Į Laisvę 1959 19(56)
_files/I-Laisve-1959-19(56)-1.jpg)
T U R I N Y S Gruodis, 1959. Nr. 19 (56)
Vytautas Vardys: Vieno atsitikimo istorija .................. 1
A. A. Juozas Lukša - Daumantas - Skrajūnas .................. 9
A. A. Julijonas Būtėnas .................................... 12
Aloyzas Baronas: Rašytojas vergijoje ....................... 15
Kazys Ambrozaitis: Chruščiovas Amerikoje ................... 23
Leonardas Valiukas: Lietuviai ir Respublikonų partija ...... 27
DARBAI IR IDĖJOS: 39 - 63
Sovietų prasilaužimas jaunimo fronte (Vt. Vt.),
MRP De Gaulle respublikoje.
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: Kultūrinis gyvenimas pavergtoje Lietuvoje,
Lietuviškąją bendruomenę žlugdant (Juozas Viekšnys),
Lietuviškąją bendruomenę ugdant (D. B.),
Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje,
Studijos ir poilsis Dainavoje.
IDĖJOS SPAUDOJE.
VARDAI ĮVYKIUOSE
PDF 
Fotografinė kopija 
BOX 
Į LAISVĘ— Lietuvių Fronto Bičiulių trimėnesinis politikos žurnalas.
Redaktorius — dr. Vytautas Vardys.
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1959 19(56)
VIENO ATSITIKIMO ISTORIJA
_files/I-Laisve-1959-19(56)-4.jpg)
1959 M. GRUODIS NR. 19 (56)
TAUTINES GRUPĖS IR PAVERGTOSIOS TAUTOS
VIENO ATSITIKIMO ISTORIJA
VYTAUTAS VARDYS
Dariaus ir Girėno metinėse, š. m. liepos 17 dieną, prezidentas Eisenhoweris paskelbė Pavergtųjų Tautų Savaitę, paskirdamas jos paminėjimui trečiąją liepos mėnesio savaitę. Prezidentas paaiškino, kad tai darąs Kongreso pavedimu. Sava proklamacija jis išreiškiąs Amerikos vyriausybės ir tautos pritarimą sovietų pavergtų tautų laisvės ir nepriklausomybės siekimams.
Prezidentinės proklamacijos atbalsis platokai nuskambėjo pasauly. Kas paskatino jos paskelbimą? Kokie buvo jos atgarsiai ir reikšmė?
TAUTINIŲ GRUPIŲ VAIDMUO
Kaip ir daugelis demokratijos veiksmų, taip ir šis buvo keleriopų interesų sąveikio rezultatas. Pati idėja buvo kilusi tautinės grupės atstovui profesoriui Lev. E. Dobriansky. Jisai skaito sovietų ekonomijos kursus katalikiškame Georgetown universitete, o dar daugiau laiko nei paskaitoms skiria Ukrainiečių Kongreso Komitetui (Ukrainian Congress Committee), kurio pirmininku yra jau keleri metai. Šitoji organizacija, įjungianti individualią ir grupinę afiliaciją, turi 20,000 narių, organizuotų 29 valstijose, kuriose randami 122 lokaliniai vienetai. Savo dydžiu, kitaip tariant, Ukrainiečių Kongreso Komitetas yra panašus mūsų ALTui. Jis organizuoja ukrainiečių kilmės Amerikos piliečius dalyvavimui Amerikos taikos siekimų pastangose (užsienių politikoje, kitaip tariant) ir kaupia jėgas padėti ukrainų tautai pasiekti demokratinės nepriklausomybės. Komitetas leidžia du anglišku periodiniu leidiniu: Ukrainian Quarterly (geros kokybės trimėnesinį studijų žurnalą) ir informacinį, 2 kart per mėnesį pasirodantį Ukrainian Bulletin. Profesorius Dobriansky, galima sakyti, buvo Kersteno komiteto ideologas, davęs Kerstenui so-vietijos kaip tautų kalėjimo sampratą. Individualių asmenų pagalba Komitetas prieina (ir yra išgirstamas) prie nemaža svarbių kongresmanų. 83-jame Kongrese jam pasisekė prikalbinti net Atstovų Rūmų Užsienių Reikalų Komitetą patyrinėti, kodėl Amerika negali pasiųsti savo konsulų į sovietinę Ukrainą ir Gudiją, kai tų respublikų atstovai randami Jungtinėse Tautose. Labiausiai, atrodo, Dobriansky ir jo kimitetas kooperuoja su anti-sovietiniais Amerikos gudais (šitai nevisada į sveikatą išeina lietuviams).
A. A. JUOZAS LUKŠA-DAUMANTAS - SKRAJŪNAS
Nėra didesnės meilės, kaip to, kuris guldo savo galvą už savo bičiulius. Nėra didesnės tėvynės ir tautos meilės, kaip tų, kurie laisvu apsisprendimu guldo savo galvas už tėvynės ir tautos laisvę.
„Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žemė” — nėra tik poetinė hiperbolė. Amžių būvyje Lietuvos žemė yra gausiai permirkusi krauju tų, kurie guldė savo galvas, kad ji būtų laisva. Mes lenkiame savo galvas ir širdis tos nelygstamos meilės aukoms, nes mes žinome, kad tauta, kuri neturi pagarbos savo didvyriams, yra mirusi.
* * *
Tarp tūkstančių - tūkstančių Lietuvos didvyrių mums ypatingai artimi yra tie jųjų, kurie yra mūsų pačių aplinkos, mūsų pačių šeimos. Su jais dar taip neseniai, rodos, mes dalinomės bendrais rūpesčiais ir sielvartais. Vienas iš jųjų yra a. a. Juozas Lukša -Daumantas - Skrajūnas.
Iki 1949 kovoje dėl Lietuvos laisvės savo galvas paguldė 11 jo giminės narių, tarp jų 75 metų amžiaus tėvas Lukša ir broliai studentas Jurgis ir Stasys, o per 20 giminės narių buvo deportuoti į Sibirą, tarp jų brolis Antanas, mokytojas, ir ūkininkas Vincas. Senutė motina, išvyta iš namų, gyveno duoneliaudama.
1944 rugsėjo mėn. a. a. Juozas su broliu Jurgiu, abu technikos studentai grįžta į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Abu apsigyvena studentų bendrabutyje. Brolis Jurgis patenka į studentų komitetą. Studentuose vyrauja viena mintis — sovietinė okupacija Lietuvoje baigsis su karo pabaiga, nes Vakarai negi gali išduoti vidurio ir rytų Europos valstybes rusiškajam komunizmui. Šis įsitikinimas didina studentų priešsovietines nuotaikas.
A. A. JULIJONAS BŪTĖNAS
Vilniuje leidžiama Tiesa paskelbė, kad 1951 Lietuvoje, Kazlų Rūdos miškuose žuvo Julijonas Būtėnas. Tikslios žuvimo datos nemini, bet aplinkybės leidžia spėti tai buvus gegužės pradžioje.
ATSIŠAUKIMAS Į POLITINĘ SĄŽINĘ
Jeigu audringame vandenyje jūrininkas yra visiškas gamtos nuostatų vergas ir daugių daugiausia tegali sumaniai manevruoti, tai socialinėje audroje žmogus pats ligi tam tikro laipsnio gali sąmoningai nulemti vyksmo logiką. Bet tam reikalinga revoliucinių užsimojimų ir plieninės valios jiems įvykdyti. Šiandien tokių užsimojimų ir tokios valios žmonija yra reikalinga, galima sakyti, vien savo egzistencijai išlaikyti. Žmogaus intelektualinis genijus išdidžiai įsiveržė į kosminių jėgų paslaptis. Tos jėgos paklūsta jo valiai. Bet apvaldęs jėgas, glūdinčias medžiagoje, žmogus, siaubo apimtas, pamatė nesąs apvaldęs griaunamųjų pradų pats savyje. Fatalinis šių dienų klausimas, ar atominė energija bus panaudota kūrybai ar naikinimui, yra prisipažinimas, kad žmogaus etinės bei moralinės asmenybės pažanga yra tragiškai atsilikusi nuo jo intelektualinio genijaus laimėjimų.
Išsigelbėjimo kelias rasti nėra lengva nei paprasta. Bet reikalas per-didelis, kad nebūtų vertas išimtinio ryžtingumo ir drąsos.
Julijonas Būtėnas Į Laisvę Nr. 1 (38), 1953
Julijonas Būtėnas žuvo partizano mirtimi. Apie jo buvimą partizanų eilėse prašnekus sovietinei spaudai, kreipiame žvilgsnį į jį su klausimu — kas Julijoną nuvedė į partizanus; kas paskatino jį geriau žūti nei pasiduoti į bolševikų rankas?
RAŠYTOJAS VERGIJOJE
ARBA
lietuvių literatūra antrosios bolševikų okupacijos metu
ALOYZAS BARONAS
Aloyzas Baronas, rašytojas, knygų autorius, yra dienraščio Draugo vienas iš redaktorių. Šakotas kūrėjas, jisai yra parašęs romanų, novelių, kūrybos vaikams, daug humoristikos ir visuomenines ir literatūrinės kritikos. Itin rūpestingai Čikagoje ugdė jaunąjį plunksnos prieauglį. Vokiečių okupacijos metais su draugais redagavo Pogrindžio Kuntaplį, skirtą kolaborantams su naciais apdainuoti. Nuo tų pat metų ir frontininkas.
Lietuvių literatūra pavergtoje Lietuvoje per visą penkioliką metų skurdo, buvo ujama. Kas vieną dieną buvo verčiama ir liepiama garbinti, kitą dieną buvo liepiama užmiršti. Bet koks apriorinis teigimas, kad Lietuvoj kūrėjas kurdamas pagal liniją nieko negalėjo sukurti, gali būti neteisingas, nes visa, kas sukurta ir be linijos, negali būti gera, o antra mes nežinome, ką rašytojas yra sukūręs savo vidinio rašytojo balso šaukiamas. Vienas dalykas yra atiduoti duoklę, o kitas dalykas yra sukurti tai ką pats rašytojas nori pasakyti. Kaikurie rašytojų kūriniai buvo neabejotinas linijos apėjimas, kaikada patys rašytojai pasirinko tokias temas, kad nekristų perdaug į akį, kiti pradėjo apsiriboti tik vertimais. Šiandien vertinti galime tik apžvelgę visa tai, kas oficialiai yra sukurta. Yra teigiama, kad Salomėja Neris parašė partizanams eilėraščių rinkinį. Jis yra saugojamas ir kada nors bus išspausdintas. Iš kaikurių posmų, partizanų dainų ir eilėraščių matyti, kad tie antibolševikiniai eilėraščiai yra jau išsprususių poetų darbas. Štai, kad ir toks posmas, kurį dabar cituoju iš atminties:
Ir tegu New Yorkas, Londonas, Paryžius,
Te pasaulis visas prieš mumis kalbės,
Tegu patsai Kristus pasakys nuo kryžiaus,
Prieš tave lietuvis ginklo nepadės.
CHRUŠČIOVAS AMERIKOJE
Chruščiovo vizitas Amerikoje yra perdidelis įvykis, kad jo nepaminėjus. Šiuo atveju mus intrigavo ne Cam David pasitarimai, bet sovietinis Amerikos paveikslas: kokį Chruščiovas turėjo ir kokį susidarė kelionės metu. Prieš 30 metų Amerikoje besilankiusių sovietų rašytojų Iljos Ilf ir Eugenijaus Petrovo įspūdžiai aprašyti „Vienaaukštėje Amerikoje” sutampa su šiemetinio keliauninko N. Chruščiovo tezėmis. Knygos ištraukas paruošė Kazys Ambrozaitis.
KAZYS AMBROZAITIS
Kazys Ambrozaitis, 2-asis Lietuvių Fronto Bičiulių Valdybos JAV vicepirmininkas, Lietuvių Fronte dalyvauja nuo vokiečių okupacijos metų Lietuvoje. Iš profesijos medicinos daktaras, JAV įsigijęs rentgenelogo specialybę, buvo aktyvus studentų ir stud. at-kų organizatorius namuose ir Vokietijoje. Irklo Koto ir kitų jumoro įžymybių veteranas, jisai yra itin kvalifikuotas įvertinti chruščiovišką Kremliaus įžymybę.
— Mūsų kelionė pasibaigė. Per du mėnesius mes buvome 25 valstybėse, keliuose šimtuose miestų, mes kvėpavome karštu prerijų ir dykumų oru, pervažiavome Rocky Mountains, matėme indėnus, kalbėjomės su jaunais bedarbiais, su senais kapitalistais, su radikaliais intelektualais, su revoliucionieriais darbininkais, su poetais, rašytojais, inžinieriais. Mes apžiūrėjom parkus ir fabrikus, stebėjomės keliais ir tiltais. Mes keliavome 10.000 mylių.
Per tą visą kelionę mes nė vieną momentą nesustojom galvoję apie Sovietų Sąjungą.
LIETUVIAI IR RESPUBLIKONŲ PARTIJA
LEONARDAS VALIUKAS
Šiame numeryje nagrinėjame lietuvių dalyvavimo politikoje JAV klausimą. Leonardas Valiukas, partinės politikos praktikas, svarsto lietuvių dalyvavimą bendrojoje Amerikos politikos upėje per Respublikonų partiją. Jo straipsnį papildo Vytauto Vardžio, politikos studento-teoretiko diskusija, nušviečianti nepriklausomos tautinės politinio intereso grupės veikimo galimybes ir įtaką. Prie lietuvių ir tautinių grupių dalyvavimo JAV politikoje galvojame grįžti dar kartą viename iš netolimų galimai perijodiškai pasirodysiančių Į Laisvę numerių.
LEONARDAS VALIUKAS yra vienas iš Los Angeles County Republickan Assembly vicepirmininkų, Kalifornijos Respublikonų partijos Centro Komiteto narys, dalyvaująs respublikonų veikloj nuo 1955 m., Los Angeles suorganizavęs abu lietuviškus respublikonų vienetus. Į JAV atvyko 1949 m. Vokietijoje dirbo gimn. mokytoju, kurį laiką Žiburių red. nariu. Amerikoj baigė politinius mokslus (University of Southern California). 1952-55 m. dirbo Lietuvių Dienų vyr. red. padėjėju, Aktyvus at-kas, Lietuvos vytis, LF bičiulis, bendruomenininkas.
Lietuviai imigrantai ir jau čia, Amerikoje, gimę ir augę jų vaikai pradėjo kiek aktyviau reikštis J.A.V-bių politinėje veikloje šio šimtmečio pradžioje. Tiesa, lietuvių jau būta ir veikta šiame krašte 19-tojo šimtmečio antroje pusėje, bet politinei veiklai skirta labai maža dėmesio; antra, lietuvių imigrantų skaičius šiame krašte buvo tada dar gana mažas.
EUROPOS LF BIČIULIŲ PASISAKYMAS DIENOS KLAUSIMAIS
Europos LF Bičiulių konferencija Koenigsteine V. Vokietijoje, 1959 m. rugpjūčio 27 - 29 d., prisiminusi 15 metų tremties sukaktį,
1. lenkiasi su didžiule pagarba prieš visus okupantų nužudytus ir ištremtus iš tėvynės Lietuvos piliečius dėl jų darbų lietuvių tautai bei dėl bendrųjų žmogaus teisių ir idealų;
2. džiaugiasi eile pozityvių darbų, atliktų tremtyje politikos ir kultūros srityse,
3. turėdama galvoj, kad Vakarų pasaulio politika, nors ir nepripažindama Europos tautų pavergimo, yra pasukusi bendradarbiavimo su Sovietų Sąjunga kryptimi, o pavergtoj Lietuvoj po Stalino mirties sovietinė politika nėra iš esmės pasikeitusi, konferencija mano, kad laisvųjų lietuvių ryžtas kovoti dėl Lietuvos laisvės neturi susilpnėti;
Skaityti daugiau: EUROPOS LF BIČIULIŲ PASISAKYMAS DIENOS KLAUSIMAIS
PASIRYŽIMO MINTYS
AMERIKOS IR KANADOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI susirinkę Dainavoje prie Spyglio ežero, Michigan valstijoje, 1959 m. rugp. 9 -16 d. trečiajai Studijų Savaitei šūkiu ,,Į Dainavą — Į Lietuvą,”
PERGYVENO patirtį, kad lietuviškųjų klausimų svarstymas bičiuliškoj nuotaikoj iš tiesų dvasine prasme perkėlė Lietuvon; ĮSISĄMONINO, kad Lietuva visų pirma yra ne kraštas, o tauta; kad todėl krašto palikimas nereiškia dar pačios Lietuvos palikimo, nes Lietuva gyva visur, kur ir mes gyvi; IŠSIRYŠKINO, kad Lietuvos būties ar žūties likimas yra sprendžiamas visur, kur yra lietuvių: visų pirma pačiame krašte, bet ir tremty likusiųjų tarpe; kad kova dėl laisvos Lietuvos gali ilgai užtrukti ir kad toje kovoje daugumai vis labiau pavargstant, viltim vis labiau lieka ta aktyvi mažuma, kuri nepraranda Lietuva tikėjimo ir pačioj juodžiausioj tikrovėj; SUVOKĖ, kad tautinės rezistencijos širdis yra kultūrinė kūryba; kad todėl lietuviškosios kultūros sąmonei nykstant sunyks ir visuomeninis pagrindas, reikalingas politinei laisvės kovai vesti; taip pat, kad kovai vykstant, kiekvienoje sieloje tautinis atsparumas esmiškai priklauso- nuo žmogiškojo gilumo, nuo idealistinio nusistatymo, nuo lietuviškumo ugdymo; kad kiekvieno ryšys su tauta yra tiek gilus, kiek ir pats asmens žmogiškumas;
SVEIKINIMAS TĖVYNEI
EUROPOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI iš Belgijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vakarų Vokietijos drauge su Jungtinių Amerikos Valstybių LF Bičiulių atstovais, susirinkę j šeštąją Studijų Savaitę Koenigsteine 1959 metais rugpiūčio mėnesio 23 - 30 dienomis, siunčiame tėvynei ilgesingą sveikinimą.
APŽVELGĘ PER 15 METŲ NUEITĄJĮ KELIĄ, mes pakartojame iš naujo savo pasiryžimą laisvajame pasaulyje toliau liudyti Lietuvai padarytą didžiąją neteisybę, liudyti jos žmonių nepalaužiamą valią atgauti laisvę ir nepriklausomybę ir besąlygiškai to reikalauti.
PROTESTUODAMI prieš antrą kartą vykdomą sovietinę okupaciją, mes palikome gimtąjį kraštą.
PROTESTUODAMI prieš tęsiamą lietuvių tautos teisių mindžiojimą, visų pirma prieš paneigimą teisės laisvai ir nepriklausomai tvarkyti savo likimą, mes atsisakėme sugrįžti pavergton tėvynėn.
PROTESTUODAMI prieš tebevykdomas ir neatitaisytas lietuvių tautai skriaudas, mes ir toliau savo valia liekame tremtiniais.
SOVIETŲ PRASILAUŽIMAS JAUNIMO FRONTE
Po antrojo pasaulinio karo pagal Kremliaus viešpačių planą buvo suorganizuota eilė tarptautinio pobūdžio draugijų su pažyminiu „pasaulinė” ar „pasaulio”: pasaulinė profesinių sąjungų federacija, pasaulinė moterų sąjunga, pasaulinė demokratinio jaunimo federacija ir pn. Vadovaujamas vaidmuo visose tose organizacijose buvo numatytas kompartijai, atseit, Kremliui. Laisvasis pasaulis tą kompartijos taktiką ne iškart suvokė ir kurį laiką jai talkino. Kai kurie vadinami neutralistai dar ir po šiai dienai nepajėgia iš tų sovietinių pinklių išsikepurnėti. Tatai rodo ir septintojo jaunimo festivalio sveikintojai. Tarp jų, greta mandagių šeimininkų Austrijos kanclerio, vicekanclerio ir parlamento pirmininko, buvo ir Čilės parlamento pirmininkas, ir Bolivijos žemųjų rūmų pir-kas, ir New Dehli burmistras, ir Australijos darbo partijos centro komiteto narys, ir rašytojas P. Sartre...
Gal būt daugiausia sovietinėms užmačioms bus pasitarnavusi kompartijos rikiuojama pasaulinė demokratinio jaunimo federacija savo organizuojamais jaunimo pasauliniais festivaliais. Tuo būdu ji stengiasi į sovietinius vandenis patraukti pirmiausia neutralųjį Azijos, Afrikos, P. Amerikos jaunimą.
MRP DE GAULLE RESPUBLIKOJE
Prancūzijos demokratija, de Gaulle ateinant į valdžią, išgyveno sunkią krizę. Ketvirtosios respublikos demokratija buvo per daug statiška, konstitucijos numatytas jos evoliucijavimo būdas buvo per daug nelankstus. Nors de Gaulle į valdžią atėjimas formaliai ir nebuvo coup d’etat ir susidariusi krizė pagaliau buvo įveikta demokratinėmis priemonėmis, betgi tame sprendime negalima paneigti ir Prancūzijos kariuomenės vaidmens. Kariuomenės įsikišimas į demokratinių institucijų procedūrą ypač skaudžiai palietė MRP (Mouvement Republicais Populaire). Faktiškai de Gaulle atėjimas į valdžią išstūmė iš ministerio pirmininko krėslo MRP pirmininką P. Pflimlin.
BIDAULT REVOLIUCIJA
Antra vertus, jei dėl paties de Gaulle demokratinio nusistatymo turbūt ir MRP neabejoja, tai dėl susitelkusių de Gaulle užnugaryje jėgų demokratiškumo didelis klaustukas yra ne tik MRP. Dėl to, de Gaulle atsistojus prie Prancūzijos vairo, MRP tuojau pat suskato persirikiuoti ir užimti naujai padėčiai pritaikytas pozicijas.
KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE
Jau trečius metus iš eilės stebime kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje pasinaudodami sovietiškais šaltiniais — Lietuvoje išeinančiais mėnesiniu žurnalu Pergale ir savaitraščiu Literatūra ir Menas. 1956 m. (žiūr. Į Laisvę Nr. 14), „naujiems vėjams” papūtus, kultūrinis gyvenimas pavergtam krašte teikė vilčių — rodė tendencijos sustiprėti lietuviškai - tautine prasme. 1957 m. (žiūr. Į Laisvę, Nr. 16-17) tos viltys daugeliu atvejų nepasitvirtino. 1958 metais, atrodo, lietuviškai-tautinė kultūrinė veikla krašte ne tik kad nesustiprėjo, bet pasistengta ją užgniaužti dar labiau, kaip iki šiol. Apie tai dar padarysime kelias pastabas straipsnio pabaigoje, o čia štai patys kultūrinio gyvenimo faktai per 1958 metus.
DRAMOS TEATRAI
Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1958 metus pastatė 7 naujus veikalus: F. Šilerio 4 v. 6 pav. tragediją „Marija Stiuart”, čekų dramaturgo P. Kohouto dramą „Šitokia meilė”, E. Ranneto 3 v. dramą „Sūnus paklydėlis”, italo Eduardo de Filipo pjesę „Melo ilgos kojos”, Vyt. Rimkevičiaus (romano „Studentai” autoriaus) pjesę „Vandens lelija”, kur vaizduojama pokario metais vykusi „arši klasių kova” (Lit. ir Menas Nr. 44), A. Gudaičio-Guzevičiaus dramą „Nematomasis ginklas” apie 1940 metų įvykius, vaizduojančius „paskutinės buržuazijos siautėjimo dienas” (Lit. ir M. Nr. 51), ir vaidinimą vaikams — Anos Brigaderės latvių liaudies pasakų motyvais sukurtą 7 pav. pjesę „Nykštukas”.
LIETUVIŠKĄJĄ BENDRUOMENĘ ŽLUGDANT
Klaidos yra nuolatiniai žmogiškosios prigimties palydovai, ir jokio komplikuotesnio darbo be klaidų veik neįmanoma atlikti. Ir vargu būtų pateisinama klaidomis kam nors badyti akis, jei klaidų padariniai bumerangu grįždami paliestų tik jų autorius. Tačiau esame priversti klaidas registruoti, kai jos ilgų metų darbą, investuotus kapitalus bei viltis priveda prie totalinio žlugimo ar kai neatitaisytos klaidos tampa pastovia kliūtimi kelyje į reikšmingų uždavinių sprendimą. Porą tokių lokalinės reikšmės ribas prašokusių klaidų yra padarę ir lietuviai prie Ramiojo vandenyno.
ŠV. KAZIMIERO PARAPIJA
Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos kūrimas ir perdidelis rėmimas,neapdraudus jos lietuviškos ateities, yra didžioji klaida ir kartu reikšminga pamoka viso pasaulio lietuvių kolonijoms.
LIETUVIŠKĄJĄ BENDRUOMENĘ UGDANT
Š. m. rugsėjo 5 rytą Sheraton-Cadillac viešbutyje Detroite užsiregistravo vienas aukštesniųjų Lietuvių Bendruomenės pareigūnų. Ši Kanosos registracija patvirtino LB organizacinio aparato pranašumą prieš gaivinęs institucijas. Tą dieną minėtame viešbutyje prasidėjęs LB suvažiavimas buvo ištisa centro valdybos ir apylinkių gaivalingumo ir solidarumo demonstracija, kurios nepajėgė sudrumsti nė keli suskilusių likučių grumsteliai, iš už tvoros mesti į suvažiavusiųjų daržą. (Vienas tapo didelis, siekdamas įmanomo, kitas siekdamas amžino, bet tas, kuris siekė negalimo, tapo didžiausias už visus — rašė Soeren Kierkegaard. Opozicija: CV skatina siekti neįmanomo).
KOMPETENCIJOS
St. Barzduko centro valdyba kartu su lokaliniais vienetais — LB apylinkėmis ir apygardomis — turi pagrindo prisiskirti nuopelnus už 90% LB vardu atliekamų darbų. Toks įsitikinimas vyrauja ir viešojoje opinijoje. Ne be kitų kartėlio. 1957 metų LB tarybos sesijoje prezidiumo pirmininkas specialiu statuto komentaru užsigarantavo vyriausiojo LB reprezentanto titulą. Nedrąsus, bet nervingas tęsinys kalbų apie kompetencijas vyko ir 1959 tarybos sesijoje.
KRIKŠČIONIS ŽMOGUS KOMUNIZMO AKIVAIZDOJE
ŠEŠTOJI ELFB STUDIJŲ SAVAITĖ
Šeštoji Europos Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitė įvyko rugpjūčio 24 - 30 dienomis Koenigsteine, Vakarų Vokietijoj, Frankfurto apylinkėse. Ji rengta kartu su ateitininkais sendraugiais. Pradėta kun. A. Bernatonio malda Susitikimo Namuose. Atidarymo žodį tarė kun. D. Kenstavičius, iškeldamas studijų savaitės reikšmę ir jos rengėjams bei planuotojams didelę atsakomybę. Šios savaitės bendra tema „Krikščionis žmogus komunizmo akivaizdoje”. Studijų savaitė pradėta kun. dr. P. Brazio, M.I.C. paskaita „Bažnyčia ir kultūra”. Prelegentas apibūdino krikščionybei daromus priekaištus ir iškėlė Bažnyčią kaip kultūros skatintoją ir atbaigėją. Bažnyčia saugo kultūrą nuo kraštutinumų ir gerbia joje tautinę individualybę. Rugpjūčio 25 d. dr. S. Bačkis skaitė paskaitą „Socialinis krikščionybės pajėgumas.” Kalbėtojas išryškino pagrindinius Katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos principus. Rugpiūčio 26 d. kun. dr. J. Vaišnora, M.I.C., skaitė paskaitą „Krikščionybės likimas komunizmo rėžime”. Paskaitininkas atskleidė komunizmo sąlytį su religija. Religijos persekiojimas yra pagrindinis ir nuolatinis komunizmo siekimas. Komunizmas, kovodamas su religija, atsižvelgia į aplinkybes, vietą ir laiką, atskirų religijų pajėgumą, savo paties pajėgumą ir t. t. Vienaip vedama kova prieš religiją Sovietų Sąjungoj, kitaip satelitiniuose kraštuose, dar kitaip laisvajame pasaulyje.
EUROPOS LFB KONFERENCIJA
Vl-tosios Studijų Savaitės metu, rugpjūčio 27 - 29 popietėmis vyko Europos Lietuvių Fronto Bičiulių metinė konferencija.
Visiems konferencijos dalyviams sukalbėjus Viešpaties Maldą, atidarymo žodį tarė ELFB Valdybos pirmininkas prof. Z. Ivinskis. Pokario metais mūsų lūkesčiai dėl Lietuvos neišsipildė. Emigracija mūsų eiles labai praretino. Atrodė, nedaug liko Europoje ir LF bičiulių. Tačiau 1953 m. Tiubingeno konferencijoje patikrinus savo jėgas, išrinkus valdomuosius organus ir pasiskirsčius pareigomis darbui, paaiškėjo, kad ir su likusiomis jėgomis dar šį tą padaryti galima. To pasėkoj, kasmet suruošiama Studijų Savaitė, jos metu sušaukiama konferencija, kasmet atnaujinama ir sustiprinama tarpusavio ryšiai, kas dėl dabartinės Lietuvos ir tarptautinės būklės yra labai svarbu. Nors beveik kasmet ELFB eilės praretėja emigruojančiais į užjūrius, tačiau kasmet susilaukiama ir naujų žmonių, iš naujo papildomos eilės. Kai Lietuvos išlaisvinimo galimybės yra susiaurėjusios rezistencijos klausimas tampa gyvybinės reikšmės; rezistencijos prieš tremties blogybes, išsaugoti savuosius nuo nutautėjimo, išsaugoti nepalūžusią dvasią. Prof. Z. Ivinskis, pasveikinęs brangius svečius min. dr. S. Bačkį, dr. V. Šmulkštį su žmona ir visus kitus, skelbia konferenciją atidarytą, pakviečia darbo prezidiumą ir linki darbingos nuotaikos.
STUDIJOS IR POILSIS DAINAVOJE
Amerikos Lietuvių Fronto Bičiulių trečioji studijų ir poilsio savaitė surengta rugpjūčio 9 - 15 dienomis lietuviškoje Dainavos stovyklavietėje. Šioje studijų savaitėje pažvelgta į Lietuvą: susipažinta su pavergtosios Lietuvos grožine literatūra, socialine, teisine žmonių padėtimi ir švietimo organizacija. Kitose paskaitose peržvelgta lietuvių tremties literatūra ir ryškinti demokratijų tipai. Studijų savaitė pradėta vėliavų pakėlimu ir Lietuvos himnu.
Paskaitos
Rašytojas Aloyzas Baronas paskaitoje apie grožinės literatūros padėtį pavergtoje Lietuvoje supažindino klausytojus su išleidžiamomis knygomis, apibūdino jų literatūrinę vertę, paryškino kūrėjo sąlygas. Paskutiniaisiais metais grožinės literatūros knygų išleidžiama daug, bet jų literatūrinė vertė nedidelė. Išskirtinos tik kelios knygos. Talentų yra, bet jie negali prasiveržti, nes neturi laisvės save išsakyti. Pavergtosios Lietuvos grožinė literatūra toli atsilikusi nuo nepriklausomoj Lietuvoj ar tremtyje lietuvio kūrėjo sukurtos lietuviškos knygos.
IDĖJOS SPAUDOJE
KĄ CHRUŠČIOVAS IŠRYŠKINO TARP MŪSŲ • DEFETISTINĖS DEKLARACIJOS APIE LIETUVYBĘ LAISVAME PASAULYJE • PARTIZANAI — BANDITAI, ŽMONĖS, DIDVYRIAI?
Chruščiovovizitas Amerikoje visos lietuvių spaudos buvo sutiktas vieningai nepalankiai. Visi buvo vieningi negatyviniu nusistatymu prieš vizitą. Mažiau vieningumo buvo parodyta organizaciniu ir konstruktyvinės pasipriešinimo programos atžvilgiu.
Organizaciniam vieningumui prieš Chruščiovą pademonstruoti New Yorke ėmėsi Lietuvių Studentų Sąjunga, jos vadinama apeliacinė grupė. Ji buvo sukvietusi keturių politinių junginių atstovus (Vliko, LNT, LFB ir Lietuvos delegacijos Pavergtos Europos seime); ji rūpinosi, kad jie bendru atsišaukimu prašnektų į lietuvius Chruščiovo atvykimo proga. Paskutinis veiksnys pirmiausia iš tos bendros akcijos iškrito, nes esąs tam tikrais ryšiais susietas su amerikiniais veiksniais. Toliau iškrito ir Vlikas, nes jis norįs skyrium reikštis... Nepasisekus bendrai, buvo paskelbti skyrium atsišaukimai Vliko, LNT, o taip pat Alto.
Vliko paskelbtą atsišaukimą tuojau kritikavo Naujienos. Ne tiek dėl turinio, kiek dėl paties paskelbimo fakto — kam Vlikas kreipėsi į Amerikos lietuvius, nes pagal pasitarimus ir susitarimus tai turi būti ne Vliko, bet Alto sritis. Du veiksniai tame pačiame plote pasijuto sunkiai besutelpą...
VARDAI ĮVYKIUOSE
• Su vyskupo Prano Ramanausko
mirtimi Lietuva neteko didelio vyro. Vyskupas Pranas Ramanauskas visą gyvenimą paskyrė mokslui, jaunimo auklėjimui ir kovai dėl Bažnyčios teisių ir laisvės viešajame gyvenime.
Vyskupas Pranas Ramanauskas gimė 1893 m. lapkričio 21 d. Betygaloje. Baigęs vidurinį mokslą ir Kauno kunigų seminariją 1917 m. įšventintas kunigu. Keletą metų pabuvęs vikaru Raseiniuose ir Telšiuose, siunčiamas į Romą gilinti teologijos studijų, kurias baigė teologijos daktaro laipsniu. Grįžęs iš Romos Telšių vyskupo J. Staugaičio skiriamas Telšių kunigų seminarijos profesorium ir inspektorium. Profesoriaudamas iškyla kaip studentų labai mėgiamas dogmatinės teologijos ir religinės pedagogikos profesorius. Mirus Telšių vyksupui J. Staugaičiui, o vysk. Borisevičiui tapus Telšių vyskupijos ordinaru, skiriamas Telšių kunigų seminarijos rektorium. Buvo pakeltas į kapitulos kanauninkus, o vėliau į prelatus. 1944 m. pradžioje, kai vokiečių okupacija pradėjo griūti, o sovietinės armijos vėl artėjo prie Lietuvos žemės, prel. prof. Pranas Ramanauskas konsekruotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupijos augzilijaru. Didžiausios pareigos pačiose sunkiausiose dienose. Nėra tikslesnių žinių, kokius vargus vysk. Pranas Ramanauskas patyrė pirmaisiais antrosios sovietų okupacijos metais. 1946 m. išvežtas į koncentracijos stovyklas Sibire. Po 10 metų grąžintas į Lietuvą, bet vyskupo pareigų eiti neleista. Mirė 1959 m. spalio 15 d. Švėkšnoje, kur grąžintas iš Sibiro ir gyveno. Palaidotas spalio 19 d. Telšiuose.
LAIŠKAI
Iš Lietuvių Studentų Sąjungos JAV pirmos apeliacinės grupės, kuri organizavo lietuvių akciją prieš Chruščevą New Yorke, atsiųstas laiškas Lietuvių Fronto Bičiulių Valdybai:
Gerbiamas Pone Pirmininke, Šiandien, kada Chruščevo kelionė jau praeityje ir kada nebereikalingos jokios pastangos organizuoti ta proga vykusį lietuvių protestą, noriu Tamstai, o tuo pačiu ir fronto bičiuliams, padėkoti už parodytą bendradarbiavimą, telkiant vietos lietuvius vieningai savo aspiracijomis pareikšti ir kartu atkreipti jūsų dėmesį į vieną sutiktą kliūtį, neleidusią iššauktam protestui pasireikšti pačiu efektyviausiu būdu.
Skelbimai
Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS
Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Vic. A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic.
Britanijoje: J. Bružinskas, 46 Springeliffe, Brandford 8, York’s.
Italijoje: dr. Z. Ivinskis, Via Brescia 16, Roma.
Jungtinėse Valstybėse: A. Salys, 6540 So. Artesian Ave., Chicago 29, Illinois. Telef.: RE 7-6621; B. Polikaitis, 15483 Ward St., Detroit 21, Mich.; J. Ąžuolaitis, 2012 N. Catalina St., Los Angeles, Calif.; A. Gaigalas, 325 Titan St., Philadelphia, Pa. Telef.; HO 7-4176. A. Vaitkus, 85 Arnold St., Waterbury, Conn; A. Sabalis, 251 Alphonse St., Rochester N. Y. V. Rociunas, 1892 Lampson Rd., Cleveland 12, Ohio.
Kanadoje: Vl. Girčys, 31 Concord Ave., Toronto, Ont. Telef.: OL 2156; J. Pleinys, 113 Cannon St., E. Hamilton, Ont. Telef.: 2-2698; J. Urbonas, 1421 Pelissie St., Windsor, Ont. Telef.: CL 6-3049.
Švedijoje: P. Duda, Markvards g. 9, Stockholm, Va.
Šveicarijoje: Dr. P. Radvila, Werkgasse 50, Bern.
Vokietijoje: A. Grinienė, Kristallstr. 8, Muenchen 54.
