_files/I-Laisve-1973-59(96)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis ........................................................ 2
Greitam susipažinimui ................................................... 4
Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje 5
Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas ............... 17
Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos ................................ 25
Trys simpoziumai ........................................................ 32
Solidarumas su tauta .................................................... 50
Veiksniuose ir veikloje ................................................. 56
LFB gretose ............................................................. 65
Spauda, radijas, knygos ................................................. 71
“Į Laisvę” vedamieji .................................................... 79
PDF 
Fotografinė kopija 
BOX 
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1973 59(96)
Vertingas straipsnis
Jurgio Gliaudos straipsnis parašytas literatūriškai; tarybinių dogmų svyravimo reiškiniai paremti daugiausiai “sau žmonių” atsiradimu dabartinėj literatūroj. Bet šis vertingas straipsnis yra daugiau, negu kokia literatūrinė apžvalga. “Tarybinės teorijos raida” parašyta giliai filosofiškai, su istoriniu ir politiniu įžvalgumu ir su taikliom įgudusio beletristo iliustracijom.
Valiuko ir Naujokaičio straipsniai vaizdžiai primena tiesą, kad visada, deja, žmones pilnai įvertiname tik tada, kai jų netenkame. Ir prof. St. Žymantas iškyla prieš mūsų akis visa savo žmogaus ir lietuvio didybe, kai jo palaikai jau ilsisi Kalifornijos žemėj.
Vedamieji labiausiai įstrigo atmintin šiomis “vedamomis" mintimis: lietuviai laisvės kovoje (kad ji būtų darni ir pasiektų tikslą) turėtų mylėti tiesą, gerbti žmogų ir niekad neiškreipti faktų. Kitaip nuolat bus pasiklystama.
A. R.
Santa Monica, Calif.
Ir Abraomo, ir Adomo
Gliauda, žymusis mūsų romanistas, kritikuodamas Sovietų marksizmą - leninizmą, kaip valdančią politinę jėgą, jų ima egzistenciniu požiūriu. Jis, kiekvieno žmogaus gyvenimo stebuklo požiūriu, atmeta sovietiškąjį dogmatizmą. To iš šio žmogiškųjų charakterių išvystytojo ir galima tikėtis. Tačiau stebuklas nėra pilna žmogaus aptartis. Yra žmonių gyvenime dalykų ir situacijų, kurios yra bendros visiems. Kiekviename iš mūsų yra šis tas Abraomo ir šis tas Adomo, nepaisant to, ar mes būtume komunistas ar kapitalistas. Dėl to vien neigiama dogmatizmo sąvoka nėra labai naudinga žmogiškoms diskusijoms. Tačiau, tai iškeliant, negalima nepritarti Gliaudos pastebėjimui, kad sovietinis gyvenimas yra sklidinas evoliucijos ir nuosaikaus reformizmo faktų.
Kun. Vyt. Bagdonavičius
Chicago, Ill.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
su laisvinimo veiksnių konkrečiais darbais
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas
• Paruošė ir “Radio Liberty” vadovybei įteikė įkalbėtą į juosteles ‘‘Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” visų numerių medžiagą. “Radio Liberty” iš Müncheno stoties spalio mėnesį keturias dienas 4-to numerio medžiagą lietuvių kalba transliavo į Lietuvą. Taip pat paskyrė piniginę paramą Lietuvių Kunigų Vienybei, kuri visus “Kronikos” numerius rengia spaudai lietuvių ir anglų kalbomis.
JAV Lietuvių Bendruomenė
• Krašto valdybos delegacija rugsėjo 26 lankėsi JAV Iždo departamente, įteikė memorandumą, kuriuo prašoma, kad į Sovietų Sąjungą spalio mėn. pradžioje vykstanti delegacija derėtųsi dėl muitų dovanų siuntiniams sumažinimo bei turistams keliavimo varžtų panaikinimo. Iždo sekretorius Shulz prašytas derybose su sovietais nepažeisti ir nesusilpninti JAV vykdomos Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikos.
Skaityti daugiau: GREITAM SUSIPAŽINIMUI
VYT. BAGDANAVIČIUS
Joatamo pranašystė
Kai aš pradedu galvoti apie skirtumus ir ryšius tarp kultūros ir politikos, man ateina galvon vienas Senojo Testamento epizodas, prie kurio aš prieš kiek laiko dirbau, ruošdamas tekstus lietuviškam mišiolui. Tekstas, kurį aš čia noriu pateikti ištisai, yra paimtas iš vad. Teisėjų knygos 9 persk, nuo 6 iki 15 eilutės. Ši knyga kalba apie tuos Izraelio tautos istorijos laikus, kada pastovus valstybinis aparatas dar nebuvo susiorganizavęs. Iškilus politinio vadovavimo reikalui, visuomenė nukreipdavo savo dėmesį į kurį tinkamą šiam uždaviniui žmogų ir pasivesdavo jo vadovavimui. Tai paprastai atsitikdavo intensyvesnių kaimynų užpuldinėjimo proga. Toks vadas, vadinamas teisėju, atlikęs savo vaidmenį, nesukurdavo paveldimos valdžios. Ištikus naujam reikalui, visuomenė vėl ieškodavo, kas jai vadovautų. Taip čia paduodamame epizode vaizduojamos nuotaikos, kai visuomenė nutarė pavesti Abimlekui vadovauti tautai. Šis, nors buvo sūnus ankstesnio teisėjo Gedeono, tačiau tuo titulu valdžios neturėjo. Jis ją įsigijo tik visuomenės išrinkimu. Abimlekas, gero vardo visuomenėje neturėdamas, sudarė pagrindą pranašiško nusiteikimo žmogui Joatamui šitaip simboliškai pavaizduoti šį išrinkimą:
Visi Sikemo vyrai ir visų miesto šeimų atstovai susirinko prie ąžuolo su paminkliniu stulpu Sikeme ir nutarė įstatyti Abimlekų karaliumi.
Kai tai buvo pranešta Joatamui, jis užkopė Garizimo kalno viršūnėn ir, pakėlęs balsą, šitaip šaukė: “Klausykite manęs, Sikemo vyrai, kad ir Dievas jus išgirstų. Kartų medžiai susirinko, kad pateptų sau karalių ir tarė alyvmedžiui: ‘Viešpatauk mums’. Tas atsakė: ‘Argi aš galiu palikti savo riebių alyvų, kuria ir dievai ir žmonės naudojasi, ir eiti, kad būčiau išaukštintas tarp medžių?’ Tuomet medžiai kalbėjo fygos medžiui: ‘Ateik ir viešpatauk mums’.
Skaityti daugiau: KULTŪRINĖS IR POLITINĖS PROBLEMOS LIETUVIŲ VISUOMENĖJE
ADOLFAS DAMUŠIS
1970 metais “Minties” leidykla Vilniuje išleido A. Rakūno parašytą 192 puslapių knygą “Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinę okupaciją”. Knygoje yra šie skyriai: 1. Įžanga, 2. Nelygios jėgos nepalaužė kovinės dvasios, 3. Lietuvos liaudis kilo į ginkluotą kovą, 4. Įžūlus fašistų melas nenustelbė teisybės, 5. Kova prieš grobuonišką okupacinę politiką, 6. Išsivadavimo kovose ir 7. Pabaiga.
Knygos autorius Algirdas Rakū-nas, gim. 1926 Kaune, komunistas, nuo 1952 TSKP narys, Vilniaus Pedagoginį institutą baigė 1953 ir už kažkokius nuopelnus tais pačiais metais padaromas istorijos fakulteto dekanu, o nuo sekančių metų skiriamas Vilniaus Pedagoginio instituto direktoriaus pavaduotoju. 1969 Rakūnui jau suteikiamas docento laipsnis, nors iki to laiko dar nebuvo išleidęs net paprasčiausio propagandinio pamfleto. “Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinę okupaciją” pirmoji (ir iki šiol, rodos, vienintelė) jo parašyta knyga išėjo 1970. Kaip propagandinis leidinys, ta jo knyga pardavinėjama pigiai — po 55 kapeikas.
Perskaičius tą knygą, pažeistas tiesos jausmas reikalaute reikalauja joje skelbiamą propagandinį melą demaskuoti. Neverta leisti ateičiai palikti komunistiniu melu užnuodytus istorinius šaltinius.
Skaityti daugiau: ŽVĖRIS LIEKA ŽVĖRIMI, IR AŠARAS LIEDAMAS
KAZYS ŠKIRPA
Klaidos, kokių pasitaiko politikos srityje, skiriasi nuo aritmetikos klaidų tuo, kad pastarosios pamatomos tuoj pat. Pav., dukart du yra ne trys ar penki, bet keturi. Gi klaidos politikoje išaiškėja ne tuoj, — kartais tik po ilgėlesnio laiko.
Kai Lietuvių Aktyvistų Fronto (LAF) taktika siekti Lietuvai valstybinio suverenumo kovos keliu, išnaudojant rusų - vokiečių pakto laukiamą sužlugimą, privedė prie konflikto su Vokietijos Reichu, kuris Birželio 23 sukilimo sukurtąją naują Lietuvos vyriausybę po šešių savaičių rezistavimo nušalino, pačių lietuvių tarpe iškilo dvi skirtingos Lietuvai gelbėti koncepcijos. Abi jos pagrindinai skyrėsi nuo LAF taktikos, o taip pat viena nuo antros. Viena jų bazavosi pasitikėjimu Vokietijos Reichu, antroji — Reicho priešais, didžiųjų demokratijų, pirmoje vietoje JAV-bių, pažadais išlaisvinti mažąsias tautas.
Kolaboracijos kelias
Pirmoji koncepcija gimė iš tariamų voldemarininkų opozicijos Laikinajai Vyriausybei. Būdami nepatenkinti, kad jų grupė toje vyriausybėje nebuvo stipriau atstovaujama, jie nuo pat Birželio 23 sukilimo laimėjimo ieškojo kontaktų su vokiečiais ir juos lengvai sumezgė, nes ryškiau nestatė nepriklausomybės Lietuvai reikalavimo, o tenkinosi kuklesniais pageidavimais.
Skaityti daugiau: APGAILĖTINŲ KLAIDŲ PAMOKOS
LFB studijų ir poilsio savaitėje Dainavoje
1973 rugpjūčio 5-12
Studijinei daliai skirtoje programoje buvo pravesti trys simpoziumai pačiais pagrindiniais ir aktualiausiais išeivijos politiniais klausimais.
1. Bendravimas su okupuotos Lietuvos lietuviais;
2. Jaunimo paruošimas ir įjungimas į Lietuvos laisvinimo darbą ir
3. Lietuvos laisvinimo veiklos racionalizavimas.
Bendravimo su Lietuvos lietuviais tema kalbėjo Anatolijus Kairys (rašytojas), dr. Kazys Pemkus (gydytojas), P. Algis Raulinaitis (teisininkas) ir dr. Antanas Razma (gydytojas).
Tiek pagrindiniai kalbėtojai, tiek kiti simpoziumo dalyviai ramiuose akademiškuose svarstymuose savo nuomones tuo klausimu pilnai suderino ir kartu išlaikė darną su pagrindinių mūsų veiksnių nusistatymu, išreikštu Clevelando rezoliucijoje.
Skaityti daugiau: TRYS SIMPOZIUMAI
JAUNIMAS LAISVINIMO DARBE
remiantis asmeniška patirtimi
Priklausau kartai, kuri vaikystę praleido tremties stovyklose, mokslo pradžią įgijo lietuviškose pradžios mokyklose ir gimnazijose, kur savo žinias iš atminties į vadovėlius suvesdavo nepriklausomos Lietuvos pedagogiai. Ta vidurinioji karta, tėvams ir mokytojams emigravus, susibūrė į lietuviškas organizacijas ir kultūrinius vienetus, tęsdama aukštąjį mokslą plataus pasaulio garsiuose universitetuose. Reikėjo nugalėti svetimas kalbas, naują aplinką ir kurti naujas tradicijas, neatsisakant ir viso to gero, kas buvo sukurta praeity.
Priklausau kartai, kuri be kompromisų laikėsi minties “Ką darai — daryk gerai”. Žvelgiu į mokslo draugus, su kuriais, tik atvykę į JAV ir kitus kraštus, skelbėm “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!” Jų nevienas dabar plataus pasaulio mokslininkai, kultūrininkai ir visuomenininkai. Dalis jų jau atitolę nuo lietuvių bendruomenės, bet neatsisakę lietuviškos savo prigimties. Kai kurie lietuvišką darbą dirba individualiai, įvairiom progom keldami Lietuvos vardą.
Skaityti daugiau: JAUNIMO KELIAS Į LIETUVIŠKĄ VEIKLĄ
Pagrindinis spaudos, radijo bei televizijos tikslas yra paveikti ir dominuoti žmonių galvojimą. Tos pastangos pakreipti galvojimą viena ar kita kryptimi jau pasirodo pasirinktoje sakinių struktūroje. Sakoma, kad žinios perduodamos objektyviai, bet tas objektyvumas pranyksta kiekvieno žodžio pasirinkimu. Aišku, įvykiai ir tų įvykių perdavimas yra labai svarbu, bet ne tiek patys įvykiai formuoja žmonių nusiteikimus, kiek jų perdavimo būdas.
Skaitant spaudą ir sekant radijo bei televizijos žinias, nesunku pastebėti, kad laikraščiai, televizija bei radijas skelbiamomis žiniomis siekia pravesti tam tikrą idėją ar filosofiją. Visa tai derinasi su “mass media” pagrindiniu siekiu — norima kryptimi nuteikti visuomenės nuomonę ir ją panaudoti saviems tikslams. Tai daroma labai atsargiai ir subtyliai. Diktatūriniuose kraštuose ši strategija yra daug ryškesnė ir daug lengviau pastebima, bet ir laisvame pasaulyje indoktrinavimo tikslas gan puikiai atsiekiamas.
Laisvame pasaulyje paprastai yra skleidžiama savotiška liberalizmo idėja, kuri stengiasi sužlugdyti savarankišką žmogaus protavimą, kad tuo būtu galėtų kontroliuoti mases ir jomis pasinaudoti politiniams ir ekonominiams tikslams.
Skaityti daugiau: KAD PASAULIS MUS IŠGIRSTŲ
_files/I-Laisve-1973-59(96)-14.jpg)
“Jaunimo paruošimas Lietuvos laisvinimo darbui ir jo įtraukimas į tą žygį” simpoziumo pagrindiniai dalyviai: iš kairės — L. Valiukas (moderatorius), A. Puteris, M. Lenkauskienė, L. Garbonkienė, A. Zaparackas, L. Švėgždaitė ir V. Narutis.
Nuotrauka K. Sragausko
kanadiečio akimis
Kaip kiekvienoje bendruomenėje taip ir lietuviuose tik labai mažas procentas jaunimo sielojasi tautos gyvastingumo klausimais. Tas procentas dar labiau sumažėja, kai tas rūpestis liečia išeivinės tautos gygyvenimą.
Kalbant apie lietuvių jaunimo paveikesnį įsijungimą į Lietuvos laisvinimo darbą, reiktų žvilgterti į dabartinio išeivijos jaunimo vertybių skalę. Kurioje vietoje stovi likiminiai Lietuvos ir lietuvių tautos reikalai?
Vyresniajai kartai, aplamai galima pasakyti, šie reikalai stovi pirmoje vietoje. Tačiau būtų klaida manyti, kad už Lietuvos ribų gimęs ir išsimokslinęs lietuvių jaunimas Lietuvos laisvinimo rūpestį irgi statytų pirmoje vietoje.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ JAUNIMAS POLITINĖJE VEIKLOJE kanadiečio akimis
amerikiečio akimis
Jungtinėse Amerikos Valstybėse pagrindinė politinė jėga susideda iš balsuotojų skaičiaus, finansinio pajėgumo, patyrimo ir pažinčių. Sėkmingai sudėjus tuos keturis elementus, nebėra sunku pasiekti užsibrėžtų tikslų. Europietiškoj politikoj tie elementai irgi yra svarbūs, tačiau jie atsiekiami tik ideologiškai prityrusių politinių partijų patikimųjų. Todėl nenuostabu, kad mūsų lietuviškų politinių partijų struktūrą išeivijoje norima kiek galima ilgiau išlaikyti, nes sprendimo ir vadovavimo pareigų negalima perduoti jaunajai kartai, kuri dar nėra ideologiškai prityrusi arba jos galvosena nesutinka su vyresniųjų atvežta politine struktūra ir programa. Žiūrint iš amerikiečių pusės, mūsų išeivijos lietuviška politinė struktūra nėra perdaug efektinga šiame krašte, kur politinė struktūra nesibazuoja ideologine linkme, bet politinės jėgos integracija. Štai kodėl visuose suvažiavimuose, stovyklose, susibūrimuose kartojama vis ta pati išeivijos tema: “Kaip įjungti jaunimą į lietuvybės išlaikymo ir Lietuvos laisvinimo darbą”.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ JAUNIMAS POLITINĖJE VEIKLOJE
_files/I-Laisve-1973-59(96)-15.jpg)
“Lietuvos laisvinimo darbo racionalizavimas” temą gvildena pagrindiniai simpoziumo dalyviai (iš kairės) — J. Kojelis, Aušra Zerr, B. Nainys ir kun. K. Pugevičius.
Nuotrauka J. Urbono
IEŠKOJIMAS TALKOS TARP AMERIKIEČIŲ
Man tenka stabtelti ties problema, kaip galėtume ir turėtume paveikiau patraukti ar net įjungti amerikiečius į Lietuvos vadavimo darbą. Tą klausimą būtų galima svarstyti įvairiais požvilgiais, tačiau tą temą bandysiu apriboti ir sustosiu ties tomis mintimis, kurios iškilo man pačiai asmeniškai bedalyvaujant lietuvių ir amerikiečių veikloje.
Priėjimo būdai
Ieškodami kontaktų su legislatoriais ir kitais šio krašto politinio gyvenimo vairuotojais, mes dažnai padarome klaidų, kurių turėtume vengti ir išvengti. Kai kada net panaudojame visai netinkamus pačius priėjimo būdus. Tas reikalas turėtų būti metodiškai išstudijuotas ir profesionaliai suplanuotas.
Štai keletas pavyzdžių:
a. Į aukštuosius Amerikos valdžios pareigūnus turi būti kreipiamasi amerikiečių tarpe įprastais būdais ir formomis, net ir technika;
b. Kvietimai aukštųjų pareigūnų į mūsų didžiuosius suvažiavimus ar šventes turi būti daromi iš anksto, kartais net prieš metus, ir per atitinkamus kanalus;
c. Į krašto prezidentą, viceprezidentą, valstybės sekretorių vengtina kreiptis raštu tiesioginiai. Tai atliktina per savo gerai pažįstamus įtakingus asmenis, kurie kviečiamąjį asmenį gali atitinkamai painformuoti ir palankiai įtaigoti;
d. Didžiuosius mūsų suvažiavimus vengtina šaukti didžiųjų Amerikos tautinių švenčių metu, nes aukštiesiems pareigūnams tie savaitgaliai užimti. Tokiomis dienomis sunku gauti ir spaudos atstovus.
Skaityti daugiau: LAISVINIMO VEIKLOS RACIONALIZAVIMAS
Dr. George Kraemer, buvęs Kissingerio mokytojas, o dabar einąs patarėjo pareigas Pentagone, 1972 metais gegužės 15 - 16 dienomis Baltijos tautų informacijos konferencijos dalyviams Washingtone pabrėžė, kad baltieėiai privalo nuolat informuoti eilinį amerikietį, jeigu jie nori, kad JAV remtų Baltijos tautų reikalą.
JAV-bių žydai, suprasdami, kad kongresas, senatas, valstybės departamentas ir net Baltieji rūmai, laikydamiesi Amerikos politinio gyvenimo reikalavimų, teigiamai atsiliepia tik į gerai mobilizuotą viešą opiniją, skiria milijonus dolerių ir milijonus darbo valandų, kad jų reikalas būtų eiliniam amerikiečiui atitinkamai nušviestas.
Dėmesio vertų įvykių netrūksta
Jau treji metai praslinko kai Bražinskai pabėgo, ir kiek mažiau, kai Simas Kudirka bandė pabėgti iš sovietų rankų. O kiek amerikiečių dar ir šiandien supranta, kad jie nebuvo rusai, kurie iš savo šalies bėgo, bet žmonės, kurie protestavo prieš neteisėtą jų tėvynės okupaciją?
Skaityti daugiau: BALTŲ INFORMACIJOS CENTRO PROJEKTAS
Visa mūsų organizuota lietuviška veikla galutiniuose tiksluose yra nukreipta į laisvės Lietuvos žmonėms ir nepriklausomybės Lietuvos valstybei grąžinimą. Idealiai į reikalą žiūrint, kiekvienam tikslui pasiekti yra telkiamos galimai paveikesnės priemonės. Lietuviška išeivija, būdama nei gausi, nei turtinga, nei įtakinga, tautinei misijai vykdyti priemones turi labai apdairiai parinkti. Mūsų tautos reikalų nestumia milijonai dolerių nei žmonės, įėję į aukščiausias valdžios institucijas. Pagaliau ne ką mes galime pagąsdinti ir balsavimuose.
Visas tas nepalankias aplinkybes mes galime ir turime atsverti gera organizacija, tiksliu veiklos planavimu ir racionaliu tautinio, ekonominio, intelektualinio potencialo bei žmonių resursų naudojimu.
Išeivijos pastangos padėti atgauti savo kraštui laisvę vyksta už okupuoto krašto ribų. Jos pagrindinai reiškiasi politinėje plotmėje: viešosios pasaulio opinijos lenkimas savo krašto laisvės reikalui, draugiškų valstybių ir įtakingų žmonių talkos organizavimas bei krašto žmonių išsilaikymo ir okupanto užmačioms pasipriešinimo pastangų parėmimas. Visus tuos užmojus ir jų vykdymą paprastai vadiname išeivijos rezistencine veikla.
Skaityti daugiau: LAISVINIMO JĖGŲ KONSOLIDAVIMAS IR VEIKLOS PLANAVIMAS
SOLIDARUMAS SU TAUTA
► Okupanto tarnyboje
► Tautinės mažumos Lietuvoje
► Akmenys pradės šaukti
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
► Bendruomenė— kultūrai ar politikai?
► PLB IV seimas
► JAV LB VII Tarybos suvažiavimas
► “Sendraugiai kryžkelėje” paraštėje
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
► Joną Buitkų išlydint
► Lietuviškų problemų svarstymas
SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS
► Susitikimai su prof. Zenonu Ivinskiu
► Iš stovykloje skaitytos poezijos
► Naujos knygos
“Į LAISVĘ” VEDAMIEJI
► Raison D’Etre
► Turėta daug džiaugsmo
SOLIDARUMAS SU TAUTA
Esama gerų lietuvių, kurie patys tiki ir kitus bando įtikinti, kad sovietų agentų, įsifiltravusių į lietuvių išeiviją, baimė perdėta. Pagaliau jei tokių ir būtų, jie nieko mums pakenkti negalėtų. Nei slaptos veiklos, nei slaptos strategijos, kurią jie galėtų iššifruoti, sakoma, mes neturime. Seniau okupanto tarnybon persisamdęs Alto tarnautojas Albinas Morkus ir dabar tą pat padaręs Vliko tarnautojas Vytautas Alseika mūsų veiklos nei sugriovęs, nei jai kuo pakenkęs. Priešingai, išvogtų Vliko dokumentų parodomis, spaudos konferencijomis, paskaitomis ir straipsniais Lietuvos spaudoje Lietuvos žmones Alseika painformavęs apie išeivijoje dirbamą Lietuvos laisvinimo darbą.
Šituose teigimuose yra tik tiek tiesos, kad mes nei slaptos strategijos neturime, nei slaptos veiklos nevykdome. Tačiau jei kas iš sąžiningo įsitikinimo sako, jog sovietai išeivija nesidomi ir ją yra palikę ramybėje, tai tik parodo visišką nesiorientavimą komunistinės sistemos funkcionavime.
Skaityti daugiau: OKUPANTO TARNYBOJE
“Į Laisvę” nr. 58 (95) paskelbtame straipsnelyje “Lietuviai Lietuvoje” keliamas ne tik aktualus, bet ir labai principinis klausimas. Iš tikro ne lietuviai, bet rusai Lietuvoje yra “tautinė mažuma”, nors ir labai privilegijuota. Jei kas iš mūsų draugų pradeda netiksliai tą terminą sąmoningai ar nesąmoningai vartoti, mums nekritiškai nereikėtų jų pasekti. Ypač atsargumo ir savikritikos turėtų parodyti asmenys, kurie stovi laisvinimo organizacijų vadovybėse. Paslysti lengva. Prieš darydami viešus pareiškimus ar konkrečius ėjimus, atsakinguose postuose stovį žmonės turėtų patys gerai klausimus išmąstyti, o taip pat pasitarti su kitais.
Labai įdomu, kad nesenai Los Angeles mieste miręs prof. Stasys Žymantas tokius dalykus labai jautriai sekė ir analizavo. Kai prez. Nixonui ruošiantis vizitui į Maskvą jo tuometinis patarėjas, dabartinis valstybės sekretorius Henry Kissinger rusų pavergtoms tautoms pažymėti pavartojo “minorities” terminą, Žymantas taikliai reagavo: “Matote, kaip Kis-singer ‘nususino’ Lietuvos laisvės bylą . . . Sovietų laužymas žmogaus teisių deklaracijos — vienas dalykas, o tebelaikymas nepriklausomos valstybės, okupuotos karo metu, neteisėtoj okupacijoj — kitas”.
Skaityti daugiau: TAUTINĖS MAŽUMOS LIETUVOJE
Iš Izraelio 1973.VIII.5 pasiųsto laiško vokas. (Adresatas neskelbiamas).
_files/I-Laisve-1973-59(96)-19.jpg)
Laiškas, gautas iš Izraelio, kuriame rašoma apie persekiojimą lietuvių Lietuvoje, “kurie rūpinasi savo tautos likimu” ir apie “grįžusio iš Amerikos progresyvaus lietuvio, laikraštininko Alsei-kio” ryšį su tais persekiojimais. (Pora pavardžių ir laiško siuntėjo bei jo žmonos profesijos iš laiško teksto išimtos).
Skaityti daugiau: Laiškai
Amžių bėgyje daugelis tironų mindė žemės veidą. Jie švietė savo pergalių kelius žmonių pastogių gaisrais, plovė savo rankas nekaltų žmonių krauju, maudėsi jų ašarose . . .
Jie ir ėjo ir nuėjo, nuplukdė savo laivelius amžinastin, o žmonėms, išalkusiems ir nualintiems po jų teroro, reikia ir toliau gyventi, reikia bendradarbiauti, gydyti padarytas žaizdas. Tai akivaizdi ir logiška gyvenimo išvada. Štai, Vakarų Vokietija mokėjo ir dar tebemoka skriaudos reparacijas Izraeliui už padarytą tragiškai milžinišką jo tautai žalą Hitleriui siautėjant; Italija atlygina pagal išgales Mussolinio padarytas Etiopijai skriaudas ir t.t.
Pagaliau ir Sovietų Sąjungoj, oficialiųjų asmenų lūpomis, nekartą buvo iškelti į viešumą Stalino baisūs nusikaltimai žmonėms ir žmonijai. Juk visi gerai prisimename, jog buvęs komunistų partijos viešpats Chruščiovas ir kiti Kremliaus dignitoriai labai aiškiais faktais iškėlė aikštėn Stalino nedorybes, jo tironišką veik 30 metų valdymą, žmonių žudymą ir kitas baisenybes. Be to, nūdien juk jau turime po ranka Molotovo — Ribbentropo slapto susitarimo tekstus, surašytus 1939 rugpiūčio 23 ir rugsėjo 28, besidalinant Baltijos valstybių žemes.
Skaityti daugiau: AKMENYS PRADĖS ŠAUKTI
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
Daug esame skaitę straipsnių apie Lietuvių Bendruomenės uždavinius ir apie jaunimo išlaikymą lietuvišku išorine ir gilesne prasme. Prakalbos ir straipsniai nuteka, lyg vanduo; mažai juos pastebim, arba greit užmirštam. Kartais įstringa ši tema į pokalbius, ir savaime išsiryškina kokia svarbi detalė.
Vieno pokalbio metu šis netyčia užkliudytas klausimas paliko didesnį įspūdį, negu daugely straipsnių sudėtingi nagrinėjimai. —
Kam Lietuvių Bendruomenė? — Kultūrai ar politikai?
Kalbėtojas A. įrodinėjo, kad visos organizacijos turėtų įvairiais darbais dalytis; kad esą tiek uždavinių, tiek platūs išeivijoje veiklos plotai, jog Vlikui, Altai ir Bendruomenei niekad jų nepristigsią.
Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖ — KULTŪRAI AR POLITIKAI?
Viltys prieš seimą ir nuotaikos jam praėjus
_files/I-Laisve-1973-59(96)-24.jpg)
Detalė iš PLB seimo: kalba seimo atstovas iš Kalifornijos Vladas Pažiūra.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimai nėra jau taip dažni įvykiai: 1973 metų rugpiūčio 30 — rugsėjo 2 dienomis turėjome ketvirtąjį laisvojo pasaulio lietuvių suvažiavimą paskutiniųjų dvidešimties metų laikotarpyje, pradedant PLB vis pilniau ir giliau įleisti šaknis į senąją ir naująją lietuvių išeiviją. Didysis kitų ir šio seimo rūpestis buvo ir yra rūpintis lietuvybės išlaikymu laisvojo pasaulio lietuvių tarpe ir kaip galima pilniau įjungti visus geros valios lietuvius į Lietuvos laisvinimo darbą. Šiam seimui suvažiavimo vieta buvo parinkta JAV-bių sostinė — Washington, D.C. Seimo dalyvių didžiausią dalį sudarė JAV-bių ir Kanados lietuviai; tam tikras skaičius atstovų buvo dar iš šių laisvojo pasaulio kraštų: Argentinos, Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Kolumbijos, Prancūzijos, Vakarų Vokietijos, Venecue-los ir Naujosios Zelandijos. Seimo dalyvių ir svečių didesniuose suvažiavimo parengimuose (pamaldose, koncerte, pokylyje) buvo virš 500 asmenų.
Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS IV SEIMAS
Žodis pavergtai tautai
Broliai ir sesės pavergtoje Lietuvoje, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ketvirtasis seimas siunčia jums savo ir visų laisvojo pasaulio lietuvių broliškus sveikinimus.
Sovietinio okupanto atkaklios pastangos sunaikinti Lietuvos politinį, kultūrinį ir religinį savarankiškumų ir jį paskandinti Rusijos sovietinėje imperijoje mums yra gerai žinomos, ir mes atidengiame laisvajam pasauliui tuos klastingus sovietinės Rusijos kėslus. Mes žinome ir atjaučiame jūsų politinės, tautinės, kultūrinės bei religinės laisvės prievartavimus. Mes žinome sovietinės Rusijos grobuoniškumą ir jūsų medžiaginius nepriteklius. Mes didžiuojamės jūsų atspara okupantui, jūsų meile savajai žemei, jūsų ištikimybe tautinėms religinėms tradicijoms, jūsų drąsa bei ryžtu tautinės kultūros kūrybai ir mokslo pažangai, jūsų tikėjimu į Lietuvos laisvę. Romo Kalantos, Simo Kudirkos, kun. Antano Šeškevičiaus, kun. Juozo Zdebskio, kun. Prospero Bubnio ir kiti panašūs pavyzdžiai yra tarsi ugniniai stulpai okupacinės priespaudos tamsoje, kad nušviestų tautai kelių į viltingų ateitį.
Nors šio meto tarptautinė raida ir laisvojo pasaulio nevieningumas bei nuolaidžiavimas Maskvai lyg ir nežada greito Lietuvos padėties pasikeitimo, yra daug duomenų tikėtis, kaip istorija liudija, kad kiekvienas svetimųjų viešpatavimas, nors ir būtų atremtas į galingą jėgą, visada yra laikinis ir praeinamas. Likvidavus vakarietiškojo imperializmo liekanas Afrikoje ir Azijoje, ateis eilė likviduoti ir sovietinį kolonializmą. Laisvieji lietuviai, siekdami priartinti ir pagreitinti Lietuvos išsivadavimą iš sovietinio kolonializmo, atidžiai stebi tarptautinę raidą, plačiai informuoja laisvąjį pasaulį apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, kiekviena tinkama proga šaukiasi į Lietuvai draugingas vyriausybes, kad jos reikalautų sovietinio kolonializmo likvidavimo.
Skaityti daugiau: Iš PLB IV SEIMO NUTARIMŲ
spalio 6-7 Detroite
_files/I-Laisve-1973-59(96)-26.jpg)
Naujieji Lietuvių Bendruomenės vadai: Juozas Gaila (kairėje) — JAV Lietuvių Bendruomenės krašto valdybos pirmininkas ir Bronius Nainys — Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas.
Nuotrauka J. Urbono
Pirmoji naujai išrinktos tarybos sesija pilna žodžio prasme buvo skirta darbui ir Lietuvių Bendruomenės problemų nagrinėjimui. Darbinga nuotaika reiškėsi visoje suvažiavimo eigoje ir taip pat atsispindi priimtuose nutarimuose. Mat, šios sesijos nutarimai — tai ne iš anksto surašytos deklaracijos, o atsakomingų svarstymų konkrečios išvados. Daugumas Tarybos nutarimų — tai įsipareigojimai sau ir įpareigojimai savo sudarytiems organams: Tarybos prezidiumui ir Krašto valdybai. Kai kurie įpareigojimai net terminuoti. Atsikratymas gražbylių sveikintojų, balių, šokių ir koncertų JAV LB Tarybos suvažiavimuose ir intensyvus susitelkimas į bendruomeniškų problemų nagrinėjimą — tai džiugiai sveikintina LB veiklos praktikoje pasiekta pažanga.
Skaityti daugiau: JAV LB VII TARYBOS SUVAŽIAVIMAS
“Į Laisvę” Nr. 58 (1973 rugsėjo mėn.) atspausdintas giliai įžvalgus straipsnis rodo autoriaus pasaulėžiūrinį subrendimą ir atvirą rūpestį Ateitininkijos idealais. Nors straipsnio “Sendraugiai kryžkelėje” autorius ir slepia savo veidą po J. P. inicialais, tačiau skaitytojas kompensuojamas Sendraugijos veido atidengimu. Tokio atvirumo ir tiesumo, kalbant apie savo organizacijas, seniai negirdėjau. Iš tiesų, nepaseno nei Ateitininkija, nei jos principai. Priešingai, jei yra drąsuolių tokias mintis iškelti ir drąsuolių jas paskelbti, reiškia dar turima pakankamai blaivaus proto dalykus vadinti tikrais vardais ir tuo būdu Federacijos nykimo procesą sulaikyti.
Paseno vadai, ne idealai. O kai vadai pasensta, tada ir nariuose jaučiamas nuovargis, dvasinis išsekimas, pateisinamų priežasčių ieškojimas etc. O buvusiai gražiai Sendraugijai aiškiai reikalingas “šviežias grimas” arba net “veido operacija” . . .
Skaityti daugiau: “SENDRAUGIAI KRYŽKELĖJE” PARAŠTĖJE
MIRĖ JONAS BUITKUS
_files/I-Laisve-1973-59(96)-30.jpg)
JONAS BUITKUS, aktyvios rezistencijos dalyvis, ilgametis LFB Detroito - Windsoro sambūrio pirmininkas, Dainavos stovyklos komendantas, sužeistas automobilio nelaimėje, mirė 1973 rugpiūčio 11. Palaidotas Detroito kapinėse. Plačiau skaityk dr. Vyt. Majausko “Joną Buitkų išlydint”.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
