_files/I-Laisve-1986-98(135)-1.jpg)
T U R I N Y S
Vedamosios mintys: Kun. Viktoras Dabušis ir P. Algis Raulinaitis 2
Skaitytojų žodis ............................................... 4
Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka...................... 7
Vytautas A. Dambrava — Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė 18
Vytautas Vardys — Katalikai ir komisarai....................... 30
Bronius Nainys — Tarp tautos ir valstybės...................... 36
Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka ....... 43
Asė Zaksienė — Buvau slapto kagėbisto žmona ................... 44
Vacys Rociūnas — Gyvąjį lietuvį — Stasį Barzduką prisimenant .. 50
J. Baužys — LFB konferencija ir laisvinimo veiksnių pokalbiai . 55
LFB konferencijos svarstybų išvados ........................ 60
1941 lietuvių tautos sukilimo minėjimai Čikagoje ir New Yorke . 61
J. Baužys — XXX studijų ir poilsio savaitė .................... 67
Vardai ir įvykiai ............................................. 70
Baltų Laisvės Lygos žymuo vysk. Steponavičiui ................. 71
Nauji leidiniai ............................................... 72
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1986 98(135)
ESAME ĮPAREIGOTI
STOVIME Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus angoje. Už pusmečio, birželio 28 Romoje, Vilniuje, Washingtone, D.C., o ir kituose didesniuose ar mažesniuose lietuvių telkiniuose susirinks būriai lietuvių džiaugsmo šventei — pasidžiaugti laimėjimais, kuriuos tauta patyrė per 600 metų krikšto malonę.
Malonu, kad šalia visuomeninių, politinių, kultūrinių bei tautinių rūpesčių Lietuvių Fronto bičiulių programoje skiriama vietos ir grynai religiniams, dvasiniams reikalams. Šiandien viešajame gyvenime daug dėmesio kreipiama į socialinius klausimus, jaunimo problemas, tautinio išsilaikymo reikalus, mažiau į paties savęs pažinimo, žmogaus paskirties, į žmogaus antgamtinio gyvenimo rūpesčius. O šie yra pagrindas aniems visiems darbams, planams ir užmojams.
Stovime nelengvos kovos avangarde. Daugelio akys į mus atkreiptos. Nei vienos kitos grupės liberališkasis pasaulis taip nepuola, kaip LF bičiulius. Mat ši grupė yra ir lietuviška ir patriotiška ir krikščioniška-katalikiška; sąžiningi, kūrybingi kultūrininkai, dosnūs aukotojai, geri organizatoriai tokių institucijų, kurios labiausiai reikalingos. Todėl ir puola — vieni iš pavydo, kiti norėdami suniekinti vadus, ,,kad avys liktų be piemens"...(Plg. Mt. 26, 31).
Skaityti daugiau: VEDAMIEJI
Džiaugiuosi jaunimo straipsniais
Kada gaunu Į Laisvę, atydžiai ją perskaitau. šių metų balandžio mėn. 96 numerį perskaitęs nuo pradžios iki pabaigos, džiaugiuosiu taip gražiai parašytais straipsniais. Ypačiai yra džiugu skaityti jaunojo atžalyno rašinius, kaip antai Tado Gintauto Dabšio. Duok, Dieve, daugiau tokių jaunuolių kurie dirba lietuvybės labui.
Linkiu jums, mieli Lietuvių Fronto bičiuliai, ir toliau tęsti savo darbą dėl laisvės Lietuvai tėvynei. Kol būsime vieningi, joks priešas mūsų neįveiks.
Gimsta naujoji karta ir ji mato, kad dabartinėje maskolių imperijoje yra per daug visokių „načelnykų”, kurie minta iš darbininko darbo prakaito.
Gaila, kad yra ir mūsų išeivių eilėse spaudos leidėjų, kurie, vieni žiūrėdami savo kišenės, o kiti būdami, anot Dostojevskio, (rašau ispaniškai): idiotas utiles, dirba maskolių naudai.
Argentinos lietuvis
Buenos Aires
Jaunieji pasisako taikliai
Vis daugiau jaunesniųjų pasisako ĮL puslapiuose. Nr. 97 (134) du jaunųjų straipsniai (50-55 psl) yra taiklūs gyvenimiškai tikrovei lietuviškoje veikloje. Siekiame lietuvybės išlaikymo ateinančioje kartoje. Kai tie reikalai abejotinai klostosi, dejavimai neišgelbės, jei neklausysime patyrusių jaunesniųjų balso. Praeities klaidų pasekmės nebesugrąžinamos, bet pataisomos.
Jaunimo žodžius neužtenka vien su pasigerėjimu pasiskaityti — reikia juos vykdyti. Nevalia reikalauti iš jaunimo, ko mes patys nevykdėme. Žvelgiant į tikrovę, anot Gintaro Grušo (JL Nr. 97, psl. 54), reikalinga misija, o ne vien tik auklėti jaunimą istoriniais faktais ir abstrakčia meile savo prosenelių žemei.
A. Valiuškis
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
ADOLFAS DAMUŠIS
Lietuvių tautai, atsidūrus dviejų nuožmių imperialistų replėse, šio antrojo pasaulinio karo audroje teko labai skaudžiai nukentėti. Abu okupantai, tarp savęs kovodami, pykti labai dažnai išliedavo ant nekaltų Lietuvos žmonių. Pirčiupio kaimo tragedija tai labai vaizdžiai liudija. Sovietų partizanams iš pasalų nukovus porą vokiečių karių, naciai kerštaudami apsupo tam įvykiui gretimą Pirčiupio kaimą, vyrus sušaudė, moteris su vaikais uždarė į daržinę ir ją padegė. Motinų metamus vaikus iš degančio pastato naciai sviedė atgal į ugnį. Tokių žiauraus keršto išpuolių prieš nekaltus Lietuvos gyventojus buvo labai daug. Dar daugiau nekalti Lietuvos gyventojai kentėjo nuo neteisingo keršto antrosios sovietinio okupacijos metu už Vokietijos nacių prasižengimus.
Tokių žiaurių okupantų priespaudoje atsidūrusi lietuvių tautos rezistencinė vadovybė buvo priversta naudotis savo sąmoningai pasirinkta taktika. Ji ryžtingai ir neatlaidžiai kovojo už pagrindinius lietuvių tautos siekius, bet kartu naudojo kovos būdus, padedančius apsaugoti Lietuvos žmones nuo žiauraus okupanto keršto veiksmų. Tokio keršto, kurį okupantas jau buvo pritaikęs Čekoslovakijai ir Lenkijai, jų aktyviuosius ir inteligentinius sluoksnius radikaliai išžudydamas. Tuo tikslu lietuvių antinacinė rezistencija plačiaipraktikavo viešosios ir slaptosios rezistencijos bendradarbiavimą. Viešieji rezistentai, laikydami glaudų ryšį su slaptuoju antinaciniu pogrindžiu ir jo spauda, keletą kartų yra atlikę žaibolaidžio vaidmenį okupanto keršto įlydžiui apmažinti. Tokiu bendradarbiavimu didžioji lietuvių tautos dauguma buvo įsijungusi į planingai ir sumaniai vykdomą antinacinę rezistenciją. Beveik visame okupuotos Lietuvos administraciniame aparate buvo pogrindžio atstovų. Visa eilė viešai eksponuotų lietuvių tautos visuomenėje veikliųjų asmenų buvo ryšy su slaptąja antinacinė rezistencija ir su ja sutartinai derino savo veiklą.
Bet žiūrint tų visų sumanių metodų lietuvių tautos kraujo auka buvo neišpasakytai didelė. Koks sunkiai įsivaizduojamas įvykis būtų buvęs, jeigu, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstybės būtų netekusios 60,000,000 savo gyventojų, t.y.
(Lentelė 1)
Genocido ir holokosto aukos Lietuvoje
Asmenų
skaičius
1. 1940 m. liepos 11-14 dd. Lietuvos vadovaujančio
aktyvo areštavimas ir sunaikinimas 2,000
2. Lietuvos karininkų ir karių areštai ir daugumos jų
sunaikinimas, daugiausia Gulago Norilsko
koncentracijos stovykloje 6,500
2. 1941 m. birželio 14-17 dd. masinė šeimų deportacija
į Sibiro Gulago kone. stovyklų sistemą 34,260
4. Lietuvių kalinių likvidavimas pirmos sovietinės
okupacijos metais nuo 1940.VI.15 iki 1941.VI.22 9,500
5. Aktyviųjų lietuvių žudymas prieš karo pradžią 1941
m. birželio mėn. 18-22 dd. 3,460
6. Sukilėliai žuvę 1941 m. birželio 22-25 dd. Sukilimo
metu 2,000
7. Į Sovietų Rusiją pasitraukę žydų tautybės asmenys 15,000
8. Antrosios sovietinės okupacijos metais įvykdyta
apie 13 deportacijų, į Sibiro Gulago koncentracijos
stovyklas 640,000
9. Partizaninių kovų aukos, 1944-1954 metais 30,000
10. Nacių okupacijos aukos:
žydų sunaikinta 1941-1944 m. 160,000
lietuvių sunaikinta 1941-1945 m. 40,000
11. Repatrijavo į Vokietiją 1940 m. ir Lenkiją, 1944-50m. 110,000
12. Pasitraukė į Vakarus, 1944 rudenį 64,000
Lietuva neteko gyventojų 1,116,720
ketvirtadalio savo piliečių, kaip kad neteko Lietuva. Tuo tarpu Lietuvos ir kitų okupuotų valstybių atžvilgiu laisvajame pasaulyje vyksta naivios tylos suokalbis.
Tikima žiauriam imperialistiniam karo laimėtojui; jo prasikaltimai prieš žmoniškumą dengiami. O tas okupantas, įvykdęs prievartos veiksmus, pavergęs tautas ekonomiškam išnaudojimui, genocidiniam naikinimui, skuba rašyti savo falsifikuotą nugalėtojo istoriją. Ir negana to, dar randa oficialių talkininkų ir laisvajame pasaulyje persekioti prieš pavergėjus kovojusius ir dar tebekovojančius pavergtųjų valstybių žmones.
Sovietinė propaganda kai kurių laisvojo pasaulio asmenų ausis apkurtino. Jie negirdi pavergtųjų pagalbos prašymo. O tuo tarpu iš Gulago koncentracijos stovyklų ir kalėjimų grotuotų langų kelis dešimtmečius sklido ir dar sklinda šauksmas: „Mes nesutinkame vergauti. Vergijos gadynė baigėsi. Gėda tiems laisviesiems, kurie užsikemša savo ausis, kad negirdėtų pavergtųjų ir išnaudojamųjų pagalbos šauksmo".
Skaityti daugiau: NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA
_files/I-Laisve-1986-98(135)-6.jpg)
VYTAUTAS A. DAMBRAVA
NETRUKUS minėsime šešiasdešimt devintąsias Lietuvos nepriklausomybės atsteigimo metines. Ta proga pamąstykime, ką reiškė Vasario 16 po Pirmojo pasaulinio karo ir kokia yra šios šventės prasmė nusitęsusioje mūsų tremtyje? Vasario 16 aktas yra visos lietuvių tautos išraiška ir todėl neatšaukiamas, tebegaliojantis aktas, kuris tiek 1918 metais, tiek lygiai ir dabar įpareigoja kiekvieną lietuvį eiti už savo valstybę dirbusių, kovojusių bei kritusių pėdomis ir visomis išgalėmis siekti gimtojo krašto laisvės. Aukotis, dirbti, kovoti!
Vasario 16 išreiškia visas lietuvių laisvės ir nepriklausomybės atstatymo pastangas. Šiuo aktu Nepriklausomybės akto signatarai skelbė ne Lietuvos valstybės kūrimą, bet jos atstatymą, atsiremdami į lietuvių tautos sąmonėje niekad galutinai nepranykusias valstybingumo tradicijas, siekiančias iki pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo. Lietuviams būtinai reikėtų dar vienos valstybinės šventės , kuria iškilmingai paženklintume ir kasmet minėtume didžiąją amžių Lietuvą. Toji diena galėtų būti ir Lituanistikos instituto istorijos skyriaus siūloma
(1251 metų) liepos 17 diena, kaip oficiali Lietuvos karalijos įkūrimo diena. Ši mūsų valstybinės didybės šventė drauge su jos atsteigimu Vasario 16 žadintų mumyse didžiųjų Lietuvos kunigaikščių narsą ir didingumą, tautos partizanų ryžtą ir kovingumą, Sibiro kankinių tikėjimą ir dabartinių tautos rezistentų patvarumą.
Skaityti daugiau: Tikroji nepriklausomybės šventės prasmė
VYTAUTAS VARDYS
Religinės* bei tautinės laisvės ryšio niekas taip aiškiai nerodo, kaip Lietuvos nepriklausomybės žlugimas. Krašto sovietizacija ne tik radikaliai pakeitė politinę bei socialinę struktūrą, bet sukūrė esmiškai kitokius valstybės ir Bažnyčios santykius.
*Ištrauka iš knygos „Krikščionybė Lietuvoje, 1387-1987".
Yra svarbu pabrėžti dažnai iš akių išleidžiamą faktą, kad Kremliui Bažnyčios suvaržymas atrodė esąs beveik tiek pat svarbus, kaip ir valstybės aparato pagrobimas ar ginkluotų pajėgų kontrolė. Todėl naujieji valdovai ėmė veikti tuoj, dar nepraėjus nė dešimčiai dienų, liaudies vyriausybę suformavus. Naujos valdžios politikai Bažnyčios atžvilgiu nustatyti ką tik legalizuota komunistų partija jau pačiu pirmuoju viešu, birželio 25 pareiškimu pareikalvo Bažnyčios ir valstybės atskyrimo.
_files/I-Laisve-1986-98(135)-10.jpg)
Prof. dr. Vytautas Vardys LFB studijų savaitėje skaito paskaitų. Nuotr. V. Maželio.
,,Mūsų tikslas įgyvendinti tikrąją sąžinės laisvę", — pareiškė Komunistų partijos centro komiteto vardu kalbėjusis. „Tikintieji tegu tiki, netikinčio niekas neturi teisės versti mokytis religijos, imti šliūbų, krikštytis ir mokėti bažnyčios išlaikymui". Tai neskambėjo kaip persekiojimas, bet labiau kaip sekuliarizacija, kuri buvo be reikalo vėlinama katalikiškoje Lietuvoje. Sekuliarizacijai buvo pritarimo ir nepriklausomoje Lietuvoje, ir dėl to partija galėjo tikėtis paramos savo politikai. Iš tikrųjų tuo metu sunku buvo kitaip suprasti komunistų nusistatymą katalikų Bažnyčios atžvilgiu.
Skaityti daugiau: KATALIKAI IR KOMISARAI
BRONIUS NAINYS
Iš istorijos žinome, kad 1430 rugsėjo 8 Vytautas Didysis kartu su savo žmona Ona ir daugybe svečių iš visos Europos laukė dviejų karališkų vainikų: vieno sau, o vieno žmonai, kuriuos turėjo atgabenti Vokietijos imperatoriaus Sigismundo pasiuntiniai. Tačiau tų vainikų jie nesulaukė. Lenkų ponų taryba, vadovaujama vyskupo Zbignievo Olesnickio, iš pasalų užpuolė tuos pasiuntinius ir karūną atėmė. Taip fizine jėga jie atliko tai, ko negalėjo sulaikyti tuolaikiniu diplomatiniu būdu. Vytautas nebesulaukė, nes, jodamas į Trakus poilsio, 80-ties metų Lietuvos valdovas nukrito nuo arklio, susižeidė ir vėliau mirė. Lietuva niekada nebepasidarė savarankiška karalystė, liko tik didžioji kunigaikštystė, o vėliau, Liublino sutartimi susijungusi su Lenkija, prarado daug ir savo savarankiškumo.
_files/I-Laisve-1986-98(135)-11.jpg)
Bronius Nainys, ,, Pasaulio Lietuvio" redaktorius Dainavoje. Nuotr. V. Midelio.
Taip rugsėjo aštuntoji ir nepasidarė ta visų lietuvių laukiama svarbi istorinė diena, kuri Lietuvos gyvenimą tikriausiai būtų pasukusi visiškai kita kryptimi, ir gal šiandien ne rusai, bet mes, lietuviai, būtume dominuojanti jėga Vidurio bei Rytų Europoje. Po maždaug penkių šimtų metų nuo tos kontraversiškos datos savarankiškos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovai kaž kodėl tą dieną laikė pakankamai svarbia paskelbti tautos švente.
Skaityti daugiau: TARP TAUTOS IR VALSTYBĖS
_files/I-Laisve-1986-98(135)-13.jpg)
Vysk. Paulius Baltakis po 1941 sukilimo minėjimo Čikagoje kalbasi su Jonu Kavaliūnu, kun. Viktoru Dabušiu ir dr. Vytautu Vardžiu. Nuotr. J. Tamulaičio.
VYSKUPAS PAULIUS A. BALTAKIS, O.F.M. savo 1986 gruodžio 8 laišku kreipėsi į visus išeivijos lietuvius. Štai keletas ištraukų iš Jo Ekscelencijos laiško:
1987 metais švęsime Lietuvos Krikščionybės jubiliejų. Jubiliejaus iškilmių aidai, ypač iš Romos, pasklis po visą pasaulį ir visiems plačiu mastu primins, jog Lietuva tebėra gyva ir ištikima Kristui. Tai ir mus pačius dvasiškai sustiprins ir nuteiks naujiems žygiams. To visa širdimi ir linkiu, sveikindamas Jus sulaukusius Kalėdų ir Naujųjų Metų.
Negaliu pamiršti savo ilgų bei tolimų kelionių, lankant pasaulio lietuvius... Džiugu, kad visuose kraštuose lietuviai yra gražiai įsikūrę, gerai susiorganizavę, turi gerą vardą ir yra aptarnaujami pasišventusių lietuvių kunigų... Kiekvieno krašto lietuviškos bendruomenės turi savitų pastoracinių problemų. Tačiau viena, visiems daugiausia rūpesčio sukelianti, yra stoka stojančių į dvasinį luomą. Visur girdėjau tą patį nuogastingą klausimą: kas pakeis mūsų prie pensijos amžiaus artėjantį kleboną?...
Skaityti daugiau: Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiško lietuviams ištrauka
Kol dega krūtinėj
Šventa ugnis toji,
Kur traukia prie darbo
Ir duoda tiek vieko,
Jog menkas ir silpnas
Net milžinu stoji,
O dirbk, idant neitų
Ugnis ta į nieką.
ASĖ ZAKSIENĖ
Šie neužmirštami daktaro Vinco Kudirkos žodžiai įkvėpė mane, nors ir nebejauną, imtis plunksnos ir aprašyti savo stebėjimus, įvykius, pergyvenimus, kuriuos patyriau Lietuvoje, trisdešimt penkerius metus būdama aukštą postą užimančio komunisto ir aukšto rango slapto kagėbisto Irmijos Zakso žmona.
Mano buvęs vyras — ilgametis Vilniaus valstybinio universiteto dialektinio ir istorinio materializmo dėstytojas, po to ilgametis Kauno Medicinos instituto filosofijos ir mokslinio komunizmo katedros vedėjas, dabar — Mokslų akademijos filosofijos, sociologijos ir teisės mokslinio tyrimo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, nusipelnęs LTSR kultūros veikėjas, o prie viso to — slaptas KGB generolas. Profesoriaus Zakso įsitikinimu lietuviai gali būti laimingi tik po Maskvos skraiste, todėl ištikimai jai (Maskvai) tarnavo ir tebetarnauja.
Aš galvojau, kad lietuvių tauta turi teisę būti nepriklausoma. Mano vyras su kartėliu dažnai man pasakodavo, kad daugelis Lietuvos inteligentų labai pergyvena dėl rusų okupacijos ir nori, kad Lietuva vėl būtų nepriklausoma. Pritariau aš jiems, bet kai ta tema su vyru pradėdavau kalbėti, tuoj iš jo išgirsdavau:
,,Tu priešas!"
Tai buvo rimtas kaltinimas, gręsiantis nemalonumais, ir verčiau buvo tylėti.
Visada svajojau surasti bendraminčių, kovojančių už Lietuvos nepriklausomybę, prisidėti prie kovos, bet, deja, tai buvo neįmanoma: juk manimi, kaip žinomo komunistų veikėjo žmona, Lietuvoje niekas nepatikėtų ir palaikytų provokatore.
Skaityti daugiau: BUVAU SLAPTO KAGĖBISTO ŽMONA
_files/I-Laisve-1986-98(135)-14.jpg)
Stasys Barzdukas, atvykęs Clevelandan iš Vokietijos.
VACYS ROCIŪNAS
1981 m. rugsėjo 13 Stasys Barzdukas iškeliavo amžinybėn. Visų sielų kapinynas, Chardon, Ohio, kur jau guli šimtai lietuvių, jį priglaudė amžinam poilsiui.
Prabėgo penkeri metai, kai lietuvių tauta, o ypatingai išeivija, neteko vieno savo sąžiningo darbuotojo, gero tėvo, idealisto pedagogo, knygų autoriaus, spaudos darbuotojo, redaktoriaus, ateitininko, Lietuvių fronto bičiulio, vieno iš Lietuvių Bendruomenės kūrėjų, jos ugdytojo ir Garbės pirmininko. Dar ir daugiau galėtumėm jam prisegti užtarnautų pagarbos titulų, bet jo darbai iškilmingiau byloja apie jo giliai imintas pėdas Lietuvos, Vokietijos ir Amerikos lietuviškuose vieškeliuose.
Plačiuose darbo laukuose
Iš 48 savo pedagogo-mokytojo karjeros metų 27-rius metus atidavė Clevelando lituanistinei mokyklai, mokydamas lietuvių kalbos ir literatūros. Vaikai, savo gan griežtą, bet dažnai nusišypsantj mokytoją gerbė, o gal ir mylėjo. (Mano visos trys dukros buvo jo mokinės). Buvo pedagogas ne tik tam darbui pasiruošęs, bet ir iš prigimties. Neužteko to. Jo paskaitų klausėsi Fordhamo universiteto lituanistinių kursų studentai, ateitininkų jaunimo stovyklautojai, mokytojų savaičių dalyviai, LF bičiulių studijų ir poilsio savaičių stovyklautojai. Dažnas didžiųjų minėjimų pagrindinis kalbėtojas įvairiomis progomis ir įvairiuose miestuose.
Skaityti daugiau: Gyvąjį lietuvį — STASI BARZDUKĄ PRISIMENANT
LFB Tarybos jau senokai planuota Lietuvių Fronto bičiulių konferencija įvyko 1986 rugsėjo 26 — 28 dienomis, Čikagoje. Ji turėjo prasidėti penktadienio vakarone su Linu Kojelių, prez. Reagano specialiu patarėju. Deja, dėl Washingtono apylinkėse siautusios audros Linas Kojelis nebegalėjo šiam savo pranešimui atvykti. Labai gausiai susirinkusius jo pasiklausyti aktualiais kitokiais pranešimais užėmė Juozas Kojelis, A. Raulinaitis ir kt.
Šeštadienį, rugsėjo 27, nuo pat ryto, konferencijon suvažiavę bičiuliai dalyvavo svarstybose — simpoziume su mūsų politinių veiksnių vadovais ar atstovais. Šio pusiau uždaro, ne platesnei visuomenei skirto, simpoziumo dalyviai buvo (pagal kalbėjimo eilę): Vytautas Kamantas, PLB CV pirmininkas; dr. Domas Krivickas, Vliko pirmininko pavaduotojas; Teodoras Blinstrubas, Alto pirmininkas; Algimantas Gečys, JAV LB CV pirmininkas, dr. Bronius Nemickas, LLK pirmininkas; Daina Kojelytė, LFB atstovė Vliko Taryboje. Svarstyboms moderavo dr. Vytautas Vardys. Svarstybų pasisakymai buvo aktualiais visuomeniniais ir politiniais klausimais.
Lietuvių visuomenės politinė konsolidacija
Šia tema kalbėti buvo pakviesti V. Kamantas ir dr. D. Krivickas.
Vytautas Kamantas: agal Lietuvių Chartos nuostatus PLB stengiasi jungti
visus išeivijoje gyvenančius lietuvius. Gyvenimas rodo, kad tai ne visada pavyksta. Skirtingumų derinimas nėra lengvas, tačiau nuoširdžiai ieškoma konsolidacijos. Šiuo metu lietuvių visuomenėje yra dvi grupės — vieni remia LB, o kiti Vliką. Tarp šių dviejų pagrindinių veiksnių vyksta pasitarimai. Yra jau prieitas susitarimas dėl bendros veiksnių konferencijos, bet ją sukviesti dar vis nesiseka. Atrodo, kad ji galės įvykti 1987 pavasarį.
Skaityti daugiau: LFB KONFERENCIJA IR LAISVINIMO VEIKSNIŲ POKALBIAI
konferencijos, įvykusios 1986 rugsėjo 26-28, Čikagoje,
LF bičiuliai reiškia padėką centrinių organizacijų vadovams: Teodorui Blinstrubui (Amerikos Lietuvių Taryba), Algimantui Gečiui (JAV Lietuvių Bendruomenė), Vytautui Kamantui (Pasaulio Lietuvių Bendruomenė), Dr. Domui Krivickui ir adv. Dainai Kojelytei (Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas) ir dr. Broniui Nemickui (Lietuvos Laisvės Komitetas), kurie dalyvavo temos „Lietuviškos problemos ir galimi jų sprendimai" nagrinėjime. Manome, kad jų pateiktos mintys ir samprotavimai padėjo pagrindus tolimesniam tarporganizaciniam bendravimui.
Visuomenės konsolidacija, kovojant už Lietuvos laisvę, galima tik pripažįstant ir sąžiningai praktikuojant visuomeniniuose santykiuose demokratijos principą. Todėl LF bičiuliai
Lietuviškos visuomenės konsolidacijos labui
1. Vertina Lietuvių Bendruomenę, savo struktūrinių pagrindų sudaryme ir praktiškoje veikloje besivadovaujančią demokratiniais principais.
2. Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas būtų reikalingas atitinkamų pataisų. Konferencija įpareigoja LFB Tarybos prezidiumą kviesti Laikinosios Lietuvos vyriausybės narius — dr. Adolfą Damušį, Mečį Mackevičių ir Balį Vitkų —, gyvuosius VLIKO kūrėjus nacių pogrindyje — Balį Gaidžiūną, dr. Adolfą Damušį, Bronių Bieliuką, Bronių Kazlauską, Karolį Drungą, dr. Juozą Vėbrą — ir Lietuvių Aktyvistų Fronto atstovą Pilypą Narutį paruošti VLIKO sąrangos pritaikymo pasikeitusioms aplinkybėms projektą, kurį LFB atstovas VLIKE įteiktų VLIKO tarybai.
Skaityti daugiau: LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ SVARSTYBŲ IŠVADOS
Tą pačią rugsėjo 28 dieną 45 metų sukilimo sukaktis buvo paminėta Čikagoje ir New Yorke.
ČIKAGOJE
Čikagoje sukilimo minėjimas praėjo LFB konferencijos rėmuose. Jis pradėtas pamaldomis didžiojoje Jaunimo Centro salėje, šv. Mišias aukojo vysk. P. Baltakis drauge su kunigais J. Borevičiumi, V. Dabušiu, P. Dauginčiu ir J. Prunskiu. Salė buvo pilna žmonių.
Savo pamoksle vysk. P. Baltakis tarp kitko taip kalbėjo: Sveikinu fronto bičiulius, pagrindinius 1941 metų lietuvių tautos sukilimo koordinatorius bei šio minėjimo rengėjus. Ypatingai džiugu, kad šia proga surengtoje konferencijoje dalyvauja visų didžiųjų organizacijų vadovai ir, pamiršę ideologinius ar politinius skirtumus, bendrai svarsto mūsų tautinę ir politinę veiklų. Ne draugų ar bendraminčių užgirimai, o priešo kritika teisingiausiai įvertina mūsų darbus. Joks ideologinis priešas nepuola savo asmeniu besirūpinančio žmogaus ar organizacijos, statančios vien savo parapijinius interesus virš bendro visuomenės ar tautos gerbūvio..."
Mišiose dalyvavęs vysk. V. Brizgys taip pat džiaugėsi gražiu ir bendru darbu.
Tuoj po pamaldų prasidėjo iškilmingas posėdis kartu su LAF štabo ir Laikinosios vyriausybės nariais. Posėdžiui vadovavo Antanas Sabalis. Garbės prezidiuman buvo pakviesti: vyskupai P. Baltakis ir V. Brizgys, prof. B. Vitkus, prof. M. Mackevičius, dr. D. Krivickas, T. Blinstrubas, P. Narutis, dr. K. Ambrazaitis, dr. J. Meškauskas, dr. B. Nemickas, dr. A. Marčiukaitis, A. Gečys, K. Ječius, V. Išganaitis, V. Ka-mantas.
Plojimais buvo sutikta prez. Reagano atsiųsta telegrama — sveikinimas. P. Narutis perskaitė LAF štabo ir Laik. Vyriausybės narių pareiškimą, kurio originalas pasiųstas prez. Reaganui. (Telegrama ir pareiškimas spausdinami atskirai)
Poetai Julija-Švabaitė-Gylienė ir Kazys Bradūnas paskaitė savo poezijos, skirtos laisvės kovotojų dvasiai išryškinti.
Ilgesnę paskaitą skaitė iš Venezuelos atvykęs dr. Vytautas Dambrava. Jo paskaitos tema buvo: „1941 m. sukilimo palikimas ir įpareigojimai". Dr. Dambrava plačiau palietė pačią sukilimo istoriją, Laikinosios vyriausybės darbus ir jos pasipriešinimą nacių užmačioms, kurių pasėkoje ji turėjo savo darbą sustabdyti. Palietė ir pokarines partizanų kovas su raudonuoju okupantu. Visa tai įpareigoja mus, išeivijoje patogiai begyvenančius, nepamiršti sudėtos kraujo aukos ir visas pastangas nukreipti į Lietuvos laisvinimo darbą.
_files/I-Laisve-1986-98(135)-21.jpg)
Iškilmingo posėdžio Čikagoje prezidiumas: Krivickas, Narutis, Ambrozaitis, Vitkus, Mackevičius, Meškauskas, Nemickas, Blinstrubas, Sabalis, Ječius ir Išganaitis. Nuotr. ]. Tamulaičio.
Skaityti daugiau: 1941 LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMO MINĖJIMAI
PAREIŠKIMAS
1. Lietuvių Aktyvistų Fronto (L.A.F.) suplanuotas Lietuvių Tautos Sukilimas, išlaisvinti iš Sovietų okupacijos ir Stalino pradėto lietuvių tautos naikinimo, atstatyti laisvą Nepriklausomą Lietuvą, pirm negu Vokietijos kariuomenė į Lietuvą įžengs, pilnai pavyko.
2. 1941 m. birželio 22-25 d. lietuvių tauta sukilo, buvo atstatyta laisva, nepriklausoma Lietuvos valstybė su Lietuvos Laikinąja Vyriausybe (L.L.V.).
3. Nacionalsocialistinė Vokietija pažeidė tarptautinę teisę Lietuvos Laikinąją vyriausybę nušalindama, Lietuvių Aktyvistų Frontą uždarydama, uždrausdama veikti visuomeninėm ir politinėm lietuvių organizacijom, administruodama Lietuvą kaip okupuotą teritoriją ir beatodairiškai bei neteisėtai eksploatuodama Lietuvos ūkinius resursus.
4. Nacionalsocialistinė Vokietijos Vyriausybė ir jos vadas Hitleris padarė kriminalinį nusikaltimą ir užsitraukė sau istorinę gėdą internuodama L.L.V. Pirmininką pulk. K. Škirpą, areštuodama L.A.F. štabo ir kitus organizacijų vadus ir inteligentus, pasiųsdama juos į KZ-tus ir prievartaudama lietuvių tautą: a. skelbdama Lietuvos jaunimo mobilizaciją, o jai nepavykus, prievarta gaudydama Lietuvos karius ir jaunimą į priverčiamus darbus, b. Lietuvos gyventojus, ir ypač žydų tautybės asmenis, naikindama ir žudydama.
5. Visa lietuvių tauta pasipriešino nacių tikslams ir okupacijai. Vysk. K. Paltarokas paskelbė ekskomuniką tiems, kurie prisidės prie žydų žudymo. Antinacinė lietuvių tautos rezistencija išsivystė tokia pat stipri kaip ir antisovietinė rezistencija. Smerkiame žmogaus teisių pažeidėjus nacių ir sovietų okupacijose. Už savo nusikaltimus jie turės atsakyti nepriklausomos Lietuvos teismams.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO SUKILIMO IR LIETUVOS LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS ATSTOVŲ
Trisdešimtą kartą išeivijoje Lietuvių fronto bičiuliai praeitą vasarą vėl rinkosi į savo tradicinę studijų ir poilsio savaitę. Ji vyko Dainavos stovyklavietėje, 1986 rugpjūčio 3-10 dienomis. Dalyvavo virš 90 bičiulių. Ją surengė dabartinė LFB Centro valdyba.
Apie šią studijų ir poilsio savaitę labai plačiai buvo rašyta lietuviškoje spaudoje. Iš pačios savaitės į Draugo dienraštį žinias kruopščiai perdavė Apolinaras Bagdonas. Tėviškės Žiburiai savo rugsėjo 9 numeryje išspausdino platesnį Juozo Baužio straipsnį, o Darbininkas net per 10 atkarpų leido platų ir išsamų Vacio Rociūno parašytą aprašymą. Tad šiame Į Laisvę numeryje pasitenkinsime tik suglausta informacija, kas toje vasaros stovykloje dėjosi.
Studijinės dalies temos buvo įvairios: nuo lietuviško teatro ir senovės lietuvių dievų iki pat pranašavimų, kas bus 2010 metais.
Apie teatrą dabartinėse okupuotos Lietuvos sąlygose kalbėjo aktorė ir lietuviškojo teatro puoselėtoja Dalila Mackialienė. Jos paskaita supažindino klausytojus su Lietuvos teatralų entuziazmu kūrybai ir dideles kliūtis iš režimo pusės. Apie dievus ir deives senovės Lietuvoje prie Spyglio ežero kranto šnekėjo Apolinaras Bagdonas.
Su dideliu dėmesiu stovyklautojai sutiko dr. Augustino Idzelio paskaitą: „Išeivijos traktavimas sovietinės Lietuvos spaudoje", kurioje prelegentas pateikė temas ir įvykius, apie kuriuos rašo sovietinė spauda, liesdama išeivijos gyvenimą. Jo nuomone, Lietuvos komunistai labiausiai bijo jaunesniosios kartos lietuvių išeivių akademikų pasireiškimų. Kitas jaunas lietuvis, Mičigano valstijos respublikonų veikėjas, Andrius Anužis labai gyvai supažindino klausytojus apie jaunimo pasireiškimus JAV politiniame gyvenime. Paskaita buvo įdomi ir sukėlė gausias diskusijas.
Skaityti daugiau: XXX STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ
Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus minėjimo data Romoje yra pakeista. Pagrindinės iškilmės dabar bus 1987 birželio 28 dieną. Tą pačią dieną iškilmės vyks ir Vilniuje.
290 Amerikos vyskupų, susirinkę į savo suvažiavimą Washingtone, 1986 lapkričio 12, vienbalsiai priėmė vysk. Pauliaus Baltakio pasiūlytą rezoliuciją. Joje Amerikos vyskupai išreiškia solidarumą su Lietuvos vyskupais ir tikinčiaisiais, prašo visus vyskupus Amerikoje ta proga paskelbti maldos dieną už persekiojamą Lietuvos Bažnyčią, kreipiasi į Sovietų Sąjungos vyriausybę laikytis tarptautinių susitarimų žmogaus teisių atžvilgiu, grąžinti Vilniaus Katedrą, Šv. Kazimiero bažnyčią ir Klaipėdos bažnyčią. Be to, prašo duoti leidimą išleisti naują Šv. Rašto lietuvišką laidą.
Dr. Kazys Bobelis, Vliko pirmininkas, buvo vienintelis iš lietuvių atžymėtas Ellis Island garbės medaliu. Iškilmės jvyko New Yorke, 1986 spalio 27. Ellis Island medaliais buvo pagerbta 80 įvairių tautinių grupių atstovai.
Aloyzo Barono vardo novelės 1986 konkursą laimėjo Sonė Pipiraitė-Toma-rienė. Šių metų konkurso mecenatas buvo dr. Kazys Ambrozaitis.
Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI
JAV Baltų Laisvės Lyga buvo suorganizuota prieš keletą metų baltiečių darbuotojų (lietuvių, latvių ir estų) Los Angeles mieste. Šiuo metu šis dar labai jaunas veiksnys apjungia dinamiškesnius ir aktyvesnius baltiečius visose Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Pradžioje šiam vienetui talkino amerikiečių ekspertai. Tos amerikiečių profesionalų talkos tas vienetas turėjo atsisakyti, nes nesulaukė pakankamai piniginės paramos iš JAV lietuvių, latvių ir estų ir nebepajėgė amerikiečiams ekspertams už darbą atsilyginti. Stoka ekspertų talkos neigiamai atsiliepia į visą to jauno veiksnio judėjimą.
Šis veiksnys jau antrą kartą paskiria savo žymenį kovoje už laisvę labiausiai pasižymėjusiai institucijai ar asmeniui. 1985 metais tas žymuo buvo paskirtas Lietuvių Katalikų Bažnyčios Kronikai.Šiais metais buvo pagerbtas J. E. vyskupas Julijonas Steponavičius, kurį Lietuvos pavergėjai prieš 25 metus yra ištrėmę prie Latvijos sienos esantį miestuką Žagarę (buv. Šiaulių apskrityje). Jam yra atimta teisė vadovauti Vilniaus arkivyskupijai. Sovietai okupantai ir jų pakalikai yra suvaržę vysk. J. Steponavičiui net judėjimo laisvę. Vysk. J. Steponavičius nekreipia didesnio dėmesio visiems grasinimams ir direktyvoms. Jis važinėja ir juda po visą komunistų okupuotą Lietuvą, kiek jo sveikata ir jėgos jam dar leidžia.
Vyskupas Julijonas Steponavičius yra pilna to žodžio prasme lietuvių katalikų bažnyčios didvyris, nepalaužiamas kovotojas už katalikų teises komunistų pavergtoje Lietuvoje ir kartu už visų Pabaltijo kraštų laisvę ir nepriklausomybę.
Skaityti daugiau: BALTŲ LAISVĖS LYGOS ŽYMUO VYSK. JULIJONUI STEPONAVIČIUI
Paulius Jurkus, KAI VILNIAUS LIEPOS ŽYDI. Knygoje 10 pasakojimų, legendų apie Vilnių. Pirmiausiai susipažįstame su Žibuntu, kuri karalius Steponas Batoras paskiria universiteto profesoriumi už sapno karaliui išaiškinimą. Seka sakmės apie metų laikus Vilniuje. Jose miesto peizažą išpuošia dailininkas Ruduo, šaldo baltoji valdovė Žiema, pučia pavasariniai vėjai ir derlių duoda Vasara. Žibuntas visus juos žino, kviečia ir tvarko.
Kitos 5 sakmės įvairiomis temomis, bet vis apie Vilniaus miestą ir jo žmones. Apie tris brolius, tėvo išsiųstus į pasaulį ieškoti turtų ir laimės, apie jūrininką Jeronimą, kuris suradęs paskendusį karaliaus žiedą, randa kadaise prarastą savo meilę, apie pasakišką bokštą, kalbantį ir vaikščiojantį žibintą ir apie Dangaus atsiųstą snaigę, beieškančią laimingiausio žmogaus.
Visose tose istorijose Jurkus priverčia kalbėti ne tik žmones, — ten kalba bokšto laikrodis, žibintas, šnekasi obelaitės, paukščiai, net vėjai, snaigės ar šalnos — ir tiems autorius yra suteikęs žmogiškąją gyvybę. Jurkaus pasakojimas yra išradingas, žaismingas, ir jei būtų galima jo pasakojimus palyginti su filmu, jie gyvai primena Walt Disney pieštus filmus su tokiu pat žaviu pasakų pasauliu. Tai knyga suaugusiems, bet niekad nepasenstantiems vaikams. Knyga 159 psl., išleista Varduvos knygų leidyklos, dailiai iliustruota paties autoriaus, jo paties ir viršelis bei aplankas. Sukrauta Pranciškonų spaustuvėje, Brooklyne. Knygos kainą nepažymėta, (j.b.).
Anatolijus Kairys, UGNIES DAINA, trijų veiksmų drama su prologu ir epilogu apie Romo Kalantos susideginimą Kauno teatro sodelyje 1972 metais. Drama sukrečiančiai įdomi skaityti ir verta dėmesio mūsų dar išlikusiems teatriniams sambūriams. Knyga 61 psl., išleido Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje 1986 metais, spaudė Morkūno spaustuvė. Kaina 4 dol.
Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI
Fotografinė kopija 
BOX 
