Į Laisvę 1978 74(111)

T U R I N Y S

Skaitytojų žodis .................................... 2

Tomas Venclova: Dabartinė Lietuvos demografinė padėtis

ir jos etnografinių ribų klausimas .. 5

Kęstutis K. Girnius: Maceinos socialinė filosofija . 23

Lietuvių Fronto Bičiulių CREDO ..................... 40

J. Kj.: Lietuviškoji vienybė ....................... 48

a. b.: Tautos gelbėjimo rūpesčiai .................. 51

Trys akcentai ...................................... 52

Dr. J. Dietautas: Dvidešimtpenktoji - jubiliejinė .. 53

V. Rociūnas: Lietuvių Fronto Bičiuliai Dainavoje ... 62

Kodėl taip, o ne kitaip? ........................... 74

“Į Laisvę” vedamieji ............................... 78

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1978 74(111)

Te Dievas Jus stiprina ir išlaiko tol, kol Tėvynė atgaus laisvę. Pamatai mūsų būsimos valstybės tegali būti tik krikščioniški ir demokratiški. Tai paruoškime valstybei tvarkos pamatus. Frontininkais mes pasitikime. Išsaugokite Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Ji tegali būti tik viena, o ne kokių ",Altų”, tenorų ar bosų ...

Dr. Eliziejus ir Julija Draugeliai
Sao Paulo, Brazilija

Liaudininkai, nuėję pas komunistus

ŽurnaloĮ LAISVĘ 1977 m. 71(108) numerio 37 psl. dr. A. Štromas rašo apie kai kuriuos liaudininkus, nuėjusius pas komunistus. Ten rašoma: "Ogi toks liaudininkas kaip Mečys Gedvilas jau 1934 įstojo į LKP. Paleckis su Vaišnoru įstojo 1940 m. rugpiūtį..

Tai, kas pacituota, norėčiau papildyti, būtent: Mečys Gedvilas iš liaudininkų buvo išmestas 1932 m. o Justas Paleckis— 1939 m. spalio mėn., kuomet iš Kaune įvykusių demonstracijų dėl Vilniaus atgavimo jis su būreliu vyrukų nuėjo prie sovietų atstovybės už tai padėkoti Stalinui.

Juozas Audėnas
So. Ozone Park, NY

Straipsnis ne Nemicko

"Dirvoje" (nr. 41, 1978.X.19) dr. Jonas Balys implikuoja, kad "Į Laisvę" nr. 73 paskelbtasJ. Pašilio straipsnis “Nuostolingas tautininkų susiardymas" esąs parašytas Broniaus Nemicko. Šiuo pareiškiu, kad nesuto straipsnio autorius.

Reiškiu Redaktoriui tikrą Pagarbą

Bronius Nemickas
Maspeth, N.Y.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

DABARTINĖ LIETUVOS DEMOGRAFINĖ PADĖTIS

ir jos etnografinių ribų klausimas

T. VENCLOVA

Lietuvos ribos yra mažų mažiausiai keturių, o gal ir penkių rūšių. Tas rūšis pavadinčiau sekančiai: juridinės, realios istorinės, etnografinės (čia reiktų skirti etnografines ribas siauresne prasme, arba kalbines, ir etnografines kiek platesne prasme) ir pagaliau pageidaujamos ribos. Apie kiekvieną iš tų rūšių keletas žodžių atskirai.

Juridinės ribos

Juridinės Lietuvos ribos žymimos tuose krašto žemėlapiuose, kurie leidžiami emigracijoje. Rytų ir pietų sienos nustatytos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi su Tarybų Rusija. Šiaurės siena nustatyta Simpsono arbitražo komisijos 1921 metais. Pagal tą arbitražą Lietuvai atiteko, tarp kitko, Palanga, į kurią Latvija pretendavo ir kurį laiką ją valdė. Vakarų siena — viena iš tradiciškiausių visoje Europoje sienų su Vokietija (dabar jau ne su Vokietija, o su okupaciniu dariniu — Kaliningrado, arba Karaliaučiaus, sritimi) — laikosi nuo 1422 m., nuo Melno sutarties su kryžiuočiais. Be to, ji kiek ištaisyta, nes prie Lietuvos prijungtas Klaipėdos kraštas, kuris Melno sutartimi nebuvo prijungtas. Jį Lietuvai pripažino pati Vokietija 1928 m., pripažino ir visas pasaulis. Vėlesni Hitlerio aktai buvo neteisėti. Nevisai aiški siena yra trumpame ruoželyje į pietus nuo Suvalkų, kur Lietuvos oficialioji kartografija vedėją pagal buvusią Lomžos ir Suvalkų gubernijų ribą, o dabar dažniausiai veda pagal 1795 m. Lietuvos — Lenkijos sieną. Tame mažame ruoželyje, kiek žinau, tarptautinių sutarčių, apibrėžiančių sieną, nebuvo.

Skaityti daugiau: DABARTINĖ LIETUVOS DEMOGRAFINĖ PADĖTIS

MACEINOS SOCIALINĖ FILOSOFIJA

KĘSTUTIS K. GIRNIUS

1978 m. prof. Antanas Maceina atšventė savo 70-sius gyvenimo metus. Jo atsiekimai bei darbai filosofijoje, tur būt, visiems mažiau ar daugiau žinomi, tad galiu ramiai teigti, kad prof. Maceina yra vienas iš didžiųjų mūsų mažos tautos filosofų. Šiuo savo darbu angažuojuosi kukliam uždaviniui, būtent — kritiškai pažvelgti tik į Maceinos socialinę filosofiją. Ir ne į visą socialinę filosofiją, bet specifiškai į vieną veikalą, būtent į Socialinį teisingumą.

Socialinis teisingumas, kaip ir pats autorius, šiais metais švenčia jubiliejų — jis buvo išleistas Kaune 1938 metais, tai yra prieš keturiasdešimt metų. Galime prisipažinti, kad kiekvienam būtų malonu, jei po keturiasdešimt metų kas nors rodytų veikalu susidomėjimą.

Dėl viso ko reikia pabrėžti, kad šis nėra vienintelis Maceinos veikalas šioje srityje. 1940 metais Maceina išleido veikalą — Buržuazijos žlugimas, kuriame jis tęsė buržuazijos kritiką, pradėtą aptariamajame veikale. Prof. Maceina yra pagrindinis autorius serijos straipsnių apie būsimą Lietuvos santvarką, išspausdintų 1943-44 metais pogrindyje ėjusioje Į Laisvę; tos mintys buvo vėliau išplėstos frontininkų leidinyje Į pilnutinę demokratiją.

Maceinos socialinė filosofija skirstoma į dvi dalis, nors, savaime aišku, jos viena antrą paveikia. Pirmoji dalis, kurią trumpiau aptarsiu, — tai dabarties psichologijos ir socialinės struktūros apibrėžimas ir palyginimas su ankstyvesniais laikais. Maceina daugiausia analizuoja buržujų, jo atsiradimą ir artėjančio žlugimo priežastis, pristatydamas šio žmogaus idealinį tipą. Antroji ir pagrindinė dalis liečia socialinį teisingumą; tai yra daugiau normatyvinė teorija, kurioje Maceina pasiūlo principus ir gaires visuomenės pertvarkymui, jei šiuo pertvarkymu siekiama sukurti dorą visuomenę, kurios nariai būtų laimingi ir kurioje jie galėtų pilnai išvystyti savo asmenybes.

Skaityti daugiau: MACEINOS SOCIALINĖ FILOSOFIJA

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ CREDO

Įvadas

Jeigu mūsų laisvinimo veikla ribotųsi vien bėgamaisiais dienos reikalais, ji paskęstų aplinkos smulkmenose, netektų polėkio, veržlumo bei entuziazmo. Ir tokiais atvejais jėgos, priešingos mūsų laisvės pastangoms, pajėgtų ją nesunkiai nukreipti į klystkelius destruktyviais ginčais dėl menkniekių.

Todėl yra svarbu laikas nuo laiko vertinti savo veiklą pačių didžiųjų siekimų bei idealų šviesoje. Jie kaip švyturiai uoste saugo veikiančiųjų sprendimus nuo nenumatytų ir kartais net nepastebimųjų pavojų bei klaidų ir visą veiklą kreipia teisingu keliu.

Ugdant savo ir kartu visos visuomenės rezistencinę sąmonę yra svarbu ne tiek lygiuotis su tuo, kas yra, kiek siekti to, kas turi būti. Kai žvilgsnis yra nukreiptas į idealų aukštumas, pagrindiniai uždaviniai labiau aiškėja, iškilę pavojai lengviau įveikiami. Tada siekiamos ateities vaizdas tampa daug spalvingesnis ir žavesnis.

Ta prasme surašyti ir viešai paskelbti Lietuvių Fronto Bičiulių pasisakymo metmenys tebūnie ta viena iš pastangų išsiveržti iš kartais pilkos kasdienybės bei išlaikyti tremties lietuviškąją visuomenę dinaminės minties įtakoje... Tokios minties, kuri, būdama gyva, aktuali ir kūrybinga, mūsų laisvinimo veiklą kreiptų vis tikslesne, vis vertingesne kryptimi.

Dabartinis stovis

Dabartinio socialinio, akinio politinio stovio pasaulyje aplamai nelaikome nei tobulu, nei nekeičiamu. Pasaulyje daug skurdo, socialinio neteisingumo, priespaudos ir net genocidinių užmojų, nukreiptų prieš ištisas tautas. Išlaisvinimo vardu įvedama vergija, tiesos vardu skelbiamas melas, teisingumas išniekinamas smurtu. Rūšiavimas tautų į išsivysčiusias ir neišsivysčiusias, viešpataujančias ir beteises kliudo įgyvendinti tarp jų lygybę ir santaiką. Sovietų imperialistų ginklavimasis, siekiant pasaulinės revoliucijos, kaip tamsi šmėkla dengia modernųjį pasaulį.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ CREDO

XXV EUROPINĖS LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖS PAREIŠKIMAS

1978 liepos 16-23 d.d. Vak. Vokietijoje, Freisingo mieste, prie Miuncheno, Kardinolo Doepfnerio namuose, įvyko 25-ji europinė Lietuviškųjų studijų savaitė, kurioje dalyvavo įvairaus amžiaus, skirtingos visuomeninės padėties, įvairių pažiūrų anksčiau ir neseniai Lietuvą palikę lietuviai iš Anglijos, Austrijos, Belgijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vakarų Vokietijos, o taip pat iš JAV ir Australijos.

Balys Gajauskas

Lietuvos Helsinkio grupės narys ir atstovas užsienyje Tomas Venclova oficialiai paskelbė, kad sovietų koncentracijos stovykloje kalinamas politinis kalinys Balys Gajauskas oficialiai prisijungė prie Lietuvos Helsinkio grupės ir dalyvauja jos veikloje.

Šioje jubiliejinėje savaitėje, skirtoje pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 60-sias metines, mes klausėmės paskaitų, gilinomės į Lietuvos praeities ir dabarties klausimus, mūsų žvilgsnis lietė įvairias politinio, ekonominio, kultūrinio ir dvasinio gyvenimo sritis, susijusias su lietuvių tautos istoriniu likimu, dabartine laisvės kova ir ateities galimybėmis.

Skaityti daugiau: XXV EUROPINĖS LIETUVIŠKŲJŲ STUDIJŲ SAVAITĖS PAREIŠKIMAS

LIETUVIŠKOJI VIENYBĖ

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Kovojančiam dėl savo krašto laisvės lietuviui apeliuoti į lietuviškų jėgų vienybę yra tiek pat natūralu, kaip geram krikščioniui šauktis Viešpaties vardo. Lietuviuose, atrodo, “vienybininkų” esama daugiau negu krikščionių, nes iki šiol prieš vienybę niekas nėra pasisakęs. Už ją pasisako visi: ir tie, kurie iš tikro ilgisi ir siekia sutartinos veiklos, ir kurie uždaruose posėdžiuose planuoja ir konspiraciškai vykdo lietuviškos vienybės ardymą.

Pirmieji lietuviškos vienybės ilgesį reiškia pastangomis suderintai vykdyti konkrečius tautinės misijos darbus, antrieji, dengdamiesi “vardan tos Lietuvos“ skydu, siekia lietuviškame gyvenime hegemonijos.

Bendruomenės ir Altos vienybė

Lietuvių Bendruomenės ir Amerikos Lietuvių Tarybos santykiai Amerikoje nuo pat LB-nės įsikūrimo nebuvo nuoširdūs. Tačiau, kol Altąi vadovavo senosios kartos veikėjai, idealistiškai nusiteikę lietuviškam darbui, tie santykiai buvo bent korektiški. Jų purkštavimus bent psichologiškai buvo galima pateisinti, nes į naujuosius ateivius jie žiūrėjo kaip į savo pastangų rezultatą ir iš jų laukė nuolankaus dėkingumo. Anomis dienomis daug kas tikėjo, kad su senųjų veikėjų pasitraukimu iš visuomeninės scenos tie santykiai pilnai sunormalės. Tačiau įvyko priešingai. Altos vadovybei perėjus į naujųjų ateivių rankas, prieita net prie “diplomatinių santykių” nutrūkimo, kai demokratiškais pagrindais susiorganizavusi Bendruomenė su laisvų ir visuotinų rinkimų keliu sudaryta vadovybe atsisakė tapti klusniu Altos vasalu.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOJI VIENYBĖ

TAUTOS GELBĖJIMO RŪPESČIAI

Liet. Moterų Federacijos klubų suvažiavimas

“Mūsų visų pirmoji pareiga — gelbėti savo tautą”, spalio 7-8 d. d. Kultūros židinyje įvykusiame Lietuvių Moterų Federacijos klubų suvažiavime 56-šioms delegatėms kalbėjo garbės pirmininkė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Pranešimai, pateikti delegatėms svarstyti, klausimai ir priimti nutarimai patvirtino, kad ši moterų organizacija tautos gelbėjimui ir yra įsipareigojusi.

Iš 20-ties suvažiavime priimtų nutarimų didžioji dauguma skirta tautos gelbėjimo misijos darbams vykdyti. Iš jų paminėtini: 1. New Yorke įsteigti Moterų federacijos žmogaus teisių komitetą rūpintis disidentų laisvinimu, 2. Ryšium su Žmogaus teisių deklaracijos 30 m. sukaktimi, per Amerikos vyriausybę ir tarptautines organizacijas reikalauti visuotinės politinių kalinių amnestijos sovietų pavergtuose kraštuose, 3. Kiekvienas federacijos klubas įsipareigoja globoti bent po vieną lietuvį, kalinamą Sovietijoje, 4. Kreiptis į jaunimo organizacijas ir šeštadienines mokyklas, kad jaunimas būtų informuojamas apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, 5. Paruošti vykstančiam į okup. Lietuvą jaunimui informacinį leidinėlį, 6. Vesti akciją, kad būtų atšaukta tarptautinė olimpiada Maskvoje, jei iš kalėjimų, konc. stovyklų ir psichiatrinių ligoninių nebus paleisti politiniai kaliniai ir t.t.

Lietuvių Moterų federacija savęs nelaiko veiksniu, savo veiklos nefinansuoja visuomenės aukomis, o padaro daugiau už tuos, kurie, užsispyrę reikalaudami teisių vadovauti, ir kompetencijos ribų išplėtimo, pamiršta, jog “mūsų visų pirmoji pareiga — gelbėti savo tautą”.

Liet. Moterų federacijai vadovavo pirm. I. Banaitienė.

TRYS AKCENTAI

Amerikos Lietuvių Tarybos suvažiavime

38-tas Altos suvažiavimas Čikagoje įvyko spalio 21 d. Tautiniuose namuose. Apie šį suvažiavimą vargu būtų reikalo kalbėti, nes ir šis, kaip ir kiti visi praėjusioje dekadoje nei Lietuvos laisvinimo problemų nesvarstė, nei darbo planų nenagrinėjo (niekas tų planų nepateikė), nei rodė rūpesčio lietuviškų jėgų konsolidacijai. Priešingai, jau keleri metai užkulisine veikla vedama skaldymo akcija čia buvo gilinama.

Jurgis Valaitis, suvažiavime atstovavęs Vyriausiajam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui, grįžęs New Yorkan, spalio 27 VLIKo posėdyje šį suvažiavimą charakterizavo kaip “nuobodų ir netvarkingą .. . Suvažiavime vyravo neatsakingos nuotaikos”.

Šio Altos suvažiavimo posėdžiuose dalyvavo suorganizuota publika, kuri “saviškiams” kėlė ovacijas, gerbė juos atsistojimais, o “priešus” stabdė. Įdomu, kad nepritarimą rodė ir dr. L. Kriaučeliūnui, Altos vicepirmininkui ir visuomeninių ryšių komisijos pirmininkui, kurio kalba buvo nuosaiki ir išvadose pozityvi. Pabūgęs tokio “patriotinio šišo” pagautos publikos, Vlikas, kurio seimas šaukiamas Čikagoje gruodžio 9, buvo planavęs į posėdžių salę įsileisti tik Vliko kviestus asmenis. Taigi, prisigyventa, kad vyriausioji Lietuvos laisvinimo institucija ėmė baimintis karštųjų Altos šalininkų.

Skaityti daugiau: TRYS AKCENTAI

DVIDEŠIMTPENKTOJI — JUBILIEJINĖ

BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Rezistencinio kelio bendrakeleivius, ELENĄ RAZMIENĘ ir dr. PETRĄ KISIELIŲ, jų mylimai motinai a. a. ELENAI KISIELIENEI okupuotoje Lietuvoje mirus, bičiuliškai užjaučia

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI

Lietuviškųjų studijų savaitė Freisinge, 1978.VII. 16-23

Dr. Kajetonas J. Čeginskas, Europos LFB pirmininkas, 25-se studijų savaitėse skaitęs dvidešimt penkias paskaitas

Istoriniame senosios Bavarijos mieste Freisinge, į kurį iš Müncheno pagrindinės geležinkelio stoties miesto greitasis traukinys nuveža per 40 minučių, ant aukšto Katedros kalno, stovi masyvūs Kardinolo Doepfnerio rūmai su daugiaaukščiais šiuolaikinės statybos priestatais. Tai visais atžvilgiais patogiai įrengta didelių susitikimų, pasitarimų, suvažiavimų įstaiga, drauge ir vietos Švietimo centras. Jau 8-jo amžiaus pradžioje čia stovėjo Agilolfingerių giminės pilis. Hercogo Grimoaldo pakviestas keliaujantis frankų vyskupas šv. Korbinianas atnešė čia krikščionybės šviesą ir pavertė Freisingą senosios Bavarijos tikėjimo ir mokslo židiniu. Tai čia pasirodė pirmoji vokiška knyga, o vyskupas Arbeo (764-783) padėjo pagrindą bavarų istoriografijai.

Šioje istorinėje ir patogioje vietoje įvyko jubiliejinė 25-ji Europos Lietuviškųjų studijų savaitė, kurią aplankė apie pusantro šimto lietuvių iš 11 šalių: Anglijos, Austra-

Europos lietuviškųjų studijų savaičių organizatoriai: (iš dešinės) — dr. K. J. Čeginskas, A. Grinienė, V. Natkevičius ir dr. J. Norkaitis

lijos, Belgijos, Italijos, JAV, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vak. Vokietijos. Ši savaitė buvo skirta pažymėti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 60-sioms metinėms. Tai vadovavo trys moderatoriai: dr. K. Čeginskas, V. Natkevičius ir dr. J. Norkaitis.

Skaityti daugiau: DVIDEŠIMTPENKTOJI — JUBILIEJINĖ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI DAINAVOJ

(Rugpjūčio 6-13)

Studijų savaitės paskaitininkai: viršuje — dr. Antanas Klimas, Rima Mironienė, dr. Tomas Remeikis; apačioje — Antanas Sabalis, Antanas Saulaitis, SJ ir Leonardas Valiukas; dešinėje dr. Adolfas Damušis, buv. Laikinosios Lietuvos vyriausybės ministeris ir LFB Tarybos prez. pirmininkas ir bendrinė stovyklautoju nuotrauka

Nuotraukos V. Maželio, K. Ambrazaičio ir J. Urbono

Lietuvių fronto bičiuliai mėgsta Dainavos stovyklą. Iš 22 studijų ir poilsio savaičių, surengtų JAV ir Kanadoje, 15 buvo Dainavoj. Tiktai septynios kitose vietovėse: 4 Kennebunkporte pas lietuvius pranciškonus (1957, 58, 63 ir 75), 1 — Union Pier, Mich. (1961) ir 2 — Wasagoj, Kanadoj (1962 ir 1972).

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI DAINAVOJ

KODĖL TAIP, O NE KITAIP?

Pokalbis su skaitytojais ir komentatoriais

. . manipuliuojami tų, kuriems demokratiniais pagrindais atsiekta tautinių mažumų konsolidacija Amerikoje nėra pageidaujama”

Dabartinis “Į Laisvę” redaktorius Juozo Prunskio redaguotoje “Žurnalistikoje”, išleistoje 1974, rašė, kad “skaitytojų laiškai redaktoriams yra nepaprastas turtas, net jei juose esama ir negatyvios kritikos .. . Laiškų rašymo ir skelbimo nauda abipusė: žurnalo skaitytojų šeima išgirsta atskirų skaitytojų nuomones ir gali palyginti su savosiomis, o redaktoriai patiria skaitytojų nusiteikimus iš pirmųjų šaltinių”. Štai kodėl “Į Laisvę” skaitytojų šeima nuolat raginama naujai išėjusį žurnalo numerį pakomentuoti.

Apie “Į Laisvę” nr. 73 (110) atsiliepimų be galo daug, mat buvo palengvintos sąlygos savo nuomones pareikšti. Visus laiškus spausdinant, būtų susidarę keli žurnalo puslapiai. Atsiprašome tų, kurių laiškams vietos pritrūko.

Skaityti daugiau: KODĖL TAIP, O NE KITAIP?

VEDAMIEJI

REIKIA GYVENTI

“Reikia gyventi” kriterijus mūsų pusėje šiandien imama dažniau kartoti, teisinant lietuvių komunistų ir saugumiečių nusisikalstamus darbus sovietinamoje Lietuvoje.

“Reikia gyventi” ar “kitaip negalima” argumentas nėra be vertės. Kaip prigimtinės teisės dalis, jis ne tik moralės kodeksuose, bet ir Vakarų civilizacijos teisynuose užima reikšmingą vietą. Pagal šią teisę, netgi gyvybės atėmimas žmogui teisėtame apsigynime nelaikomas nusikaltimu. Tačiau aptariant okupuotos Lietuvos viešojo gyvenimo reiškinius, patriotizmo ir tautos meilės dingstim geraširdiškas pateisinimas objektyvių lietuvių tautai daromų skriaudų neturi pateisinimo nei moralės kodeksuose, nei valstybiniuose teisynuose, nei nerašytose prigimtinės teisės tradicijose.

Netenka abejoti, kad “reikia gyventi" argumentu sovietinės sistemos nešėjai anoje pusėje bando nuslopinti žmogiškosios sąžinės balsą. Jų privatūs atsivėrimai (vieni nuoširdūs, kiti veidmainiai) lietuvių tautai palengvėjimo neatneša nei skriaudų naštos nepalengvina. Tomo Venclovos liudijimu, daugumas jų yra moraliai smukę, sutapę su sistema, rūpinasi tik savo gerove, “ir nevieši jų padejavimai darosi koktūs ir veidmainingi. Ant jų sistema ir laikosi”.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI