Į Laisvę 1974 61(98)

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1974 61(98)

“Į Laisvę” žurnalo 1974 metų pirmojo numerio redaktorius puikiai padarė, įdėdamas porą straipsnių apie bendravimą su kraštu (A. Kairio straipsnį ir ištrauką iš pašnekesio su dr.A. Maceina, kuris buvo paskelbtas 1968 metais). Geros yra ir LFB Centro valdybos iždininko P.A. Raulinaičio gairės bendravimui su pavergtu kraštu. Kiekvienas geros valios lietuvis, kuris tik pagalvojo vykti komunistų pavergton Lietuvon, turėtų visą tai bent keletą kartų perskaityti. Labai abejoju, ar kitas iš redaktorių būtų turėjęs drąsos tai paskelbti.

Dr. K. Šalčiūnas
Chicago, Ill.

* Ne vienas iš Bičiulių man rašė prieš 1974 metų poilsio ir studijų savaitę: “Neduok ten vietos temai bendravimui su pavergtu kraštu!

Tai erzina žmones (!? L. V.) Jei jau kuris klausimas erzina žmones, reiškia, kad ta problema dar neišspręsta. Tai temai studijų savaitėje nebeskyriau vietos, nes pakankamai jos buvo skirta“Į Laisvę” žurnalo 1974 metų birželio numeryje. Mano supratimu, yra labai puikūs mano bičiulio P. A. Raulinaičio siūlymai tuo klausimu (žiūr.“Į Laisvę” žurnalo 1974 metų birželio numerį, 57 pusl.). Anot dr. A. Maceinos, kiekvienas, kuris lankosi komunistų pavergtoje Lietuvoje “yra arba naivus, arba smalsus, arba turi simpatijų valdantiesiems arba yra vedamas gilaus asmeninio sentimento”. Visus tuos “mezgamus ryšius” su pavergtu kraštu dr. A. Maceina vertina “kaip nesusigaudymą ir todėl nesubrendimą laiko dvasiai ir komunistinei taktikai suprasti”. Mano siūlymas suaugusiems lietuviams, kurie dėl vienos ar kitos priežasties vyksta kelių dienų vizitams į komunistų pavergtų Lietuvą, paaukoti lygiai tokių pat sumą Lietuvos laisvinimo darbui (VLIK-ui, LB-nei, ALT-ai ar kit.), kurią išleidžia kelionei į kraštą (įskaitant ir pavergtą Lietuvą), kurį A. I. Solženicynas pavadinoThe Gulag Archipelago.

Leonardas Valiukas
Los Angeles, Calif.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VISUOTINIO SUVAŽIAVIMO PROGRAMA

1974 m. gegužės 25 - 26 d.d.

Jaunimo Centras, Čikagoje

ŠEŠTADIENIS, gegužės 25 d.

8:30 — Registracija

9:00 — Uždaras LFB posėdis 12:00 — Bendri pietūs

1:00 — Dr. Vytauto Vardžio paskaita: “Brežnevo tautybių politika ir Lietuva’’ (žiūrėk 4 p.).

3:00 — Dr. Antano Maceinos paskaita: “Būsimoji mūsų veikla, jos kryptys, uždaviniai ir būdai” (žiūrėk 22

p.).

7:30 — Pobūvis: vaišės, “Vytis” Neo Lituania Jr. orkestras, rašyt. A. Barono ir svečių iš Hamiltono humoristika

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VISUOTINIO SUVAŽIAVIMO PROGRAMA

Brežnevo TAUTYBIŲ POLITIKA IR LIETUVA

DR. VYTAUTAS VARDYS

DR. VYTAUTAS VARDYS, Norman, Oklahoma, Oklahomos universiteto politinių mokslų profesorius, visuomenininkas, laikraštininkas, lietuvių katalikų veikėjas.

Per paskutiniuosius devynis šimtus metų Lietuvos valstybės likimui ir lietuvių tautos išsivystymui daugiausiai įtakos turėjo vokiečių - rusų ekspansinių jėgų susidūrimas Baltijos erdvėje. Po kelių kovos ir koalicijos periodų — epochinį konfliktą laimėjo Rusija ir nuo 1944 metų Lietuva vėl atsidūrė ne tik Rusijos orbitoje, bet ir naujos, šį kartą sovietinės, Rusijos valstybės ribose. Dar daugiau, šį kartą ir demografiškai Lietuva rusų jau buvo supama, tūkstančiais perkeltų į senąją Donelaičio tėvynę, kitados apgyventą prūsų, lietuvių ir vokiečių.

Lietuvos dabartinį vystymąsį ir jos politinę ateitį todėl, vokiečiams pralaimėjus, lemia jau ne vokiškieji, ar iš viso vakarietiškieji, veiksniai, ar rusų-vokiečių jėgų balansas, kaip tai anksčiau istorijoje yra buvę, bet rusiškieji, t.y. tie patys, kurie daro įtakos visos Sovietų Sąjungos kaitai. Reikia identifikuoti tris tokius veiksnius. Pirmasis — Sovietų visuomenės vidinė evoliucija ir sovietų valdančiojo elito vidaus politika. Antrasis — yra tarptautinė politika ir veiksmai, kurie daro įtakos Sovietų Sąjungos vidaus vystymuisi ir vidaus politikai. Trečiasis, nors minimas paskiausiai, — iš tiesų yra gal pats svarbiausias. Jis yra grynai lietuviškas. Tai yra patsai Lietuvos vidinis keitimasis, lietuvių tautos pažiūros ir siekimai, Lietuvos žmogaus charakteris. Visi šie trys veiksniai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Juos tačiau ir reikia, ir galima nagrinėti atskirai. Esamo laiko ribose šiandien koncentruosimės svarstyti pirmąjį veiksnį, teisingiau, tą veiksnį ryšy su Lietuva, gi dar preciziškiau temą aptariant, tą sovietų vidaus politikos aspektą, kurį vadiname tautybių politikos vardu.

Skaityti daugiau: Brežnevo TAUTYBIŲ POLITIKA IR LIETUVA

BŪSIMOJI MŪSŲ VEIKLA, Jos kryptys, uždaviniai ir būdai

ANTANAS MACEINA

Įžanga

Prašydamas mane paskaitos šiam suvažiavimui, bičiulis Adolfas Damušis savo laiške pastebi, kad “kai veikla susitelkia tik prie momento reikalų, ji dažnai paskęsta smulkmenose, netenka polėkio, entuziazmo ir taiklaus ateities įžvelgimo; tokiu atveju būtinai reikia lyg ir minties rekolekcijų, kurių metu padėtis būtų realiai įvertinta, būtų iškelti aukštesni ir platesni idealai”.¹ Tai žodžiai, kurie visiškai tiksliai nusako manosios paskaitos paskirtį, būtent: pasklaidyti mūsų veikloje momento reikalus principų šviesoje arba, kitais to paties Damušio žodžiais tariant, pateikti “rekomendacijų, kaip efektyviausiai galėtume siekti mūsų pagrindinio tikslo — lietuvių tautos laisvės ir Lietuvos valstybinės nepriklausomybės”.² Man belieka įžangoje tik paaiškinti šių norimų rekomendacijų sklaidos eigą bei nubrėžti tolimesnių minčių planą.

1. Mūsų veiklos kryptys

Skelbdami Lietuvoje beveik prieš 40 metų atsišaukimą “Į organinės valstybės kūrybą”, jo autoriai kvietė lietuviškąją visuomenę rikiuoti savo žygius dviem kryptimi: “1. apvaldyti dabartį ir 2. atverti perspektyvą ateičiai”.³ Be abejo, neviena ano meto pasiūla šiandien jau yra pralenkta; pakitusios laiko sąlygos reikalauja ir pakeisto turinio. Tačiau anos minėtos dvi kryptys tebegalioja ir dabar. Ir mūsų žygiai turi vykti ryšium su dabartimi bei ateitimi. Ir mes turime iš vienos pusės apžvelgti tai, kas yra, iš kitos — įžvelgti tai, kas privalėtų būti. Diagnozė ir prognozė apsprendžia ir mūsų “minties rekolekcijas”: diagnozė, kad neprarastume žemės po kojomis; prognozė, kad neužsisklęstume faktiškume. Ne utopija, o viltis yra mūsų apžvalgų bei įžvalgų vedamoji gairė.

Skaityti daugiau: BŪSIMOJI MŪSŲ VEIKLA, Jos kryptys, uždaviniai ir būdai

ATEITIES VALSTYBĖS VIZIJA KULTŪRINĖJE — RELIGINĖJE SRITYJE

KUN. JUOZAS GRABYS

1. (Įvadas) Kultūra ir Religija, žmogiškosios dvasios apraiškos.

Kultūros sąvokos negalima sulieti su religijos supratimu, nors abi sritys yra žmogaus dvasinė (sielos) apraiška. Gal kas ir aptars kultūrą daugiau ar mažiau ateistinio humanizmo prasme; bet tada ir religijos aptartis bus atsibrėžianti nuo dvasinio primato. Bendrai imant, “kultūros” žodis reiškia visa, kuo žmogus ugdo ir tobulina įvairiopas savo dvasios ir kūno galias. Bet daugiausiai kultūra laikomi tie kūriniai, kuriais laiko būvyje žmogus išreiškia, perduoda ir išlaiko didžius savo dvasios pergyvenimus ir troškimus, kad tarnautų daugelio, net visos žmonių giminės, pažangai”, — kaip Vatikano II Visuotinas Bažnyčios Susirinkimas ją apibėžia (Bažnyčia Dabartiniame Pasaulyje — Krikščionis Gyvenime, p. 229).

Gi religija, nors ir apima visą žmogaus veiklą, nustatant moralines gaires ir principus visokeriopai veikimo, darbo, net ir visos buities išraiškai, bazuojasi žmogaus dvasia; dvasia, kuri ieško savo Autoriaus ir stengiasi sau garantuoti tęstinumą ne tik šiame, bet ir kitame, sekančiame gyvenime. Kultūra palieka gilius atspaudus sekančioms kartoms, tuo būdu formuodama ir motyvuodama ateinančių kartų veiklą savo savitumu, originalumu, atskiriančiu vienos grupės kūrybą ir kūrinius nuo kitų. Tuo tarpu religija nieko neatskiria, bet stengaisi apjungti visas pastangas žmogaus ir bendruomenės dvasios plėtotėje. Iš vienos pusės savo savybinėmis bei praktikos pastangomis religija, kaip ir kultūra, dalyvauja Didžiojo Altoriaus tvėrimo akte, bet iš kitos pusės, apimdama giliausius žmogaus sielos veiksmus, ji žmogų iškelia iki paties Dievo tobulumo, net pažadėdama ir savo liturgine veikla duodama patirti dar šio gyvenimo eigoje amžinybės jungtį su pačiu Dievu. Tiesa, ne visos religijos formos to ieško tiesioginiu būdu. Kadangi mes svarstysime duotos valstybės santykį su kultūra ir religija, tai ji bus krikščioniškoji ir dar konkrečiau — Katalikų Bažnyčios veiklos apraiška.

Skaityti daugiau: ATEITIES VALSTYBĖS VIZIJA KULTŪRINĖJE — RELIGINĖJE SRITYJE

ATEITIES LIETUVOS EKONOMIJA

DR. FELIKSAS PALUBINSKAS

Anksčiau ir dabar

Peržvelgus žinių šaltinius matosi, kad per dvidešimt nepriklausomos Lietuvos metų buvo padaryta didelė ekonominė pažanga. Taip pat ir per paskutinius trisdešimt su viršum metų Lietuva nestovėjo vietoj, — įvyko daug ir neatšaukiamų pakeitimų Lietuvos ekonomijoj ir visoj jos socio-ekonominėj sąrangoj.

Dalinai šių pasikeitimų vaizdą galime susidaryti iš to, kaip pasikeitė Lietuvos gyventojų ekonominiai užsiėmimai tarp 1939 ir 1966 metų:

	1939¹	1966²
Žemės ūkis ir miškininkystė	76.7%	41.0%
Industrija ir konstrukcija	6.4	32.0
Transportas ir komunikacija	1.1	6.0
Kitos sritys	15.8	21.0
	100.0%	100.0%

Pasikeitus Lietuvos gyventojų ekonominiams užsiėmimams, pasikeitė ir pajamų šaltiniai taip, kad 1965-1967 laikotarpyje pusė pajamų atėjo iš industrijos ir statybos, trečdalis iš žemės ir miškų ūkio, šeštadalis iš transporto, komunikacijos, prekybos ir kitų veiklos sričių.³

Dabartinės ekonominės veiklos sritys

Žemės ūkis. Beveik visas dirbamos ir ganyklų žemės plotas priklauso kolchozams ir sovchozams. Iš aukščiau minėtų skaičių matome, kad ūkio darbininkų uždarbis yra nedidelis — net ir po ūkio darbininkų uždarbio reformų. Užtat ūkio darbininkai keliasi į miestus visomis išgalėmis, tuo dar labiau keisdami Lietuvos gyventojų veidą gyvenvietės ir užsiėmimų atžvilgiu.

Skaityti daugiau: ATEITIES LIETUVOS EKONOMIJA

SUVAŽIAVIMO UŽBAIGIAMASIS POSĖDIS

Visuotinio suvažiavimo metu uždedamas vainikas prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Vainiką neša: L. Valiukas, JAV ir Kanados LFB Centro Valdybos pirm., Dr. Vyt. Majauskas, suvažiavimo pirm., ir Dr. K. Ambrozaitis, Vyr. Tarybos Prezidiumo pirmininkas.

Veda Juozas Kojelis

Lietuvių Fronto Bičiulių suvažiavimo dviejų dienų programa eina į pabaigą. Susirinkome paskutiniam posėdžiui. Klausimus svarstėme ir problemas sprendėme uždaruose posėdžiuose ir viešose sesijose. Kad ko nors neišgąsdintų LFB uždari posėdžiai, noriu čia pat visus užtikrinti, kad jei ir skaičiavome nuodėmes — tai tik savo, o ne kitų; jei tikrinome ištikimybę rezistenciniams įsipareigojimams — tai tik savo, o ne kitų; jei planavome ateities darbus ir jų atlikimą — tai tik sau, o ne kitiems.

Viešose sesijose ekspertų ir paprastom akim žvalgėmės į mūsų planetos erdves ir ieškojome Lietuvos likimą lemiančių ženklų. Nebuvome gailestingi ir patys sau, vertindami savo atliktus darbus laiko reikalavimų šviesoje.

Ne nevilties lydimi išsiskirstome. Kova sunki, gal būt ilga, reikalausianti didžio moralinio ryžto, ištvermės ir idealizmo, bet finalas viltingas. Savo pasiryžimus stiprinome pavyzdžiais tų, kuriuos Jakštas vadintų užgesusiais žiburiais, o prof. Brazaitis — mirusiaisiais, išlikusiais tarp gyvųjų. Šventųjų bendravimo dvasioje visi kartu prisiminkime juos, melsdamiesi už juos ir melsdamiesi į juos.

(Visiems sustojus bičiulis Pilypas Narutis perskaito šias žuvusiųjų ir mirusiųjų kovotojų pavardes): Leonas Prapuolenis, Zenonas Ivinskis, Vytautas Galvydis, Pranas Padalis, Albinas Gailius, Petras Gailiūnas, Erdmonas Simonaitis, Julijonas Būtėnas, Juozas Lukša-Daumantas, Jonas Noreika, Antanas Norkūnas, Antanas Živatkauskas, Juozas Milvydas ir kiti žuvę sukilime, Sibire, Lietuvoje, kacetuose ...

Skaityti daugiau: SUVAŽIAVIMO UŽBAIGIAMASIS POSĖDIS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ SUVAŽIAVIMO 1974 METŲ GEGUŽĖS 25 - 26 D.D. ČIKAGOJE REZOLIUCIJOS:

JUOZAS BRAZAITIS Dr. ADOLFAS DAMUŠIS Dr. ANTANAS MACEINA

1. LFB-liai palieka ištikimi rezistenciniams įsipareigojimams ir reiškia pilną solidarumą su dėl laisvės kovojančia tauta.

2. Ryšiai tarp laisvųjų lietuvių ir lietuvių Tėvynėje Lietuvoje bei ištrėmime palaikomi tautinio solidarumo ir minties bendravimo dvasioje.

3. LFB patys įsipareigoja ir kviečia visą organizuotą lietuvišką išeiviją siekti solidarumo dvasios laisvųjų lietuvių veikloje, kad visos pozityvios jėgos būtų sutelktos pagrindiniam uždaviniui — kovai dėl Lietuvos laisvės.

4. Turėdami galvoje, kad visa eilė idealistinės veiklos ir dvasios LFB sąjūdžio narių viešai puolami ir žeminami, suvažiavimas reiškia jiems pilną pasitikėjimą, laikydami juos LFB sąjūdžio dvasios reprezentantais.

Žiūrovai stebi “Žmogus ir tiltas” vaidinimą.

KRITIŠKI ŽVILGSNIAI

LITERATŪRA IR VISUOMENĖ

ANTANAS MUSTEIKIS

Grietinė — taip, katė — ne

Literatūra ir visuomenė yra tokios plačios temos, kad visų pirma kyla klausimas, ar siauri straipsnio rėmai pateisina jas liesti iš viso. Juk žinoma, kad katė ne tiek išlaka grietinę, kiek prižaga. Vis dėlto aš pabandysiu pasidalinti su skaitytojais keliomis aktualiomis mintimis ne atskirai apie literatūrą ir atskirai apie visuomenę, o tik taip, kaip tie du dalykai yra tarp savęs susiję.

Nepriklausomoje Lietuvoje šiuos ryšius mes gvildenome H. Taine, Ch. Lalo veikalų vertinių pagalba; dabartinėje Lietuvoje ši tema iš anksto yra prievartingai apspręsta vienašališkais rusiškojo marksizmo poreikiais. Laisvuose Vakaruose meno ir visuomenės sąsajai ryškinti sąlygos buvo palankios, bet dėl kitų priežasčių ši tema nesidavė lengvai apdorojama. Mat, literatūra buvo susidomėta tirti bent nuo graikų klasikos laikų, kai tuo tarpu visuomenės mokslo disciplina išsiplėtojo tik nuo praeito šimtmečio pirmosios pusės. Atrodytų, kad literatūros teorijos disciplina turėtų būti daug toliau pažengusi nei sociologija. Betgi žinome, kad literatūra priklauso meno sričiai, t. y. “humanitariniams mokslams”, kur empirinio mokslo dėsniai yra vargiai pritaikomi, kai sociologija kaip tik daugiau ar mažiau pateisinamai glaustosi prie pastarųjų. Tai paaiškina mūsų temos komplikuotumą ir sprendimų reliatyvumą.

Skaityti daugiau: KRITIŠKI ŽVILGSNIAI

GAL PAMIRŠOTE KAI KĄ

VYTAUTAS VOLERTAS

VYTAUTAS VOLERTAS, Delran, New Jersey (JAV), rašytojas, laikraštininkas, visuomenininkas.

Silpnybių pagimdyti niekšai

Daug pasiekusioje visuomenėje elegancija išstumia liuksusą, skonis — madą, dvasinis turtas — pinigą; ten pirmauja ne garbė, bet vertė, ne pasipūtimas, bet išmintis; drąsa ir atvirumas pakeičia rūgavimus, tyčiojimąsi.

Kiek pas mus šios harmonijos? Laikas veikia žmones ir tautas, tad kartais reikia pasitikrinti. Lyg buhalterijoje, periodiniai suvedant pajamas ir išlaidas. Gal daug ką pralenkėme ir, kuklumo varžomi, to nežinome. O gal apsileidome ir akis tik į žemę kreipiam, aukštumas pamiršę. Gal jau nevertiname, ko rankomis negalime paliesti. Gal prie žmogaus artinamės, tik jo kainą ir mums asmeninę naudą pasvėrę.

Lietuvių tauta turi didelę patirtį, ir kiekvienas šios patirties trupinys yra įgytas skausmu. Gyvenome nužmogėjimu užterštoje aplinkoje, baisių kaimyninių pavyzdžių įtakoje. Mus dvasiniai darkė ir smurto pritvinkę paskutiniai dešimtmečiai. Pažįstame Hitlerio Vokietiją, sunaikinusią milijonus žmonių. Nesvetima Sovietų Sąjunga su iki dabar išlikusiomis priverčiamojo darbo stovyklomis ir Sibiro siaubu. Okupuotame krašte šiandien reikia išmokti pataikauti, šmeižti, tinginiauti, vagiliauti. O Amerikoje regime dūstančias mases arba dėl dolerių pertekliaus, arba dėl jų stokos.

Skaityti daugiau: GAL PAMIRŠOTE KAI KĄ

DVIEJŲ VEDAMŲJŲ ANALIZĖ

1. Apie rusų emigraciją ir pamoką lietuviams

DRAUGO dienraštyje 1973 m. kovo 5 d. laidoje tilpo b. kv. inicialais pasirašytas vedamasis “Rusų emigracija — pamoka lietuviams”. Jame pagrįstai ir įtikinančiai analizuojamos rusų emigrantų sunykimo priežastys, privedusios prie galutinio šios stiprios ir gausios masės sunaikinimo. Didžiausia priežastimi, autoriaus teigimu, buvusi nesantaika, susiskaldymas, įtarinėjimas ir vienų kitais nepasitikėjimas. Autorius savo straipsnį baigia įspėjimu skaitytojams: “Reikėtų pasimokyti, nes, atrodo, atėjo laikas”.

Autoriaus teigimu, remiantis vokiečių dienraščio “Die Welt” išvedžiojimais, kad dėlto buvusi kalta pati emigrantų masė, nes neįžiūrėjusi nišų agentų jai statomos klastos ir pasidavusi pinklėms ir šantažui. “. . . sovietų agentai leido įvairius gandus, kurių tikslas suniekinti emigrantų vadus bei autoritetus, aukštesnius ir veiklesnius dvasininkus”. “Jie pradėjo ‘bolševikų agentais’ apšaukti iškiliuosius emigrantų vadus, jų kultūrininkus, profesorius, gydytojus, net dvasininkus. Agentai fabrikavo juos šmeižiančius ‘dokumentus’, rašė niekinančius laiškus, vadindami ‘sovietų simpatikais, koloborantais’ ”. “Dalis emigrantų visuomenės nuo savo vadų nusisuko. Tada gausūs Maskvos apmokami agentai įsirašydavo nariais į emigrantų organizacijas, pavieniui ar būriais ateidavo į susirinkimus ir čia, triukšmaudami kaip ‘didžiausi priešbolševikiniai patrijotai’, paimdavo organizaciją į savo rankas”.

Skaityti daugiau: DVIEJŲ VEDAMŲJŲ ANALIZĖ

JAV LB KULTŪROS TARYBOS SĄSTATAS

Ateinančių dviejų metų kadencijai yra patvirtinta tokios sudėties JAV LB Kultūros Taryba:

1. ANATOLIJUS KAIRYS, pirmininkas

A. Planavimo skyrius (abėcėlės tvarka)

2. Dr. JONAS BALYS, “Naujosios Vilties" redaktorius

3. Dr. VYTAUTAS BIELIAUSKAS, Xavier Universiteto profesorius

4. Dr. ADOLFAS DAMUŠIS, Detroito Universitetas

5. Rašyt. POVILAS GAUČYS, Bibliogr. žinių redaktorius

6. Dr. ANTANAS KLIMAS, Rochesterio Universiteto profesorius

7. Žurn. ANTANAS KUČYS, “Varpo” redaktorius

8. Dr. TOMAS REMEIKIS, Šv. Juozapo Kolegijos profesorius

9. Dr. RIMVYDAS ŠILBAJORIS, Ohio Valstyb. Universiteto profesorius

10. Rašyt. ANTANAS VAIČIULAITIS, buv. “Aidų” redaktorius

Skaityti daugiau: JAV LB KULTŪROS TARYBOS SĄSTATAS

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Pranas Naujokaitis, LIETUVIŲ LITERATŪROS ISTORIJA, I tomas, nuo Mažvydo iki Maironio, išleido JAV LB Kultūros Fondas, leidinys Nr. 56, 1973 m. Spaudos darbus atliko Pranciškonų spaustuvė Brook-lyne, kietais viršeliais, iliustruota, tiražas 1000 egz., kaina $10.00, didelio formato, 606 pusl.

Knygą galima gauti pas platintojus arba užsisakyti tiesiai iš leidyklos adresu: Mr. A. Kareiva, 7030 S. Rockwell St., Chicago, Ill. 60629.

Anatolijus Kairys, KARŪNA, istorinė trilogija - poema: legenda, drama ir tragedija, Mindaugo epocha 1237 - 1268, iliustravo dail. D. Rėklytė - Aleknienė, išleido knygų leidykla Dialogas Čikagoje, 1974 m., 6x9 formato, kietais drobės viršeliais su aplanku, tiražas 1000 egz., kaina $6.50, 320 pusl. Spaudė Vl. Vijeikio spaustuvė.

Knygą galima įsigyti pas platintojus arba leidykloje rašant: Dialogas, 8457 S. Pulaski Rd., Chicago, Ill. 60652.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Partizanai: istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti