Į Laisvę 1987 99(136)

    T U R I N Y S

Vedamosios mintys .......................................... 2

Skaitytojų žodis ........................................... 4

A.†A. profesorius Antanas Maceina .......................... 6

A. Jasmantas — eilėraštis .................................. 7

J. Vidzgiris — Jis savo tremtį įprasmino ................... 8

Adolfas Damušis — Nepripažinta kraujo auka (II) ........... 14

Ingrida Bublienė — Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje 26

Edis Sabas — Laisvė — aukščiausias tautos tikslas ......... 33

Česlovas Grincevičius — Brazaitis vėl mums kalba........... 36

Vaclovas Kleiza — Lietuvos konsularinė tarnyba............. 40

Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams............ 46

Papartis — Dabartinė Lietuva turisto akimis................ 48

Dr. R. S. Tautkus — OSI: pasitarnavimas teisingumui

                        ar suplanuotas siaubingas žaidimas? 56

Bronius Nemickas — Kokia išeivijos politinio

                   ir kultūrinio darbo ateitis? ........... 61

Literatūros vakarų tradicijos srovėje ..................... 64

Kazys Bradūnas — Poezija ir Lietuva, Kraujo žiedai (eil.) . 65

J. Kj. ir Angelė Nelsienė — XIX politinės studijos ........ 69

Vardai ir įvykiai ......................................... 75

Nauji leidiniai ........................................... 78

Į Laisvę Fondo informacija ................................ 79

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1987 99(136)

VEDAMIEJI

IŠNAUDOKIME VISAS PROGAS

PRADĖJOME 600 metų Lietuvos krikščionybės jubiliejinius metus. Iškilmės bus Romoje, didesniuose ar mažesniuose lietuvių išeivijos centruose, o taip pat, kiek bus įmanoma, ir okupuotoje Lietuvoje, Vilniuje.

Lietuvos ir išeivijos vyskupai šiuos metus yra paskelbę GYVOS KRIKŠČIONIŠKOS DVASIOS METAIS. Tai reiškia, jog jubiliejaus proga turėtume savyje atnaujinti ar iš naujo uždegti gyvąją krikščionišką dvasią, nepasiliekant vien metrikiniais katalikais.

Štai kaip rašoma Lietuvos vyskupų laiške tikintiesiems (1987gavėniai):,,... Norime, kad katalikai nebūtų sustingę ir užsidarę, bet kūrybingi ir spinduliuojantys aplinkai", (todėl reikalinga)...,,užuojauta, padrąsinimas, naštų pasidalijimas, rūpinimasis, kad ne tik man būtų gera, dosni širdis, dosni ranka, drąsa stoti už tiesą bei nuskriaustuosius, už žmoniškumą, už taiką su visais geros valios žmonėmis, ,kad tarpusavio meilė būtų tvirtesnis gyvenimo dėsnis už bet kurį kitą dėsnį' (St. Šalkauskis)''.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Svarbūs atitaisymai

Į Laisvę žurnalas (Nr. 97, 8-11 psl., 1986 rugsėjis), paskelbdamas Lietuvos sukiliminę vyriausybę liečiančius dokumentus, padarė klaidų. Būčiau dėkingas, jei teiktumėtės atitaisyti šias paklaidas:

1.    Ne vietoje kabutėmis užskliaudus cituojamą Lietuvos sukiliminės vyriausybės ministerio pirmininko pavaduotojo Juozo Ambrazevičiaus-Bra-zaičio kalbą, į ją klaidingai įjungtas ir jai nepriklausantis sakinys. Iš tikrųjų cituojamosios kalbos paskutinis sakinys yra ne Brazaičio posėdyje tarto žodžio pabaiga, bet ministerių kabineto nutarimas. Ta pati paklaida padaryta ir Juozo Brazaičio Raštų VI tomo 427 psl.

2.    Redakcija pati, išleidusi Lietuvos ministerių kabineto 1941 rugpjūčio 5 paskutiniojo posėdžio protokolą pasirašiusiuosius, įterpė mano nusiųstųjų dokumentų tarpan netikrą 1941 birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbtosios sukiliminės vyriausybės sudėtį. Redakcijos įtarpe nėra tada paskelbtųjų užsienio reikalų ministerio Rapolo Skipičio, vidaus reikalų ministerio Vlado Nasevičiaus ir prekybos ministerio Vytauto Statkaus, tuo tarpu ten suminėti vėliau kooptuoti ir pareigas ėjusieji ministerial.

Bronius Nemickas
New Yorkas

Įspėjimas visai žmonijai

Dr. Adolfo Damušio straipsnyje „Nepripažinta kraujo auka" (JL, Nr. 98) pateikta žiauri mūsų tautos naikinimo statistika, kuri ir vėl iškelia jau daug kartų keliamus klausimus: kuriam tikslui tautų likimo Lėmėjas skyrė Lietuvai tuos skausmingus bandymus, ir kokia yra prasmė šių mūsų tautos aukų ir kančių?

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

A.+A. PROFESORIUS ANTANAS MACEINA

buvo palaidotas 1987 vasario 2 Brebersdorfe, Vokietijoje.

Laidotuvės velionio valia turėjo būti paprastos, todėl jose dalyvavo tik nedidelis artimųjų būrelis ir vietos kaimelio gyventojai.

Kapinaitėse prie karsto susirinkusieji sukalbėjo visą rožančių, nepaisydami žiemos šalčio. Sniego dengiami laukai akinančiai žėrėjo saulėje, kuri iš giedrios dangaus mėlynės negailėjo spindulių.

Vietos klebonas kun. A. Schaefer pravedė laidotuvių maldas ir apeigas.

Brebersdorfas — nedidelis žemutinių Frankų kaimelis, apie 14 km nuo Schweinfurto miesto, stambaus pramonės centro. Šiuo metu čia gyvena apie 380 žmonių, daugiausia pramonės darbininkai bei tarnautojai.

Apylinkė kalvota. Ant vienos kalvos pašlaitės stovi Brebersdorfo bažnytėlė, supama nedidelių namų. Joje trys dailūs senoviški baroko altoriai. Kiek atokiau nuo jos nedidelės, gražiai prižiūrimos, kapinaitės, kurių įėjimą saugo dvi apyamžės eglės. Viename kapinaičių kampe, kairėje pusėje, prie gyvatvorės, atsiveria platus apylinkės vaizdas. Čia dabar ilsisi tremtinio kelione baigęs mūsų bičiulis profesorius.

Skaityti daugiau: A.+A. PROFESORIUS ANTANAS MACEINA

A. Jasmantas — eilėraštis

A. JASMANTAS

O šiandien vėl Tu mus kvieti.
Pagruodžiu dunda žingsniai mūs kieti.
Jau tuoj, jau tuoj prinokusiom su dirsėm
Ir mes nusvirsim —
Visi mes paskutinio vėjo pakąsti
Nusvirsim prieš Tave, auksinis Tu Kviety!

Ak rytmečiai,
Ak rytmečiai tie tolimieji,
Kada plačiai
Lyg vandenys giesmė laukus užlieja
Ir bokšte prikelia ošimą ilgą ilgą,
Tada ir mes lyg pirmutinė smilga
Nedrąsiai stiebiamės pasižiūrėti,
Kaip mūs laukų grumsteliai žiburėti —
Ne, ne! kaip paauksuotos tavo rankos žvilga.

Iš rinkinio ,,Gruodas"

JIS SAVO TREMTI ĮPRASMINO

Kelios mintys prie Antano Maceinos kapo

IR TU, ar jau ir tu
Su jais visais kartu;
Su nerimu, su seserim kančia,
Su rūpestingu ilgesiu— į čia,
Į mus tu kelią suradai,
Tu, mano pirmas peleninis gruode?

A. Jasmantas

Sausio 27, savo 79-jo gimtadienio angoje, Muensterio mieste, Vokietijoje, po ilgos ir sunkios ligos, mirė filosofas ir rašytojas Antanas Maceina. Dar per anksti ir per sunku įvertinti, kokio dvasios milžino netekome. Per daug arti jo stovėjome, todėl jo didybės nematėme. Jo asmenį ir darbus tinkamai įvertins tiek tie, kurie laikui bėgant galės jį pamatyti iš deramo nuotolio, kaip akiratyje išnirusį didingo kalno siluetą.

Velionis gimė 1908 sausio 27 Bagrėnų kaime, Ašmintos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Prienų Žiburio gimnazijoje, Vilkaviškio kunigų seminarijoje, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakultete. Filosofijos ir pedagogikos studijas gilino Liuvene, Friburge, Strasburge, Briuselyje. 1934 VDU apgynė disertaciją apie tautinį auklėjimą ir gavo filosofijos daktaro laipsnį, 1935 parašė habilitacijos darbą apie ugdomąjį veikimą. 1935-40 buvo VDU Teologijos-Filosofijos fakulteto privatdocentas, 1942-43 Filosofijos fakulteto dekanas. Dėstė filosofiją Freiburgo universitete 1956-59 ir Muensterio universitete 1959-70, ligi išėjo pensijon.

Skaityti daugiau: JIS SAVO TREMTI ĮPRASMINO

VOKIEČIAI APIE PROFESORIŲ MACEINĄ

Dr. Antanui Maceinai mirus, Muensterio universitetas Muenstericher Anzeiger laikraštyje, 1987 sausio 31 paskelbė gražų nekrologą:

,,Muensterio Westfalijos Wilhelmo universitetas gedi savo nario, buvusio filosofijos profesoriaus, filosofijos daktaro Antano Maceinos, kuris mirė sausio 27".

Toliau duodamos biografinės žinios apie velionį, o paskui rašoma, kad „Maceina savo sunkią lemtį įveikė stebėtinu didingumu ir iki paskutiniųjų savaičių išsilaikė moksliškai veiklus ir dvasiškai įsipareigojęs lietuvių išeivijai. Plataus ir viešo pripažinimo sulaukė jo knyga apie Dostojevskio ,Didįjį inkvizitorių'; buvo labai vertinamos jo studijos apie Solovjovo ,Pasakojimą apie Antikristą' ir apie Sovietinę etiką ir krikščionybę'. Jų autoriaus išliekantis nuopelnas, kad Muensterio universitete praskynė kelią iki tol vokiečių filosofijoje apleistai sričiai ir padėjo įkurti vienintelę tos rūšies tyrimų vietą Federalinėje Vokietijoje".

Nekrologą pasirašė universiteto rektorius Erichsen, Filosofijos fakulteto dekanas Kauffmann, ir profesoriai Inciarte ir Siep.

Velionio profesoriaus mokinių vardu atskirą nekrologą paskelbė filosofijos daktarė Gabrielė Bieling. Ji rašo: ,,Su dėkingumu prisimename savo mokytoją profesorių filosofijos daktarą Antaną Maceiną. Jo dvasios suverenumas ir jo kritiško mąstymo nepaperkamumas mus žavėjo. Drąsinimas savarankiškai mąstyti mums atvėrė filosofijos pasaulį".

NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA (II)

ADOLFAS DAMUŠIS

LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS VEIKLOS SĄLYGOS

Washingtono National Archives rasti dokumentai labiau išryškina sąlygas, kuriose Lietuvos laikinajai vyriausybei, sukilėlių vardu Leono Prapuolenio 1941 birželio 23 dieną paskelbtai, teko veikti šešias savaites. Iš tų dokumentų galime taip pat susidaryti vaizdą kokia saviveika po to buvo išsivysčiusi tarp viešųjų ir pogrindžio rezistentų. Kaunas buvo pilnoje sukilėlių kontrolėje birželio 22, 23, 24 ir dalinai 25 dienomis. Pirmieji vokiečių daliniai pasirodė Kauno priemiesčiuose, kairiajame Nemuno krante, trečiadienį, birželio 25 vakare.

Dr. Adolfas Damušis, šio straipsnio autorius, savo augintame miške, Dainavos stovyklavietėje, 1985 metais. Nuotr. K. A.

Karo komendantas gen. Pohl, sutiktas vyriausybės atstovų, iš karto pranešė, kad jis turįs įsakymą iš Berlyno su Lietuvos laik. vyriausybe nesikalbėti, ją ignoruoti. Tada buvo patirta, kad ir Lietuvos pasiuntiniui Kaziui Škirpai, sukilimo paskelbtam ministeriui pirmininkui, neleidžiama vykti į Kauną eiti pareigų.

Vokietijos Užsienių reikalų ministerijos Rytų skyriaus vedėjas dr. Kleist, keliskart atvykęs specialiai į Kauną, įtikinėjo prof. Juozą Ambrazevičių-Brazaitį pakeisti Laikinosios vyriausybės narių titulus iš Lietuvos ministerių į civilinės vokiečių valdžios tarėjus, ir viskas bus tvarkoj. Atvykęs gi gestapo atstovas Greffe stačiai grasino ištrėmimu į koncentracijos stovyklą, jeigu Laik. vyriausybė nepaklausys dr. Kleisto pageidavimų. Laikinoji vyriausybė tų gestapo grasinimų nepabūgo ir griežtai atsisakė savo titulus keisti.

Dr. Peter Bruno Kleist savo memuaruose, išleistuose 1950, tą grasinimo pavojų Laik. vyriausybei aprašo kontekste su panašia Ukrainos vyriausybe, paskelbta Lemberge:

„Ukrainos tautinė vyriausybė Lemberge nebuvo pripažinta, neturėjo galimybės, ir jai buvo uždrausta veikti. Ji buvo internuota Sachsenhausene (Vokietijos koncentracijos stovykloje — aut. pastaba). Su dideliais sunkumais gen. von Roques, vyriausiam vokiečių kariuomenės vadui Lietuvos srityje, pavyko apsaugoti Lietuvos vyriausybę Kaune nuo panašaus likimo. Jis turėjo įspėti vyriausybės narius laikytis ramiai ir vengti bet kokių valstybės suverenumo ženklų... Lietuvos, Latvijos ir Estijos karininkams nebuvo leista turėti savą policiją... Kvietimą įsijungti į kovą dėl tautinio išsilaisvinimo pakeitė Hermano Goeringo kolonizacijos politika, raudonąjį komisarą pakeitė rudas komisaras, politinę išmintį pakeitė Ericho Koch kirvis". (Peter Bruno Kleist, Zwischen Hitler and Stalin, 1950, psi. 136-137).

Skaityti daugiau: NEPRIPAŽINTA KRAUJO AUKA (II)

Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje

INGRIDA BUBLIENĖ

PAPRASTAI sakome, kad kultūra reiškiasi žmogaus kūrybine jėga. Tad kultūra yra tautos gyvybės apraiška, o kūrinys — tautos genijaus pasireiškimas. Nors kūrinys išeina iš vieno kūrėjo sielos, kaip vieno kūrėjo talentas, tačiau visuomet jame atsispindi tauta, jos dvasia, jos gyvastingumas, troškimas gyventi laisvai, gyventi ne tik dabartyje, bet ir ateinančioms kartoms. Tautinę kultūrą giliąja prasme sudaro mūsų tautinių tradicijų ir tautinių aspiracijų visuma. Todėl tautinės kultūros ir tautinių vertybių sąvokose randame daugiau, negu literatūrą, tautosaką, tautinius rūbus ir šokius.

Ingrida Bublienė, straipsnio autorė, su JAV LB pirm. Algimantu Gečiu ir prof. dr. Vytautu Vardžiu 1986 LFB studijų savaitėje, Dainavoje. Nuotr. V. Maželio.

Jau praėjo netoli 40 metų, kai po Antro pasaulinio karo Amerikoje kūrėsi nauja lietuvių išeivių banga, kurios visas turtas, palikus tėvynę, tilpo širdyje. Pagal poetą Bernardą Brazdžionį, — tai protėvių dvasia, laisvės siekis ir gyvos širdies kūryba. Visiems mums buvo šis turtas patikėtas. O kad būtume tinkami jo paveldėtojai, esame įpareigoti jį saugoti, puoselėti ir laisvąjį pasaulį su juo supažindinti, kartu primenant ir mūsų tautai daromas skriaudas.

Skaityti daugiau: Kultūros ir politikos sąveika išeivijoje

LAISVĖ -AUKŠČIAUSIAS TAUTOS TIKSLAS

EDIS SABAS

Vyresnieji daug kalba, kad reikia išlaikyti lietuvybę. Jaunesnieji nuolat esame raginami jaustis lietuviais ir tokiais išsilaikyti. Ir kas galėtų kitaip sakyti? Mano tėvų ir jų tėvų kartos gerai suprato lietuvybės išlaikymo svarbą. Todėl namuose, mokyklose ir organizacijose vaikams buvo stengiamasi perduoti lietuvių kalbą, supažindinti su valstybės istorija, įvesti į tautos kultūrą.

Edis Sabas (kairėje), šio straipsno autorius, kalbėjęs Los Angeles politiniame savaitgalyje, šiuo metu kariuomenėje — aviacijos leitenantas. Šalia jo, dešinėje. Linas Kojelis, JAV karo laivyno rezervo karininko uniformoje.

Augau Čikagoje, o Čikaga yra Amerikos lietuvių kultūros centras. Kur kur, bet Čikagoje turbūt lengviausiai galima pažinti, suprasti ir išgyventi tautinę lietuvių kultūrą.

Jaunoji karta dažniausiai ir patenkina vyresniųjų norą „išlaikyti lietuvybę", šokdama tautinius šokius, priklausydama organizacijoms, stovyklaudama, dainuodama, iškylaudama. Ir jaunieji, ir vyresnieji retai kelia klausimą: kodėl reikia išlaikyti lietuvybę? Kodėl aš turiu mokėti lietuviškai, kuriam galui aš turiu prikimšti galvą Lietuvos istorijos faktais, kuo aš praturtinsiu savo asmenybę, žinodamas Lietuvos dabartį rusų okupacijoje? O jei kartais tėvai ar mokytojai ir nori pagrįsti lietuvybės išlaikymo reikalą, tai nurodo tokias priežastis, kaip tai „jūsų tėvai buvo lietuviai, — tai ir jūs turite būti", „lietuvių kalba yra sena ir graži", „be lietuvių kalbos negalėsite pažinti lietuvių kultūros" ir t.t. Bet visa ši motyvacija vargu giliau pasiekia jauno žmogaus dvasią.

Skaityti daugiau: LAISVĖ -AUKŠČIAUSIAS TAUTOS TIKSLAS

BRAZAITIS VĖL MUMS KALBA

ČESLOVAS GRINCEVIČIUS

PROFESORIAUS Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio raštų išleidimas, šeši tomai, yra didelis Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti ryžtas, ištęsėjimas ir laimėjimas.

Mūsų generacijoj iš mirusių autorių išeivija susilaukė pilnų šešių tomų tik Vinco Krėvės raštų. Jei išeivija maždaug prieš aštuoniasdešimt metų nebūtų išleidusi Vinco Kudirkos šešiatomio, tai apie tą didįjį žmogų būtumėm mažiau žinoję, negu šiandien žinom. Kad būtų žinomas ateinančioms kartoms ir mūsų laikų asmuo, kuris veikė, aukojosi ir norėjo būti nežinomas; kad jo raštai, mintys, idėjos nenueitų užmarštin; kad jis būtų amžiams gyvas, — ir buvo sumanyta išleisti jo raštus.

Nereikia daug aiškinti, kad Brazaitis buvo tikra Dangaus dovana gal pačiu sunkiausiu metu, kuris sugebėdavo rasti geriausią išeitį, išlaviruoti tarp pavojų su mažiausiais tautai ir valstybei nuostoliais. Pagaliau mus domino ir jo raštai iš anų ramių nepriklausomybės dienų, apie kuriuos laiške taip atsiliepė skaitytojas S.D. iš Kanados: „Jo minties sklaida, problemų lukštenimas ir temos gvildenimas mane ypatingai domino. Jo plunksna lyg chirurgo peilis, pjovęs kur ir kiek reikia, bet ne skaudžiai... turėjo ypatingą analitiko ir sintetiko dovaną dalykus pilnai išsvarstyti ir prieiti reikalingų išvadų... buvo vienas iš vadovaujančių literatūros ir kultūros kėlėjų į europinį lygį".

Skaityti daugiau: BRAZAITIS VĖL MUMS KALBA

LIETUVOS KONSULARINĖ TARNYBA

VACLOVAS KLEIZA

Prieš susipažįstant su konsulatais ir jų darbais, bent trumpai verta aptarti diplomatinės bei konsularinės tarnybų paskirtis ir funkcijas. O skirtumai tarp jų yra, nors pas mus yra tendencija šias dvi sąvokas suplakti į vieną. Tiesa, jos abi turi vieną bendrą savybę — atstovauja savo valstybės interesams kitoje užsienio valstybėje. Mūsų atveju, Lietuvos diplomatinė ir konsularinė tarnybos atstovauja Nepriklausomos Lietuvos valstybei ir jos piliečių interesams. O tas yra įmanoma net po 46 okupacijos metų tik todėl, kad JAV ir daugelis kitų kraštų nepripažįsta Lietuvos okupacijos ir jos neteisėto įjungimo į Sovietų Sąjungą. JAV vyriausybė ir šiandien laikosi to pačio nusistatymo, kurį išreiškė 1940 metų liepos 23 dieną, nepripažindama Pabaltijo valstybių okupacijos ir tų kraštų diplomatines tarnybas bei konsulus laikydama teisėtais savo krašto atstovais.

Vaclovas Kleiza, Lietuvos gen. konsulas Čikagoje, šio straipsnio autorius, 1986 vasarį viešėjo LFB studijų ir poilsio savaitėje, Dainavoje, ir ta pačia tema skaitė informacinę paskaitą. Nuotr.V. Maželio.

Diplomatinė tarnyba tiesiogiai atstovauja savo krašto vyriausybei kitoje užsienio valstybėje. Dr. Bronius Nemickas savo straipsnyje ,,Diplomatija ir konsulai" Pasaulio Lietuvio 1979 vasario numeryje rašo:

,, Diplomatinis atstovas — ambasadorius ar nuncijus, įgaliotas ministeris, nepaprastas pasiuntinys ar charge d'affaires — yra savo valstybės vyriausybės diplomatinis atstovas reziduojamame krašte. Jis ne tik atstovauja savo vyriausybei įvairiomis iškilmingomis progomis, bet, kai reikia, įteikinėja jos vardu protestus bei užklausimus, prezentuoja jos politiką reziduojamos valstybės vyriausybei"...

Skaityti daugiau: LIETUVOS KONSULARINĖ TARNYBA

Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams

Lietuvių Fronto bičiuliai, susirinkę į savo metinį susirinkimą Čikagoje, 1987 sausio 18, pasiuntė J. E. vyskupui Pauliui Baltakiui sveikinimo laišką, kuriame tarp kitko išreiškė ir rūpestį dėl Krikščionybės jubiliejaus proga iškylančių aktualių klausimų. Iš vysk. Pauliaus Baltakio buvo gautas toks atsakymo laiškas:

PAULIUS A. BALTAKIS, O.F.M.
VYSKUPAS LIETUVIAMS KATALIKAMS IŠEIVIJOJE 
361 Highland Blvd. Brooklyn, N.Y. 11207

1987 m. vasario 25 d.

Mieli Lietuvių Fronto Bičiuliai,

Nuoširdus ačiū už malonų laišką, sveikinimus ir ypač už Jūsų aktyvų dalyvavimą Lietuvos Krikščionybės jubiliejaus pasirengimo programoje.

Su Šv. Tėvu kalbėjau š.m. vasario 9 d. ir tarp kitų dalykų trumpai palietėm ir Vilniaus arkivyskupijos klausimą. Šv. Tėvo giliu įsitikinimu, dėl politinių ir pastoracinių problemų, šiuo metu to klausimo oficialiai nėra įmanoma sutvarkyti, nepakenkiant esminiams lietuvių tautos interesams.

Oficialus arkivyskupijos sutvarkymas, kaip žinia, suponuoja daugelį dalykų:

A. Teisėtą krašto vyriausybę, kuri 1. — oficialiu tarptautiniu saistančiu dokumentu, kaip tai padarė Vokietija ir Lenkija 1972 m., pripažintų Sovietų Sąjungos vienašališkai padarytą Vilniaus Krašto ir arkivyskupijos padalinimą, paliekant vieną dalį Lenkijai, kitą priskiriant Gudijai ir likusią „dovanojant" Lietuvai.

2. — su kuria Vatikanas galėtų tartis ne tik dėl Vilniaus arkivyskupijos oficialaus paskirstymo į atskiras vyskupijas (Lietuvai, Gudijai ir Lenkijai priskirtose srityse), bet ir dėl pertvarkymo Lietuvos Bažnytinės Provincijos. Vilnius yra Lietuvos sostinė ir turėtų tapti metropolija (dabar yra Kaunas). Su kuo Vatikanas šiuo metu turėtų dėl to tartis — su M. Gorbačiovu, VLIKu, P.L. Bendruomene?

Skaityti daugiau: Vyskupo Pauliaus A. Baltakio laiškas bičiuliams

Dabartinė Lietuva turisto akimis


Gretimame puslapy: Maironio paminklas Kaune. Skulptorius — Gediminas Jokubonis. 1986 nuotr.

Nieko nėra sunkiau, kaip rašyti apie dabartinę Lietuvą, kada negali patikėti sovietiniais duomenimis, dažnai nepilnais, iškreiptais ir naudojamais propagandos tikslu. Iš kitos pusės, nesiruošiu ką nors svarbaus įrodyti, kas nustebintų eilini išeivį, kartkartėmis lankiusi gimtąjį kraštą, slapta išsprukusi iš Vilniaus lankyti tėvų ir giminių kapus, žvilgterėti į buvusios sodybos pamatus ar pasikeitusi gamtovaizdi be buvusių vienkiemių, be nuosavybės ežių. Aš pats esu tik eilinis krašto lankytojas, turis nemažai giminių Vilniuje, kituose Lietuvos miestuose ir kaimuose, net Sibire. Susitikimui jie paprastai suskrenda į dabartinę Lietuvos sostinę. Nebe pirmą kartą lankiausi Lietuvoje, dažniausiai — su turistų grupe, tik praeitais metais su iškvietimu visam mėnesiui. Lankymosi tikslas: paremti gimines materialiai ir moraliai, kiek yra įmanoma vadinamoje policinėje valstybėje; atnaujinti giminystės ryšius, susipažinti su naujais žmonėmis, kartais giminių giminėmis, nuvežti vaistų. Jokio politinio įsipareigojimo.

Nenorėčiau rašyti apie visiems žinomus dalykus, ypač tiems, kurie patys dažniau už mane lankė Lietuvą, nei tiems, kurie, savanoriškai užsidarę išeivijos karantine, bijo apsikrėsti komunizmo baciloms. Tai ,,reorginio" tipo išeiviai, savo getuose nuolatos burnojantys prieš komunizmą, visiškai užmiršdami Lietuvą ir sąlygas, kuriose iš pokario griuvėsių beveik iš nieko skleidėsi kultūra (kartais suluošinta, bet esmėje lietuviška) ir ekonominio gyvenimo laužtinė linija, dažniausiai, paveikta gravitacinės jėgos, krypusi žemyn, ir tik protarpiais pakildama į aukštį.

Skaityti daugiau: Dabartinė Lietuva turisto akimis

OSI: PASITARNAVIMAS TEISINGUMUI AR SUPLANUOTAS SIAUBINGAS ŽAIDIMAS?

DR. R. S. TAUTKUS

„Kalbant apie sovietų įstatymų administravimą (justice), verta mums prisiminti, kad žudymas vyrų, moterų ir vaikų — žydų ir ne žydų — yra paprastas dalykas Sovietų Sąjungoje", rašė William F. Buckley, vienas iš žymiųjų amerikiečių laikraštininkų, savo 1986 metų gruodžio 10 dienos straipsnyje, kuriuos skelbia šimtai JAV dienraščių. Toliau jis tame pačiame straipsnyje tęsė:    jei kolaboravimas su nariais reikalauja asmens nužudymo, tai visi sovietų pareigūnai virš 62 metų amžiaus turėtų sulaukti to likimo. Niekas to Sovietų Sąjungoje nedarys. Asmuo (Molotovas), kuris 1939 metais pasirašė Hitlerio-Stalino paktą, neseniai ramiai mirė, sulaukęs 96 metų amžiaus..."

Ribbentropo-Molotovo paktas davė naciams ir sovietams laisvas rankas nusiaubti visą Europą, pradedant Antrąjį pasaulinį karą, pavergiant beveik visas to kontinento valstybes ir žiauriausiais būdais atimant gyvybes apie 100,000,000 laisvę ir taiką mylinčių žmonių (jų tarpe apie 6,000,000 žydų). Genocido (holocaust) aukos kartoja šūkį: ,,Never again!"

Nacizmui buvo padarytas galas 1945 metais: Hitleris nusižudė, jo armijos buvo sutriuškintos, jo artimieji ginklanešiai nuteisti ir pakarti, kiti atliko bausmę kalėjimuose. Vakariečiai nepasodino Sovietų Sąjungos diktatorių į kaltinamųjų kėdes, jų nenuteisė ir nepakorė. Stalinas, Molotovas ir kiti buvo tikrai to verti!

Nacių nebėra, bet jų genocidą vykdo nuo 1945 metų sovietai — komunistai. Nekaltų žmonių (krikščionių, žydų ir kitų) žudymas ir naikinimas vyko ir vyksta Sovietų Sąjungoje. Komunistai išžudė dešimtimis milijonų žmonių Kinijoje, keletą milijonų Vietname ir Kambodijoje. Komunistai vykdo žmonių žudymą ir naikinimą Etiopijoje, Afganistane, Angoloje, Mozambike, Kuboje ir pradeda savo „misiją" ir centrinėje Amerikoje.

Skaityti daugiau: OSI: PASITARNAVIMAS TEISINGUMUI AR SUPLANUOTAS SIAUBINGAS ŽAIDIMAS?

Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?

BRONIUS NEMICKAS

SVARSTYBŲ rėmuose man buvo duota tema kalbėti apie intelektualinio ir ekonominio potencialo panaudojimą išeivijoje. Ši tema nėra man gerai pažįstama. Tačiau guodžiuosi, kad gal ir pateisintinas iš dalies paviršutiniškas, padrikas ir net gal klaidingas temos užkabinimas. Viliuosi, kad jis gali sužadinti pačių svarstybų intrigą, o vėliau — ir mūsų visuomenės, organizuotos ir neorganizuotos, susidomėjimą, susirūpinimą šiais labai svarbiais, kol kas kaip ir užmirštais klausimais.

Prieš pradedant kalbėti kaip panaudoti mūsų intelektualinį ir ekonominį pajėgumą, reikia pirma žinoti, kokias tokio pajėgumo atsargas, kokius šaltinius mes dar turime. Žodžiu, kiek mumyse tokio pajėgumo yra ir iš kur jis kyla? Tai nelengvai atsakomi klausimai, nes teigimams paremti dažnai trūksta konkrečių duomenų. Tenka beveik visur remtis bendrybėmis ir spėjimais.

Skaityti daugiau: Kokia išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitis?

LITERATŪROS VAKARŲ TRADICIJOS SROVĖJE

1986 gruodžio 6 Los Angeles šv. Kazimiero parapijos salėje įvyko 21-mas literatūros vakaras, kuriuos nuo 1966 metų organizuoja Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūris. Tai vienintelė visoje Amerikoje (greičiausiai ir visame pasaulyje) taip ilgai išsilaikiusi literatūros vakarų tradicija. Los Angeles literatūros vakarai kasmet įvyksta gruodžio mėnesio pirmąjį šeštadienį. LFB Los Angeles sambūris pasiryžęs literatūros vakarų tradiciją tęsti.

Dvidešimt pirmajame vakare savo kūrybą skaitė iš Čikagos atvykęs poetas Kazys Bradūnas. To vakaro apimčiai ir eigai pavaizduoti spausdiname ištraukas iš LFB Los Angeles sambūrio pirmininko Vytauto Vidugirio ir LFB Tarybos prezidiumo pirmininko Algio Raulinaičio kalbų ir literatūros vakarų pradininko Juozo Kojelio reportažo, paskelbto Darbininke 1987 sausio 23.

Vingiuotu kūrybos keliu

Šiltai auditorijos sutiktas poetas Kazys Bradūnas, savo kūrybos skaitymą palydėjo kai kurių eilėraščių genezę, temą ir struktūrą liečiančiais komentarais. Iš tikro, tie komentarai gal buvo ne tiek skaitomų eilėraščių palydovu, kiek vadovu. Jis pasakojo apie atostogų metu ūkio darbus savo tėvų ūkyje ,,nuo saulėtekio iki sutemų". ,,Aš pats neatsiplėšiau nuo ūkio darbų", — ir tada jau jo eilėraščiai pradėjo darytis žemininkiški. Jis skaitė savo kūrybos pavyzdžius, pradedant pirmaisiais eilėraščių rinkiniais, išleistais dar Lietuvoje, ir toliau vedė klausytojus vingiuotu savo kūrybos keliu jau per svetimus kraštus, bet 64 visada jausdamas lietuvišką žemę po savo kojomis. Vietomis jo komentaruose buvo tiek literatūrinio polėkio, kad klausytojui pradingdavo riba tarp komentaro ir eilėraščio.

Skaityti daugiau: LITERATŪROS VAKARŲ TRADICIJOS SROVĖJE

Kazys Bradūnas atnešė savo žodį

Dešinėje — LFB Los Angeles sambūrio pirm. Vytautas Vidugiris atidaro XXI literatūros vakarą.

Gretimam puslapy, viršuj — literatūros vakaro organizatoriai ir atlikėjai: iš kairės — P. Visvydas, E. Arijas, V. Vidugiris, B. Varnienė, J. Kojelis, K. Bradūnas, L. Kulnienė, P. A. Raulinaitis, I. Medžiukas, A. Kulnys ir Z. Brinkis. Apačioje — publika klausosi poeto Kazio Bradūno poezijos.

Rašytojas skaitytojui ar klausytojui atneša literatūrinį žodį. Šiame krašte dažnai girdime, kad tas ar anas žmogus esąs vertas tiek ar tiek. Ir dažniausiai tas vertinimas daromas doleriais. Rašytojas-poetas atneša žodį, ir retai pagalvojame, kokią vertę turi žodis.

Žodis, balsu ar raštu pateiktas, yra pasaulio Tvėrėjo didžiausia dovana žmogui. Žodis gali džiuginti, pakelti dvasią, suteikti drąsos, pateikti išmintį, o taip pat sužeisti, įskaudinti. Žodis nemiršta. Per žodį mes šiandien žinome, ką kalbėjo Sokratas, kokią išmintį skelbė Platonas ir Šv. Augustinas, ką apdainavo Homeras, Dantė ir mūsų Maironis.

Skaityti daugiau: Kazys Bradūnas atnešė savo žodį

Žodis liko, kaip auksas lyrikos delne

Pasibaigė 21-asis literatūros vakaras. Dvidešimt vieneri metai — tarsi stulpas gyvenimo kelyje. Perėjimas iš dar nesubrendusių į pilnamečius ir pilnateisius. Nesuklysiu pasakydamas, kad Lietuvių Fronto bičiulių rengiami literatūros vakarai tikrai yra subrendę ir tuo pačiu užsitarnavę rimto dėmesio ne tik mūsų gyvenvietėj, bet ir visose lietuvių gyvenamose vietovėse. Ir šios dienos svečio žodžiais galime pasakyti:

     Aš numečiau poezijos šakelę
     Ant kieto kranto pakelės —
     O ji prigijo, sužaliavo.

Skaityti daugiau: Žodis liko, kaip auksas lyrikos delne

XIX POLITINĖS STUDIJOS

Simpoziumo,, Gorbačiovo glasnost (atvirumas): tikrovė ar fikcija?" dalyviai. Iš kairės— Juozas Kojelis, Leonardas Valiukas (mod.), Gintė Damušytė ir Saulius Tomas Kondrotas. Nuotr. R. Nelso.

Devynioliktasis politinis savaitgalis Los Angeles vyko 1987 sausio 31 -vasario 1 Šv. Kazimiero parapijos salėje. Šių metų studijas organizavo JAV LB Vakarų apygardos, JAV Jaunimo sąjungos Los Angeles skyriaus ir LFB Los Angeles sambūrio valdybos ir Baltų laisvės lygos lietuvių sekcija. Programos koordinatorius buvo Vytautas Vidugiris, LFB Los Angeles sambūrio pirmininkas.

Šių metų studijų programoje buvo gilinamasi į lietuviškų darbų pažinimą ir su jų vykdymu susijusias problemas.

,,Informuoti ir informuotis" žodžiais gal geriausiai būtų galima aptarti šių metų politinių studijų vedamąją mintj.

„Lietuvių Bendruomenės keliai ir kryžkelės"simpoziume dalyvavo LB apylinkių pirmininkai — Edmundas Kulikauskas ir Vladas Velža, tarybos narys Tadas Dabšys, ir Danutė Mažeikienė; moderavo tarybos narys Algis Raulinaitis. Svarstymų baze buvo paimti JAV LB XI tarybos II sesijos nutarimai. Gausi auditorija arčiau pažino Lietuvių Bendruomenės sąrangą ir veiklos metodus. Jau pats faktas, kad Lietuvių Bendruomenės nutarimai gali būti kolektyvinio svarstymo objektu, daug ką pasako.

Skaityti daugiau: XIX POLITINĖS STUDIJOS

Problemų nėra tiems, kurie jų nenori matyti

ANGELĖ NELSIENĖ

Los Angeles lietuvių bendruomenėje ruošiamos politinės studijos yra didelis įnašas į Amerikos lietuvių visuomeninį ir politinį gyvenimą, šiandien į tokį politinių studijų savaitgalį susirenkame jau devynioliktą kartą. Reikia džiaugtis ir didžiuotis, kad pas mus šie politiniai seminarai per devyniolika metų ne tik nesilpnėja, bet priešingai, jie savo apimtimi, tematika ir visuomenės jiems rodomu dėmesiu auga ir reaguoja į gyvybinius mūsų tautos reikalus.

Be abejo, Lietuvos okupantą tai erzina. Jis norėtų, kad mes užmirštume savo tėvų žemę, nekeltume okupacijos klausimo ir baisios politinių kalinių būklės. Jis laukia, kad mes pavargtume ir nutiltume. Bet mes, priešingai, stiprėjame, nes vienam pavargus, išsisėmus, ateina nauja jaunesnė jėga, dažnai su naujais metodais ir idėjomis. Taip yra ir su šiais politiniais seminarais.

Aštuoniasdešimt metų sulaukęs poetas Bernardas Brazdžionis su Ginte Damušyte, Ingrida Bubliene ir Angele Nelsiene. Nuotr. J. R.

Skaityti daugiau: Problemų nėra tiems, kurie jų nenori matyti

VARDAI IR ĮVYKIAI

Atlydys okupuotoje Lietuvoje? Lietuvių informacijos centro žiniomis iki 1987 kovo mėnesio keletas lietuvių kalinių buvo arba paleisti iš gulago koncentracijos stovyklų, arba perkelti į Vilniaus kalėjimą. Paleisti ir tuo tarpu sąlyginiai laisvi grįžę į Vilnių yra Vytautas Skuodis, Algirdas Statkevičius, Algirdas Patackas, Liudas Dambrauskas, Henrikas Jaškūnas. Iš KC perkelti į Vilniaus kalėjimą — kun. Sigitas Tamkevičius, ir kun. Alfonsas Svarinskas.

LKB Kronikai 1987 kovo 19 suėjo 15 metų. Iki šiandien Vakarus yra pasiekę 72 kronikos numeriai. Lietuvių katalikų religinė šalpa kovo 19 Washingtone šią sukaktį iškilmingai atžymėjo pamaldomis ir specialiu priėmimu Kapitoliuje, kuriame dalyvavo JAV kongreso nariai, spauda, žmogaus teisių organizacijos atstovai, dvasiškiai ir kt.

Nijolės Sadūnaitės prisiminimų antroji dalis pasiekė Vakarus. Juose aprašomi jos pačios ir jos šeimos pergyvenimai besislapstant nuo saugumo agentų. Netrukus ši antroji prisiminimų dalis bus išleista ir anglų kalba.

Dr. Kajetonas J. Čeginskas skaitė paskaitą Huettenfelde, Vokietijoje, 1987 kovo 14 surengtame prof. Antano Maceinos minėjime. Paskaitos tema buvo „Mirtis prof. Maceinos raštuose”.

Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI

NAUJI LEIDINIAI

Kun. Petras, NAKTIS. Kunigas saugumo pinklėse, autobiografiniai pokalbiai. Knyga 319 psl. Išleido PLB, 1986. Iliustracijos ir viršelis dail. Zitos Sodeikienės. Šių giliai sukrečiančių autobiografinių pokalbių autorius yra kun. Leonas Šapoka. Jie buvo spausdinti pogrindiniame Dievas ir Tėvynė žurnale, 1979-1980 metais. Kun. Šapoka, grįžęs iš Sibiro, buvo priverstas bendradarbiauti su KGB, bet vėliau atsisakė ir dėl to 1980 spalio 10 buvo žiauriai nužudytas.

Knygos tekstas perrašytas mašinėle su visomis klaidomis, buvusiomis Dievo ir Tėvynės žurnale (ir gal dar atsiradusiomis jį perrašant). Visa tai skaitytoją erzina. Taip pat bereikalingai leidėjų žodyje, gal norint parodyti nesuinteresuotą objektyvumą, be jokių komentarų duodama ir sovietinės Tiesos versija apie kun. Šapokos mirtį.

Antanas Vaičiulaitis, VIDURNAKTIS PRIE ŠEIMENOS. Novelės ir apsakymai. Išleido Ateities literatūros fondas, 1986. Knyga 131 psl., kaina 7 dol. Viršelis Jono Kuprio. Antanui Vaičiulaičiui, lietuviškosios beletristikos meistrui, praeitais metais suėjo 80 metų. Šis atmintinosios „Valentinos" ir daugelio kitų knygų autorius skaitytoją ir šioje naujausioje knygoje pagauna savo istorijomis, plačiu žodynu ir puošniu stiliumi. Tai viena iš geriausių praeitų metų beletristikos knygų, pelnytai įvertinta ir didžiąja 1986 metų LRD premija.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

Fondas, aukos

Į LAISVĘ FONDAS

LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI

AMERICAN FOUNDATION FOR UTHUANIAN RESEARCH, INC

5620 S. Claremont Avenue, Chicago, Illinois 60636

Į LAISVE FONDAS lietuviškai kultūrai ugdyti buvo įsteigtas 1960 metais. Tačiau tokio fondo idėja jau buvo kilusi pirmaisiais okupacijų metais, kai lietuvių tautai ir jos kultūrai iškilo mirtinas pavojus.

Fondą suorganizavo prie Į LAISVE žurnalo susispietusių Lietuvių fronto bičiulių būrelis. Buvo įsipareigota leisti veikalus ir remti studijas, kurių šiuo metu labiausiai stinga, nežiūrint, kad tokių veikalų išleidimas duotų ir nuostolį. Pirmoj eilėj fondas remia ir leidžia lietuviškas problemas liečiančius mokslo žmonių darbus. Remiamos ir kolektyvinės studijos.

Į LAISVE FONDAS nėra pelno organizacija. Jo lėšas sudaro narių ir ne narių aukos, palikimai, nuolatinių prenumeratorių pasižadėjimai ir kitokios pajamos. Fondas kviečia visus lietuvius prisidėti prie šio darbo savo aukomis ir leidinių prenumeravimu.

Šiomis dienomis jau išleistas gražus Juozo Keliuočio atsiminimų tomas „Dangus nusidažo raudonai". Jį ir kitus leidinius galima užsisakyti tiesiog iš leidyklos žemiau nurodytu adresu.

Skaityti daugiau: Fondas, aukos