_files/I-Laisve-1981-82(119)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis ................................................... 2
Dr. Augustinas Idzelis: JAV užsienio politika ir tautybių klausimas
Sovietų Sąjungoje ........................... 6
Lietuvos žemės ūkio bėdos ......................................... 14
Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus (Jonas Virbickas okupacijų
sūkuriuose) ....................................... 17
Linas Rimkus: Susirinkome pasimokyti ir mintimis pasidalinti ...... 35
Poezija iš okupuotos Lietuvos ..................................... 44
Jie nebijo aukos ir kančios........................................ 46
Vytautas Volertas: Spauda: ką turime, ko reikalaujame, kas galima . 48
XX-jo amžiaus lietuvių tautos kančios kelias ...................... 57
I. Kaplanas: Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty ........ 59
Nauji leidiniai ................................................... 68
“Į Laisvę” vedamasis............................................... 70
Juozas Baužys: Informacija apie “Į Laisvę” fondą ir Lietuviškų studijų
centrą .............................................. 72
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1981 82(119)
Laiškas Redakcijai
“Į Laisvę" žurnalo 1981 m. balandžio mėn. numery paskelbtas Rimvydo Šliažo straipsnis apie VLIKO Seimų Toronte turi daug iškraipytų ir neteisingų pareiškimų dėl mano Seime pasakytos kalbos. Aišku, kad siekdamas suniekinti VLIKO institucijų ir jos vadovybę, ponas Šliažas panaudoja įvairius išgalvotus kaltinimus ir savo samprotavimus, norėdamas juos įteikti skaitytojams, kurie kalbos negirdėjo ar neskaitė spaudoje. Todėl siūlau atspausdinti pilnų VLIKO pirmininko kalbų, pasakytų VLIKO Seime, bet ne tendencingas jos interpretacijas. Duokite skaitytojams teisingų informaciją, kad jie patys be padėjėjų pasidarytų savo išvadas.
Dr. Kazys Bobelis,
Pirmininkas
Vyriausias Lietuvos
Išlaisvinimo Komitetas
Jei mūsų politikai bei visuomenės veikėjai savo kalbose parodytų daugiau diplomatijos, santūrumo, nesileistų į smulkmenas ar neskleistų nepatikrintų bei tendencingų žinių, tai ir suvažiavimų, konferencijų ar seimų dalyviai, kaip Rimvydas Šliažas, nesusidarytų tokių įspūdžių.
Savo įspūdžiuose R. Šliažas dr. K. Bobelio kalbos neiškraipė. Jis interpretavo ir kitų pranešėjų pareiškimus.
Vliko pirm. ir kitų kalbos buvo ištisai ar dalinai paskelbtos ir komentuotos mūsų periodikoje. Jos nebuvo visų palankiai sutiktos.
Mūsų jaunesniosios kartos atstovas kritiškai, bet neiškreipdamas faktų, žvelgė į dabartinius Vliko vadovus ir jų kalbas. Jo įspūdis nereiškia, kad ir visi dalyviai turėjo susidaryti lygiai tokią pat nuomonę.
Ir, kol galime į mums visiems rūpimus dalykus pažiūrėti ir kritiškomis akimis, galime tikėtis pažangos ir geresnių rezultatų mūsų veikloje.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
Dr. AUGUSTINAS IDZELIS
_files/I-Laisve-1981-82(119)-3.jpg)
Dr. Augustinas Idzelis Nuotr. Vl. Bacevičiaus
Autorius gimęs 1942.9.30 Telšiuose. 1964 m. Western Reserve universitete Clevelande gavo bakalaurą iš istorijos, 1971 m. Kento valstybiniame universitete įsigijo magistro laipsnį iš geografijos, parašęs tezę apie Sovietų Lietuvos industrializaciją. Dvejus metus dirbo University of Michigan Ann Arbor, Michigan ir 1978 m. už dizertacinį darbą “Vakarų Sibiro alyva ir natūralios dujos — Sovietų regijono išvystymo teorija ir praktika” gavo doktoratą.
