_files/I-Laisve-1980-78(115)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis ........................................................... 2
Bernardas Brazdžionis: Archipelago gulage .................................. 4
Juozas Kojelis: Juozas Brazaitis ........................................... 6
Jurgis Šarauskas: Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje ... 16
Alė Rūta: Mūsų širdys paliko Vilniuje ..................................... 25
G.Giedra, J.Gliaudą ir J.Šarauskas: Trys žvilgsniai į Helsinkio susitarimus 31
D. Barauskaitė, A. Grakauskaitė, G. Grušas, D. Gudauskaitė ir R. Polikaitis:
Jaunimo politinis sąmoningumas .. 44
Kunigas ir Lietuva neša kryžių ............................................ 52
P. Algis Raulinaitis: Nei idėjų, nei planų ................................ 53
Vytautas Vardys: Konservatyvizmas ir ekstremizmas ......................... 60
P. Pamataitis: Šventas naivumas ........................................... 62
Bičiuliai kūryboje, veikloje ir gyvenime .................................. 65
“Į Laisvę” vedamieji ...................................................... 70
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1980 78(115)
Ruoškimės grįžti
Žurnalas Į LAISVĘ viename iš Nr. 77 (114) vedamųjų, “Ruoškimės grįžti”, primena išeivijos įsipareigojimus savo pavergtam kraštui; ir tarp kitko klausia, ką lietuviai inžinieriai-architektai, ALIAS/PLIAS, turi paruošę ar gal ruošia būsimai laisvai Lietuvai. Jo nuomone, tarp kitų įvairių konkursų išeivijoje ar nebūtų laikas paskelbti konkursą ir Lietuvos laisvės paminklui ar laisvės kovų muziejui Vilniuje.
Šio straipsnio mintis— intriguojanti. Galbūt Lietuvių Fondas tokį konkursų remtų, o ALIAS/PLIAS centro valdyba pasiimtų organizavimo iniciatyvą? Verta pagalvoti.
Manau, kad konkursas galėtų susilaukti didelio atgarsio, kurio aidai pasiektų ir lietuvius pavergtajame krašte, suteikdami jiems vilties ir stiprybės. Jaunosios kartos inžinieriams ir architektams būtų paskata giliau pažinti Lietuvos istorijų, etnografiją, meną ir pačias kovas dėl laisvės, kad, ruošiant laisvės paminklų Lietuvoje planus, galėtų aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti.
Ar greitai tokius paminklus statysime, ne tiek svarbu spėlioti; svarbu ruoštis, planuoti ir kurti, nes tai suteiktų pavergtiesiems broliams vilčių ir paliudytų išeivijos gyvą tikėjimų Lietuvos laisve.
Edm. Arbas
Santa Monica, Calif.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
ARCHIPELAGO GULAGE
_files/I-Laisve-1980-78(115)-3.jpg)
Du iš Lietuvos kankinių kronikos
Mirty ten gyvos širdys dega
Po sniego tunika saugia,
Ir man jas apdainuoti maga
Archipelago gulage— — —
Kančių ir kraujo kaupas kaupias
Nebepavidale žmogaus,
Bučiuoji žemę apsiklaupęs
Po palaima tėvų dangaus.
Ir žydi kraujas, žydi kančios
Širdies erškėtrože dygia,
Bet sielos niekas nesupančios
Gulagų archipelage.
Tulžies tau, Petkau, buvo duota,
O tu šaukei: “Man atgaiva
Archipelaguos nukryžiuota
Ištikimoji Lietuva!. .”
Tau teismas paskelbė, Nijole:
“Kalta!” — “Ne, nieko panašaus!”
O tu iš džiaugsmo vis kartojai:
“Pasigailėti neprašau!”
Nuo žodžių tų teisėjai dreba
Po savo ištarme baugia,
Nes tu pamynei melo stabą
Archipelago gulage.
“Su Lietuva aš sužieduota,
Ji man gyvenimo gaiva,
Teismuos ir lageriuos kryžiuota
Ištvermingoji Lietuva!”
_files/I-Laisve-1980-78(115)-4.jpg)
Skaityti daugiau: Iš poemos “Vaidila Valiūnas”
kokį pažinau iš asmeniškų kontaktų
(Jo penkerių metų mirties sukakčiai paminėti)
JUOZAS KOJELIS
Pirmas tiesioginis kontaktas su JB įvyko Vokietijoje, manau, 1946. Tuo metu Brazaitis manęs nepažino; galėjo tik būti pastebėjęs mano pavardę tuometiniuose Aiduose. Tur būt kas nors iš pažįstamų bus mane jam rekomendavęs, nes gavau laiškutį, kviečiantį būti Vliko įgaliotiniu Muenchene. Manau, kad jis rašė kaip Informacijos tarnybos vedėjas. Konkretizuodamas mano pareigas, jis prašė informuoti Vliką apie vykdomus DP screeningus, okup. valdžios pastangas lietuvius ir kitų tautybių pabėgėlius grąžinti į rusų užimtas teritorijas ir p. Kai screeningai pasibaigė ir tremtinių DP statusas stabilizavosi, ryšiai su JB nutrūko.
Pirmą kartą ranką Brazaičiui paspaudžiau Čikagoje 1952. Jis ne taip seniai buvo atvykęs į Ameriką iš Europos ir Čikagoje atsirado prieš Vasario 16 minėjimą. Tuo metu Čikagos ALT-bai pirmininkavo Povilas Baltis, iš Lietuvos į Ameriką atvykęs prieš II pasaulinį karą. Aš jį pažinau kaip studentą at-ką VD u-te Kaune. Vėliau Baltis iš lietuviško gyvenimo pranyko.
Skaityti daugiau: JUOZAS BRAZAITIS
Lietuvos laisvinimo veikloje
JURGIS ŠARAUSKAS
Tema “Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje” yra tikrai įdomi. Ji toje veikloje sugestionuoja naujas kryptis. Savo svarstymus grupuoju į dvi dalis: (a) trumpa apžvalga išnaudojamų galimybių ir (b) komentarai ir sugestijos dėl neišnaudojamų galimybių.
Amerikos lietuviai iki šiol daug yra nuveikę, ir aš negalvoju visos jų veiklos aptarti. Apsiribosiu vien politine veikla.
Mūsų veikla tautinėje plotmėje
Nežiūrint, ar tai gera ar bloga, tačiau yra faktas, kad amerikiečiai save laiko pragmatiškų aktyvistų tauta. Amerikos piliečiai galvoja, teisingai ar klaidingai, kad jų vidaus politika yra praktiška ir reali. Esame linkę galvoti, kad mūsų, tai yra Amerikos, užsienio politika taip pat praktiška ir reali. Daug kas kritikuoja mūsų užsienio politiką. Kritikai sako, kad ji nepastovi, dažnai kintanti. Brežnevas Ameriką yra pavadinęs “nepatikimu partneriu”. Mes tą nepastovumą pateisiname, tardami, kad mūsų užsienio politika grindžiama pragmatiškumu: keičiantis pasaulio įvykiams, turi keistis ir politika. Pavyzdžiui, Amerikos suteiktas Kinijos Liaudies respublikos pripažinimas gali būti suprastas kaip reali reakcija į naują faktinę pasaulio padėtį. Paramos nutraukimas Nikaragvos Samozai ir Irano šachui yra taip pat realios užsienio politikos išvados. Naujos situacijos reikalauja naujų sprendimų.
Skaityti daugiau: NEIŠNAUDAOJAMOS GALIMYBĖS
Pavergtieji išlydi grįžtančius į laisvę
ALĖ RŪTA
Atvažiavę į aerodromą jau radom aikštėje daugybę žmonių. Nesiskubinom išlipti, sekėm akimis, ar mūsų lagaminai iškraunami ir į aerodromo vežimėlį pakraunami. Kartais vienas, antras sušukdavo:
“Nematau savo antro gabalo!” — Ir eidavo pas Viktoriją (Inturisto agentė) sužinoti.
Bet viskas atsirasdavo. Nes mūsų Viktorija viešbuty sekdavo, ar viskas išnešta, prie autobuso sekdavo, lėktuvų salėse sekdavo .. . Užtat niekas neprapuolė, nevėlavo, nesusigadino.
Išlipę ėjom prie laiptų, slinkom pro žmonių minią į vidų. Susidarė eilutė. Buvom iš karto suklaidinti: pasakyta eiti prie vienų durų, o paskui pakeista — eiti prie kitų. Tarp tų susistumdymų sekėm jau mūsų vadovę — Evangeliną, klausėme jos, nes Viktorija bėgiojo, besirūpindama lagaminais, bilietais, vizomis, numeriais, lėktuvais, laiku . . .
Taip besistumdami, beslinkdami pro minią matėme šen ten ir savuosius. Kaip mus pasitinkant, taip ir dabar — išsiskiriant — pradėjo mums krist į rankas gėlės.
Man jau padavė porą didelių žiedų, rodos, Vida, padavė Elvyra, Birutė, kolegė Barbora . . . Nebežinau tiksliai, iš kurių ir kokius žiedus gavau, bet aš mačiau jų liūdnas akis, mačiau šypsančius, bet nelinksmus veidus.
Skaityti daugiau: MŪSŲ ŠIRDYS PASILIKO VILNIUJE
Redakcijos pastaba
Artėjant Madrido konferencijai, Helsinkio susitarimų reikšmė vėl suaktualėjo. Ši tema buvo svarstyta Vliko seime 1979 gruodžio 8-9 d.d. ir išvadinėse mintyse gan palankiai į tuos susitarimus buvo pažiūrėta. Vliko pirmininkas dr. Kazys Bobelis, kalbėdamas vad. IX Amerikos lietuvių kongrese Clevelande 1979 spalio 13 apie Helsinkio baigiamąjį aktą išsireiškė tokiu entuziazmu: “Prabėgus keturiems metams po Helsinkio akto, mes pamatėme, kad ne tik Amerikos Lietuvių Taryba, bet ir visos kitos lietuviškos institucijos: ir Vlikas, ir L. Bendruomenė (reorg.? — red.) visa savo veikla, visais savo pareiškimais, visais savo ėjimais daugiau ar mažiau, bet principiniai remiasi į Helsinkio aktų”.
Los Angeles įvykusiame politinių studijų savaitgalyje temą “Helsinkio susitarimai tarptautinių ir Lietuvos interesų šviesoje” simpoziumo forma svarstėRomas Giedra, aktyviosios rezistencijos prieš sovietus dalyvis, politinis kalinys, prieš kelis mėnesius ištrūkęs iš okupuotos Lietuvos; Jurgis Gliauda, rašytojas, teisininkas, įdėmiai sekąs ir analizuojąs sovietų politinio ir kultūrinio gyvenimo raidą, irkun. dr. Jurgis Barauskas, oficialus JAV Valstybės departamento atstovas.
Svarstybų šiuo klausimu išvadas žiūr. 65 psl.
_files/I-Laisve-1980-78(115)-6.jpg)
“Helsinkio susitarimai tarptautinėje ir Lietuvos interesų šviesoje” simpoziumo dalyviai; iš kairės — P. Algis Raulinaitis — moderatorius, kun. dr. Jurgis Šarauskas, rašytojas Jurgis Gliaudą ir nesenai iš Lietuvos atvykęs rezistentas Romas Giedra.
Skaityti daugiau: TRYS ŽVILGSNIAI Į HELSINKIO SUSITARIMUS
Redakcijos pastaba
“Jaunimo politinis sąmoningumas, jo stiprinimas ir konkrečios reiškimosi formos” temą simpoziumo forma politinių studijų programoje 1980 sausio 26 svarstė veiklesnieji Los Angeles akademinio jaunimo atstovai: D. Barauskaitė, A. Grakaus-kaitė, D. Gudauskaitė, G. Grušas ir R. Polikaitis. Čia spausdinami kiek sutrumpinti įvadiniai simpoziumo dalyvių pasisakymai.
Danutė Barauskaitė
_files/I-Laisve-1980-78(115)-7.jpg)
Žmogus, prieš atbundant jo politiniam sąmoningumui, turi pirmiausiai suprasti savo asmenybę - identitetą ir savo reikšmę gyvenime, jeigu turi norą pradėti reikšmingai veikti.
Lietuviškas jaunimas, išsimėtęs plačiame pasaulyje, yra tarytum savotiškas hibridas, jungiąs praeitį su ateitimi. Dalis asmems — tai gyvenamojo krašto žmogus, o kita dalis - tai tėvo sūnus ar motinos duktė, lietuvis ar lietuvaitė. Nustatyti savo asmenybę - identitetą yra svarbu lygsvarai surasti. Jaunuolio asmenybė pirmiausiai pradeda susiformuoti šeimoje, vėliau, metams slenkant, naujom įtakom jo gyvenimą pripildo draugai, mokyklos, Bažnyčia.
Susipratęs žmogus yra tas, kuris žino, kas jis, ko siekia, kokia yra jo suformuluota asmenybė - identitetas. Tuomet jis gali subrandinti savyje kultūrinio ir politinio sąmoningumo sėklas, kurias jo tėvai, draugai bei aplinka jame pasėjo. Jeigu pasodinai ąžuolą, išdygs ąžuolas ... O jei vėliau nepatiks tai, kas tavo pasodinta, tai milžiniškas darbas yra išrauti ir sodinti iš naujo, nežinant, kas gali išdygti.
Skaityti daugiau: DIALOGE BRĘSTA SĄMONINGUMAS
Stud. Asta Grakauskaitė
_files/I-Laisve-1980-78(115)-8.jpg)
IV PLJ kongresas padarė visą eilę nutarimų, kurie išreiškia išeivijos lietuvių jaunimo nusistatymus aktualiaisiais lietuviškais klausimais. Pasaulio lietuvių jaunimas pasisakė už dinamišką dialogą su Lietuvos jaunimu per pogrindžio spaudą, už nepripažinimą sovietų pilietybės įstatymo, prieš antilietuviškumą ir antisemitizmą, prieš okupanto Lietuvoj vykdomą religijos persekiojimą bei tikinčiųjų teisių paneigimą.
Kongreso dalyviai grįžo pilni įspūdžių ir praturtinę idėjinį bagažą. Tačiau nutarimai neturėtų prasmės, jei jie paliktų nutarimų knygose. Jie turi būti bandomi įgyvendinti. Tad ką konkrečiai galėtume mes padaryti čia, Kalifornijoje, kad kongreso nutarimai nepaliktų negyvomis raidėmis?
Skaityti daugiau: VEIKTI SAVO INICIATYVA
Stud. Gintaras Grušas
_files/I-Laisve-1980-78(115)-9.jpg)
Ašaros. Iš visų pusių džiaugsmo ašaros riedėjo, gėles dėjo man į rankas, apsupo juostomis, kuriose jausti žodžiai “Sveiki atvykę!” Po trijų savaičių, praleistų klajojant po Europos žemyną, pagaliau lyg sapne priartėjo tas momentas ir ta vieta . . . Bet ne — iš tikro stovėjau savo tėvų žemėje. Nežinau, iš oro, iš žemės, ar gal iš ligi šiol nematytų giminių pasisėmiau tokį savotišką namiškio jausmą. “Aš čia tikrai priklausau”, galvojau pirmomis savo sapno valandomis. Bet tas jausmas nedingo. Lipant į Gedimino kalną, besiklausant gatvėse lietuviškos kalbos aidėjimo, lankant bažnyčias ir savo senelių kapus, merkiant ranką į Nemuną, visaip augo tas nepaprastas lietuviškas jausmas. Po penkių dienų jau laikas išvažiuoti, bet taip nesinori. Rodos tik atvažiavau, tik paragavau, o trokštu dar daugiau. Daugiau to bendravimo: pasivaikščioti su tais, kuriuos pirmą kartą matau ir gal daugiau nebematysiu. Žmonės ir vietovės, apie kurias skaičiau, mokiausi ir klausiausi tėvų pasakojimų. Bet dabar jie yra mano. Jie tikrai mano — mano širdyje, mano sieloje. Ir mano tas sapnas, ta migla niekada nedings, su manim visada pasiliks.
Skaityti daugiau: RYŠIAI SU LIETUVOS LIETUVIAIS
Stud. Daina Gudauskaitė
_files/I-Laisve-1980-78(115)-10.jpg)
IV PLJ kongreso suorganizuotose studijų dienose dalyvavau “Jaunimo sąjungos ir politinio darbo” būrelio darbuose. Būrelio vadovas buvo PLJS-gos politinis koordinatorius Viktoras Nakas. Ilgose diskusijose išryškėjo dvi pagrindinės jaunimo politinės veiklos problemos:
1. Jaunimo politinio sąmoningumo trūkumas ir
2. Problemos, kurios atsiranda planuojant ir derinant jau sąmoningo jaunimo politinę veiklą su veiksnių vadovaujama politine veikla.
Pagal Viktorą Naką, gal būt apie 95%jaunųjų politiškai nėra sąmoningi. Ilgose diskusijose iškilo eilė konkrečių pasiūlymų jaunimo politiniam sąmoningumui kelti, k.t., ruošti metinius politinius kursus su teoretinių klausimų svarstymais ir praktiškos veiklos pratybomis; skatinti jaunimą susidomėti politinių mokslų studijomis ir telkti jiems organizuotą paramą; lituanistinėse mokyklose ir organizacijose išnaudoti sąlygas politiniam sąmoningumui ugdyti.
Skaityti daugiau: JAUNIMO SĄJUNGA IR LAISVINIMO VEIKSNIAI
Stud. Rimas Polikaitis
_files/I-Laisve-1980-78(115)-11.jpg)
Politinis sąmoningumas apsireiškia tuo, kad žmogus pajėgia kritiškai vertinti politinius reiškinius ir pats politiškai reikštis. Tačiau galėtų iškilti klausimas, kodėl jaunam užsienio lietuviui reikia ugdyti lietuviškų politinį sąmoningumą, t.y. kodėl jis turi pajėgti kritiškai vertinti lietuvių politinę veiklą ir pats dirbti Lietuvos labui?
Aš manau, kad tai išplaukia iš aplamai moralinės pareigos pasipriešinti pasaulyje esančiam blogiui. Žinome apie badą Kambodijoje, politines žudynes Centrinėje Amerikoje, sovietų militarinę agresiją prieš Afganistaną ir t.t, ir t.t. Laisvo žmogaus laisvajame pasaulyje natūrali pareiga ką nors daryti, kad tie tamsūs reiškiniai sumažėtų. Priėmę šitą pažiūrą, mes, Amerikos ir kitų laisvųjų kraštų lietuviai, atsikreipiame į Lietuvą ir matome, kad ir ten tų tamsių taškų gausu. Ir todėl mums pats prasmingiausias būdas prisidėti prie pasaulyje blogybių pašalinimo yra sąmoningai ir veiksmingai įsijungti į kovą už Lietuvos žmonių teises. Atėję į šitą darbą, niekad nesigailėsime, nes kova už tiesą ir tautos laisvę mūsų pačių gyvenimą padarys ne tik moraliai pilnesnį, bet ir praktiškai įdomesnį. Matyti ir suprasti pasaulį, talkinti Lietuvos žmonėms kovoje už tiesą ir jų teises kaip tik ir sudaro lietuviško politinio sąmoningumo konkrečius rėmus.
Skaityti daugiau: KONKREČIOS SĄMONINGUMO APRAIŠKOS
_files/I-Laisve-1980-78(115)-12.jpg)
Kunigas Algirdas Mocius basas nešė 8 kilometrus didelį kryžių į Kryžių kalną. Lietuva sunkų rusų vergijos kryžių neša jau beveik 40 metų.
1979 m. sukanka 10 metų, kai Lietuvoje prasidėjo Eucharistijos Bičiulių sąjūdis, įjungęs į savo gretas geriausius Lietuvos Katalikų Bažnyčios sūnus ir dukras. Jų tarpe rasime įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonių. Tačiau juos visus jungia meilė Dievui ir Tėvynei. Jie pasiryžę su Eucharistinio Kristaus pagalba prikelti bedievybės dusinamą Tautą ir Bažnyčią.
Eucharistijos Bičiuliai savo dešimtmetį paminėjo liepos 7 dieną per Švč. M. Marijos atlaidus Žemaičių Kalvarijoje. Iš visų Lietuvos kampelių į garsiąją Žemaitijos šventovę susirinko Eucharistijos Bičiuliai padėkoti Dievui už 10 metų palaimą ir susikaupti naujiems ateities uždaviniams. Ta proga Eucharistijos Bičiuliams bažnyčioje kalbėjo kunigai — Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius, mišias už Eucharistijos Bičiulius koncelebravo visi Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariai. Žemaičiai pasakoja, kad jau seniai Žemaičių Kalvarijoje buvo matę tiek žmonių, o ypač jaunimo. Po sumos Eucharistijos Bičiuliai ėjo Kristaus kančios kalnus. Kelis pamokslus pasakė kun. J. Kauneckas.
Skaityti daugiau: KUNIGAS IR LIETUVA NEŠA KRYŽIŲ
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
VLIK’o seimo atstovo pastabos
Paskutinysis VLIK’o seimas įvyko Baltimorėje 1979.XII.8-9 d.d. Į prezidiumą VLIK’o valdybos buvo pasiūlyti ir priimti S. Lūšys, T. Blinstrubas ir J. Audėnas. Dalyvavusius 1978 metų seime ir po to vykusiuose VLIK’o tarybos posėdžiuose gal kiek ir nustebino S. Lūšio pasiūlymas į seimo pirmininkus ir jo sutikimas pareigas priimti. Ne taip senai krikščionių demokratų partijos vadovybė S. Lūšį buvo pašalinusi iš partijos atstovavimo VLIK’o taryboje dėl nerėmimo dr. Bobelio kandidatūros į VLIK’o pirmininkus. Bet politiniai sandėriai ir sąjungos keičiasi, kartais net ir be jokių priežasčių. Atrodo, kad S. Lūšys ir dr. Bobelis surado bendrą kalbą . . .
Seimą atidarė VLIK’o valdybos teisinė patarėja dr. E. Armanienė, supažindindama seimo atstovus su Baltimores lietuvių veikla, organizacijomis ir paties miesto istorija.
Skaityti daugiau: NEI IDĖJŲ, NEI PLANŲ
KOMENTARAI IR AKTUALIJOS
Vilius Bražėnas rašo (“Į Laisvę”, 1979 rugs., 38 p.), kad “visų prezidentų administracijos, nuo Wood-row Wilson iki Richard Nixon, vykdė dvipartinę užsienio politiką sustiprinti Sovietų Sąjungą. Ši politika yra neskelbiama. Tai yra tautinės savižudybės politika”. Tokia savo išvada autorius apšaukia visas Amerikos administracijas pro-komunistinėmis, nedarydamas išimties ne tik Trumanui, bet, matyti, nei Eisenhoweriui, Johnsonui ir nei Nixonui. Bražėnas žodžio “pro-komunistinis” nevartoja, tačiau skaitytojui sunku jo išvengti, kai autoriaus Bražėno nuomone, II Pasaulinio karo, Korėjos karo, Vietnamo karo politika pasitarnavusi sovietams, kad “JAV politinė bei ekonominė galia buvo panaudota” nuversti draugiškom vyriausybėm, tokiu būdu palengvinant ir paspartinant “raudonosios tironijos plėtimuisi” (36 p.). Pagal tokią logiką, Lietuvos paskutinysis prezidentas A. Smetona gen. V. Vitkauską paskyrė kariuomenės vadu, kad tuo būdu palengvintų sovietinę Lietuvos okupaciją, o opozicijos lyderis K. Bizauskas tikriausiai buvo slaptas komunistas, patikėdamas Stalino žodžiu, kad jisai, kaip mažos tautos vaikas, norįs mažas tautas apsaugoti. Bražėno “konservatyvizmas” yra ekstremistinis — tai ne National Review ir ne William Buckley. Savo argumentus Bražėnas remia įvairiomis citatomis, kurių ne visos pilnai nurodytos ir ne visos buvo man įmanoma patikrinti. Peržiūrėjau Zbigniew Brzeziński knygą Between Two ages ir The New York Times, 1961.VIII.16 tekstą.
Skaityti daugiau: KONSERVATIZMAS IR EKSTREMIZMAS
“Į Laisvę” nr. 77 (114) patalpinta Amerikos Lietuvių Tarybos pareigūno rašto foto kopija savo turiniu įdomi dviem atžvilgiais: (a) Altą šventai įsitikinusi Amerikos valdžios vedamos Lietuvos atžvilgiu politikos mūsų reikalui naudingumu ir (b) ji stabdo kiekvieną iš kitur ateinančią Lietuvos reikalu iniciatyvą.
Pirmąjį atžvilgį išreiškia šie to rašto žodžiai: “Senatorius Percy per savo specialiai atsiųstą pavaduotoją mus perspėjo, kad lietuviai dabar neturėtų kelti reikalavimo, kad Lietuvos klausimas būtų iškeltas Jungtinėse Tautose, nes dauguma jų narių pataikauja okupantams Sovietams ir būtų numatomas mums nepalankus sprendimas, kas Lietuvos reikalui būtų žalinga”.
Skaityti daugiau: ŠVENTAS NAIVUMAS
IDĖJOS, FAKTAI IR IŠVADOS
iškilę ir išryškėję politinėse svarstybose
_files/I-Laisve-1980-78(115)-13.jpg)
Kun. dr. Jurgis Barauskas, Baltųjų rūmų “fellow” ir Valstybės pasekretoriaus politiniams reikalams specialus padėjėjas, kaip oficialus Valstybės departamento atstovas dalyvavo “Helsinkio susitarimai tarptautinių ir Lietuvos interesų šviesoje” temos svarstybose ir kaip Amerikos lietuvis skaitė paskaitą “Neišnaudojamos galimybės Lietuvos laisvinimo veikloje”.
JAV LB Vakarų apygardos valdyba, Lietuvių Jaunimo s-gos Los Angeles sk. valdyba ir Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūrio valdyba suorganizavo ir 1980 sausio 26-27d.d. pravedė politinių studijų savaitgalio programą, kuri vyko Šv. Kazimiero parapijos salėje.
XII politinių svarstybų pagrindiniai akcentai buvo sutelkti į tris klausimus:
1. Lietuvių jaunimo politinis sąmoningumas: jo ugdymas ir apsireiškimai;
2. Kritiškas Helsinkio ir “Baigiamojo akto” įvertinimas ir jo poveikis Lietuvai;
3. Šviesuliai, šešėliai ir viltys Lietuvos laisvinimo veikloje.
Jaunimo problemai skirtoji tema “Jaunimo politinis sąmoningumas, jo stiprinimas ir konkrečios reiškimosi formos” buvo svarstoma simpoziumo būdu. Svarstybų dalyviai: Danutė Barauskaitė, stud. Asta Grakauskaitė, stud. Daina Gudauskaitė, stud. Gintaras Grušas ir stud. Rimas Polikaitis.
Skaityti daugiau: BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
PASKATA IŠTVERTI
Vinco Mykolaičio-Putino romane “Sukilėliai” sukilimo vadas Sierakauskas užklausia kunigų Mackevičių:
"Ar tau teko, kada, brolyti, patirti didelį, skaudų pažeminimų, prieš kurį būtų maištavusi visa tavo žmogiškoji prigimtis, nuo kurio tau širdis krauju ir tulžim pasrūtų, o tačiau jaustumeis bejėgis ištarti bent vienų protesto žodį, parodyti kad ir mažiausių nepasitenkinimo gęstų?” Ir toliau pridūrė: “O aš tokioj būsenoj išgyvenau kelerius metus”.
Ne kelerius metus, kaip Sierakauskų, bet beveik keturiasdešimt metų rusai komunistai lietuvių tautų laiko būsenoj, kuri, Solženicino žodžiais, nuo dešimties iki tūkstančio kartų yra žiauresnė už caristinę. Skaudžiam pažeminimui pajungta visa tauta: išdidūs ūkininkai paversti valdžios dvarų tarnais, kūrybingi intelektualai ir mokslininkai — rusiškos kultūros kūrėjais (mokslinė literatūra, išskyrus lituanistikų, skelbiama rusų kalba), laisvos dvasios rašytojai ir kiti menininkai —okupacinio režimo talkininkais. Imperialistiniams rusų tikslams vykdyti jauni Lietuvos vyrai privalomai karo tarnybai siunčiami į visus imperijos pasienius ir už jos ribų. Yra tikri faktai, kad laisvės prasiveržimams užgniaužti Maskva į Vengrijų 1956 ir į Čekoslovakijų 1968 siuntė savo karinius dalinius, sutirštintus kariais iš okupuotų Baltijos valstybių. Iš Vengrijos nemažas skaičius lietuvių į tėvynę grįžo karstuose. Neproporcingai didelis skaičius baltiečių ir ukrainiečių laikomi divizijose Kinijos pasienyje.
Skaityti daugiau: VEDAMIEJI
Jurgis Jankus: ANAPUS RYTOJAUS, romanas. Išleido “Ateitis” 1978, 17689 Goldwin Dr., Southfield, Mich. 48075; Literatūros serija 16. Spaudė “Draugo” spaustuvė Chicagoje. Aplankas autoriaus; 297 pusi., kaina 7.00 dol., kietais viršeliais 9:00 dol.
THE VIOLATIONS OF HUMAN RIGHTS IN SOVIET OCCUPIED LITHUANIA, a Report for 1978. Šį dokumentinį leidinį išleido JAV Lietuvių Bendruomenė. Redaktoriai dr. Thomas Remeikis ir Bronius Nainys; 199 pusi., kaina nepažymėta. Užsakymus siųsti: Alg. Gečys, 9660 Pine Road, Philadelphia, Pa 19115.
O. V. Milašius, SEPTYNIOS VIENATVĖS, lyrikos rinkinys. Vertė Antanas Vaičiulaitis; vertėjo pratarmė, paruošti paaiškinimai ir Milašiaus biografinės datos. Trumpu straipsniu Milašiaus kūrybą aptaria Francis de Miomandre. Viršelis V. O. Virkau. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoje 1979. 152 p., kaina 4.00 dol.
Jurgis Jankus, KOL ESU ČIA, pasakojimai. Viršelis Rūtos Čapaitytės-Rygelienės. Išleido Lietuviškos Knygos Klubas, spaudė “Draugo” spaustuvė Čikagoje: 376 pusi., kaina 8.00 dol.
Stasys Maziliauskas, MERKELIS GIEDRAITIS, Žemaičių vyskupas, kunigaikštis, Vilniaus universiteto protektorius ir jo ypatingieji laikai. Library of Congress Catalog Card No. 79-51179. Išleido Amberland Publishing Co., 1813 Larchwood Ave., Troy, MI 48084; 215 psl., kaina nepažymėta.
Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS
Fotografinė kopija 
BOX 
