Partizanai: Istorija ir dabartis

ATVIRAS DIALOGAS PRADĖTAS

JAV Lietuvių Bendruomenė, bandydama ieškoti būdų, kaip pristabdyti tarp dabartinės Lietuvos valdžios ir mūsų išeivijos atsiradusį plyšį, birželio 19-20 d. Detroite surengė įdomią politinę-visuomeninę konferenciją. Joje buvo nagrinėjama abipusių santykių padėtis ir jų pagerinimo galimybės. Gausi konferencija (apie 200 dalyvių) buvo savotiškai įdomus bandymas kalbėtis tarp oficialumo plotmėje nevienodų partnerių: Lietuvai atstovavo pats min. pirm. Adolfas Šleževičius ir 3 Seimo nariai, o išeivijai — eiliniai, nors ir iškilūs, LB nariai. Konferencija praėjo atviroje, beveik nuoširdžioje ir korektiškoje nuotaikoje, nors kai kurios pokalbių temos buvo gana aštrios. Kritika iš išeivijos pusės Lietuvos valdžiai ir jos veiksmams buvo gerai apgalvota ir taikli. Trys Seimo nariai (R. Ozolas, A. Sakalas, S.Šaltenis) daugiau ar mažiau sutiko su iškeltais klausimais, kalbėjo ir diskutavo nuoširdžiai, šiltai ir atvirai. Kiek kitokį įspūdį padarė premjeras Šleževičius — vietomis perdėm oficialus, vietomis lankstus, lyg pataikaujantis išeivijai, žinąs visus atsakymus. Tai turbūt išeitos partinės mokyklos žymė.

Kas gero iš tos konferencijos, ir iš dar ateity numatytų kitų, išeis— sunku spręsti. Ar virs tikrove ir bent kai kurie premjero padaryti pažadai? Ar padės tokie pokalbiai sukurti tikrai nuoširdžią atmosferą tarp Lietuvos ir išeivijos? Tai vis klausimai, į kuriuos atsakymų kaip tik ir reikia ieškoti per nuolatinį dialogą.

J. B.

KELIAS Į ŠVIESESNĘ ATEITĮ

VEDAMIEJI

Liepos 6-toji Lietuvoje pradėta švęsti kaip Valstybės diena, prisimenant karaliaus Mindaugo karūnaciją, ir jos pasekmėje kaip Lietuvos valstybės pradžią. Tai reikšminga ir reikalinga šventė. Sugestijos tokią šventę švęsti jau senokai buvo keliamos ir išeivijos lietuvių tarpe.

Valstybę ir nepriklausomybę atstatėme, tačiau kiek jos abi bus stiprios, — priklausys nuo mūsų pačių, nuo visos tautos nusiteikimo, nuo pasiryžimo gyventi laisvėje, vadovautis idealizmo, rezistencijos, lygybės ir broliškumo principais. Šie principai sudaro pilnutinės demokratijos pagrindą, sutvirtintą tarpusavio tolerancija bei sugyvenimu. Tokioje valstybėje, kurios pagrindinė valdymosi forma yra demokratija, patys piliečiai atsakingai rūpinasi valstybės gerove.

Tikra demokratija nelengvai pasiekiama. Juk net Jungtinės Amerikos Valstybės po 217 metų negali pasigirti, kad to krašto valdžia, institucijos ar žmonės visada elgiasi demokratiškai. Tad ką bekalbėti apie Lietuvą, kur 50-ties metų komunistinis režimas įspaudė savo destruktyvius ženklus į žmonių galvojimą, suniekino vertybių sistemą, krikščioniškosios moralės principus. Visa tai reikia iš naujo atgaivinti, reikia prieiti prie žmogaus širdies ir proto ir iš naujo parodyti krikščioniškos minties, demokratinės krypties kelią, kuriuo į šviesesnę ateitį eitų visa Lietuva — nuo eilinio žmogaus iki prezidento.

Skaityti daugiau: KELIAS Į ŠVIESESNĘ ATEITĮ

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Tai — istorija

Leiskite pareikšti kupinus dėkingumo žodžius už prisiųstus Į laisvę numerius. Aš net nepagalvojau (nebuvau iki šiol matęs), kad jis toks puikus, didelis, labai įdomus leidinys. Labai patrauklus turinys, daug istorinės, faktinės medžiagos.

Didelį ir kilnų bei svarbų darbų atliekate. Tai — istorija. Gaila tik, kad mes litų dar neturime, o talonai menkaverčiai ir atsilyginti nepajėgūs.

Tegu jūsų darbus lydi Aukščiausiojo palaima!

Petras Žvirgždys,
Klaipėda

Medžiaga mokyklų vadovėliams

Jūsų žurnalas geras, prasmingas. Įdomu, kiek jo numerių dabar nueina į Lietuvą? 1992 m. nr. 113 išspausdintas Jonelienės straipsnis ,,Išėjo sūnūs keturi tėvynės ginti" turėtų būti mokyklų vadovėliuose. Reikėtų dabartiniam jaunimui papasakoti apie Tautos tragediją.

Tikiuosi, kad Juozo Lukšos-Daumanto laiškai greitu laiku bus išspausdinti ir pateks į Lietuvos mokyklų bibliotekas. Sėkmės?

Dr. Marija Arštikaitytė-Uleckienė
Toronto, Canada

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS