Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais
Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų — metais
PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Nr. 9 (1396) LAPKRITIS - NOVEMBER 1963 
J. Juodis— Vytis skyde ...Viršelis
Nr. 10 (1397) GRUODIS - DECEMBER 1963
J. Rūtenis— Partizanų motinos ...(viršelis)
TURINYS
Balys Auginas — Laisvės šauklys
K. Ališauskas — Lietuvos kariuomenės pirmieji žygiai
A. Budreckis — Lietuvos kariuomenės kūrimasis
O. Urbonas — D. Šiaurės karo frontas Lietuvoje
V. Jonikas — Baladė apie sukilimą
V. Jablonskis — “Nelaimė”
A. Valeška — Mindaugo krikštas (pav.)
Z. Raulinaitis — Hunų žygis į Prūsus
J. Skardis — Pasikalbėjimai su Stalinu
Tremties Trimitas
Šaulė Tremtyje
Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
Kronika
Redaktorius —Zigmas Raulinaitis
Redaktoriaus pavaduotojas —Jonas Rūtenis
Kalbinę dalį redaguoja —Kazys Kepalas
Dail. literatūros dalį redaguoja —Vincas Jonikas
Administratorius —Leonas Bileris
Skaityti daugiau: Karys 1963m. 9-10 Turinys, metrika
BALYS AUGINAS
O, mielas broli, pilkas Lietuvos kary—
Kaip netikėtai mudu susitikom gatvėj!
Kadais žygiavome kartu vienam būry
Su pergalės daina, tvirtu žingsniu jaunatvės.
Ir kraujas gyslose tekėjo neramus—
Pavasario patvinusių upokšnių sriautas!—
Nedrįso priešas liesti tėviškės namus—
Mes ant savų pečių Tėvynės laikėm skliautą.
Mama man piemenėliui sakė:— Būk narsus!
Ir sekdavo tik pasakas apie karžygius—
Štai, rodos, bočių rago vėl girdžiu garsus,
Lyg jų dvasia nebūtų amžiams čia užmigus— —
O, mielas broli— pilkas Lietuvos kary —
Širdies taurios, romantiškai naivios kaip vaiko—
Matau— šaltinio tyrą vandenį geri,
O piktos laumės kruvinais nagais tau šalmą laiko— —
Staiga plačias paskliautes uždega liepsna
Ir mėlyną dangaus aksomą purpuras aptaško—
Gauja nuo Dniepro žiočių braunas alkana,
Iš pasalų niokoja ir naikina kraštą.
Taip ramų paukštį puola vanagas plėšrus,
Bet kaulus žemėje palieka jis nelietęs—
O mus, apkaltus pančiais, varėsi varu
Vergais iš verkiančių namų į tolimas pašvietęs—
Ir po dešimtmečių krūtinėje žaizda,
Smogta klastingo durklo, vis dar neužgijo—
Ir veltui klausi tu savęs — kodėl tada
Neleido iš makštų ištraukti kalavijo?!
Skaityti daugiau: LAISVĖS ŠAUKLYS
KAZYS ALIŠAUSKAS
Mes atsimename kas dėjos
Laisvės dar kovos metu,
Už laisvos šalies idėją
Mes visi kartu, kartu. . .
(Lietuvos kariuomenės karių mėgiama daina)
Šiais metais lapkričio 23 dieną sukanka 45 metai nuo Lietuvos kariuomenės atkūrimo Vilniuje. Tą dieną išėjo pirmas įsakymas kariuomenei; štai tas istorinis dokumentas:
Apsaugos Ministerijai įsakymas
N. 1
Lapkričio 23 d. 1918 m. Vilnius
1
Steigiu Apsaugos Tarybą iš šių asmenų: pulkininko Chaleckio, papulkininko Nastopkos ir papulkininko daktaro Nagevičiaus.
2
Pulkininką Kubilių skiriu Apsaugos Ministerijos Štabo Viršininku.
3
Pulkininką Galvidį - Bykauskį skiriu vadu pirmojo pulko, steigiamojo Alytuje. Jam įsakau tuojau pradėti priruošiamąjį darbą ir pasirinkti sau reikalingą kadrą.
Apsaugos Ministeris
Prof. A. Voldemaras
Štabo Viršininkas
Pulkininkas J. Kubilius
Faktinai kariuomenė buvo pradėta anksčiau organizuoti, bet šis įsakymas buvo pradžia sistemingo darbo kariuomenės organizacijos srityje. Lapkričio 23 d. buvo priimta laikyti kariuomenės sukaktuvių diena. Pirmą kartą ji turėjo būti minima 1919 metais, bet tuo laiku kariuomenė buvo labai užimta fronte kovose su bermontininkais. 1920 m. lapkričio mėn. pasikartojo tos pačios sąlygos, vyko kovos su lenkais, tad švęsti, bei platesnio mąsto minėjimus ruošti, nebuvo progos. Įspūdingesni kariuomenės šventės minėjimai vyko tik nuo 1921 metų.
Šiuo kartu platesnės Lietuvos kariuomenės apžvalgos neberašysiu, esu parašęs 40 m sukaktuvių proga. (Žiūr. 1958 m. lapkričio mėn. KARYS Nr. 9). Nebekartosiu ištisai kas ten buvo parašyta. Paliesiu tik keletą mažiau žinomų arba visai nežinomų būdingesnių bruožų iš Lietuvos kariuomenės gyvenimo pradžios, kovų su rusų bolševikais laikotarpio.
Skaityti daugiau: LIETUVOS KARIUOMENĖS PIRMIEJI ŽYGIAI IR KARIŲ NUOTAIKOS
ALGIRDAS BUDRECKIS
Kaip gamta nemėgsta tuštumos ir, jei tik tokia tuštuma atsiranda, tuoj kitos jėgos skuba užpildyti ją, taip negali būti tuštumų ir politiniame tautų gyvenime. Jeigu, kaizerinei okupacijai pasibaigus, Lietuvoje būtų susidariusi tuštuma, t. y., nebūtų buvę jėgos fiziškai pasipriešinti, Vasario 16 dienos Aktas būtų tapęs popiergaliu. Jei lietuviai savo rūpesčiu ir pastangomis nebūtų užpildę tą karinę tuštumą sava kariuomene, ją būtų užpildę Lietuvos godūs kaimynai, vienas, o gal ir keli.
Lietuvos karinė-politinė padėtis nebuvo pavydėtina. 1918 m. pabaigoje, vokiečių kariuomenei atsitraukiant, atsirado Rytų Europoje tuštuma, kurią stengėsi užpildyti bolševikų raudonarmiečiai iš rytų ir lenkai legionininkai iš pietvakarių. Kad 1919 m. pradžioje bolševikai nesugriovė Lietuvos Respubliką reikia dėkoti ginkluotam lietuviui patriotui — kareiviui. Nei saksų savanoriams, nei alijantų karinei misijai nerūpėjo Lietuvos valstybės likimas. Pati Lietuvos kariuomenė savo krauju sutvirtino Vasario 16 d. Akto žodžius. Bet ta Lietuvos kariuomenė neatsirado staiga, it žaibas iš dangaus. Nėra vienos dienos darbas surinkti, aprengti, apginkluoti ir apmokyti kareivius; suorganizuoti štabus, vienetus, tiekimą; tiekti ginklus, municiią, vaistus, maistą. Čia reikia ilgų mėnesių planavimo ir darbo.
Šis straipsnis yra pašvęstas išstudijuoti Lietuvos kariuomenės gan greitą susikūrimą. Pasimokykime iš mūsų karinio organizuotumo patirties, nes, kaip kiekvienas blaivus realistas supranta, ir ateity mums reikės skubiai atkurti kariuomenę apginti Lietuvos suverenumą. Kitaip sakant, Lietuva vėl, savomis jėgomis, turės užpildyti atsiradusią karinę-politinę tuštumą, jei ji norės pretenduoti į nepriklausomą valstybę.
PIRMOS PASTANGOS
Pirmas pastangas suorganizuoti Lietuvos ginkluotą jėgą dėjo lietuviai kariai Rusijoje 1917 m. pabaigoje. Rusų revoliucijos suirutėje keli lietuvių daliniai susiorganizavo Petrapilyje, Voroneže, Smolenske, Sibire ir kt. Bet jie negalėjo vykti Lietuvon su savo ginklais. Kadangi vienetais lietuviai kariai negalėjo grįžti Lietuvon, tai bent pavieniai karininkai stengėsi parvažiuoti namo. 1918 m. kovo 18 d. lietuviai karininkai Petrapilyje nutarė siųsti į Vilnių plk. Kubilių, praporščiką Žilinską ir karo valdininką A. Žilinską, kurie galėjo greičiau susitvarkyti ir apsirūpinti kelionei. Šie karininkai netrukus išvyko. Anksčiau Vyriausioji Lietuvių Taryba buvo nusiuntusi į Vilnių iš Voronežo paporučikus Škirpą ir Variakojį. Tie penki karininkai buvo pirmieji kariai, skirti Lietuvos Tarybos dispozicijon. Bet, deja, Lietuvos Taryba negalėjo jais pasinaudoti tiesioginiam tikslui ligi pat vėlyvo rudens.
Skaityti daugiau: LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRIMASIS
O. URBONAS
(Pabaiga)
Švedų kariuomenės kautynių rikiuotė šiaurėje siekė Wiesenthalio kaimą, frontas tęsėsi lygiagrečiai rusų - saksų fronto.
Kautynės prasidėjo apie 12 valandą dieną. Švedai pradėjo pulti nekeisdami savo kautynių rikiuotės ir turėdami frontą kiek ilgesni negu saksai. Išdėstyti švedai buvo irgi pagal linijinės taktikos reikalavimus, bet kautynių eigoje buvo numatyta įnešti tam tikrų pakeitimų, kurių anų laikų taktika nenumatė. Reiškia: centre švedų pėstininkai, kavalerija sparnuose — švedai pradeda pulti. Kai priartėjo kokius 100 žingsnių prie priešo, įvyko tas, ką Karolis XII vadindavo “pasidalinimas į kautynių grupes”, kai kiekviena grupė puola stovintį prieš ją priešą.
Švedų sparnuose stovėjusi kavalerija puolė rusų-saksų sparnus, palikdama priskirtus pėstininkus (2 batalionus kiekviename iš sparnų) užpakaly. Rusų-saksų kairiojo sparno kavalerija, nelaukdama švedų kavaleriios smūgio, pasileido bėgti vos tik švedams iš vietos pajudėjus. Tuo būdu švedų kavalerija jau kautynių pradžioje galėjo apeiti rusų-saksų sparną ir pulti jų poziciją iš užpakalio.
Pietiniame rusų-saksų pozicijos sparne kautynės prasidėjo tuo pačiu. Skirtumas buvo tik tas, kad pirmus tris švedų puolimus rusams ir saksams pasisekė atremti. Tačiau pakartotas švedų kavalerijos puolimas ir šioje vietoje privertė rusų-saksų kavaleriją palikti kautynių lauką.
Sparnuose švedų pėstininkai susitiko su jau apeitu ir dalinai demoralizuotu priešu, kurį išvaikyti didelio sunkumo nesudarė. Iš visų pusių apsuptas rusų-saksų centras ilgai priešintis nepajėgė — ir visas jų frontas subyrėjo. Dviejų valandų kautynių pasekmės buvo tos, kad maždaug 7,000 rusų-saksų liko kautynių lauke ir tiek pat pateko į nelaisvę. Iš 6,500 rusų išsigelbėjo tik 1,500, o iš 9,000 saksų — tik apie 2,000.
Skaityti daugiau: DIDŽIOJO ŠIAURĖS KARO FRONTAS LIETUVOJE, II
VINCAS JONIKAS
Iliustravo — Jonas Rūtenis
Senapilės maldyklos
Tos durys ąžuolinės
Vidurnaktį pravirsią,
Sušvinta senos vinys.
Tenai šešėlio žingsniai
Sugirgžda paslaptingi,
Paskiau pamokslo žodžiai
Varpų balse sustingę.
Staiga padvelkia vėjas.
Ir šnibžda žmonės ore,
Paskiau žiedais apkrinta
Takelį per šventorių.
Senapilės pakalnių
Artojai visa mato
Ir žino seną dainą,
Senumo šimto metų.
— — —
Milžinas Noreika
Pusketvirto masto
Žvelgdamas į dangų
Graudžiai susimąsto:
Dieve, ko man kryžių
Įdavei, ne kardą,
Kai šisai pasaulis
Gyvą širdį spardo.
Mokome, kad priešą
Reikia vis mylėti,
Nors pamynė teisę,
Žemę ir pilietį.
Tik nesakom žodžio,
Kas atpirkę plakė,
Kad broleliai būtų
Bailūs ir apakę.
Skaityti daugiau: BALADÉ APIE SUKILIMĄ
(Atsiminimų žiupsnelis iš Karo Aviacijos dienų)
VYTAUTAS JABLONSKIS
1924 m. saulėtą ir gražią vasaros dieną Kauno aerodrome vyksta intensyvūs skraidymai. 1-ji A ir 2-ji A oro eskadrilės vykdo treniruotės pratimus. Dar jaunas skraidantis personalas, lakūnai ir žvalgai, turi atlikti daug visokių numatytų užduočių, kad įsigytų galutiną “karo lakūno” ar “oro žvalgo” laipsnį. Ši giedri, saulėta vasaros diena ypatingai gera tai praktikai atlikti.
1
Lakūnas ltn. Severinas Sabas, skraidąs naujai įvestais 2-j e oro eskadrilėje SVA lėktuvais, gauna iš eskadrilės vado įsakymą kilti į 5000 m. augštį ir ten paskraidyti bent pusę valandos. Tokiame augštyje lėktuvas iš žemės beveik nematomas, tik girdimas jo ūžimas.
SVA lėktuvas nedidelis, kiek sugrūstas; motoro užpakalinė dalis baigiasi prie lakūno kojų; turi žymiai mažesnius sparnus, bet užtat greitesnis už kitus ano meto mūsų karo aviacijoje vartotus; į augštį jis kyla kiek lėčiau, turėdamas vos 220 a. j. motorą; aniems laikams toks pajėgumas buvo normalus. Motoras trumpais kaminėliais veikdamas, daro ypatingai didelį triukšmą. Paprastai, pilnas motoro pajėgumas vartojamas tik pakilimui nuo žemės, po to jis kiek sumažinamas, kad sutaupius jo ištvermę ilgesniam laikui. Kylant į didelį augštį, reikia visą laiką naudoti pilną pajėgumą.
Mūsų Severinas kyla ir kyla augštyn. Motoras tarška nepakenčiamai. Visos lėktuvo rodyklės rodo visa esant tvarkoje. Pradžioje kiek kaitęs, motoras, pasiekęs šaltesnio oro sluoksnį, veikia normaliai. Termometras irgi rodo normaliai. Ten 5000 m. augštyje, kaitrią vasaros dieną, būna apie 20 laipsnių Celsijaus. Iškišus oran pliką veidą prieš stiprų vėją, gali ir visiškai jį nušaldyti —toki dalykai pasitaikydavo vidurvasary.
Skaityti daugiau: “NELAIMĖ”
A. VALEŠKA — MINDAUGO KRIKŠTAS. Originalas yra Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Čikagoje.
Vincas Jonikas
KARALIAUS MINDAUGO VAINIKAS
Savas marių gintaro vainikas
Ant karaliaus Mindaugo galvos
Sužibėjęs amžiams pasiliko
Kaip viršūnė laisvės Lietuvos.
Lietuva žavės kiekvieną aistį,
Šauks į būrį eiti su savais—
Laisvės kelią vis krauju palaistę,
Vis didžiuosis broliais ir tėvais.
Savas marių gintaro vainikas
Ant karaliaus Mindaugo galvos
Sužibėjęs amžiams pasiliko
Kaip viršūnė vardo Lietuvos.
PRIEŠ 700 METŲ BUVO NUŽUDYTAS LIETUVOS SUVIENYTOJAS KARALIUS MINDAUGAS
Skaityti daugiau: Karalius Mindaugas
Z. RAULINAITIS
I. HUNAI ĮSIVERŽIA EUROPON
“Žodžej isz givos kalbos lietuviu Linkme-niszkiu”, kun. Gimžausko surašyti tarp 1875 ir 1879 m. ir išlikę rankraštyje, tarp kitko, turi tokį įrašą:
“Szunėburnėj.
Linkmeniskėj letuvej pasakoja, būvi taj aboji žmones, kuriu akis būvi kajp vikswu praplautas, vetoje kalbejima kajp peles cipdavi, ir pedais susekdawi žmonis; bet letuvej iszsimani su atatupstoms vižoms spūdinti szalin nū ju, ir tami tiktaj atveje iszsisukdavi nū tu szuniaburniu.
Man regis vardu szunaburniu ar Hunnaj, arba ir Mongolu vejsle yra vadinama.
Ape szuniaburnius sako, daug jie pikto padari dėl Musu szales.”1
Ar tikrai linkmeniškiai dar atsimena hunų laikus, ar ne, iš to užrašyto jų pasakojimo sunku būtų pasakyti. Tačiau, kad mūsų tolimiems protėviams yra tekę susidurti su hunais, liudija ne vien tik geografinė mūsų kraštų kaimynystė su hunų užkariautais kraštais, bet mitų, padavimų ir pasakų pavidale išlikę pėdsakai.
Istorikai mano, kad besiverždami iš Azijos, jau II a. pradžioje hunai buvo pasiekę Ponto sritį ir gal net kai kuriuos kraštus tarp Bugo ir Dniestro. Tačiau iki IV a. apie juos istorija tyli, lyg jie būtų likę neveiklūs. Tik praslinkus dar geram šimtmečiui, 376 m. romėnų vadų vadovaujamas įgulas prie Dunojaus pasiekė pranešimai, kad šiauriniai barbarai nepaprastai sujudo. Būk tai ištisos tautos gyvenę tarp Juodosios jūros ir Tisos upės staiga pakilo bėgti, nes jas smogė laukinė, nepaprasto žiaurumo tauta, sukeldama jose neapsakomą siaubą ir priversdama visus palikti savas sodybas ir namus.
Nuo šios baisios azijatų tautos — hunų, smūgio žlugo didžioji gotų — Ermanariko imperija (žiūr. Z. R. Galindai prieš Romą). Rytiniai gotai liko pavergti, jų likučiai spruko į pietus, Romos imperijos sienų link. Po ostgotų panašaus likimo susilaukė ir vakariniai gotai, kurių dauguma užvėją rado už Dunojaus, Romos sienų prieglobstyje. Hunų įsiveržimas Europon sukėlė Didįjį Tautų Kraustymasi, trukusį apie du šimtus metų.
Skaityti daugiau: HUNŲ ŽYGIS Į PRŪSUS
Trisdešimt penktojo J. A. Valstybių Prezidento John Fitzgerald Kennedy, lapkričio 22 d. nužudyto Dalias (Teksase) mieste, laidotuvės.
Prezidentas, J.A.V. ginkluotų jėgų vyriausias vadas, buvo palaidotas karinėmis apeigomis lapkričio 25 d. Arlingtono kapinėse, Virginijoje.
Lietuvių karinės spaudos stalas, suorganizuotas minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 45 metų sukaktį Chicagoje, š.m. lapkričio 23 d.
Atkurtos Lietuvos kariuomenės 45 metų sukaktis Chicagoje buvo paminėta lapkričio 23 d., Jaunimo Centre. 11 val. Jėzuitų koplyčioje buvo pamaldos už žuvusius, mirusius ir nukentėjusius kovotojus dėl mūsų tautos laisvės, šventei ir momentui pritaikytą pamokslą pasakė kun. dr. J. Kubilius, S. J. Pradžioje prisiminė ir pagerbė tragiškai žuvusį JAV prezidentą J. F. Kennedy. Toliau pamokslininkas apibūdino karį-kovotoją plačiąja prasme. Gindamas nuo užpuolikų savo kraštą karys kovoja su ginklu rankoje. Taikos metu visi tautos nariai yra kariais-kovotojais, gindami savo prigimtas teises į laisvą gyvenimą. Kovojama už savo šeimos, savo tautos ir visos žmonijos gerbūvį. Kovojama prieš blogį, alkį ir nuodėmę.
Skaityti daugiau: KARIUOMENĖS ŠVENTĖ GEDULO ŽENKLE
J. SKARDIS
(Tąsa)
Vakariečiams nepastebint, sovietų ir jugoslavų vadų tarpe trynimasis vyko pastoviai dėl daugybės įvairių priežasčių. Ne tik dėl sovietų šnipinėjimo, bet ir todėl, kad sovietai nerodė jokios pagarbos vyriausybei ir komunistų partijos aparatui Jugoslavijoje. Net ideologijos srityje sovietai stengėsi pažeminti jugoslavų įvykdytą revoliuciją ir labai nemėgo, kai jugoslavai lygindavo Titą su Stalinu. Nepatiko sovietams ir Jugoslavijos laisvi santykiai su kitais rytų Europos kraštais ir Jugoslavijos prestižo augimas tuose kraštuose. Trynimasis persimetė ir į abiejų kraštų ekonominius santykius, nes paaiškėjo, jog jugoslavai, vykdydami savo penkmečio planą, negali remtis sovietų pagalba, o tarpusavio prekyboje sovietai išnaudoja jugoslavus. Išskyrus Albaniją, Jugoslavija buvo vienintelis rytų Europos kraštas, pats išsilaisvinęs iš vokiečių ir įvykdęs naminę revoliuciją be raudonosios armijos lemiančios pagalbos.
Civiliniam karui vykstant Graikijoje, Jugoslavija kaltinama buvo Jungtinėse Tautose už kišimąsi ir pagalbos teikimą Graikijos komunistams. Tuo laiku Jugoslavijos ir Vakarų santykiai buvo labai įsitempę, o ypatingai su amerikiečiais. Džilo nuomone, sovietai tuo metu su dideliu pasitenkinimu žiūrėję į aštrėjančius jugoslavų santykius su Vakarais, net pakurstydami jugoslavus. Žinoma, tai sovietai darė nestumdami jugoslavus už savo interesų ir galimybių ribų. Pavyzdžiui, Molotovas, susitikęs Paryžiuje Jugoslavijos užsienių reikalų ministerį, jį net apkabino už dviejų amerikiečių lėktuvų nušovimą, bet perspėjo nešauti trečio lėktuvo... Tiesioginiai nedalyvaudami Graikijos pilietiniam kare sovietai, praktiškai, paliko ten vienus jugoslavus. Ir Jungtinėse Tautose jie nieko nedarė, kad įvykdytų karines paliaubas, kol neatėjo Stalinui tinkamas laikas. Įsteigę kominformo sostinę Belgrade, sovietai turėjo slaptą norą užliūliuoti jugoslavų komunistų vadus revoliuciniame savim pasitenkinime, o tuo pačiu jungti jugoslavus, taip vadinamam, tarptautiniam komunistiniam solidarumui, o iš tikrųjų tai buvo Jugoslavijos pajungimas sovietų hegemonijai ir nepasotinamai Kremliaus politinei biurokratijai. Tik todėl, kad Kremlius sprendžiamuose momentuose nerėmė vykstančių revoliucijų Kinijoje ir Ispanijoje, buvo galvojama, kad Stalinas yra priešingas visokiom revoliucijom. Tikrenybėje Stalinas nerėmė revoliucijų, kurios nedavė sovietams jokios naudos, o įsteigimas revoliucinių centrų kitur, ne Maskvoje, galėjo pastatyti pavojun Kremliaus vadovavimą komunistiniam pasauliui.
Skaityti daugiau: PASIKALBĖJIMAI SU STALINU
Redaguoja — š. P. Petrušaitis, 1561 Holmes Av., Racine, Wise.
MEILĖS ŽVAKUTĖ
Niūrioje priespaudos naktyje Lietuva laukia laisvės ryto. Laisvės, ant kurios aukuro sudėta tiek daug aukų. Kas jas visas beatsimins, suminės ar išvardins?!
Nukeliavo į amžinybę kunigaikščiai, rikiai, vaidilos, kariai, sukilėliai. Į jų gretas įsirikiavo šauliai ir partizanai. Svetimose platybėse užpustytos knygnešių ir tremtinių pėdos. Žemė priglaudė jų kūnus, o laikas užlygino kapus. Vienok ryšys tarp jų ir gyvosios tautos pasiliko tamprus ir artimas, nes jų tėvynės meilės ir laisvės troškimo dvasia tebėra gyva, keliaujanti iš kartos į kartą. Joks priešas jos nenugalės ateityje, kaip to nepadarė praeityje, kol lietuvių tautos vardas bus minimas pasaulyje.
Šią gūdžią Vėlinių naktį, kaip ir daugelyje jų prieš tai, lietuvio širdyje liepsnos meilės ir pagarbos žvakutė didvyriams, kurie atliko žemiškąją pareigą Tautai ir Tėvynei, o gyvoji Nežinomojo Lietuvio dvasia lydės jį, drąsindama neapleisti kovos lauko, kol skriauda ir priespauda slegia jo tėvų žemę.
Čikagos jūrų šauliai iškilmingos priesaikos metu. Priesaikos tekstą skaito š. A. Valatkaitis.
V. Noreikos nuotr.
Vytauto Didžiojo Čikagos š. kuopos tautinių šokių grupė, dažnai dalyvaujanti įvairiose lietuvių programose. Čia jaunimas dalyvauja Joninėse, suruoštose DLK Kęstučio š. kuopos, Kenoshoje, Wis. Antras iš kairės grupės vadas š. K. Ulevičius.
Skaityti daugiau: Tremties Trimitas
MIŠKO BROLIAMS— KANKINIAMS
Nei iškilmingai pagerbti,
Nei priglausti Rasų kapuos,
Nei gimto kaimo kapinaičių
Lakštingala jums negiedos,
Kariai— mūs kankiniai!
Nebuvote jūs pašarvoti,
Nei palydėti su varpais,
Jūs laukiat dangiško trimito
Po samanotais kauburiais,
Be kryžiaus, be žymės.
Neranda motina jūs kapo,
Nei mylimoji, nei sesuo,
Tik vėjai nykiai žarsto smėlį
Ir dunkso pakelės akmuo
Be žodžio, nebylus ...
Vėlinių naktį, nieks neuždegs žvakelės
Vien tik žvaigždės švies,
Tik mėnuo gijas sidabro skleis
Migla aplinkui klaidinęs,
Berželiai tesvyruos.
Ramiai ilsėkitės, broleliai!
Užges ir žvakės ir paminklai subyrės,
Bet jūs vardai skambės dainose,
Kol nors viena lietuviška širdis plazdės,
Kol bus tauta gyva!
Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje
Seržantas Kazys Benderis
Iškyla vieno JAV kariuomenės seržanto Stasio Benderio vardas, kuris II Pas. karo metu savo drąsa, narsumu taip pasižymėjo, kad buvo apdovanotas Kongreso medaliu. Bet to negana, jo vardu buvo pavadintas augščiausias Vak. Virginijos tiltas. Serž. Stasys Benderis yra lietuvių kilmės. Jo tėvas buvo angliakasis. Po to Stasys gyveno kurį laiką Čikagoje, nors yra gimęs Carlisle, Vak. Virginijoje. II Pas. karo metu prie La Londe dalyvaudamas kautynėse jis turėjo 35 m. amžiaus. Tose kautynėse buvo pašautas lėktuvas, kurį vairavo jo pusbrolis Vladas Budziškis. Stasys taip įtūžo, kad, kulkoms zvimbiant, nušoko nuo tanko ir kiek pabėgėjęs, sunaikino vokiečių kulkosvaidžio lizdą, kiek pabėgėjęs — kitą ir, pagaliau, trečią ir ketvirtą. Jam grįžtant prie savo dalinio vokiečiai pastojo kelią, tai jis prasiskynė sau išėjimą, paguldydamas aštuonis jų lavonus. Tas seržanto Stasio Benderio narsumas taip moraliai paveikė Septintos armijos karius, kurios sąstate ir jis buvo, kad toje vietoje vokiečių visi įrengimai ir ginklai buvo sunaikinti ir kautynės laimėtos.
P. Erdvys
— Algimantas Meižys, baigęs universitetą (Northeastern), atlieka karinę tarnybą; šiuo metu yra išsiųstas Vokietijon į tankų dalinį, kuriame tarnauja karininku; jo tėvas nepriklausomoje Lietuvoje taip pat buvo tankų dalinio karininkas.
Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
Niagaros pusiasalio ramovėnai parade
NIAGAROS PUSIASALIS
Niagaros Pusiasalyje yra St. Catharine’s miestas, turintis 84,000 gyventojų. Jame rugsėjo 28 d. įvyko taip vadinamas 12-sis vynuogių derliaus paradas, kuriame pirmų kartų dalyvavo ir ramovėnai, su gražiai užrašytu plakatu “The Canadian - Lithuanian Veterans’ Assoc. ‘Ramovė’ of Ontario”. Plakatą nešė dvi lietuvaitės tautiniais rūbais pasipuošusios ir žavingai atrodančios: P. Grigaitytė ir B. Bogušytė. Atidengta sporto mašina A. Daugėnas vežė Joaną Juozaitytę iš Toronto, kuri nepaprastai gražiai atrodė savo tautiniuose rūbuose ir su kaspinu per petį, ant kurio matėsi užrašas “Miss Lithuania”. Jai asistavo dvi vienuolikos metų mergytės su gėlėmis: M. Grigaitė ir V. Butkutė.
Paskui sekė ramovėnų vėliava su šešiolika vyrų rikiuotėje. Visi jie buvo apsirengę tamsiais rūbais su beretėmis, ant kurių ryškiai atsispindėjo tautinių spalvų skydai. Šj paradą dienraštis “The St. Catherines Standard” savo vedamajame aprašė, kaip didžiausių iki šiol buvusių, kurio stebėti 80 tūkstančių žmonių minia susirinko iš viso Nagaros Pusiasalio ir kitų vietovių. Parade dalyvavo 105 grupės iš Toronto, Hamiltono, Buf-falo ir kt. Lietuvių grupei buvo paskirta 72-ra vieta, prie škotų orkestro, kuris palengvino žygiuoti keletu valandų užtrukusioje eisenoje. Mūsų grupei vadovavo J. Alonderis. Tautinių spalvų skydus prie berečių pagamino V. Alonderienė. Jiems už tai reiškiame nuoširdų ačiū.
Skaityti daugiau: Kronika
