DR. VYTAUTAS DAMBRAVA ATSIUNTĖ TOKĮ SVEIKINIMĄ
LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADORIUS VENEZUELOJE DR. VYTAUTAS DAMBRAVA ATSIUNTĖ TOKĮ SVEIKINIMĄ 137-TĄJĄ LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITE DAINAVOJE SUSIRINKUSIEMS BIČIULIAMS IR BIČIULĖMS:
„Netrukus vėl džiaugsitės Dainavoje, apsupti idėjos draugų, gaivinami lietuviškos dainos, ilsėdamiesi gamtos prieglobstyje. Visus aukštaitiškai sveikinu!
Žinau, daug dalykų turėsite aptarti. Svarstybose būkite kritiški sau. Neužtenka pirštu badyti kitus; reikia žiūrėti, ko mes patys esame verti. Kokią atestaciją už atliktą darbą mums šiandien duotų Maceina, Brazaitis ar Ivinskis? Dėkotų ar priekaištautų Sibiro tremtiniai? Ką pasakytų mūsų miško broliai? Kaip jie vertintų, sakykime, paskutinį rezistencinės kovos dešimtmetį? Ar mes esame verti jų pergalės dalininkai? Ką bylotų tautos sąžinė?
Gerai atsiminkite įpareigojantį romėnų posakį: „Atiduok, ką privalai”. Nesiteisinkit aiškindamiesi, jog yra penkiasdešimt būdų kariauti. Ne, yra tiktai vienas kovos būdas: laimėti! Lietuvos karžygiai ir kankiniai, mūsų didingieji rezistencinės kovos žmonės tikėjo į tą vienintelį kovos būdą. Tik už tai jie atidavė savo gyvenimą ir gyvybę.
Pokalbiuose nuoširdžiai klauskime vienas kitą: kiek aš tau padėjau kovoje laimėti, kiek padėjau bičiuliams laimėti? Atsiminkime: amžiaus našta — ne pasiteisinimas, laiko stoka, net liga — ne pasiteisinimas. Mes tebesame pašaukti pergalės kovai. Lietuva laukia galutinės pergalės. Teneateina niekad Fronto bičiuliams diena, kada mes, snausdami kaip slidukai kazlėkai eglės paunksnėje, savo gyvenimą teisintume, aiškindami, jog ir kazlėkas yra baravykų giminės grybas.
Susibūrimas Dainavoje gali tapti istoriniu, jei jis Frontą suvienys, atgaivins, atnaujins, motyvuos ir pašventins tebesitęsiančiai tautos kovai — laimėti!
Tuos žodžius broliškai tariu kiekvienam bičiuliui. Dieve, mums padėk!"
Jūsų Vytautas Dambrava,
Caracas, Venezuela
