Partizanai Partizanai: Istorija ir dabartis

  • Praleisti ir pereiti prie medžiagos
  • Pereiti prie pagrindinės navigacijos ir prisijungti

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

  • Straipsniai
  • Knygos
  • Foto
  • Video

Ieškoti

Adolfas Ramanauskas
Vanagas
1918 03 06 - 1957 11 29
Antanas Kraujelis
Siaubūnas
1928 10 28 - 1965 03 17
Jonas Žemaitis
Vytautas
1909 03 15 - 1954 11 26 
Juozas Lukša
Daumantas
1921 08 10 - 1951 09 04 
Juozas Vitkus
Kazimieraitis
1901 12 10 - 1946 07 12
Jonas Misiūnas
Žalias Velnias
1911 - 1947 03 11
Justinas Lelešius
Grafas
1917 11 23 - 1947 09 24
Lionginas Baliukevičius
Dzūkas
1925 01 01 - 1950 06 24
 
 

 
 

Partizanai Facebook'e

 

Straipsniai

  • Dabartis
  • Monsinjoro A.SvarinskoMonsinjoro A.Svarinsko
  • Rūtos Trimonienės
  • Bendraminčių straipsniai
  • Aktualijos
  • Aldonos Vilutienės
  • Roberto Patamsio
  • Kalendorius

Videoteka

  • Monsinjoras A.SvarinskasMonsinjoras A.Svarinskas
  • Laisvės kovų dainos
  • Jonas Kadžionis "Mano dalia"

Knygos

  • Juozas Daumantas "Partizanai"Juozas Daumantas "Partizanai"
  • FIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas DaumantasFIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas Daumantas
  • Juozas Brazaitis "Vienų vieni"Juozas Brazaitis "Vienų vieni"
  • K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"
  • N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"
  • J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"
  • KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953
  • K.Kasparas "Lietuvos karas"K.Kasparas "Lietuvos karas"
  • Lietuvos partizanai 1944 1953mLietuvos partizanai 1944 1953m
  • UŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘUŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘ
  • Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metaisLietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metais
  • A. Garmutė "Motinėle, auginai"A. Garmutė "Motinėle, auginai"
  • Juozas Starkauskas STRIBAIJuozas Starkauskas STRIBAI
  • POKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas KerulisPOKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas Kerulis
  • Robertas Patamsis LIETUVIŲ PASIPRIEŠINIMASRobertas Patamsis LIETUVIŲ PASIPRIEŠINIMAS
  • Partizanų kovos apygardose
  • A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"
  • B. Juodzevičius "Laisvės kaina"B. Juodzevičius "Laisvės kaina"
  • Bronislava Vinskienė Amžinieji ĄžuolaiBronislava Vinskienė Amžinieji Ąžuolai
  • DEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖSDEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖS
  • DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAIDIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAI
  • Giedraičių PARTIZANAIGiedraičių PARTIZANAI
  • KĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAIKĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAI
  • LAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardojeLAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardoje
  • LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJELAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE
  • St. Abromavičius "Didžioji kova"St. Abromavičius "Didžioji kova"
  • V. Slapšinskas "Laisvės vytis"V. Slapšinskas "Laisvės vytis"
  • Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorijaKovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija
  • TIGRO RINKTINĖTIGRO RINKTINĖ
  • ATMINTINĖ SAU IR NE SAUATMINTINĖ SAU IR NE SAU
  • St. Abromavičius "Žalio velnio takais"St. Abromavičius "Žalio velnio takais"
  • DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...
  • Amžinai gyviAmžinai gyvi
  • Antanina GARMUTĖ  IŠĖJO BROLIAIAntanina GARMUTĖ IŠĖJO BROLIAI
  • Janina SEMAŠKAITĖ  VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTISJanina SEMAŠKAITĖ VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTIS
  • SUVALKIJOS KOVŲ AIDAISUVALKIJOS KOVŲ AIDAI
  • Dainavos partizanai: Šarūno rinktinėDainavos partizanai: Šarūno rinktinė
  • PARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKASPARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKAS
  • KAIP NEPAMIRŠTI...  KAIP NEPAMIRŠTI...
  • A.Vilutienė Trečioji vėliavos spalvaA.Vilutienė Trečioji vėliavos spalva
  • Apie partizaną
  • V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"
  • J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"
  • O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"
  • A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"
  • J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"
  • Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- VanagasPartizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- Vanagas
  • V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"
  • Priesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiaiPriesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiai
  • Gen. Povilas PlechavičiusGen. Povilas Plechavičius
  • ŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTASŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTAS
  • Partizanų maldos
  • RŪPINTOJĖLIS LLKS PARTIZANO maldos ir apmąstymai
  • Ženkime SU MALDAŽenkime SU MALDA
  • "TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS"TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS
  • Adelės Dirsytės Maldų knygutėAdelės Dirsytės Maldų knygutė
  • Atsiminimai
  • A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"
  • L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"
  • M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"
  • V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"
  • P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"
  • J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"
  • E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"
  • L. Vilutis "Likimo mozaika"L. Vilutis "Likimo mozaika"
  • Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"
  • V. Ašmenskas "KGB spąstuose"V. Ašmenskas "KGB spąstuose"
  • Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...
  • Antanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJOAntanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJO
  • Irena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAIIrena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAI
  • KAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲKAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲ
  • Žadėjom laisvę Tau parneštiŽadėjom laisvę Tau parnešti
  • Juozas Barisa Gyvenome vien tik viltimiJuozas Barisa Gyvenome vien tik viltimi
  • Jonas Žičkus Nueitas keliasJonas Žičkus Nueitas kelias
  • Algimantas Lisauskas Iš pragaro angosAlgimantas Lisauskas Iš pragaro angos
  • STUDENTŲ BYLASTUDENTŲ BYLA
  • Algirdas Jėčys Sutryptos viltysAlgirdas Jėčys Sutryptos viltys
  • Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimaiNepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai
  • Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai II dalisMonsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai II dalis
  • Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ I dalisAtsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ I dalis
  • Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ II dalisAtsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ II dalis
  • Aleksandras Juška. Iš nebūties sugrįžęs.Aleksandras Juška. Iš nebūties sugrįžęs.
  • Robertas Patamsis. Paskutinis iš Žemaičių legiono štaboRobertas Patamsis. Paskutinis iš Žemaičių legiono štabo
  • Stasys Algimantas Būdas Ką atmintis IŠSAUGOJOStasys Algimantas Būdas Ką atmintis IŠSAUGOJO
  • Jonas Kadžionis-Bėda Per skausmo pelkesJonas Kadžionis-Bėda Per skausmo pelkes
  • Tautos atmintyje
  • DZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOSDZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOS
  • LAISVĖS KOVŲ DAINOSLAISVĖS KOVŲ DAINOS
  • PARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVEPARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVE
  • Bernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIENBernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIEN
  • TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNASTAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNAS
  • VARPO DŪŽIAIVARPO DŪŽIAI
  • Leipalingio Pūščios partizanų dainosLeipalingio Pūščios partizanų dainos
  • Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJIBirutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJI
  • NEPARAŠYTI LAIŠKAINEPARAŠYTI LAIŠKAI
  • AUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOSAUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOS
  • R. Grigas  Benamės SvajosR. Grigas Benamės Svajos
  • R. Grigas  Dangus ir dykumaR. Grigas Dangus ir dykuma
  • Diana Glemžaitė  Mes mokėsim numirtiDiana Glemžaitė Mes mokėsim numirti
  • KOVOS KELIU ŽENGIANTKOVOS KELIU ŽENGIANT
  • Šv. Onos naktį...Šv. Onos naktį...
  • Broniaus Krivicko raštaiBroniaus Krivicko raštai
  • Kodėl buvo partizanai (okupacija)
  • Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"
  • H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"
  • K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"
  • LIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAILIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAI
  • BOLŠEVIZMO METAI IBOLŠEVIZMO METAI I
  • BOLŠEVIZMO METAI IIBOLŠEVIZMO METAI II
  • BOLŠEVIZMO METAI IIIBOLŠEVIZMO METAI III
  • BOLŠEVIZMO METAI IVBOLŠEVIZMO METAI IV
  • K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"
  • ŽEMAIČIU KANKINIAIŽEMAIČIU KANKINIAI
  • RAINIŲ TRAGEDIJARAINIŲ TRAGEDIJA
  • TELŠIŲ KANKINIAITELŠIŲ KANKINIAI
  • Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25
  • J. Tumas "Kelias į Červenę"J. Tumas "Kelias į Červenę"
  • A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"
  • J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"
  • V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"
  • ANTIKOMUNISTINIS  KONGRESAS ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS
  • TARPTAUTINIO  VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESASTARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS
  • T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"
  • J. Daulius "Komunizmas Lietuvoje"
  • J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"
  • I. Buničius "Partijos AUKSAS"I. Buničius "Partijos AUKSAS"
  • Ignas J. Šeinius RAUDONASIS TVANASIgnas J. Šeinius RAUDONASIS TVANAS
  • TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius
  • EŠELONŲ BROLIAIEŠELONŲ BROLIAI
  • A Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedijaA Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedija
  • Jūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūrosJūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūros
  • GYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJEGYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE
  • Ignas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGALIgnas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGAL
  • Lietuviai SibireLietuviai Sibire
  • LIETUVIAI TAUTININKAI  KOMUNISTŲ KANKINIAILIETUVIAI TAUTININKAI KOMUNISTŲ KANKINIAI
  • MES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVAMES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVA
  • KRAŽIŲ SKERDYNĖSKRAŽIŲ SKERDYNĖS
  • Suomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštasSuomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštas
  • Igarkos tremtiniaiIgarkos tremtiniai
  • Dalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROSDalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROS
  • Juozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMASJuozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMAS
  • Juodoji komunizmo knygaJuodoji komunizmo knyga
  • LIETUVOS SUKILIMAS 1862-1864 METAISLIETUVOS SUKILIMAS 1862-1864 METAIS
  • Lietuvos dvasininkai: kovotojai ir aukos
  • M. Raišupis "Dabarties kankiniai"M. Raišupis "Dabarties kankiniai"
  • Kankinys kun. S.RimkusKankinys kun. S.Rimkus
  • 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ
  • LIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISMELIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISME
  • N.Sadūnaitė Gerojo Dievo GlobojeN.Sadūnaitė Gerojo Dievo Globoje
  • Priedai
  • LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJALIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
  • LAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signataraiLAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signatarai
  • Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"
  • Kronika

Laisvės kovų archyvas

  • I TOMAS 1991. TAURO APYGARDOS ŠTABO DOKUMENTAI
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS II TOMAS 1991 m.
  • Laisvės kovų archyvas 3-4
  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.
  • Laisvės kovų archyvas 6 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 7 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 8 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 9 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 10 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 11 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 12 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 13 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 14 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 15 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 16 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 17 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 18 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 19 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 20 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 21 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 22 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 23 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 24 T 1998
  • Laisvės kovų archyvas 25 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 26 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 27 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 28 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 29 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 30 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 31 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 32 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 33 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 34 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 35 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 36 T 2004
  • Laisvės kovų archyvas 37 T 2005
  • ANDRIUS DRUČKUS Laukit, sugrįšim laisve nešini
  • Laisvės kovų archyvas Nr.39
  • Laisvės kovų archyvas Nr.40
  • Laisvės kovų archyvas Nr.43
  • Laisvės kovų archyvas Nr.44
  • Karininkų memorialas Norilske

Į Laisvę

  • Į Laisvę - apie
  • Į Laisvę 1953 1(38)
  • Į Laisvę 1954 2 (39)
  • Į Laisvę 1954 3(40)
  • Į Laisvę 1954 4(41)
  • Į Laisvę 1955 5(42)
  • Į Laisvę 1955 6 (43)
  • Į Laisvę 1955 7(44)
  • Į Laisvę 1955 8(45)
  • Į Laisvę 1956 9(46)
  • Į Laisvę 1956 10(47)
  • Į Laisvę 1956 11(48)
  • Į Laisvę 1957 12(49)
  • Į Laisvę 1957 13(50)
  • Į Laisvę 1957 14(51)
  • Į Laisvę 1958 15(52)
  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)
  • Į Laisvę 1959 18(55)
  • Į Laisvę 1959 19(56)
  • Į Laisvę 1960 20(57)
  • Į Laisvę 1960 21(58)
  • Į Laisvę 1960 22(59)
  • Į Laisvę 1960 23(60)
  • Į Laisvę 1961 24(61)
  • Į Laisvę 1961 25(62)
  • Į Laisvę 1961 26(63)
  • Į Laisvę 1961 27(64)
  • Į Laisvę 1962 28(65)
  • Į Laisvę 1962 29(66)
  • Į Laisvę 1962 30(67)
  • Į Laisvę 1963 31(68)
  • Į Laisvę 1963 32(69)
  • Į Laisvę 1963 33(70)
  • Į Laisvę 1964 34(71)
  • Į Laisvę 1964 35(72)
  • Į Laisvę 1964 36(73)
  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)
  • Į Laisvę 1967 39(76)
  • Į Laisvę 1967 40(77)
  • Į Laisvę 1967 41(78)
  • Į Laisvę 1968 42(79)
  • Į Laisvę 1968 43(80)
  • Į Laisvę 1968 44(81)
  • Į Laisvę 1969 45(82)
  • Į Laisvę 1969 46(83)
  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)
  • Į Laisvę 1970 49 (86)
  • Į Laisvę 1970 50(87)
  • Į Laisvę 1971 51(88)
  • Į Laisvę 1971 52(89)
  • Į Laisvę 1971 53(90)
  • Į Laisvę 1972 54(91)
  • Į Laisvę 1972 55(92)
  • Į Laisvę 1972 56(93)
  • Į Laisvę 1973 57(94)
  • Į Laisvę 1973 58(95)
  • Į Laisvę 1973 59(96)
  • Į Laisvę 1974 60(97)
  • Į Laisvę 1974 61(98)
  • Į Laisvę 1974 62(99)
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)
  • Į Laisvę 1975 65(102)
  • Į Laisvę 1976 66(103)
  • Į Laisvę 1976 67(104)
  • Į Laisvę 1976 68(105)
  • Į Laisvę 1977 69(106)
  • Į Laisvę 1977 70(107)
  • Į Laisvę 1977 71(108)
  • Į Laisvę 1978 72(109)
  • Į Laisvę 1978 73(110)
  • Į Laisvę 1978 74(111)
  • Į Laisvę 1979 75(112)
  • Į Laisvę 1979 76(113)
  • Į Laisvę 1979 77(114)
  • Į Laisvę 1980 78(115)
  • Į Laisvę 1980 79(116)
  • Į Laisvę 1980 80(117)
  • Į Laisvę 1981 81(118)
  • Į Laisvę 1981 82(119)
  • Į Laisvę 1981 83(120)
  • Į Laisvę 1982 84(121)
  • Į Laisvę 1982 85(122)
  • Į Laisvę 1982 86(123)
  • Į Laisvę 1983 87(124)
  • Į Laisvę 1983 88(125)
  • Į Laisvę 1983 89(126)
  • Į Laisvę 1984 90(127)
  • Į Laisvę 1984 91(128)
  • Į Laisvę 1984 92(129)
  • Į Laisvę 1985 93(130)
  • Į Laisvę 1985 94(131)
  • Į Laisvę 1985 95(132)
  • Į Laisvę 1986 96(133)
  • Į Laisvę 1986 97(134)
  • Į Laisvę 1986 98(135)
  • Į Laisvę 1987 99(136)
  • Į Laisvę 1987 100(137)
  • Į Laisvę 1987 101(138)
  • Į Laisvę 1988 102(139)
  • Į Laisvę 1988 103(140)
  • Į Laisvę 1988 104(141)
  • Į Laisvę 1989 105(142)
  • Į Laisvę 1989 106(143)
  • Į Laisvę 1989 107(144)
  • Į Laisvę 1990 108(145)
  • Į Laisvę 1990 109(146)
  • Į Laisvę 1990 110(147)
  • Į Laisvę 1991 111(148)
  • Į Laisvę 1991 112(149)
  • Į Laisvę 1992 113(150)
  • Į Laisvę 1992 114(151)
  • Į Laisvę 1993 115(152)
  • Į Laisvę 1993 116(153)
  • Į Laisvę 1993 117(154)
  • Į Laisvę 1994 118(155)
  • Į Laisvę 1994 119(156)
  • Į Laisvę 1995 120(157)
  • Į Laisvę 1995 121(158)
  • Į Laisvę 1995 122(159)
  • Į Laisvę 1996 123(160)
  • Į Laisvę 1996 124(161)
  • Į Laisvę 1997 125(162)
  • Į Laisvę 1997 126(163)
  • Į Laisvę 1998 127(164)
  • Į Laisvę 1998 128(165)
  • Į Laisvę 1999 129(166)
  • Į Laisvę 1999 130(167)
  • Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

RŪPINTOJĖLIS

  • Rūpintojėlis - apie, metrika
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.1
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.2
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.3
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.4
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.5
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.6
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.7
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.8
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.9
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.10
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.11
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.12
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.13
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.14
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.15
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.16
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.17
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.18
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.19
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.20
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.21
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.22
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.23
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.24
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.25
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.26

Karys

  • KARYS
  • Karys 1950 m.
  • Karys 1951 m.
  • Karys 1 1952m.
  • Karys 2 1952m.
  • Karys 3 1952m.
  • Karys 4 1952m.
  • Karys 5 1952m.
  • Karys 6 1952m.
  • Karys 7 1952m.
  • Karys 8 1952m.
  • Karys 9 1952m.
  • Karys 1 1953m.
  • Karys 2 1953m.
  • Karys 3 1953m.
  • Karys 4-12 1953m.
  • Karys 1954m.
  • Karys 1955m. 1
  • Karys 1955m. 2
  • Karys 1955m. 3
  • Karys 1955m. 4
  • Karys 1955m. 5
  • Karys 1955m. 6
  • Karys 1955m. 7
  • Karys 1955m. 8
  • Karys 1955m. 9
  • Karys 1955m. 10
  • Karys 1955m. 11
  • Karys 1956m. 1
  • Karys 1956m. 2-3
  • Karys 1956m. 4-5
  • Karys 1956m. 6-7
  • Karys 1956m. 8-9
  • Karys 1956m. 10-11
  • Karys 1957m. 1-2
  • Karys 1957m. 3-4
  • Karys 1957m. 5-6
  • Karys 1957m. 7-8
  • Karys 1957m. 9-10
  • Karys 1958m. 1-2
  • Karys 1958m. 3-4
  • Karys 1958m. 5-6
  • Karys 1958m. 7-8
  • Karys 1958m. 9
  • Karys 1958m. 10
  • Karys 1959m. 1-2
  • Karys 1959m. 3-4
  • Karys 1959m. 5-6-7
  • Karys 1959m. 8-9-10
  • Karys 1959m. 11-12
  • Karys 1960 m.1-2
  • Karys 1960 m.3-4
  • Karys 1960m. 5-6-7
  • Karys 1960m. 7-8
  • Karys 1960m. 9-10
  • Karys 1961m. 1-2
  • Karys 1961m. 3-4
  • Karys 1961m. 5-6
  • Karys 1961m. 7-8
  • Karys 1961m. 9-10
  • Karys 1962m. 1-2
  • Karys 1962m. 3-4
  • Karys 1962m. 5-6
  • Karys 1962m. 7-8
  • Karys 1962m. 9-10
  • Karys 1963m. 1-2
  • Karys 1963m. 3-4
  • Karys 1963m. 5-6
  • Karys 1963m. 7-8
  • Karys 1963m. 9-10
  • Karys 1964m. 1-2
  • Karys 1964m. 3-4
  • Karys 1964m. 5-6
  • Karys 1964m. 7-8
  • Karys 1964m. 9-10
  • Karys 1965m. 1-2
  • Karys 1965m. 3-4
  • Karys 1965m. 5-6
  • Karys 1965m. 7-8
  • Karys 1965m. 9-10
  • Karys 1966m. 1-2
  • Karys 1966m. 3-4
  • Karys 1966m. 5-6
  • Karys 1966m. 7-8
  • Karys 1966m. 9-10
  • Karys 1967m. 1-2-3
  • Karys 1967m. 4
  • Karys 1967m. 5-6
  • Karys 1967m. 7-8
  • Karys 1967m. 9-10
  • Karys 1968m. 1-2
  • Karys 1968m. 3-4
  • Karys 1968m. 5-6
  • Karys 1968m. 7-8
  • Karys 1968m. 9-10
  • Karys 1969m. 1-2
  • Karys 1969m. 3-4
  • Karys 1969m. 5-6
  • Karys 1969m. 7-8
  • Karys 1969m. 9-10
  • Karys 1970m. 1-2
  • Karys 1970m. 3-4
  • Karys 1970m. 5-6
  • Karys 1970m. 7-8
  • Karys 1970m. 9-10
  • Karys 1971m. 1-2
  • Karys 1971m. 3-4
  • Karys 1971m. 5-6
  • Karys 1971m. 7-8
  • Karys 1971m. 9-10
  • Karys 1972m. 1-2
  • Karys 1972m. 3-4
  • Karys 1972m. 5-6
  • Karys 1972m. 7-8

Video

  • kunigo Algimanto Keinoskunigo Algimanto Keinos
  • Juozo StanėnoJuozo Stanėno
  • Kiti filmai

Partizanai.org

  • Kontaktai
  • Knygų sąrašas
  • Svetainės Struktūra

Kovo 30-31 d. žuvę partizanai

Šatrijos rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje (sėdi) iš kairės - Juozas Gudliauskas-Ežys, antros - Jonas Griguola-Ažuolas, trečias - neatpažintas. Antroje eilėje iš kairės pirma - Jadvyga Rekašiūtė, antras - Jonas Laucevičius-Girėnas, trečia - Leontina Platakytė-Žibutė, ketvirtas - Mykolas Kleiba-Dagys, penkta - Aniceta Vainoraitė-Severiūtė, |šeštas - Vladas Montvydas-Žemaitis, septintas - Zigmantas Vainoras, aštunta - Kazimiera Vaičekauskaitė, devintas - neatpažintos, dešimtas - Viktoras Bubliauskas-Būras, vienuoliktas - neatpažintas, dvyliktas - Jonas Vaičekauskas-Kovarnis.
(Z. Paulauskaitės asmeninė kolekciįo)

Bubliauskas Viktoras-Būras gimė 1929 m. Telšių apskrities Rietavo valsčiaus Gomintlaukės kaime. Į partizanų gretas įstojo 1949 m. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Būrio vadas. Žuvo 1952 m. kovo 31d. Rietavo rajono Užpelkių miške įrengtame bunkeryje kartu su dar trimis bendražygiais

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Andriulionis Antanas iš Avižonių k. Seirijų vlsč. ?- 1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Perkūno rinktinė.

Burba Antanas - Ledas iš Santakos k. Kalvarijos vlsč. 1906-1947.03.30 Šaulių būrio vadas, vėliau - policininkas. Partizanuose nuo 1944 m. Perkūno rinktinė, vėliau Vytauto rinktinės 71-oji kuopa. Žuvo Liubavo vlsč. prie Jurgiškių k., užmynęs ant minos. Palaidotas Kalvarijoje.

Kvedaravičius iš Bobių k. Veisiejų vlsč. ?-1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Perkūno rinktinė.

Mikelionis iš Veisiejų vlsč. ?-1945.03.30. Žuvo Veisiejų vlsč. Pasak baudėjo, prieš mirtį pasakęs: „Aš esu Lietuvos partizanas, kovoju ir mirštu už jos laisvę".

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Kovo 30-31 d. žuvę partizanai

Paverknių kautynės

Paminklas, pastatytas Paverknių mūšyje žuvusiems partizanams atminti

1945 m. kovo 28 d., prieš Šv. Velykas, Didįjį trečiadienį, partizanų dalinys buvo apsistojęs Sokonių, Voseliūnų kaimuose. Gavo pranešimą, kad rusų kariuomenė „šukuoja" Benčiakiemio miškelius, krūmus, žygiuodami link Voseliūnų, Sokonių kaimų. Geležinio vilko pulko partizanų dalinys, kurį sudarė apie 90-dešimt vyrų, turėdami penkiolika kulkosvaidžių, automatų ir kitų ginklų, stojo į mūšį su galinga rusų kariuomene. Rusų kareivių kolonai priartėjus partizanai atidarė ugnį, retindami rusų karių gretas. Įnirtingas mūšis vyko apie 7 valandas. Rusų kariuomenė buvo pastiprinta naujais rusų karių būriais, daliniais iš Alytaus, Prienų, Birštono, ruošdamiesi apsupti partizanų buvimo vietovę. Partizanai pradėjo trauktis. Daug sunkumų patyrė, nes Verknės upė buvo išsiliejusi iš krantų, ne visi mokėjo plaukti, ginklai, šilta apranga trukdė keltis į kitą Verknės pusę. Partizanas Albinas Šiugždinis-Žaibas buvo sužeistas ir negalėjo paeiti, jis, paėmęs kulkosvaidį, pridengė besitraukiančius draugus. Jo kulkosvaidis nesiliovė tol, kol buvo šovinių. Šoviniams pasibaigus, išsiėmęs granatą sušuko:

- Gyvas nepasiduosiu, Tėvynės neišduosiu!

Žuvo didvyrio mirtimi kovos lauke.

Skaityti daugiau: Paverknių kautynės

Kovo 28-29 d. žuvę partizanai

Kęstučio apygardos partizanai broliai Stanislovas Milkintas-Riteris (kairėje) ir Juozas Milkintas-Maršalis,
ginkluoti vokiškais automatais MP-43/44 (Sturmgewehr 44).
(L Laurinsko asmeninė kolekcija)

Milkintas Juozas-Maršalis gimė 1920 m. Raseinių apskrities Nemakščių valsčiaus Smulkių kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Žuvo išduotas 1951 m. kovo 28 d. Kelmės rajono Zalpės miške kartu su žmona partizane Jadvyga Janušaite-Milkintiene-Ieva 
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Algimanto apygardos vadovybės nariai Šimonių girioje 1947 m. rudenį. Iš kairės: Julijonas Burneika-Tardytojas, Alfonsas Budreika-Bukšys, neatpažintas, Aleksas Matelis-Audenis, Juozas Kemeklis-Rokas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

BUDREIKA Alfonsas, Antano-Bukšys, gim. 1923 m. Gykių k., Svėdasų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo 16 ha žemės. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Algirdo kuopos Jauniaus būrio vadas. Žuvo 1948 m. kovo 28 d. Palaidotas Svėdasų mstl. kapinėse.

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1949 m. kovo 28 d. Ukmergės aps. Šešuolių vls. Užupėnų k. gyventojo Balio Stundžio daržinėje MGB Šešuolių vls. poskyrio operatyvinė grupė aptiko Didžiosios kovos apygardos B rinktinės štabo bunkerį. Kilus susišaudymui žuvo rinktinės vadas Kazys Ališauskas-Spartakas, rinktinės štabo narys ir rinktinės vado adjutantas Feliksas Mikalajūnas-Žalgiris, rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Bronius Morkūnas-Kirka.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Šešuolių mstl. prie MGB Šešuolių vls. poskyrio ir stribų būstinės pastato. Vėliau užkasti Pivonijos šile, esančiame šalia Ukmergės m. 1989 m. liepos 29 d. rasti ir palaidoti Ukmergės m. Dukstynos kapinėse.

Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. 1 dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 99-100.

Skaityti daugiau: Kovo 28-29 d. žuvę partizanai

Kazys Ališauskas-Spartakas

Kazimieras Ališauskas-Spartakas ir Vanda Jočytė-Ramunė.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija) 

Ališauskas Kazimieras-Spartakas gimė 1911 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Juknonių kaime. Vadovavo Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės 1-ajam batalionui, kuris veikė Žemaitkiemio, Pabaisko, Šešuolių valsčiuose. Žuvo 1949 m. kovo 28 d. Ukmergės apskrities Šešuolių valsčiaus Užupėnų kaime įrengtame bunkeryje 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

KAZYS ALIŠAUSKAS- SPARTAKAS

1948 11 12-1949 09 12 B rinktinės vadas, leitenantas.

K. Ališauskas-Spartakas paskirtas į B rinktinės vado pareigas 1948 11 12, Juozui Šibailai-Diedukui perėjus į srities partizanų vadovybę. Prieš tai nuo 1948 02 04 buvo vado pavaduotojas. A apygardos vadu buvo iki savo žūties 1949 03 28.

Kazys gimė Juknonių k., Žemaitkiemio vlsč. Tėvas Danilas Ališauskas, ūkininkas. Po tarnybos Lietuvos kariuomenėje dirbo ūkyje. Sunkiai pergyveno pirmąją sovietinę okupaciją. Nuo 1944 m. birželio mėn. Žemaitkiemio vlsč. Lyduokių mstl. ir Juknonių k. suorganizavo savisaugos būrį iš 12-20 vyrų, kurie gynė žmones nuo raudonųjų partizanų ir šiaip plėšikaujančių. Jiems tada Kazys Ališauskas vadovavo kartu su Alfonsu Morkūnu.

Skaityti daugiau: Kazys Ališauskas-Spartakas

Kovo 26-27 žuvę partizanai

Tigro rinktinės štabo pareigūnas Leonardas Basys-Švyturys (kairėje) ir Tigro rinktinės vadas Vincentas Žaliaduonis-Rokas.
(V. Striužo asmeninė kolekcija)

Žaliaduonis Vincentas-Rokas, Cezaris, Djakonas gimė 1910 m. lapkričio 2 d. Lazdijų valsčiaus Kučiūnų kaime. Baigė Lazdijų „Žiburio" gimnaziją. 1935-1938 m. mokėsi Kauno karo mokykloje. Ją baigęs buvo paskirtas į Ukmergę. 1939 m. grąžinus Vilnių Lietuvai, su savo vadovaujamu pulku atvyko į Vilnių. 1944 m. rugpjūčio mėn. pradėjo partizanauti. 1946 m. spalio 1 d. paskirtas Vytauto apygardos Tigro rinktinės vadu. Kurį laiką buvo Rytų Lietuvos (Kalnų) srities vado pavaduotojas. Jam tiesiogiai dalyvaujant ir vadovaujant Ignalinos ir Švenčionių rajonuose, taip pat Baltarusijoje įvykdyta daugiau kaip 30 akcijų prieš sovietinius aktyvistus. Žuvo 1952 m. kovo 27 d. aktyvaus partizanų rėmėjo Vaiškūno sodyboje Švenčionių rajono Bujutiškės kaime karinės čekistinės operacijos metu kartu su partizanu M. Cicėnu-Erškėčiu. Kūnai buvo išniekinti Ceikiniuose. 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu V. Žaliaduonis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje 1947 m.
I  eilėje sėdi iš kairės: Vincas Kaulinis-Miškinis, Antanas Slučka-Šarūnas, Bronius Kazickas-Saulius, Mykolas Guobužas-Šaulys, neatpažintas, Albertas Nakutis-Viesulas.
II  eilėje stovi iš kairės: Povilas Baronas-Briedis, Jurgis Urbonas-Lakštutis, Balys Jakštonis-Trockis, Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas, Stasys Zabulionis-Lūšis (UKM)

Juozas Karvelis-Šernas iš Šilagalių k., Šimonių vls., žuvo 1949 m. kovo 27 d.

PEREVIČIUS Vytautas-Dobilas, gim. 1924 m. Meldučių k., Debeikių vls., ūkininkų šeimoje. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aušros būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 27 d. prie Lementiškio k., Leliūnų vls. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Skaityti daugiau: Kovo 26-27 žuvę partizanai

Kovo 24-25 d. žuvę partizanai

Šiaurės Rytų srities vadovybė 1948-1949 m. žiemą.
I    eilėje iš kairės: Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, srities vadas Antanas Slučka-Šarūnas, Žaliosios rinktinės vadas Vytautas Česnakavičius-Valas, neatpažintas.
II    eilėje iš kairės: srities vado pavaduotojas Vincas Kaulinis-Miškinis, neatpažintas, Žaliosios rinktinės vado adjutantas Algirdas Meškauskas-Vanagaitis (VŽM)

Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos partizanai. Iš kairės: Bronius Morkūnas-Strausas, Albertas Guobužas-Šamas (VZM)

KAULINIS Vincas, Vinco-Miškinis, gim. 1912 m. Biliūnų k., Vyžuonų vls., mokėsi Utenos gimnazijoje. Policijos vachmistras, šaulys. Vytauto apygardos Liūto rinktinės vadas, nuo 1947 m. gegužės — Vytauto apygardos vadas. Žuvo 1949 m. kovo 24 d., išdavus bunkerį Šimonėlio sodyboje, Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst. 

GUOBUŽAS Albertas, Kazio-Šamas, gim. 1928 m. Gaspariškių k., Vyžuonų vls., ūkininkų šeimoje, tėvai turėjo apie 30 ha žemės. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Beržo kuopos Aušros būrio partizanas. Žuvo 1949    m. kovo 24 d. Nolėnų k., Utenos vls. Palaikai buvo užkasti prie Dauniškio ežero, Utenos mst

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

1949 m. kovo 24 d. Utenos aps. ir vls. Nolėnų k. (dabar - Utenos r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai kaimo gyventojo partizanų rėmėjo Jono Šimonėlio sodyboje aptiko Vytauto apygardos Liūto rinktinės bunkerį. Susišaudymo metu sudegė namas. Žuvo Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vado pavaduotojas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, apygardos vado adjutantas Albertas Guobužas-Šamas, Liūto rinktinės partizanai Alponsas Bivainis-Klimašauskas, Bronius Bivainis-Laputė, Vytautas Pakalnis-Pagirys, Napoleonas Valančiūnas-Elnias ir partizanų ryšininkas Vincas Dominykas Sirutis-Vergas.

Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, antras - Bronius Keblys-Ūsas. Antroje eilėje iš kairės: penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Kovo 24-25 d. žuvę partizanai

Vincas Kaulinis-Miškinis

Policijos mokyklos auklėtinis Vincas Kaulinis.

1935 m. lapkričio mėn. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1912 01 08 - 1949 03 24

Vincas Kaulinis gimė 1912 m. sausio 8 d. Rusijoje, Sankt Peterburge. Su tėvais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Utenos aps. Vyžuonų vls. Biliūnų k. Tėvai turėjo 8 ha žemės. 1934 m. V Kaulinis baigė septynias Utenos „Saulės“ gimnazijos klases. 1934-1935 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pabaigus tarnybą jam suteiktas puskarininkio laipsnis. 1935 m. baigė Sanitarijos puskarininkių mokyklos XXVI laidą. Tų pačių metų gruodžio 12 d. jam suteiktas jaunesniojo sanitarijos puskarininkio laipsnis. 1936 m. kovo 28 d. buvo paleistas į atsargą. 1937 m. baigė policijos mokyklą ir pradėjo dirbti policininku Utenos aps. Tauragnų mstl. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai iki 1940 m. spalio 5 d. dirbo Vilniaus m. milicijos nuovados viršininko padėjėju. 1940 m. gruodžio mėn. iš tarnybos atleistas dėl Vidaus reikalų liaudies komisariato reorganizacijos.

1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m.

1944 m. spalio 22 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Kirdeikių k. Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys Leonas Vilutis-Arūnas įkūrė Tigro rinktinę, apėmusią Utenos ir Švenčionių apskritis. 1945-ųjų pradžioje NKVD kariuomenė pradėjo plataus masto operacijas prieš partizanus: sausio mėn. suimtas L. Vilutis; kovo 11-12 d. Labanoro girioje vykusiose Kiauneliškio kautynėse žuvo 83 partizanai; liepą buvo suimti Tigro rinktinės vadas mjr. Benediktas Kaletka-Utenis, Senis, rinktinės štabo globėjas ir kapelionas Kirdeikių kunigas Petras Liutkus-Juodasis Petras. Tigro rinktinėje liko apie tris šimtus partizanų.

Skaityti daugiau: Vincas Kaulinis-Miškinis

RŪPINTOJĖLIS - Pratarmė, metrika, nuorodos

Popiežius Jonas Paulius II Kryžių kalne. 1993 m. rugsėjis

RŪPINTOJĖLIS 

Pilnas

1977-1990 m. pogrindyje išleistų numerių (1-26) rinkinys

Skaityti daugiau: RŪPINTOJĖLIS - Pratarmė, metrika, nuorodos

Kovo 23 d. žuvę partizanai

Lietuvos Žaliosios rinktinės Audros būrio partizanai. Pirmame plane Petras Danasas-Tyrulis. Kiti neatpažinti. Apie 1949 m.
(Šiauliu .Aušros" muziejus)

Danasas Petras-Tyrulis gimė 1902 m. Šiaulių apskrities Meškuičių valsčiaus Gibaičių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Prisikėlimo apygardos Audros būrio, priklausiusio Atžalyno, Lietuvos Žaliajai, nuo 1950 m. - Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinėms, partizanas. Nuo 1952 m. - Audros būrio vadas. Žuvo 1953 m. kovo 23 d. Šiaulių rajono Smilgių kaime kartu su dar penkiais bendražygiais 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

Foto: Jurgaitis, Juozas-Spindulys (1909-1945-03-23)

Gimė ir augo Sevelionių kaime, Merkinės valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1945 metų kovo 23 dieną J. Jurgaitį Jiezno stribai paėmė iš mokyklos. NKVD būstinėje žiauriai kankino, nukankinę jo kūną nakčia užkasė Bijomino darže. J. Jurgaitis turėjo karininko laipsnį, dirbo pasienio policijoje. Turėjo galimybę pasitraukti į Vakarus, bet jis teigė, kad „nieko gyvenime blogo nepadariau”, ir pasiliko Lietuvoje. Dirbo švietimo skyriaus inspektoriumi ir Jiezno progimnazijoje. Su šeima gyveno Nemaniūnų bažnytkaimyje. Jam žuvus liko žmona su mažu sūneliu.

https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

Skaityti daugiau: Kovo 23 d. žuvę partizanai

Kovo 21-22 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanai. Iš kairės: neatpažintas, Juozas Kirsnys-Varna, Kazys Riauba-Kazokas (E. Smetonos asmeninė kolekcija)

Antanas Aliukas-Kuprys iš Nausodės k., Raguvos vls., žuvo 1948 m. kovo 21d.

KIRSNYS Juozas, Liudviko-Varna, Raudonikis, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Šermukšnio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. kovo 21d. prie Nausodės k., Raguvos vls. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse.

Liudas Kepalas-Tremtinys iš Liveikių k., Leliūnų vls., žuvo 1951 m. kovo 22 d.

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Vitkūnas Juozas. A rinktinės Putino būrio partizanas. Žuvo 1946 03 21 Beištrakių miške kartu su B. Sasnausku-Klevu.

https://partizanai.org/failai/html/didziosios_kovos.htm

 

Lokio rinktinės Erškėčio kuopos partizanų rikiuotė. Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Balys Vaičėnas-Liubartas, antras - Petros Pošius-Gediminas, ketvirtas - Jonas Dūdėnas-Vynas, septintas - Lokio rinktinės vadas Pranas Račinskas-Žaibas, aštuntas - Vytautas Rusakevičius-Tigras,  dešimtas - Juozas Stanėnas-Aukštaitis, vienuoliktas - Vytautas Miškinis-Viesulas, tryliktas - Povilas Lukošius-Žilvytis, keturioliktas -Zigmas Tumėnas-Kestutis, penkioliktas - Edvardas Gornelis-Čigonas, šešioliktas - Vytautas Dručkus-Šernas, septynioliktas -Edvardas Juodvalkis-Aras, aštuonioliktas - Alfonsas Dambrava-Aidas, devynioliktas - Jeronimas Bulka-Titnagas. (Lietuvos ypatingasis archyvas)

Stanėnas Juozas-Aukštaitis gimė 1922 m. Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiaus Makniūnalaukės kaime. Partizanas nuo 1945 m. 1945-1946 m. — Vytauto apygardos Lokio rinktinės Karijoto-Min-gailos kuopos partizanas, 1946—1948 m. - Lokio rinktinės Kadugio kuopos partizanas, 1949 m. — Laisvės kuopos vadas, 1950—1951 m. — Kadugio kuopos vado pavaduotojas. Žuvo 1951 m. kovo 22 d. bunkeryje prie Purvynėlio vienkiemio Molėtų rajone 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Kovo 21-22 d. žuvę partizanai

Kovo 19-20 d. žuvę partizanai

Iš kairės: Kęstučio apygardos partizanas Vladas Mišeikis-Tarzanas, LLKS tarybos prezidiumo narys Bronius Liesys-Naktis ir Vakaru Lietuvos (Jūros) srities Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesys-ldenas. 1946 m.
(L.Laurinsko asmeninė kolekcija)

Mišeikis Vladas-Tarzanas gimė 1925 m. Eržvilko valsčiaus Būtai-čių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Priklausė Kęstučio apygardai. Žuvo 1951 m. kovo 19 d. kartu su žmona partizane Aldona Gedutyte-Mišeikiene-Gegute ir dar vienu bendražygiu Skaudvilės rajono Mažintų kaime įrengtame bunkeryje
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1951 m. kovo 19 d. Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės k. apylinkėse, Labanoro girioje (dabar – Švenčionių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu buvo aptiktos 2 partizanų žeminės. Susišaudymo metu žuvo Rytų Lietuvos partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova“ redaktorius Vytautas Valentinas Pakštas-Vaidotas, srities štabo adjutantas ir apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis, štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas Antanas Bulka-Dainius ir Organizacinio skyriaus viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagius, Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas Stasys Juodis-Čižikas, Dūdelė, rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Vilkas, Organizacinio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas, partizanė Stasė Daškevičiūtė-Žiedas ir V. Pakšto žmona, partizanų ryšininkė Natalija Deveikytė-Vaidilutė.

Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti Švenčionių r. Rašios ežero paraistyje. 1990 m. perkelti ir palaidoti naujose Utenos m. kapinėse.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės klūpo – Rytų Lietuvos srities partizanų štabo adjutantas ir Vytauto apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis; antroje eilėje iš kairės stovi: pirmas– Silvestras Urbonas-Lapinas, trečias – Mykolas Urbonas-Liepa, ketvirtas – partizanas Garsas (slapyv.). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Vytauto apygardos Lokio ir Liūto rinktinės partizanai. Iš kairės: Liūto rinktinės Perlo (vėliau – Bazalto) rajono štabo viršininkas Balys Graužinis-Uosis, Lokio rinktinės Laisvės kuopos ir Kiaunės rajono vadas Juozas Stanėnas-Aukštaitis, Jonas Dudėnas-Vynas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Kovo 19-20 d. žuvę partizanai

Vytautas Valentinas Pakštas - Naras, Vaidotas

1922 02 14–1951 03 19

Vytautas Valentinas Pakštas gimė 1922 m. vasario 14 d. Rokiškio aps. Obelių vls. Vabolių k. Mikolo Pakšto ir Genovaitės Žąsinaitės-Pakštienės šeimoje. 1941 m. baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją ir pradėjo dirbti spaustuvėje.

Vytautas Valentinas Pakštas-Naras, Vaidotas su žmona partizanų ryšininke Natalija Deveikyte-Pakštiene-Vaidilute. Apie 1950 m. Iš Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus fondų

Nuo 1942 m. rudens Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys Utenos apylinkėse. Nuo 1944 m. vasario 16 d. gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės mokyklos kursantas.

Nuo 1944 m. rudens mokytojavo Utenos „Saulės“ gimnazijoje – mokė lotynų kalbos. Buvo NKVD suimtas. Pasirašęs pasižadėjimą dirbti sovietų represinėms struktūroms buvo paleistas ir 1945 m. vasario mėn. pasitraukė pas partizanus.

1945 m. birželio 15 d. Utenos aps. Utenos vls. Biliakiemio k. vykusiame partizanų vadų pasitarime įkūrus Šarūno rinktinę, V. V. Pakštas buvo paskirtas jos štabo viršininku. Tų pačių metų gruodžio 1 d., žuvus rinktinės vadui Vladui Mikulėnui-Lubinui, perėmė rinktinės vado pareigas. Nuo 1946 m. gruodžio iki 1947 m. rugpjūčio mėn. vadovavo Vytauto apygardos Liūto rinktinei. Vėliau ėjo Vytauto apygardos Organizacinio skyriaus viršininko pareigas, o 1947 m. balandžio 30 d. apygardos štabo įsakymu Nr. 18 buvo paskirtas Vytauto apygardos Politinės dalies viršininku.

Skaityti daugiau: Vytautas Valentinas Pakštas - Naras, Vaidotas

BAŽNYČIA, „KRONIKA“ IR KGB VORATINKLIS

Knygoje, remiantis buvusio KGB archyvo dokumentais ir Kronikos bendradarbių atsiminimais, atskleidžiama daug faktų apie sunkią Lietuvos Katalikų Bažnyčios būklę sovietų priespaudos metais ir pasipriešinimą kompartijos bei sovietinio saugumo komiteto persekiojimui. Aprašomas katalikiškas opozicinis sąjūdis - įvairių protesto akcijų rengimas ir pogrindinės spaudos leidimas, ypač sunkus ir rizikingas pogrindžio leidinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika organizatorių ir platintojų darbas Lietuvoje ir užsienyje, svariai prisidėjęs prie tautos išsivadavimo iš komunizmo.

 

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos steigėjas ir redaktorius kun. Sigitas Tamkevičius SJ  tremtyje Tomsko srityje, Krivošeine.  1988 m.



Vidas Spengla

BAŽNYČIA,
„KRONIKA“
IR
KGB VORATINKLIS

Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas

Knyga PDF  fotografinė kopija:   Internete: 

KATALIKŲ AKADEMIJA Vilnius 2001

Skaityti daugiau: BAŽNYČIA, „KRONIKA“ IR KGB VORATINKLIS

Kun. Arvydas Žygas. LKB Kronikos pamokos

Šviesaus atminimo kunigo Arvydo Žygio įžvalgos apie LKB Kronikos reikšmę buvo rašytos prieš daugiau nei 20 metų, netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo ir ruošiantis LKB Kronikos dvidešimtmečiui. Tačiau vargu ar kuris nors vėliau rašytas tekstas taip giliai aktualizuoja sovietmečio psipriešinimo pamokas. 

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ – žodžiai, kurių prasmė šiandien nėra iki galo suvokta. Jie reiškia daugiau negu sudėta į kelis šimtus sunkiai įskaitomų senoviškos rašomosios mašinėlės mašinraščio puslapių arba į 10 gražiai suredaguotų ir išleistų tomų. Žodžiai „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ įprasmina Amžinąjį Žodį, kurio šaltinis yra Amžinoji Tiesa.

Be abejo, nuo šiol bus daug rašoma, analizuojama ir diskutuojama dėl šio istorinio laikotarpio, kurį vadiname Lietuvos pavasariu, naujuoju tautiniu Atgimimu. Bus vertinama Lietuvos Katalikų Bažnyčios įtaka jam, pogrindžio literatūros poveikis išsaugant tautinį identitetą. Atsiras fundamentinių istorijos studijų, kuriose bus teigiama, kad „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ buvo partizanų pasipriešinimo tęsinys, „Aušros“ laikotarpis XX amžiuje. Bus analizuojama sociologijos ir psichologijos aspektu aptariant istorinę perspektyvą, kultūrinę reikšmę. Be abejo, bus ir kontroversijų. Gali būti teigiama, kad „LBK Kronikos“ veikla buvo vietinė, mažareikšmė, nors įdomi, bet neturėjusi didelės svarbos. Daugelis žmonių, gyvenančių Lietuvoje, šiandien išgirdę žodžius, kurie išreiškia šią svarbią sąvoką, nežino, kaip į ją reikėtų reaguoti. Be abejo, „LKB Kroniką“, kaip istorinį fenomeną, reikia įvertinti ir interpretuoti. Bet ar esama reikšmės, kuri nepriklausytų nuo analizės išvadų, nekirstų atsižvelgus į tai, ar tu gyvenai priespaudoje ar laisvėje, ar buvai pogrindyje, ar prisitaikęs prie okupacijos diktuojamų sąlygų?

Skaityti daugiau: Kun. Arvydas Žygas. LKB Kronikos pamokos

S.Tamkevičius: Lietuvai prikelti reikia žmonių, panašių į Katalikų Bažnyčios Kronikos darbininkus

2012 m. kovo 16 d.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos gyvavimas per 17 metų ir subliūškusios sovietų pareigūnų pastangos ją sunaikinti yra tarsi mažas stebuklas, kurio autorius buvo Dievas, maloningai globojęs Kronikos darbininkus, sako Kronikos redaktorius, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

Seime penktadienį minint Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos (1972-1988) leidybos pradžios 40-metį Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius pabrėžė, kad Kronikos bendradarbiai ir talkininkai, kovodami už Bažnyčios ir Lietuvos laisvę, nesvajojo ateityje gyventi kaip Švedijoje ar Amerikoje, bet svajojo gyventi laisvi laisvoje Lietuvoje. 

"Aplink Kroniką buvo susibūrę tie, kurių nebuvo galima kuo nors suvilioti ar išgąsdinti. Turėdami fizinį prigimties trapumą, jie buvo stiprūs savo dvasia. Štai ir atsakymas, ko reikia siekiant prikelti Lietuvą - reikia žmonių, kurie būtų nusiteikę panašiai, kaip Kronikos bendradarbiai", - kalbėjo arkivyskupas S. Tamkevičius.

Skaityti daugiau: S.Tamkevičius: Lietuvai prikelti reikia žmonių, panašių į Katalikų Bažnyčios Kronikos darbininkus

S. TAMKEVIČIUS: TIKROJI LAISVĖ YRA TARNYSTĖ LIETUVOS ŽMONĖMS

Kovo 11 d.

Evgenios Levin nuotrauka

Tikroji laisvė tai nėra neatsakingas savo norų tenkinimas, bet tarnystė Lietuvos žmonėms, sako arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

„Tikroji laisvė tai nėra neatsakingas savo norų tenkinimas, bet tarnavimas. Dievas mums padovanojo laisvę ne griauti, bet statyti, ne priešų ieškoti, bet juos paversti draugais. Nors laisvė suteikia galimybę rinktis tiesą ar melą, dorą ir nedorą elgesį, bet drauge ji įpareigoja mūru stovėti už tiesą ir teisingumą. Jei kas mąsto kitaip, tas nėra supratęs, kas yra laisvė“, - iškilmingame Kovo 11-osios minėjime Seime šeštadienį sakė dvasininkas.

Pasak jo, kam laisvė yra tik galimybė neatsakingai rinktis ir pataikauti savimeilei, tas dar nėra laisvas, nors Lietuva jau ketvirtį amžiaus yra laisva.

Skaityti daugiau: S. TAMKEVIČIUS: TIKROJI LAISVĖ YRA TARNYSTĖ LIETUVOS ŽMONĖMS

„Milžinas bijojo tik tiesos ir viešumo“

Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius su „Lietuvos
Katalikų Bažnyčios kronikos“
mikrofilmu
Artūro Šulco nuotrauka

Nuo tada, kai pasirodė pogrindinis leidinys „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (LKB kronika), praėjo keturiasdešimt metų. Vienas pagrindinių jos leidėjų, dabartinis Kauno arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS sako, kad labiau nei bet ko kito sovietai bijojo tiesos, nes visa sovietinė sistema buvo pastatyta ant melo pamatų. Todėl neatsitiktinai kurį laiką pagrindinė KGB Lietuvos skyriaus užduotis buvo neutralizuoti LKB leidybą. Apie rizikingą veiklą sovietmečiu, draugystę su rusų disidentais, teismų ir lagerių kelią su S. Tamkevičiumi praėjusį sekmadienį LRT laidoje „Įžvalgos“ kalbėjosi Virginijus SAVUKYNAS.

 

Jūs buvote vienas iš tų, kurie sugalvojo leisti „Kroniką“. Kaip kilo tokia mintis ir ar nebijojote imtis šios veiklos?

Mintis kilo ne iš karto. Ji pribrendo per kelerius metus. Tuo metu (1972 metais – red. past.) lageriuose kalėjo keli kunigai, nuteisti už vaikų katechizaciją. Kunigų seminarija buvo „suvesta“ į minimumą, per metus buvo leidžiama priimti tik penkis kandidatus. Taigi jauni aktyvesni kunigai pradėjo svarstyti, ką būtų galima padaryti, nes padėtis darėsi vis sunkesnė. Pamažu subrendo mintis, kad reikia rinkti faktus. O jei dar pasisektų, kad tie faktai pasiektų laisvą pasaulį, būtų visai gerai. Tuo metu jau buvome susipažinę su Maskvoje rusiškai leidžiama „Dabartinių įvykių kronika“. Šis leidinys mums buvo pavyzdys, kad galima kažką panašaus padaryti ir Lietuvoje.

Tačiau negi jūs tikėjote, kad taip lengvai įveiksite sovietinę galybę? Juk sovietai taip gyrėsi savo didybe, leido į mėnulį raketas, statė gamyklas, jų armija buvo „pati didžiausia ir galingiausia“. Ir štai atsirandate jūs, su savo leidinuku...

Iš tiesų neplanavome labai stipriai pajudinti šitos galybės pamatų. (Šypsosi – red. past.) Buvo tik noras kažką daryti ir pranešti, kaip mes Lietuvoje vargstame, kad apie tai plačiau žinotų pasaulis. Tikrai nesvajojome, kad po dvidešimties metų Sovietų Sąjunga sugrius, nes ji atrodė per daug tvirta. Tačiau viskas prasideda nuo mažų dalykų. O tų mažų dalykų reikėjo kažkam imtis. Tuo metu buvau vienas jauniausių tarp Vilkaviškio vyskupijos kunigų. Nemanau, kad buvau pats drąsiausias, bet visada užtenka tiek, kad galėtum save įveikti. Kaip dar nebuvusiam lageryje, bet kokias baimes nugalėti tada buvo lengviau. (Šypsosi – red. past.) Per daug nemąstėme, kas gali atsitikti.

Kaip rinkote informaciją? Juk tais laikais nebuvo galima įdėti skelbimo: „Prašome pranešti apie pažeidinėjimus“... (Šypsosi – red. past.)

Pagrindiniai informacijos rinkėjai buvo trys žmonių grupės. Tai – aktyvūs kunigai, aktyvios seselės vienuolės ir aktyvūs pasauliečiai katalikai. Tuo metu Lietuvoje buvo susikūręs ir gana išplitęs Eucharistijos bičiulių sąjūdis. Taigi šie žmonės ir buvo pagrindiniai informacijos rinkėjai. O tie, kurie buvome arčiau „Kronikos“, jeigu tik sužinodavome kokį faktą, bandydavome jį pasigauti. Iš pradžių nebuvo lengva, tačiau pamažu žmonės tapo drąsesni ir po kelerių metų surinkti medžiagą buvo visai nesunku, tačiau, žinoma, rizikinga.

Skaityti daugiau: „Milžinas bijojo tik tiesos ir viešumo“

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA DEŠIMTMEČIO PROGA APIE SAVE (Nr. 51)

1982 5 rugsėjis-spalis

Kodėl atsirado "LKB Kronika?
Lygiai prieš 10 metų, t. y. 1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis "LKB Kronikos" numeris. Tai buvo labai kuklus leidinėlis, nutaręs informuoti Tėvynę ir pasaulį apie Lietuvos tikinčiųjų diskriminaciją ir pastangas išsikovoti religinės laisvės minimumą. Kodėl ji pasirodė 1972 metais?

Stalino represijos prieš Katalikų Bažnyčią ilgam laikui sukūrė pasyvumo atmosferą kunigijos tarpe. Bažnytinė hierarchija buvo įsitikinusi, kad "prieš vėją nepapūsi", ir klusniai vykdė visus sovietinės valdžios reikalavimus, o partijos viršūnės planavo vis greitesnį Bažnyčios likvidavimą. Septintame dešimtmetyje už menkiausią "prasižengimą" prieš slaptas sovietinės valdžios instrukcijas kunigams būdavo uždraudžiama eiti pareigas; Kunigų seminarija buvo tiek suvaržyta, jog kasmet galėdavo priimti vos 5 kandidatus. Religijų reikalų taryboje įgaliotinis jautėsi esąs "caras ir dievas", galįs terorizuoti kunigus ir ordinarus.

Tuo pačiu metu Lietuvos kunigų tarpe vis labiau brendo mintis, jog negalima sėdėti, susidėjus rankas, nes sovietinė valdžia visus uždusins. Ką daryti? Atsakymą davė Maskvos disidentai, drąsiai išstodami su savo idėjomis, pareiškimais, knygomis ir leidiniais. Tai buvo pirmas prisikėlimo varpo dūžis, pažadinęs daugelį iš baimės letargo ir šaukiantis: gana tamsos ir miego! Reikia kovoti, reikia sovietinės valdžios nusikaltimus prieš Bažnyčią ir tikinčiuosius išvilkti į šviesą, — tegul visas pasaulis pamato tironiją, o gal šviesoje bus nepatogu daryti niekšybes. 1968 m. kunigai pradėjo protestuoti prieš Kauno Kunigų seminarijos suvaržymą. Sovietinė valdžia į kunigų pareiškimus reagavo tik represijomis: KGB tardymais, pašalinimais iš kunigiško darbo ir net teismais. Vienas po kito už kunigiškų pareigų atlikimą (vaikų katekizaciją) buvo nubausti kunigai — kun. Antanas Šeškevičius, kun. Juozas Zdebskis ir kun. Prosperas Bubnys. Šie teismai buvo paskutinis ir svarbiausias impulsas kuo greičiau pradėti leisti pogrindinį leidinį.

Skaityti daugiau: LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA DEŠIMTMEČIO PROGA APIE SAVE (Nr. 51)

JOS REIKŠMĘ PRIPAŽĮSTA PRIEŠAI IR DRAUGAI

1976 m. 3 kovas

Parašė Dr. J. Labutis  

Šiemet kovo 19 sukanka lygiai ketveri metai, kai pasirodė "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika". 1975-jų pabaigoje Vakarus pasiekė dvidešimtasis jos numeris. Tenka pabrėžti šio nepaprasto leidinio reikšmę, atsižvelgiant į ypatingas, didelių aukų reikalaujančias leidimo sąlygas, kuriomis kronika iki šiol išsilaikė, o ypač dėl jos didžiulio poveikio kovojančiai Lietuvai ir plačiojo pasaulio visuomenei.

Režisierius Jonas Jurašas, liudydamas Tarptautinėje Sacharovo apklausoje Kopenhagoje, plačiai rėmėsi kronikos medžiaga, o pačią kroniką pavadino "maksimalaus objektyvumo ir nūdienos dokumentu, išreiškiančiu totalistinio režimo smarkiai varžomos tautos dvasią ir nuotaikas".

Kitas neseniai Vakaruose atsidūręs asmuo, gerai pažįstąs nūdienes Lietuvos gyvenimo sąlygas, dr. A. Saunoris, paklaustas, kokią įtaką Lietuvoje turi kronika, spaudos atstovui taip atsakė: "Jos nesu skaitęs, bet, žinodamas sąlygas Lietuvoje, stebiuosi. Juk ten veikia nepaprastai didelis ir tankus slaptosios policijos tinklas. Pralįsti pro jį yra nepaprastai sunku. "LKB Kronika" atlieka didelį vaidmenį — cementuoja tautą".

Skaityti daugiau: JOS REIKŠMĘ PRIPAŽĮSTA PRIEŠAI IR DRAUGAI

Kazys Bradūnas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“

Iliustracija iš „LKB kronikos“
tomo, išleisto spaustuvėje JAV,
prie 1981 metų 49-ojo numerio

Žymusis lietuvių poetas Kazys Bradūnas (gimė 1917 m. vasario 11 d. Kiršuose, Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis, mirė 2009 m. vasario 9 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – lietuvių poetas, publicistas. Minint jo gimimo 100-metį, Lietuvos Seimas šiuos metus pavadino Kazio Bradūno metais. Poetas, gyvendamas išeivijoje Amerikoje, daug savo eilėraščių skyrė okupuotos tėvynės tematikai, ilgesingai atsiliepdamas į jos vargus ir kančias. Tarp kitų temų ciklą savo eilių paskyrė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ ir joje minimiems įvykiams pažymėti. Šiemet kovo 19 dieną sukanka 45 metai, kai pradėjo eiti „LKB kronika“, davusi pradžią net keletui pogrindžio leidinių. Šiai sukakčiai paminėti ir skiriame K. Bradūno eilėraščių ciklą, skirtą šiam leidiniui, kaip pasipriešinimo ateistinės valdžios vykdytam tikinčiųjų persekiojimui.

Prierašai iš „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“

Tomis dienomis saugumiečiai areštavo rinkusią parašus senutę ir, iš jos atėmę apie 2000 parašų, kumščiuodami įstūmė į mašiną ir nusivežė į saugumą... Vėliau ji savo artimiesiems rodė dideles mėlynes ant rankų (LKB kronika, Nr. 55).


Buvo jinai beveik beraštė,
Buvo pusiau jau neregė,
O tarpe tūkstančių ten pasirašė
Kančios alfabeto raidėm.


Tai senas baltiškas raidynas
(Lyg runų akmenį nešu)
Ir kas raidė tai kraujas grynas –
Pasišlakstyk lašu.

 

Kun. R. Černiauskui leidžiama atlaikyti šv. Mišias ir klausyti išpažinčių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Pamokslus sakyti draudžiama (LKB kronika, Nr. 55).


Skaitytojui atimtas žodis,
Užkaltas švino burnoje,
Išniekintas kaip sakramentas
Gyvas balandis, užkastas po žeme.


Bet ar girdi,
Kaip kyla jis ir skrenda
Kalno Pamoksle –
Ir tartum Pakylėjime klaupiuos


Prieš Laisvo Žodžio sakramentą.

Skaityti daugiau: Kazys Bradūnas ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“

Daugiau įrašų...

  1. Katalikų Bažnyčios Kronika Lietuvoje – stebuklas, kuris tęsėsi 17 metų
  2. Buktos kautynės
  3. JUOZAPAS ŠIBAILA-Diedukas, Merainis (1905.03.18–1953.02.11)
  4. LIETUVOS LAISVĖS KOVOS IDEOLOGAS
  5. Kovo 17-18 d. žuvę partizanai
  6. Aldona Sabaitytė- Vilutienė - autobiografija
  7. Antanas Kraujelis-Siaubūnas
  8. Juozas Bacevičius
  9. Kovo 15-16 d. žuvę partizanai
  10. Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 03 15–1954 11 26)

Puslapis 1 iš 23

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • Sekantis
  • Pabaiga
Pro Deo  et Patria
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika

Laiškai Lietuviams
  • Jūs esate čia:  
  • Partizanai.org

Powered by Joomla!®