T U R I N Y S
GYVENIMO ALELIUJA
VASARIO 16-SIOS SKAMBESYS LAISVAJAME PASAULYJE
LIETUVIAI KOVOJE UŽ PRANCŪZIJOS LAISVĘ
1830-31 METAI
JO NEPASIEKĖ TEISINGUMO RANKA
STALINAS IR JO PALIKIMAS
SULAIKYMO AR IŠLAISVINIMO POLITIKA
RAUDONŲJŲ IR NATO KARINIŲ JĖGŲ PALYGINIMAS
ŠIRDIS KALBĖJO LIETUVIŠKAI
PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Redaguoja: Dom. Penikas, Br. Aušrotas ir Sim. Urbonas. Leidžia KARIO leidykla. Prenumerata: metams 4 dol., pusm. — $2.50, atsk. nr. 45c. Adresas 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y., Spausdinamas Tėvų Pranciškonų spaustuvėje, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y. Redakcijos telef.: GL 6-1658, tik nuo 6 val. vakare.
NR. 3 (1285)1953 M. KOVAS — MARCH ĮSTEIGTAS 1919 M.
Žurnalo fotografinė kopija PDF: 
Skaityti daugiau: Karys 3 1953 m. Turinys, metrika
Tomas Žiūraitis, O. P.
Užsidėjęs kuprinę ant pečių, prispaudęs ginklą prie širdies, kupinas tikėjimo ir vilties išėjo Lietuvos karys. . . Išėjo į tarptautinį frontą prieš tarptautinę pabaisą. Seniai jis paliko tėviškės sodybas ir Rūpintojėlius pakelėse, nes naujo gyvenimo apkasai jį šaukia, gyvenimo prisikėlimas — Aleliuja tenai visų mūsų laukia.
Sunku kartais tikėti tuo Aleliuje, kai mirties pabūklai vis labiau atgyja, kai jauni vyrai, lyg rudens lapai, vis gausiau kapuose nutyla. Mintimis grįžti tėviškėn. .. Kas gi ten kapus suskaitys, skausmo gelmes išmatuos ?!
Sunku būtų suprasti Aleliuja, jei mūsų karys tik ginklu pasitikėtų ir žemės tikrovėje sau atsakymo jieškotų. Lietuvos karys, kaip ir kiekvienas kovos didvyris, niekada tokio atsakymo nepasigedo. Jis kovojo ir kovoja už pilnutinį gyvenimą, kurio jokie kapai amžinai nepalaidoja, joks akmuo ant kapo angos ilgiau nesilaiko. Jis kovoja tiesioginiai ar netiesioginiai už savųjų sodybų laisvę, už savo Smūtkelių rūpestį. Mūsų kario ir jam panašių kovos pergalės prasmė ir stiprybė glūdi tuščiame Dievo ir žmogaus kape, Dievo ir žmogaus prisikėlime, religiniame ir tautiniame atgimime. Nes žmogiškumas yra mirtiespriežastis, dieviškumas — prisikėlimo ir prikėlimo galia. Taip galvojantis karys žvelgia toliau, ryžtasi kur kas atkakliau. . . Kančia jam nėra ir negali būti bausmė, mirtis — vartai į gyvenimą: šventos kovos kuprinė — kryžius yra palaima, nes tokį Dievas myli, taigi ir kryželį duoda; teisingojo kovūno granatos sudraskyta širdis yra nemaraus gyvenimo sėja... Ir pagaliau teisingos kovos kario grįžimas į tėviškės namus yra savomis rankomis tos sėklos vaisiaus nuraškymas, stiprinant laisvės brolius ir seses naujiems žygiams, laimėjimas, vis didingesniam gyvenimo Aleliuja. . .
Todėl nenugalimas Dievo ir tėvynės karys, nes jis regi ne tik kapus, neviltį, bet jis dažnai mato buvusį Getsamano kapą prie Baltijos, kur Lietuva buvo palaidota ir prisikėlė. Jis nuolat prisimena buvusį Dievo ir žmogaus Getsamane kapą tolimoj Žemėj, kur Išganytojas buvo palaidotas, kapo anga sunkiu akmeniu užversta, priešo sargai užantspauduotą kapą saugojo, bet... Teisingasis ir kapuose gyvas! Jis prisikėlė! “Jo čia nėra, nes Jis prisikėlė, kaip yra sakęs. Ateikite ir pamatykite vietą, kur Viešpats buvo paguldytas” (Mt. 28,6). Nėra kape to, kurs verkė dėl savo tėvynės, kurs pildė savo Tėvo valią...
Skaityti daugiau: GYVENIMO ALELIUJA
Gal nė vienais metais, net anais, kai Lietuva buvo laisva, taip plačiai pasaulyje Lietuvos Nepriklausomybės šventė nebuvo paminėta, kaip šiais metais Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo 35-rių metų sukaktis. Visuose laisvuose kontinentuose šią mums brangią sukaktį minėjo ne tik lietuviai savybėje, bet ir tų kraštų žmonės, jų vadovaujantieji asmens, prisimindami patys ir kitiems primindami, kad Lietuvos kraštas, kuris yra vertas laisvės, šiandieną kenčia raudonojo siaubo vergijoje.
Neįkainuojamas mūsų laisvės bylai vertės turi tas faktas, kad Kongrese ir Senate vasario 16 dieną, prisimindami pavergtą Lietuvą sąryšy su 35 metų nepriklausomybės sukaktimi, kalbėjo 19 kongreso narių ir 8 senatoriai. O Amerikos Lietuvių Informacijos Centras gavo ta proga per 100 kongreso narių, senatorių ir kitų augštų pareigūnų pasveikinimų bei užuojautų. Gi Valstybės sekretorius Dulles Lietuvos nepriklauomybės sukakties proga, kartu prie to paties prisimindamas ir Estijos nepriklausomybės sukaktį, pareiškė sveikinimus ir linkėjimus tokia kalba, datuota 1953 m. vasario 16 d.:
“Prieš 35 metus Lietuva ir Estija laimėjo nepriklausomybę,tik paskiau virto žiauraus sovietinio imperializmo aukomis. Giliai atjausdamas kentėjimus, kuriuos Baltijos tautos dabar neša, šia proga siunčiu nuoširdžius sveikinimus ir geriausius linkėjimus lietuviams, estams ir latviams.
Šie metai turi ypatingos reikšmės Lietuvai, nes tai 700 metų Lietuvos ..valstybės ..jubiliejus: Prieš 700 metų Mindaugas buvo vainikuotas ..pirmuoju Lietuvos karalium.
Atsisakydami ..pripažinti Baltijos valstybių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą, Jungtinių Valstybių vyriausybė išreiškia Amerikos žmonių įsitikinimą, kad santykiams tarp tautų, didelių ir mažų, tvarkyti turi vadovauti teisingumas ir teisė.
Tautas padaro didžias ne gyventojų skaičius, ne žemės plotai ir turtai, bet jų dvasinės bei moralinės jėgos ir jų meilė laisvei. Šitos dorybės vedė ..jūsų tautą praeityje per daugelį kliūčių. Tikiu, Dievui padedant, jos išves jus ir iš dabartinės priespaudos laikų į naują laisvės dieną”.
Ir didžioji laisvųjų pasaulio kraštų spauda nepraėjo tylomis pro mūsų tą jubiliejinę sukaktį ir pro mūsų tautos dabartines kančias. Štai “The New York Times” vasario 16 d. vedamųjų puslapyje įsidėjo straipsnį, kur rašoma, jog tūkstančiai visame pasaulyje pasklidusių lietuvių ir milijonas Amerikos lietuvių bei lietuvių kilmės amerikiečių šią dieną švenčia Lietuvos nepriklausomybės 35 m. paskelbimo sukaktį. Čia pat tas milijoninio tiražo laikraštis primena lietuvių tautos kančias carų priespaudos laikais bei dabartinę bolševikinę okupaciją, kuri vykdo krašte nuolatinę genocido politiką. Taip pat primena, kad JAV ir kitos didžiosios valstybės Sovietų Rusijos okupacijos Lietuvoje nėra pripažinusios. Esą prezidentas Eisenhoweris JAV politika kreipia tuo keliu, kad pavergtos tautos vėl būtų išlaisvintos. Tuo būdu ir lietuvių viltys susilaukti savo krašto laisvės turinčios gerų perspektyvų.
Skaityti daugiau: VASARIO 16-SIOS SKAMBESYS LAISVAJAME PASAULYJE
Prancūzija yra įsirašiusi savo vėliavoje tris mieliausius žmogui žodžius “Laisvė - Lygybė - Brolybė", Tai ne tuščias obalsis — jo įgyvendinimas kainavo daug kraujo ir aukų. Prancūzija, būdama laisvės mylėtoja, padėjo istorijoje ir kitoms tautoms laisvę išsikovoti. Taipgi Prancūzija yra vienintelis kraštas, už kurį kovoja nuo 1835 metų Svetimšalių Legijonas.
Praeitame kare U. S. A., D. Britanijos, Prancūzijos ir kit. lietuviai stojo sąjungiinnkams į talką “Herrenvolk’o” tramdyti. Beveik visas lietuviškasis elementas Prancūzijoje pasireiškė vidaus Rezistencijoje — F. F. I. — ir vėliau iš partizaninio veikimo perėjo į reguliariosios kariuomenės vienetus: — kaip svetimšaliai, į Svetimšalių Legijoną. Pirmasis didelis lietuvių FFI kontingentas (iš Pirmojo Paryžiaus Savanorių Grenadierių Batalijono) vyrų stojo į 13-tą Svetimšalių Legijono Pusiau Brigadą (pulką) Vogezuose 1944 m. rudenį legendarinį Svetimšalių Legijono vienetą, dalyvavusį visose Laisvosios Prancūzijos kovose. Jie buvo paskirstyti trijuose pulko batalijonuose ir, kaip jau prityrę kariai, iš karto buvo nusiųsti į pirmąsias linijas. Šie lietuviai peržengė Vogezų kalnus ir su prancūzų ir amerikiečių daliniais atktyviausiai dalyvavo Elzaso išlaisvinime ir daug kur patys pirmieji įžengė į šią išvaduotąją Prancūzijos dalį. Pulkas ypatingai pasižymėjo, be istoriškų EI Alameino ir Bir Hacheimo kautynių Afrikoje, Garigliano, Pontecorvo, Radicofani, Montefiascone Italijoje, Fresse, Chateau Lambert, Cornimont, Thillot, ties Belfortu Vogev zuose ir Massevaux, Niederbruck, Siegenkopf, Alzaso Kalnagūbrio, Selestat, Ille linijos prieš Strasburga kautynėse, kurių garbingiausias momentas buvo Kolmaro ataka ir Reino kairiojo kranto užėmimas 1945 m. pradžioje, sausio-vasario mėn.
Iš lietuvių po Vogezų ir Alzaso kautynių liko tik apie dešimt sveikų vyrų. Penki krito — kiti buvo sužeisti. Keli gavo atsižymėjimo ženklus — croix de guorre (kaip pas mus vyties kryžius), o vienas net ir medaille militaire užsitarnavo.
Skaityti daugiau: LIETUVIAI KOVOJE UŽ PRANCŪZIJOS LAISVĘ
LIETUVOS ULONŲ MAJORAS HORDYNSKIS IR JO KNYGA APIE LIETUVOS — LENKIJOS SUKILIMĄ
ADV. KOSTAS R. JURGĖLA
Trumpam laikotarpiui praslinkus po to, kai mes užleidome savo antrąją poziciją, vėl pasirodė rusų kavalerija. Gen. Šymanovskis su dviem 7-jo linijinio pulko kuopomis pasiliko ginti nuo priešo prieigą prie trečiojo kaimo ir duoti mūsų kavalerijai laiko trečiajai pozicijai užimti. Šis generolas beveik ištisą valandą priešinosi kavalerijos stiprios dalies atakai, bet, prisiartinus gausingoms rusų pėstininkų dalims, pradėjo trauktis miškais. Pamačiusi, kad mūsų pėstininkai apleido kaimą, rusų kavalerija pradėjo veržtis pro jį. Tai buvo didžiausia nesąmonė rusų kavalerijai slinkti į priekį, be pėstininkų arba artilerijos paramos, į miškų apsuptą lygumą, nors ji galėjo bijotis, kad tuose miškuose gali būti pasislėpusių pėstininkų ir netgi kavalerijos. Du mūsų raitininkų eskadronai pradėjo šaudyti į rusus su tikslu nuvilioti juos į lygumos vidurį. Po to šie du eskadronai pasisuko aplink ir atidengė rusų kavaleriją mūsų artilerijos ugniai, nes mūsų patrankos buvo pastatytos nedidelėje aukštumoje, krūmų priedangoje. Ši mūsų artileirjos ugnis buvo sėkminga. Priešo kavalerija ėmė svyruoti. Tai pamatęs gen. Šymanovskis įsakė visai mūsų dvylikos eskadronų kavalerijai tuojau atakuoti. Ši ataka įvykdyta su dideliu griežtumu, šešiolika gusarų su dviem karininkais paimta į nelaisvę ir 40 ar 50 nukautųjų bei sužeistųjų pasiliko lauke.
Po to mūsų rinktinė tęsė savo žygį į Varnius, palikusi du 7-jo pėstininkų pulko batalijonus arjergarde miškuose, kurie sueina su tuo keliu.
Taip buvo laimėti mūsų žygiai pirmose trijose pozicijose prieš priešo avangardą. Tačiau ketvirtoje pozicijoje, kurią parinko bei įrengė narsusis ir miklusis pulkininkas Kossas ir kurioje mūsų laimėjimai buvo žymiai stambesni, mes turėjome grumtis su visa rusų kariuomenės Lietuvoje jėga, kurią sudarė, anot kai kurių mūsų belaisvių, 18,000 vyrų, pasak kitus — 25,000 vyrų, su 36 artilerijos pabūklais ir kuriai vadovavo keli rusų generolai — Kreucas, Tolstojus, Šyrmanas, Delinghauzenas ir Sakenas. Varnių miestelį apsiaučia du dideli ežerai tokiu būdu, kad vienintelis susisiekimas su tuomiesteliu iš vakarų eina siaurąja žemės sąsmauka, kuri skiria abiejų ežerų galus. Miestelis guli aukštumoje, iš kurios matyti visa apylinkė. Kairiajame mūsų sparne buvo miškas, kuris siekė vieną ežerą. Tąjį mišką užėmė du pėstininkų batalijonai. Dešinysis mūsų sparnas atsirėmė kito ežero. Visa mūsų artilerija buvo pastatyta viduryje, aukštumose arti Varnių.
Skaityti daugiau: 1830-31 METAI
STALINO NEKROLOGO VIETOJE
Antanas BUTAUTAS
Šių metų kovo 5 d., kaip oficijaliai Kremlius pripažino, nusibaigė įžymiausias XX-jo amžiaus banditas, galvažudis, prievartautojas, pragaro gelmių kunigaikščio Liucipieriaus vietininkas žemėje, 500 milijonų žmonių kasdien prakeikiamas, vergų karalijos kruvinasis imperatorius — J. V. Džiugašvili — Stalinas.
Reikia konstatuoti liūdną faktą, kad šis nuožmusis komunistinės imperijos kūrėjas nesulaukė jam prideramo galo kartuvėse, po budelio kirviu ar prieš egzekuciją vykdančio būrio šautuvų vamzdžius. Ne! Galingoji teisingumo ranka šį kartą buvo šykšti. Ji sukliudė gyviems likusiems, ir jo žudančios rankos išvengusiems, įvykdyti bent milijoninę dalelę to teisingumo, kurio šis tironas buvo šimteriopai užsipelnęs. O, jo nuodėmių taurė jau buvo perpildyta su kaupu : jo smurto aktų negalima sulyginti su jo menkučių gauleiterių, jo pamėgdžiotojų Hitlerio ir Musolinio papildytomis niekšybėmis, kurie po II-jo Pasaulinio karo bent dalinai buvo atlyginti.
Taip tampėsi Stalinas su Hitleriu dėl Lietuvos, kol pagaliau ją pasiglemžė Stalinas Kruvinasis.
Štai jo “žygdarbių” svarbesniosios datos:
1. nuo 1917 ligi 1930 metų — senosios Rusijos inteligentijos išnaikinimas, pasižymėjęs ypač kruvinomis orgijomis. Kaip tik šiuo laikotarpiu buvo įsteigtos vergų darbo stovyklos, kurių pradininku yra šis “Mokytojas ir tėvas”;
2. nuo 1930 ligi 1936 metų — Rusijos ūkininkijos visiškas pavergimas, žemdirbių luomo likvidacija, vergijos, žinomas kolchozų vardu, ugnimi ir kulipka įgyvendinimas ;
3. 1936-38 m. m. garsioji Ježovo, Jagodos žmogžudiškoji epocha, baigusi išnaikinti Rusijos inteligentijos likučius, nepatikimus partiečius karininkų klasės atstovus, savo kreditan įrašiusi apie penketą milijonų aukų;
Skaityti daugiau: JO NEPASIEKĖ TEISINGUMO RANKA
STALINAS MIRĖ, BET STALINIZMAS GYVAS
Pasaulis dabar pilnas rusų reikalų ekspertų ir tie ekspertai yra kenksmingiausi savo kraštams žmonės. Jie įtikinėja savo tautiečius, kad pažįsta rusus ir supranta jų tikslus ir sumanymus. O tuo tarpu, deja, nei rusų negali pažinti, nei jų tikslų nepajėgia suprasti. Vyksta klaidingas įvykių, pasisakymų ir pasiūlymų įvertinimas, kuris brangiai Vakarų pasauliui kainuoja ir žmonėmis ir turtais. O kad vadinamieji “ekspertai” tikrai nepažįsta Kremliaus, parodo tai, jog jie vis tikisi susitarti ir galimus “susitarimus” rimtai vertina, nenujausdami tų sutarčių nepastovumą.
Kokios rūšies diktatorius buvo dabar miręs Stalinas
Nors greitomis buvo sukalti Hitlerio nacių būriai, bet ir vadui mirus jie neišnyko. Musolinį pasekėjai ir be juodų marškinių taip pat tebegalvoja, kaip jų vadas anuomet jiems buvo įsakęs. Betgi minėti du diktatoriai buvo sukūrę tik asmeniška iniciatyva ir savo išrastom idėjom paremtas diktatūras. Stalinas perėmė savo valdžion jau tradicijas turinčią sistemą, kuri apima visas gyvenimo sritis. Tas pats garvežys, kurį vedė Stalinas, rieda tais pačiais bėgiais ir varo tą garvežį tas pats garas. Tai naivus įsivaizdavimas, kad Stalinui mirus keisis Sovietų politika— negali pasiteisinti.
Stalinas įsakinėja, gulėdamas karste
Georgijus Malenkovas, Stalino raštininkas, jo pasiuntinys, tas užkulisio veikėjas, kuriuo lig šiol tik tiek domėtasi, kiek buvo žinoma, kad jis kalba Stalino balsu, kad jis tėra tik diktatoriaus ruporas. Ar jis galėjo atsidurti Sovietų Sąjungos miinsterio pirmininko kėdėje? Jokiu būdu — ne. Gali būti kad ateityje jis ir pasirodys vertu Stalino įpėdiniu, viskas gali būti, bet šiandien, jeigu gyvieji balsuotų, jie be jokių abejonių rastų užsitarnavusius, seniau pasižymėjusius komunistinio pasaulio vadus. Juk tokiame balsavime, kurio pasėkoje būtų paskirtas ministeris pirmininkas, turėjo dalyvauti dauguma už Malenkovą vyresnių komunistų. Ir vargu laisvai pasisakydami jie būtų pasirinkę sau autoritetu Stalino “klapčiuką”, tikrumoje menkai pažįstamą asmenį net savam krašte.
Nuo kovo pirmos dienos kraujo užlietais smegenim, paraližuota dešine puse, be žado, be sąmonės, jau negalįs pakviesti pas save Beriją ir įsakyti neklaužadas likviduoti — Stalinas vienas nubalsavo šį Malenkovo paskyrimą. Tad Stalinas tebevaldo ir karste gulėdamas. Ir valdo prieš gyvųjų norą.
Skaityti daugiau: STALINAS IR JO PALIKIMAS
Rašo Vincas Trumpa
Tie ilgi aštuoneri metai, kurie praėjo nuo karo pabaigos, būtų buvę dar ilgesni, jeigu ne tie pasikeitimai, kurie įvyko ir tebevyksta žmonių galvosenoje ir vyriausybių politikoje. Išskyrus Sovietų Sąjungą ir jos valdomusSatelitinius kraštus, kur be abejo taip pat vyksta tam tikras istorinis procesas (pav. Jugoslavijos pasitraukimas iš Sovietinio bloko), visame laisvajame pasaulyje ne tik galima pastebėti tam tikrą evoliucija, bet galima numatyti ir jos linkmė. Trumpai, demokratinis pasaulis vis daugiau atsikrato mito, kuris ir Sovietų Sąjungą karo metu buvo apgaubęs tam tikra demokratine Skaiste. Šiandien kaskart daugiau žmonių įsitikina, kad tai tebuvo mitas, kad Sovietų Sąjunga tėra bjauriausios rūšies diktatūra. Dėl to ir nepaprastai išsikerojusios komunistinės partijos pamažu ima užleisti savo pozicijas. Tai aplamai reikia pavadinti sąmonės prablaivėjimo reiškiniu.
VISUOMENĖS IR VYRIAUSYBĖS
Sunku būtų pasakyti, ar tas prablaivėjimas pirma ir greičiau vykstą atskirų valstybių visuomenėse ar vyriausybėse. Demokratinėje santvarkoje nėra įprasta, kad vyriausybė vadovautų visuomenei. Ji greičiau klauso visuomenės balso ir pagal jį daro savo nuosprendžius ir ėjimus. Atrodo, jog paskutiniai JAV rinkimai gana aiškiai parodė, kad visuomenė buvo prablaivėjimo keliu nuėjusi toliau, negu senoji administracija. Žymia dalimi dėl to ją ir pakeitė.
Žvelgiant į ateitį, įdomūs du klausimai iškyla. Pirma — ar ir toliau tebevyksta griežto kurso S. Sąjungos atžvilgiu paėmimo procesas visuomenėje, ir antra — ar vyriausybė ne tik sugebės kartu su tuo procesu eiti, bet dargi mokės atsistoti jo priešaky ir jį vairuoti. Sekant Spaudą ir gyvenimą atrodo, kad visuomenė tuo keliu eina. Korėjos karas čia jai yra nuolatinis stimulas. Vis dažniau tenka girdėti balsų, kad neužtenka sulaikyti tolimesnę Sovietinę ekspansiją (tai buvo vienas kertinių vad. Trumano doktrinos akmenų),bet kad reikia sulaikymo politikos liniją pakeisti išlaisvinimo linija. Užtat Stalino, o dabar ir Malenkovo, žodžiai apie sugyvenimo galimumus tarp Sovietinio ir kapitalistinio pasaulio šiandieną mažiau ką džiugina negu seniau.
Tokių išlaisvinimo politikos skelbėjų tarpe iš visuomenės pusės pažymėtina James Burnham, kuris neseniai išleido knygą Containment or Liberation? Jis labai įtikinamai parodo, kad sulaikymo politika, jeigu ji ir pasisektų, būtų JAV ir demokratinio pasaulio pralaimėjimas. Jo, kaip žymaus mokslininko, autoritetas ir faktas, kad daugelis JAV spaudos jo keliamas mintis sutinka palankiai ir rekomenduoja vyriausybei, yra itin džiuginantis reiškinys.
Skaityti daugiau: SULAIKYMO AR IŠLAISVINIMO POLITIKA
Sovietinės karinės pajėgos pakankamai žinomos ir matoma jų progresyvus augimas. Štai keletas stambesnių duomenų palyginimui.
Pagal dabartinį planą sovietų armija susideda iš 175 divizijų (2.592.000 vyrų) su 13.000 taktinių lėktuvų, iš kurių 30% “jet” tipo. Iš tų 175 divizijų 105 su 1.675.000 vyrų išdėstytos nuo Uralo iki geležinės uždangos Europoje strateginiuose punktuose. 32 divizijos Europos satelitiniuose kraštuose ir okupuotoj Suomijos daly, iš kurių 22 (380.000 vyrų) sovietų okupuotoj Rytų Vokietijoj su 1300 taktinių lėktuvų. Jiems aerodromai išdėstyti abipus Frankfurt a. M., — Berlin oro koridoriaus su 10.000 pėdų ilgio kilimo takais. Iš likusių 10 divizijų: okupuotoj Austrijoj 2, Porkkala “laivyno bazėj” prie Helsinki 1, Lenkijoj 3 ir po dvi Vengrijoj ir Rumunijoj. Mažesniais kiekiais Čekoslovakijoj, Bulgarijoj ir Albanijoj.
Visos esamos pajėgos susideda iš 104 pėstininkų divizijų, 42 motorizuotų pėstininkų, 25 tankų ir keturių kavalerijos divizijų.
20 divizijų iš 293.000 vyrų koncentruota Kaukaze tarp Juodosios ir Kaspijos jūsų su 3300 taktinių lėktuvų, bazuojančių nuo rytinių Balkanų iki Turkestano.
Kaukaze laikomos jėgos gali būti skiriamos dviems tikslams: — invazijai į Persų įlanką ir atremti eventualiai priešo invazijai.
Centrinėj Azijoj nuo pietinio Urale į rytus iki Kinijos Turkestano Sinkjang 17 divizijų iš 195.000 vyrų. Tolimuose Rytuose karinės pajėgos išaugo iki 33 divizijų iš 429.000 vyrų, 3500 taktinių lėktuvų ir apie 80 TU-4 bombonešių (B-29 kopija).
Ką turi vakarai prieš 105 rusų divizijas ir 66 satelitų divizijas Europoje, 37 divizijas Kaukaze ir Centrinėj Azijoj su 9440 taktinių lėktuvų? Atsakymas trumpas: — 20 pėstininkų divizijų su 1100 taktinių lėktuvų, iš kurių tik 63 kanadiškiai F-86, tinkami kautis su MIG-15.
Praeitais metais vasario mėn. šiaurės Atlanto gynybos komisijos buvo nutarta iki 1952 metų galo suorganizuoti 50 pėstininkų divizijų ir 4000 taktinių lėktuvų. Tačiau iš NATO taktinio oro laivyno esamų 1400 lėktuvų tarp Alpių ir Baltijos efektingi tik 63 minėti F-į6 ir apie 500 pasenusio tipo F-84.
Skaityti daugiau: RAUDONŲJŲ IR NATO KARINIŲ JĖGŲ PALYGINIMAS
Truputis prisiminimų iš darbuotės prie KARIO žurnalo nacių okupacijos metais
Gyvenime yra daug dalykų, kuriuos sunku pamiršti ir širdyje vis knieti kai kada juos iškelti į viešumą. O jau mano toks būdas — pamėgimas rašyti atsiminimus. Todėl negaliu patylomis praeiti ir pro 1941-1944 metus. 1940 m. bolševikams “Karį” užgniaužus, kitais metais, jau vokiečių okupacijos metu, jis vėl atgijo ir plačiai skleidė Lietuvos nepriklausomybės mintį, kurios vokiečių naciai nemėgo ir visaip ją slopino. “Karys” dažnai ir pro vokiečių cenzūras prašmugeliuodavo, kas lietuviui miela. Tad ir truputis atsiminimų pabirų iš ano meto.
Išeidavo cenzūros leidžiamas ir neleidžiamas
“Karys”, leidžiamas Vilniuje, turėjo net dvi vokiškas cenzūras; Vilniuje karinę ir Kaune politinę. Politinė buvo piktesnė ir daug daugiau išbraukdavo, negu karinė. Be to, būdavo ir didelių sunkumų kiekvieną numerį vežti į Kauną cenzūruoti. Laikraštis jau būdavo mašinoje, reikia spausdinti, o cenzūros iš Kauno dar nėra. Asmuo, nuvežęs į cenzūrą, dažnai iš Kauno skambindavo telefonu, kas nubraukta ar išmesta. Grįžti traukiniu nebesuskubdavo.
