Į Laisvę 1970 49 (86)

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1970 49 (86)

LAIŠKAI REDAKCIJAI

Ačiū buvusiam, sėkmės naujam redaktoriui!

“Į Laisvę” redaktorių pasikeitimą skaitytojai pastebėjo ir reiškė gyvas reakcijas. Spausdiname kai kurių laišku ištraukas.

Redakcija

Mielam bičiuliui Leonardui Valiukui, trejus metus redgavusiam ‘‘Į Laisvę” žurnalą, nuoširdžiai dėkojame. Redaktorius išlaikė žurnalą gyvą, įdomų ir aktualų.

Bičiuliai Juozui Kojeliui linkime ištvermės nelengvame redagavimo darbe. Tegul “Į Laisvę” toliau būva aktualus žurnalas ne tik Lietuvių Fronto bičiuliams, bet ir visai lietuvių visuomenei.

JAV ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių Centro Valdyba

Linkiu daug sėkmės “Į Laisvę” redagavimo darbe.

Tikiuosi, kad eilę sekančių metų “Į Laisvę” įneš savo vertingą indėlį. Ypatingai yra svarbu pateikti medžiagos jaunuomenei. Taip pat reikia brandinti visuomenės politinį galvojimą, kad visas jėgas pakreiptų kovai už Lietuvos laisvę, prieš okupanto indoktrinaciją, o ne į ginčus savo tarpe.

Dr. Adolfas Damušis

Detroit, Mich

Sveikatos ir ištvermės. Tegu Dievas padeda.

Dr. Jonas Grinius

Vokietija

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKCIJAI

LIETUVOS BYLOS KĖLIMAS IR GYNIMAS LAISVŲJŲ TARPE

LEONARDAS VALIUKAS

“...‘Mes išsilaikysime šimtą metų’, vienoje Vilniaus kavinėje užsienio lietuviui pasakė studentas. ‘Ar išsilaikysite jūs? Ar jūs jau neprade-date pamiršti, kodėl pasitraukėte iš Lietuvos?’.. .”

(Iš “Veržimasis į koegzistenciją.”, “Į Laisvę”, nr. 47-48/84-85).

Lietuvos pavergėjas turi labai aiškų tikslą ir jo planingai siekia: jis stengiasi visais

būdais ir visomis priemonėmis užliūliuoti laisvąjį pasaulį ir kartu nuslopinti lietuvių išeivių keliamą balsą Lietuvos laisvės reikalu. Geros valios lietuviai, suprasdami savo tremties misiją, turėtų užkirsti kelią tiems komunistų kėslams.

Lietuvių išeivių misija

Lietuva amžių bėgyje nedaug turėjo tikrai šviesių bei saulėtų dienų. Jai teko pakelti šimtus karų, ginant savo laisvę ir nepriklausomybę. Šimtmečiais pačių lietuvių didžia kraujo auka buvo išlaikytas krašto suverenitetas.

Nesigilinant į Lietuvos istorijos tolimą praeitį, prisimintina tik 1918 - 1920 metų nepriklausomybės kovos ir 1941 metų sukilimas prieš komunistinį pavergėją. Lietuviai savanoriai iškovojo Lietuvai laisvę ir nepriklausomybę Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metais, lietuviai partizanai atstatė Lietuvos suverenitetą 1941 metų birželio mėnesio sukilimu. Lietuva ir vėl atgaus laisvę ir nepriklausomybę, ir toje lemiamoje kovoje pagrindinį vaidmenį suvaidins lietuviai krašte. Nėra abejonės, kad ta laisvės diena ateis Lietuvai greičiau, ir ta kova nepareikalaus tiek daug kraujo aukos, jei tik geros valios lietuviai išeiviai pilnai supras savo tremties misiją ir jai nepagailės nei pastangų, nei laiko, nei darbo, nei pinigo.

Skaityti daugiau: LIETUVOS BYLOS KĖLIMAS IR GYNIMAS LAISVŲJŲ TARPE

TARP SVAJONIŲ IR TIKROVĖS

• Apylinkių veiklos problema patyrinėtina studijiniu žvilgsniu • Tarybos sesijos turi reikštis didesniu darbingumu • Rimta kritika Bendruomenes veiklai įvertinti yra reikalinga • ALT-ba gimė su pirmųjų ateivių pagelba • Be tautos užnugario negalima išeivijos tautinė gyvybė

PAŠNEKESYS SU LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBUOTOJAIS

Lietuvių Bendruomenės tikrovės kelią į išsvajotus tikslus lydi laimėjimų džiaugsmas, problemų rūpesčiai ir nesėkmių širdgėla. Apie visa tai pakalbėti “Į Laisvę” redakcija paprašė du JAV LB apylinkių pirmininkus — Joną Žadeikį (Brighton Park apylinkė Čikagoje) ir Balį Graužinį (Santa Monicos apylinkė Kalifornijoje), du apygardų pirmininkus — Igną Medžiuką (Pirmoji-Los Angeles apygarda) ir Joną Jasaitį (Čikagos apygarda), centro valdybos pirmininką Bronių Nainį, tarybos prezidiumo pirmininką dr. Petrą Vileišį ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininką Stasį Barzduką.

Spausdiname redakcijos pasiųstus klausimus ir gautus atsakymus.

Redakcija

— Apylinkės yra Lietuvių Bendruomenės šaknys, įtvirtinančios ją lietuviškame dirvožemyje ir maitinančios dvasiniais bei medžiaginiais syvais.

Kodėl, Jūsų nuomone, šiai pagrindinei LB ląstelei veik visada ir visur pritrūksta kandidatų į vadovybę? Ar yra būdų šį Bendruomenės gyvastingumą stabdantį nenormalumą pataisyti?

KAS ŠALINASI NUO POLITIKOS, TAS ŠALINASI IR NUO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS — Balys Graužinis.

Jonas Žadeikis:

— Tiesa, anksčiau sudaryti apylinkių valdybas buvo daug lengviau. Abejingumas lietuviškiems reikalams, prof. K. Pakšto žodžiais sakant, “suburžuazėjimas”, lengvesnio ir patogesnio gyvenimo vaikymasis apsunkino apylinkių veiklą. Dabartiniai LB apylinkių valdybų nariai, beveik be išimties, dirba keliose organizacijose. Tai pa siaukoję visuomenininkai. Pagaliau, daugel metų dirbant tą patį darbą ir pavargstama. Taip pat dėl to ne kartą kalta spauda ir įvairūs asmeniškumai.

Skaityti daugiau: TARP SVAJONIŲ IR TIKROVĖS

REZOLIUCIJŲ PRAVEDIMO ŽYGIS IR JO PIRMIEJI LAIMĖJIMAI

• Pabaltiečiai išeina prieš rezoliucijų pravedinio žygį • Eugenijus Bartkus pasitraukia iš rezoliucijų pravedimo darbo • Amerikiečiai legislatoriai kovoja už rezoliucijų pravedimą JAV-bių Kongrese, o ALT-bos ir LLK-to žmonės nepajudina nė piršto tuo reikalu • Monagan rezoliucijos (H. Con. Res. 416) istorija • Atstovų Rūmai priima garsiąją H. Con. Res. 416 rezoliuciją • Rezoliucijoms Remti Komiteto 1966 metų darbo įkarštis

Tomai yra tikrai įdomios ir aktualios medžiagos iš garsiosios rezoliucijos (H. Con. Res. 416) Lietuvos bylos reikalu pravedimo JAV-bių Kongrese ir toliau tęsiamo to darbo. “Į Laisvę” žurnalas davė jau porą. kartų eilę momentų iš to milžiniškos apimties užsimojimo ir pirmųjų laimėjimų. Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas Leonardas Valiukas vėl pateikia šviesesnių ar tamsesnių akimirkų iš to kieto ir intensyvaus dešimties metų jo vadovaujamo darbo.

Redakcija

Pabaltiečių komiteto trumparegiškumas

Jei tik kuriuo nors klausimu yra įnešama į JAV-bių Kongresą bent 50 įstatymo projektų (rezoliucijų), legislatoriai (kongresmanai ir senatoriai) žino, kad reikės tuo klausimu tarti žodį ir padaryti neabejotinai teigiamą sprendimą.

Skaityti daugiau: REZOLIUCIJŲ PRAVEDIMO ŽYGIS IR JO PIRMIEJI LAIMĖJIMAI

LIETUVIŠKO RADIJO PROBLEMOS

Radijas kovoje už krašto laisvę yra reikšminga priemonė, tačiau jo sėkmingumas priklauso nuo daugiau sąlygų, negu gali atrodyti. Sėkmingumą pagrindinai sąlygoja techniškas perdavimas, programų laikas ir turinys.

Siunčiamoji stotis turi būti pakankamai stipri, kad ji Lietuvoje būtų patenkinamai girdima. Tai sudaro specialią problemą programoms iš Amerikos, nes tiesioginės transliacijos iš čia Lietuvoje negirdimos. Jos yra pertransliuojamos iš Afrikos, Anglijos ar kito Europos krašto.

Klausytojui taip pat svarbu ir programų laiko patogumas. Maža kas gali radijo klausytis, jei transliacijos vyksta darbo metu. Nepatogios ir tos programos, kurios perduodamos anksti rytą ar vėlai vakare. Reikia jau didelio radijo mėgėjo ar svarbios programos, kad kas specialiai keltųsi iš miego pasiklausyti radijo. Tad, kaip nesunku pastebėti, programos į kitus kraštus siunčiamos tuo metu, kada vietos žmonėms patogiausia klausytis. O tai paprastai esti vakare po darbo. Taip, pav., Amerikos Balsas pirmą programą į Lietuvą transliuoja 18 val. 30 min. ir ją kartoja 20 val. vietos laiku. Iš “Lietuvių Dienose” duodamų skelbimų matome, kad Vatikano bei Madrido radijai savo programas į pavergtą Lietuvą taip pat perduoda vakare. Programų sukoncentravimas maždaug tuo pačiu laiku irgi sudaro problemų, nes pasitaiko, kad jų laikas gali sutapti, kaip, pav., yra įvykę su Vatikano ir Amerikos Balso programomis. Tuomet klausytojas turi vieną pasirinkti, o kitos nebegali girdėti. Lietuviams tai jau yra prabanga.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKO RADIJO PROBLEMOS

KAZYS VEVERSKIS

Ištrauka iš Vlado Ramojaus “Kritusieji už laisvę” II tomo

Kazys Veverskis, Lietuvos Laisvės Armijos kūrėjas ir organizatorius, galėjo būti gimęs maždaug 1912 m. Veliuonos apylinkėje. Jaunystėje piemenavo ir bernavo, tačiau visą laiką jautė šviesos ir mokslo alkį. Susitaupęs truputį pinigų, iškeliavo į Kretingą pas pranciškonus ir ten pradėjo privačiai mokytis. Išlaikęs egzaminus iš 4 kl. kurso, įstojo į pranciškonų gimnazijos 5-tą klasę. Mokėsi labai gerai, o pragyvenimą užsidirbo, padėdamas silpnesniesiems mokiniams.

VLADAS BUTĖNAS - RAMOJUS, knygų autorius - žurnalistas - visuomenininkas, kurio “Kritusieji už laisvę’’ II tomą išleido Į Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Ugdyti, šiame “Į Laisvę” numeryje spausdiname tos knygos ištrauką “Kazys Veverskis” ir recenziją “Krauju rašyti lapai”.

Penktosios klasės mokiniai tuo metu buvo gan jauni, tad gerokai vyresnis (maždaug 22 metų) Kazys klasės draugų buvo pramintas Seniu. Tą vardą jis vėliau naudojo kaip slapyvardį antinacinėje ir antibolševikinėje rezistencijoje.

1936 m. Kazys Veverskis persikėlė į Jurbarko gimnazijos 7 klasę. Pragyvenimą čia irgi užsidirbo korepeticijomis. Už metų persikėlė į Kauną ir brandos atestatą įsigijo “Aušros” berniukų gimnazijoje. Buvo įstojęs į Karo mokyklą, bet jos nebaigė. 1940 m. atvyko studijuoti į Vilniaus universitetą. Tų pačių metų rudenį grįžo į Vilnių, bet jau buvo apsisprendęs bėgti iš rusų pavergtos Lietuvos. Pabėgęs, gyveno Berlyne. Į vokiečių okupuotą Lietuvą grįžo 1941 m. rugpiūčio mėnesį (ne lapkričio, kaip skelbia bolševikiniai šaltiniai). Kovai prieš nacių okupaciją pogrindyje suorganizavo Lietuvos Laisvės Armiją. 1944 m. rudenį pasiliko Lietuvoje raudonosios armijos užnugaryje organizuoti kovos prieš naujus okupantus.

Skaityti daugiau: KAZYS VEVERSKIS

LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

ŽVILGSNIAI Į ĮVYKIUS IR SPAUDĄ

Neveikia vienybės vardan

“Vienybės bet kuria kaina” šalininkai atkakliai tebesiūlo lietuvių visuomenei ir spaudai mūsų veiksnių veikla nesidomėti, nereikšti savo nuomonės (ypač, saugok Dieve, kritiškos), ir vienybę padaryti aukščiausiu mūsų visuomeninės veiklos idealu. Visas domėjimasis turįs reikštis piniginės atidarymu, kilnius tikslus turinčių minėjimų lankymu ir pagarbos dažnai nieką neatstovaujantiems vadams reiškimu.

“Į Laisvę” žurnalas tuo klausimu savo vedamajame (žiūr. Nr. 47-48) pareiškė skirtingą nuomonę:

“Visuomenė turi teisę ir pareigą reikalauti iš veiksnių veiklos planų, pačios veiklos ir darbų ataskaitos. Tik politiškai apatiška, kultūriškai nesubrendusi ir idėjiškai nusigyvenusi visuomenė nesidomi darbais tų, kuriems vadovybė patikėta demokratiško proceso keliu ar kurie savanoriškai pasišovę stovėti tos visuomenės priekyje ir jai atstovauti”.

Skaityti daugiau: LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

AŠTUNTASIS ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESAS

DIDIEJI ĮVYKIAI

Jo šviesuliai ir šešėliai

Aštuntasis Ateitininkų Federacijos kongresas, pradėtas 1970 m. rugpiūčio 30 prieškongresine ideologine stovykla Dainavoje, rugsėjo 4 buvo perkeltas į Čikagą ir baigtas rugsėjo 7. Jis buvo skirtas atžymėti Ateitininkijos 60 m. veiklos sukakčiai ir atsakyti į aštriausią laiko grsėmę, kuri išeivijos jaunime reiškiasi nureligėjimo ir nutautėjimo formomis.

Jaunimo sąjūdis

Visas Vakarų pasaulis išgyvena savotišką jaunimo kunkuliavimą, atsigręžimą prieš tradicijas, beprincipinės laisvės pabrėžimą bei demonstravimą prieš viską, išskyrus savo pasimetimą gyvenimo kelyje. Ateitininkams tos nuotaikos rūpi (bent turėtų rūpėti. — Red.), nes Ateities sąjūdis iš esmės yra jaunimo sąjūdis. Toks jis buvo pradžioje, kai prasidėjo prieš 60 metų, toks išliko ir dabar. Atsijauninimą pademonstravo ir šis kongresas, į Ateitininkų Federacijos tarybą išrinkęs didžia persvara jaunosios kartos žmones, kurie prisiėmė atsakomybę už tolimesnį ateitininkijos idealų nešimą į lietuvių tautą — šiuo metu išeivijoje ir vėliau išlaisvintoje Lietuvoje.

VIII ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESO RENGIMO KOMITETAS - (iš kairės) Algis Žukauskas, dr. Petras Kisielius (pirm.) ir Juozas Paškus.

Sunkiausiose situacijose ateitininkai savo idealams liko ištikimi, tad ir dabartinė ateitininkų generacija savo įsipareigojimuose garbingai ištesės.

Skaityti daugiau: AŠTUNTASIS ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESAS

SEPTYNIOLIKTOJI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJE

Septynioliktoji Lietuviškųjų studijų savaitė šiais 1970 metais įvyko liepos 19-26 d. Katalikų akademijos patalpose Stuttgarte - Hohenheime. Ją ruošė visos Lietuvių Bendruomenės Vokietijoj globojamos kultūrinės organizacijos, tarp kurių ELF Bičiuliai buvo iniciatyvinis sambūris. Dalyvius sudarė 10-ties kraštų lietuviai, kurių per visą savaitę buvo 130 asmenų. Daugiausia jų buvo atvykę iš Vokietijos ir nemažas skaičius iš JAV-bių. Iš Amerikos ypač gražus būrelis susidarė studentų, kurie maloniai pasirodė Tėvynės valandos programoj, vadovaujamoj M. Saulaitytės. Tarp savaitės svečių pažymėtini: vyskupas dr. A. Deksnys, prof. V. Marijošius (iš JAV), prof. P. Rabikauskas (iš Romos), dr. A. Gerutis (iš Šveicarijos), dr. P. Karvelis, Norkaičiai (senj. ir junj.), J. Glemža ir kiti iš Vokietijos.

Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, buvo organizacijų posėdžiai, naujesnių knygų parodėlė, lietuviškų filmų demonstravimas, jaunimo linksmavakariai, šeštadienio koncertas, tačiau tai buvo daugiau ar mažiau priedai prie esminės dalies, kurią sudarė paskaitos ir po jų ėjusios diskusijos. Nors šią studijinę dalį moderatorius paprastai pradeda organizuoti nuo pusės metų, tačiau joj vis tiek kartais pasitaiko netikėtinumų paskutinę valandą. Šitaip atsitiko ir šią savaitę.

ŽVILGSNIAI ŽEMYN NEREIŠKIA PESIMIZMO dėl lietuvių jaunimo ateities — A. Grinienė (Vak. Vokietija) ir M. Saulaitytė (JAV-bės).

PRISIMENATE MŪSŲ DISKUSIJAS PRIEŠ 20 METŲ? — dr. J. Grinius ir dr. P. Karvelis (Vakarų Vokietija).

Skaityti daugiau: SEPTYNIOLIKTOJI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJE

KRAUJU RAŠYTI PUPSLAPIAI

KNYGOS

Tautų laisvės kovos visada rašomos krauju. Mūsų tautai, iš seno įstrigusiai tarp germanų ir slavų, daugiau ne kuriai kitai Europos tautų buvo lemta savą istoriją rašyti kaip tik nuolat bevilgančiu savo žemę tautos krauju, nes lietuvis niekados nesutiko būti nei vokiečių ordino, nei slavų bei totorių vergu. Ir kai tauta kovose gerokai išvargo, kai daugiau už kitas ilgų šimtmečių kovose nukraujavo ir pateko caristinei Rusijai, tai Rusijai, kuri tik todėl tegalėjo susidaryti ir išaugti, kad Lietuva nuolat triuškino totorius ir palaužė vokiečių ordiną. Bet ir Rusijos paglemžta Lietuva nesutiko vergauti: trys sukilimai, kova už lotynišką raidę ir Vakarų kultūrą, 1905 m. sąjūdis, vėliau gausūs savanoriai liudyte liudijo, kad lietuvis nesutinka su vergo dalia ir nori būti laisvas ir tik laisvas. Tuo laisvės trokštančiųjų krauju atstatėme nepriklausomą valstybę, nors ir ne tokiomis sienomis, kokių norėjome; bet tai buvo branduolys, prie kurio su laiku būtų prisiglaudę ir kiti mūsiškiai. Deja, laisve neteko ilgai džiaugtis — 1940 lietuvių tauta buvo prievarta pajungta tarnauti tai pačiai, dabar jau sovietinei, Maskolijai. Bet netekusi laisvės tauta 1941.VI.23 prabilo tokiu sukilimu, kuris vėl visam pasauliui pasakė, kokia kaina lietuvis siekė ir siekia laisvės. Vėliau vokiečių okupacija ir krauju mokama rezistencija, vėl naujos ir besąlyginės bei beviltiškos kovos diena, kurios metu nebeapskaičiuojamai daug nutekėjo laisvės trokštančiųjų kraujo. Tai buvo beviltiškiausia kova — laisvas pasirinkimas mirti, tai nauji Pilėnai. Ir ne vienos kurios pilies Pilėnai, bet viso krašto ir visos tautos, su naujais Margiais, kaip Juozas Lukša, Julijonas Būtėnas, Kazys Veverskis, Adolfas Eidimtas ir daugelis kitų. Senuosius Pilėnus trumpai aprašė vokiečių kronistas, tačiau ne daug daugiau žinome šiandien ir apie šių dienų Pilėnus, nes teturime vienintelio šios kovos dalyvio rašytus atsiminimus. Tai J. Daumanto - Lukšos PARTIZANAI, kurie, ir tai tik iš dalies, tepraskleidžia mums šios didžios ir beviltiškos kovos mažytę iškarpą — Užnemunės krašto kovas. Antra, ir šie jo atsiminimai rašyti labai sučiauptomis lūpomis, nes kovos tebedegė visos Lietuvos Pilėnų gaisrais ir tebuvo galima rašyti tik apie mirusius bei sudegusius pilėniečius...

Skaityti daugiau: KRAUJU RAŠYTI PUPSLAPIAI

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Vladas Ramojus, KRITUSIEJI UŽ LAISVĘ, II tomas, Į Laisvę Fondo Lietuviškai Kultūrai Ugdyti leidinys Nr. 9, 1969 m. Spaudė pranciškonų spaustuvė, 910 Willoughby Avenue, Brooklyn, N. Y. 11221. Dailininkas — Pr. Lapė. 195 psl.; kaina nepažymėta.

Andrius Norimas, BE NAMŲ, premijuota istorinė apysaka jaunimui. JAV LB Kultūros Fondo leidinys Nr. 42. Spaudė Draugo spaustuvė, 4545 W. 63rd Street, Chicago, Ill. Viršelį - aplanką piešė autorius; 200 p., kaina 3.50 dol.

Aloyzas Baronas, IŠDŽIŪVUSI LANKA, novelės, išleido lietuviškos Knygos Klubas, 1970 m. Spaudė Draugo spaustuvė, 4545 W. 63rd St., Chicago, Illinois 60629. 234 ps., aplanką piešė Kazys Veselka, kaina 4.50 dol.

Birutė Pukelevičiūtė, RUGSĖJO ŠEŠTADIENIS, premijuotas romanas, išleido Lietuviškos Knygos Klubas, 1970 m., spausdino Draugo spaustuvė, 4545 W. 63rd Street, Chicago, Illinois 60629; viršelis ir vinjetės — Kazys Veselka; 237 p., kaina 5.00 dol.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

VEDAMIEJI

TĘSTINAS LB INFORMACIJOS KOMISIJOS PRADĖTAS DARBAS

JAV-bių LB centro valdyba, vadovaujama Broniaus Nainio, baigė savo kadenciją. Turime JAV-bių LB naują tarybą, kuri jau sudarė savo vyriausius organus: centro valdybą ir tarybos prezidiumą.

Broniaus Nainio vadovaujama LB centro valdyba buvo ir judri, ir darbšti, ir sumani, ir nestokojanti naujų minčių ir planų, ir pajėgi tuos planus įgyvendinti bei realizuoti. Tos centro valdybos vienas iš drąsiausių ir tiksliausių žingsnių buvo informacijos komisijos suformavimas ir jos darbų finansavimas. Veikusi informacijos komisija užvertė savo knygos lapus kartu su Broniaus Nainio vadovauta JAV-bių LB centro valdyba.

Mūsų veiksniai (VLIK-as ir ALT-ba) turėtų, būti pagrindiniai informacijos centrai. Nė vienas iš jų iki šiol nėra rimčiau pajudėjęs svetimųjų, informavimo lietuvių ir Lietuvos bylos reikalu. To darbo ėmėsi JAV-bių LB centro valdybos suformuota informacijos komisija.

JAV-bių, LB informacijos komisija padarė tikrai gerą pradžią. Mūsų veiksniai balsiai kalbėjo apie aukas Lietuvos vadavimo darbui, o LB informacijos komisija dirbo. 1970 metų pirmųjų šešerių mėnesių laikotarpyje Lietuvos bylos reikalas nuskambėjo amerikiečių spaudos puslapiuose ir amerikiečių radijo ir televizijos programose žymiai garsiau, negu kad bet kada praeityje. Lietuvos bylos reikalas buvo pajudintas tinkama linkme ir JAV-bių Kongrese. Apie visus JAV-bių LB informacijos komisijos atliktus darbus ir atsiektus laimėjimus išsamiai informavo ir pasisakė objektyvioji lietuvių spauda.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI