_files/I-Laisve-1956-11(48)-1.jpg)
Turinys
Martynas Anysas: A. a. Viktoras Gailius ............... 1
Bernardas Brazdžionis: Valiūnas lanko milžinkapį ..... 13
Vytautas Vygantas: Kartų bendravimo problema tremtyje 14
Juozas Brazaitis: Rezistencija 15 metų fone .......... 22
Vaclovas Sidzikauskas: Pasaulio politika ir Lietuva .. 31
Antanas Maceina: Kovon su vakariečio iliuzijomis ..... 35
DARBAI IR IDĖJOS: ................... 38-64
Anapus: Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva (J. B.);
Pasaulyje: Baltijos valstybių suverenumas gyvas (Vytautas Vaitiekūnas);
Katalikai ir politika JAV (Vytautas Vardys);
Tremtyje: Totalistinis ir demokratinis žmogus lietuviškame “bestselleryje”,
Katalikų Federacijos sukaktis (J. M.);
Idėjos spaudoje;
Vardai įvykiuose;
Gyvoji mintis: Apie antrąją, dvidešimtojo šimtmečio pusę (Charles Malik);
Laiškai
Šis nr. skirtas Amerikos ir Kanados LF Bičiulių konferencijos Windsore idėjoms.
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1956 11(48)
_files/I-Laisve-1956-11(48)-2.jpg)
NR. 11 (48) 1956 LAPKRITIS
MARTYNAS ANYSAS
A. a. Viktorą Gailių gerai pažinojau; daug teko su juo kartu dirbti. Apie jo veiklą kalbėdamas, apsiribosiu veikimu Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, Klaipėdos krašto direktorijoj ir plačiau aprašysiu jo veikimą kaip paskutinio Lietuvos gubernatoriaus Klaipėdoje.
*
Viktoras yra gimęs 1893 rugpjūčio 27 Berštininkuose, Plaškių parapijos, Pagėgių apskrities. Jo tėvai turėjo apie 200 margų ūkį, daugumą gerų Nemuno pievų. Tas juos ir įgalino leisti savo tris sūnus į Tilžės gimnaziją, kurią Viktoras baigė 1914. Jis turėjo brolį Valterį, vėliau žinomą Klaipėdos krašto bažnyčių komisarą, ir brolį Albiną, tarnavusį po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos armijoje ir iš čia vėliau išėjusį kapitono laipsniu. Abu broliai jau anksčiau mirė: Valteris trumpai prieš antrą pasaulinį karą, o Albinas mirė 1942 nacionalsocialistinėje koncentracijos stovykloje.
Prasidėjus pirmam pasauliniam karui, Viktoras Gailius buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę pėstininku. 1915 prie Kauno tvirtovės buvo sunkiai sužeistas ir ilgai gulėjo karo ligoninėse. Jis niekuomet visai nepasveiko ir visą amžių kentėjo. Ligoninėse jis susipažino su iš Karaliaučiaus kilusia gailestinga sesute, kurią jis vėliau vedė ir kuri jį dabar palydėjo į paskutinę poilsio vietą.
Kiek išgijęs, Viktoras Gailius pradėjo studijuoti teisę. Dėl savo silpnos sveikatos ir ankstyvo stojimo į Lietuvos valstybės tarnybą, jos nebaigė. Busimasis užsienių reikalų ministeris dr. Purickis, steigdamas Lietuvos pasiuntinybę Berlyne, paėmė jį tarnybon pasiuntinybės sekretorium. Ten pat pateko ir jo gimnazijos draugas Pranas Gižas iš Gastų (Heinrichswalde), Lankininkų apskrities, ir vėlesnis dr. rer. pol. Karolis Augustas Ozelys iš Pagėgių apskrities. Pranas Gižas apie 1925 mirė Romoje nuo gerklės džiovos, o Karolis Augustas Ozelys mirė prieš keleris metus Berlyne, paleistas iš rusų koncentracijos stovyklos.
Skaityti daugiau: A. A. VIKTORAS GAILIUS
Kiekvieną kaimo namą siautė
Enkavedistai ir šnipai,
O ten, kur jųjų viešpatauta,
Tebuvo skirta vargšei tautai
Mirtis, kalėjimas, kapai.
Augštam milžinkapy tik kranklio
Rauda aidėjo, ties žalia
Velėna niekas nesilankė,
Vaidilos tik Valiūno kanklės
Skambėjo plienu ir valia:
— Mirtis ateina neprašyta,
Naktis mus siaučia nelaukta,
Bet tu sulauksi laisvės ryto,
Kaip rudens lapai išblaškyta,
Tu, mano kenčianti tauta.
