Į Laisvę 1978 72(109)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ........................................ 2

Dr. Bronius Nemickas: Kelias į Lietuvos nepriklausomybę . 4

Dr. Aleksandras Štromas: Politinė sąmonė Lietuvoje ..... 11

Tomas Venclova: Dėl dr. A. Štromo paskaitos ............ 23

P. A. Raulinaitis: Lietuviškas žvilgsnis į eurokomunizmą 26

Stasys Barzdukas: Kartu su Juozu Bačiūnu ............... 34

Alė Rūta: Žydės gražesni žiedai ........................ 41

Leonardas Valiukas: Mums reikia konkrečių darbų ........ 44

J. Pašilis ir K. Gimžauskas: 1977 metinis Vliko seimas . 47

Jaunimo demonstracijos ................................. 50

J. Kj.: Politinės studijos Kalifornijoje ............... 52

Aleksandra Vaisiūnienė: Lietuviai Venecueloje .......... 58

“Į Laisvę” vedamieji ................................... 70

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1978 72(109)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Žodis VLIK-o vardu

Dr. Bronius Nemickas, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vicepirmininkas, atvykęs į 1978 sausio 28-29 d.d. Los Angeles LFB sambūrio suorganizuotą politinių studijų savaitgalį, padarė tokį pareiškimą:

Turiu malonią pareigą pasveikinti šio politinių studijų savaitgalio rengėjus ir visus jo dalyvius Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vardu. Šis Jūsų susirinkimas, ši rengėjų iniciatyva yra didelis įnašas į Lietuvos laisvinimo veiklą. Kaip Tamstos jau jaučiate, mūsų laisvinimo veikla yra pasidariusi tam tikra lyg ir karuselė, kur kas metai reikalai sukasi ir sukasi tuo pačiu ratu, visiškai nekeisdami savo orbitos. Šitokie pokalbiai, kuriuos čia organizuojate šiame mieste įneša naujo tam tikrų nuokrypų nuo karusėlės, įneša naujų minčių, iškelia kai kurių idėjų, kurios anksčiau ar vėliau pasiekia Lietuvos laisvinimo organizacijas. Jos, tos organizacijos,išgirdimos mūsų visuomenės balsą per spaudą ir kitus susižinojimo kanalus, priima tatai dėmesin, jas svarsto. Todėl šitokie dalykai turi labai didelės įtakos į mūsų veiklos sėkmingumą.

Paieškoti naujų kelių

Niekad neturėtumėm vengti kritiškiau pažvelgti į visą Lietuvos laisvinimo darbą ir paieškoti jam naujų kelių bei būdų. Tai kasmet atlieka LFB Los Angeles sambūris, suorganizuodamas įdomius ir aktualius politinių studijų savaitgalius Kalifornijos lietuviams. Viename iš tų politinių studijų savaitgalių teko man dalyvauti. Rengėjai nesitenkina vien tik savo pajėgomis. Į tuos politinių studijų savaitgalius pasikviečia po porą ar net daugiau iškilių lietuvių veikėjų iš rytų. Tas politinių studijų savaitgalis tikrai “išjudino” mane pilnesniam prisidėjimui prie Lietuvos laisvinimo darbo. Būtų puiku, kad didesni lietuvių centrai visame laisvajame pasaulyje organizuotų kasmet panašius politinių studijų savaitgalius. Būtų milžiniškos naudos visam Lietuvos laisvinimo darbui.

P. Karnėnas
Chicago, Ill.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

KELIAS Į LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ

Dr. BRONIUS NEMICKAS

Išorinės sąlygos Lietuvos

valstybinei nepriklausomybei atgauti

Visų pirma, šnekant apie artimiausią taikinį kelyje į Lietuvos nepriklausomybę, tenka pakalbėti apie išorines sąlygas Lietuvos valstybinei nepriklausomybei atgauti. Lietuvos valstybinė nepriklausomybė, negalima tikėtis, kad iškristų iš dangaus. Reikės daug triūso, daug pastangų, daug darbo. Bet, be to, dar turi būti ir atitinkamos sąlygos išorinės, ne nuo mūsų pačių pareinančios. Ir tik susidarius toms sąlygoms, bus atgauta Lietuvos valstybinė nepriklausomybė. Tos sąlygos, mano galva, būtų šitokios: pirma, Lietuvos laisvei palanki tarptautinė padėtis; antra, sovietinės sistemos žlugimas. Ir trečias išorinės kilmės dalykas, kuris, manau, tikriausiai ir lems Lietuvos valstybinės nepriklausomybės atgavimą, yra anksčiau minėtųjų abiejų sąlygų sanbėga. Vadinasi, turės būti mūsų bylai palanki tarptautinė padėtis ir pačios Sovietų Sąjungos žlugimas.

Ar tas žlugimas ateis iš vidaus ar iš užsienio — tai, žinoma, čia būtų daugiau pranašysčių sritis.

Apie tai šiandieną galima tik pasamprotauti, bet negalima daryti jokių tikresnių išvadų. Įvykus šiai trečiajai sąlygai (abiejų pirmųjų sanbėgai), mūsų jėgos, mūsų ryžtas, mūsų pastangos tada duotų tokius rezultatus, kurie atgautų nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Skaityti daugiau: KELIAS Į LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ

POLITINĖ SĄMONĖ LIETUVOJE

Dr. Aleksandras Štromas:

IR JOJE ATSISPINDINČIOS ATEITIES VIZIJOS

(Tęsinys iš “Į Laisvę” 1977 Nr. 71-108)

Kalbant apie gyvąją Lietuvos politinę sąmonę, griežtai skirtini du jos aspektai: teleologinis ir pragmatiškai taktinis.

Teleologinis aspektas apibūdina pagrindinius žmonių politinius tikslus, jų politinį idealą be sąryšio su realiomis tų tikslų įgyvendinimo ar idealo atsiekimo galimybėmis. O pragmatiškai taktinis politinės sąmonės aspektas apsprendžia realius žmonių kasdieninius politinius tikslus bei būdus ir priemones jiems sekti. Galima tarti, kad pragmatiškai taktinė politinė sąmonė nustato tarpinį ryšį tarp teleologinės politinės sąmonės apsprendžiamų idealų bei tikslų ir jų esamomis aplinkybėmis pasiekimo galimybių bei būdų. (Pasiekimo galimybes ir būdus skirtingi žmonės, žinoma, skirtingai suvokia).

Jei Lietuvos žmonių didžiosios daugumos teleologinė politinė sąmonė yra maždaug vienoda, tai pragmatiškai taktinė politinė sąmonė yra įvairiopa. Pažymėtina, kad žmonės su radikalia teleologine politine sąmone savo pragmatiškai taktine politine sąmone kartais yra didžiausi konformistai ir gali elgtis kaip lojaliausi sovietinės Lietuvos eksponentai. Tarp teleologinės ir pragmatiškai taktinės politinės sąmonės tėra funkcionalinis ryšys, bet nėra savitarpio tiesioginės priklausomybės ryšio.

Teleologinė politinė sąmonė gali būti iš esmės sutapatinta su žmonių puoselėjamomis krašto politinės ateities vizijomis. Tas vizijas, o tuo pačiu ir dabartinę Lietuvos teleologinę politinę sąmonę galima formuluoti šiais penkiais punktais:

1.    Laisva, nepriklausoma Lietuvos valstybė etnografiniai pagrįstose sienose;

2.    Politinė, visuomeninė bei ūkinė krašto santvarka, atitinkanti lietuvių tautos interesus bei istorines tradicijas, o taip pat ir įgalinanti pasireikšti individualią bei grupinę iniciatyvą ūkio, visuomenės bei politikos gyvenime (praktiškai pastaruoju atveju turima galvoje Lietuvos modernizavimas vakarietiškais pagrindais; kaip sakoma, Lietuvos vesternizacija).

3.    Betarpiški, savarankiški ir galimai gausesni politiniai, ūkiniai, kultūriniai bei asmeniniai ryšiai su Vakarų pasauliu;

4.    Kompaktinės tautinės visuomenės atstatymas bei jos struktūros visokeriopa konsolidacija; rusifikacijos bei kitokių asimiliacinių tendencijų eliminavimas;

5.    Kūrybinės, kultūrinės bei religinės laisvės užtikrinimas.

Skaityti daugiau: POLITINĖ SĄMONĖ LIETUVOJE

Tomas Venclova: DĖL DR. A. ŠTROMO PASKAITOS

Lietuvos rusinimas

Rusų klausimas labai įdomus. Teisingai dr. Štromas pasakė: antirusiškas nusiteikimas Lietuvoje yra beveik absoliutus. Sakyčiau, šimtaprocentinis, jeigu nebūtų vienos išimties, kuria esu aš pats. Nuo labai seno laiko aiškindavau savo draugams, kad reikia skirti rusus nuo rusų. Man vieną sykį buvo atsakyta, kad padorus rusas yra tas pats, kaip keptas ledas. Gal dabar, kada egzistuoja Sacharovas, Kovaliovas, nebebūtų taip atsakyta. Nesu nacionalistas, laikau save demokratu, ne nacionalistu, nors, žinoma, lietuvių tautos reikalai man rūpi daugiau negu kitų tautų.

Mane dažnai Vakaruose klausė apie rusifikaciją. Yra pavojus. Be jokios abejonės yra. Ir aš būčiau paskutinis, kuris neigtų tą pavojų. Bet norėčiau prisiminti vieną dalyką, kurį esu jau prisiminęs kitoje auditorijoje. Yra J. Danielio garsus disidentinis romanas “Govorit Moskva” (Kalba Maskva). Jo siužetas: Sov. Sąjungos radijas paskelbia, kad, liaudies pilietinei sąmonei pakilus, valdžia numato, kad vieną dieną metuose bus galima užmušti, ką kas nori. Valdžia tikisi, kad bus užmušti kaip tik tie, kuriuos reikia užmušti. Vyksta pasiruošimas. Paskui jau paskelbiama toji žudynių diena. Visi laukia be galo išsigandę. Kiekvienas galvoja, kad jį gali užmušti. Vienam kitam kyla mintis: būtų gerai ir man ką užmušus. Įdomiausia, kad praktiškai beveik nieko neužmuša. Viskas praeina patyliukais, be ypatingų rezultatų. Mat, visos sovietinės kampanijos pastaraisiais dešimtmečiais praeina be rezultatų (kukurūzai ir daugybė kitų). Rusifikacijos kampanija irgi yra tiek sabotuojama ir ignoruojama, kad faktiškai ji iki šiol, ačiū Dievui, nėra davusi pavojingų mūsų egzistencijai rezultatų. Asimiliacijos Lietuvoj beveik nėra. Jaunimas visiškai nepereina į rusų kalbą, vengia mišrių vedybų.

Skaityti daugiau: Tomas Venclova: DĖL DR. A. ŠTROMO PASKAITOS

LIETUVIŠKAS ŽVILGSNIS Į EUROKOMUNIZMĄ

P. A. RAULINAITIS

1976 metais Rytų Berlyne įvykęs kompartijų suvažiavimas išėjo į visuomenę su nauju atsišaukimu ar manifestu, kuriame pirmą kartą buvo įsakmiai pabrėžta kiekvienos komunistų partijos teisė siekti valdžios savais keliais. Europos komunistai, remdamiesi tuo manifestu, deklaravo, kad “vystys savo tarptautinę, draugišką ir savanorišką kooperaciją bei solidarumą, pasiremdami didžiomis Markso, Engelso ir Lenino idėjomis, griežtai taikydami lygybės bei suvereniškos nepriklausomybės ir nesikišimo į vidaus reikalus principus kiekvienai partijai, o taip pat gerbs jų laisvą, skirtingų kelių pasirinkimą kovoje už progresyvią visuomeninę kaitą ir socializmą”.

Šį pareiškimą, tur būt, ir reikia laikyti eurokomunizmo pradžia. Nors iki šiol dar nėra tikslaus eurokomunizmo apibūdinimo, bet beveik visuotinai eurokomunizmas suprantamas kaip į demokratiją pretenduojanti, liberališkesnė ir nuosaikesnė komunizmo atžala. Kremliaus valdovams šitoks pareiškimas, ypatingai kai daugumas komentatorių jame įžiūrėjo Kremliaus pralaimėjimą ir eurokomunizmo pergalę, nepatiko. Iš tikro ši, Kremliaus akimis žiūrint, nacionalinio komunizmo “liga” išsiplėtė ir už Europos ribų, pasiekdama Australiją ir Japoniją.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKAS ŽVILGSNIS Į EUROKOMUNIZMĄ

KARTU SU JUOZU BAČIŪNU

LB ORGANIZACIJOS ISTORIJAI

 (Tęsinys iš “Į Laisvę” 1977 Nr. 71-108)

STASYS BARZDUKAS

Bačiūnas ne tik tikėjo Bendruomenės idėja, bet ir jai apaštalavo: keliavo kviečiamas ir nekviečiamas, sveikino, kalbėjo, rašė, Tabor Farmoj organizavo Bendruomenės — spaudos - radijo dienas ir kt. Man teko PLB valdybos posėdžių kvietimas, susirašinėjimas su kraštų bendruomenėmis, “Pasaulio lietuvio” redagavimas, visokie einamieji reikalai ir kt. Abu nuolat tarėmės, informavomės susitikdami, laiškais, prireikus ir telefonu. Abu stengėmės eiti “aukso vidurio” keliu, nes Bačiūno žodžiais:

Subrendusi patriotinė visuomenė, demokratiškai išnokusi bendruomenė turi žinoti, kad auksinio vidurio kelio suradimas tarp kraštutinybių yra dvišalio kompromiso ir sveiko supratimo kelias. Kitaip mes liktume puslaukiniai fanatikai, tepripažįstantieji tik savo kelią, savo liniją ir programą, susiskaldę, patys savo tarpe bekovojantieji, taigi dar keleriopai menkinantieji savo ir taip negausias pajėgas, — kol galų gale visos užsienio lietuvių institucijos nusilptų ir pati lietuvių bendruomenės idėja, o kiekvienu atveju jos organizacija, nebeatstatomai sugriūtų.

Skaityti daugiau: KARTU SU JUOZU BAČIŪNU

ŽYDĖS GRAŽESNI ŽIEDAI

 (Ištrauka iš Alės Rūtos naujos knygos “Laiškas jaunystei”)

Tavo draugystė buvo man lyg vaiski saulė tą paskutinį mano pavasarį pajūry. Atsimenu, drauge vaikščiojom prie putojančio vandens. Mūsų pėdos drėgname smėly būdavo raiškios ir linksmos. Tu jas irgi meni laiške, kai sakai: Tavo vienišos pėdos dabar, tartum, dainuoja, tartum apverkia praeitį. . . Anais laikais spėliojom, kokias pėdas įspausim ne drėgnam smėly, o tėvynės kultūrinėse dirvose. O tikėjom jų gilumu, o tikėjom jų reikšme! — Kaip neatspėjom! Nunešė Tave žiaurus likimo glėbys į Sibiro taigas; mane staigios bangos nuplukdė už vandenynų. Tu jau grįžai, nors paliegus, o aš gal niekada nebegrįšiu. Sakai, pažiūrėjus į Baltijoj skęstančią saulę, galvoji: kur prasideda nauja diena, — gal pas tave? — Pas mane, Brangioji, baigiasi diena! Baigiasi mano tautos diena. Pas Tave ji prasideda! Tik per Tave atžengia naujos kartos,— savo kraštą mylėti ir save lietuviškai išreikšti, Per Tave lietuvio dvasia tvirta, nors ir plakama svetimųjų botagu. Saulė ten leisis ir nusileis, o vistiek už Tavo pėdų — nauja diena prasidės. Tavo ir tyliųjų kitų prakaito bei kraujo kiekviename lašely, kiekviename žody ateity žydės gražesni žiedai.

Skaityti daugiau: ŽYDĖS GRAŽESNI ŽIEDAI

MUMS REIKIA KONKREČIŲ DARBŲ

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Pašnekesys su LEONARDU VALIUKU, Rezoliucijoms Remti
 Komiteto pirmininku

Leonardas Valiukas,

Rezoliucijoms Remti komiteto pirmininkas

—    Privargote su H. Con. 416 rezoliucija. Kodėl vėl ėmėtės panašaus darbo?

—    Užtruko arti šešerių metų pravesti JAV Kongrese garsiąją H. Con. Res. 416 rezoliuciją — Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylos reikalu. Tai buvo milžiniškas laimėjimas ir jis, žinoma, pareikalavo begales pastangų, laiko, darbo ir pinigo. Pravestoji rezoliucija galioja ir galios, iki Lietuva atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Veiksniai ir visos patriotinės lietuvių organizacijos galėtų ir turėtų tą rezoliuciją akcentuoti ir ja naudotis, — visad ir visomis progomis, primenant JAV vyriausybei, kad ji imtųsi žygių ją realizuoti.

Į stiprių rezoliucijų žygį pastūmėjo mus eilė veiksnių ir priežasčių. Ne kartą teko supažindinti iš pavergtos Lietuvos atvykstančius iškilesnius lietuvius su H. Con. Res. 416. Ne vienas iš jų kalbėjo: “Kodėl jūs nepravedate JAV Kongrese panašios rezoliucijos kasmet?” Anot jų, Maskva kiek “suminkštėtų” lietuvių atžvilgiu. Prieš porą metų buvo pravesta bereikšmė rezoliucija JAV Kongrese (H. Res. 864 ir S. Res. 319), reikalaujanti tik STATUS QUO Pabaltijo kraštams. Eilė pabaltiečių reiškė tuo didelį nepasitenkinimą ir kvietė mus imtis rimtesnio darbo, reikalaujant Lietuvai, Latvijai ir Estijai pilnos laisvės ir nepriklausomybės. Naujam mūsų užsimojimui pritarė iškilesni VLIKo ir LB darbuotojai. Pavieniai pabaltiečiai ir patriotinės lietuvių grupės kvietė mus, kaip turinčius patyrimo, imtis to naujo žygio. Beveik neįmanoma buvo tarti žodį — “Ne!”.

Skaityti daugiau: MUMS REIKIA KONKREČIŲ DARBŲ

1977 METINIS VLIKO SEIMAS

Seimo atstovai ir nutarimai

Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą, pagal statutą, sudaro 15 narių, kurie į metinius Vliko seimus siunčia po tris atstovus (5 str.). Į 1977 gruodžio 3-4 d.d. St. Petersburg, Fla., įvykusį seimą 36 atstovus delegavo 13 vilkinių grupių. Dvi grupės buvo neatstovaujamos.

Vieša paslaptis, kad septynios iš 15-kos vilkinių grupių nei teoretiškai neegzistuoja, nei praktiškai lietuviškame gyvenime nebesireiškia: neturi savo skyrių, nedaro jokių suvažiavimų, nerenka centrinių organų. Jų atstovų į vyriausiąją Lietuvos laisvinimo instituciją niekas nedeleguoja ir niekas neturi autoriteto atšaukti. Šiai neegzistuojančių organizacijų grupei priklauso: Lietuvių Krikščionių Darbininkų Sąjunga, Lietuvių Rezistencinė Santarvė, Lietuvių Vienybės Sąjūdis, Lietuvos Darbo Federacija, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Lietuvos Ūkininkų Partija (atstovų neatsiuntė) ir Lietuvos Ūkininkų Sąjunga. Gyvųjų vienetų grupei priklauso: Lietuvių Fronto Bičiuliai, Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjunga, Lietuvių Tautinis Sąjūdis (teoretinė organizacija, atstovaujanti Vlike ALT sąjungai; atstovų neatsiuntė), Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, Lietuvos Socialdemokratų Partija, Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjunga, Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis ir Rytų Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis.

Skaityti daugiau: 1977 METINIS VLIKO SEIMAS

POLITINĖS STUDIJOS KALIFORNIJOJE

Los Angeles Lietuvių Fronto bičiuliai, tęsdami savo tradiciją, ir šiais metais suorganizavo politinių studijų savaitgalį, įvykusį 1978 sausio 28-29 d.d. Šv. Kazimiero parapijos salėje. Pagrindiniais paskaitininkais-prane-šėjais buvo LFB Vyr. Tarybos prezidiumo pirm. dr. Kazys Ambrozaitis, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vicepirm. dr. Bronius Nemickas ir Helsinkio susitarimams sekti lietuvių grupės narys poetas Tomas Venclova. Koreferentai bei simpoziumų pranešėjai buvo rašytoja Alė Rūta, rašytojas Jurgis Gliaudo, “Į Laisvę” redaktorius J. Kojelis, Californijos un-to (Long Beach) profesorius dr. Feliksas Palubinskas ir Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas Leonardas Valiukas.

Dr. Broniui Nemickui (antras iš dešinės), Vliko vicepirmininkui,pagerbti, pasibaigus politinių studijų savaitgaliui, Los Angeles LF bičiuliai ir jų veiklos talkininkai suruošė priėmimą.

Pareigos, žvelgiant iš anapus Į išeiviją ir jos tautinę misiją žvilgsniu iš anapus pažiūrėjo poetas Tomas Venclova, vos prieš metus atsiradęs laisvajame pasaulyje. Gyvendamas okupuotoje Lietuvoje, Venclova turėjo išskirtinai palankias sąlygas stebėti Lietuvos komunistinės hierarchijos — maskvinių komunistų nuotaikas ir, kaip disidentas, pajusti pačios tautos pulsą. Gal būt jis dar nėra spėjęs pilnai pažinti lietuviškos išeivijos idėjinės-visuomeninės diferenciacijos pagrindų bei suprasti tarpusavio santykiavimo formas lemiančių priežasčių. Tačiau jo paskaitoje ir vėliau diskusijose įvairiais lietuviškais klausimais formuoti nusistatymai buvo įdomūs; gal ne tiek savo naujumais ar netikėtumais, kiek kaip tam tikri kriterijai įvairiems iki šiol reikštiems nusistatymams jautresniais lietuviškais klausimais patikrinti.

Skaityti daugiau: POLITINĖS STUDIJOS KALIFORNIJOJE

LIETUVIAI VENECUELOJE

IŠEIVIJOS ISTORIJAI

30 metų sukakčiai nuo įsikūrimo paminėti

ALEKSANDRA VAISIŪNIENĖ

Aleksandra Vaisiūnienė,

“Į Laisvę” bendradarbė Venecueloje

1977 metų pabaigoje sukako 30 metų nuo lietuvių tremtinių įsikūrimo Pietų Amerikos krašte Venecueloje. Pirmieji lietuviai, kelios šeimos iš Šveicarijos, Venecuelos padangėje pasirodė 1946. Vėliau jų vis gausėjo. Paskutinis transportas, 41 asmuo, atskrido iš Ravensburgo, prancūzų akopuotos zonos Vokietijoje. Dabar lietuvių Venecueloje priskaitoma iki 700 asmenų.

Sunki pradžia

Įsikūrimo sąlygos buvo sunkios, nemokant ispanų kalbos ir nesant jokių organizacijų ar net pavienių asmenų, kurie būtų galėję tremtiniams padėti. Fiziškai vargino neįprastas klimatas. Gi uždarbiai, palyginus su Jungtinių Valstybių ar Kanados uždarbiais, buvo menki. Dar ir šiandien Venecuelos darbininkas per savaitę uždirba tik tiek, kiek šiaurėje per dieną. Ekonomiškai pakilo tie, kurie metėsi į prekybą.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI VENECUELOJE

AR TOKIA LOGIKA REMIASI VISA VEIKLA?

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

1977 gegužės 28-29 d.d. Čikagoje vyko Lietuvių Krikščionių Demokratų sąjungos konferencija, kuri aprašyta paskutiniame “Tėvynės Sargo” numeryje (1977 nr. 2). Po pranešimų ir vadovaujančių organų perrinkimo buvo simpoziumo forma pravestos diskusijos tema — “LKDS veiklos šių dienų uždaviniai ir jaunosios kartos veikla”. Pareiškimus padarė moderatorius Pranas Razgaitis, kun. dr. Juozas Prunskis ir Stasys Rauckinas. Pareiškimų tekstai žurnale paskelbti ištisai.

Kun. J. Prunskis ramiai įvertino situaciją ir padarė eilę sugestijų krikščionių demokratų veiklai pagyvinti.

Stasys Rauckinas, pradžioje apkaltino neįvardintas grupes ar žmones, “kurie, įsigalėdami LB, nepritarė, kad į laisvinimo darbą būtų kviečiamas jaunimas”, bet toliau, kaip ir Prunskis, laikėsi simpoziumo temos ribose ir pateikė gerą pluoštą pozityvių minčių jaunimui į krikščionių demokratų veiklą įjungti ir Lietuvos valstybingumo sąmonei ateinančioms kartoms perduoti. Politinėje-visuomeninėje veikloje susidariusią JAV-se situaciją vertina blaiviai:

“Šiame įtarinėjimų, kaltinimų, šmeižtų antplūdyje krikščionys demokratai turėtų visu griežtumu atmesti tokią beprasmę maišatį, kviesti visuomenę ir organizacijas bei veiksnius imtis visų reikiamų priemonių šiai “kovai” sušvelninti ir siekti susipratimo, susitaikymo . . .

Skaityti daugiau: AR TOKIA LOGIKA REMIASI VISA VEIKLA?

DŽIAUGSMĄ KELIĄ BALSAI

Besiskųsdami jaunimo nutautėjimu, mes dažnai net nepastebime, kad į lietuviško gyvenimo priekį ateina karta, kurioje esama lietuviškų širdiių, protų ir rankų, kurioms galima patikėti tolimesnį lietuviškos misijos vykydmą. Tai liudija, sakysime, keli jaunosios kartos atstovų pasisakymai ryšium su 1977.IX. 26 įvykusiomis jaunimo demonstracijomis Washingtone. Pareiškimai atspausdinti iš 1978.1.26 “Dirvoje" nr. 4. Čia cituojame būdingesnes pasisakymų ištraukas.

JAV Lietuvių Jaunimo sąjungos valdyba: iš kairės — Ramunė Bernotaitė (sekretorė), Sigita Banevičiūtė, Liucija Zdanytė, Paulius Bernotas, Birutė Zdanytė (pirm.), ir Linas Kojelis (politinės veiklos koordinatorius). Nuotraukoje trūksta Virginijos Valančiūnienės ir Danutės Šliogerytės.

Audrius Regis

Lietuviškoji kilmė “mus įpareigoja nuolat budėti ir dirbti Lietuvos nepriklausomybės atstatymui ir lietuvio teisių į laisvą gyvenimą ir valstybinio gyvenimo apsisprendimą atgavimui. To mes turime siekti įvairiais būdais:

1.    Išlikdami sąmoningais lietuviais ir stengdamiesi kuo ilgiau išlaikyti lietuviškus papročius, kultūrą ir kalbą.

2.    Ieškoti įtakingų draugų įvairių valstybių politikų ir kultūrininkų tarpe.

3. Nuolatos kelti mūsų tautai ir tėvynei padarytas skriaudas ir reikalauti jai laisvės ir nepriklausomybės”.

Skaityti daugiau: DŽIAUGSMĄ KELIĄ BALSAI

GĖDINGA KALBA

TEGU IŠLIEKA ISTORIJAI

Redakcijos pastaba

Spausdindami ištraukas iš vad. “Reorganizuotos Lietuvių Bendruomenės" centro valdybos pirmininko dr. Vytauto P. Dargio pranešimo, norime istorijai autentiškai užregistruoti ryškesniuosius lietuviško gyvenimo nuosmukio faktus. AtaskaitinisV. Dargio pranešimas apima dviejų metų kadencijos veiklą. Prašome skaitytojus atkreipti dėmesį į tai, kokiais “darbais” nužymėtas “Reorganizuotos” bendruomenės veiklos kelias. Pranešimas atspausdintas “Naujienų” 1977.XII.30-31 ir 1978.1.3 numeriuose. Kalba netaisyta, tik mūsų įvestos skyrelių antraštės.

Dr. V. P. Dargis

“Pasiekėme daug laimėjimų”

Mieli aukštieji svečiai, sesės ir broliai lietuviai bendruomenininkai!

Būkime pragmatiški ir objektyviai vertinkime dabartinę Reorg. Lietuvių Bendruomenės padėtį tremtyje: po 2 metų kadencijos, kaip jūsų išrinktas JAV (R) Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos pirmininkas, turiu pripažinti, kad pasiekėme daug laimėjimų, bet dar ir daug liko, kas turi būti padaryta, kad visa Lietuvių Bendruomenė grįžtų į normalias vėžes ir dingtų visuotinas nuosmūkis — tiek politiniame, tiek kultūriniame ir švietimo darbe!

