Partizanai: Istorija ir dabartis

Į Laisvę 1986 97(134)

     T U R I N Y S

Vedamosios mintys ................................................ 2

Skaitytojų žodis ................................................. 4

Prieš 45 metus — paskutinis Laikinosios vyriausybės posėdis ...... 6

P. Algis Raulinaitis kalbasi su Į Laisvę redaktorium............. 12

Jonas Kavaliūnas — Lietuvos krikščionybės jubiliejui besiruošiant 17

Leonardas Valiukas — Išeivijos paskirtis (pašnekesys)............ 26

Alina Skrupskelienė — Dvi sukaktys .............................. 34

Č.G. — 100 metų nuo Povilo Lukšio gimimo ........................ 39

Vytautas Kazlauskas — Bažnyčia ir pagrindinės žmogaus teisės..... 42

Nauji leidiniai ................................................. 49

Daina Gudauskaitė-De Toreck — Mišrios šeimos ir lietuvybė ....... 50

Gintaras L. Grušas — Lietuviškoji jaunimo misija................. 52

Zenonas Prūsas — Trys mitai...................................... 56

Elena Tumienė — Jurgis Gliauda, rašytojas ir asmuo............... 66

J. Vidzgiris — Visuomenininkės paslaptis (Alinai Grinienei 70)... 70

Atgarsiai: Nuo LKB Kronikos iki Washington Post.................. 73

Vaizdai iš XXX studijų savaitės.................................. 74

Vardai ir įvykiai................................................ 78

Ateitininkai užbaigė jubiliejinius metus......................... 79

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1986 97(134)

VEDAMIEJI

PRAEITIS IR DABARTIS

PRAEITIES įvykiai nepranyksta kaip vėjo blaškomas rūkas; jie pasilieka istorijos lapuose, jie gyvena sekančių kartų širdyse, jie veikia dabartį — mūsų pačių gyvenimą, darbus ir uždavinius. Lygiai taip pat ir praeity gyvenę asmenys savo atliktais darbais, savo mintimis veikia dabartį ir joje begyvenančius. Šie 1986 metai atžymėti daugeliu sukakčių. Bent keletą jų norime prisiminti ir šio numerio puslapiuose, duodami naują progą vėl susikaupti, apmąstyti praeities žmones, įvykius, kurie tam tikra prasme juk ir mūsų gyvenimą bei mintijimą yra apsprendę.

Štai trys skirtingi žmonės, visi trys gimę prieš 100 metų: Šalkauskis, Dovydaitis ir Lukšys. Šalkauskis— filosofas, kūrybos milžinas, lietuvių tautos dvasinio ugdymo pradininkas; Dovydaitis — mokslininkas, visuomenininkas, pirmutinis rezistentas kovotojas prieš nihilistinę dvasią, skyręs savo gyvenimą ir net mirtį Lietuvos ateičiai; Lukšys — beveik nežinomas Lietuvos karys, išgirdęs besikeliančios tėvynės balsą ir negrįžtamai išėjęs jos ginti. Trys skirtingi žmonės, bet visi trys neginčijamai turėję įtakos ateities jaunajai Lietuvai, kurios tragiškų ir heroiškų įvykių prieš 45 metus pradžią taip pat šiemet prisimename.

1941 metais lietuvių tauta išgyveno net dvi okupacijas. Pirmosios sovietinės okupacijos pabaigoje neteko virš 35.000 geriausių savo sūnų ir dukterų, išvežtų į Sovietijos gilumą ar nužudytų kalėjimuose. Karui prasidėjus, pajuto trumpą didvyriško sukilimo žybtelėjimą prieš sovietinį okupantą. Deja, jo viltis ir lūkesčius vos už keletos savaičių grubiai palaidojo ir sutrypė vokiečių Reichas.

Skaityti daugiau: VEDAMIEJI

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Apie praeitą numerį

... Džiaugiuosi, kad nuo šiol ,,Į Laisvę" apibūdinta tuo, kuo jinai visados buvo, t.y. ne vien politikos, bet ir rezistencinės minties žurnalu. Šio numerio bendradarbiai ypač gyvai atsiliepia į gyvenamo laiko mūsų išeivijos problemas, ieško joms sprendimų ir iškelia ateities rūpesčius. Pavyzdžio dėlei norėčiau paminėti Juozo Kojelio str. ,,Dvigubos evidencijos dėsnis", kuriame jis patraukliai iš naujo apžvelgia didžiai komplikuotą ir niekados neišsemiamą ryšių su Lietuva problemą. Dr. Kazys Ėringis, atrodo, norėtų dirbtinai visą išeivijos veiklą subordinuoti vadinamai politikai, kuriai vadovautų garbingos praeities, bet veik visiškai išsekusių jėgų dabartinis Vlikas...

Juozas Pažemėnas,
Queens Village, N.Y.

...Jūsų redaguotą ĮL numerį perskaičiau su malonumu, nors neturėjau laiko straipsnius permąstyti, savo pastabom (recenzijai) apdėlioti... Apžvalgą rašydamas turėčiau komplimentų Gureckui, priekaištų Kojeliui, stebėčiausi Mauragio kontroversijom...

Alfonsas Nakas,
Birmingham, Mi.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

PRIEŠ 45 METUS

Žemiau spausdinamos dokumentų ištraukos yra paimtos iš platesnės medžiagos, liečiančios paskutines 1941 metų Laikinosios Lietuvos vyriausybės dienas. Dokumentus JAV Valstybės departamente surado dr. Bronius Nemickas ir jų kopijas, kurios liečia Juozą Brazaitį, prisiuntė ĮLaisvę Fondui. Jie ištisai yra atspausdinti šių vasarą išleistame Juozo Brazaičio Raštų VI tome, o čia su Į Laisvę Fondo pritarimu ir su dr. Nemicko leidimu Į Laisvę skaitytojams pateikiame kiek sutrumpintus tekstus. Dr. Broniui Nemickui esame nuoširdžiai dėkingi už šią retą informaciją.

Kaip šie dokumentai pateko į JAV Valstybės departamentą Vašingtone leiskime paaiškinti pačiam dr. Nemickui, kuris savo laiške taip rašo;

„Lietuvos pasiuntinybę Berlyne vokiečiams uždarius ir jos tarnautojams išsibarsčius, Antanas Valiukėnas, pabėgęs iš Lietuvos nuo bolševikų ir atsidūręs Berlyne, tapo pulk. Kazio Škirpos asmens sekretoriumi ir artimu politiniu bendradarbiu. Šiose pareigose jis turėjo progos per pulk. Škirpą artimai susipažinti su Švedijos karo atašė pulk. Carl Julin-Dannfeld.

Jo artima pažintis ir abipusis pasitikėjimas įgalino Antaną Valiukėną perdavinėti Lietuvos pogrindžio informaciją į laisvąjį pasaulį Švedijos pasiuntinybės Berlyne diplomatiniais kanalais. Praktiškai būdavo taip: Valiukėnas informaciją — raštus, memorandumus, dokumentus — įteikdavo Berlyne Švedijos karo atašei, o šis diplomatiniais kanalais rasdavo būdą persiųsti ją į Stockholmą mūsų ministeriui Vytautui Gyliui, Švedijos jau nebe-pripažįstamam, bet ten dar tebegyvenančiam. Gylys šiomis žiniomis, išskyrus slaptąją informaciją, turėjo aprūpinti mūsų atstovybes, laisvojo pasaulio lietuvių organizacijas, spaudą. Nežinau, kuriais sumetimais ir kokiu pagrindu, kaip man neseniai paaiškėjo, daug Gyliui siunčiamos informacijos patekdavo ir Amerikos pasiuntinybėn Stockholme.

Skaityti daugiau: PRIEŠ 45 METUS

,,Į Laisvę" redaktoriaus POKALBIS SU P. ALGIU RAULINAIČIU,

NAUJUOJU LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBOS PIRMININKU

—    Malonus Pirmininke, neseniai įvykusiuose Lietuvių fronto bičiulių korespondenciniuose rinkimuose Jūs buvote išrinktas į LFB tarybą ir sutikote pasiimti šios tarybos pirmininko pareigas. Sutikote vadovauti organizacijai, kuri lietuviškosios visuomenės yra dažnai už jos narių veiklą giriama, bet dar dažniau tam tikros visuomenės dalies ir su purvais maišoma. Kaip Jūs žiūrite į tokį nevienodą vertinimą, kurį Lietuvių fronto bičiulių organizacija susilaukia iš lietuviškosios visuomenės bei spaudos?

—   Berods armėnų liaudies išmintis sako, kad „šunys loja, o karavanas toliau keliauja..." Aš panašiai žiūriu į kai kurios mūsų visuomenės dalies pasisakymus ir išpuolius LFB adresu. Lietuvių fronto bičiuliai buvo, yra ir, tikiuosi, bus aktyvus elementas mūsų politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Kaip matome iš praėjusio Į Laisvę numerio, tai turbūt finansiškai ir darbu stipriausiai atsiliepusi grupė į pabaltiečiams mestus kaltinimus, nesigailėjusi, palyginus su kitais mūsų veiksniais, stambių piniginių atikų. Tiesiogiai atsakydamas į jūsų klausimą — kaip žiūriu į tokį nevienodą vertinimą — galiu tik pasakyti, kad džiaugiuosi... Džiaugiuosi tuo, kad ryški mūsų visuomenės dauguma pajėgia atskirti pozityvų darbą nuo tuščio gyrimosi ir tai veiklai pritaria, o apie tuos, kurie paskirų LF bičiulių ar paties sąjūdžio veiklą stengiasi nužeminti, ar su purvais sumaišyti, nematau reikalo net ir kalbėti.

Skaityti daugiau: ,,Į Laisvę" redaktoriaus POKALBIS SU P. ALGIU RAULINAIČIU,

LIETUVOS KRIKŠČIONYBĖS JUBILIEJUI BESIRUOŠIANT

JONAS KAVALIŪNAS

LIETUVOS krikščionybės jubiliejui minėti bei švęsti komitetas, vysk. Pauliaus A. Baltakio, OFM, iniciatyva sudarytas iš lietuvių institucijų ir centrinių organizacijų atstovų, priėmė ir paskelbė vedamąją mintį, kuri pradedama šiais žodžiais: „Lietuvių tauta, dėkodama Dievui už jo suteiktą malonę, šventu krikštu trimis tarpsniais (1251, 1387 ir 1413) įsijungusi į krikščioniškųjų tautų tarpą, sovietų okupuotoje Lietuvoje ir išeivijoje 1987 metais švenčia savo krikščionybės 600 metų sukaktį" (žiūr. Į laisvę, 1986, Nr. 96, 13 p.).

Minimi trys Lietuvos kristianizadjos tarpsniai ir kartu konstatuojama, kad 1987 metais švenčiama Lietuvos krikščionybės 600 metų sukaktis. Bet mūsų spaudoje sukakties klausimu nuomonės nevienodos, kartais ir gana aštrios. Čia pirmiausia istorikų reikalas aiškinti kausimą, objektyviai žiūrint istorinės tiesos ir faktų. Bet daugelio lietuvių istorikų, ir šiuo klausimu rašiusių (A. Aleknos, V. Gidžiūno, Z. Ivinskio, J, Stakausko, S. Sužiedėlio, A. Šapokos, P. Šležo, J. Totoraičio ir kt.), savo tarpe nebeturime. Tad galima klausimą svarstyti tik remiantis paskelbtais jų darbais. Atsiranda ir naujų duomenų. Prof. Zenonas Ivinskis, dėstęs Lietuvos istoriją Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir paskutiniu metu profesoriavęs Bonos universitete Vokietijoje ir 1971 m. Bonoje miręs, šalia daugelio vertingų ir išsamių Lietuvos istorijos darbų yra paskelbęs 1966 m. Aidų 5, 6 ir 8 nr. net atskirą studiją šiuo klausimu, pavadintą „Lietuvos krikšto problema. Kada lietuvių tauta buvo pakrikštyta?" Jąja ir čia naudosimės. Naujausios šviesos šiuo klausimu duoda Napoleono Kitkausko ir Alberto Lisankos studija „Nauji duomenys apie viduramžių Vilniaus katedrą", paskelbta Kultūros barų 1986, 4 ir 5 nr.

Skaityti daugiau: LIETUVOS KRIKŠČIONYBĖS JUBILIEJUI BESIRUOŠIANT

IŠEIVIJOS PASKIRTIS IR JOS PILNAS REALIZAVIMAS

• Pagrindiniai ir atsitiktiniai mūsų žygiai ir darbai tremtyje — • Darbo rankų ir finansinių resursų organizavimas kovai dėl Lietuvos laisvės — • Ar turime pakankamai ir pajėgių darbininkų tremties misijai vykdyti? — • Kaip laimėti laisvojo pasaulio politinio gyvenimo vairuotojų palankumą ir talką Lietuvos bylos kėlimui ir gynimui — • Ar stokojame naujų idėjų Lietuvos laisvinimo žygyje? — • Ar mums reikia profesionalų talkos mūsų žygiuose ir užsimojimuose?

PAŠNEKESYS SU LEONARDU VALIUKU

—    Ar manote, kad buvo tikslu pasitraukti iš vadovaujančių postų ir „išeiti pensijon", kas liečia frontininkų veiklą ir visus darbus kovoje dėl Lietuvos laisvės?

—    Tikrumoje, nesu „išėjęs pensijon", o tik perleidęs vadovaujančius postus kitiems, šventajame Rašte sakoma, kad „visam kam yra Dievo skirtas laikas". Buvo ir man laikas „nusikratyti" vadovaujančių postų ir kiek atsikvėpti. Esu investavęs be galo daug laiko ir dešimtimis tūkstančių dolerių frontininkų užsimojimams ir Lietuvos laisvės bylai kelti ir ginti amerikiečių tarpe. Nesu vienas iš tų, kuris laiko save „nepakeičiamu" vienam ar kitam darbui. Frontininkuose turime visą eilę pajėgių darbininkų. Tegu kiti „pasiplėšo" naujuose žygiuose ir užsimojimuose. Gailesčio vertos organizacijos ar vienetai, kuriems dešimtimis metų vadovauja „nepakeičiami asmenys". Turime dar kitą problemą mūsiškių tarpe: visus pasiimtus darbus turime (vadovai) patys atlikti ir finansuoti. Tai žinau iš savo ilgokos patirties bei praktikos.

Leonardas Valiukas kalba politinio savaitgalio metu. Los Angeles

— Ar iš tikrųjų mūsiškiai yra tokie nejautrūs? Kokios finansinės paramos sulaukėte visuose savo žygiuose ir darbuose iš lietuvių?

— Beveik visuose užsimojimuose ir Lietuvos laisvinimo žygiuose finansinė parama buvo nepaprastai skurdi. Nežinau, ar tai šykštumas ar reikalo nesupratimas. Masės lietuvių (ir frontininkai!) nesupranta, kad didesnių užsimojimų negalima atlikti ir realizuoti su centais. Mano veiklos laikais (ir dabar) aukos ateina iš eilinių piliečių, kurie dolerius uždirba „krauju" (turėdami sunkius, ir skurdžiai apmokamus darbus). Tūkstančiai gi mūsiškių turi puikius ir gerai apmokamus darbus. Jie galėtų (ir turėtų!) skirti kasmet tūkstančius dolerių Lietuvos laisvės bylai kelti ir ginti laisvojo pasaulio piliečių tarpe ir kitiems „degantiems" mūsų darbams finansuoti. Žydai pripažįsta savųjų tarpe tik pora grupių; duodančius ir reikalingus paramos. Turėtumėm ir mes pasekti žydų pavyzdžiu, nustatydami kiekvienam metine duokle.

Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS PASKIRTIS IR JOS PILNAS REALIZAVIMAS

DVI SUKAKTYS

STASYS ŠALKAUSKIS- „palikuonis mūsų senosios aristokratijos, bajorijos, kuri, prieš išnykdama, pakilo pražydėti paskutiniais žiedais, į kuriuos sudėjo, ką turėjo gražiausio, ir atidavė Lietuvai... Šalkauskis pats gražiausias atstovas senojoje šviesuomenėje susikrovusių intelektualinių sugebėjimų, kurie buvo praplėsti rytietinėm Solovjovo ir vakarietinėm de Munnyncko idėjomis. Jis virto tokio laipsnio intelektualu ir sistematiku, kurių nedaug pasitaiko žmonijos minties pasaulyje". (Brazaitis, Raštai, V, p. 403).

ALINA SKRUPSKELIENĖ

Šiais, 1986 metais, galime prisiminti net dvi reikšmingas šimtmetines sukaktis. Įdomiu sutapimu abu labiausiai veikę jaunąją kartą Nepriklausomos Lietuvos laikais buvo gimę 1886 metais: Stasys Šalkauskis (1886.V.4-1941.X11.4) ir Pranas Dovydaitis 1886.XII.2-1942.XI.4). Ir jų mirties datos labai artimos, taigi ir gyventi jiems buvo skirta beveik tiek pat laiko vienam ir kitam.

PRANAS DOVYDAITIS- atstovas to luomo, kuris pradėjo kovą dėl tautinio Lietuvos atgimimo. Liaudies vaikas, kietai veržęsis į mokslą. Gimęs tankių girių apsuptame kaime, tėvų ūkyje piemenavęs, kaip ir kiti mūsų kaimo vaikai, pajėgė eksternu išlaikyti abitūros egzaminus, baigti aukštuosius mokslus Maskvos universitete. Dovydaitis — mokslininkas enciklopedistas, profesorius, visuomenininkas, žurnalistas, ateitininkų kūrėjas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Sibiro kankinys.

SU DOVYDAIČIU man yra tekę susitikti Kauno valstybinėje gimnazijoje, Jis buvo gimnazijos direktorius ir porą metų dėstė lietuvių literatūrą. Kai dabar pasikalbu su savo klasės draugais, direktoriaus vaizdas visų mūsų atmintyje įspaustas, rodos, vienodas. Mes visiatsimename begalinį Dovydaičio šiurkštumą, kurį mes paprastai vadindavome „kaimiškumu", ir tokia jo charakteristika viską paaiškindavo ir viską atleisdavo mūsų akyse. Bet „kaimišku" nevadinome nė vieno gimnazisto, kad ir iš Dovydaičio artimų apylinkių kilusio. Jie mums kaimiški neatrodė ir nebuvo.

Gimnazijos darbas Dovydaičiui, atrodo, buvo per siaura jo veikimui sritis. Jis buvo paskendęs savo planuose. Mėgo globoti gabesnius moksleivius ir nuolat skatino juos studijuoti, norėjo išugdyti Lietuvai mokslininkų.

Skaityti daugiau: DVI SUKAKTYS

100 METŲ NUO POVILO LUKŠIO GIMIMO

Visur pasauly pagerbiamas Nežinomas Kareivis; Prisiminkim, pagerbkim ir Lietuvos pirmoji Žinomą Kareivi.

NUOSTABUS buvo tas trumpas nepriklausomos Lietuvos švystelėjimas. Per tuos dvidešimt porą metų kokį stebuklą padarė mūsų šalis ir kiek užaugino patriotiškai nusiteikusios inteligentijos. Bet jau pradedame užmiršti, jog tik per plauką trūko, kad Lietuvos nebūtų buvę. Nesvarbu, kad 1918 Vilniuje buvo paskelbta nepriklausomybė. Jos tada dar niekas nenorėjo pripažinti ir su paskelbimu skaitytis. Nesvarbu nei Wilsono punktai, nei Lenino migloti pažadai. Beveik tuo pačiu metu, kai tų metų rudenį susidarė pirmoji Lietuvos vyriausybė, bolševikai Minske sukūrė Kapsuko vadovaujamą Lietuvos-Gudijos „socialistinę" valstybę ir pasiuntė raudonąją armiją praktiškai vykdyti.

Mūsų vyriausybė buvo beginklė, o čia iš rytų atslenka raudonoji banga. Savanoriai, stokite į kovą už nepriklausomą Lietuvą! Išgirdo mūsų vyrai, atvyko kas pėsčias, kas savo arkliu atjojo. O kur ginklai? Vienas kitas atsinešė medžioklinį šautuvą, kitas tik revolverį, kai kas gavo seną vokišką šaudyklę. Visko trūko, netrūko tik heroizmo ir aukos dvasios.

Bolševikai skubėjo. Vasario užėmę beveik visą Latviją ir daugiau negu pusę Lietuvos. Šiaurėj siekė Mažeikius, Šiaulius, pietuose Alytų. Vilnius buvo jų rankose, veržėsi į Kauną. Pirmieji spėjo susiorganizuoti į kovą Panevėžio ir Kėdainių savanoriai. Panevėžiečiai dar negalėjo išeiti prieš bolševikus ir pasitraukė, susijungė su kėdainiečiais. Ir nuo čia, nuo Kėdainių, prasidėjo bolševikų stūmimas atgal. Čia buvo tas pylimas, kuris sulaikė raudonąjį potvynį ir leido savanoriams efekingiau susiorganizuoti likusioje Lietuvos dalyje.

Rimtai nusiteikę klausome paskaitos XXX studijų savaitėje. Pirmoj eilėj iš kairės: Gintaras Grušas, Juozas Kojelis, kun. Viktoras Dabušis, Milda Lenkauskienė. Nuotr. V. Maželio.

Skaityti daugiau: 100 METŲ NUO POVILO LUKŠIO GIMIMO

BAŽNYČIA IR PAGRINDINĖS ŽMOGAUS TEISĖS

VYTAUTAS KAZLAUSKAS

Dalis paskaitos, skaitytos Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos XIII suvažiavime, Los Angeles, 1985.XII.26.

KUN. DR. VYTAUTAS KAZLAUSKAS, baigęs Vilkaviškio kunigų seminariją, studijavo teologiją Innsbrucko universitete, vėliau gilino studijas sociologijos srityje pontifikaliniame Grigaliaus universitete, Romoje, kur 1950 gavo teologijos daktaro laipsnį. Nuo tų pat metų vadovauja Vatikano radijo lietuviškoms programoms. Daug rašo lietuviškoje spaudoje.

Popiežiaus Jono Pauliaus II paskatinta, Tarptautinė Teologinė Komisija ( TIK) 1983 ir 1984 metų plenarinėse sesijose studijavo žmogaus orumo ir žmogaus asmens teisių problemą. Plenarinėse sesijose pradėtą darbą tęsia šiam tikslui sudaryta pakomisė ir speciali darbo grupė. Jau yra pasirodę pirmieji darbo vaisiai: studijų bei straipsnių rinkinys popiežiškojo Grigaliaus universiteto žurnale Gregorianum ,, Human Dignity and Human Rights" (1984,65/2-3), Tarptautinės Teologinės Komisijos drauge su Popiežiška „Teisingumo ir Taikos „Komisija parengtas leidinys „Šiuolaikiniai krikščionys žmogiškojo orumo ir žmogaus asmens teisių akivaizdoje" ir pagaliau Tarptautinės Teologinės Komisijos tezės, kuriose yra pateikiama tyrinėjimais pasiektų rezultatų sintezė ir drauge nusakomi krikščionių uždaviniai šiuolaikinės padėties akivaizdoje.

Popiežius Jonas Paulius II, audiencijoje priimdamas Tarptautinės Teologinės Komisijos plenarinės sesijos dalyvius 1983.XII.5, apgailestavo, kad II Vatikano susirinkimo mokslas apie žmogaus orumą, sintetiškai išdėstytas susirinkimo konstitucijoje Gaudium et Spes, dar nėra pakankamai įėjęs į teologiją ir nėra įgyvendintas praktikoje (Plg. L'Osservatore Romano, 1983.XII.5-6, p. 6). Apgailestavo, kad krikščioniškoji antropologija pastaraisiais laikais daug kur yra nustumta į šalį, kad daugelis šalia krikščioniškos antropologijos mėgina atrasti raktą, su kurio pagalba pagaliau galėtų atverti neįžvelgiamą žmogaus paslaptį (n. 8). Iš tikrųjų, krikščioniškoji teologija ilgą laiką žmogaus orumo ir žmogaus teisių klausimus buvo palikusi tarptautinėm institucijom, kaip Jungtinių Tautų Organizacija, arba tarptautinėm konferencijom, kaip Europos Saugumo ir Bendradarbiavmo Konferencijos Helsinkyje, Belgrade, Madride, Ottavoje. Žmogaus asmens orumo ir jo pagrindinių teisių problemos atrodė priklausančios daugiau diplomatijai — sakykime, kad ir Šventojo Sosto diplomatijai — daugiau tarptautinės teisės ar politikos mokslam negu teologijai.

Skaityti daugiau: BAŽNYČIA IR PAGRINDINĖS ŽMOGAUS TEISĖS

NAUJI LEIDINIAI

Antanas Maceina, IŠLAISVINIMO TEOLOGIJA, visuomeninio Bažnyčios įsipareigojimo pavojai. Šioje knygoje yra surinkti ir atspausdinti dr. Antano Maceinos strapsniai, neperseniausiai šią aktualią temą nagrinėję Tėviškės Žiburių savaitraščio puslapiuose. Knygą išleido Tėviškės Žiburiai, Toronte, Kanadoje, 1986 metais. 119 psl., kaina nepažymėta.

Zenonas Ivinskis, RINKTINIAI RAŠTAI II. Antrasis prof. Zenono Ivinskio raštų tomas, didelio formato. 723 psl. knyga. Turinyje šie skyriai: Istorinius šaltinius tyrinėjant, Lietuvos kraštas ir kaimynai, Senovės lietuvių tikėjimas ir kultūra. Be to plati senovės lietuvių religijos bibliografija, išsamios nuorodos ir kt. Knyga išleista Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos 1986 metais, Romoje, išspausdinta dr. Juozo Kazicko lėšomis. Redagavo prel. Paulius Jatulis. Kaina nepažymėta.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

MIŠRIOS ŠEIMOS IR LIETUVYBĖ

Besiruošdama šiai temai, grįžau mintimis į linksmą vaikystę, prisiminiau Santa Monicos lietuviškosios šeštadieninės mokyklos dienas, skautavimą, tautinių šokių grupę. Bandžiau skaičiuoti, kas ir kaip iš mūsų mokinių sukūrė šeimas. Ir štai pagal mano statistiką, iš keturiasdešimt buvusių mokinių tik šeši yra sukūrę lietuviškas šeimas, mišrių šeimų yra penkiolika, o likusieji dar nevedę ar netekėjusios. Taigi skaičiai rodo gyvenimo realybę: mišrios šeimos mūsų tarpe daugėja. Tik kuomet sukuriama lietuviška šeima, apie tai mūsų laikraščiuose labai plačiai ir gražiai rašoma, o kai sukuriama mišri šeima — toks faktas dažniausiai bandomas nutylėti. Visuomenei susidaro įspūdis, kad jų tiek daug nėra.

DAINA GUDAUSKAITĖ-DE WRECK

Augau labai veiklioje lietuviškoje aplinkoje. Mūsų namuose vykdavo jaunimo susirinkimai, posėdžiai, repeticijos, sueigos, o sode — „Spindulio" bei neolituanų gegužinės. Viskas malonioje mano motinos globoje, viskas lietuviškai, viskas lietuviškam jaunimui. Buvau visos tos veiklos nuolatinė dalyvė. Tėvas seniai planavo mano kelionę į Lietuvą, kur turėjau susipažinti su jo šeima. Prieš kelionę jis stengėsi mane dar specialiai paruošti, mokydamas Lietuvos istorijos. Jaučiausi dėl to nepatenkinta, juk buvau jau baigusi šeštadieninę mokyklėlę, o čia dar su tėvu turėjau tęsti lietuviškas pamokas. Tačiau dabar aš tai kitaip pradedu vertinti ir esu jam dėkinga už jo rūpestį.

Skaityti daugiau: MIŠRIOS ŠEIMOS IR LIETUVYBĖ

Auklėjimo pagrindas: LIETUVIŠKOJI JAUNIMO MISIJA

GINTARAS L. GRUŠAS

GINTARAS L. GRUŠAS, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, savo gyva veikla reiškiasi Bendruomenėje, ateitininkuose ir visur, kur jo gabi organizacinė ranka yra reikalinga.

Sprendžiant lietuviškumo klausimą, pirmiausia išsiaiškinkime to žodžio reikšmę. Kas jis yra, kokios jo ypatybės, ar galime sakyti ir teigti, jog jis iš viso yra, arba jo nėra. Gal lietuviškumo sąvoka skiriasi tam tikromis gradacijomis ar laipsniais? Ir tokiu atveju — kaip galima įvertinti jo lygį, kaip galime tvirtinti, kad mūsų ar kieno kito lietuviškumas yra pasiekęs savo tikslą.

Spėčiau, kad daugelis tėvų stengiasi ir nori užauginti savo vaikus lietuviškai. Tačiau jie ne visada gali pasakyti, kaip jiems tai pasisekė. Duosiu pavyzdį, paimtą iš dviejų skirtingų kraštų lietuviško jaunimo gyvenimo. Jų lietuviškumas pasireiškia skirtingai ir negali būti palyginamas.

Vokietijoje jaunimas gražiai kalba lietuviškai. Jie yra artimai susipažinę su dabartine Lietuva, pažįsta jos šiandieninę muziką, meną, literatūrą, madas. Gal dalinai dėl to, kad pas juos apsigyvena nemažai atvykėlių iš Lietuvos. Dažnai jų lietuviškumo laipsnis yra toks, kokį žmonės turi Lietuvoje. Jie gyvena, palyginti, labiau lietuviškoje atmosferoje, kalba ir galvoja lietuviškai. Mes pasakytume, kad jų lietuviškumas yra aiškus.

Skaityti daugiau: Auklėjimo pagrindas: LIETUVIŠKOJI JAUNIMO MISIJA

TRYS MITAI

ZENONAS PRŪSAS

Amerikos prezidentas Kennedy kartą yra pasakęs, kad didysis tiesos priešas dažnai yra ne išgalvotas, negarbingai skleidžiamas melas, bet nuolatos kartojamas kieno nors sukurtas mitas (1). Ne tik melu, bet ir mitais yra paremta ir rusiškoji sovietinė imperija. Šiame straipsnyje bandysime trumpai peržvelgti tris mitus, kuriuos rusams pasisekė įkalbėti daugeliui vakariečių, o ypač į kairę palinkusiems Amerikos intelektualams, įsitvirtinusiems pačiuose garsiausiuose universitetuose, politinių žurnalų redakcijose, Valstybės departamente ir televizijos žinių tinkluose. Šie trys mitai yra:

1)    Politiniame spektre rusiškasis komunizmas atstovaująs kairįjį sparną, o Hitlerio nacionalsocializmas — dešinįjį.

2)    Pagrindinis rusiškojo komunizmo tikslas esąs ne viso pasaulio laimėjimas rusų tautai, bet tik suteikimas pagalbos kitoms tautoms, kad jos pajėgtų atsikratyti kapitalizmo vergijos.

3)    Sovietų Sąjungoje palengva įgyvendinama ekonominė lygybė visiems jos gyventojams.

Kairė ir dešinė

Trumpai meskime žvilgsnį į pirmąjį mitą, tvirtinantį jog Hitlerio naciai atstovavo dešinę — fašistus. Tai daugelio metų komunistinės propagandos vaisius. Kiekvienas autokratinis režimas, kur jis bebūtų, Afrikoje ar Pietų Amerikoje, apkaltinamas ,,fašizmu" atseit giminingumu naciams. Toksai sugretinimas tuoj pat primena Hitlerio žydų žudynes ir kitus jo nusikaltimus žmoniškumui. Spaudos ir televizijos tinklų pagalba koks nors mažos valstybės autokratas padaromas daug baisesnis už Kremliaus tironus vien tik dėl to, kad jis už grotų pasodina keletą revoliuciją skatinančių komunistų ar jiems prijaučiančių kairiųjų.

Skaityti daugiau: TRYS MITAI

JURGIS GLIAUDA - RAŠYTOJAS IR ASMUO

ELENA TUMIENĖ

Elena Tumienė, Ph.D, yra anglų ir lyginamosios literatūros profesorė ir ilgametė „Graduate Advisor of Com-parative Literature" Kalifornijos valstybiniame universitete, Fullertone (Cal State Fullerton). Šį žodį apie rašytoją Jurgį Gliaudą Elena Tumienė tarė 20-to-sios literatūros šventės metu, Los Angeles.

Šiemet sueina 40 metų nuo to laiko, kai rašytojas Jurgis Gliauda pradėjo aktyviai ir formaliai reikštis mūsų raštijoj savo kūrybiniu žodžiu.

Tai buvo 1945-ieji metai. Nuo to laiko Jurgiui Gliaudai buvo suteiktos aštuonios romano premijos, dvi publicistinės premijos ir šešios novelės premijos. Be kitokių gausių atžymėjimų bei nesuskaitomos daugybės rašinių mūsų ir mūsų kaimynų spaudoje, autorius gavo taip pat Los Angeles miesto aukščiausios administracijos pripažinimą. Miesto tarybos nariai pasiūlė Los Angeles miesto taryboje rezoliuciją, suteikiančią Jurgiui Gliaudai ypatingą žymenį už jo išskirtiną ir svarbų įnašą kultūros ir literatūros srity. Ši rezoliucija buvo priimta ir specialioje ceremonijoje įteikta Jurgiui Gliaudai, suteikdama rašytojui iškilaus piliečio ir ne eilinio miesto gyventojo vardą ,,for an outstanding achievement in cultural and literary field".

Skaityti daugiau: JURGIS GLIAUDA - RAŠYTOJAS IR ASMUO

VISUOMENININKĖS PASLAPTIS

Nuotr. dr. K. Ambrozaičio

ALINAI GRINIENEI - 70

Šiemet balandžio 28 veiklioji visuomenės veikėja Alina Grinienė peržengė 70 metų amžiaus ribą. Sukaktį paminėjo užsienio lietuvių spauda. Nedidelė, bet judri Miuncheno lietuvių bendruomenė pagerbė savo veikliausią narę ne tik dėl jos nuopelnų vietos tautiečių gyvenime, bet ir užsienio lietuvių visuomenei, kurios interesai nesiriboja vieno miesto, vienos bendruomenės, vieno krašto ribomis. Alina Grinienė buvo pirmoji apdovanota Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos visuomenininkės premija. Dabar sukakties proga Šventasis Sostas ją pagerbė ypatingu žymeniu „Pro Ecvlesia et Pontifice". Tai rodo, kad sukaktuvininkės asmuo plačiai pažįstamas ir vertinamas ne tik savųjų.

Rezistencinio Lietuvių fronto sąjūdžio bičiuliams juo maloniau pasveikinti sukaktuvininkę, su kuria juos sieja bendros idėjos. Jei kai kuriems iš mūsų priklausymas ir aiškus užsiangažavimas vienam visuomeniniam sambūriui uždeda kartais savotišką „partiečio" žymę, tai Alinai Grinienei „frontininkės" vardas ne tik nekliudo, bet dargi, regis, padeda jai megzti ryšius su žmonėmis, nepaisant skirtumų bei grupinio ribotumo. Tai ne dažnai gyvenime sutinkamas reiškinys. Turime pakankamai visuomenės veikėjų, kurie net su savo bendraminčiais neįstengia bendradarbiauti, o mūsų sukaktuvininkė suranda bendro darbo ir su kitaminčiais. Tai jos didžioji paslaptis, kurią lengviau pastebėti negu paaiškinti.

Skaityti daugiau: VISUOMENININKĖS PASLAPTIS

NUO LKB KRONIKOS IKI WASHINGTON POST

ATGARSIAI

Po ilgesnės pertraukos Vakarus vėl pasiekė naujausia okupuotos Lietuvos pogrindinė spauda: Aušros 48 ir 49 numeriai ir LKB Kronikos 68, 69 ir 70 numeriai. Visa ši pogrindinė spauda ištisai perspausdinama Draugo puslapiuose, o platesnės ištraukos beveik visuose dažniau pasirodančiuose lietuviškuose laikraščiuose. Į Laisvę skaitytojai, be abejo, su šiais leidiniais jau bus susipažinę.

Norime tik atkreipti didesnį dėmesį į LKB Kronikos 70 nr. paskelbtas kun. Juozo Zdebskio žuvimo aplinkybes. Atrodo, kad ši automašinos avarija nebuvo atsitiktinė, o tam tikrų sovietinių saugumo pareigūnų surežisuota. Kun. Zdebskis buvo sulikviduotas panašiai kaip ir kiti anksčiau nužudyti ar žuvę Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto nariai. Tai patvirtina dar vėliau iš Lietuvos atėjusios įvykį mačiusių liudininkų žinios ir taip pat pomirtinė kun. Zdebskio veido nuotrauka, rodanti baisias mušimo žymes.

Skaityti daugiau: NUO LKB KRONIKOS IKI WASHINGTON POST

VAIZDAI IŠ XXX STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖS DAINAVOJE

Šiame numeryje skaitytojams duodame tiktai keletą vaizdų iš 1986 metų sukaktuvinės XXX LFB studijų ir poilsio savaitės. Išsamus savaitės aprašymas bus kitame numeryje. Visos panaudotos nuotraukosVytauto Maželio. Apačioj: Linas Kojelis, už jo dr. Vytautas Vardys.

Viršuj— simpoziumo „Jaunimo dalyvavimas lietuvių politiniame ir visuomeniniame gyvenime" dalyviai: Gintaras Grušas, adv. Daina Kojelytė ir adv. Joana Kuraitė-Lasienė.

Apačioj — jaunimas, sugebėjęs pralinksminti ir rimčiausius veidus savo jaunatviška daina: Audrius Polikaitis su akordeonu. Laura Gražulytė, Rama Bublytė, Rūta Vardytė ir Aida Bublytė.

Skaityti daugiau: VAIZDAI IŠ XXX STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖS DAINAVOJE

VARDAI IR ĮVYKIAI

Dr. Adolfas Damušis rašo knygą apie pirmąją sovietinę okupaciją Lietuvoje, 1941 sukilimą, Laikinąją vyriausybę ir nacių okupacijos laikmetį. Knygoje šalia autoriaus atsiminimų bus labai daug dokumentuotos medžiagos. Šių metų pavasarį dr. Damušis praleido nemažą laiko Washingtone ieškodamas ir rinkdamas dokumentinę medžiagą šiam veikalui. Knygą numato išleisti Į Laisvę Fondas.

Dr. Vytautas Dambrava priimtas pilnateisiu nariu į Lietuvių katalikų mokslo akademją. Jo paskaita apie kriminalinį psichiatrijos naudojimą Sovietų Sąjungoje, kurią jis skaitė praėjusiame LKMA suvažiavime, buvo neseniai ispanų kalba paskelbta katalikų dienraštyje Caracas, Venecueloje.

Dr. Kęstučio Girniaus parašyta mokslinė studija apie Lietuvos partizanų kovas ir veiklą 1944-1952 šį rudenį pasirodys knygų rinkoje. Leidžia Į Laisvę Fondas. Dr. K. Girnius šiuo metu gyvena Muenchene, Vokietijoje, ir dirba Laisvosios Europos radijo tarnyboje.

Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI

ATEITININKAI UŽBAIGĖ JUBILIEJINIUS METUS

Praeitais 1985 metais iškilmingu kongresu Čikagoje ateitininkai pradėjo savo 75 metų jubiliejų. Jubiliejiniams metams užbaigti šią vasarą Dainavoje rugpjūčio 10-14 vyko jubiliejinė ateitininkų stovykla, o jai pasibaigus, rugpjūčio 15-17 dienomis, Toronte, Kanadoje — Nepaprastoji konferencija. Tiek jubiliejinė stovykla, tiek ir Nepaprastoji konferencija vyko grynai darbo nuotaikoje.

Dainavon suvažiavo arti 200 ateitininkų, daugiausia jaunesnės kartos. Simpoziumais ir paskaitomis buvo svarstomos aktualios dabarties problemos, ieškant joms atsakymų. Svarstomos temos ir svarstybų dalyviai buvo: „Ateitininkas — lietuviškos visuomenės narys" — Juozas Kojelis, Ofelija Barškėtytė, Gintaras Grušas, Jonas Vyšnioms. „Ateitinkija po II Vatikano suvažiavimo" — Saulius Kuprys, Aušra Liulevičienė, Dalia Staniškienė. „Mes bendroje kovoje su tauta" — Gintė Damušytė, Dainora Juozapavičiūtė, Povilas Vaičekauskas, Arvydas Žygas. „Tautinis sąmoningumas už Lietuvos ribų" — dr. Dalia Katiliūtė-Boydstun, dr. Jonas Dunčia, Darius Sužiedėlis. „Ateitininkas pasaulinės politikos arenoje" — Linas Kojelis, Rasa Kurienė, Arūnas Pemkus. Simpoziumas šeimos temomis — Vytas Kliorys, dr. Judita Čuplinskienė, dr. Marytė Gaižutienė. Paskaitą „Socialinis atsakingumas" skaitė dr. Vytautas Vygantas.

Skaityti daugiau: ATEITININKAI UŽBAIGĖ JUBILIEJINIUS METUS

LFB skelbimai

TARYBA IR CENTRO VALDYBA POSĖDŽIAVO

LFB Tarybos ir Centro valdybos nariai 1986 gegužės 17 dieną buvo susirinkę posėdžiui Tėvų marijonų vienuolyno patalpose, Čikagoje. Dalyvavo taip pat keletas kviestų referentų. Posėdyje buvo svarstoma artimiausia Lietuvių Fronto bičiulių veikla. Dalyvavo 15 dalyvių.

Šių metų rugsėjo 26-28 dienomis Čikagoje įvykstančios LFB konferencijos reikalais pranešimą padarė tarybos pirmininkas P. Algis Raulinaitis. Buvo nustatyta konferencijos programa, temos pranešėjams ir diskusijoms, nutarta konferencijos užbaigai surengti viešą 1941 metų sukilimo paminėjimą. Pasitikrinus su Jaunimo centro vadovybe, buvo ten pat paimtos ir patalpos konferencijai bei minėjimui.

Skaityti daugiau: LFB skelbimai