Partizanai: istorija ir dabartis
 Adolfas Ramanauskas
Vanagas
1918 03 06 - 1957 11 29
|
 Antanas Kraujelis
Siaubūnas
1928 10 28 - 1965 03 17
|
 Jonas Žemaitis
Vytautas
1909 03 15 - 1954 11 26
|
 Juozas Lukša
Daumantas
1921 08 10 - 1951 09 04
|
 Juozas Vitkus
Kazimieraitis
1901 12 10 - 1946 07 12
|
 Jonas Misiūnas
Žalias Velnias
1911 - 1947 03 11
|
 Justinas Lelešius
Grafas
1917 11 23 - 1947 09 24
|
 Lionginas Baliukevičius
Dzūkas
1925 01 01 - 1950 06 24
|
Redaktorius Zigmas Raulinaitis
Redaktoriaus pavaduotojas Stasys Butkus
1955 M. SAUSIS NR. 1 (1306)
TURINYS
Redaktorius — Nauji Metai, naujos viltys 2
V. Mingėla — Dr. Jurgis Sauerveinas-Girėnas 3
A. Žygmantas — Kariniai mokslai 5
A. Opčra — Nauja karinės gynybos programa 10
O. Urbonas — Gier Casimir Siemienowicz 11
H. Sienkiewićius — Kryžiuočiai 13
J. L. — Kodėl rusai nedezertyruoja 19
Kariuomenės šventės atgarsiai 21
BROLIAI IR SESĖS LIETUVIAI!
Naujųjų 1955 Metų proga Lietuvių Sąjungos “RAMOVĖ” Centro Valdyba sveikina visus brolius ir seses lietuvius, kenčiančius okupanto pavergtoje tėvynėje ir vargstančius komunizmo darbo ir mirties stovyklose, sveikina partizanus, kovojančius ir kovojusius už tėvų žemės laisvę, visus kolegas Ramovėnus, prisidedančius prie tėvynės laisvinimo darbo, Lietuvos Laisvės kovų Invalidus, paaukojusius savo branginusį turtą— sveikatą ant tėvynės laisvės aukuro, visus mūsų karius, savanorius ir šaulius, budėjusius ir tebebudinčius laisvės sargyboje.
Mes tvirtai tikime, kad laisvojo žmogaus, laisvojo pasaulio gyvenimo principai, teisė ir teisybė nugalės sovietiškojo komunizmo apgaulę, smurtą, klastą, melą ir vergiją.
Iš vykstančio šaltojo karo eigos, krypties ir apčiuopiamų išdavų, nėra pagrindo ir davinių tikėti, kad komunizmo pavergtos tautos artimoje ateityje susilauktų laisvės dienų. Kova už pavergtųjų išlaisvinimą iki galutino laimėjimo gali pareikalauti dar daug laiko. Tad nepalūžkime tėvynės laisvinimo darbe.
Žengdami į Naujuosius 1955 Metus prisiekime mūsų pavergtai Tėvynei Lietuvai, kad mes visi jos sūnūs ir dukros laisvėje, apsišarvavę kantrybe ir ištverme visomis suburtomis ir apjungtomis jėgomis dar su didesniu ryžtu vieningai dirbsime ir aukosimės tėvynės laisvinimo reikalui. Ši priesaika telydi visus mūsų darbus, o tada tėvynės laisvinimas ir kiti mūsų užsimojimai susilauks geresnių rezultatų.
Generolas P. Plechavičius Pirmininkas
(1831 - 1904)
50 METŲ MIRTIES SUKAKTĮ MININT
“Lietuvininkai esame mes gimę,
todėl Lietuvininkai mes turim būt,
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt...
Nenorėtum žmogus tikėti, kad šis eilėraštis būtų nelietuvio parašytas. Tačiau taip yra. Pr. m. gruodžio 16 d. sukako 50 metų nuo dr. Jurgio Sauerveino mirties.
Dr. Jurgis Sauerveinas Ateities klišė
Jurgis Sauerveinas gimė Vokietijoj, Hannovery, Glogau miestely. Jo tėvai buvo šviesūs žmonės; tėvas protestantų religijos kunigas. Jurgis Sauerveinas gimė 1831 m. sausio m. 15 d. ir mirė 1904 gruodžio 16 d. Norvegijoj, Kristianijos ligoninėj. Mirtis pakirto šią Lietuvą mylinčią asmenybę sulaukus gražaus 74 metųamžiaus. Pagal J. S. testamentą, jo palaikai buvo atvežti Vokietijon, ir palaidoti Gronau kapinėse.
Jurgis Sauerveinas - Girėnas, baigęs Hannoverio gimnaziją ir išėjęs augštuosius filologijos mokslus Goetingeno u-te, ėmė mokytis svetimų kalbų. Jis buvo neabejotinas kalbininkas — lingvistas, savos rūšies genijus. Jis turėjo fenomenalinę atmintį. Jam sekėsi. J. S. buvo tikras mokslininko tipas. Jis nepasitenkino keliomis kalbomis. Ne. Ilgainiui buvo žinoma, jog jis išmoko net 46 kalbas. J. S. mokėjo net zendo ir sanskrito kalbas.
A. ŻYGMANTAS
Paprastai ir trumpai aiškinant, karo menas reiškia tikslingą karinių jėgų vartojimą karo metu. Platesne prasme karo menas apima bet kokią veiklą karo reikalui, kaip mobilizavimas, aprūpinimas, ginklavimas, mokymas ir karinių jėgų išlaikymas. Siauresne prasme karo menu laikomas tik parengimas ir vykdymas kovos veiksmų tam tikram karo tikslui. 6
STRATEGIJA IR TAKTIKA
Clausewitzas taktiką vadina mokslu naudoti karo jėgas kautynėse; strategiją — mokslu naudoti kautynes karo tikslui. Kitais žodžiais, strategija sudaro karo planą, nustato eigą įvairioms kampanijoms ir tvarko būsimus mūšius.6 Moltkės nusakymu strategija yra “praktiškas pritaikymas priemonių, duotų vadui, kad pasiektų numatytą tikslą.”
Fabijinės strategijos pavadinimas kilo iš Romos karo vado Fabijaus kovos būdo su Hanibalu ir reiškia vietinio pobūdžio puolimus, priešo tiekimo naikinimą, verčiant jį eikvoti moralines ir fizines jėgas.
KARYS IŠTIKIMAS SAVO KRAŠTUI
Praėjusio karo pradžioje — 1941 m. birželio mėn. — kelyje tarp Pažeimenės ir Molodečno lietuvių daliniuose tik kur ne kur galėjai pamatyti lietuvį karininką. Bet ir iš tų vienas kitas savanoriškai žygiavo, turėdamas tam tikrą tikslą. Lietuviškų dalinių sparnuose žygiavo raudonarmiečiai rusai, politrukai, komjaunuoliai ir Lietuvos vienos mažumos atstovai.
Nemigę, išvargę, alkani ir iš visų pusių sekami lietuviai kareiviai, kai tik pasitaikydavo proga, sprukdavo į artimiausią mišką, krūmus ir pan. Nežymi tokių pabėgėlių dalis miškais patraukė į namus, kiti prisijungė prie Švenčionių lietuvių partizanų ir sudarė Joniškio, Rokiškio grupes, bet didžiausioji dalis, keli šimtai vyrų, susirinko į buvusią stovyklą, t. y. Pažeimenę. Šiai grupei labai puikiai vadovavo plk. Itn. S-lis.
Po keletos dienų Pažeimenės grupė persikėlė į Pabradės kareivines. Čia greitai susitvarkė ir perėmė plačios apylinkės apsaugą. Visi buvo labai patenkinti nusikratę raudonaisiais komisarais, buvo paklusnūs savo viršininkams ir skirtąsias pareigas sąžiniškai atlikdavo. Saugoj ant geležinkelių stotį, tiltus, kooperatyvus ir kt. įvyko keletas kautynių su raudonarmiečiais rusais. Vienoj ir kitoj pusėj buvo ir žuvusių. Lietuviai kareiviai buvo palaidoti Pabradės katalikų kapinėse.
A. SPĖRA
KAIKURIOS VIEŠOS NUOTAIKOS PRIEŠ PROGRAMOS ATSIRADIMĄ
Nauja karinės gynybos programa apimanti ir karinės prievolės nuostatus, tuo tarpu yra tik projekte, š. m. sausio mėn. programa bus patiekta Kongresui svarstyti. Tai nėra koks nors visai naujas padaras, o tiktai labai svarbus esamos papildymas — kuris esminiai pertvarko karių atsargos sudarymą.
Ir ne tiktai tas. Karines pajėgas numatoma pertvarkyti ta prasme, kad aktyvioje taikos meto tarnyboje jos bus gerokai sumažintos: pirmoje eilėje sausumos kariuomenė, kiek mažiau laivynas bei marinų korpas. Aviacija, priešingai, bus kiek padidinta.
Šios programos klausimas buvo iškeltas prez. Eisenhowerio praėjusių metų gruodžio mėn. 15 dieną spaudos konferencijoje. Spaudos atstovai pasikalbėjime daug ką iškvotė, bet programos detalės buvo aiškinamos vėliau Gynybos Sekretoriaus CHARLES E. VIISON ir asistento CARTER L. BURGESS atskiroje, tam reikalui skirtoje, spaudos konferencijoje.
Programa svarbi ir įdomi. Kad geriau ją suprasti bei vertinti, manau pravartu būtų kiek susipažinti su ta vieša opinija bei motyvais, skirtingais ir priešingais pateiktai programai: pagaliau kas lėmė, kad ji būtų tokia, kokia ji dabar yra. Apie tai čia keliais žodžiais plačiau
Tai bus bene pirmas lietuvis — ginklų specialistas, teoretikas, kuris savo raštais įamžino savo vardą. Gali būti, kad ir anksčiau būta ginklų specialistų, tačiaus jie savo darbų raštuose nepaliko, todėl ir liko pamiršti. Art. generolas Gier Casimir Siemienowicz parašė lotynų kalboje: “Ars magna Artilleriae”. Veikalas datuotas 1649 m. data. Įvadoje jisai rašo: “Esu Lietuvos riteris”, galima tikėti, pavardė žymiai sulenkinta, pagal tuometinį paprotį. Veikalas pašvęstas Herzogui von Nassau (Hollandija). I-moji dalis šio veikalo buvo atspausdinta Hollandijoje 1650 metais. Tuoj buvo išversta į vokiečių kalbą ir 1676 m. atspausdinta, kas liudija apie didelę šio veikalo tuometinę vertę. I-mos dalies turinį sudaro: 1-mam skyriuje nagrinėjamas kalibro klausimas, pasiremiant Tartalja ir Hartman teorijomis apie svorį, jo jėgą ir proporcingumą. 2-ame skyriuje — parakų gamyba. Salietra, jos valymas, dirbtuvių įrengimai. Paminėta labai daug parako rūšių. 3-čias sk Raketos — feierverkai. 4-tas sk. Ugnies kamuoliai — plaukiantieji ir degantieji vandenyje. 5-tas sk. Sprogstamieji sviediniai. Šis skyrius yra pats įdomiausias. Jį beskaitant galima įsitikinti, kad autoriui buvo žinomi visi veikalai parašyti iki jam išleidus savo knygą, nuo pačių seniausių laikų. Taip, pavyzdžiui, jis mini veikalą arabų rašytojo, Nedz Eddin - Gassan - Abramah, “Vadovėlis kautis raitam ir apie karines mašinas”, parašytas 1298 m. (Šio veikalo rankraštis randasi Paryžiaus bibliotekoje). Šiame skyriuje išnagrinėta granatų vystimosi istorija ir jų naudojimas nuo pačių seniausių laikų.
Skaityti daugiau: GIER CASIMIR SIEMIENOWICZ, ARTILERIJOS GENEROLAS
HENRIKAS SIENKIEVIČIUS
Tyncce, Laukinio Buliaus smuklėje, kuri priklauso vienuolynui, sėdėjo keletas žmonių, klausydamiesi seno kareivio, atvykusio iš tolimų kraštų, pasakojimų apie jo nutikimus kare ir kelionėje.
Jis buvo barzdotas, pagal metus pajėgus, petingas, beveik stambus, tik suliesėjęs; jo plaukai buvo pridengti karoliukais išsiuvinėtu tinkleliu; vilkėjo odine striuke, kurioje buvo matyti šarvų įspaustos žymės; juosėjo iš varinių plokštelių padarytu diržu, už kurio raginėje makštyje kyšojo peilis, o prie šono kabojo trumpas kelionės kardas.
Čia pat greta jo už stalo sėdėjo ilgų plaukų ir malonaus akių žvilgsnio jaunuolis, matyti, jo draugas, o gal ginklanešis, nes vilkėjo kelionės rūbais ir panašia striuke su įspaustomis šarvų žymėmis. Likusieji klausytojai buvo du Krokuvos apylinkių žemininkai ir trys miesčionys, raudonomis, sudedamomis kepurėmis, kurių smailėjančios viršūnės buvo nusvyrusios į vieną pusę net iki alkūnių.
Smuklininkas, vokietis, geltonu galvos gaubtuvu ir dantyta apikakle, pilstė jiems iš ąsočio į molines taures stiprų alų ir įdėmiai klausėsi karinių nutikimų.
Tačiau dar įdėmiau klausėsi miesčionys. Tuo metu neapykanta ypač išaugusi tarp miesčionių ir riterinių žemininkų Lokietkos laikais, buvo žymiai prigesusi, ir miesčionys vaikščiojo aukščiau, kaip ankstyvesniais laikais, iškeltomis galvomis. Buvo vertinamas jų pasirengimas “ad concession-em pecuniarum” (t. y. mokėti pinigus) ir dėl to nekartą galima buvo smuklėse matyti draugiškai begirkšnojančius pirklius su bajorais. Bajorai mielai sutikdavo miesčionis kaip žmones, kurie turėdavo laisvesnio pinigo ir kurie paprastai mokėdavo už kilmingųjų išgertuves.
Tokiu būdu jie sėdėjo dabar ir kalbėjo, retkarčiais pamerkdami smuklininkui, kad pripildytų taures.
IŠTRAUKA IS GEN. DEWHURST KNYGOS
“Close Contact” autorius buvo Angly Karinės Misijos viršininkas prie Rusijos karinių pajėgų Ryt. Vokietijoje 1951—1953 m.
“Juk, pulkininke, jūs turite jums pavesto rajono žemėlapį?”
“O taip, žemėlapį aš turiu”.
“Ar galiu į jį dirstelėti?”
“Ne, aš einu į gretimą kambarį pasitarti su adjutantu”.
“Bet, jei aš galėčiau eiti kartu, aš parodyčiau tikrą liniją”.
“Galbūt. Bet mes surasime patys”.
Tuo pasikalbėjimas pasibaigė ir sovietų komandantas to miesto, kuriame buvau neteisingai sulaikytas, nuėjo į gretimą kambarį.
Jei rusų sargybinis ką nors sulaiko, tai sulaikytasis tuojau atsiduria pas komendantą, kuriam yra nepatogu prisipažinti, kad jų kareivis galėjo suklysti. Jei nieko kito negali surasti, tai sulaikytąjį apkaltins nusižengimu prieš judėjimo taisykles arba neleistinu atsiradimu uždraustoj zonoje.
PAMINĖJO SPAUDA IR RADIJAS
Lietuvos kariuomenės šventę paminėjo ir patriotinė mūsų spauda, o taip pat ir lietuvių vedamos radijo valandėlės. Kaikur lietuviai skautai atskirai minėjo minimą šventę pagal savo skautiškas tradicijas. Vienur šventės minėjimus suorganizavo L. S. “Ramovės ’ skyriai, kitur Lietuvių Bendruomenės skyriai arba ir kitos organizachos. Daug kur buvo minima, bet žinių iš mažai kur gauta.
J. A. V.
SO. BOSTON, MASS.
Lietuvos kariuomenės šventėsminėjimas įvyko lapkričio 21 d. tautininkųnamuose. Posėdžiui vadovavo V. Kublius, paskaitą skaitė dr. J Petronis. Buvo perskaitytas gan P. Plechavičiaus žodis ir plk. A. Stapulionis papasakojo savo atsiminimų. Meninėje dalyje dalyvavo T. Nikolskytė, Alg. Gustaitis ir J. Strolia su sūnumi.
JA VALSTYBĖS
Strateginės Aviacijos bombonešių skaičius padidinamas 50 nuošimčių. Iki šiol buvo 7 bombonešių grupės, dabar jų bus 11. Kiekviena grupė turės 30 B-52, 8—sprausmi-niais motorais bombonešių ir dar keletą atsarginių. Vienas toks bombonešis kainuoja 8.7 milijonus dolerių. Strateginei aviacijai vadovauja 48 metų gen. LeMay.
Nuleistas vandenin ir pakrikštytas naujas Amerikos lėktuvnešis “U. S. S. Forrestal”. Tai yra pasaulyje didžiausias karo laivas, 59,650 tonų, gali nešti 90 lėktuvų, kurių kiekvienas gali pakelti atominę bombą.
Kiniečiams nuteisus amerikiečius aviatorius už tariamą šnipinėjimą, Amerikoje pasigirdo balsų, kad JAV privalo paskelbti Raud. Kinijai blokadą; tai priverstų grąžinti nuteistuosius namo.
JAV kariuomenės štabų viršininkų samprotavimai blokados klausimu:
— per paskutinius 5 metus JAV darė nuolaidas Kom. Kinijai.
— kiekviena padaryta nuolaida veda prie kitos nuolaidos.
— vieną kartą JAV bus priverstos su kitų valstybių parama, ar be jos pasakyti: Nė žingsnio toliau.
— kuo ilgiau delsima tą žodį pasakyti. tuo didesnis pavojus, tuo problema darosi didesnė.
— tvirtas JAV nusistatymas gali priversti Kiniją susimąstyti.
— tvirto nusistatymo trūkumas gali Kiniją nuvesti į provokaciją.
— laivynas buvo panaudotas panašiems veiksmas praeityje, bet dėl to karas nekilo. Aviacija panašiai irgi gali būti panaudota dabar.
THE ARMY COMBAT FORCES JOURNAL, December 1954. Stambesni straipsniai:
Paruošta Kariuomenė, gen. M. Ridgway. Savo kalboje skirtoje Tautinės Gvardijos organizacijai, kariuomenės štabo v-kas nurodė ko trūksta Amerikos kariuomenei, kad ji išliktų geriausia ginkluota jėga pasaulyje. Pirmiausia modernus karas reikalauja, kad kariuomenė būtų judri, t. y. būtų pajėgi kilnoti smogiamąją galią. Judrumas padidina karinių jėgų smūgio galią keleriopai. Taktinis judrumas tai sugebėjimas kilnoti smogiamąją jėgą mūšio lauke, strateginis judrumas — paprastai suprantamas, kaip smūgio jėgos kilnojimas iš vieno mūšio lauko į kitą.
Judrumui nepaprastos reikšmės turi aviacija, todėl labai daug dėmesio Amerika skiria šiai ginklo rūšiai vystyti.
Judrumas pareina ir nuo nekomplikuotos ir neperkrautos tiekimo sistemos. Prieita išvados, kad dabartiniai kovos vienetai ir junginiai yra per dideli ir gramozdiški Yra planuojama USA kariuomenę perorganizuoti į mažesnius, greitesnius ir savistovesnius aprūpinimo atžvilgiu junginius.
Judrumo reikalaujama ir karinio mintijimo srityje. “Keliu į garbę negalima žygiuoti apsikrovus perdideliu krūviu.” Sugebėjimas greitai susimobilizuoti ir atsakyti užpuolikui ginklu yra vienas iš fizinio ir protinio judrumo reikalavimų.
Laikytis Pasitikėjimo.Autorius, kurio pavardė nepaskelbta, karčiai kalba apie Korėjos Karo metu, kai kuriais atvejais augštesnės vadovybės, parodytą nepasitikėjimą žemesniais vadais. Priežiūra ir derinimas reikalingi, tačiau perdidelė priežiūra varžo ir apkartina žemesnio vado darbą ir gali net būti žalinga, ypač vykdant operacijas.
“Esu matęs vadus, kurie daugiau dėjo pastangų surasti žuvusių kūnus, kaip rūpintis gvvaisiais. Nes buvo didžiausias nusikaltimas prarasti veiksmuose žmogų. Kuopų, batalionų ir pulkų vadai galėjo prarasti galvas, jei koks nors patrulis būtų sunaikintas... Aš mačiau kaip buvo sunaikintas puikus dalinio vadas tokių ir panašių reikalavimų iš viršaus terorizuojamas.”
Mieli tautiečiai, nuoširdžiausiai dėkoju už 3 egz. KARIO. Kiek išgalėdami ir toliau mūsų neapleiskite. nes užsiprenumeruoti neįstengiame. Linksmų Šventų Kalėdų' Geriausių pasekmių ir ištvermės iki mūsų brangios Tėvynės laisvės ryto. Dėkodamas visų vardu, reiškiu augštą pagarbą.
J. Vaivada
Gautingen, Sanatorium, Germany. •
... siųsdamas prenumeratos mokestį noriu kartu pareikšti geriausius linkėjimus tiems, kurie traukia šį sunkų “arklą”, bepurenantį lietuviškus dirvonus. Džiaugiuosi, kad nesileidžiama, neduodama vietos žurnale tarpusavio ginčam ir visam tam, kas ardytų mūsų vieningumą...
St. Jurevičius, Chicago, Ill.
*
...Mūsų tikėjimas ir viltis buvo nepaprasti 1918—1920 metais, kai mažom jėgom apgynėm savo Tėvynę, kovodami su milžinu. Tačiau raudonasis slibinas ir vėl Lietuvoj. Oi koks bolševikų darbas yra begėdiškas, kad net sunku pagalvoti ir rankos dreba berašant.
MŪSŲ ŠEIMOJE
Gruodžio mėn. pabaigoje prasidėjo Korespondencinė Lietuvos Skautų Brolijos Vadovų Sueiga, kurią sudarys penki posėdžiai, šios sueigos tikslas yra apžvelgti Brolijos veikimą, išryškinti ateities veikimo gaires ir išrinkti Brolijos organus naujai kadencijai. Sueigai pravesti yra pakviestas Prezidiumas iš Clevelande gyvenančių skautininkų, kuriems vadovauja Pr. Karalius, -o-
Lapkričio mėn. pabaigoje Čikagoje įvykęs Liet. Stud. Sgos JAV-se visuotinis suvažiavimas buvo gausiausias dalyvių skaičiumi už visus iki šiol buvusius — netoli 250 dalyvių, gi šie atsivežė įgaliojimus atstovauti dar virš 150 kolegų. Gaila, kad tokiam svarbiam ir gausiam suvažiavimui buvo silpnai pasiruošta, o taipogi jokių svarbių nutarimų nebuvo galima padaryti daugiausia dėl nesveiko tarpgrupinio konkuravimosi.
-o-
New Yorko skautai įkūrė savo vaidintojų dramos sekciją, kuriai vadovauja J. Pupius. Pirmuoju veikalu pasirinkta V. Alanto “Buhalterijos klaida”. Premiera įvyks vasario 6 d. Apreiškimo par. salėje. Veikalą režisuoja akt. Vyt. Kidolis.
Prieš kelis metus jis buvo jaunas, smagus vyras, o ji — lipšni, mylinti mergaitė. Dabar jie atskirti vienas nuo kito daugelio miškų, upių, kalnų... Paulius — karys brėkštantį rytą, karys kvepiantį vidudienį, ir karys gaivinantį vakarą, o Judita — nuolatos ta pati mylinti sužadėtinė.
Už poros dienų Kalėdos, Kalėdos Lietuvoj. Paulius stovi atgręžęs nugarą į miško pusę ir, pasirėmęs ant šautuvo, eina sargybą. Pabalęs sniegas atrodo per ne lyg baltas prieš jo juodus aulus, kurie, bebėgdami iki kelių, vietomis jau plyšta. Kelios sagtys atrodo per daug išblukusios, kelnės per laisvos, o milinė persisvėrusi ant dešinio peties. Kairė rankovė tuščia, per kurią kūlversčiais narsto vėjas. Paulius tylus ir susimastęs žiūri kaip ant lietuviškų medžių supasi baltos snaigės.
— Pauliau, — pasigirsta balsas iš miško. Prietemoj graudus Pauliaus veidas atsisuka į mišką.
— Braška ir traška ir vis aplink tą pačią vietą, — perduoda atskubėjęs draugas.
Nieko nelaukę abu skuba į Vyto nurodytą vietą. Tylu. Paklydęs paukštelis, nepataikęs į lizdą, retkarčiais surinka ir vėl tylu.
— Įtartina — tyliai sako Vytas.
LINKĖJIMAI BENDRADARBIAMS
Naujųjų Metų proga “Kuprinės pabiros” savo mieliesiems bendradarbiams linki daug laimės, sveikatos, o ypač geriausios atminties, kad pažadėję ką parašyti, neužmirštų.
“Kuprinės pabiros” tiki, kad prie šio jos linkėjimo mielai prisidėtų ir kiti skyriai, ypač atsiminimų
LIETUVIŠKIEJI VEIDAI PO SVETIMOMIS KAUKĖMIS
“Kuprinės pabirų” reporteriui Makaliukui parūpo pasikalbėti su kaikuriais mūsų tautiečiais, dingusiais iš lietuvių šeimos tarpo.
Pasikrapštęs pakaušį, pirmiausia užsuko į misterio Šmidto krautuvę.
— Alau, misteri! — prakalbino Makaliukas. — Girdėjau, kad tamsta esi lietuvis ir iš Lietuvos esi Smuilaitis. Sakyk, kodėl pakeitei savo lietuvišką pavardę ir kodėl nebekalbi lietuviškai?
— Jes, mister, — atsakė misteris šmidtas. — Tai darau grynai biznieriškais sumetimais. Mat, mūsų lietuviai nemėgsta pas lietuvius pirkti, taigi, pasislėpęs po svetimąja kauke, kartais sulaukiu ir per klaidą užsukusį lietuvį. O antra, apsiginu nuo lietuviškųjų organizacijų. Juk jos aukas rinkdamos pirmiausia suka pas lietuvius biznierius.
— Šiur, — atsakė mūsų reporteris. — Dabar aišku, kodėl Smuilaičiai išvirto į Šmidtus.
Ir movė pro duris toliau. Vos spėjo susilaikyti prie kitų namų, kur gyveno kitas lietuvis, dypukas Ališiūnas.
— Alau, alau, ponas Ališiūnas! — linksmai pasveikino mūsų reporteris. — Sakyk nuoširdžiai, kaip jūsų vaikai taip greit užmiršo lietuviškai. Tamsta, atrodo, toks patri-jotas. Žadi, kai Lietuva bus laisvinama, su pirmuoju amerikiečių tanku įvažiuoti į Lietuvą ir iškarti visus bolševikų pataikūnus.
— Mat, brolyti, — pradėjo aiškintis Ališiūnas. — Vaikai lanko šiūles ir gerai angliškai pramoko. Na, o kur mes išmoksime angliškai. Pradėjome mokytis iš vaikų. Ir pasidarė mūsų šeimos kalba angliška. Bet čia įvyko tragedija. Vaikai užmiršo lietuviškai, o mes dar neišmokome angliškai.