Dažnai atsitikdavo, kad nei grįžta, nei telefonu praneša, o darbas reikia baigti. Na, ir paleidi mašiną. Daugiau pusės laikraščio išspausdinus, grįžta su Kauno cenzūra. O gi išbraukta kokie nors sakiniai arba išmestas visas straipsnis ar eilėraštis. Dažniausiai būdavo išmetami eilėraščiai, nes juose mūsų jauni poetai keldavo Nepriklausomybės mintį.
Nenusimindavome. Atsargoje turėdavome jau praeitomis savaitėmis išcenzūruotų rašinių arba eilėraščių. Išbrauktą išmetame, jo vietoje įdedama jau cenzūros seniau leistą, ir vėl numeris spausdinamas. Su cenzūros išbrauktu dalykėliu egzemplioriai atidedami į šalį ir išsiuntinėjami į frontą mūsų kariams, į Vokietiją išvežtiems į darbus ir Lietuvoje į kaimus ir mažesnius miestus, miestelius. O su cenzūros praleistais dalykais išsiuntinėdavome į Vilnių, Kauną ir kitus didesnius miestus. Mat, čia gestapas galėtų greičiau pastebėti. Per tą laiką išėjo daug “Kario” numerių, taip tariant, slaptų ir viešų. Spaustuvės dauguma darbininkų buvo lenkai, jie visa tai matydavo, nes turėdavo tą darbą bendrai su mumis atlikti, bet vokiečiams neišdavė ir sąžiningai savo darbą atlikdavo.
Tuo laiku “Kario” buvo spausdinama tiek, kiek turėdavome popierio. Ir visas tiražas būdavo išgrobstomas. Vienu laiku spausdinome 80.000 egz. ir visi išeidavo. Vėliau sumažino popierio kiekį ir teko po mažiau spausdinti.
Skaityti daugiau: ŠIRDIS KALBĖJO LIETUVIŠKAI
VIENA Iš KAUNO GATVIŲ VELYKŲ RYTĄ Nuotrauka iš 1940 m.
Šie namai stovi VI. Putvinskio gatvėje. Tokių naujų namų gausybė pastatyta Kaune nepriklausomo gyvenimo laikotarpyje.
PAVASARĖJANČIO KAUNO VAIZDAS IŠ ALEKSOTO
Nuotrauka iš 1940 m.
Skaityti daugiau: Iliustruotasis KARYS
SVARUS ARGUMENTAS
Karo Aviacija turi svarų argumentą dėl pirmyn išstumtų oro bazių išlaikymo Grenlandijoje, Alaskoje, Anglijoje, Maroke ir Tripolyje. Be šių bazių bėdos atveju bombonešiams reiktų bent 35 valandų laiko, kad smogtų Rusijai. Tuo tarpu iš šių bazių Rusija pasiekiama per 5-tą valandų, nors B-47 bombonešiai iš š. Afrikos negali smogti Sovietams be benzino papildymo ore.
PAVOJAUS RIBA
Iš šių samprotavimų galima susidaryti palankų vaizdą apie dabartinę JAV karišką galybę: Pentagono pareigūnai privačiai įspėja, kad jeigu Amerika šiuo metu apginkluotų Europos sąjungininkus, sukurtų 20 divizijų P. Korėjos armiją, suteiktų reikalingus ginklus Čiango daliniams ir žymiai paremtų prancūzus Indo-Kinijoje, tada pati Amerikos kariuomenė būtų pajėgi kariauti pilno karo sąlygose vos 10 dienų. Kariškieji planuotojai numato, kad karinės atsargos privalo siekti bent vienerių metų laikotarpį.
DAR NEPAJĖGŪS
Nėra abejonės, kad raudonieji kiniečiai žino, jog nacionalistai negalės jų rimtai užpulti ar įvykdyti didesnio masto trukdančias operacijas ligi šių metų rudens, o gal ir vėlesnio meto. Nacionalistų kiniečių pirmaklasiai sprausminių naikintojų pilotai nebaigs mokslo ligi šių metų vidurvasario.
AVIACIJOS TAKTIKA
JAV Karo Aviacija, stengdamosi sutrukdyti priešo tiekimą, naudojasi šia taktika: dienos bombavimų metu stengiamasi užblokuoti kelius ir naktį, kai pajuda sunkvežimių kolonos, stengiamasi jas sunaikinti užblokuotuose keliuose.
Skaityti daugiau: Karinės žinios
MIRĖ DIDYSIS LIETUVIŲ TAUTOS MINTYTOJAS VYDŪNAS
Eiles filosofinių ir kitokių veikalų autorius, lietuviškos sąmonės Mažojoj Lietuvoj žadintojas Dr. Vilius Storasta — Vydūnas mirė Vokietijoje, Detmolde, š. m. vasario 21 dieną. Jis gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičių kaime, Šilutės apskr., taigi mirė bebaigdamas 85 metus, nesulaukęs grįžimo į Tėvynę, kurią taip mylėjo ir kuriai visą savo gyvenimą buvo pašventęs. Palaidotas su ypatingomis iškilmėms, pagerbtas lietuvių ir vokiečių visuomenės atstovų.
ŻINIOS IŠ LOS ANGELES, CALIF.
• BALFo skyrius rengia kovo 22 d., 3 vai. po pietų, parapijos salėje koncertą. Programą atliks: solistė Florence Korsak, muzikas Juozas Strolia su savo sūnumi Herkulu, St. Šimkaus vardo choras, ved. muziko J. Bertulio, ir Liet. Tautinių šokių grupė, ved. L. Zaikienės. Ta pačia proga ruošiama ir loterija.
• “Lietuvių Dienų” kovo mėn.numeris jau pasiekė skaitytojus ir platintojus. Gausiai iliustruotas įdomiomis ir aktualiomis nuotraukomis iš viso pasaulio lietuvių gyvenimo. Rašo: Pr. Vainauskas,prof. S. Kolupaila, J. Gliaudą, Gražina Tulauskaitė, prof. A. Paplauskas - Ramūnas, V. Beliajus ir kt. Įdomus ir angliškasis skyrius. Prisiuntus savo adresą, vienas numeris siunčiamas susipažinimui nemokamai. Rašyti: “Lietuvių Dienos”, 9204 S. Broadway, Los Angeles 3, Calif. Metinė prenumerata $4.00.
• “Amerikos Lietuvių Vardynas” jau pradėtas rinkti. Suredaguotos apie asmenis žinios jau siuntinėjamos galutiniam aprobavimui. Jei kuris dar nesate užpildęs klausimų lapo, paskubėkite tai atlikti, šią knygą leidžia “Lietuvių Dienų” leidykla.
• “Lietuvių Tautos Kelio” II dal. jau išėjusi iš spaudos ir galima įsigyti pas spaudos platintojus, laikraščių administracijose ir leidyklose. Pirmoji dalis jau išparduota.
"NERIES” STIPENDIJŲ FONDAS
Jauni prekybininkai, naujakuriai, Dr. J. Kazickas ir Dr. K. Valiūnas, kurie turi savo kontorą New Yorko biznio centre “Wallstryte”, įsteigė "Neries” Stipendijų Fondą, paskirdami 1000 dol. stipendiją vienam iš studijuojančių visuomeninius bei humanitarinius mokslus studentui. Fondui globoti jie pakvietė pirmininku Anicetą Simutį, vicekonsulą New Yorke, ir nariais Dr. Vl. Viliamą ir P. Jurkų. Tarp kita ko pažymėtina, kad vienas iš donatorių, būtent — Dr. K. Valiūnas yra ats. leitenantas.
Skaityti daugiau: Kitokios žinios
VIENAS PO KITO KRENTA LAISVĖS NEIŠVYDĘ...
Rašo Bal. Brazdžionis
Chicago, Ill.
Pvt. Br. Mikėnas,
neseniai sukūręs šeimos židinį Chicagoje, išvyko į JAV kariuomenę.
Be galo yra skaudus momentas, kai ateina žinios iš Karo Departamento, jog tarpe kitų tautų žuvusių Korėjos fronte randasi lietuviškos pavardės. Jauni ir kupini jaunystės ryžto lietuviai kariai JAV armijoje ypatingai gerai visur pasireiškia. Jie trokšta su ginklu rankose pasukti savo Tėvynės laisvinti, ją išgelbėti iš komunistų priespaudos, bet jų gyvenimo keliai susikryžiuoja ir vyksta Korėjon, taip pat prieš komunistinį režimą kovoti ir kalnuotuose šios šalies apylinkėse paguldyti savo galvas už laisvės principus.
Rodos, taip neseniai buvo apžvelgta “Karyje” kovojantieji ir žuvusieji lietuviai kariai, o štai jau vėl netekome jaunų savo tautiečių: Miko Matonio ir Donaldo Sereikos.
Karys M. Matonis žuvo Korėjoje, kariaudamas su raudonaisiais kiniečiais. Kovos gretose buvo ir jo brolis corp. K. Matonis. Šis savo žuvusį brolį atlydėjo iš fronto į Clevelandą ir čia kartu su tėvais, Miko ir Lilijos Matonių, giliausiame gailestyje palaidojo. Tėvai gyvena Garfield Heights. Giliausi jums ir broliui užuojauta!
Cpl. Donald S. Sereika, vos 21 metų, kilęs iš Cicero, Ill., 5029 W. 18th St., neseniai buvo parvežtas ir vasario 26 d. už jo vėlę atlaikytos šv. Antano parapijos bažnyčioje pamaldos, palaidotas Queen of Heaven kapinėse. Tebūna jam lengva šios šalies žemė, dėl kurios laisvės jis paaukojo savo gyvybę ir žydinčią jaunystę!
Taip pat atsisveikinom su senais veteranais kūrėjais. Ant. Spatkaus-kas mirė Nottinghame, Anglijoj, 1952 m. gruodžio 7 d. vos 55 m. amžiaus. Šveicarijoj mirė kpt. Mečys Brazaitis, buvęs Neprikl. Lietuvos aviacijos tarnyboj, vos 50 m. amž.
Skaityti daugiau: KARIŲ GYVENIMAS
KPT. M. BRAZAITIS, Šveicarija
Aviacija, šalia tiesioginio oro žvalgų sekimo laikiniems taikiniams, k. a. didesnių priešo masių judėjimui, to judėjimo kryptims, pergrupavimams ir kt. artimiems taikiniams, nustatyti plačiai vartoja fotografavimą. Atsižvelgiant į atskirus žvalgybos uždavinius ir ryšium su jais panaudojamą foto medžiagą, tas fotografavimas gali būti pavadintas dvejopu:
1. paprastu — įtvirtinimams, sandėliams, susisiekimo mazgams ir t. t. nustatyti — vartojant juodą-baltą arba spalvotą filmą;
2. infraraudonu-užmaskuotiems, arba . specialia terminologija tariant, Kamufliuotiems taikiniams surasti — vartojant infraraudoną filmą.
Dažnai kariuomenės artilerijos pabūklus, autovežimius, specialius įrengimus, sandėlius ir kitus karinius pastatus, o kartais net svarbius kelius nudažo aplinką atitinkančia spalva arba pridengia atitinkamais tinklais. Paprastasis fotografavimo būdas, lygiai kaip ir žvalgo akis, reaguodamas į spalvas, tų taikinių nepagauna. Infraraudonas fotografavimas, t. y. fotografavimas nematomam šviesos spektre, reaguoja į medžiagą, todėl tuo būdu specialiame filme užfiksuojama tai, ko nepagauna spalvai jautrus filmas.
Augščiau minėti dalykai buvo žinomi ir praktikuojami jau prieš II Pasaulinį karą. Be abejo, vykstant naujiems karams, ir šioje srityje pasiekta didelės pažangos, tik žinios apie tą pažangą yra labai šykščios. Tačiau šiek tiek jų prasiskverbia kad ir iš naujojo didžiųjų valstybių poligono — Korėjos.
Skaityti daugiau: ŠIS TAS APIE AERO - FOTOGRAFIJĄ
LIETUVOS KRAŠTAS, GYVENTOJAI, KULTŪRA
Šiais palyginti nelengvais lietuviškai knygai laikais sukelia mums pasigėrėjimo jausmus kiekvienas naujas lietuviškas leidinys, bet ypatingai mus džiugina, kai knyga išeina ištisai pašvęsta Tėvynei Lietuvai. Tokia knyga kaip tik neseniai pasirodė lietuviškųjų knygų rinkoje, štai ji:
A. Bendorius, LIETUVA. Kraštas * Gyventojai * Kultūra. Išleido “Sūduva”, Liet. Tremtinių Dr-jos Illinois valstybėje Centro Valdybai padedant. Knygos viršelio aplankas patraukliai sudarytas dail. K. Varnelio. Knygos gale įdėtas Lietuvos žemėlapis pagal 1920 metų sutartį su Sovietų Rusija. 178 psl., kaina nepažymėta.
Trumpai tariant, tai vertingas leidinys. Autorius, kaip buvęs Lietuvos pedagoginio instituto kraštotyros lektorius, gerai pažino savo gimtąjį kraštą bei sugebėjo reikalingų davinių susirasti atitinkamuose šaltiniuose, todėl ir knygos LIETUVA turinys — lyg gimtojo krašto ryški fotografija. Arti 100 įdėtų foto nuotraukų knygos vertę dar labiau padidina. Gal tik negerai, kad ji lyg ir suvadovėlinta, bet vadovėliu vistiek netapo. Atrodo, vadovaujantis tuo pačiu planu, buvo galima parašyti monumentalų veikalą apie Lietuvos kraštą, jos nepriklausomybės laikotarpį. Autorius viena proga išsireiškė, jog ši knyga buvusi parašyta net dvigubai platesnio turinio; esą tikrintojai bei patarėjai suspaudę ligi dabartinės apimties.
Knyga padalinta į dvi dalis. Pirmoje dalyje yra šie skyriai: 1) Lietuvos vieta Europoje, 2) Lietuvos plotas ir sienos, 3) Lietuvos žemė, 4) Upės ir ežerai, 5) Lietuvos klimatas, 6) Augalai, 7) Gyvuliai, 8) Gyventojai, 9) Nepriklausomos Lietuvos gyventojai, 10) švietimas, 11) Kariuomenė, 12) Gerbūvio kilimas Nepriklausomoje Lietuvoje. Antroje dalyje rašoma apie: l)Rytų Lietuvą, 2) Vidurio Lietuvos žemumas, 3) Žemaičius, 4) Panemunių vietoves, 5) Sūduvą.
Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS
Supratinga ir nuosaiki nuomonė
Vasario mėn. pradžioj iš uolaus KARIO skaitytojo K. Šimėno gavome tokio turinio laišką:
“Dėkodamas Tamstoms už paraginimą remti KARĮ, sykiu dėkoju ir už atsiųstą knygą MEDINIS ARKLYS. Tikrai būsite daug atsilyginę KARIO skaitytojams bei žurnalo palaikytojams. Mums, buvusiems Lietuvos kariams, net gėda, kad esame taip apsileidę ir per mažai paremiame savo idėjinę spaudą. Aš manau, Tamstos suprantate esamas aplinkybes, kad buvusiems kariams sykiu rūpi ir kiti reikalai: Lietuvos vadavimo reikalas, šalpa, taip pat kitokia lietuviška spauda. Viskam reikia po truputį. Gerai, kad nenuleidžiate rankų, spaudos darbas čia sunkus. Jei vėlinuos, tai ne iš blogos valios... geriau vėliau, negu niekad.
Priimkite mano geriausius linkėjimus Jūsų ir mūsų šios srities kovoje, nepamirštant Lietuvos kario senų ir garbingų tradicijų.
Tamstoms pageidaujant, siunčiu savo pažįstamų keletą adresų, kurie, manau, turėtų KARIO žurnalą ne tik skaityti, bet jį ir finansiniai palaikyti. . .
Geriausios sėkmės
K. Šimėnas”
Įvertindami šią K. Šimėno iš Norwood, Mass, supratingą ir nuosaikią nuomonę, dėkodami jam už 1953 metų prenumeratos mokesčio ir keletos būsimų KARIO skaitytojų adresų atsiuntimą, pažymime, jog mes mielai sutinkame su principu “geriau vėliau, negu niekad”, šia proga maloniai prašome į tą principą atkreipti savo dėmesį tų KARIO skaitytojų, kurie prenumeratos mokesčžio dar nėra atsiuntę net už praeitus metus. Nenorėkime, kad uolieji skaitytojai, sielodamiesi žurnalo išsilaikymu, siųstų viršprenumeratines aukas, o pasyvieji — tą žurnalą stumtų į prarają, delsdąmi atlikti savo natūralią pareigą — prenumeratos mokestį sumokėti bent už praeitą laiką,, Negi šalia aukotojų privalome skelbti ir kitokį sąrašą ?
Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui
1. Greit sulauksime, vaikučiai,
Mes linksmų Velykų:
Pakentėkit — nedaug laiko
Ligi jų beliko!
Nesidžiaugia, nesišypso
Tremtinė Kuodienė —
Stinga maisto ir drabužių
Šiandien jai vargdienei.
2. Sumanus karys Kruoputis
Turi gerą širdį: —
žino vargą jis našlaičių,
Jųjų šauksmą girdi.
Atostogas išnaudoja
Jis aukų rinkimui,
Nes negal palikt našlaičius
Jų žiauriam likimui.
Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros
