Partizanai: istorija ir dabartis

Į Laisvę 1968

       T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui .............................................................. 2
“Į Laisvę” įžanginiai ............................................................ 4
Laiko reikalavimai: —
      Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.) ...  6
Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas ...............  8
Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės ............. 11
Prezidento Richard M. Nixon pareiškimas laisvojo pasaulio lietuviams ............ 12
Pravertos Baltųjų Rūmų durys lietuviams ......................................... 13
PLB pasirinko vidurio kelią
      (pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku) ... 15
Gyvybiniai tautos reikalai: —
       Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma);
       Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis);     
       Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas);
       Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis) ............... 23
Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis) 31
Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius) ................................ 55
Bekompromisinė kova dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės (2-jų laisvojo pasaulio
 lietuvių profesorių surinktos žinios apie dabartinę padėtį pavergtoje Lietuvoje) 58
Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) .. 63-80

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1968

LAIŠKAI REDAKTORIUI

NUOŠIRDŪS ŽODŽIAI IR PARAMA

•    Linkiu “Į Laisvę” žurnalo redakcijai ir bendradarbiams ištvermės ir puikios sėkmės. Manau, kad vien to nepakanka. Siunčiu 100 dolerių auką žurnalo leidimui paremti.

Dr. Antanas Razma

Joliet, Illinois

•    Sveikinu taip įdomiai redaguojantį "Į Laisvę”. Perskaitau kiekvieną numerį nuo pradžios iki galo. Visada Jūs sugebate padaryti kiekvieną numerį aktualų, gyvą, su daugeliu pirmaeilių bendradarbių, žurnalas daugiau domisi pozityviu darbu, o ne tuščiomis diskusijomis, ir nėra priekabus. Tai didelis pliusas.

Kun. dr. Juozas Prunskis

Chicago, Illinois

•    Pilnai pritariu "Į Laisvę” žurnalo gerai, aiškiai ir griežtai linijai mūsų tautos gyvybiniais klausimais.

Dr. Kazys Bobelis

Elgin, Illinois

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

TYLUSIS RŪPESTIS

Kartais taikiai, kartais gan kovingai sprendžiame lietuviškąsias problemas. Retai sutariame dažniau išsiskiriame. Debatų įkarštyje saviškius pervertiname, nesaviškius linkę nuvertinti. Motyvacijos skalė perdažnai lėkšta, nors be galo plati. Zodžiams netaupūs, logikai nereiklūs, oponentams nepagarbūs. Tačiau vienu atžvilgiu iki šiol visi sutarėme:    nekalbėti apie Lietuvos laisvės uzurpatoriaus talkininkus mūsų pačių tarpe tarsi jų ir nebūtų.

Iš tikro, kalbėti apie tai pavojinga dėl dviejų priežasčių: iš vienos pusės, bet kokia kad ir labiausia pagrįsta prielaida visada iššauks piktus “birčininkų” “raganų niedžiotojų”, “patriotinių fanatikų” kaltinimus, iš antros— kalbėjimas gali pažadinti pagundą perlengvai švaistytis kolaboracijos su priešu kaltinimais irįtarinėjimais. Tačiau vis tik apie taikalbėti reikia, nes Lietuvos laisvės priešo talkininkų mūsų tarpe yra. Nutylėjimas neša didesnę riziką už kalbėjimą.

Komunistainesiunčia į mūsų tarpą agentų slaptom raketom išvogti, nes jų neturime, neinfiltruoja šnipų, nes ir paslaptys menkos. Jei kada kiek jų ir turėjome, perdavė jas rusų žvalgybai Albinas Morkus, lietuvių išeivijos Alger Hiss. Pagrindinis Lietuvos okupanto tikslas—sulaužyti vieningą lietuvių išeivijos rezistencijos ryžtą ir sujaukti laisvės kovos pastangas. Tam jis kviečia mus į pavergtą tėvynę, tam siunčia čia savo agentus, tam tikslui pasiekti jis ieško ir randa talkininkų mūsų tarpe.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas

LAIKO REIKALAVIMAI

KUN. GEDIMINAS KIJAUSKAS, S.J.

Žvelkime į lietuviškąją išeiviją. Jos dabartiniu judrumu visoje eilėje sričių džiaugiamės. Kad ne visur ji vienodai gyvuoja, pasiteisiname sąlygų ribotumu ar jėgų menkumu. Neretas klausia, kokia bus tos išeivijos ateitis? Ką žada rytojus— ar bus jis šviesus? Keliame tą klausimą ne skaičiuoti savo veiklos dienas, o greičiau iš naujo įsipareigoti savo misijai vykdyti. Atsidūrėme laisvajame pasaulyje, kad būtume savo tautos nenuilstantys kovotojai. Šie metai galėjo būti pavadinti Lietuvos Laisvės Kovos Metais tik simboliniai. Iš tiesų, kiekvieni išeivijos metai turės likti kovos metais, kol pavergtas brolis ar sesė nebus laisvi.

KUN. GEDIMINAS KIJAUSKAS, S.J., Chicago, Illinois (JAV), Lietuvių Jėzuitų Provincijolas, jaunimo apaštalas. Gimė 1930.VI.29 Galioriškės km., Vilkaviškio vaisi. Pradinę mokyklą baigė Lietuvoje, o gimnaziją — Vokietijoje. Filosofiją ir teologiją studijavo JAV-se ir Belgijoje, sociologiją— Montrealio universitete (Kanadoje). Kunigu įšventintas 1960.