Bet “dar bus daug darbo”

Prieš tolimesnį mano pranešimą — turiu pabrėžti, kad liesdamas Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdį, nekritikuoju jų ideologinių gairių, bet smerkiu ir kovoju prieš jų uzurpatorišką bandymą paglemžti į savo kontrolę mūsų politinės kovos veiksnius prieš tėvynės okupantą (ypatingai Altą!). Antra Frontininkų politinė nedorybė (savižudiška mūsų tremties kovai dėl Lietuvos laisvės!) yra beatodairinis ir nediskriminuojantis bendradarbiavimas su tėvynės okupantu ir jo siųstais visokių rūšių (K.G.B.) agentais ir kitokio plauko batlaižiniais quis-lingais!!! Frontininkų bendradarbiavimas su “Akiračių” grupele (kaip visiems žinoma, “Akiračiai” yra laisvai leidžiami platinti okupuotoje Lietuvoje) — irgi dar vienas! frontininkų barzdukinių ideologų “perlas”; kai tuo tarpu jie propaguoja tautinį solidarumą, kaip jų pagrindinę ideologinę gairę!!! Tai politinis pariziejiškumas trečiame laipsnyje!!! Šitie barzdukinių frontininkų, taip vadinamų “partorgų” vadai ir klaupčiukai dar ir šiandien tebevadovauja nereorganizuotos JAV Lietuvių Bendruomenės daliai!!! Tad dar yra didelė Bendruomenės nuosmūkio dalis prieš mūsų akis. Dar bus daug darbo mieli Reorganizuotos Bendruomenės dalies veikėjai . . .

Skaityti daugiau: GĖDINGA KALBA

NAUJOS KNYGOS

Alė Rūta, LAIŠKAS JAUNYSTEI, beletristika. Viršelis ir iliustracijos dail. Rasos E. Arbaitės; spaudė Pranciškonų spaustuvė Brooklyne; 131 psl., kaina 4.00 dol. Gaunama pas autorę (306 22nd St., Santa Monica, CA 90402) ir pas platintojus.

Jurgis Jankus, IR NEBEPASIMATĖM, pasakojimai. Aplankas Rūtos Čepaitytės; Lietuviškos Knygos klubo leidinys, spausdino “Draugo” spaustuvė Čikagoje. 343 pusi., kaina 7.00 dol. Gaunama “Drauge” ir pas platintojus.

Vladas Juodeika, DIDŽIOJI ILIUZIJA, marksizmas teorijoje ir tikrovėje, pirmasis tomas. Spaudė Lietuvių Enciklopedijos spaustuvė Bostone 1978; 720 pusi. Užsakymus siųsti šiuo adresu; Mrs. A. Pažiūra, 1284 Live Oak Dr., Anaheim, CA 92805.

Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS

VEDAMIEJI

Neik su Brežnevu obuoliauti. ..

EGZAMINAS IŠLAIKYTAS

1978 metai ženklina 35-sius metus nuo pogrindinės “Į Laisvę” okupuotoje Lietuvoje pasirodymo. Iki šiol žurnalas reiškia Lietuvių Fronto idėjas, gimusias komunistų ir nacių okupacijose ir subrandintas laiko ir tolimesnių įvykių eigoje.

Pogrindyje anuomet kūrėsi ir reiškėsi ir kitos rezistencinės organizacijos, tačiau jos laiko bandymų neatlaikė. Viena po kitos pailso, nutilo ir nustojo egzistavusios. Pogrindinis Lietuvių Frontas, tremtyje persiorganizavęs į LF bičiulių sąjūdį, ištvėrė, palikdamas ištikimas Lukšos -Daumanto, Brazaičio, Maceinos, Damušio, Ivinskio, Girniaus, Griniaus, Prapuolenio ir kitų šio sąjūdžio kūrėjų, ideologų ir rezistencinės praktikos vadų formuluotiems ir sąjūdžio vykdytiems principams.

Gi trys tremties dešimtmečiai buvo gausūs pagundomis, kad net vienas kitas ir iš Fronto žmonių buvo susvyravęs, nors atkritimai iš sąjūdžio buvo nežymūs. 35-rių metų sukakties proga verta kai kuriuos LF išlaikytus principus ir siūlytas pagundas prisiminti.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI