_files/I-Laisve-1986-96(133)-1.jpg)
T U R I N Y S
Vedamosios mintys ................................................... 2
Adolfas Damušis — 1941 metų sukilimo reikšmė ........................ 4
Skaitytojų žodis .................................................... 6
Algimantas P. Gureckas — Išryškintas JAV nusistatymas dėl Jaltos .... 8
P. Algis Raulinaitis — Didėjančios problemos ir mažėjantis pajėgumas 14
Kazys Ėringis — Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje ........ 19
Juozas Kojelis — Dvigubas evidencijos dėsnis........................ 27
Bronius Nainys — šventasis, kardinolas ir Vilniaus arkivyskupija ... 35
A. Lembergas — Vengro svajonė: „susuominti" Rytų Europą ............ 40
Tadas G. Dabšys — Sužinokime, kodėl mes veikiame ................... 43
Mykolas Naujokaitis — Ko siekti ir kam koncentruotis? .............. 46
Aleksandras Mauragis — Ateities pasaulio kosmopolitizmas ........... 49
Atsiliepiant į laiko problemas ..................................... 53
20 literatūros vakarų Los Angeles .................................. 56
Paulius Jurkus — Vakaro žiburėlis (eil.) ........................... 58
Atgarsiai: (g) — Dainava ir Verona ................................. 61
N. Balčiūnienė — Žvilgsnis į LFB stovyklas ......................... 63
A. M. — V Mokslo ir Kūrybos simpoziumas ............................ 65
Iš spaudos ......................................................... 67
Vardai ir įvykiai .................................................. 69
Pas bičiulius ...................................................... 71
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1986 96(133)
PERIMANT ESTAFETĖS LAZDELĘ
Kai su šiuo numeriu pradedu ,,I Laisvę" redaktoriaus pareigas, jos atrodo man lyg estafetės lazdelė, perduodama iš rankų į rankas ilgų distancijų bėgimo stadione. Toji estafetės lazdelė— ,,Į Laisvę" — buvo išnešta anomis lemtingomis dienomis iš Lietuvos ir jau daugelį metų ji nešama svetimose išeivjos žemėse. Nešame jų visi, ir skaitytojai, ir bendradarbiai, ir redaktoriai. Visi dėl jos sielojamės, visi ryžtamės ją grąžinti vėl į ten, iš kur ji iškeliavo. Ir tai būtų mūsų atsakymas skaitytojui Gintautui Kaminskui iš Australijos, kuris šio numerio laiškų skyriuje klausia: „Įdomu, ar ,,Į Laisvę" bus leidžiama, kai grįšime į nepriklausomą Lietuvą?". Taip, bičiuli Gintautai, visų mūsų pastangomis, anksčiau ar vėliau, ,,Į Laisvę" vėl grįš į laisvę Tėvynėje.
Pradedant būtinai noriu padėkoti bič. Vaciui Rociūnui, iš kurio man tenka perimti redaktoriaus pareigas, už jo pagalbą ir patarimus. Esu taip pat dėkingas ir visiems bendradarbiams, kurie savo straipsniais ir talka jau spėjo prisidėti prie šio numerio, arba tiems, kurie pažadėjo prisiųsti medžiagos kitiems numeriams. Nuo jūsų visų, mieli bendradarbiai, priklausys ,,Į Laisvę" ateitis, joje spausdinamos mintys bei idėjos.
Redakcija visada reikalinga glaudaus ryšio su skaitytojais, tad skaitytojų sugestijos, kritika ir laiškai bei atsiliepimai bus maloniai laukiami.
Skaityti daugiau: VEDAMIEJI
Pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940. VI. 15—1941. VI. 22) sukilimas buvo ruošiamas su tikslu pasauliui paskelbti lietuvių tautos valią savarankiškai tvarkytis savoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.
Spontaniškai sukilo visa lietuvių tauta, nutraukdama su Sovietų Sąjunga prievarta jai užkrautus ryšius ir duodama atkirtį terorui, žudynėms, masiniam šeimų išgabenimui į Gulago koncentracijos stovyklas. Tokiu būdu didele dalimi sukilimas kartu buvo lietuvių tautos teisingo pasipiktinimo veiksmas.
Antrojo Pasaulinio karo eigoje, vėliau po sukilimo, išryškėjo jo abiejų Lietuvos okupantų, bolševikų ir nacių, tikrieji tikslai mažųjų kaimyninių valstybių atžvilgiu. Stalinas skelbė, kad mažosios kaimyninės valstybės turi surišti savo likimą su didžiąja galybe ir tame ryšyje negali kelti teisėtumo ar neteisėtumo klausimų. Mažųjų neutraliteto politika esanti ne kas kita kaip savižudybė.
Skaityti daugiau: 1941 METŲ SUKILIMO REIKŠMĖ
Dar dėl Lino Kojelio straipsnio
Lino Kojelio straipsnyje (JL, Nr. 94-131) paminėtieji Vienuolio-Žukausko,, Užkeiktieji vienuoliai" yra visai laiku prisiminti. Ką gali patriotinė visuomenė (Vlike, Alte ar Bendruomenėje) padaryti, kai vieni užkeikti ar prakeikti,,vienuoliai" kviečia okupanto statytinių atrinktus vad.,,kultūrininkus" mus pamokyti patriotizmo, o kiti, atsidėkodami už okupanto atspausdintas ten jų ,,lyrikas", juos čia pristatydami perdėtai išgirta ir net verčia susirinkusią publiką atsistoti ir kelti ovacijas!? Viskas kaip po 1940.6.15... Kas sako, kad istorija nesikartoja?
J. Vaičjurgis
Dorchester, Ma.
Juozas Vitėnas yra geras mano bičiulis. Abu Vitėnai yra puikūs ir vaišingi žmonės. Rezoliucijų žygio metu labai dažnai tekdavo vykti į Vašingtoną ir ne vieną kartą pabuvoti vaišingoje Vitėnų šeimoje. Apie 30 metų Juozas Vitėnas išdirbo ,,Voice of America" tarnyboje. Išėjęs pensijon pasidarė didelis Vliko gynėjas.
Nėra jokia paslaptis, kad Vlikas yra tapęs ,,popierine" organizacija. Kai kurie taip vadinamų politinių vienetų nebeturi net pakankamai narių (trijų!) pasiųsti į metinius suvažiavimus ar kongresus. Vadovybė stokoja sumanesnių protų. Vlikas niekad neišeina su didesniais užsimojimais ar apčiuopiamesniais planais. Leidžia biuletenius. Tie visi biuleteniai yra bereikšmiai, nes niekas jais nesinaudoja (ypač angliškai kalbančiuose kraštuose). Jei vadovybė pati nieko geresnio negali sugalvoti, gali pasikviesti talkos iš kitų grupių. Lietuvių tarpe dar turime šviesesnių protų!
Būtų įdomu sužinoti iš Juozo Vitėno, kokie gi yra Vliko planai ir atliekami darbai?
Lietuvių tarpe politinio darbo ekspertus galima suskaityti beveik ant vienos rankos pirštų. Linas Kojelis yra tikrai vienas iš jų. Jo kalba Veronoje buvo pozityvi, nors jos tikslas ir nebuvo pateikti detalų politinės veiklos planą.
Leonardas Valiukas
Los Angeles, Ca.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
ALGIMANTAS P. GURECKAS
Prezidentas Reaganas 1985 rugpjūčio 17 d. pasirašė Kongreso priimtą Užsienio reikalų autorizacijos aktą, kuris jo parašu tapo įstatymu. Tarp daugelio kitų dalykų, vienas šio įstatymo skyrius išreiškia Jungtinių Amerikos Valstybių oficialų nusistatymą Jaltos susitarimų atžvilgiu. Štai jo pilnas tekstas:
804 Skyrius — Nusistatymas dėl Jaltos susitarimo taikymo
(a) Konstavimai.— Kongresas randa, kad —
(1) Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinių Valstybių, Britanijos ir Sovietų
Sąjungos atstovai dalyvavo sudarant susitarimus, kurie lietė kitas Europos tautas ir valstybes;
(2) Sovietų Sąjunga nesilaikė 1945 m. Jaltos susitarime prisiimtų
įsipareigojimų garantuoti laisvus rinkimus susitarimo liečiamuose kraštuose, ypač pažado ,,kaip galima greičiau laisvais rinkimais sudaryti vyriausybes, atitinkančias žmonių valią ir palengvinti, kur būtų reikalinga, tokių rinkimų įvykdymą",
(3) po 1945 m. daugeliu atvejų Vidurio ir Rytų Europos tautos įrodė savo stiprų troškimą atgauti valstybinę nepriklausomybę ir apsisprendimą, įskaitant ginkluotą pasipriešinimą prieš sovietų prievarta įvykdytą Baltijos respublikų užėmimą ir pasipriešinimą Ukrainoj taip pat Vokietijos Demokratinėj Respublikoj 1953 m., Vengrijoj 1956 m., Čekoslovakijoj 1968 m. ir Lenkijoj 1956, 1970 ir po 1980 m.;
(4) yra tinkama, kad Jungtinės Valstybės išreikštų savo tautos viltis, kad Vidurio ir Rytų Europos tautoms būtų sudaryta galimybė be sovietų trukdymo vykdyti savo valstybinį suverenumą ir apsisprendimą;
(5) yra tinkama, kad Jungtinės Valstybės atmestų bet kokį aiškinimą ar pritaikymą, pagal kurį 1945 m. Jaltos vykdomojo susitarimo pasekoje Jungtinės Valstybės esą priimančios ir pripažįstančios sovietų viešpatavimą Rytų Europos kraštuose.
Skaityti daugiau: IŠRYŠKINTAS JAV NUSISTATYMAS DĖL JALTOS
,,Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė".
Ps 45/46/
Lietuvių tauta, dėkodama Dievui už jo suteiktą malonę, šventu krikštu trimis tarpsniais (1251, 1387 ir 1413 m.) įsijungusi į krikščioniškų tautų tarpą, sovietų okupuotoje Lietuvoje ir išeivijoje 1987 metais švenčia krikščionybės 600 metų sukaktį, kuria siekiama:
1. IŠKELTI krikščionybę kaip didžiąją dvasinę vertybę, jos lemiamą vaidmenį lietuvių tautos istorijoje, jos įtaką tautos kultūrai, mokslui, doriniam gyvenimui bei jos tapimą didžiąja tautos atrama sutemų laikotarpiais.
2. ŽADINTI dvasinį atsinaujinimą, pagilinti savo kriškčioniškąjį tikėjimą, sustiprinti lietuvių dvasines pajėgas.
3. PUOSELĖTI glaudesnę jungtį su Lietuvos tikinčiaisiais, kovojančiais už savo krikščioniškąjį tikėjimą bei laisvę; atkreipti laisvojo pasaulio dėmesį į jų būklę bei didesne moraline pagalba stiprinti Lietuvos Bažnyčios ir lietuvių tautos viltį.
1985 metų LFB studijų ir poilsio savaitėje, Dainavoje, kurios pagrindinė tema buvo „Žvilgsnis į išeiviją", vieną popietę įvyko pokalbis — simpoziumas tema „Realus žvilgsnis į dar išlikusias išeivijos jėgas". Vienas iš tuo klausimu pagrindinių kalbėtojų buvo P. Algis Raulinaitis, teisininkas, buvęs ilgametis LFB tarybos pirmininkas, dabar jos narys, vienos didelės amerikiečių firmos viceprezidentas ir iždininkas. Savo paskaitoje jis nagrinėjo šiuos klausimus: bendrai, koks dabar mūsų pajėgumas; ką retėjančiomis jėgomis dar būtų galima padaryti; ar viską mums reikia daryti; jei ne, tai kurią veiklą galima nurašyti; gal reikalinga kaip nors kitaip persiorganizuoti. Čia ir spausdiname jo paskaitą.
P. ALGIS RAULINAITIS
Uždavinys tokią temą panagrinėti yra gan didelis, ypač neturint pakankamai atitinkamų duomenų ir statistikos. Su statistikos pagalba beveik viską galima įrodyti arba paneigti. Bandant atsakyti į klausimą „ką retėjančiomis jėgomis dar būtų galima padaryti?", nagrinėkime jį kartu su pirmuoju punktu, būtent „bendrai, koks dabar mūsų pajėgumas?". Neturėdamas po ranka kitų statistinių davinių, bandžiau palyginti JAV LB tarybos rinkiminius davinius — 1985 ir 1964 metų.
Per tą dvidešimtmetį renkamų atstovų skaičius pakilo nuo 31 iki 60. Galima tai pavadinti pajėgumo pakilimu. Bet 1964 metais daugiausiai balsų gavęs kandidatas gavo 1,883 balsus, o 1985 metais jau tik 1,188 balsus. 1964 metais buvo 7,566 balsuotojai, o 1985 metais — 6,796.
Įdomus yra statistinis žvilgsnis į atstovų amžių:
|
|
1985
|
1964
|
|
Atstovų amžius
|
Viso
|
%
|
Viso
|
%
|
|
Iki 40 metų
|
19
|
31.67
|
7
|
22.58
|
|
Nuo 40 iki 50 metų
|
16
|
26.67
|
11
|
35.48
|
|
Virš 50 metų
|
25
|
41.66
|
13
|
41.94
|
|
Viso
|
60
|
100.00
|
31
|
100.00
|
1985 metais vidutinis atstovo amžius 46.9 metų, palyginus su 48 metais 1964 metais. Jeigu pasirinksime 50 metų kaip ribą, tai tarybos sudėtis, galima sakyti, nepasikeitė. Ir 1964 metais ir 1985 metais 56% žemiau 50 metų, o 42% jau peržengę tų ribą. Atseit, arba mes nepasenome, arba mūsų eilės vis dėl to pasipildė jaunesniais.
Skaityti daugiau: DIDĖJANČIOS PROBLEMOS IR MAŽĖJANTIS PAJĖGUMAS
DR. KAZYS ĖRINGIS
Tęsinys iš praeito numerio
Per Europos politinę prizmę
Privalome sumaniau ir apdairiau veikti ne tik Jungtinėse Tautose, bet ir daug kur kitur. Pabaltiečių, taigi ir lietuvių, politinės organizacijos nesirūpina europinės politikos laukais. Jos neturi sukūrusios Europos politinės koncepcijos, pagrįstos ideologiniais principais. Mūsų intelektualinėms pajėgoms, besiruošiančioms politiniam darbui arba tą darbą jau dirbančioms, visuomet būtų naudinga žvelgti į tėvų kraštą per Europos politinę prizmę, per laisvųjų Vakarų Europos kraštų politinės saviraiškos klodus. Bet vidurinioji išeivių karta ir jaunimas tuo visai nesirūpina.
Labai sveikintina, kad lietuvių išeivijos jaunimas gali tęsti ir tęsia taurias tautinės skautijos ir ateitininkuos tradicijas. Deja, ideologiškai išlikdamos patenkinamai gerame lygyje, tos abi jaunimo (o taip pat ir sendraugių ar akademikų filisterių) organizacijos, neturėdamos valstybės ir konkrečių normalaus valstybinio .gyvenimo tikslų, slenkant dešimtmečiams, išeivijoje savaip įstrigo apolitiškumo akligatviuose. Pirmapradžių
apolitiškumo priežasčių reikia ieškoti žymiai anksčiau, dar nepriklausomoje Lietuvoje. Ir jų reikia ieškoti ne tik politinės valdžios nuostatuose. Reikia atsiminti, kad vieni iš ankstyviausių ir įtakingiausių tuometinių ateitininkijos ir ypač skautijos ideologų neskatino akademinio jaunimo jungtis į politinį darbą. Gal tai ir buvo teisinga gyvenant normalaus valstybinio gyvenimo sąlygomis, bet mūsų sankirčio su priešu valandoje ir išeivijos metuose reikalai turėjo klostytis kitaip, būtent kovingesnės politinės rezistencijos linkme.
Skaityti daugiau: POLITINĖS REZISTENCIJOS BŪTINYBĖ IŠEIVIJOJE
išeivijos bendravime su Lietuvos lietuviais
JUOZAS KOJELIS
Filosofas ir klasikinis filologas Vladimiras Šilkarskis, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus u-tų profesorius, savo paskaitose apie „Ilijadą" naudojo „dvigubos evidencijos dėsnio" terminą. „Dviguba evidencija" Šilkarskis vadino Homero naudojamą Trojos karo vaizdavimo būdą. Iš vienos pusės, patys graikai ir trojėnai į karo įvykius prie Trojos sienų žiūrėjo ir juos matė kaip natūraliai besivystančią karo eigą. Tačiau iš tikrųjų Trojos karo drama vyksta ne tik prie Trojos miesto sienų, „llijados" epo autorius skaitytojui parodo ir kitą tikrovinę pusę: Olimpo kalną su Olimpo dievais. Čia daromi tikrieji karo įvykių eigą lemią sprendimai. Bet gi kovoją graikai ir trojiečiai tos antrosios plotmės nemato. Jiems atrodo, kad sėkmės ir nesėkmės yra jų pačių pastangų, drąsos ir strategijos išdavos.
_files/I-Laisve-1986-96(133)-4.jpg)
Juozas Kojelis skaito paskaitą ,,Dvigubas evidenciįos dėsnis". Sėdi moderatorius Rimtautas Dabšys ir koreferentė dr. Jūratė Izokaitytė.
Koks ryšys yra tarp Trojos karo ir išeivijos bendravimo su Lietuvos lietuviais? Ryšys yra. Tiesa, Lietuva nėra apgulta, bet priešo pavergta. Apgulti ir laisvieji lietuviai. Priešas siekia eliminuoti laisvuosius, kurie yra išvengę jų fizinės kontrolės. Pradžioje jie bandė fiziškai paimti laisvuosius baltus į savo rankas, o tam nepasisekus, pasiūlė iš paviršiaus labai patrauklią „kultūrinių ryšių" idėją. Ta pati strategijos kaita vyko santykiuose ir su kitomis į tremtį pasitraukusiomis tautinėmis grupėmis. Tačiau visose tos strategijos fazėse, išskyrus pirmąją, kalbant apie lietuvius tremtinius, buvo gundoma patriotiniu masalu: buvo bandoma sukelti įspūdį, kad anksčiau „grįžimas į tėvynę" ir vėliau „kultūrinių ryšių su kraštu" palaikymas neš palaimą Lietuvai, Lietuvos žmonėms, lietuvių kultūrai ir pačiai išeivijai. Taip pat buvo vaizduojama, kad visa ta iniciatyva ateinanti iš pačių lietuvių Lietuvoje. Tikrovėje gi visa iniciatyva pradėta ir strategija buvo ir tebėra vystoma sovietiniame Olimpe, Maskvoje, specialiame KGB skyriuje.
Skaityti daugiau: DVIGUBAS EVIDENCIJOS DĖSNIS
BRONIUS NAINYS
Bronius Nainys, „Pasaulio lietuvio" redaktorius, buvęs 1984-1985 LFB Centro valdybos pirmininku, šias savo mintis išdėstė Čikagos LFB sambūrio susirinkime, 1986 vasario 9.
Besirūpindami savo tautos likimu ir siekdami jai laisvės bei valstybinės nepriklausomybės, mes kovojame su tiems mūsų siekiams prieštaraujančiais, ieškome pagalbos pas jiems pritariančius, į savo pusę stengiamės palenkti neutralius arba iš viso tais mūsų reikalais nesidominčius. Dėl tų visų tikslų dažniausiai mes sutariame, tik retkarčiais išsiskiriame dėl metodų, nors ir tai daugiau dėl, galima sakyt, ,,politinių išskaičiavimų" negu dėl tų metodų esmės. Visi iki vieno kovojame su dabartiniu okupantu-komunistine Sovietų Sąjunga, kovojome su nacių Vokietija, tvirtai prieštaravome lenkams, užgrobusiems mūsų sostinę ir trečdalį Lietuvos žemių. Ta mūsų kova su kitomis tautomis ir buvo, ir tebėra už mūsų tautos interesus. Kovodami nė vienas neabejojame, kad mums reikia laisvės ir kad reikia jos dabar, kad jai siekti laikas visada patogus, visada toks pat, ir uoliai dabojame, kad laisvei atgauti nepražiopsotumėm nė menkiausios progos.
Tačiau kažkaip kitaip reikalai pradeda klostytis, kai tie mūsų laisvės siekiai garsiau pradeda skambėti Vatikano koridoriuose, reikšdami pageidavimą mums naudingesnio ar bent palankesnio sprendimo. Ir jau pasitaiko, kad dėl to mūsų nuomonės pradeda ryškiau ir aštriau išsiskirti. Prisimenu, kai tuoj po Antrojo pasaulinio karo pabaigos viena po kitos Vakarų valstybės pradėjo uždarinėti mūsų atstovybes. Kaip mokėdami, mes prieš tokius veiksmus protestavome. Neišsiskyrė mūsų nuomonės, kai visi garsiai reiškėm protestus prieš Brazilijos vyriausybę, uždarančią mūsų atstovybę, tačiau net gerokai pradėjome nesutarti dėl protestų Vatikanui, užsimojusiam nebepripažinti mūsų atstovybės. Kai vieni viešai prieš tokį Vatikano užmojį protestavom, tai kiti net piktokai skelbėm, kad prieš popiežiaus vadovaujamą valstybę protestuoti negalima.
Skaityti daugiau: ŠVENTASIS, KARDINOLAS IR VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA
VENGRO SVAJONĖ:
Ciuriche šių metų pradžioje buvo įteikta europinė esė premija vengrui sociologui ir rašytojui Gyorgy Konradui. Jis laikomas šiuo metu Budapešto intelektualinės opozicijos įkvėpėju. Jis kalba švelniai, meistriškai valdo žodį, ironizuodamas ir sklaidydamas iliuzijas moka sužadinti viltį, mėgsta pasvajoti ir aštriu žvilgsniu perskrosti tikrove.
Premijos įteikimo proga su Konradu kalbėjosi Ciuricho savaitraščio ,,Die Weltwoche" bendradarbis Sebastian Speichas apie raidos galimybes Rytų Europoje. Konradas teigia, kad šiandieninė Vengrija, Čekoslovakija ir Lenkija ilgisi vadinamo „susuominimo'', tai yra, norėtų atsidurti Suomijos padėtyje. Vakariečiams toks noras atrodo ir juokingas, ir siaubingas, sakė šveicaras. O vengrams tai reikštų aukštesnę pakopą, atsakė Konradas. Be to, faktiška Suomijos padėtis ne tokia siaubinga. Suomija gerai demokratiškai tvarkosi, leidžia piliečiams naudotis plačiomis teisėmis, netgi turi ūkiškos naudos iš savo santykių su Sovietų Sąjunga. Rytų Europos valstybėms būtų visai nebloga tolimesnėje, o gal ir nelabai tolimoje ateityje, pasiekti daugiau visuomeninio įvairumo ir ypatingą geografinę padėtį atitinkančio ūkinio bendradarbiavimo.
Skaityti daugiau: „SUSUOMINTI" RYTŲ EUROPĄ
TADAS GINTAUTAS DABŠYS
_files/I-Laisve-1986-96(133)-6.jpg)
Stud. Tadas Gintautas Dabšys,
Los Angeles, Ca., yra JAV LB Tarybos narys, PLJ sąjungos vicepirmininkas, Liet. studentų d-jos Californijos u-te pirm., LB Vakarų apygardos valdybos narys, Tautinių šokių grupės „Spindulys” seniūnas; jo rašiniai pasirodo Californijos u-to (UCLA) dienraštyje „UCLA Daily Bruin”. Čia spausdinamos jo mintys, pareikštos šių metų Los Angeles politinio savaitgalio simpoziume.
„Jaunimas, — tai mūsų ateitis", dažnai girdime su pasididžiavimu tariamu posakį. Iš tikro jaunimas gan gerai veikia, bet ta ateitimi reikėtų suabejoti, pamačius veikiančiųjų skaičius. Kiek bus tos lietuviškos ateities, kai aktyvių veikėjų, galima sakyti, yra tik nedidelė saujelė. Dar nemaža jaunimo dalyvauja kongresuose, susirinkimuose, sueigose. Bet dažnai tik pasyviais stebėtojais. Kur dingsta mūsų jaunimas, bet kur dingsta ir vyresnieji? 1980 m. gyventojų surašyme apie 800,000 Amerikos žmonių pasisakė esą lietuvių kilmės. Vien studentų amžiaus jaunimo turėtų būti dešimtimis tūkstančių. Kur jie, jei net trūksta jaunų lietuvių sudaryti JAV Jaunimo sąjungos centro valdybą. Kodėl taip įvykę?
Kas neša atsakomybę už dvasinį jauno žmogaus lietuvišką suformavimą, kad jis pats ne tik siektų išlaikyti lietuvybę, bet ją puoselėtų ir sekančią kartą, savo vaikus, lietuviškai auklėtų?
Skaityti daugiau: SUŽINOKIME, KODĖL MES VEIKIAME
MYKOLAS NAUJOKAITIS
Lino Kojelio kelias į Amerikos politiką ir jo lietuviškieji rūpesčiai
,,Į Laisvę" 1985 gruodžio mėn. n-ryje Juozas Vitėnas kritikuoja Lino Kojelio straipsnį, paskelbtą ,,Į Laisvę" ankstyvesniame numeryje. Čia spausdiname Tautos Fondo — Vliko įgaliotinio Kalifornijoje Mykolo Naujokaičio žodį, kurį jis tarė 1986 vasario 16 d., Linui Kojeliui lankantis Los Angeles kaip pagrindiniam Nepriklausomybės šventės minėjimo paskaitininkui. Mykolas Naujokaitis, skautų veikėjas, pirmosios bolševikų okupacijos metu atlikęs labai rizikingus rezistencijos žygius, L. Kojelio mintis vertina teigiamai ir truputį skirtingai negu Juozas Vitėnas. (Red.)
Mūsų Vasario 16-sios paskaitininkas Linas Kojelis grįžo šiandien į savo gimtąjį Los Angeles miestą su šviesiais atestatais ir neeiliniais laimėjimais. To jis pasiekė be protekcijų, o savo jėgomis ir pasiryžimu. Jis pabandė praskinti kelią lietuviams į įtakingas valdžios vietas ir pasistūmėti link Lietuvos laisvės.
Augdamas lietuvių aktyvistų šeimoje, stebėjo, mokėsi ir pats asmeniškai išgyveno lietuviškuosius rūpesčius, siekius ir tautos aspiracijas. Šeimos galva Juozas Kojelis, išaugęs Lietuvių Aktyvistų Sąjūdyje, patyręs rusų ir vokiečių okupacijas ir kalėjimus, skiepijo savo atžalynui lietuvišką sąmonę, pareigos savo tautai supratimą ir jos naudai darbo meilę. Nereikia stebėtis, kad mūsų svečias šio kelio sąžiningai ir laikosi.
_files/I-Laisve-1986-96(133)-7.jpg)
Baltųjų rūmų priėmime viceprezidentas George Bush ir Linas Kojelis. Nuotr. Official Photograph, The White House.
Nuo pradžios mokyklos, gimnazijos ir universiteto laikų lietuviškieji reikalai buvo Lino veiklai ir kelrodis, ir inspiracijos šaltinis. Pirmuosius lietuviškosios veiklos žingsnius pradėjo ateitininkų eilėse, jų stovyklose; brendo Lietuvių Fronto bičiulių sąjūdyje: jų kursuose, stovyklose, suvažiavimuose. Tuo pačiu metu surado laiko dalyvauti Lietuvių Jaunimo sąjungoje, Lietuvių Bendruomenėje ir kai kuriose kitose organizacijose. Ši daugiapusė veikla reikalavo daug pasišventimo, sąžiningai atliekant prisiimtas pareigas.
Skaityti daugiau: KO SIEKTI IR KAM KONCENTRUOTIS?
Dr. Aleksandras Mauragis
Str. autorius-teisininkas, 1948 m. Innsbrucke, Austrijoje, gavęs daktaro laipsni, vokiečių okupacijos metu Lietuvoje dalyvavęs rezistencinėje veikloje, nuo 1949 m. gyvena Australijoje. Skautų, katalikų, Lietuvių Bendruomenės, Tautos Fondo darbuotojas, buv. „Mūsų pastogės” redaktorius (1969-74), daugelio liet. laikraščių bendradarbis.
Autoriaus keliamos mintys iš tikrųjų retai tėra diskutuojamos mūsų spaudoje. Nauji, nors ir kontrastiški pasisakymai, gal kartais būtų naudingi mūsų išeivijos ir nepriklausomos Lietuvos ateities klausimus svarstant.
Red.
Pasaulio evoliucinė raida eina į planetarinj junginį, kuris mokslų ir komunikacijos dėka apjungs visas tautas ir valstybes į vieną ekonominį ir politinį junginį. Tame kosmopolitiniame junginyje išnyks suvereninės valstybės ir tautos, liks tik etninės grupės, kurios puoselės savo tautinę kultūrą, folklorinį meną, be kurių pasaulis taptų skurdus ir nuobodus. Šitokią raidą mokslininkai numato, ir jie tam ruošiasi kiekvienas savo srityje, bet negirdi, kad toji būtinybė būtų iššaukusi viešų diskusijų, ypač politiniame sektoriuje. Nejaugi šią sritį paliks spręsti karo ginklams, politikams diletantams, kurie toliau nenumato kaip savo karjeros ar kadencijos trajektorijos atstume, nejaugi galima būtų jiems patikėti visos žmonijos ateitį, bet ar ne taip visados buvo?
Ateitis priklauso nuo žmonių, bet kas tie žmonės, kokie jų tikslai, kur jie veda ir ko siekia, kokiom humaninėm ir moralinėm priemonėm valdys pasaulį? Šiuo tarpu turime tris varžovus dėl pasaulio karūnos — Sovietų Sąjunga, kuri atvirai savo komunistine ideologija ruošiasi valdyti pasaulį, Jungtinės Amerikos valstybės su savo liberaline kapitalistine demokratija, kurią visi gerai pažįstame, ir žydai su savo kapitalu ir spauda. Žinoma, žydai savo vardu negali išeiti į viešumą, jie gali veikti per abu varžovus, pasislėpę už jų pečių. Žydai turi tvirtas pozicijas Vakarų pasaulyje: jų rankose pinigai, spauda, taigi ir valdžia. Sovietų Sąjungą jie sukūrė ir valdė iki Stalino mirties. Šiuo metu jie nutolo nuo Sovietų Sąjungos, bet jie gali ir sugrįžti kada panorės. Taigi žydai yra trečioji jėga, kuri balansuoja dvikovą, jie lengvai gali pereiti laimėtojų pusėn ir dominuoti pasaulį. Jei tai įvyktų, tai būtų titanų valdžia. Yra dar viena galimybė pasikeisti pasauliui, tai geltonosios rasės augimas, o baltosios smukimas, bet tai dar neaktualu.
Skaityti daugiau: ATEITIES PASAULIO KOSMOPOLITIZMAS
XVIII Politinių studijų savaitgalis
1986 vasario 1-2 dienomis, Los Angeles Šv. Kazimiero salėje, įvyko aštuonioliktasis politinių studijų savaitgalis, surengtas JAV LB Vakarų apygardos, Lietuvių Fronto bičiulių, Lietuvių Jaunimo ir Baltų laisvės lygos bendromis pastangomis. Savaitgalio tema buvo: „Atsiliepiant į laiko problemas". Ji buvo svarstoma šiose paskaitose bei simpoziumuose:
Danutė Mažeikienė— „OSI —kur mes stovime?", moderatorius P. A. Raulinaitis. Juozas Kojelis — „Dvigubas evidencijos dėsnis bendravime su Lietuvos lietuviais", koreferentė dr. J. Izokaitė-Avižienienė, moderatorius R. Dabšys. Dr. Vytautas Dambrava — „Tikroji nepriklausomybės minėjimų prasmė". Simpoziumas tema „Dabartiniai JAV lietuvių politiniai rūpesčiai": dr. Kazys Ambrazaitis, Vincas Skilius, Rūta Klevą Vidžiūnienė, Ignas Medžiukas; moderatorius dr. V. Dambrava. Jaunesnės kartos simpoziumas tema „Veiksniai, apsprendę mano lietuviškumą": Daina Gudauskaitė, Danutė Mažeikienė, Dalytė Trotmanaitė, Tadas G. Dabšys, Gintaras Grušas ir Robertas Žirgulis.
_files/I-Laisve-1986-96(133)-9.jpg)
Viršuj — 18-tojo politinių studijų savaitgalio programos dalyviai: sėdi, iš kairės— dr. K. Ambrazaitis, J. Kojelis, A. Nelsienė, dr. V. Dambrava, M. Lenkauskienė, D. Gudauskaitė, V. Skirius; stovi— P. A. Raulinaitis, I. Medžiukas, D. Mažeikienė, G. Grušas, R. K. Vidliūnienė, R. Dabšys, T. G. Dabšys.
_files/I-Laisve-1986-96(133)-8.jpg)
Gretimame puslapy nuo viršaus kairėje: Simpoziumas apie dabartinius politinius rūpesčius, kalba dr. K. Ambrozaitis. — Jaunimas svarsto temą apie apsisprendimą lietuvybei, kalba Tadas G. Dabšys. — Danutė Mažeikienė kalba apie OSL — Gausiai susirinkę savaitgalio dalyviai; pirmoj eilėj matosi A. Mažeika, A. Kungys, A. Grakauskas, V. Kazlauskas, L. Valiukas ir kt.
Skaityti daugiau: ATSILIEPIANT Į LAIKO PROBLEMAS
_files/I-Laisve-1986-96(133)-10.jpg)
Los angeliečiai rašytojai su svečiu iš New Yorko Pauliu Jurkum. Iš kairės: Pranas Visvydas, Elena Tumienė, Paulius Jurkus, Bernardas Brazdžionis, Danutė Mitkienė, Jurgis Gliaudo, Rūta Kleva Vidliūnienė ir Alė Rūta.
Rūpestingai prižiūrimas daigas
1966 gruodžio 10 d. Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūris, iš Čikagos pasikvietęs rašytoją Aloyzą Baroną ir kelis vietos rašytojus, suorganizavo pirmąji literatūros vakarą. Tai buvo nauja kultūrinės rezistencijos idėja, išaugusi į literatūros vakarų prie Ramiojo vandenyno tradiciją. „Idėja yra kaip trapi augalo sėkla", praėjus 20-iai metų, vaizdžiai ją aptarė rašytoja-žurnalistė Klevą Rūta Vidžiūnienė. „Mesi ją į derlingą dirvą, ji prigis ir neš vaisių, nukris ji į sausą, nedraugišką žemę, ir jos likimas jau bus išspręstas".
Iš tikro, į dirvą krito sveika sėkla, ir daigas buvo rūpestingai prižiūrimas ir auginamas, o dirva kultivuojama ir gerinama. Išlaikyti ir išugdyti literatūros vakarų tradiciją
Amerikos kontinento pakraštyje nėra taip jau paprasta. Reikia tikėjimo gyvuoju poeto ir beletristo žodžiu ir jo galia tautinei išeivijos sąmonei palaikyti ir ugdyti. Turime balių ir minėjimų infliaciją, silpnesnių ar geresnių koncertų gausą, tik literatūros vakarams ruošti konkurencijos neatsirado. Mat iš literatūros vakarų jokia organizacija iždo praturtinti negali. Bet buvo turtinamas dvasinis iždas.
Skaityti daugiau: 20 LITERATŪROS VAKARŲ LOS ANGELES
Kai šiandien šalta šičia, nejauku,
Ir lange žydi pirmos ledo gėlės,
Ilgiuosi tėviškės rudens laukų
Ir tų mažų vakarių žiburėlių...
Mama ten grįžta, nešdama žabus,
Į šaltą, vėjų išalsuotą trobą, —
Už lango blaškos viesulas žvarbus,
Ir jai šį vakarą taip širdį sopa.
Ir kam kūrenti ugnį? — klausia, — kam?
Kam vakarui sušildyti trobelę,
Kad negali paliest pečių vaikam,
Paklaust, svečioj šaly ko širdį gelia?
Skaityti daugiau: VAKARO ŽIBURĖLIS
ATGARSIAI
Jau virto tradicija Lietuvių fronto bičiuliams vasaros atostogų metu suvažiuoti į studijų ir poilsio savaitę, be skubėjimo išsišnekėti, išdiskutuoti rūpimus klausimus, paklausyti paskaitų ir pranešimų, pagilinti žinias, atnaujinti senas pažintis, užmegzti naujas. Taip daro ne tik Amerikos ir Kanados bičiuliai, daro ir Europoj gyvenantieji. Praėjusią vasarą kai kam iš mūsų teko pabuvoti ir čia ir ten, Dainavoj ir Veronoj (Italijoj). Verta ir gal jdomu išgirsti, kuo viena savaitė skyrėsi nuo kitos.
_files/I-Laisve-1986-96(133)-13.jpg)
1985 Europos liet. studijų savaitės metu Veronoje prie amfiteatro, kuriame savaitės dalyviai matė grandiozini,,Aidos" spektaklį— dr. Vytautas Vardys, Ona Baužienė ir Vanda Majauskienė.
Dainavoj, kaip ir Kennebunkporte, metai iš metų renkasi daugiausia tie patys bičiuliai su savo šeimom ir artimaisiais. Beveik uždaram plote gyvendami, labiau susibičiuliauja, susidraugauja ir jaučiasi kaip viena solidari šeima. Europoj tas sunkiau padaryti. Ten studijų savaites pradėjo irgi LFB, bet jų ten nedaug, tai dabar jie praplėtė bazę ir organizuoja su kitais vienetais, organizacijomis.
Skaityti daugiau: DAINAVA IR VERONA
Per praeitas kelias vasaras teko dalyvauti LF bičiulių rengtose stovyklose. 1984 metais stovykla vyko gražiame Pranciškonų vienuolyne, Kennebunkport, Maine, o praeitą vasarą Dainavoje.
1984 suvažiavo prie Atlanto gausus būrys frontininkų ir jų draugų pabendrauti, pasidžiaugti pajūriu, gamta, pasišildyti saulutėje, atsipalaiduoti nuo triukšmingo miesto gyvenimo, darbo ir pilkos kasdienybės.
Stovyklos tikslas suderinti poilsį su darbu — išeivijos buitis. Vyksta paskaitos, simpoziumai, diskusijos, keliami aktualūs išeivijos klausimai bei problemos. Savaitės tema buvo — „Žvilgsnis į Lietuvą”. Paskaitose buvo nagrinėjama, kaip dabartinėje Lietuvoje žiūrima į mus išeivijoje ir kaip mes suprantame jų padėtį dabartinėje okupuotoje Lietuvoje. Buvo keliami įvairūs klausimai, daromi pasiūlymai bei diskutuojama kokiu būdu palaikyti ryšį su ten gyvenačiais, kaip įskiepyti naują lietuvybės kibirkštį, ypač jaunimo tarpe čia.
Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS Į LF BIČIULIŲ STOVYKLAS
1985 lapkričio 27 - gruodžio 1 dienomis Čikagoje vyko didelė kūrybos šventė — Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Klausytojams — dvasinė ir intelektualinė lietuvybės šventė, rengėjams — rugiapjūties darbymetis. Dalyvavo 220 su virš paskaitininkų, kasdien susirinkdavo apie 1000 klausytojų.
Peržvelgus programą-simpoziumo vadovą (542 psl.), aiškėja plati renginio apimtis. Tenka suminėti tik kelias rengėjų pavardes: simpoziumo tarybos pirm. Juozas Rimkevičius, mokslinės progamos vedėjas — Jonas Bilėnas, organizacinio komiteto pirm. — Ramojus Vaitys, programos redaktorė — Nijolė Jankutė-Užubalienė.
Suprantama, kad neapsieita be techninių trūkumų tiek dienotvarkės pakeitimuose, tiek informacijos srityje. Bendrai, simpoziumas buvo smarkus šuolis išeivijos kultūriniame gyvenime. Dažnai mes patys, sekdami okupanto užuominas, pranašaujame apie mūsų, nudžiūvusios tautos šakos, kultūrinį vegetavimą. Bet mūsų pačių nustebimui pranašystės kol kas nesipildo, ką įrodė penktasis mokslo ir kūrybos simpoziumas, kas ketveri metai atnaujinąs mūsų dvasines, intelektualines ir tautines jėgas.
Skaityti daugiau: PENKTASIS MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
PARTIZANŲ SPAUDA 1946-1947
„Europos LF Bičiulis” savo šių metų Nr. 2, išleistame Vasario 16 proga, paskelbė ilgesnę ištrauką iš dr. Kęstučio Girniaus baigiamos ruošti knygos apie pokario partizanų veiklą Lietuvoje. Čia norime trumpai supažindinti skaitytojus su toje ištraukoje aprašoma partizanų spauda 1946-1947.
„... Palyginti mažai žinoma apie partizanų spaudą. Su keliomis išimtimis gauti tik leidiniai, kuriuos partizanų ryšininkai, prasiveržę per geležinę uždangą, atnešė į Vakarus. Beveik visi tie leidiniai iš 1946 ir 1947 metų. Iš nuotrupų, kurios pasiekė Vakarus, ir iš komunistų paskelbtų duomenų, galima susidaryti vaizdą, kad partizanų spauda buvo gausi ir leidžiama visose Lietuvos dalyse. Štai dalis žinomų pavadinimų, suskirstytų pagal Lietuvos sritis:
Aukštaitijoje — „Aukštaičių kova”, „Laisvės talka”, „Žalioji giria”. Dzūkijoje — „Aukuras”, „Mylėk tėvynę”, „Partizanas”, „Už tėvų žemę”. Suvalkijoje — „Girios balsas”, „Kovos keliu”, „Laisvės žvalgas”. Žemaitijoje — „Alio”, „Laisvės varpas”, „Prisikėlimo ugnis”. Žinomi dar ir kiti leidiniai. Pvz., laikraštį „Laisvės rytas” leido Lietuvos partizanų J grupės štabas...
Skaityti daugiau: IŠ SPAUDOS
„Lithuania — Lietuva". Tokiu vardu Pasaulio Lietuvių Bendruomenė yra išleidusi anglų kalba spalvotą lankstinuką, kuriame angliškai kalbantieji supažindinami su Lietuvos istorijos ir dabartinės padėties fragmentais. Lankstinukas išleistas ir apipavidalintas gana gražiai, bet turinio ir nuotraukų parinkimo atžvilgiu jis turi tam tikrų trūkumų. Pavyzdžiui, jame visiškai nepaminėta dabartinės pogrindžio spaudos, ypač Katalikų Bažnyčios Kronikos, reikšmė Lietuvoje, nė vienu sakiniu neprisiminti tokie kovotojai už žmogaus ir tikėjimo teises, kaip Sadūnaitė, Petkus ar kt., kurie juk dažnai yra minimi ir svetimtaučių spaudoje. Galėjo taip pat tilpti ir viena ar dvi Lietuvos bažnyčių nuotraukos, kad ir vietoje nieko nesakančių senos kaimo pirkelės ar Vilniaus daugiabučių namų vaizdo.
Pilypas Narutis, kuris šiuo metu vadovauja Lietuvių politinių kalinių (LPK) sąjungai, prieš 1985 Ženevos konferenciją buvo įteikęs tos sąjungos vardu raštą prezidentui Reaganui, prašant, kad prezidentas konferencijoje darytų visas pastangas išlaisvinti Sibire esančius politinius kalinius. Per specialų prezidento asistentą Liną Kojelį bič. Naručiui buvo atsiųstas oficialus laiškas, kuriame prezidentas Reaganas užtikrino, kad žmogaus teisių klausimas yra ir taikos bei nusiginklavimo pagrindas ir kad JAV vyriausybė ir toliau tęs akciją lietuvių sąžinės kaliniams išlaisvinti.
Algis Rukšėnas užbaigė naują savo knygą anglų kalba ,,Is That You Laughing, Comrade?", kurią šį pavasarį išleidžia Citadel Press knygų leidykla. Tai yra satyrų ir anekdotų rinkinys iš sovietinio gyvenimo. Algis Rukšėnas, rašytojas, žurnalistas ir visuomenininkas yra taip pat autorius 1973 išleistos knygos apie Simo Kudirkos šuolį į laisvę ,,Day of Shame".
Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI
Kalbėdamas apie okupanto Lietuvoje siautėjančius kėslus sugniuždyti tautą religiškai ir tautiškai, „Tėviškės Žiburių" redaktorius savo vedamajame šitaip rašo:
„Ar tokios būklės akivaizdoje išeivija gali ramiai žiūrėti, jokios pagalbos neteikdama? Jautrioji išeivijos dalis savo pareigą jau seniai suprato... (Tačiau)... kaip ir visose srityse, taip ir Čia yra dalis išeivių, kurių nejaudina persekiojamų tautiečių kančios. Jie laikosi nuošaliai, tam tikslui mažai ar nieko neaukoja. Tai pasyvieji, kuriuos reikia išjudinti, informuoti, skatinti. Jeigu jie ir nepadeda, tai bent nekenkia. Daug blogiau su tais, kurie ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia. Pvz., kai kurioje spaudoje pasirodo straipsniai, kritikuojantys Lietuvos pogrindžio spaudą. Kad taip daro komunistai, tai suprantama, nes jie stovi persekiotojų pusėje, bet kai matai, kad taip daro akademine skraiste prisidengę, darosi klaiku.
Skaityti daugiau: PAGELBĖTI AR KENKTI?
NAUJA LFB VADOVYBĖ
Pagal LFB statutą, kas dveji metai yra renkama nauja LFB vadovybė. Tad šių metų sausio mėn. ir buvo vykdomi korespondenciniai LFB Tarybos ir Centro valdybos rinkimai. Jiems vadovavo Čikagoje sudaryta Rinkiminė komisija, susidedanti iš pirm. Kazio Kriaučiūno, narių — Adolfo Markelio ir Vlado Sinkaus. Pagal komisijos protokolą, balsų dauguma į LFB Tarybą išrinkti šie bičiuliai:
Dr. Petras Kisielius — Čikaga
Dr. Kazys Ambrazaitis — Čikaga
Juozas Kojelis — Los Angeles
P. Algis Raulinaitis — Los Angeles
Dr. Zigmas Brinkis — Los Angeles
Pilypas Narutis — Čikaga
Dr. Adolfas Šležas — Čikaga
Bronius Nainys — Čikaga
Česlovas Grincevičius — Čikaga
Skaityti daugiau: PAS BIČIULIUS
MECENATAI: A. Raulinaitis — 150 dol.; dr. K. Ambrozaitis — 100 dol.; dr. J. Uleckas — 100 dol.; A. Pladys — 70 dol.; po 50 dol.: V. Baleišytė, dr. V. A. Dambrava, E. Pakulienė, dr. P. Žemaitis.
GARBĖS PRENUMERATORIAI: J. Ardys, J. Ambrizas, kun. R. Balčys, J. Baužys, A. Bražėnas, dr. Z. Brinkis, kun. M. Čyvas, kun. J. Dabušis, J. Darnusis, A. Dragūnevičius, V. Gečas, dr. J. Jurgilas, F. Karalius, dr. J. Kazickas, V. Kazlauskas, prel. J. Kučingis, A. Kulnys, M. Lenkauskienė, dr. V. Majauskas, prof. V. Marijošius, V. Maželis, J. Mikonis. K. Milkauskas, kun. S. Morkūnas, A. Pargauskas, A. Petrulis, B. Polikaitis, K. Račiūnas, kun. A. Račkauskas, dr. A. Razma, kun. K. Sakalauskas, V. Sinkus, V. Skladaitis, M. Sodonis, dr. J. Sungaila, dr. A. Šležas, dr. R. Šomkaitė, V. Volertas, J. Žaladuonis, V. J. Žiaugra, J. Žilionis.
Skaityti daugiau: ,,Į LAISVĘ” 1985 METŲ AUKOTOJAI
Fotografinė kopija 
BOX 
