų, politikų ir intelektualų vis laukė, kada Kremliaus soste atsisės liberalas. Laukė kaip gervė lietaus, kaip žydai Mesijo. Ne tik tie, kuriuos pagal mūsų terminologiją galima būtų pavadinti „kultūrbolševikais", bet ir daugelis kitų, kurie glaudžiasi prie dešiniojo sparno ir save laiko antikomunistais. Svajonių pradžios reikia ieškoti dar Lenino valdymo laikais, kada šis, bado ir ekonominės anarchijos spaudžiamas, bandė grąžinti šiek tiek privačios iniciatyvos.
Keisčiausia buvo su Stalinu. Ruzveltas ir jo propagandos mašina sugebėjo jį pristatyti Amerikos visuomenei kaip mielą, geraširdį Dėdę Juozą, kuris labai myli mažus vaikus. Daug vilčių buvo sudėta į Kruščiovą, kada tas pasmerkė Staliną. Daug kas apsidžiaugė kad va, štai susilaukėme liberalo! Kai svajonės neišsipildė, daug tikėtasi iš Kosygino, Bulganino ir Brežnevo, įdomiausia buvo su Andropovu. Juk jo kredencialai: ciniškas, apgaulingas vengrų sukilimo numalšintojas ir žiauriosios KGB šefas, įvedęs psichiatrinių priemonių panaudojimą politiniams kaliniams palaužti. Kaip KGB šefas jis žinojo visas savo būsimųjų konkurentų silpnas vietas. Spėjama, kad dalinai per šantažus ir intrygas jis ir įsispraudė į Kremliaus sostą. Nežiūrint to, daugelis vakarų žurnalistų jį pradėjo pristatyti kaip „closet liberal", kaip mėgėją vakarietiškos muzikos ir visko, kas madoje vakaruose. Vėliau, jau jam mirus, paaiškėjo, kad visa ši fantazija buvo sukurta KGB disinformacijos skyriuje.
Skaityti daugiau: AR GORBAČIOVAS YRA „ SLAPTAS LIBERALAS"?
Su Gorbačiovo „liberalizmu" glaudžiai siejasi žodis „glasnost" — atvirumas, šiuo metu pasidaręs nepaprastai populiariu visame pasaulyje. Jo reikšmė ir galimos pasekmės nagrinėjamos ir interpretuojamos politikų, kultūrininkų ir šiaip jau sovietiniu gyvenimu besidominčių sluoksniuose.
Metų pradžioje Los Angeles suruoštame LFB politiniame savaitgalyje apie glasnost kalbėjo Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir dar visai neseniai iš Lietuvos pasitraukęs rašytojas Saulius Kondrotas. Kadangi jų mintys, redaktoriaus nuomone, patvirtina ar papildo dr. Zenono Prūso samprotavimus apie tariamą Gorbačiovo liberalizmą, norime skaitytojams pateikti bent keletą ištraukų iš anų Los Angeles svarstybų.
Juozas Kojelis:
... Ar glasnost yra tikrovė, kuri žada nors kiek varžtų atleidimo Lietuvos lietuviui ir aplamai sovietų imperijos žmogui, ar tik „danajų dovana", kurios jei ir nereikia bijoti, bet kuria reiktų nepasitikėti?
Amerikos media registruoja naujas apraiškas sovietų užsienio ir vidaus politikoje ir pranašauja didelius pasikeitimus. Net intelektualusis Amerikos politikas Zbigniev Brzeziński mano, kad dviejų metų laikotarpyje pasikeitimai įvyks...
Skaityti daugiau: APIE GLASNOST PASISAKO
_files/I-Laisve-1987-100(137)-15.jpg)
GAILĖ RADVENYTĖ
Įsivaizduokime du lietuvius jaunuolius, kuriuos skiria keletas tūkstančių mylių. Vienas gyvena Argentinoje, šešiolikos metų amžiaus, lanko mokyklą, bet kartu ir dirba, norėdamas prisidėti prie šeimos išlaidų sumažinimo. Savo tėvo gimtosios lietuvių kalbos jis nemoka, bet dalyvauja lietuvių tautinių šokių grupėje, priklauso skautams ir yra veiklus lietuviškos parapijos narys.
Antrasis — dvidešimt vienerių metų jaunuolis, gyvenantis gražiame Čikagos priemiesty, dideliame name. Jis yra baigęs lituanistinę mokyklą ir Pedagoginį institutą, dabar studijuoja universitete ir labai retai teranda laiko bendrauti su lietuviais.
Ką šie du jaunuoliai turi bendro? — Jie abu priklauso Lietuvių jaunimo sąjungai ir abu susitiks šią žiemą VI Lietuvių jaunimo kongrese, kur jie tikrai planuoja vykti.
Skaityti daugiau: KONGRESAS ŽADA NAUJOS UGNIES
_files/I-Laisve-1987-100(137)-17.jpg)
PAULIUS VISKANTA
Skautai ir ateitininkai yra dvi jaunimo ideologinės organizacijos. Abiejų šių organizacijų tikslai yra auklėti jaunimą. Skautai bando tą atlikti žaidimais, iškylomis, stovyklose, ir praktiniu gyvenimo patyrimu išauklėti savo narius tarnauti Dievui, tėvynei, ir artimui. Ateitininkai bando ruošti moksleivius būti gerais krikščionimis ir dirbti lietuvių tautos ir žmonijos gerovei. Jie auklėja jaunimą būti pilnutinėmis asmenybėmis, turinčiomis išlavintą protą, tvirtą būdą ir jautrią širdį. Abiejų organizacijų nariai gauna patyrimo būti vadovais, kartu dirbti ir dalyvauti lietuviškame gyvenime.
Reikia paklausti — ar tos ideologinės organizacijos pilnai atsiekia savo tikslų? Juk su geresniu lietuviško gyvenimo supratimu jaunimas turėtų jungtis į visuomeninę veiklą. Skautų, ateitininkų, neolituanų nariai turėtų ko anksčiau pradėti praktikuoti savo visuomeniškumą. Bet lietuviškų organizacijų narių skaičius vis krenta. Kiek yra veiklių lietuvių visoje lietuviškoje bendruomenėje? Jaunimas neįstoja į darbą. Ir tam yra trys pagrindinės priežastys:
Skautai ir ateitininkai nepažįsta vyresniųjų veiklos. Pats perėjęs skautų programą ir lankęs lituanistinę mokyklą keturiolika metų nežinojau apie lietuvių organizacijų darbus. Yra mažai jaunimo, kuris galėtų išvardinti svarbiausių lietuvių organizacijų vardus bei jų tikslus. Kaip aštuoniolikos metų studentas įsijungs į veiklą, jeigu jis nepažįsta organizacijų, nežino, kaip įstoti į L. Bendruomenę?
Liūdna, kad jaunimas neįsijungdamas į lietuviškas organizacijas dingsta ir iš lietuvių gyvenimo aplamai.
Skaityti daugiau: KODĖL LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA?
_files/I-Laisve-1987-100(137)-18.jpg)
Aloyzas Baronas vienoje LFB studijų savaitėje skaito savo kūrybą.
_files/I-Laisve-1987-100(137)-19.jpg)
Gretimame puslapy, viršuje: Svečiai Barono 70 m. gimimo sukakties minėjime Cicero. Pirmoje eilėje matosi Juozas Laučka, dr. P. Kisielius, M. Ambrozaitienė, A. Markelienė, Damušiai. Apačioje— dalyvavę programoje su svečiais. Iš kairės: A. Markelis, Č. Grincevičius, A. Saniūnienė, H. Tomaras, laureatė Sonia Tomarienė, T. Antanaitis, Nijolė Baronienė, ]. Toliušis, K. Staniūnas, S. Petersonienė, K. Bradūnas ir K. Ambrazaitis. Abi nuotraukos K. Rimkaus.
Rodos, dar taip neseniai mūsų tarpe buvojo Aloyzas Baronas, rašytojas, poetas, humoristas, redaktorius, šeimos tėvas, bičiulis ir draugas. Atvažiuodavo jis į LFB studijų ir poilsio savaites, dalyvaudavo posėdžiuose ir veikloje, su visais atrasdavo kalbą ir šalia nuolatinio darbo rasdavo laiko rašyti ir kurti.
Skaityti daugiau: ALOYZAS BARONAS VĖL MŪSU TARPE
1987 liepos 11 Čikagoje mirė bičiulis dr. Zigmas Smilga, sulaukęs 66 m. amžiaus, ilgai sirgęs nugarkaulio vėžiu. Liga buvo pastebėta jau prieš šešerius metus.
Norime pasinaudoti Vlado Ramojaus mintimis apie velionį, kurias jis atspausdino Drauge, rugpjūčio 8 numeryje. Jis rašo: „Juk prieš vėžį neatsilaiko ir patys stipriausi. Tačiau Zigmas, žmonos Julijos rūpestingai prižiūrimas bei slaugomas ir važinėdamas į ligoninę nuolatinei terapijai, nuostabiai išsilaikė net šešerius metus, niekad neprarasdamas geros nuotaikos, nors kentėdavo fizinius skausmus... Jį rasdavome visada šviesų, optimistiškai nusiteikusį, kalbantį beveik išimtinai apie knygas, muziką...”
Skaityti daugiau: MIRĖ DR. ZIGMAS SMILGA
DR. GEDIMINAS K. JOKANTAS
Laisvojo pasaulio laisvos ir patriotinės spaudos yra du pagrindiniai tikslai ir siekiai: 1. pilnai ir objektyviai informuoti krašto gyventojus apie visus įvykius savame krašte ir užsienyje; ir 2. pilnai ir be jokių rezervų duoti skaitytojams galimas alternatyvas visais kraštą ir skaitytojus liečiančiais klausimais, padedant jiems susigaudyti (susidaryti opiniją bei nuomonę) visuose reikaluose.
Mūsų spauda be jau paminėtų tikslų turėtų dar turėti specifinę paskirtį. Visi mūsų patriotiniai laikraščiai, žurnalai ir kiti leidiniai turėtų įjungti visus geros valios lietuvius į kovą dėl Lietuvos laisvės. Su apgailestavimu reikia pareikšti, kad beveik visa mūsų spauda nė nebando į tą specifinę paskirtį nė pažvelgti.
Dažnai tenka užtikti nusiskundimų ir padejavimų mūsų spaudoje, kad laisvasis pasaulis nenorįs išgirsti mūsų laisvės šauksmo pavergtai Lietuvai. Prieš kiek laiko vienas iš mūsų leidinių, siekiąs visą laisvąjį pasaulį, savo vedamajame skelbė: „...,Laisvės Lietuvai' — plėšome savo gerkles... mes, lietuviai išeiviai, plačiai pasklidę po laisvąjį pasaulį... Laisvės!.. Laisvės!.. Laisvės!.. Jau beveik pusę šimtmečio... Negirdi mūsų laisvės šaukimo pasaulis... Tegu sau žinosi. Užteks mums ir savų jėgų...” Su šiuo ir panašiais pareiškimais šviesiau galvojantieji lietuviai negali sutikti dėl keletos priežasčių.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS SPAUDOS UŽDUOTIS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE
(Papildymai bei patikslinimai)
1986 m. Kario 9-1926 nr. išspausdintas dr. K. Ėringio straipsnis apie ok. Lietuvos žymesniuosius karius. Nustebau jų tarpe pamatęs ir KGB generolą Irmiją Zaksą. Gi niekad nė sapnuoti tada nesapnavome, kad gana jaunas, kuklus, šnekus, bet bailus mūsų klasės draugas Imka kada nors pasidarys tokiu „žymiu" asmeniu. Jau anksčiau, radęs jį Mažojoje tarybinėje enciklopedijoje, kaip dėstanti marksizmo mokslus Vilniuje, galvojau jam net ir laišką parašyti, pasiteirauti, kaip ten jam sekasi tame nenaudingame darbe. Na, paskaičius Šiaulių Valstybinės mergaičių gimnazijos auklėtinės p. Asės Zaksienės rašinį Į Laisvę 1986 m. 98-135 numeryje, tenka dr. K. Ėringiui patikėti ir rimčiau susimąstyti: kokios gi nelemtos priežastys privertė Irmiją Zaksą, mūsų buvusį klasės draugą, padaryti tokią nevykusią ,,karjerą" ...
KGB generolas Irmiją Zaksas baigė ne žydų, kaip dr. K. Ėringis rašo, bet Šiaulių Valstybinę berniukų gimnaziją (taip tada ji buvo vadinama).
1923 metų rudenį iš žydų gimnazijos į penktąją klasę atėjo Epšteinas, Rubinšteinas ir Irmiją Zaksas. Ir kitose klasėse buvo žydų tautybės moksleivių. Jų tarpe buvo ir gerų sportininkų, kaip pav., Miša Preisas, trumpų nuotolių bėgikas, padaręs vienais metais net 100 metrų Lietuvos jaunių rekordą. Šitais laikais sąmoningai pačių žydų išvystytas ir išgarsintas „antisemitizmas" anuo metu visai dar nebuvo žinomas.
Skaityti daugiau: TADA IRMIJA ZAKSAS, O DABAR...
_files/I-Laisve-1987-100(137)-20.jpg)
Lietuvoje ir laisvajame Vakarų pasaulyje šiemet minima Lietuvos krikščionybės sukaktis. Minėjimai vyksta daugelyje vietovių — vienur mažiau, kitur labiau iškilmingi ir gausūs dalyviais. Pagrindinės didžiosios iškilmės įvyko birželio 26 — liepos 3 dienomis Romoje. Į jas suplaukė arti 4000 lietuvių maldininkų iš beveik visų laisvojo pasaulio kraštų. Atvyko net delegacija iš Lietuvos: Telšių vyskupas Antanas Vaičius su aštuoniais kitais kunigais.
Turistams iš laisvojo pasaulio nuvažiuoti į tuo pačiu metu Lietuvoje vykstančias krikščionybės sukakties iškilmes okupantai leidimų nedavė. Čia pasirodė, kiek iš tikrųjų yra vertos kalbos apie taip vadinamą ,,glasnost". Tad visi keliai tomis dienomis vedė į Romą. Buvo savotiškai malonus įspūdis, kai kažkur Italijos lygumose, tarp Venecijos ir Florencijos, pakely ant autostrados susitiko pilni lietuvių ekskursantų autobusai iš įvairių kraštų.
_files/I-Laisve-1987-100(137)-21.jpg)
Dešinėje: popiežius Jonas Paulius II audiencijoje kalbasi su lietuviais. Nuotr. J. Kuprio. Gretimam puslapy: plakatai Romos gatvėse. Nuotr. J. B.
Birželio 27, didžiojoje audiencijų salėje popiežius Jonas Paulius II priėmė lietuvius maldininkus. Kalbėjo angliškai ir lietuviškai, nuoširdžiai ir labai palankiai lietuviškoms nuotaikoms. Kalbėdamas apie arkiv. Jurgį Matulaitį, popiežius vartojo tik lietuvišką jo vardo ir pavardės versiją.
Skaityti daugiau: Visi keliai vedė į Romą
Konferencija šiais metais įvyko ne kaip įprasta — studijų savaitėje, — bet krikščionybės jubiliejaus metu Romoje, birželio 30.
Buvo tikėtasi šia proga dalyvausiant daugiau bičiulių ne tik iš Europos, bet ir svečių iš užjūrio. Deja, Romoje kiekvienas turėjo savo planus, ne visus galima buvo sutikti, pakviesti, todėl konferencija nebuvo gausi. Bet malonu buvo, kad joje dalyvavo Fronto veikėjai iš JAV — dr. A. Damušis, dr. P. Kisielius, prof. dr. V. Vardys su dukra Rūta, ponia I. Bublienė, sesės Jautokaitės ir V. Birieta iš Kanados.
Skaityti daugiau: EUROPOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJA
_files/I-Laisve-1987-100(137)-22.jpg)
Bernardas Brazdžionis, lietuvių tautos poetas, bičiulis, 1975 metais suredagavęs vieną Į Laisvę numerį, šių metų pradžioje sulaukė gražaus ir garbingo amžiaus — 80 metų. Brazdžioniai gyvena dabar Pietinėje Kalifornijoje, tad sukaktuvininkui pagerbti gegužės 9 Los Angeles mieste, buvo surengta gražiai pasisekusi akademija.
Prelatas Juozas Prunskis. Mielam mūsų prieteliui ir mecenatui kun. dr. Juozui Prunskiui neseniai buvo suteiktas prelato titulas. Iškilmės įvyko Čikagoje rugpjūčio 9. Į Laisvę nuoširdžiai prelatą Juozą Prunskį sveikina.
Dr. Petras Kisielius, kuris jau daugelį metų dirba Loretto ligoninėje, Cicero mieste, buvo specialiai atžymėtas ir pagerbtas gegužės 20 Čikagos ir apylinkių medicinos darbuotojų tarybos surengtame baliuje.
Dr. Vytautas Vardys laukia pasirodant jo suredaguoto didžiulio 700 psl. veikalo „Krikščionybė Lietuvoje”. Knyga jau baigiama įrišti ir greitu laiku pasirodys knygų rinkoje. Šiais metais dr. Vardys labai daug važinėjo su paskaitomis Lietuvos krikščionybės jubiliejaus temomis. Dalyvavo jis ir Romos iškilmėse, kur akademijos metu taip pat skaitė paskaitą.
Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI
Po ilgų metų savitarpio nepasitikėjimo, nenoro bendradarbiauti, kartais ir piktokų vieni kitiems žodžių ar bent tylaus ignoravimo, š. m. gegužėr 18, Čikagoje, neoficialiai susitiko dviejų krikščioniškosios pasaulėžiūros grupių — Lietuvių fronto bičiulių ir Lietuvių krikščionių demokratų — žmonės. Susitiko neoficialiam pokalbiui Marijonų vienuolyno patalpose, be iš anksto nustatytos dienotvarkės, be didelių vilčių.
Dalyvių tarpe — šeimininkas kun. Juozas Vaškas; iš KD pusės: Antanas Rudis, Vladas Šoliūnas, Pranas Povilaitis, Juozas Laučka, dr. P. Budininkas; iš LFB — Kazys Ambrozaitis, Adolfas Damušis, Petras Kisielius, Antanas Razma, Juozas Baužys. Atrodo, kad pokalbio iniciatoriai buvo A. Rudis dr. K. Ambrozaitis ir dr. A. Damušis, kažkada susitikę atostogų metu Floridoje ir aptarę tokio galimo pokalbio reikalą.
Skaityti daugiau: LFB IR LKD POKALBIS
Antanas Maceina, ORA ET LABORA. Svarstymai Bažnyčios ir kultūros klausimu lietuvių tautos krikšto sukakties proga. Paskutinė prof. A. Maceinos knyga, išleista Europos LFB rūpesčiu, spausdinta Italijoje. 215 psl., gaunama pas Aliną Grinienę Vokietijoje ir pas Putnamo seseles JAV. Kaina nepažymėta, bet pardavinėjama po 7 dol.
Kazys Bradūnas, KRIKŠTO VANDUO JONINIŲ NAKTĮ. Eilėraščiai, turiniu ir dvasia atsiliepiantys Lietuvos krikščionybės temoms. Išleido Ateities literatūros fondas. Knyga 94 psl., įrišta kietais viršeliais, dailiai ir prasmingai papuošta dail. Vytauto Virkau iliustracijomis ir aplanku. Knygos kaina 8 dol.
Lietuvių katalikų mokslo akademijos SUVAŽIAVIMO DARBAI XI. Vienuoliktojo LKM akademijos suvažiavimo, įvykusio 1979 Čikagoje, paskaitų ir pranešimų rinkinys, redaguotas kun. A. Liuimos, S.J. Didelio formato, 366 psl. tomas, išleistas 1987 Romoje. Redaktoriaus žodžiais — ,,ilgo uždelsimo priežastis — noras surinkti visas prelegentų studijas". Kaina nepažymėta.
Nijolė Sadūnaitė, A RADIANCE IN THE GULAG. Nijolės Sadūnaitės memuarai anglų kalba, išleisti Trinity Communications Virginijoje leidyklos LKR Šalpos rūpesčiu. Vertė kun. Kazimieras Pugevičius ir Marija Skabeikienė. Knyga 148 psl., kietais viršeliais $9.95, minkštais — $5.95. Gaunama pas visus platintojus.
Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI
Fotografinė kopija 
BOX 