Skaityti daugiau: VALIŪNAS LANKO MILŽINKAPĮ
Amerikos ir Kanados LFB konferencijoje Windsore, Ont., rugsėjo 1-2 svarstyti klausimai yra verti Į Laisvę skaitytojų dėmesio.
Juose nesitenkinta netolimos praeities ar aktualiosios dabarties analize. Iš analizės, kuri padėtį nušvietė ir paryškino, natūraliai plaukė konstruktyvios išvados artimesnei ir tolimesnei ateičiai— kovai už valstybės laisvę, už lietuvio gyvenimo palengvinimą, už lietuviško žmogaus išlikimą.
Skaityti daugiau: SAVĘS IR APLINKOS PAŽINIMO PASTANGOS AMERIKOS IR KANADOS LFB KONFERENCIJOJE
VYTAUTAS VYGANTAS,
New Yorkas
Problemą referentas ėmė svarstyti, išeidamas iš to, kad kiekvienas žmogus turi savo psichologinį-socialinį pasireiškimo būdą. Jo pasireiškimo pagrindiniai bruožai priklauso nuo to, kad žmogus (a) siekia pažiūrų ir veiksmų pilnutinio balanso, (b) vengia tokių reiškinių, kurie asmenį išmuša iš įprastinių formų ir kurie tuo pačiu reikalauja daug psichinių pastangų naujai padėčiai suvokti ir jai kontroliuoti, (c) turi savyje tam tikrą vertybių gradacijai mastą, pagal kurį veikia, pagal kurį jungiasi į sambūrius, (d) asmuo ir sambūris tam tikras mintis ir siekimus linkęs taip suintensyvinti, kad jos neproporcingai nustelbia kitas vertybes. Iš to gali kilti idėjų kontinuiteto nedavertinimas, pažangos varžymas, laikinę vertę teturinčios idėjos pervertinimas, socialinės realybės klaidingas suvokimas ir t.t.
Tais psichologiniais atžvilgiais referentas pažiūri į mūsų dabarties visuomenėje ryškėjančias keturias kartas, kurias pavadina—vyriausioji karta, vyresnioji, dabartiniai studentai, arba akademinis jaunimas, ir jauniausioji karta.
I. KETURIOS KARTOS
Vyriausioji karta
Ryškios rytietinės tendencijos joje ta prasme, kad galvojimo forma, psichologinė dinamika ir psichologinė asmenybės gynyba paženklinta į mus iš rytų atėjusiomis tendencijomis. Jos yra gavusios savitą pasireiškimo formą mūsuose, bet rytietiško pagrindo paslėpti negalima. Vakarų įtakos yra, bet ji maža ir negali. Politinėj srity joje labai ryški ideologinė diferenciacija — tiek sąmoningai tiek nesąmoningai. Politinio pasireiškimo atžvilgiu — norėčiau juos pavadinti parlamentine grupe, kurioje parlamentinė procedūra turi daug įtakos ir kurioje dažnai ryškios šio šimtmečio trečios dekados įvykių tendencijos. Jomis dar ir dabar bandoma vadovautis. Bandoma dabartinį gyvenimą struktūrinti pagal jiems įprastas formas. Kadangi gyvenimo diktuojamos formos nesutampa su šiais siekimais, trūksta tada jų veiklai konkretaus realumo. Visas dėmesys nukrypsta į egzistencinę kovą siauroj plotmėj užmirštant pagrindinius mūsų gyvybės (politine prasme) klausimus ir problemas.
Skaityti daugiau: KARTŲ BENDRAVIMO PROBLEMA TREMTYJE
JUOZAS BRAZAITIS,
New Yorkas
1. Ko rezistencija siekia, 2. Ar rezistencijai lietuviai buvo pasiruošę, 3. Ar rezistencijos aukos buvo beprasmes, 4. Ar laisvėje esą lietuviai patalkino krašto rezistencijai, 5. Ar laisvieji lietuviai panaudojo kovai krašto rezistencijos laimėjimus, 6. Kuriuo keliu toliau.
1.
1941 metų birželio 23 sukilimasbuvo pirmas lietuvių rezistencijos prieš sovietus prasiveržimas viešumon. Nuo to laiko keitėsi žmonės, keitėsi organizacijos ar jų vardai, keitėsi Lietuvos priešai, keitėsi ir rezistencijos uždaviniai bei metodai, bet išliko gyva dvasia, kuri įvykdo rezistenciją. Gyva Lietuvoje, gyva Sibire, daugiau ar mažiau gyva ir tremtyje.
Rezistencija yra tautos nepaprastos padėties padaras. Lietuviškas žodis “pasipriešinimas” gan tiksliai jos pobūdi išreiškia. Tai pirmiausia, pasipriešinimas išorinio priešo pastangoms sunaikinti tautą ir valstybę. Tautos gyventojų pastangos tuo nepaprastu metu labiau nukreiptos priešintis. Paprastuoju metu, valstybės normalaus gyvenimo eigoje, tos pačios pastangos labiau skirtos kurti — valstybinio gyvenimo rūmui kurti bei puošti.
Nenormalios padėties padaras yra ir rezistencinės organizacijos, kaip normalių laikų padaras yra politinės partijos. Normaliais laikais susikuria eilė skirtingų partijų, skirtingų pagal savo programą, kurią nori vykdyti valstybinio gyvenimo rūme. Nenormaliais laikais susikuria taip pat ne viena rezistencinė organizacija. Jos labiausiai skiriasi viena nuo kitos savo narių vienas kitu pasitikėjimu, kuris yra būtinas konspiracijos sumetimais.
Skaityti daugiau: REZISTENCIJA 14 METŲ FONE
Kersteno komitete buv. MVD pulkininko liudijimas 1954. 6. 28 apie Lietuvos partizanų vadą Miškinį yra taip užrašytas:
Mr. McTigue (komiteto tardytojas) : Koks lietuvis buvo, pulkininke, garsiausias ir daugiausia rūpesčių pridaręs jūsų patyrime su partizanais?
Pulk. leit. Burlickis: Daugiausia rūpesčių pridaręs ir visuotinai pripažintas vadinamo lietuvių banditų judėjimo vadas buvo lietuvis, vardu Miškinis. Lietuvių tauta laikė šitą Miškinį tautiniu didvyriu, ir jis turėjo milžinišką autoritetą tarp lietuvių.
Mr. McTigue: Kas su juo nutiko, pulkininke, ar jūs žinot?
Pulk. leit. Burlickis: Kiek tai liečia kovą su Miškinio grupe, aš šiek tiek žinau įvykius 1946-50 metais. Nuo 1948 iki 1949 ir 1950 — tuo laiku, pagal informacijas, pateiktas vietinių NKVD organų, Miškinis baigė dvejų metų žvalgybos kursus amerikiečių mokykloje ir 1950 grįžo į Lietuvą, buvo į Lietuvą infiltruotas, ir tuo metu buvo miškelyje netoli Prienų šilų. Pagal įsakymą likviduoti jo grupę ir jį patį buvo sukoncentruota, sutraukta į vieną vietą daug kariuomenės. Operacijoms Miškiniui suimti ir likviduoti vadovavo pats Kruglovas. Jam buvo pavestos visos operacijos. Apsuptas ir pasijutęs absoliučiai beviltiškoje padėtyje, pagal vietinių NKVD organų informacijas, Miškinis nusižudė.
VACLOVAS SIDZIKAUSKAS,
New Yorkas
Aš dėkingas esu jūsų vadovybei, kad pakvietė mane padaryti jums pranešimą. Su jumis, Lietuvių Frontu, su jo veikėjais ir su jo siekimais — nesakyčiau gal ir su jo ideologija — mane jungia daugelis saitų, ir todėl, jeigu aš ir nesu LF bičiulis, tai prašyčiau bent laikyti mane bičiulių bičiuliu . ..
Tarptautinio veiksnio svoris
Vakar dienos vienas iš pranešimų, prof. Brazaičio, lietė lietuvių rezistencijos problemą. Aš tikiuosi, jūs sutiksite su manim, kad rezistencija mums nėra abstrakcija, nėra rezistencija dėl rezistencijos, bet ji turi aiškų konkretų tikslą— Lietuvos valstybės nepriklausomybės ir laisvės atstatymą. Šitame dideliame uždavinyje pati mūsų tauta, ir tai visa — tiek kamienas, palikęs tėvynėje, tiek ir tie, kurie išblaškyti po Sibiro taigas, tiek ir mes čia laisvame pasaulyje, padarysime savo įnašą tiek, kiek mes sugebėsime atspėti įvykių raidą, kiek turėsime valios, ryžto, sumanumo įsijungti į tą pasaulinę raidą; kiek mes parodysime pasauliui, kad ir mums laisvė, nepriklausomybė nėra svajonė, nėra abstrakcija, kad mes esam politiškai subrendę būti laisvi ir kad dėl laisvės mokėsime aukotis, o jeigu reikės — ir mirti, nes laisvės tautoms niekas dovanai neduoda.
Visa tai turi didelės reikšmės valstybės laisvinime. Todėl man džiugu, kad jūs šią problemą nuodugniai svarstei. Bet vien mūsų rezistencijos, mūsų pastangų neužteks šiose aplinkybėse tam dideliam tikslui pasiekti. Tarptautinė įvykių raida, kilęs pasaulinis konfliktas buvo mūsų laisvės praradimo priežastis. Ši tarptautinė padėtis lems taip pat žymia dalim ir mūsų laisvės atstatymą bei to atstatymo laiką.
Skaityti daugiau: PASAULIO POLITIKA IR LIETUVA
Gerasis Tėve! Iš amžių glūdumos Tu pašaukei mus būti Rūpintojėlio žemės ir Gintaro kranto karžygiais. Vis tobulėti ir kurti, vis nerimti ir siekti — tai Tavoji valia mūsų širdyse. Tad lietuviai vien maldauja dvasiai užsimojimo, o širdžiai drąsos.
Šią lemiamą tautos egzistencijos valandą mes klajūnai prisimename visus žuvusius šventoje laisvės kovoje. Išlieto kraujo klanai, sudarkytų lavonų krūvos, išniekintų asmenybių tvaikas mūsų akių netemdo. Ne! Prieš mus iškyla garbingi Sibiro taigų kankiniai, herojiški Žaliojo Miško didvyriai ir visi Tėviškės žemės sūnūs ir dukterys, kurie verčiau žuvo, negu sutiko vergauti.
Laimink jų auką, Viešpatie! Skaidrink jų dvasią, Viešpatie! Tegu ji spindi prie Tavo sosto laimės šviesa. Tebūna ji mums, kovūnams, ir pasididžiavimu, ir pavyzdžiu, ir paraginimu. Tavyje, Viešpatie, mūsų viltis, nes Tu vienas esi Šventas, Galingas ir Amžinas. Amen.
Kun. K. Balčys
— Windsoro konferencijon susirinkusiems JAV ir Kanados LF bičiuliams prašome perduoti mūsų gražiausius sveikinimus iš Europos. Mes didžiuojamės jų veikla, o ypač ta, kurią jie beveik vieni neša ant savo pečių, kaip Į Laisvę ir LFB organizacijos medžiaginių pagrindų stiprinimas. Linkime jiems ir toliau būti nepailstančiais lietuviškojo pasipriešinimo Šaukliais ir kovotojais tame žemyne, nuo kurio stiprybes ar silpnumo nūdien žymia dalimi priklauso ne tik lietuviškosios, bet ir visos Vakarų civilizacijos ateitis. Linkime ir toliau kantriai bei ištvermingai eiti užsibrėžtu keliu suglaustomis gretomis apie Lietuvių Fronto Įgaliotinį Tremtyje. Tegu mūsų bičiuliai anapus Atlanto žino, kad šiapus mes sekame jų darbus su didele simpatija ir savo ruožtu darome viską, kad pasipriešinimo dvasios darna persunktų lietuviškąjį gyvenimą tremtyje iki kaulo smegenų.—
Z. Ivinskis
Prof. ANTANO MACEINOS žodis
Brangūs Bičiuliai, susirinkę svetingos Kanados padangėje ir svarstydami naujus Lietuvių Fronto uždavinius tremtyje, priimkite nuoširdžius sveikinimus vieno iš jūsiškių, gyvenančio toli nuo jūsų erdviškai, tačiau esančio visados tarp jūsų savo siela ir savo rūpesčiais. Tebūna šis susilėkimas viena iš LFB kelio gairių, prie kurios valandėlę sustojama — ne pasilsėti, bet apsidairyti bei susivokti. Lietuvių Fronto sąjūdis juk yra būdingas kaip tik tuo, kad jis akylai stebi kiekvieną tautos grėsmę, šaukia visuomenę į kovą su šia grėsme ir pats uoliai kojoje dalyvauja. Budėti tautos sargyboje yra pati svarbioji LF paskirtis. Šią pareigą L F ėjo Lietuvoje, ją eina LFB tremtyje.
Europos bičiuliai savo konferencijoje Tuebingene 1953 metais kėlė mintį, kad yra atėjęs laikas stoti kovon prieš žlugdančią tremties dvasią. Tuo metu buvo pastebėta, kad pastovaus įsikūrimo nuotaika vis labiau įsigali lietuviškojoje visuomenėje; kad tremtiniai vis labiau susitaiko su savo likimu ir tuo būdu patys sau rengia neišvengiamą žlugimą, nes tremtinius išlaiko tik keleivio bei svetimšalio sąmonė. Todėl konferencija skatino bičiulius vykdyti rezistenciją ne tik prieš tiesioginį mūsų tautos priešą — bolševizmą, bet sykiu ir prieš tremties pavojus. Tada buvo skelbta, kad atėjęs laikas naujai rezistencijos formai.
Skaityti daugiau: KOVON SU VAKARIEČIO ILIUZIJOMIS
1. ŽODIS TĖVYNEI
JV ir Kanados LFB konferencija reiškia solidarumą bei ištikimybę Lietuvoje ir Sibiro tremtyje kenčiančiam bei kovojančiam lietuviui.
Konferencija siunčia pavergtajam kraštui išsilaisvinimo vilties žodį, giliai tikėdama, kad visos lietuvių tautos — pavergtųjų ir laisvųjų lietuvių — nepalaužiama valia bei ryžtas atgauti tautinę laisvę ir valstybinę nepriklausomybę pagaliau vainikuosis laimėjimu.
2. NUTARIMAI
Išklausiusi LFB valdybos ir kitus pranešimus ir juos išdiskutavusi, solidarizuodama Europos LFB 1956 m. rugpjūčio 9/11 dd. konferencijos nutarimams, JV ir Kanados LFB konferencija, įvykusi 1956 m. rugsėjo 1-2 dd. Kanadoje, Windsore —
N U T A R Ė :
1) Pareikšti padėką LFB valdybai ir visiems bičiuliams, kurie per sambūrius bei asmenine iniciatyva veikia įvairiose visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo srityse, ypač lietuvių bendruomenėje.
Skaityti daugiau: REZOLIUCIJOS
ANAPUS
Sovietų kompartijos XX kongresas pradėjo naują sovietinę politikos liniją., vykdomą ir vadovaujamą Nikitos Chruščiovo. Nuo to momento partijos propagandoje nutraukti ryšiai su bolševizmo praeities ilgamečiu kūrėju Stalinu. Tačiau partijos pasisakymas prieš Staliną kaip ‘‘asmenybės kulto” atstovą, pasisakymas už “kolektyvinę vadovybę”, pasisakymas prieš Staliną už Leniną praktiškai nieko konkretaus nepasako. Tai tik propagandiniai šūkiai.
Iškalbingesnis yra tame pat kongrese atsisakymas nuo kaikurių bolševizmo “tikėjimo tiesų”: atmestas senasis “tikėjimo” ramstis, kad karas tarp kapitalizmo ir socializmo neišvengiamas — “karas, kuris yra neišvengiamas, bet kuris gali būti nudelstas” (Lenino žodžiai). Partijos suvažiavime pripažinta, kad karas gali būti išvengiamas, nes Sovietai su neutraliaisiais (Indija)...) galį neleisti kapitalizmui karo pradėti... Atmestas taip pat tikėjimas komunizmo “pasauline revoliucija”, kuri turi vesti į komunizmo laimėjimą. Dabar skelbiama, kad komunizmas gali būti įvestas ir “ramiu” būdu, parlamentiniu, komunistams laimėjus parlamente daugumą ar sudarius “liaudies frontus” su kitomis juos remiančiomis partijomis.
Šitas “tikėjimo” tiesų pakeitimas padeda suprasti Chruščiovo naujos taktikos konkrečius žygius santykiuose su Vakarais. Kad Vakaruose įsigalėtų parlamentiniu keliu, komunistų partijos skelbiamos dabar “tautinėmis”, lojaliomis savai valstybei, tariamai nepriklausomomis nuo Maskvos; tų komunistinių partijų būsiąs naujas tarpusavio ryšys, jas telkiant gal apie Tito; propaguojamas “liaudies frontas” su socialistais ir kitais; propaguojamas kultūrinis bendravimas su Vakarais.
Skaityti daugiau: Nikitos Chruščiovo strategija ir Lietuva
PASAULYJE
Rinkimai Amerikoje pagyvino katalikų politinį klausimą. Abidvi partijos darė pastangų patraukti į save katalikus balsuotojus. Katalikų politinėms pažiūroms nušviesti paprašėme vieną iš geriausiai informuotų tuo reikalu mūsų žmonių.
Katalikų dalyvavimo politikoje pobūdį įvairiuose kraštuose paprastai diktuoja specifinės krašto politinio ir visuomeninio gyvenimo sąlygos. Ši taisyklė galioja ir JAV atžvilgiu. Gyvendami krašte, kuriame Bažnyčia dažnai buvo įtariama nelojalumu, Amerikos katalikai stengėsi kiekviena proga pademonstruoti amerikietiškąjį nacionalizmą, tuo išugdydami didelį Bažnyčios amerikietiškumą. Kaltinami, jog katalikybė skiepijanti diktatūrines pažiūras, Amerikos katalikai ypač pabrėžė savo prisirišimą demokratinei santvarkai, laisvės bei tolerancijos principams ir specifinei amerikietinės demokratijos santvarkai, išreikštai JAV konstitucijoje. Iš pat pradžių todėl jie priėmė ir bažnyčios nuo valstybės atskyrimo principą kaip tinkamą ir naudingą bažnyčiai. Prancūzas Alexis de Tocqueville savo garsiam veikale De la Démocratie en Amériquerašo, jog apie 1830 m. vizituodamas JAV jis buvo nustebintas radęs vienbalsį Amerikos kunigų pasitenkinimą vadinamu pilnuoju bažnyčios nuo valstybės atskyrimu. Pagaliau, būdami mažumoje ir išsisklaidę visame krašte, Amerikos katalikai suprato, jog atskira jų politinė veikla sistemoje, kuri favorizuoja dviejų partijų egzistenciją, nebūtų naudinga. Todėl JAV iki pat šių dienų nerandame atskiros katalikų partijos, kaip Olandijoje ar Veimaro Vokietijoje, kur katalikai taip pat buvo mažuma. Moderniaisiais laikais Bažnyčios hierarchija skelbia, jog JAV nesą net katalikų rinkikų bloko ir jog politiniu požvilgiu katalikai yra visai laisvi rinktis pagal savo išmanymą partiją. Šios nuomonės yra ne tik tikintieji, bet ir hierarchija. Tai yra sena JAV katalikų tradicija. Kai 1827 m, vienas presbiterijonų kunigas bandė organizuoti “krikščionių partiją politikoje”, jokia grupė tokiai partijai taip stipriai nesipriešino, kaip katalikai.
Skaityti daugiau: Katalikai ir politika JAV
Dėmesio verta knyga
Akis veikiau užgriebia dalykų regimą faktinį pasikeitimą ir jo išorinį vaizdą, nekaip pasikeitimo vidinę sąsają su buvusiąja padėtimi. Ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių sovietinė okupacija betkieno dėmesį pirmiausia patraukia savo išorinėmis apraiškomis, — Lietuvos vyriausybės pašalinimu, Lietuvos įstatymų panaikinimu, sovietinės santvarkos įvedimu, lietuvių areštais bei deportacijomis, švietimo ir kultūros bolševikinimu bei rusinimu, religijos ir bažnyčių persekiojimu, pramonės, prekybos, namų, vertybinių popierių, pinigų nusavinimu ir t.t., — bet ne savo padariniais tarptautinės teisės atžvilgiu, ne savo vidiniais ryšiais su tarptautinę bendruomenę tvarkančiais ir Baltijos valstybių nepriklausomybę saugojančiais nuostatais. Išorinis vaizdas kiekvienam aiškiai kalba, ogi vidinių sąsajų prasmė bei reikšmė atsiskleidžia tik dalyko specialistui. Pirmasis atžvilgis svarbus opinijai formuoti, antrasis — būtinas politiniam, diplomatiniam ir teisiniam Baltijos valstybių bylos svarstymui.
Pastaruoju atžvilgiu Baltijos valstybių padėtis lig šiol nedaug dėmesio tesulaukė. Be labai konspektyvaus “Juridical Aspect of Soviet Aggression against Lithuania” Vliko didžiajame memorandume (žr. "Mémorandum on the Restoration of Lithuania’s Independence”, 1950 m.), išsamesnio tuo atžvilgiu svarstymo viešumoje, kaip ir neturėjome. Tai buvo didelė spraga Baltijos valstybių byloje.
Skaityti daugiau: Baltijos valstybių suverenumas gyvas
TREMTYJE
Šiemet rugsėjo 13 gen. St. Raštikis susilaukė 60 metų. Tuo pačiu laiku pasirodė jo atsiminimų knyga “Kovose dėl Lietuvos”.
Gen. Stasio Raštikio knyga “Kovose dėl Lietuvos” priklauso prie lietuviškų “bestsellerių” — pirmo tomo pirmas leidimas esąs jau išpirktas. Panašiai kaip V. Ramono “Kryžiai”, priklauso taip pat prie labiausiai kontraversiškų knygų įvertinimo atžvilgiu. Kas į Raštikio knygą žiūrėjo politinėmis akimis, vieniemspatiko, kitiems nepatiko joje praskleisti tautininkų režimo užkulisiai, vieniems patiko, kitiems nepatiko paties kariuomenės vado reiškimasis nepriklausomoje Lietuvoje; vieniems patiko, kitiems ne knygoje autobiografinio elemento persvara. Kas žiūrėjo patrauklumo skaityti, be išimties visi rado lengvą, o dar labiau nuoširdų pasakojimą.
Šioje vietoje norim sustoti ties vienu knygos atžvilgiu, ties autoriaus santykiais su A. Smetona — kiek jie išeina iš asmeninio santykiavimo ir virsta simboliniu dvejopų žmonių, totalistinio (autoritetinio) ir demokratinio, santykiavimo vaizdu. O tai jau įdomu visuomeninės raidos stebėtojui.
Skaityti daugiau: Totalistinis ir demokratinis žmogus lietuviškame "bestselleryje"
Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija atšventė 50 metų sukaktį.
Taip jau susiklostė mūsų tautos gyvenimas, kad tautinės diasporos Anglijoje ar juoba Amerikoje tam tikrais laikotarpiais turi palankesnes sąlygas, nei pati tauta savame krašte. Taip yra ne tik šiais sovietų okupacijos metais. Taip buvo ir carinės okupacijos laikais.
1906 Lietuvoje organizacijų viešas veikimas dar buvo labai silpnutis. Dar tik kur nekur pro rusų okupacinės žiemos ledus kalėsi lietuvių katalikiškosios akcijos pirmieji daigeliai krikščionių darbininkų sąjungos, šv. Juozapo darbininkų draugijos ir kitais pavidalais. Ogi JV tuo pat metu lietuvių katalikų organizacijų veikimas jau buvo taip išplitęs, kad subrendo reikalas paskirai veikiančias draugijas, sąjungas ir susivienijimus apjungti bendroje jų visų federacijoje.
1906 balandžio mėnesį Wilkes-Barre, Pa., tada lietuvių tirščiausiai gyvenamam Amerikos kampely, įvyko pirmasis ALRK Federacijos seimas, dalyvaujant iš 32 lietuvių kolonijų 120 atstovų. Federacijai pagrindą sudarė vadinamos centrinės lietuvių katalikų organizacijos, tariant tos, kurių veikimas apima ne vieną, bet daugelį lietuvių parapijų, kaip lietuvių katalikių moterų sąjunga, vyčiai, darbininkų sąjungą, vargonininkų sąjunga, savišalpinio apsidraudimo susivienijimas, kunigų sąjunga.
Skaityti daugiau: Katalikų Federacijos sukaktis
Nauji ženklai kultūrinėje veikloje * Moralinės kovos šaknys politinėje srityje, arba nevienybės šaltiniai * Aliarmas dėl “chroniško slogučio” * Nusirezistencinimo pagundos.
Dėmesys sustoja prie Aidų paskutinio nr., skirto kultūros kongresui. Jame surinkti kongrese skaityti pranešimai ir nutarimai. Aidai tuo nr. pasitarnavo ne tik archyvinei dokumentacijai. Tai yra medžiaga, kurioje yra gyvų minčių ir kultūrinei dabarčiai organizuoti. Jas reiktų skyrium skaityti, analizuoti, populiarinti visuomenėje ir, kas naudinga šiam momentui, vykdyti. Tarp jų yra, tiesa, ir nereikšmingų arba labai bendrų idėjų, tačiau pro jas matyti ir grynasis grūdas — gyva kultūrinė dvasia, kuri įkvėpė patį kongresą suorganizuoti, tas mintis jame paberti, kuri ir įvykdyti jų bent dalį pajėgs.
Būdinga ir sveika, kad kongrese buvo suvokta kultūrinio darbo ypatinga svarba tremtyje, svarbesnė nei pačioje nepriklausomoje Lietuvoje; suvokta tremties sąlygų diktuojamas kitokis priėjimas prie lituanistinio reikalo — kitokia medžiagos atranka, kitokis jos pergyvenimas, kitokis perdavimas ir net pats kūrybinis reiškimasis. Tai savaime suprantama čia augantiems. Bet tai labai sunku tiems, kurie išaugo Lietuvoje ir savo santykiavimą su lietuviška kultūra norėtų perduoti jaunajai kartai tokį pat, kokį jie susidarė anų laikų sąlygose.
Skaityti daugiau: Idėjos spaudoje
Susilaukė 60 metų sukakties gen. Stasys Raštikis (Monterey, Calif.), profesorius Juozas Eretas (Baselis, Šveicarija), min. Eduardas Turauskas (Paryžius). Susilaukė 50 metų rašytojas Antanas Vaičiulaitis (Washingtonas), Amerikos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Stasys Barzdukas (Clevelandas).
Iš gyvųjų pasitraukė gyd. Motiejus Colney-Augštikalnis (Waterbu-ry), susilaukęs 70 metų, buvęs Amerikos lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas ir daug rėmęs tremtinius.
Amerikos ir Kanados LFB konferenciją rengiant daugiausia darbo įdėjo J. Urbonas ir Vyt. Barisas (Windsoras, Ont.), talkinami detroitiškių. Konferencijai pirmininkavo St. Daunys (Chicaga), J. Urbonas (Windsoras) ir dr. Vincas Šmulkštys (Waterbury); sekretoriavo Rožė Šomkaitė (New Yorkas) ir V. Aušrotas (Toronto); solistas Vaclovas Verikaitis, dalyvavęs konferencijos metu laisvės kovotojų minėjime, buvo sutiktas labai šiltai; maldą už žuvusius parašė kun. Kęstutis Balčys (Amsterdamas). Vytautas Vygantas, kurio pranešimą skelbiam šiame nr., yra gimęs 1930, studijuoti pradėjo Pinnebergo ir baigė Illinois universitete psichologijos mokslus daktaro laipsniu šį rudenį. Dabar dirba New Yorke American Air Lines savo specialybėje. Kęstutis Kudžma baigė karinę tarnybą Japonijoje ir Korejoje ir grįžo į New Yorką studijų baigti. Kitame nr. skelbsime jo pastebėjimus Tol. Rytuose. Dr. Martynas Anysas yra Mažosios Lietuvos Rezistencijos sąjūdžio pirmininkas. Jo straipsnis, šiame nr., spausdinamas apie a. a. Viktorą Gailių, yra Į Laisvę parūpintas Martyno Brako. Ričardas Bačkis (Paryžius) yra Centro ir Rytų Europos laisvojo jaunimo tarybos vykdomojo komiteto vicepirmininkas. Jis laisvosios Europos kolegijoje Strasbourge darė pranešimą apie laisvąjį pasaulį “taikingos koegzistencijos” metu ir egzilų uždavinius; pranešimo santrauką įdėsime kitame nr.
Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose
GYVOJI MINTIS
Nuo šios dienos deginančių ir į desperaciją varančių įvykių, nuo fanfaromis skelbiamų laisvės ir išlaisvinimo šūkių, o iš kitos pusės nuo tautų plugdymo vergijoje ir kraujuose — filosofų mintis žvelgia į artimą ateitį, suvokia pasaulinės padėties nepastovumą, su katastrofomis vykstančią pasaulio dinamiką ir mėgina įžvelgti tos dinamikos kelius.
Tokių pastangų yra padaręs dr. Charles Malik, kurio minčių sutrauką redakcijai yra atsiuntęs L. D. Malik buvo Lebanono atstovas J. T., dabar profesorius.
Valstybė pasiliks pagrindinė politinė sąvoka, bet suverenumo supratimas jau dabar keičiasi iš esmės, šiame pasikeitime nepriklausoma ir suvereni valstybė pasiliks, aišku, laisva daryti tokius nutarimus, kokie jai patinka, bet kaskart didėjantis pasaulio tarpusavio priklausomumas pagimdys daugiau valstybinį suverenumą ribojančių veiksnių, negu tai buvo praeityje.Išmintingi vadai turės su šiais veiksniais skaitytis, nes priešingu atveju turėtume chroniškai nepastovią padėtį.
Skaityti daugiau: Apie antrąją dvidešimtojo šimtmečio pusę
Pone redaktoriau,
Ar pastebėjote New Yorke išeinantį mėnesinį žurnalą “Liberation”? žurnalas skelbiasi sieksiąs paskatinti savo skaitytojus ne tik į naują galvojimą, bet ir į veiklą — atsisakymą nuo ėjimo pasroviui, nuo prisitaikymo, į konkrečią rezistenciją bendruomenėse, kuriose mes gyvename, visose srityse, kuriose žmogus yra suuniformintas ir sužalotas, nužmo-nintas ir praradęs savo laisvę...
Skaitant tokį pranešimą, tenka nustebti, kad tarp amerikiečių esama rezistentų, o lietuvių partiečiai sako, kad tik okupuotoje Lietuvoje rezistencija teįmanoma.
J. M., Chicaga
*
Redakcijos pastaba:
Bruges Europos kolegijos rektorius M. H. Brugmans, 1952 paruošdamas planą tarptautiniam jaunimo pasikalbėjimui apie Europos uniją, rezistencijos terminą gausiai vartojo. Vartojo jį kitokia prasme — kaip visumą kliūčių, kurios sunkina prisiimti vieningos Europos koncepciją. Jis kalbėjo apie ideologinę rezistenciją, psichologinę rezistenciją ir pan. Tai pasipriešinimo būdai pozityviai idėjai (žr. Bulletin du Centre European de la Culture, Aout—Septembre 1952).
Skaityti daugiau: LAIŠKAI
Į LAISVĘ RĖMĖJAI
Į Laisvę reikalams aukojo:
S.D. $20.00, dr. Slavinskas $20.00, K. Bružas $10.00, S. Daunys, A. Pladys, V. Skladaitis, K. Račiūnas po $7.00, V. Rastonis $4.00, dr. V. Čekas, kn. M. Čyvas po $2.00.
Mieliesiems Į Laisvę rėmėjams jos leidėjai nuoširdžiai dėkoja.
“Į LAISVĘ” ATSTOVYBĖS:
Australijoje:A. Grigaitis, 21 Brunswick St., Fitzroy, Vic. N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Hilda, Vic.
D. Britanijoje:V. Akelaitis, 41 Bloemfontein Ave., Shepherds / Bush, London W. 12.
Italijoje:Dr. Z. Ivinskis, via Brescia 16, Roma.
Skaityti daugiau: Rėmėjai, metrika
Fotografinė kopija 
BOX 