1973-80 m. dėstė Kento valst. universitete, Ohio geografijos kursus. Dr. A. Idzelio straipsnių ir studijų yra atspausdinta amerikiečių žurnaluose ir knygose, paskaitininkas, rašo lietuvių periodikoje. Šiuo metu rašo studiją apie Kaimo pasikeitimus Sovietų Lietuvoje — Problemos ir kryptys.
Atsižvelgiant į faktą, kad dabartiniu laiku lietuvių tauta yra viena iš tautinių mažumų Sovietų Sąjungoje, pribrendo laikas pažvelgti į Amerikos užsienio politiką ir tautybių klausimą Sovietų Sąjungoje. Šitas klausimas yra aktualus, nes paskutiniu laiku lietuvių periodinėje spaudoje vyksta karštos diskusijos apie mūsų veiksnių politinio darbo efektingumą. Diskusijoms pradžią davė kun. dr. J. Šarausko paskaita Toronte Vasario 16 iškilmių proga. Kun. Šarausko svarstymai yra ne tik įdomūs, bet taip pat ir kontraversiški. Jis aiškina, kad: “Mandagiai tariant, lietuvių politinė veikla yra nepatenkinama. Joje yra daugiau retorikos ir ritualo, negu politinių laimėjimų. Ji yra daugiau kosmetika ir kostiumai, negu politinių sanderų sudarymas. Esu susidaręs įspūdį, kad lietuviai yra gana lengvai patenkinami pakvietimu į Baltuosius Rūmus ar nusifotografavimu su aukštu pareigūnu”. Toliau dr. Šarauskas teigia, kad politinių veiksnių “įtaka yra minimali, arba faktiškai neegzistuojanti. Tų organizacijų vadovybės, idėjos ir metodai yra pasenę, pavargę, banalūs”. (Tėviškės Žiburiai, 1981.11.26, p. 5).
Skaityti daugiau: JAV UŽSIENIO POLITIKA IR TAUTYBIŲ KLAUSIMAS SOVIETŲ SĄJUNGOJE
Lietuvos kompartijos 17-tame suvažiavime kompartijos pirmasis sekretorius Griškevičius gana ramiai kalbėjo apie Lietuvos ūkio laimėjimus. Buvo pasididžiuota kai kuriais pasisekimais, pažadėta dar uoliau vykdyti vienuoliktojo penkmečio planus. Griškevičiaus kuklumas buvo ne be pagrindo, atsižvelgiant į tai, kaip Lietuva įvykdė ką tik pasibaigusiojo penkmečio planus ir ypač į rimtus žemės ūkio trūkumus per pastaruosius dvejus metus.
Pirmiausia pažvelkime į bendriausius penkmečio plano vykdymo rodiklius. Šalies pramoninė produkcija turėjo padidėti 32%, o pasiekta tik 27%. Bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybos metinis vidurkis turėjo dešimtame penkmetyje pakilti 11%, o iš tikrųjų padidėjo tik 4,5%, tai yra beveik du su puse kartų mažiau, negu pramatyta. Šitokie rezultatai, be abejo, nedžiugino Griškevičiaus. Gavęs progą kalbėti Tarybų Sąjungos kompartijos suvažiavime Griškevičius neminėjo, kad Lietuva neįvykdė plano, o kiek galėdamas gražino padėtį.
Skaityti daugiau: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO BĖDOS
“Mus griežtai nuteisė už tai, kad mylėjome savo tėvynę Lietuvą, už tai, kad troškome savo tautai laisvės, už tai, kad nesutikome tapti lietuvių tautos išgamos arba jos priešų vergais. Tačiau mūsų sąžinė rami, nes priešai nepajėgė palaužti mūsų valios”.
“Iš niūraus kalėjimo požemio siunčiame savo padėką, nuoširdžiausius linkėjimus ir meldžiam Dievo palaimos ir gausių malonių visiems, kas prisimena mus geru žodžiu. Mes turime viltį, jog mūsų auka, sudėta ant Tėvynės aukuro, palaikys liepsną, kurios neužgesins jokios gyvenimo smulkmenos”.
Gintautas Iešmantas
Povilas Pečeliūnas
Vytautas Skuodis
Ištraukos laiško, rašyto Pskovo kalėjime 1981.1.17
Lietuvių Fronto bičiuliai liūdi netekę savo brangaus nario
A. A.
STASIO BARZDUKO,
kuris 1981 m. rugsėjo 13 Clevelande iškeliavo amžinybėn.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės garbės pirmininko, mylimo tėvo, idealisto pedagogo, lituanisto, gilaus ateitininko, knygų autoriaus, spaudos bendradarbio, redaktoriaus ir aktyvaus LF bičiulio, neseniai atšventusio deimantinę amžiaus sukaktį, mirtis palieka didelę tuštumą mūsų kovoje už tautos išlikimą ir Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės siekimuose.
LFB Taryba ir valdyba reiškia gilią užuojautą artimiesiems. Maldaudami Aukščiausiąjį jam amžinos ramybės, kartu prašome, kad Jis ir kitus padrąsintų stipriau įsijungti į mūsų visų lietuvių siekimų realizavimą.
“Svetur atsidūręs, daug laiko ir jėgų vėl skyriau jaunimo lietuviškam švietimui bei ugdymui, bet daugiausia pastangų įdėjau į Lietuvių Bendruomenės kūrimų ir gyvenimą, tikėdamas, kad mums reikia organizacijos, kuri visus lietuvius jungtų bendrais tautiniais tikslais. Džiaugiuosi, kad šie tikslai sutapo su bendraminčių Lietuvių Fronto Bičiulių, kuriems priklausiau, siekiais”.
Stasys B a r z d u k a s
Ištrauka iš St. Barzduko testamentinio žodžio, pavadinto “Savo dalį atidaviau. Sudie”.
ĮVADAS Į OKUPACIJĄ
Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuos
KĘSTAS LINGAILA
Jonas Virbickas, kurio biografijai ir Lietuvių Enciklopedijoje veik nėra duomenų, buvo įdomus ir labai kieto darbo okupacijų metais žmogus. Apie jį dabar reikėtų jau ir atskiros biografijos, arčiau jį pažinojusių ir su juo dirbusių žmonių atsiminimų, nors tų žmonių jau labai sumažėjo. Apie jį galėjo daug ką parašyti bei pasakyti dr. Jonas Grinius, prof. Juozas Ambrazevičius-Brazaitis, prof. dr. Zenonas Ivinskis ir eilė kitų, k.a.: Leonas Prapuolenis, dr. Petras Karvelis, Jonas Rimašauskas ir kt. Bet jų nebeturime savo tarpe kaip ir eilės jo sūkuringos kovos draugų. . . Ir dabar apie jį rašau tik savus prisiminimus, pradėdamas dar nepriklausomybės metais, kurie jį subrandino okupacijų dienų kovai, kurią užbaigė 1945 ar 1946 m. Utenos kalėjime, ne visai aiškiai kaip buvo ten visai sunaikintas.
Pagal Lietuvių Enciklopedijos (XXXIV, 1966, p. 276) duomenis, jis gimęs Senadvario dvarelyje 1911 m., prie pat Panevėžio. Kai kurie jo amžininkai pasakoja, kad jo tėvas buvęs JAV, grįžęs ir įsigijęs tą dvarelį, todėl gali būti, kad nėra ten gimęs, tik Senadvaryje užaugęs, iš ten lankęs Panevėžio gimn., kurią baigė 1930 m. Apie šią gimnaziją jis daug pasakodavo, kur dalyvavęs ateitininkų ir literatų būreliuose ir rašinėjęs “Panevėžio Balsui”, “Ateičiai” ir kt. Prisimindavo ir baigiamuosius egzaminus, kurie buvę jam nepersunkūs, bet vos nekritęs per atsakomuosius lotynų k. egzaminus. Ir vos tik paklausę kokios tai sintaksinės formos, jis lyg išsigandęs, susimaišęs, bet staiga atsitiesęs, atmetęs išdidžiai galvą, praėjęs svaigulys, atgavęs drąsą, atsiminęs ir egzaminą išlaikęs. To mokytojo jis anksčiau bijojęs, nes dėl kaž kurių priežasčių, rodos, dėl moksleiviškos veiklos buvo ant jų kelių piktai užsėdęs . . .
Skaityti daugiau: UŽMIRŠTAS KOVŲ ŽMOGUS
Iš ministro pirmininko pareigas
ėjusio Juozo Ambrazevičiaus kalbos,
laidojant 1941 birželio sukilėlius Kaune.
Ne pirmas kartas šioje vietoje prasiveria duobės, kad priimtų kūnus tų, kurių kraujas reikalingas palaistyti tautos laisvei.
Tačiau niekados toji duobė nebuvo tokia didelė, kaip šiandien. Tai rodo, kiek Lietuvos žemė yra ištroškusi laisvės.
Tai rodo, kokia stipri tėvynės meilė jau yra išaugusi jos vaikų širdyse, kad ištisi jų būriai— šimtai ir tūkstančiai — savu noru ryžtasi mirti, kad tik svetimiesiems nevergautų.
Pajaučiam šių gilių kapų akivaizdoje visos tautos pasiryžimą gyventi per mirtį.
Didingas tai momentas, bet ir graudus. Graudu su kritusiais didvyriais išsiskirti kovos draugams, tėvams ir artimiesiems; graudu ir laikinajai vyriausybei.
Skaityti daugiau: Gyventi per mirtį
Lietuvių Bendruomenės ir Jaunimo sąjungos politinė konferencija
New Yorke
LINAS RIMKUS
Lietuvos Respublikos atstatymo bei birželio mėnesio trėmimų į Sibirą keturiasdešimtųjų metinių proga JAV LB Visuomeninių reikalų taryba kartu su Kanados ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenėmis bei Lietuvių jaunimo sąjungos valdybomis surengė nepaprastą politinę konferenciją birželio 12-13 dienomis New Yorke. Konferencijos programos sudarymu rūpinosi JAV LB Visuomeninių reikalų tarybos pirmininkas Algimantas Gečys, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos vicepirmininkė politiniams reikalams Gintė Damušytė ir Lietuvių informacijos tarnybos vadovas kun. Kazimieras Pugevičius. Techniškuosius konferencijos darbus atliko LB New Yorko apygardos valdyba, kuriai pirmininkauja Aleksandras Vakselis.
_files/I-Laisve-1981-82(119)-5.jpg)
Simpoziumo dalyviai: Ints Rupners, Juta Ristoo ir Gintė Damušytė ir Linas Kojelis (moderatorius)
Konferenciją žodžiu sveikino Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Anicetas Simutis, PLB valdybos pirmininkas Vytautas Kamantas, Vilko garbės pirmininkas Kęstutis Valiūnas, Kanados LB valdybos pirmininkė Joana Kuraitė, JAV LB valdybos pirmininkas Vytautas Kutkus, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos valdybos vicepirmininkas Saulius Čyvas, Kanados LJS valdybos pirmininkė Laima Beržinytė ir JAV LJS Valdybos pirmininkas Virgus Volertas.
Skaityti daugiau: SUSIRINKOME PASIMOKYTI IR MINTIMIS PASIDALINTI
PAREINU
Čia širdis mane traukė sugrįžti,
Kur jaunystė prabėgo žalia,
Kur pavasariai paukštėmis krykštė,
Laimės juokas skambėjo šile.
Čia aš mokiaus gyvent ir mylėti,
Kurti savo svajonių pilis ‒ ‒
Kaip sutiksit mane, gimtos vietos,
Pasiilgtos svečiojoj šaly?
Ko daužais, neramuole, krūtinėj,
Palydove klajūno — širdie? ‒ ‒
Tavo vardą, brangioji tėvyne,
Tartum maldą kartojau kasdie.
Skaityti daugiau: Poezija iš okupuotos Lietuvos
Herojai liudija Lietuvos tikrovę milijonams JAV spauda apie Lietuvos pogrindžio veiklą
“Sąžinės kankiniai”
“Our Sunday Visitor”,populiarusis ir labai plačiai skaitomas katalikų savaitraštis, savo 1981 m. rugpiūčio 30 viršely įsidėjo didelę Vytauto Skuodžio nuotrauką su šia parašte: “Nuteistas septyneriems metams griežto rėžimo lagery ir penkerių metų ištrėmimo. Amerikoje gimęs Vytautas Skuodis yra vienas iš tūkstančių lietuvių katalikų, kovojančių už savo tikėjimo išlaikymą, nežiūrint į karingą ateizmo valdžios laikyseną”.
_files/I-Laisve-1981-82(119)-14.jpg)
Vytautas Skuodis
Ilgame straipsny, parašytame Mathew Monahan, taip pat įdėta ir Genovaitės Navickaitės (38 m.) — medicinos sesers, Onos Vitkauskaitės (35 m.) technikės, nuotraukos, — abi nuteistos už LKB Kronikos dauginimą ir platinimą; (Jemma - Jadvyga Stanelytė — religinių teisių sąjūdžio herojė, įkalinta už nelegalios procesijos organizavimą, kun. Benediktas Povilanskis užpultas ir sumuštas, vienam esant savo bažnyčioje, Anastazas Janulis įkalintas už dauginimą ir platinimą nelegalios spaudbs, jų tarpe ir LKB Kronikų. (Įdėtos ir jų nuotraukos)
Skaityti daugiau: JIE NEBIJO AUKOS IR KANČIOS
VYTAUTAS VOLERTAS
_files/I-Laisve-1981-82(119)-16.jpg)
Vytautas Volertas Nuotr. Vytauto Maželio
Panorama
Kiek mūsų spaudoje atvirumo laikui bei jo nešamiems klausimams?
Pradėsime nuo krikščioniškosios krypties periodikos, kuri yra įsipareigojusi liesti visuomeninį gyvenimą. Tai DRAUGAS, TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI, DARBININKAS, AIDAI, Į LAISVĘ, TĖVYNĖS SARGAS. Šie laikraščiai su žurnalais yra mūsų spaudos bendrijos nariai, todėl nepamiršime ir jų kaimynų.
Išeiviją geriausiai pažįsta DRAUGAS. Redakciją, bendradarbius ir skaitytojus mažai varžo pasaulėžvalginės ribos. Administracija tvarkinga, jos klaidomis beveik nesiskundžiama.
Tačiau girdime DRAUGUI adresuojamų kaltinimų. Su jais vėliau susitiksime.
TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI, laikyti provinciniu laikraščiu, tylomis augino savo įtaką. Prieš kelerius metus šiame krašte juos prenumeruodavo tik Kanadoje giminių turintieji, arba prigimtiniai spaudos vergai. Šiandien pokalbiuose jau dažnai girdime išsireiškimus, ‘ar matei TĖVIŠKĖS ŽIBURIUOSE šį bei tą’. Jų skaitytojai JAV, atrodo, didėja. Ir ne vienas šio krašto spaudos geras bendradarbis emigravo į TĖVIŠKĖS ŽIBURIUS. Priežastys suprantamos: medžiaga yra sutvarkyta, jos apstu. Tačiau svarbiausia — TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI nevengia kai kieno neteisingai pravardžiuojamų ‘kontraversinių’ klausimų. Tikrumoje tai ne kon-traversijos, bet tyla neišsprendžiamos problemos. Santykiai su lenkais, Suvalkų trikampis, parapijų tautiškumas, žydų neapykanta lietuviams, Vliko ir Altos koalicija prieš LB, orientavimasis laiko aplinkoje kyšo tarp mūsų, kaip bauginą nuodėguliai. Nuo jų TĖVIŠKĖS ŽIBURIAI nebėgo, mokėdami tvarkytis, kad drąsūs pasisakymai nevirstų barniais, ir todėl atsidūrė lenktynėse greta DRAUGO.
Skaityti daugiau: SPAUDA: KĄ TURIME, KO REIKALAUJAME, KAS GALIMA
_files/I-Laisve-1981-82(119)-17.jpg)
1980 metų premijų laureatai: iš kairės komp. Alfonsas Mikulskis — muzikos, Algirdas Landsbergis — dramos, Dalila Mackialienė — teatro, Kazys Bradūnas — poezijos ir Viktoras Vizgirda — dailės. Premijos buvo įteiktos Clevelande 1981 m. gegužės 17.
Nuotr. Jono Garlos
Mūsų kūrėjai savo talentus grąžina tautai, kad ji, grožio vedama, išliktų gyva, nenustotų šviesesnio rytojaus vilties, o Tėvynėj susilauktų laisvės dienų.
Kūrėjų įvertinimas kad ir kukliomis premijomis pažadina jų nuotaiką tolimesniems kūrybos darbams.
1920 liepos 12 Sovietų Rusija ir Lietuva pasirašė taikos sutartį.
Štai ištrauka iš tos sutarties:
Straipsnis I. Remdamasi Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos paskelbtąja visų tautų teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios sudėtyje jos yra, Rusija be atodairos pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurias ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.
Kad Lietuva buvo kuomet priklausiusi Rusijai, tas faktas neuždeda lietuvių tautai ir jos teritorijai jokių pareigų Rusijos link.
Nepraėjus nė dvidešimčiai metų, šios sutarties žodžiai buvo ir toliau tebėra labai žiauriu būdu laužomi. Sunku įsivaizduoti, kad sutartis būtų buvusi kada nors pasirašyta. Juozas Brazaitis rašė: Lietuva 1939 atsidūrė eilėj tų mažų valstybių, kurios buvo pirmosios aukos rivalizacijoje ir konflikte tarp išaugusio dvejopo imperializmo: nacinės Vokietijos ir komunistinės Rusijos. Agresija prieš Lietuvos nepriklausomybę buvo sutarta abiejų ir įvykdyta laipsniškai. (Liet. Encikl., XV).
Skaityti daugiau: XX-JO AMŽIAUS LIETUVIŲ TAUTOS KANČIOS KELIAS
I. KAPLANAS
Isaak Kaplanas (g. 1905), gyvena Olandijoje, žurnalistas, lietuvių literatūros vertėjas į rusų kalbą. Yra išvertęs V. Krėvės, A. Vienuolio, P. Cvirkos, J. Baltušio, A. Venclovos, K. Borutos, M. Sluckio, R. Lankausko ir kt. kūrinių. Baigęs teisių fakultetą VDU 1930 m. Kaune, dirbo “Dienos” ir “Naujo Žodžio” redakcijose. 1941 pabėgęs tarnavo raudonoj armijoj, 1944-46 buvo Sovetskaja Litva literatūros sk. redaktorius. Spausdinama paskaita skaityta XXVIII Europos lietuviškųjų studijų savaitėje 1981 m. rugpjūčio 6 d. Chateau de Montvillargenne, Prancūzijoje. Redakcija dėkinga bičiulei Alinai Grinienei, Vokietija, už paskaitos gavimą mūsų žurnalui.
Dėkoju Studijų Savaitės organizatoriams už pakvietimą pasisakyti tokiame plačiame ir autoritetingame forume ir didžiai gailiuos, kad paliesdamas tokią gyvybiškai jaudinančią temą dėl pašlijusios sveikatos nesueisiu į tiesioginį kontaktą su Jumis, brangieji Studijų savaitės dalyviai. Ir dar turiu įspėti, kad nesu joks mokslininkas, joks istorikas, o tik senas žurnalistas. Tad nelaukite jokio išplėstinio pranešimo. Tik, kad ir neakyvaizdiniu būdu, noriu pasidalinti su Tamstomis savo kiek padrikusiomis mintimis ir jausmais. Reiškiu savo asmenišką nuomonę, tačiau, tam tikru mąstu, ir tai, ką pasakytų mano šeimos nariai, nužudytieji karo metu ir išvežtieji per masines deportacijas karo išvakarėse, mano artimieji draugai — lietuviai, žuvusieji stalininiuose lageriuose ir nužudyti Kauno kalėjime bėgančių iš Lietuvos enkavedistų.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ IR ŽYDŲ SANTYKIAI PRAEITY IR DABARTY
ekologas, žemės ūkio mokslo daktaras, pasitraukęs iš Sovietų mokslininkų grupės ekspedicijos ir pasiprašęs politinės globos Amerikos ambasadoje, 1981.9.2 atvyko į JAV.
Dr. K. Eringis (g. 1921), 1953 m. baigęs Žemės ūkio akademiją, dirbo Žemdirbystės institute, Botanikos instituto bendradarbis, 1967 gavo daktaratą.
JAV-se dr. Eringis spaudos konferencijose, suvažiavimuose, minėjimuose, pokalbiuose kalba apie sunkią Lietuvos realybę, varžomą lietuvių mokslininkų darbą, lietuvių troškimą tvarkytis savarankiškai. Lietuvos praeities prisiminimai labai stiprina lietuvių tautos pasipriešinimą.
THE CHRONICLE OF CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA. Vol. 1. Underground Journal 1, Nos. 1-9, 1972-74. Išvertė ir redagavo Nijolė Gražulienė. Įvadą parašė V. Stanley Vardys, 457 psl. Išleido Loyola University Press and Society for thè Publication of the Chronicle of thè Catholic Church in Lithuania. 1981 m. Faktinasis leidėjas yra LKR Kronikoms leisti sąjunga, 6825 So. Talman Ave., Chicago, III. 60629. Pirmininkas kun. Kazimieras Kuzminskas. Seselė Mercedes sukūrė įspūdingą knygos aplanką su Vilniaus Marijos piešiniu. Tiražas — 10,000 egz. Bendrai, knyga ne tik įdomi ir aktuali savo turiniu, bet ir skoningai ir reprezentatingai išleista. Kaina 7 dol., o minkštais viršeliais — 5 dol.
Graži knyga mūsų amerikiečiams bičiuliams, kurie galės plačiau susipažinti su lietuvių kova už tautos, religijos ir sąžinės laisvę, nebijant kratų, tardymų, kalėjimų ar ištrėmimų.
Leidėjai verti gilios padėkos, pagarbos ir stiprios finansinės paramos. Milžiniškas darbas reikalauja ir milžiniškų išlaidų. LKB Kronikoms leisti sąjunga jau baigia paruošti spaudai ispanų kalba antrą tomą ir lietuvių kalba — šeštą tomą. Jau išverstas ir spaudai paruoštas prancūzų kalba pirmas Kronikų tomas. Taip pat verčiamas į anglų, ispanų ir prancūzų kalbas šeštasis Kronikų tomas.
Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI
Ir mes, o Viešpatie, taviems troškimams lenkiamės,
Dėkojame už tai, ką esame per šimtmečius sukūrę,
Išpuošę savo žemę, prikėlę ją laisvam gyvenimui,
Pastatę kryžius pakelėse Tavo garbei skelbti.
Mes trokštame, kad svetimi iš ten išeitų,
Mes trokštame, mes meldžiamės, mes tikime,
Kad Tu padėsi laisvės vainikus ir vėl iškelti.
Balys Gaidžiūnas
(Septyni pasakytiniai Kristaus žodžiai Lietuvio maldose)
VEDAMASIS
Po šio meniško koncerto nėra lengva paprastu žodžiu įsijungti į pakilią menininkų sukurtą nuotaiką. Jos įtakoje grįžta nepersenos praeities prisiminimai.
Prieš 40-50 metų šimtinės studentų vieneto akademinėje aplinkoje bendra daina atsigaivindavome po dienos darbų. Ateitis atrodė šviesi ir nekėlusi rūpesčio. Tada tikrai netikėjome, kad po kelerių metų 15-20% to būrio vyrų žus kautynėse sukilimo metu, Sibiro Archipelag -Gulag stovyklose bei partizaninėse kovose.
Ir mus čia esančius gyvuosius ir mūsų žuvusius draugus jungia audringa praeitis. Kovoje kritę broliai mūsų akyse nėra nelaimingos aukos. Jie yra mūsų tautos herojizmo atstovai. Jie daugumoje neišdavė savo Tėvynės jos nelaimėje, narsiai ją gynė, tikėdami jos šviesesne ateitimi.
Čia labai tinka mūsų filosofo prof. Antano Maceinos mintis: “Istorija yra praeities ir ateities susitikimas dabartyje. O šio susitikimo erdvė yra mūsasis žmogiškasis būvis; mes buvojame iš praeities į ateitį”.
Skaityti daugiau: DABARTIES TIKROVĖ ĮPAREIGOJA
DARBAI IR AUKOS
Šios vasaros pradžioje knygų rinkoje pasirodė antrasis Juozo Brazaičio raštų tomas.. Su šiuo tomu jo raštų leidimas jau įpusėtas. Redaktoriai — Alina Skrupskelienė ir Česlovas Grincevičius, kruopščiai surinkę Brazaičio literatūrinius, visuomeninius ir politinius straipsnius bei studijas, turi jau beveik paruošę ir trečią bei ketvirtą tomus.
Brazaičio raštus leidžia Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti, įsteigtas 1960 metais būrelio bičiulių, kuriems rūpėjo sudaryti galimybes puoselėti lietuviškąją kultūrą. Fondo tikslai buvo rinkti ir išsaugoti rezistencinę medžiagą, sudaryti sąlygas leisti veikalus, kurie leidykloms ir nebūtų pelningi, arba ir patiems tokius veikalus išleisti. Į Laisvę fondas buvo įsteigtas ne pelnui ir ne visi jo leidiniai buvo tokie populiarūs, kaip pavyzdžiui, Daumanto “Partizanai”, bet lietuviškajai kultūrai beveik visi fondo leidiniai yra davę ir duoda didelį įnašą. Užtenka tik suminėti tokias knygas: Juozo Girniaus “Tauta ir tautinė ištikimybė” ar “Žmogus be Dievo”, dr. Vytauto Vardžio “Lithuania under the Soviets”, Daumanto “Partizanai”, Sūduvio - J. Brazaičio “Vienų vieni”, Kazio Bradūno redaguotą “Lietuvių literatūra svetur”, — ir pamatysime, kokį didelį darbą Į Laisvę fondas yra atlikęs. Artimiausiuose fondo planuose numatyta užbaigti Brazaičio raštų leidimą, išleisti pomirtinį bičiulio Aloyzo Barono romaną “Mirti visada suspėsi”, trečią ir papildytą laidą pakartoti “Partizanus”, išleisti dr. Juozo Girniaus baigiamą ruošti Brazaičio monografiją.
Skaityti daugiau: INFORMACIJA APIE Į LAISVĘ FONDĄ IR LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ CENTRĄ
Fotografinė kopija 
BOX 
