Partizanai: Istorija ir dabartis

Į Laisvę 1993 117(154)

     T U R I N Y S

Vedamieji ............................................................ 2

      Popiežiaus apsilankymo Lietuvoje prasmė

      Ar yra Lietuvoje valdžia?

Studijų savaitės Dainavoje išvadinės mintys .......................... 4

Trys stulpai išversti (Povilas Šilas, Juozas Laučka, Vytautas Vardys)  6

Skaitytojų žodis ..................................................... 8

Gintė Damušytė, Kelias į žmoniškumą ir demokratija .................. 10

Vytautas Kubilius, Kultūra demokratinėje valstybėje ................. 14

Vytautas Volertas, Bangos, bangelės į kultūros pakrantes ............ 21

40-toji Europos lietuviškų studijų savaitė .......................... 29

Vincas Bartusevičius, Socializmo liekanos Lietuvos žmonių santykiuose 30

Vilija Aleknaitė kalba .............................................. 50

Eduardas Pašakinskas, Atsiminimų žiupsnelis apie Joną Virbicką ...... 58

E. Šarūnas, Sudėtingas Lietuvos atstatymo kelias .................... 61

Česlovas Stankevičius, Lietuva tarp Rusijos ir Europos .............. 64

Jonas Pabedinskas, Sovietinės melodijos ir stagnacija Lietuvoje ..... 70

Antanas Musteikis, Rusiškai sovietinė mąstysena ..................... 73

Laimantas Jonušys, Į laisvę fondo studijų savaitė Birštone .......... 79

Juozas Baužys, Žvilgsnis į Lietuvą iš Dainavos ...................... 83

Kuriuo keliu mes ir Lietuva einame? — klausia Gintė Damušytė. Ar Lietuvos ir jos išeivijos keliai išsiskiria? — Tai klausimai, į kuriuos atsakymus bando rasti beveik visi šiame numeryje rašantys. O jų atsakymai — vienodi: reikia nuoširdaus dialogo, bet dar svarbiau — be jokių kompromisų reikia sutarti dėl moralinės ir tautinės ištikimybės Lietuvai nuostatų. Iš socializmo liekanų turi pakilti naujas ir laisvas žmogus.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1993 117(154)

Kronika, atsiųsta paminėti ir kt.

NAUJA LFB VADOVYBĖ

Lietuvių Fronto bičiuliai neseniai korespondenciniu balsavimu išsirinko naują Tarybą ir Kontrolės komisiją ateinantiems dvejiems metams. Rinkimų komisija, kurią sudarė Jonas Vasaris, pirm., ir nariai Ona Šilėnienė ir Vytautas Brizgys, praneša, kad į LFB Tarybą išrinkti šie bičiuliai: Petras Kisielius, Vytautas Volertas, Zigmas Brinkis, Algis Raulinaitis, Juozas Ardys, Vytautas Majauskas, Vytautas Petrulis, Vladas Sinkus ir Jonas Urbonas. Į naują LFB Kontrolės komisiją išrinkti: Vaclovas Šaulys, Jonas Kavaliūnas ir Pilypas Narutis.

Bičiulės ir bičiuliai kviečiami dalyvauti vasaros studijų savaitėje, kuri įvyks rugpjūčio 1-8 dienomis Dainavoje.

Skaityti daugiau: Kronika, atsiųsta paminėti ir kt.

POPIEŽIAUS APSILANKYMO LIETUVOJE PRASMĖ

VEDAMIEJI

Popiežiaus Jono Pauliaus II pirmas nuo krikščionybės pradžios apsilankymas Lietuvoje liks daugiau negu istoriniu įvykiu. įvykio svarba gali lygintis su nepriklausomybės paskelbimu ir jos atstatymu. įsidėmėtina, kad popiežius gerai apmąstytam žody pabrėžė kelias mintis, kurios ilgai bus svarstomos ir diskutuojamos ne vien Bažnyčios, bet ir Valstybės sferose. Žodžiai pasakyti su meile, mūsų tautos rūpesčių supratimu, reikia manyti, rado gerą dirvą, bus gydantis balzamas fiziškai ir dvasiškai sužalotai Lietuvai. Moralinės žaizdos — jas visi žinome — ims gyti sparčiau. Tai lyg į tamsų rūsį įsiskverbęs saulės spindulys, apšvietęs visus ten susirinkusius, ar kas to laukė, ar nuo jo užsidengė akis. Gal ne visi norėjo išgirsti Romos vyskupo žodžio, bet tas žodis net jiems patiems nežinant pasąmonėj išleis šaknis ir išaugins vaisingą derlių.

Lietuvių ir užsienio spaudoj bus daug komentarų. Mus ypač domina dvi popiežiaus pabertos mintys. Viena jų — Bažnyčios ir Valstybės santykiai. Prisimenam prieškarinius laikus, kai tie santykiai nepasižymėjo harmonija. Seimų rinkimų laikais nemaža kunigų buvo įsivėlę į partinę agitaciją, kuri kartais netilpdavo padorumo ribose. Tuo kėlė nepasitikėjimą ir neapykantą viskam, kas surišta su Bažnyčia. Buvo tautos skaldymas, kai oponentai savo keliu negailėjo piktesnio žodžio katalikams. O iš tikrųjų juk ir vieni, ir kiti krikštyti, tik vieni daugiau, kiti mažiau praktikuojantieji. Tą kartais pasitaikančią negerovę matė ir Vatikanas, todėl Jonas Paulius II savo žody Vilniaus arkikatedroje priminė II Vatikano dokumento vietą, kad „politinė bendruomenė ir Bažnyčia savo srityse yra viena nuo kitos nepriklausomos ir savarankiškos" (žiūr. II Vatikano dokumentai I t., liet. vertimas 259 p.). Jis plačiau paryškino, kad „kaip Valstybė neturi brautis į religijos sritį, taip ir kunigai neturi kištis į partijų politiką, tiesioginius Valstybės tvarkymo reikalus".

Skaityti daugiau: POPIEŽIAUS APSILANKYMO LIETUVOJE PRASMĖ