Ypatingų įrodymų neieškosime tvirtinimui, jog lietuviškosios išeivijos jėga ir užtikrinimas ateičiai glūdi jos darnioje bei tamprioje vienybėje. Dažnai net skirtingų pažiūrų bei įsitikinimų žmones apjungia bendros atsakomybės pajautimas vykdyti tuos darbus, kurie visiems yra lygiai brangūs ir būtini. Tur būt, neklysime sakydami, jog daugumai išeivijos lietuvių tokia atsakomybe yra jau beveik ketvirtį šimtmečio pavergtos tautos laisvės atgavimas.

Skaityti daugiau: Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas

Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas

PREZIDENTO RICHARD M. NIXON ĮSIJUNGIMAS Į KOVĄ DĖL LIETUVOS LAISVĖS

RICHARD M. NIXON 
20 BROAD STREET 
NEW YORK, NEW YORK

August 18, 1967

Dear Leonard:

While It Is my normal practice not to Join organizations or committees where I cannot play an active role, your group is dedicated to a program that I have long endorsed and supported. Thus, I would be honored to accept membership on the Honorary Committee of Americans for Congressional Action to Free the Baltic States.

With every good wish for the Committee's success.

Mr. Leonard Valiukas

3015 Severance Street

Los Angeles, California 90007

Kairėje (kitame puslapyje)—JAV-bių prezidentas Richard M. Nixon

Prezidento Richard M. Nixon pareiškimas laisvojo pasaulio lietuviams

I have been informed of the convention of Free Lithuanians held recently in New York City, and am pleased that Free Lithuanians have a worldwide organization— The World Lithuanian Community. The newly-elected Executive Committee of this worldwide group deserves support from all freedom-loving Americans. My best wishes to Mr. Joseph Bachunas of Sodus, Michigan, President of the World Lithuanian Community, and other officers: Mrs. M. Lenkauskas, Mr. St. Barzdukas, Dr. H. Brazaitis, Mr. A. Rinkunas, Dr. A. Klimas, Dr. A. Butkus, Dr. V. Majauskas, and Mr. A. Gailiusis.

Americans of Lithuanian descent are among the best-organized groups in our nation. 1 am familiar with the work of the Lithuanian-American Community of the USA, Inc., the Lithuanian-American Council, Inc., the Supreme Committee for Liberation of Lithuania, the Committee for a Free Lithuania, the United Lithuanian Relief Fund of America, Inc., and other organizations. 1 have met personally or I have been told by my Lithuanian-American friends about the present leadership of these organizations: Mr. Bronius Nainys, Mr. Eugene A. Bartkus, Dr. Joseph K. Valiūnas, Mr. Vaclovas Sidzikauskas and Rev. Vaclovas Martinkus.

Skaityti daugiau: Prezidento Richard M. Nixon pareiškimas laisvojo pasaulio lietuviams

Pravertos Baltyje Rūmų durys lietuviams

Laisvojo pasaulio lietuviams rūpi savo gyvenamųjų kraštų gerbūvis bei ateitis ir kartu Lietuvos rytojus. Visi geros valios laisvieji lietuviai trokšta turėti savo gyvenamų kraštų vadovaujančiuose postuose asmenų, kurie pilnai remtų kovą dėl Lietuvos laisvės.

Dauguma Amerikos lietuvių nuoširdžiai rėmė Richard M. Nixon kandidatūrą ir su džiaugsmu sutiko žinią apie jo išrinkimą Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentu. Šis žymusis amerikiečių politikas ir valstybininkas yra užėmęs labai aiškią liniją Lietuvos bylos reikalu. Jis palaiko glaudžius santykius su JAV-bių lietuvių darbuotojais ir yra aktyvus kovos dėl Lietuvos laisvės dalyvis. Jo išrinkimas Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentu plačiai pravėrė Baltųjų Rūmų duris lietuviams.

Skaityti daugiau: Pravertos Baltyje Rūmų durys lietuviams

PLB PASIRINKO VIDURIO KELIĄ

STASYS BARZDUKAS, Cleveland, Ohio (JAV), PLB Valdybos vykdomasis vicepirmininkas, JAV LB išve-dėjas į plačiuosius vieškelius, šiame numeryje duodamas pašnekesys (pradžia kitame puslapyje) su St. Barzduku aktualiaisiais PLB klausimais.

Nuotrauka V. Maželio

Pašnekesys su STASIU BARZDUKU, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomuoju vicepirmininku

NAUJOJI PLB VALDYBA — Naujoji PLB Valdyba pirmojo posėdžio 1968. IX.21 metu (iš kairės dešinėn): vicepirm. dr. H. Brazaitis, PLB švietimo Tarybos pirm. A. Rinktinas, vicepirm. dr. V. Majauskas, pirm. J. Bachunas (mirė 1969 metų sausio mėnesį), vicepirm. M. Lenkauskienė, vykd. vicepirm. St. Barzdukas, PLB Kultūros Tarybos pirm. dr. A. Klimas, vicepirm. dr. A. Butkus ir sekr.-ižd. A. Gailiušis.    Nuotrauka V. Pliodžinsko

—    Be abejo, naujoji PLB valdyba jau yra svarsčiusi savo veiklos planą: kokie svarbesnieji jos darbai ir žygiai?

—    Naujoji PLB valdyba pareigomis pasiskirstė 1968 rugsėjo 21 posėdy. Pasiskirstymas įgalino apžvelgti valdybos darbo sritis: valdyba turi vicepirmininkus visuomeniniams reikalams, informacijai, jaunimui ir finansams, nutarta sudaryti atskiras institucijas lietuvių kultūrai ir lietuviškam švietimui — PLB Kultūros Tarybai ir PLB Švietimo Tarybai vadovaus du PLB valdybos nariai pirmininkų titulais, bendraisiais reikalais rūpinsis valdybos pirmininkas, vykdomasis vicepirmininkas ir sekretorius — iždininkas (šios dvigubos pareigos pavestos vienam asmeniui). Taigi valdybos narių pareigas visų pirma reikia suprasti pagal jų pavadinimus.

Skaityti daugiau: PLB PASIRINKO VIDURIO KELIĄ

ORGANIZUOTINAS LIETUVIŲ FONDAS POLITINIAMS REIKALAMS

GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Lietuvių Fondas, pradėtas organizuoti 1960 m., kurio pelnas skiriamas tik lietuvių kultūriniams reikalams, jau perkopė pusės milijono dolerių, ribą. Jau seniai lietuvių politinio gyvenimo vairuotojai turėjo pagalvoti apie fondą Lietuvos bylos rėmimui. Reikalas gerokai pavėluotas, bet yra sakoma, kad geriau vėliau, negu kad niekad. Mūsų visuomenė yra pajėgi, tik reikėtų parengti visam šiam žygiui tinkamą dirvą. Jei būtų suorganizuotas kitas fondas politinių darbų rėmimui, tai mes išeivijoje būtumėm atsistoję stipriai ant kojų.

Mūsų darbuotojai veiksniuose neturėtų laukti, kad to darbo imtųsi Lietuvių Fondo vadovai. Mes savo užsimojime esame pasiekę tik pusiaukelę. Prie geriausių norų mes negalime imtis kito projekto. Esu tikras, kad Lietuvių Fondo nariai taptų ir kito fondo nariais. VLIK-o, ALT-bos vadovai ir su jais artimiau susirišę asmenys turėtų labai rimtai tą reikalą pasvarstyti ir imtis darbo. Be abejo, mūsų veiksniai galėtų žymiai sparčiau pajudinti Lietuvos bylos reikalą, jei tik jų kasose būtų kiek daugiau pinigo.

Skaityti daugiau: ORGANIZUOTINAS LIETUVIŲ FONDAS POLITINIAMS REIKALAMS

G. KAROSO IR V. ADAMKAUS PRALAIMĖJIMO PAMOKA LIETUVIAMS

Praėjusieji 1968 metų rinkimai JAV-se buvo nepaprasti ir kartu įdomūs lietuviams. G. Wallace ir jo šalininkai bandė panaikinti dviejų partijų sistemą krašte. Antra, tur būt, pirmą kartą JAV-bių lietuvių istorijoje naujieji ateiviai bandė išeiti į Amerikos politiką. Abu — ir V. Adamkus (Chicago, III.) ir G. Karosas (Boston, Mass.)— pralaimėjo. Galima prileisti, kad jų rinkiminės akcijos buvo silpnokos ir pilnos klaidų. Vienok, kas tikrai skaudu ir prašyte prašosi to reikalo pagvildenimo, tai mūsiškių, kaip tautinio “balsų bloko”, silpnokas supratimas ir kartu menkas prisidėjimas prie savųjų kandidatų rinkiminės akcijos rėmimo.

Žinoma, galima pakritikuoti saviškius. Pats šio straipsnio autorius taip padarė “Darbininko” ir “Dirvos” puslapiuose. Jo aštrių žodžių tikslas buvo padilginti gana surambėjusią mūsų visuomenę, kad ji neužmirštų rinkimų ateityje ir mestų rimtesnį bei gilesnį žvilgsnį į mūsiškių pralaimėjimo priežastis. Nė nebandyčiau to daryti, jei mūsiškiai tikrai stengtųsi įgyvendinti savo šūkius, girdi, lietuviai turį išeiti į JAV-bių politinį gyvenimą; lietuviai turį remti savo kandidatus. Praėjusieji rinkimai parodė, kad paminėti mūsų šūkiai šūkiais ir telieka.

Skaityti daugiau: G. KAROSO IR V. ADAMKAUS PRALAIMĖJIMO PAMOKA LIETUVIAMS

LAISVŲJŲ BENDRAVIMAS SU PAVERGTAISIAIS

Laisvųjų lietuvių bendravimo su okupanto aneksuota Lietuva klausimas, kaip sakoma, nenueina nuo scenos, nors kai kas gal ir teisingai galvoja, kad tikslingiau būtų bendravimo neaiškumus ir bendravimo supratimo skirtybes aiškintis ne mūsų išeivijos gyvenimo viešosios scenos rampoje. Tos prasmės, atrodo, bendravimo galimybių svarstymo bus siekusi ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo penkiasdešimt metų sukakties konferencija Washingtone. Ji savo 1967.10.22 nutarimu pavedė VLIK-ui sudaryti komisiją, kuri 1966 sausio 22 Cleveland okonferencijos nustatytus bendravimo principus konkrečiai išplėtotų. Tam išplėtojimui konferencija nustatė ir kai kurias principines gaires, būtent, pirma, kad “tautinė gyvybė ir valstybinė nepriklausomybė yra neišskiriami dalykai”, antra, kad “bendravimo praktika, atremta teiginiais, jog esamomis sąlygomis Lietuvos nepriklausomybės siekimas yra antraeilis,— yra lietuvišku požiūriu klaidinga ir Lietuvos bylai žalinga”, trečia, kad bendravimo supratimo skirtybės netapatintinos su tautiniu nusikaltimu, ir, ketvirta, kad bendravimas su pavergtuoju lietuviu yra skirtinas nuo bendravimo su okupantu.

Deja, metams su viršum nuo ano konferencijos nutarimo praėjus, VLIK-o sudarytoji komisija jai tekusiam uždaviniui atlikti ničnieko nepadarė. Bent visuomenė jokio tos komisijos darbo ženklo nėra pajutusi. Suprantama tad, kodėl VLIK-o 1968 metų seime bendravimo klausimas kai kam buvo parupęs pastatyti ant kanto, ir tik per plauką išvengta, atvirai kalbant, VLIK-o kompromitacijos. Po to seimas pavedė VLIK-o tarybai suformuluoti VLIK-o pažiūrą, neišeinančią iš Clevelando konferencijos sutartos bendravimo formulės principinių rėmų, bet konkrečiai atsiliepiančią į gyvenimo keliamas bendravimo aktualijas. Pavedimas terminuotas, ir jo rezultatų reikia laukti jau 1969 pradžioje.

Skaityti daugiau: LAISVŲJŲ BENDRAVIMAS SU PAVERGTAISIAIS

PARAPIJŲ VAIDMUO TAUTINĖS GYVYBĖS IŠSAUGOJIME

Ilgus amžius Romos Katalikų Bažnyčia naudojo liturgijoje lotynų kalbą. Nesikeičianti lotynų kalba saugojo minties pastovumą ir įgalino Bažnyčią išlaikyti tarptautinį charakterį.

Vatikano Antrasis Suvažiavimas leido tautinėms grupėms vartoti liturgijoje savo kalbas. Tas sprendimas patarnauja ir tautinėms grupėms ir kartu liturgijai. Dabar kiekviena mintis, lydinti liturginį žodį ir ženklą, yra tikinčiųjų pilnai suprantama. Tautinės kalbos liturgijoje leidžia tikintiesiems tapti sąmoningesniais Bažnyčios nariais.

Skaityti daugiau: PARAPIJŲ VAIDMUO TAUTINĖS GYVYBĖS IŠSAUGOJIME

NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS POLITINIO GYVENIMO RAIDA IR LŪŽIAI

DR. ZENONAS IVINSKIS

Apie nepriklausomą Lietuvą, jos politinio, ekonominio, kultūrinio bei religinio gyvenimo vystymąsi yra tiek daug rašyta mūsų memuariniuose tremties spaudos puslapiuose, atskirose studijose ir gausioje mūsų literatūroje, jog, atrodo, galima čia patekti į tam tikrą pavojų. O tai reikštų — vis kartotis tuose pačiuose dažnai girdėtuose posakiuose ir laisvinimo kovos dešimtmečiais nuolatiniu tautiniu standartu pasidariusiuose formulavimuose.

Bet taip atrodo tik žiūrint iš paviršiaus ir pasitenkinant trumpais, sumariškais apibendrinimais. Kai jau užsimezga išsamesnės diskusijos, kai pradedama giliau raustis po anuos, rodos, dar taip nesenos mūsų naujosios praeities dešimtmečius, atsiranda tiek daug įvairių neištirtų klausimų, kyla tiek daug skirtingų požiūrių ir įvairių diferencijų, jog mes patys turime tuo stebėtis.

Stebėtis reikia, kad mes daug labiau ir sutartiniau galime įžvelgti, pavyzdžiui, į Vytauto epochą, kurios, galima sakyti, ir visi šaltiniai yra išspausdinti. Tas pats pasakytina didele dalimi ir apie kitus šimtmečius anos senosios Lietuvos valstybės, kuriai buvo tekęs toks svarbus vaidmuo rytų Europoje. Mes esame jau taip pat išsidirbę bendrą pažiūrą, pav., į herojiškas lietuvių kovas su vokiečių ordinu, per daug generacijų gausiai lašinusias kraują iš gyvo lietuvių tautos kūno. Be nuomonių skirtumų įvertiname nuo Kazimiero Jogailaičio mirties metų, tai yra 1492, prasidėjusią Maskvos militarinę agresiją, kuri užsibaigė 18-jo amžiaus gale mūsų valstybės padalinimais. Rodos, visada vienodai nuo tautinio atgimimo laikų galvojame ir apie praeitų amžių santykius su lenkais ir apie padarinius Liublino unijos, kurios keturių amžių sukaktį minėsime jau kitais metais.

Skaityti daugiau: NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS POLITINIO GYVENIMO RAIDA IR LŪŽIAI

VILNIAUS KATEDROS IŠPIRKIMAS

(Dailės galerija Vilniaus katedrai išlaisvinti)

DR. JONAS GRINIUS

Praėjusiais metais Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Taryba paskelbė protestą prieš religijos persekiojimą ir bažnyčių išniekinimą, vykdomą rusų komunistų okupuotoje Lietuvoje (žiūr. 1967 m. “Į Laisvę” Nr. 41). Kviesdama protestuoti visus lietuvius prieš komunistų barbarybę, Taryba suminėjo visą eilę didelės istorinės ir meninės vertės bažnyčių, kurios yra atimtos iš tikinčiųjų lietuvių. Pernykščio protesto faktus šiemet paliudijo “Tėviškės Žiburiuose” Feliksas Jucevičius, kuris 1968 m. vasarą lankėsi okupuotoje Lietuvoje. Pabrėžęs komunistų planą surusinti lietuvių tautą, pirmiau sunaikinant jos krikščioniškąją religiją, F. Jucevičius rašė:

“Iš šios kelionės niekada nepamiršiu dviejų dalykų: Vilniaus ir Kauno išniekintų bažnyčių ir prie Berlyno sienos žmonių, besiveržiančių į laisvę. Kai klajojau Vilniaus gatvėmis, tai mačiau gražiausias bažnyčias su išdaužytais langais, užkaltomis durimis, griūvančiomis sienomis. Kaune daugelis bažnyčių yra paverstos sandėliais bei įmonėmis . . . Apgailėtinai atrodo ir tos bažnyčios, kuriose dar laikomos pamaldos. Kokiame stovy tie didieji meno paminklai — šv. Petro ir šv. Povilo, šv. Onos bažnyčios? Nedažytos, apdulkėjusios, neremontuojamos. Tas pats ir su šv. Mikalojaus bažnyčia, Aušros Vartais ir kitomis mano aplankytomis bažnyčiomis. Vilniuje tėra vienuolika atdarų bažnyčių, o jų buvo ar ne apie keturiasdešimt.

Skaityti daugiau: VILNIAUS KATEDROS IŠPIRKIMAS

BEKOMPKOMISINĖ KOVA DĖL LIETUVOS LAISVĖS IR NEPRIKLAUSOMYBĖS

Dviejų laisvojo pasaulio lietuvių profesorių surinktos žinios apie dabartinę padėtį komunistų pavergtoje Lietuvoje

Įvadėlis. Mudu du, gyvendami gana tolokai nuo vienas kito, prieš maždaus pusantrų metų susitarėme “pasikalbėti su pavergta Lietuva”. Niekam nieko nesakę ir niekur nesiskelbę, maždaug taip pradėjome pasikalbėjimą su okupuotu kraštu: a) kiek galėdami, sekėme okupuot. Lietuvos spaudą; b) išsikalbėjome gana smulkiai su keliolika iš okupuotos Lietuvos atvykusių įvairiais reikalais lietuvių; c) gana detaliai išsikalbėjome su keliais okupuotoje Lietuvoje apsilankiusiais lietuviais iš JAV ir Kanados; d) mėginome, kiek galėdami, sekti nelietuvių įspūdžius, parsivežtus iš okupuotos Lietuvos; e) viską tai mėginome suvesti į kelioliką klausimų ir atsakymų.

Dr. R. S. Daugvydas ir Dr. M. T. Milgaudas

—    Ar dar yra okupuotoje Lietuvoje laisvės ir valstybinės nepriklausomybės ilgesys? Konkrečiai, jeigu būtų visiškai laisvas plebiscitas, kuriameokupuotos Lietuvos gyventojams būtų leista pasirinkti arba koks nors “susigyvenimas” su Sovietų Sąjunga, ar visiška laisvė ir nepriklausomybė, koks būtų tokio plebiscito rezultatas?

—    Laisvės ir valstybinės nepriklausomybės ilgesys Lietuvoje niekad nemirė. Jis labai gyvas, tik dusinamas kaip tik šiuo momentu naujai prasidedančio teroro, ypač po Čekoslovakijos brutalios okupacijos. Plebiscito rezultatai rodytų, kad maždaug 92-96 proc. pasisakytų už visišką laisvę ir nepriklausomybę nuo rusų. Tik rusai atėjūnai, partijos ryškieji kadrai ir vienas kitas išverst-kailis balsuotų už sambūvį su rusais.

—    Kaip galvojama apie rusus, nuolat besismelkiančiusį visas okupuotos Lietuvos sritis, daugiausia nuolatiniam apsigyvenimui?

—    Apskritai, rusai yra nemėgstami, bet, dėl praktiškų ir pragmatiškų priežasčių, jie yra tyliai, sukandus dantis, toleruojami. Rusų ir kitų tautybių gyventojų dar vis nedaug kaimuose: daugiausia jie dar neoficialiai prisibijo visoje Sovietų Sąjungoje legenda virtusių Lietuvos partizanų grąsinimų. Daugiausia rusai susėdę prie valdiško (pramonės, valdžios ir partijos aparato) lovio. Yra nemaža rusų ir įvairiose lietuvių švietimo įstaigose, bet per paskutinius 8 metus, ypač aukštosiose mokyklose, rusų skaičius, atrodo, sumažėjo. Tai, žinoma, gali būti tik laikinas reiškinys, kaip tai atsitiko Latvijoje.

Skaityti daugiau: BEKOMPKOMISINĖ KOVA DĖL LIETUVOS LAISVĖS IR NEPRIKLAUSOMYBĖS

DARBAI IR ĮVYKIAI

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Pavergtieji lietuviai nagrinėja sovietų vergijoje esančios Lietuvos ekonominę padėtį

•    Prekybiniais santykiais sovietai siekė savo politikos tikslų

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: — • Veržimasis į koegzistenciją

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS: — • “Lituanus” žurnalo ateitis

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Ar VLIK-as išgirs kenčiančios Lietuvos balsą?

•    Ar Amerikos Lietuvių Taryba ryšis atsinaujinti?

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIUOSE: —

•    Lietuvių Fronto Bičiulių Rytų apygardos konferencija

•    Profesorius Sealey lietuviškomis aktualijomis

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

PAVERGTIEJI LIETUVIAI NAGRINĖJA SOVIETŲ VERGIJOJE ESANČIOS LIETUVOS EKONOMINĘ PADĖTĮ

PAVERGTOJE LIETUVOJE

• Pavergtos Lietuvos mokslininkas mini partizanų veiklą. —

• Jis neatsako kur dingo šimtai tūkstančių lietuvių. —

• Keliami reikalavimai Maskvai.

A. Jablonskis,"TARYBŲ LIETUVOS EKONOMIKA IR JOS RYŠIAI”. 215 psl. Vilnius 1968. Tiražas: 3000 egz.

Šioje populiariai parašytoje knygoje autorius aprašo dabartinės Lietuvos ekonomiką, jos vietą bendroje SSSR ūkio sistemoje; ypatingas dėmesys skiriamas 1959-1965 metų septynmečio laikotarpiui.

Įžangoje be kita ko rašoma: “Buržuaziniai nacionalistai užsienyje menkina didžiulius mūsų ekonomikos laimėjimus. Knygoje pateiktoji medžiaga paneigia emigracijoje gyvenančiųjų reakcionierių prasimanymus” (12 psl.). Tai gražus įrodymas, kad išeivijos balsas nelieka be atgarsio. Nors autorius ten pat teigia, kad jam nerūpinti polemika, vis dėlto tai pagundai atsispirti jam sunku, nes jis rašo: "Reakcijos 'teoretikų’ kalbos apie Lietuvą ne tik nėra objektyvios, bet ir neturi mokslinio pagrindo, nes jie seniai yra atitrūkę nuo realaus šiuolaikinio Tarybų Lietuvos gyvenimo, o savo pasisakymuose apie Lietuvą stengiasi propaguoti antikomunizmą ir apologetizuoti kapitalizmą” (12 psl.). Tuos gana iš aukšto pasakytus žodžius galima laikyti savotišku autoriaus užsiprašymu, kad išeivijos specialistai atkreiptų dėmesį į jo knygą ir atvėtytų joje duomenų grūdus nuo propagandos pelų. Ką gi, tai labai protingas noras, kuriam linkėtina išsipildyti. Čia pasitenkiname tik probėgšme turinio apžvalga.

Skaityti daugiau: PAVERGTIEJI LIETUVIAI NAGRINĖJA SOVIETŲ VERGIJOJE ESANČIOS LIETUVOS EKONOMINĘ PADĖTĮ

PREKYBINIAIS SANTYKIAIS SOVIETAI SIEKĖ SAVO POLITIKOS TIKSLŲ

V. Každanas, "PREKYBINIAI LIETUVOS IR TARYBŲ SĄJUNGOS SANTYKIAI IKI 1940 METŲ”. 55 psl. Vilnius 1967. Tiražas: 2000 egz.

Šis nedidelės apimties, bet gana dalykiškas ir įdomus darbas savo tema atrodytų tarsi pritaikintas šiemetinei nepriklausomybės sukakčiai paminėti. Čia pirmąsyk išsamiau mėginama apžvelgti nepriklausomosios Lietuvos ūkinius santykius su SSSR ir jau vien dėlto vertas dėmesio.

Po poros metų nevaisingų pastangų Raudonosios armijos jėga užimti Baltijos valstybes Sovietų Sąjunga realistiškai susitaikė su jų valstybiniu savarankumu ir nuo 1921 metų pradėjo jų atžvilgiu vesti “taikaus sambūvio ir ūkinio bendradarbiavimo” politiką. Autorius, manding, labai teisingai nurodo, kad palaikyti gerus kaimynystės santykius su Baltijos valstybėmis reikalavo pačios SSSR interesai, būtent, “neleisti paversti jų placdarmu karui prieš socialistinę šalį” (3 psl.).

Skaityti daugiau: PREKYBINIAIS SANTYKIAIS SOVIETAI SIEKĖ SAVO POLITIKOS TIKSLŲ

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Jau 1968 metų pradžioje laisvajame pasaulyje besilanką, iš Lietuvos partiečiai privačiai pranašavo, kad ateityje giminės Lietuvoje galėsią išsikviesti keliem mėnesiam savo artimuosius iš užsienio. Tik už gero pusmečio buvo prabilta oficialiai. Tačiau Sovietų paskelbtas planas liko neišryškėjęs ir naujų formų kanalai bendravimui ir bendradarbiavimui liko neatsivėrę. Kaip ir anksčiau iš čia į ten vyksta turistai, o iš ten čia lankosi giminių iškviestieji lietuviai, studentai (pagal kultūrinių mainų programą) ir trumpalaikiai svečiai, įterpti į įvairias Sovietų mokslo ir meno delegacijas.

1968 metų vasarą sentimento vedamų turistų į Lietuvą nuvyko nedaug. Tiesa, dar pavasarį norinčių važiuoti skaičius buvo gan didelis, tačiau veik visos suplanuotos ekskursijos iširo, kai Sovietai paskelbė, jog Vilniuje turistams būsią leidžiama pasilikti tik 5 dienas. Pradžioje busimiem turistam buvo pranešta, kad iš Vilniaus jie galėsią dar 7 dienas vykti į Druskininkus, bet netrukus ir tas planas buvo pakeistas: vėl pranešta, kad pabuvoję 5 dienas Vilniuje turistai likusį ekskursijai skirtą laiką turėsią praleisti Leningrade ir kituose Rusijos miestuose. Į tas penkias Vilniuje pabūti pažadėtas dienas įėjo atvykimo ir išvykimo dienos. Taigi praktiškai Vilniun atvykęs “eilinis” turistas tebūtų galėjęs pabūti tik tris pilnas dienas. Tuo būdu daugumas į Lietuvą pasiruošusių vykti turistų atsiėmė iš agentūrų įmokėtus rankpinigius ir kelionėn nebesileido. Ekskursijos iširo. Vienas kitas nuvažiavo individualiai.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

“LITUANUS” ŽURNALO ATEITIS

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS

Su džiaugsmu teko sutikti žinią., kad dr. Antanas Klimas ir dr. Kęstutis Skrupskelis redaguos 1969 metais "Lituanus” žurnalą. Reikia tikėti, kad naujieji redaktoriai įstatys šį leidinį vėl į tinkamas vėžes, ir jų rankose "Lituanus" žurnalas pilnai ir tinkamai garsins Lietuvą ir lietuvių reikalus kitataučių tarpe.

"Lituanus žurnalo krizė

“Lituanus” žurnalas, pradėtas leisti lietuvių studentų prieš maždaug 14 metų ir skirtas informuoti angliškai kalbančius kitataučius apie Lietuvą ir jos bylą, jau kuris laikas pergyvena krizę. Žurnalas arti metų nė nebepasirodė. Mat, leidėjai nebegavo paramos iš patriotiškai nusiteikusios lietuvių visuomenės, kuri remia visus mūsų pozityviuosius darbus bei žygius. Šiuo metu leidinys vėl pradeda pasirodyti. Anot leidėjų pranešimų spaudoje, žurnalo finansinė padėtis esanti kiek pagerėjusi — būsią bandoma išleisti praeityje neišleistus numerius.

Skaityti daugiau: “LITUANUS” ŽURNALO ATEITIS

AR VLIK-AS IŠGIRS KENČIANČIOS LIETUVOS BALSĄ?

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

Kasmet VLIK-as šaukia savo narių (politinių organizacijų ar sambūrių atstovų) metinj seimą. Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto 1968 metų seimas įvyko gruodžio menesio 7 ir 8 dienomis McAlpin viešbutyje, New Yorko mieste (JAV).

Šiuo metu VLIK-ui pirklauso 15 politinių vienetų ar sambūrių. Kiekvienas toks politinis vienetas ar sambūris turi teisę siųsti į metinį seimą 3 atstovus. Šiame seime dalyvavo 39 atstovai: 10 grupių atsiuntė pilnas delegacijas (po 3 atstovus), 4 — po 2, ir 1 — tik 1. Svečių teisėmis dalyvavo seime apie 20 asmenų.

Metinio seimo tikslas

Metinių seimų tikslas yra: 1) išklausyti ir priimti VLIK-o vadovybės praėjusių veiklos metų apyskaitą; ir 2) nustatyti ir priimti darbų bei veiklos planą ateičiai (bent vieneriems metams).

Skaityti daugiau: AR VLIK-AS IŠGIRS KENČIANČIOS LIETUVOS BALSĄ?

AR AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBA RYŠIS ATSINAUJINTI?

Amerikos Lietuvių Tarybos metinis suvažiavimas įvyko 1968 m. lapkričio mėn. 23 d. Chicagoje. Apie Amerikos Lietuvių Tarybą kaip apie vadovaujančią Amerikos lietuvių politinę viršūnę kalbėti jau nebetenka. Susidaro įspūdis, kad ir pati ALT-ba dėl visuomenės reakcijų sau daug galvos nebekvaršina. Suvažiavimą palydėjo “Amerikos Liet. tarybos pareiškimas”, nieko nesakančios rezoliucijos ir anemiškos spaudos pastabos, k. t., "suvažiavimas vyko sklandžiai”, ‘‘dalyvavo daug atstovų”, “konferencija praėjo darbingoje nuotaikoje” ir t.t. Pagrindinis paskaitininkas Julius Smetona, žvelgdamas į ALT-bos ateities veiklą, nieko geresnio nepasiūlė, kaip “ateinančių metų bėgyje sukoncentruoti savo dėmesį į pilną laiką dirbančio ir tinkamai apmokamo raštinės viršininko ir profesinio lygio, irgi pilną laiką dirbančios mašinistės - stenografės suradimą”. Šiaip jau jo paskaita mušė tuo pačiu tvaiku, kaip ir dr. K. Keblio, skaityta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seime, tik iš kito ekstremistinio kampo. Nors abu turėjo ir dėmesio vertų minčių, bet taip pat abu patvirtino praktišką tiesą: kas perdaug įrodo, tas nieko neįrodo.

Skaityti daugiau: AR AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBA RYŠIS ATSINAUJINTI?

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ RYTŲ APYGARDOS KONFERENCIJA

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

Rytinių JAV-bię steitų frontininkai pagirtini už metinių knoferen-cijų suorganizavimų. Jie tai atlieka jau per eilę metų. Chicagos - Detroito - Clevelando trikampio frontininkai turėtų pasekti rytinio krašto pakraščio frontininkų pavyzdžiu.

Lietuvių Fronto Bičiulių rytų apygardos konferencija įvyko 1968 metų lapkričio mėnesio 9 dieną. Maspeth (New York, N. Y.) lietuvių parapijos (prel. J. Balkūno) salėje. Konferencijos programa buvo ir įdomi ir kartu aktuali.

Organziacinis posėdis

Konferenciją atidarė LFB New Yorko sambūrio pirmininkas dr. Br. Radzivanas. Posėdžiui pirmininkavo B. Raugas, o sekretoriavo — F. Ig-naitienė. Pranešimus padarė JAV-bių ir Kanados LFB centro valdybos pirm. J. Mikonis, LFB Vyr. Tarybos narys kun. V. Dabušis, paygardos pirm. J. Ardys. Atskirų sambūrių pranešimus padarė:    dr. Br.

Radzivanas (New Yorko), J. Ardys (Philadelphijos — Delran), V. Skladaitis (Waterbury, Conn.) ir dr. R. Šomkaitė (New Jersey). Lietuvių Fronto Bičiuliams VLIK-e (valdyboje) atstovaująs Romas Kezys tarė žodį apie VLIK-o darbus bei rūpesčius.

LFB rytinio krašto pakraščio sambūriai, kiek iš pranešimų paaiškėjo, yra aktyvūs ir duodą daug darbuotojų centrinėms lietuvių organizacijoms.

LFB RYTŲ APYGARDOS KONFERENCIJA — Kalba A. Sabalis, į dešinę nuo jo sėdi: J. Gailiušytė-Viesulienė, B. Vaitiekūnas, V. Volertas, B. Raugas ir F. Ignaitienė. Gale stalo (priešais A. Sabalį) sėdi R. Kezys, “Laisvės žiburio” radijo programos vadovas ir atstovaująs LFB VLIK-o valdyboje.

Nuotrauka V. Maželio

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ RYTŲ APYGARDOS KONFERENCIJA

PROFESORIUS SEALEY LIETUVIŠKOMIS AKTUALIJOMIS

Lietuvių Pronto Bičiulių Los Angeles sambūris 1968 m. gruodžio 14 d. suorganizavo kultūrinį subatvakarį, kurio programą atliko poetė Danguolė Sadūnaitė - Sealey, pianistė Raimonda Apeikytė, aktorė - režisierė Dalila Mackialienė, solistas Antanas Pavasaris ir Kalifornijos universiteto (Berkeley) profesorius Raphael Sealey. Programa originali ta prasme, kad literatūros, dainos ir muzikos menas programos rėmuose darnion vienumon jungėsi su anglų profesoriaus, šiuo metu jau pilnai su lietuvių tauta besiidentifikuojančio, plačios apimties kultūrinės tematikos žodžiu.

Profesorius Raphael Sealey, narpliodamas Vakarų sąmyšio ir Vidurio Europos literatūros temą, spalvingai ryškino to sąmyšio apraiškas Vakaruose ir bręstančias reakcijas Vidurio Europos ir iš ten kilusių egzilų rašytojų tarpe. Anot prelegento, literatūra Vakaruose, ypač JAV-se, išgyvena krizę. Geros kūrybos kriterijais čia imta laikyti beprasmiškumas, nesuprantamumas ir ... pornografija. Literatūros vertinime ir pristatyme skaitytojui ryškiai pastebimas politinis momentas. Pav., rusų rašytojas Pastarnakas sukūrė gerų veikalų, bet Nobelio premiją jam atnešė silpnesnis “Dr. Živago”. Lėmė politinis momentas. Taip pat ir rusų kilmės amerikiečių rašytojas Nabokovas parašė gerų knygų bet vis nebuvo žinomas, kol vienas antraeilis kritikas jo vieną veikalą (“Lolitą”) pavadino pornografišku. Tada Nabokovas pagarsėjo.

Skaityti daugiau: PROFESORIUS SEALEY LIETUVIŠKOMIS AKTUALIJOMIS