JIS ĮDIEGĖ ŠIRDYSE MEILĘ IDEALAMS

Retai gyvenime pasitaiko progos savoje bendruomenėje idėjiškai paveikti ištisą kartą jaunų žmonių, o tokią situaciją suvokti ir ją realizuoti —    tai dar retesnis reiškinys. Ir todėl Vytautas S. Vardys yra tikrai svarbi ir gilios pagarbos verta asmenybė pokarinės išeivijos lietuvių krikščioniškai jaunuomenei.

Dr. Vytautas Vygantas, dr. Petras Kisielius ir dr. Antanas Razma po laidotuvių V. Vardžio kambary.

Po II pasaulinio karo išeivijon (tada tremtin) patekę lietuviai, laikinai susibūrę i „dypukų” stovyklas, bandė atnaujinti įvairiausias lietuviško gyvenimo išraiškas. Ir taip išdygo įvairiausios socialinės jungtys — nuo geležinkeliečių klubų iki tauragiškių grupių. Ieškota būdų, kaip prasmingai praleisti tą laikinąjį tremties laikotarpį. Toj judrioj lietuviškoj visuomenėj buvo ir daug mokyklinio jaunimo. Sukurta mokyklinė sistema juos apjungė, tačiau stovyklinis gyvenimas sukūrė daugiau laisvalaikio negu progų jį prasmingai išnaudoti. į šią tuštumos areną įžengia iškalbus, tvirtų įsitikinimų, krikščioniškų idealų meile degantis žemaičių kilimo jaunuolis. Tapęs Moksleivių ateitininkų sąjungos Centro valdybos pirmininku, jis uoliai ėmėsi organizacinio darbo suburti gimnazistus visose Vak. Vokietijoje esančiose lietuvių tremtinių stovyklose. Kaip grybai po lietaus išdygo naujos organizacinės jungtys — moksleivių ateitininkų kuopos. 

Nebereikėjo pogrindžio veiklos, nes po pamokų ar vakarais rinkdavosi jaunimas į savo susirinkimus ir čia jaunam, kūrybiškai nusiteikusiam moksleiviui susidarė plačiašakės galimybės formuotis. Savo prasmę šiame gyvenime suvokti ir savoj visuomenėj reikštis bei ateities gyvenimui pasiruošti ateitininkų veiklos rėmuose buvo tikrai tinkamos sąlygos. Nuo tokių reiškinių, kaip pravesti susirinkimą, kaip valdyboje organizuoti savo grupės veiklą, dalyvauti iškalbų pratybose iki pirmųjų kūrybinių žingsnių literatūrinėje srityje — tai buvo tuometinių moksleivių ateitininkų planai ir darbai. Ir visa ši akcija buvo paženklinta vertybių ugdymu tos veiklos rėmuose, kuri formavosi krikščionišku pagrindu ir lietuvišku koloritu. Atkurtas Ateities žurnalas, suorganizuota visa eilė rajoninių suvažiavimų ir konferencijų, kuriose jaunieji plėtė savo horizontus, susipažino su naujais idėjinės bendrystės draugais iš įvairiausių vietų —    nuo Alpių kalnų papėdžių iki Vokietijos ir Danijos pasienio kampe įsikūrusių stovyklų. Itin atmintinos anų laikų iniciatyvos — tai pirmoji MAS stovykla Obere Kalle — Alpių kalnuose ir Reino konferencija, kai daugiau negu 700 at-kų plaukė šia garsia vokiečių upe 3 paras, jų tarpe ir didelė moksleivių grupė. Ten klausėmės A. Maceinos epochinės kalbos apie Antikristą, o moksleiviams buvo pirmą kartą proga pažinti Juozą Girnių, mus supažindinusį su lietuvių tautiniais bruožais.

Jei dar šiandien veikia Moksleivių ateitininkų sąjunga, jei plačiai reiškiasi jos auklėtinių eilės lietuviškoje visuomenėje (vienas jų pavyzdys — PLB atstovas Lietuvoje su teise dalyvauti dabartinės vyriausybės posėdžiuose bei parlamento sesijose), jei jau 40 metų vis dar eina Lituanus žurnalas — tai pradinis ir pagrindinis visų šių pastangų nuopelnas priklauso Vytautui Vardžiui. Jis su savo centro valdyba, kurioje ryškų vaidmenį atliko Virginija Grajauskaitė (Gureckienė), Zigmas Kungys, Jonas Norkaitis, Rožė Šomkaitė ir kt., sukūrė tokią stiprią, kūrybiškai gaivią jaunųjų ateitininkų kartą, kuri savo ruožtu sugebėjo tą dvasią perkelti į užjūrius. Ir ateitininkija tada tapo tikrai globaliniu sąjūdžiu — berods pirmuoju tokiu reiškiniu Lietuvos istorijoje. Atlygins Aukščiausias Vytautui už jo tokius epochinius darbus ir begalines pastangas lietuviško jaunimo ugdyme.

Palietė Vytautas kiekvieną iš mūsų ir savaip paveikė. Mano galvosenoje ir vaizduotėje dar ir šiandien labai ryškus vienas anglų zonos moksleivių ateitininkų susibūrimas. Pagrindine programos dalim buvo Vytauto pravestas pašnekesys apie idealą. Be užrašų, su jam įprastu oratoriškų dinamiškumu jis įdiegė klausytojų širdyse meile savo idealui. To idealo nepasiekiamumas, tačiau nuolatinis artinimasis prie jo, vis 42 brandesnis savo idealo supratimas ir tuo pačiu savo gyvenimo įprasminimas šioje žemėje — visa tai išreikšta intelektualiai, bet kartu taip paprastai, taip suprantamai ir kartu įtikinančiai, uždegančiai ir giliai klausytoją paveikiančiai. Mano gyvenime tai viena retų progų ir privilegijų išgyventi ir patirti tokį įdėjinį šedevrą. Vytauto gyvenimas buvo plačiašakis, bet mano širdyje tas pašnekesys pasiliko kaip jo brangiausia dovana, vertybiškai paveikusi vieną savo jaunesnių draugų visam gyvenimui.

Vytautas Vygantas