Partizanai: istorija ir dabartis

Į Laisvę 1968 42(79)

     T U R I N Y S
Šio numerio straipsnių autoriai ................................................. 2
Laiškai redaktoriui ............................................................. 3
“Į Laisvę” įžanginiai ........................................................... 6
Laiko reikalavimai: — Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai (Dr. Zigmas Brinkis) . 8
Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas ............. 10
Vasario 16-toji ano meto tarptautinių santykių fono (Dr. Zenonas Ivinskis) ..... 12
Bendruomenės klausimą ryškinant (Juozas Kojelis) ............................... 21
Veiksniai ir kitų darbai (Dr. Petras Pamataitis) ............................... 25
Kovojantiems nepavargti (Pašnekesys su kun. Jonu C. Jutkevičiumi) .............. 31
Gyvybiniai tautos reikalai: - (Rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas,
        dr. Pranas V. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius) ........................ 38
Fondai ir fondeliai (Dr. Kazys Ambrozaitis) .................................... 48
Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungą. (Dr. Adolfas Damušis) ... 52
Auganti sovietų problema — nerusiškas tautiškumas (Dr. Vytautas Vardys) ........ 57
Europa ant keturių vulkanų ir jų išsiveržimas Lietuvoje (Dr. Antanas Ramūnas) .. 61
Pirmoji prisikėlimo viltis (Ištrauka iš Kazio Škirpos knygos) .................. 73
Darbai ir įvykiai .......................................................... 82-112

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1968 42(79)

ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

•    DR. KAZYS G. AMBROZAITIS (g. 1918), Chesterton, Indiana (JAV), medicinos gydytojas, visuomenininkas. Medicinos mokslus studijavo ir baigė Lietuvoje ir Vokietijoje (Tuebingeno universitete), šiuo metu vadovauja rentgenologijos skyriui vienoje Indianos ligoninėje. Dr. K. Ambrozaitis šiuo metu yra JAV LB Tarybos narys ir LFB Vyr. Tarybos narys, jis taip pat aktyviai reiškiasi Lietuvių Fonde, Rezoliucijoms Remti Komitete ir kitose organizacijose.

•    DR. JONAS BALYS (g. 1909), College Park, Maryland (JAV), etnologas, folkloristas, visuomenininkas. Studijavo Kauno, Graco ir Vienos universitetuose. 1933 Vienoje įsigijo daktaro laipsni. Profesoriavo VDU, Vilniaus, Hamburgo-Pinnebergo (Vokietijoje) ir Indianos (JAV) universitetuose. Yra parašęs eilę knygų tautosakos klausimais, bendradarbiauja periodinėje spaudoje, LE tautosakos - tautotyros skyriaus redaktorius.

•    VILIUS BRAŽĖNAS (g. 1913), Watertown, Connecticut (JAV), rašytojas, laikraštininkas, visuomenininkas. Gimė Rigoje (Latvijoje), baigė jėzuitų gimnaziją Kaune, VDU technikos fakultete 8sem. išklausė elektrotechnikos. 1937 baigė Karo mokyklos aspirantų kursą inž. j. Itn. laipsniu, šiuo metu yra JAV LB Tarybos narys, aktyviai reiškiasi skautuose (yra skautininkas).

Skaityti daugiau: ŠIO NUMERIO STRAIPSNIŲ AUTORIAI

LAIŠKAI REDAKTORIUI

PATENKINTI "Į LAISVĘ" ŽURNALU

• “Į Laisvę” žurnalo naują, numerį gavau dar prieš Kalėdas ir jį godžiai tuoj perskaičiau. Džiaugiuosi žurnalo vis didėjančiu gyvumu ir aktualumu.

Dr. Adolfas Damušis

Detroit, Michigan

• Žurnalas daro labai gerą įspūdį: įdomus, patrauklus ir nenuobodus. Sėkmės redaktoriui!

Bronius Nainys

Chicago, Illinois

• Seniai lauktą “Į Laisvę” žurnalo naują numerį (Nr. 41) šiandien gavau ir su dideliu įdomumu tuojau mečiausi jį skaityti. Nuoširdžiai sveikinu ir dėkoju, kad su šiuo numeriu vėl rodote tiek daug gražios iniciatyvos ir naujų, įdomių užsimojimų, kurie žurnalui įkvepia stipresnės gyvybės. Teturėčiau dabar tik vieną pagrindinį linkėjimą redaktoriui: tame pat lygyje "Į Laisvę” žurnalą ilgai išlaikyti.

Dr. Zenonas Ivinskis

Bonn, Vakarų Vokietija

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

NEJAUKIOS LENKTYNĖS

Laiko žingsniai greitėja. Dešimtmečiai dabar prirašo daugiau istorijos lapų negu šimtmečiai praeityje. Uždarų ir užmirštų taškų žemės paviršiuje jau veik nebeliko. Nyksta ribos tarp revoliucijos ir evoliucijos, tarp priežasties ir pasekmės, tarp pradžios ir galo. Tačiau visoje dabarties pasaulio revoliuciškoje pažangoje ir chaotiškoje atžangoje nesunku pastebėti dvi pagrindines žmonijos judėjimo kryptis: judėjimą į laisvę ir judėjimą į vergiją.

Yra tikrų duomenų, kad pavergtoje pasaulio dalyje tironams nepasisekė sunaikinti laisvės ilgesio, nes jis senas, kaip ir pati žmonija. Tvenkiasi laisvės jėgos ir grąso sprogdinti vergijos lankus. Visa tai žmogaus ir tautų laisvės uzurpatoriaus vyriausioje būstinėje— Maskvoje kelia susirūpinimo ir nerimo. Tačiau, iš antros pusės, yra aiškių ženklų, kad laisvasis žmogus ėmė bodėtis laisve. Kaip LSD išpaikintą jaunuolį, taip vergija nepatyrusį ir laisve persisotinusį žmogų vilioja pragaištingiems eksperimentams. Eksperimentai su vergija yra didžioji Kremliaus viltis ir džiaugsmas.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. ZIGMAS BRINKIS

DR. ZIGMAS BRINKIS, Los Angeles, California (JAV), medicinos gydytojas, visuomenininkas, pozityviųjų darbų ir žygių rėmėjas darbu ir pinigais.

Jau gerokai esame įžengę į Laisvės kovos metus. Didesnių planų mūsų veiksniai kol kas nepaskelbė laisvės kovai ir, atrodo, nepramato paskelbti. Tiesa, kiek daugiau dėmesio skiriama svetimųjų informavimui apie Lietuvą ir lietuvių pastangas nusikratyti rusų komunistinio režimo. Bet ir čia didesnių užsimojimų nesimato. Laisvojo pasaulio lietuvių bendruomenės (JAV-se ir kitur), minėdamos Vasario 16-tąją, vienoje ar kitoje vietovėje kiek plačiau prasiveržė su Lietuvos byla į amerikiečių ar kitų laisvojo pasaulio kraštų spaudą, radiją ir televiziją. Bet tai buvo tik išimtys. Keleriopai daugiau ir sumaniau buvo galima pajudinti Lietuvos bylos reikalą šios sukakties proga, bet, deja, tai nebuvo padaryta.

Esame realistai ir puikiai suprantame, kad Lietuvos magišku būdu neišvaduosime. Tai ilgas, sunkus ir intensyvus darbas. Visame tame žygyje tegalime žengti tik žingsnį po žingsnio. Šiais Laisvės kovos metais turime žengti bent vieną gerą žingsnį pirmyn Lietuvos vadavimo darbe. Tai būtų laisvojo pasaulio lietuvių dovana kenčiančiai Lietuvai, kurios komunistų vergijoje esantieji lietuviai tikrai laukia.

Skaityti daugiau: Laisvųjų dovana kenčiančiai Lietuvai

Aktyvieji frontininkai: — Jurgis Gliauda ir dr. Vytautas Majauskas

VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI ANO METO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ FONE

 (FAKTAI IR SAMPROTAVIMAI ANT ANTROJO PUSŠIMČIO SLENKSČIO)

DR. ZENONAS IVINSKIS

Daktaras Jonas Basanavičius, kuris pats 1927 metais per pačią Vasario 16-tąją Gedimino sostinėje užmerkė savo akis, apie aną reikšmingąjį Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą Vilniuje, žymiausią mūsų tautinio ir valstybinio gyvenimo įvykį, apie 1918 metų vasario mėnesio 16 dienos Lietuvos Tarybos žygį užrašė kukliai savo karo meto dienoraštyje:    “Tai buvo šeštadienis, 12 val. 30 min. dieną, kada man Taryboje pirmininkaujant ir skaitant paskelbimo formulę, tai ir atlikta tapo, visiems Tarybos nariams karštai delnais plojant”.

Iš 20-ties Tarybos narių (tiek jų iš viso tebuvo išrinkta), kurie visi tą aktą pasirašė, per 50 metų išmirė 18. Beliko tik du gyvi signatarai. Nežiūrint daugybėje nacių kalėjimų palaužtos sveikatos, Lietuvoje tebegyvena ministeris Petras Klimas. Žiaurią Sibiro tremtį atlaikė ir kitas signataras, antrasis Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. 1956 metais jam buvo leista grįžti Lietuvon. (Remiantis galutinai nepatikrintomis mūsų tremtyje žiniomis, jau 1947 metais A. Stulginskis buvo laikomas mirusiu. Tada buvo ir mūsų spaudoje apie jį plačių nekrologų!).

Skaityti daugiau: VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI ANO METO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ FONE

BENDRUOMENES KLAUSIMĄ RYŠKINANT

JUOZAS KOJELIS

Spauda — ne tik informacijos priemonė, bet ir idėjų forumas. Čia įvairūs klausimai gali būti pagrindinai išnagrinėti, visais aspektais išlukštenti ir didžiajai skaitytojų auditorijai pateikti išvadų padarymui. Šia prasme “Į Laisvę” puslapiuose vėl grįžtama prie Bendruomenės klausimo ir drįstama pratęsti dialogą su vienu žymiausiu Lietuvių Bendruomenės Jungtinėse Amerikos Valstybėse ugdytoju, dabartiniu Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vykdomuoju vicepirmininku Stasiu Barzduku, kuris tą dialogą užmezgė “Į Laisvę” 1967 metų lapkričio mėn. numeryje straipsniu — “Bendruomenė ir laikas”.

St. Barzduko straipsnį iššaukė mano dar ankstyvesniame “Į Laisvę” numeryje (1967 m. kovo mėn. Nr. 39/76) paskelbti svarstymai rašinyje “Didžioji Lietuvių Bendruomenės atsakomybė”.

Dialogas gali būti vaisingas tik tada, kai pasikalbėjimo partneriai nori vienas antrą suprasti ir vienas antrą iš tikro supranta. Poleminiuose dialoguose partneriai paprastai vienas kito negirdi. Kiekvienam daug mielesnis savo paties balsas. Norėdamas “Bendruomenė ir laikas” straipsnio autorių teisingai suprasti, iš karto bandau formuluoti jo teigimus:

Skaityti daugiau: BENDRUOMENES KLAUSIMĄ RYŠKINANT

VEIKSNIAI IK KITŲ DARBAI

DR. PETRAS PAMATAITIS

Logiškai ir konsekventiškai galvojant, visus Lietuvos vadavimo darbo planus turėtų paruošti ir įgyvendinti mūsų veiksniai. Bet taip nėra. Visa, kas tik didesnio buvo padaryta Lietuvos laisvinimo darbe paskutiniųjų kelerių metų laikotarpyje, buvo suplanuota ir įvykdyta ne veiksnių, o šalia jų esančių vienetų ar pavienų asmenų.

1967 metų pabaigoje mūsų veiksniai 1968 metus paskelbė Laisvės kovos metais. Buvo tikėtasi, kad patys veiksniai išeis su didesniais planais ir užsimojimais kovoje dėl Lietuvos laisvės, o taip pat talkins ir lietuvių bendruomenėms ir veikėjams periferijose jungtis į žygį už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Veiksniai deklaravo Laisvės kovos metus, ir tuo viskas pasibaigė.

Pasigesta ir direktyvų ir talkos

Lietuviai visad daugiau ir pilniau pajuda Lietuvos laisvinimo darbe Vasario 16-sios proga. 1968 metai yra jubilėjiniai metai: šiais metais minime Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukaktį ir taip pat Lietuvos valstybės įkūrimo 717 metų sukaktį. (Tiesiog nedovanotina, kad mūsų veiksniai antrosios sukakties neakcentavo. Čia, laisvajame pasaulyje, ši sukaktis tūrėtų būti linksniuojama kasdien). Buvo manyta, kad veiksniai pajudės, ir lietuviai Vasario 16-sios proga “pajudins žemę” Lietuvos bylos reikalu. Tik kelių vietovių lietuviai (Los Angeles, Calif., Philadelphia, Penn. ir gal dar vienoje ar kitoje vietovėje) plačiau išnešė ta proga Lietuvos bylos reikalą į amerikiečių tarpą. Visur kitur vyko rutininiai Vasario 16-sios minėjimai: parapijų ar klubų salėse, kalbant apie Lietuvai padarytą ar daromą skriaudą tik saviesiems, graudinant tik savųjų širdis. O juk turėjome visur (JAV-se ir kituose laisvojo pasaulio kraštuose) kalbėti tai svetimiesiems, įsiskverbti į jų spaudą, radiją ir televiziją. Lietuvos bylos klausimas kaip perkūno trenksmas turėjo pereiti ir nuaidėti per visą laisvąjį pasaulį. To nepadarėme, ir dėl to kaltę turi prisiimti tik mūsų veiksniai.

Skaityti daugiau: VEIKSNIAI IK KITŲ DARBAI

KOVOJANTIEMS NEPAVARGTI

PAŠNEKESYS SU KUN. JONU C. JUTKEVIČIUMI, LIETUVIŲ BENDRUOMENES JAV-BIŲ TARYBOS PREZIDIUMO VICEPIRMININKU IR LIETUVOS VYČIŲ ORGANIZACIJOS VEIKĖJU

Kun. Jonas C. Jutkevičius (g. 1914.IX.9 Westfield, Massachusetts, JAV), LB Tarybos Prezidiumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių organizacijos vienas iš didžiųjų šulų, yra išvaręs tikrai platų barą Lietuvos vardo garsinime kitataučių tarpe ir Lietuvos vadavimo darbe. Kun. J. C. Jutkevičius gimė, augo ir mokyklas lankė JAV-se. Teologijos mokslą išėjo Mcntrealio (Kanadoje) kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1940 metais. Dirbo ir dirba JAV-bių lietuvių katalikų tarpe, šiuo metu vadovauja šv. Kazimiero lietuvių parapijai Worcester, Mass., mieste, JAV. Jau eilę metų be darbo parapijose kun. J. C. Jutkevičius dirba Worcester’io vyskupijos tribunole ir aktyviai reiškiasi tos vyskupijos jaunimo organizacijose.

LIETUVOS VYČIŲ MEDALIO ĮTEIKIMAS BUV. SENATORIUI KNOWLAND — Kun. kleb. J. C. Jutkevičius (antras iš dešinės) įteikia Lietuvos Vyčių medalį buv. senatoriui William F. Knowland (antras iš kairės). Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm. L. Valiukas, “The Oakland Tribune” dienraščio leidėjas ir redaktorius Wm. F. Knowland, kun. kleb. J. C. Jutkevičius ir Lietuvos gen. konsulas dr. J. J. Bielskis.

— Jau daugiau kaip 20 metų varote platų barą Lietuvos vardo garsinime kitataučių tarpe ir Lietuvos vadavimo darbe. Ar nepradedate pavargti visame šiame žygyje?

—    Mes, dirbantieji, negalime ir neturime pavargti. Galėsime atsikvėpti, kai Lietuva nusikratys komunistinės vergijos ir atgaus pilną laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvos vardo garsinime ir Lietuvos vadavimo darbe turime ne tik nepavargti, bet dar su didesniu užsidegimu ir energija visa tai vykdyti, pritraukdami prie šio žygio vis daugiau ir daugiau darbininkų ir talkininkų.

Skaityti daugiau: KOVOJANTIEMS NEPAVARGTI

GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Įvedamas naujas skyrius mūsų žurnale, šiame skyriuje pasisakys žinomesni mūsų laikraštininkai, politikai, visuomenininkai, kultūrininkai ir kiti darbuotojai “Į Laisvę” žurnale keliamais ir kitais gyvybiniais tautos klausimais. Šį kartą čia svarbiais ir aktualiais klausimais rašo: dr. Jonas Balys, Vilius Bražėnas, dr. PranasV. Raulinaitis ir dr. Jonas Vainius (slapyvardis).

REDAKCIJA

MUMS REIKALINGAS APSIVALYMAS

“Į Laisvę” žurnalo 1967 metų lapkričio mėnesio 41/78 numeryje (p. 4) V. Trumpa laiške redakcijai rašo apie Lituanistikos Instituto “krizę”,visą kaltę suversdamas man, kaip buvusiam L. I. prezidentui, kuris “panoro įtraukti Institutą į politiką”. Iš esmės kaip tik buvo norėta apsisaugoti ir atsiriboti nuo tokių politikierių, kurie savo kalbomis viešose paskaitose ir diskusijose, savo raštais ir įžūlia elgsena kenkia ne kokiai nors lietuviškai politinei partijai, bet patiems gyvybiniams lietuvių tautos siekimams.

Skaityti daugiau: GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

VALSTYBĖS SEKRETORIAUS DEAN RUSK LINKĖJIMAI LIETUVIAMS

THE SECRETARY OF STATE WASHINGTON

February 8, 1968

Dear Mr. Charge d’Affaires:

On the occasion of the fiftieth anniversary of Lithuania’s independence, I am very pleased to extend to you best wishes on behalf of the Government and people of the United States.

Throughout its long and proud history, the Lithuanian nation has endured with fortitude many periods of trial and alien rule. Unhappily, in our own time, Lithuania’s re-establishment as an independent state was followed only twenty-two years later by its forcible incorporation into the Soviet Union. The Lithuanian people have responded to this situation through the years with unyielding courage and unfaltering hope for freedom and national independence. The firm purpose with which the Lithuanians both at home and abroad have struggled to preserve their national heritage is the best assurance of their survival as a nation.

Skaityti daugiau: VALSTYBĖS SEKRETORIAUS DEAN RUSK LINKĖJIMAI LIETUVIAMS

FONDAI IR FONDELIAI

 (IR “Į LAISVĘ” FONDO VIETA SVARBESNIŲ FONDŲ GRETOSE)

DR. KAZYS AMBROZAITIS

Laisvojo pasaulio lietuviams pilniau prigijus svetimose žemėse, didėja ir jų dosnumas, remiant lietuvybės ir lietuviškos kultūros reikalus bei kovą dėl Lietuvos laisvės. Deja, pavarčius įvairių fondų aukotojų sąrašus, paaiškėja, kad ne visų lietuvių dosnumas yra proporcingas jų praturtėjimui. Vienų aukotojų aukos yra didesnės už jų pinigines, kitų — priešingai. Turime tūkstančius savųjų, kurie yra tikrai praturtėję, tačiau tik retai sutinkami aukotojų sąrašuose.

Viešų ir pusiau privačių fondų yra keliolika. Visai privačių fondų skaičius nėra žinomas. Savo fondus turi ir beveik visos politinės grupės.

Per paskutinį dvidešimtmetį laisvojo pasaulio lietuviai buvo jautrūs kovai už Lietuvos laisvės atgavimą. VLIK-as turėjo progos suorganizuoti didesnį fondą Lietuvos laisvės kovai, tačiau, dėl politinių grupių nesutarimo, to nepadarė.

Yra pakankamo pagrindo egzistuojančius fondus grupuoti į “politinius” ir “kultūrinius”.

Tautos Fondas

Lietuvos Išlaisvinimo Tautos Fondas (Lithuanian National Fund) populiariai yra vadinamas Tautos Fondu. Šis fondas telkia lėšas VLIK-o vedamam Lietuvos laisvinimo darbui ir kovos uždaviniams vykdyti. Tautos Fondas yra VLIK-o žinioje; skelbiasi veikiąs nuo 1943 metų.

Skaityti daugiau: FONDAI IR FONDELIAI

Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungų

DR. ADOLFAS DAMUŠIS

Žmogus pajėgia pakelti daug neteisybės ir užgavimų, bet kai kartybių taurė būna perpildyta, jis prabyla ryžtingai ir be baimės. Dabar lyg ir esame tokio perpildytos taurės laikotarpio prieaušryje.

Kai prieš maždaug dešimtmetį ar porą lietuvis nusiskųsdavo dėl savo pavergtos šalies, tai jis būdavo kaltinamas, kad pergiliai pergyvenąs savo tėvynės tragediją, kad jo lūpomis kalbą tik jausmai ir kad komunizmo atžvilgiu jis stokojąs objektyvumo. Dabar matome, kad lietuvio pirmykščiai, tegu ir jausminiai tvirtinimai atspėjo tikruosius rusiškojo komunizmo tikslus ir tapo nesugriaunami faktai; tuo tarpu “objektyviųjų” faktai virto dujų uždangomis tikriesiems sovietijos tikslams pridengti.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dabarties tikrovė mūsų laisvės kovai nėra palanki. Giliau gi pažvelgus, ji yra viltinga ir su šviesiomis prošvaistėmis.

Tikrovės nepalankumas yra dvilypis: okupanto fizinė prievarta bei klasta prieš pavergtuosius lietuvius ir laisvojo pasaulio miskoncepcijos, talkinančios okupantui.

Viltis ir šviesos prošvaistės glūdi miskoncepcijų griovime ir naujosios komunizmo užaugintos kartos kritiškume komunizmo dogmoms.

Skaityti daugiau: Laisvojo pasaulio miskoncepcijos apie Sovietų Sąjungų

AUGANTI SOVIETŲ PROBLEMA — NERUSIŠKAS TAUTIŠKUMAS

DR. VYTAUTAS VARDYS

Savo apžvalginėse “tezėse”, paskelbtose sovietų valdžios 50-mečiui atšvęsti, sovietų komunistų partijos centrinis komitetas deklaravo, jog partija Sovietų Sąjungoje išsprendusi tautinį klausimą. Deklaracija tačiau vienas dalykas, tikrovė — kitas. Kaip tą “sprendimą” besuprastum ir kaip sovietų pasisekimus integruojant nerusiškąsias tautas į sovietinę valstybę ir rusiškąją bendruomenę, bepripažintum, yra aišku, kad po dviejų generacijų laikmečio, nerusiškųjų tautų tautinė sąmonė yra ne tik nemirusi, bet išaugusi, ir vyresniojoje kartoje, ir pačioje jaunojoje, jau sovietų valdžios metais gimusioje ir išauklėtoje. Tai ypačiai paliudija įvykiai, sekę Kruščiovo pašalinimą iš valdžios 1964 metų spalio mėnesį.

Kruščiovas buvo asimiliacinės politikos šalininkas, kuris skelbė, jog “komunistai visiems amžiams netoleruos tautinių skirtumų”, ir kuris norėjo, anot sovietinio analisto A. Isupovo, sukurti “vieną tautą su viena kalba”. Jeigu ne tam tikra ekonominė autonomija, kurios tautinės respublikos turėjo, šių respublikų padėtis Kruščiovo laikais būtų buvusi labai nepatenkinama, gerokai primenanti stalinistinį periodą. Tik dėl tam tikros ekonominės savivaldos ir policininio režimo sušvelnėjimo, kruščiovinis spaudimas į tautines respublikas buvo šiaip taip pakeliamas. Tačiau neaišku, kiek būtų trukusi nerusų kantrybė.

Skaityti daugiau: AUGANTI SOVIETŲ PROBLEMA — NERUSIŠKAS TAUTIŠKUMAS

EUROPA ANT KETURIŲ VULKANŲ IR JŲ IŠSIVERŽIMAS LIETUVOJE

DR. ANTANAS RAMŪNAS

1. Lietuva ir Europa: nuo žinojimo prie supratimo, nuo supratimo prie veiksmo

Per dvidešimt metų dėstydamas visuotinę pedagoginių ir psichologinių mokslų istoriją, pastebėjau, jog ir Šiaurės Amerikoje ir toje pačioje Europoje gimę studentai bei įvairaus amžiaus mokslo žmonės turi daug sunkumų suprasti Europą visame jos kaleidoskopiniame išsiskleidime, jos amžiname nerime, nebesulaikomame poveržyje, polėkingame kūrybiškume ir to kūrybiškumo išspinduliavime į Ameriką ir į platų pasaulį.

Nors dažnai kalbama ir rašoma apie Europą, europiškumą, Europos kultūrą, bet užmirštama tikroji esmė ir tapatybė!

Šitame trumpame straipsnyje ir noriu pateikti vieną iš metodologinių raktų (plg. A. Paplauskas Ramūnas, La clef méthodologique pour l’enseignement de l’histoire de pédagogie, L’Enseignment Socondaire, Université Laval et Université de Montréal, 1949) Europai ir kartu Lietuvai suprasti ir jų daugeriopai saviraiškiai vertinti. Dėl vietos stokos turiu apsiriboti naujaisiais amžiais. Taip pat nebus įmanoma pateikti skaitytojui pilnesnės dokumentacijos — ji susprogdintų šio straipsnio rėmus.

Anksčiau ar vėliau, vistiek iškils mums visu aštrumu bendrinių lietuviškųjų studijų reikalas, kur lyginamoji lituanistika užims svarbią vietą. Pastaroji nebus įmanoma be lyginamosios europistikos ar indoeuropistikos.

Skaityti daugiau: EUROPA ANT KETURIŲ VULKANŲ IR JŲ IŠSIVERŽIMAS LIETUVOJE

KAZYS ŠKIRPA

KAZYS ŠKIRPA, Washington, D.C. (JAV), Lietuvos generalinio štabo pulkininkas, diplomatas, Laikinosios vyriausybės ministeris pirmininkas.

Lietuvių tauta, pakėlusi vienerių metų komunistų vergiją, vadovaujama Lietuvių Aktyvistų Fronto (LAF), 1941 metų birželio mėn. 22 d., prasidėjus tarp nacių ir sovietų karui, sukilo ir kelių dienų laikotarpyje išvalė kraštą nuo bolševikų įsibrovėlių. To sąjūdžio (LAF) iniciatoriumi buvo Kazys Škirpa, diplomatas, politikas, Lietuvos gen. štabo pulkininkas ir Laikinosios vyriausybės ministeris pirmininkas.

Kazys Škirpa (g. 1895.II.18 Namajūnų k., Saločių vls., Biržų aps.) 1915 baigė gimnaziją Mintaujoje, studijavo Komercijos institute Petrapilyje; 1916 paimtas rusų kariuomenėn, baigė karo mokyklą Peterhofe ir tarnavo 20 Sibiro šaulių pulke. 1918 K. Škirpa grįžo Lietuvon, pirmuoju užsirašė į Lietuvos kariuomenę ir sumaniai bei narsiai vadovavo Lietuvos daliniams kovose su bolševikais ir lenkais. Karinio mokslo studijas gilino Šveicarijoje ir Belgijoje. 1926.VI.21 buvo paskirtas Vyr. štabo viršininku. 1928-37 buvo Lietuvos karo atstovu Vokietijai. 1937 perėjo į diplomatinę tarnybą: Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos (1937 - 38), Lietuvos ministeris Lenkijai (1938) ir Lietuvos ministeris Vokietijai (1938-40).

PIRMOJI PRISIKĖLIMO VILTIS

KAZYS ŠKIRPA

Kazys Škirpa, Lietuvos kariuomenės generalinio štabo pulkininkas, politikas, diplomatas, Laikinosios vyriausybės ministeris pirmininkas, yra parašęs atsiminimų knygą iš 1939-1945 metų laikotarpio, pavadindamas ją PO L.A.F. VĖLIAVA. Ši atsiminimų knyga turi 34 dalis. Čia duodame vieną iš jų.

Redakcija

Birželio 30 d. (1940 metais. Red.), grįžęs į savo postą Berlyne, galėjau konstatuoti, jog vokiečių įkaitimas prieš Sovietų Rusiją dėl jos stačiai provokuojančiai akiplėšiško Reicho ano meto nelengvos strateginės padėties išnaudojimo buvo dar aukščiau pakilęs, negu tas, kokį buvau pastebėjęs vokiečių politinėse sferose tuojau po rusų raudonosios armijos stambių jėgų įsibrovimo į Lietuvą ir į jos šiaurės kaimynus, Latviją ir Estiją. Naujo aliejaus ant jau suliepsnojusių rusų - vokiečių santykių buvo užpylęs rusų raudonosios armijos įsiskverbimas į Besarabiją, nė nebelaukiant diplomatinių pertraktacijų galo, ir, be to, užgrobimas dalies Bukovinos. Tuo būdu Sovietų Rusija buvo sudariusi betarpišką grėsmę Rumunijos naftos šaltiniams, kurie turėjo Reich’ui nepaprastai didelės reikšmės.

Skaityti daugiau: PIRMOJI PRISIKĖLIMO VILTIS

DARBAI IR ĮVYKIAI

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Komunistų “ambasadoriaus” atviras žodis

•    Kremlius tikrai nepasitiki lietuviais komunistais

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    Rezoliucijoms Remti Komiteto planai ir darbai

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV-bių LB centro valdybos veiklos planai ir žygiai

•    Lietuvių Bendruomenės Tarybos sesija Clevelande

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seimas

•    Krizė ALT-bos vykdomajame komitete

•    VLIK-o pirm. dr. J. K. Valiūno kelionės po pasaulį

JAV-BIŲ INFORMACIJA LIETUVAI: —

•    Kalba Amerikos Balsas

IDĖJOS SPAUDOJE: —

•    “Molotovo kokteilių” bloškėjai ar dievoti lepšiai

AUSTRALIJOS LIETUVIUOSE: —

•    Australijos lietuvių pastangos kovoje dėl Lietuvos laisvės

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Nauja centro valdyba perima valdžią • Studijų savaitė

NAUJOS KNYGOS

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KOMUNISTŲ “AMBASADORIAUS” ATVIRAS ŽODIS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Prieš keletą metų komunistų pavergtos Lietuvos tam tikri pareigūnai pradėjo lankyti laisvąjį pasaulį. Anot oficialių komunistų šaltinių, tų pareigūnų kelionių tikslai esą moksliniai. Be taip vadinamų “mokslinių” tikslų, tie komunistų lietuviai "ambasadoriai” turi ir kitus, labai specifinius tikslus: skaldyti lietuvių išeiviją, išjungti kiek galima daugiau lietuvių iš kovos dėl Lietuvos laisvės. Tie “ambasadoriai” negali pasigirti ypatingais laimėjimais laisvųjų lietuvių tarpe. Tiesa, jiems pavyko vieną ar kitą užkabinti ant savo meškerės. Tačiau tos komunistų “meškerės aukos” ir praeityje nieko pozityvaus nėra davusios laisvųjų lietuvių bendruomenei.

1967 metais eilė komunistų “ambasadorių” maišėsi lietuvių tarpe JAV-se, Kanadoje ir kitur. Vienas iš jų JAV-se aplankė savo buvusį mokslo draugą, naująjį ateivį. Tas komunistų “ambasadorius” pasisvečiavo pas “kapitalistą” ir, po kelių stiklelių, “atvėrė ir savo širdį”. Anot to “ambasadoriaus”, jo kelionė JAV-se nieko bendro neturinti su moksliniais tikslais, jis esąs pasiųstas “maišyti vandenį” laisvųjų lietuvių bendruomenėje. Svečias iš Lietuvos, prieš sėsdamas į lėktuvą ir apleisdamas laisvąjį pasaulį, parašė savo senam mokslo draugui ir ‘ kapitalistui” šio turinio laiškutį:

Skaityti daugiau: KOMUNISTŲ “AMBASADORIAUS” ATVIRAS ŽODIS

KREMLIUS TIKRAI NEPASITIKI LIETUVIAIS KOMUNISTAIS

“Į Laisvę" 1967 metų lapkričio mėnesio numeryje (Nr. 41/78) rašoma apie pavergtoje Lietuvoje vykstantį kivirčą tarp antrojo komunistų partijos sekretoriaus Boriso Popovo ir “Tiesos" vyr. redaktoriaus Genriko Zimano. Ten rašoma:

"... redaktorius Genrikas Zimanas, prolietuviškų nuotaikų žydas, lietuvių kalbą mokąs geriau už daugelį pačių lietuvių, jau nekalbant apie iš Rusijos atgabentus surusėjusius lietuvius komunistus, savo keliu yra taip pat gerai išlaikęs ir savo žydiškumą. Nors pats jis sinagogos jau nebelanko, bet tradicines žydų šventes ir jų papročius praktikuoja. Zimanas esąs Vilniaus žydų faktiškas dvasios vadovas. Jo artimiausi bendradarbiai mėgsta iš Zimano pasišaipyti kaip ir ortodokso žydo”. (66 p.).

Papildant šią informaciją, reikia paminėti, kad Genrikas Zimanas, komunistų penktosios kolonos dalyvis laisvos Lietuvos pogrindyje. 1967 metų vasarą lankėsi EXPO 67 parodoje Kanadoje ir čia aplankė žydų sionistų veikėjus ir rabinus, gi su lietuviais kontaktų vengė.

Skaityti daugiau: KREMLIUS TIKRAI NEPASITIKI LIETUVIAIS KOMUNISTAIS

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

ELI korespondento klausiamas, kokios apraiškos lietuviškoje visuomenėje kelia nerimo prof. Antanas Maceina atsakė: “Leiskite man savo nerimą išreikšti vienu žmonių pasakojimu, kuris, be abejo, yra labai 'nemoksliškas', bet mūsų atveju giliai simboliškas, žmonės pasakoja, esą didelės gyvatės galinčios užhipnotizuoti mažus paukščiukus. Gyvatė nieko nedaranti, net nė nesijudinanti; ji tik stipriai spoksanti paukščiukui į akis, o šis darąsis vis neramesnis, šokinėjąs nuo šakos ant šakos, artinąsis vis labiau prie gyvatės, čirendamas ir sparneliais plasnodamas, tarsi meilintųsi šliužui. O gyvatė vis spogsanti ir spogsanti. Galų gale paukščiukas tiek priartėjąs, kad gyvatė tik žiobtelianti ir jį praryjanti.

Šis pasakojimas man visados ateina į galvą, kai stebiu dabartinio laisvojo pasaulio santykius su komunistiniais Rytais. Ne Vakarai hipnotizuoja komunistinius Rytus, o Rytai — Vakarus. Vakarų pasaulis darosi vis neramesnis, ieško vis glaudesnių ryšių su Rytais, siūlosi dialogo, santykių, sutarčių, bendradarbiavimo. Tie gi žmonės, kurie mėgina šį užhipnotizuotą pasaulį supurtyti, kad atsibustų ir išvystų pavojų, yra laikomi keistais neramuoliais, atsilikėliais, nesuvokiančiais laiko dvasios.

Anas hipnotinis miegas pamažu pradeda užkrėsti ir mus. Ir mes daromės kažkodėl neramūs kaip tasai paukščiukas: ieškome santykių su tėvyne (tarsi tėvynė būtų geografinė ar populiacinė sąvoka), peikiame antikomunizmą, tikimės suradę skirtumo tarp Markso ir dabartinio komunizmo (tarsi tokio skirtumo nebūtų tarp Evangelijos ir dabartinės Bažnyčios), išpučiame keletos sovietinių intelektualų purkštavimus prieš partiją (tarsi šie intelektualai patys nepabrėžtų, kad jie tai darą kaip tik komunizmo naudai), vieni niekiname praeitį, kiti ją perrašome pagal savo dabartines svajones, žodžiu: elgiamės lyg užhipnotizuoti, praradę tikrovės pajautimą. Tai pastūmi mus į kažkokį popierinį abstraktų moralizmą. Mūsų spauda pilna pamokymų bei moralų: turi būti — prirašyta, priorganizuota, prileista, prikurta, prikalbėta; reikia — įsteigti, aplankyti, įtikinti, išjundinti, uždegti ir t.t. Tačiau kokia didžiulė praraja tvylo tarp šio reiklaus ir net išdidaus “turi būti” ir ano kuklaus ir nusižeminusio “yra”! Kai sykį viena dešimtmetė mergaičiukė svaičiojo, esą užaugusi ji jodinėsianti juodbėriu žirgu, tai jos dėdė žemaitis šypsodamasis ją tik paklausė: "O ans žirgs, ar jis bus medinis?” Pavojus suptis ant medinio arkliuko, laikant jį ristoku juodbėriu, yra mums labai artimas ir todėl taip lygiai pavojingas, kaip ir laisvam pasauliui komunistinės gyvatės akys: abu migdo!”.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO PLANAI IR DARBAI

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE

Rezoliucijoms Remti Komitetas iškovojo Lietuvos bylos reikalu rezoliuciją. JAV-bių Kongrese. Šis vienetas siekia šiuo metu antro laimėjimo. Dedamos visos pastangos priversti JAV-bių prezidentą imtis iniciatyvos pravestos rezoliucijos (H. Con. Res. 416) įgyvendinimui. Lietuvos byla turi pasiekti Jungtines Tautas, ir JAV-bių vyriausybė turi ją ten tinkamai apginti.

Mobilizuojamos stipriausios jėgos

Rezoliucijoms Remti Komitetas nėra naujas lietuvių veiksnys, o amerikiečių organizacija, pasišovusi į kovą dėl Pabaltijo kraštų laisvės. Tos organizacijos idėja kilo lietuvių tarpe, ji buvo lietuvių realizuota, ir toje organizacijoje pirmaisiais smuikais vis dar tebegroja lietuviai. Nė viena kita organizacija (įskaitant ir visus lietuvių veiksnius) neturi tokio stipraus užnugario amerikiečių tarpe, kaip kad Rezoliucijoms Remti Komitetas, šio vieneto eilėse yra šimtai pačių žymiųjų ir įtakingųjų amerikiečių, šiai organizacijai priklauso didžiųjų steitų gubernatoriai, didžiųjų krašto miestų burmistrai, eilė JAV-bių senatorių, arti šimto kongresmanų, eilė laikraštininkų, visuomenininkų, kolegijų bei universitetų profesorių ir kitų žymių ir įtakingų krašto darbuotojų. Rezoliucijoms Remti Komiteto narių gretos ir toliau tankinamos ir didinamos, į-jungiant vis daugiau ir daugiau politinio svorio turinčių amerikiečių.

Skaityti daugiau: REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO PLANAI IR DARBAI

JAV-BIŲ LB CENTRO VALDYBOS PLANAI IR ŽYGIAI

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

JAV-bių LB centro valdyba yra sudaryta šio sąstato: pirm. Bronius Nainys, vicepirm. kun. Jonas Borevičius, S.J., vicepirm. visuomeniniams ryšiams Valdas Adamkavičius, sekr. Stasys Džiugas, ižd. Kostas Dočkus, Kultūros Fondo pirm. Anatolijus Kairys, Švietimo Tarybos pirm. Jonas Kavaliūnas, organizacinių reikalų ved. Petras Petrušaitis, informacijos reikalų vedėjas Antanas Šantaras, jaunimo reikalų vedėja Dalia Tallat-Kelpšaitė ir specialiems reikalams narys Povilas Žumbakis.

Kaip iš Centro valdybos sąstate nurodytų pareigų matyti, darbo dirva yra plati ir šakota. Pabrėžtinos šios sritys:    visuomeniniai ryšiai, švietimas, kultūrinė veikla, jaunimas, organizaciniai reikalai ir finansai.

Skaityti daugiau: JAV-BIŲ LB CENTRO VALDYBOS PLANAI IR ŽYGIAI

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA CLEVELANDE

BRONIUS NAINYS, Chicago, Illinois (JAV), JAV-bių LB centro valdybos pirmininkas, sumaniai ir energingai vadovaująs JAV-bių lietuviams.

Clevelande posėdžiavusi JAV LB penktosios Tarybos antroji sesija 1967 m. gruodžio 9-10 dienomis norėjo užbaigti nesuspėtus atlikti darbus pirmoje sesijoje New Yorke.

Sesija nebuvo gausi: dalyvavo tiktai 20 Tarybos narių, trys apygardų pirmininkai ir šeši JAV LB centro valdybos nariai. (Taryba viso turi 37 narius). Todėl ir sesijoje iškilo klausimas, kokias sankcijas taikyti tiems Tarybos nariams, kurie į sesijas be rimtų priežasčių neatvyksta. Clevelando. sesijoje dalyvavo: dr. K. Ambrozaitis, A. Barzdu-kas, A. Blinstrubas, dr. A, Butkus, kun. V. Dabušis, J. Gailiušytė, J. Jasaitis, V. Kamantas, J. Kapočius, dr. K. Keblys, dr. P. Kisielius, dr. A. Klimas, dr. V. Majauskas, K. Miklas, Br. Nainys, dr. A. Razma, J. Smetona, D. Tallat-Kelpšaitė, A. Zaparackas, kun. K. Trimakas, A. Matjoška, St. Ingaudis, Z. Dičpinigaitis, V. Adamkavičius, St. Džiugas, K. Dočkus, A. Kairys, J. Kavaliūnas ir P. Petrušaitis.

Sesijai vadovavo Tarybos prezidiumo pirmininkas Juozas Kapočius, padedamas vicepirm. kun. V. Dabušio ir sekr. Arvydo Barzduko.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA CLEVELANDE