Į Laisvę 1982 86(123)

T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ............................................ 2

A. P. Bagdonas, Lietuvių Fondas ............................. 7

Vytautas Vaitiekūnas, Lietuvos vadavimo organizacija praeity 16

Vytautas Volertas, Vienišas būriuose ....................... 39

Juozo Kralikausko kūrybos vakaras .......................... 46

Juozas Kojelis, Metinis Vliko seimas ....................... 49

Nauji leidiniai............................................. 62

V. Rociūnas, Didysis rūpestis — lietuviškoji parapija ...... 65

V. R., Mūsų dienos Dainavoje ............................... 69

Vedamasis .................................................. 79

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1982 86(123)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Lietuvos diplomatai žino savo atsakomybę

A. Gečys str. "Lietuvos laisvinimo veikla (ĮL Nr. 851122) teigia, kad iš Lietuvos diplomatų "turėjome teisę gauti daugiau kaip sėkmingą reprezentavimą” (18 psl.), ir jis sumini tris punktus, kaip tie Lietuvos diplomatai galėjo daugiau pasireikšti.

Tačiau jis čia užmiršta tris svarbius dalykus: 1) kad užsienio diplomatai bet kuriame krašte būna su to krašto vyriausybės sutikimu ir kad jie, nusižengę diplomatinėms taisyklėms, paprastai išvaromi iš krašto, 2) kad diplomatai pagal tarptautinę teisę yra savo vyriausybės agentai, tai yra pareigūnai, kurie veikia ne savo nuožiūra, bet vykdo savo vyriausybės valią ir 3) kad Lietuva dabar neturi teisėtos vyriausybės, ir todėl Lietuvos diplomatams nebeįmanoma vykdyti savo vyriausybės valios ir jai atstovauti, ir todėl faktiškai jie nebeturi pagrindo būti svetimame krašte.

Tačiau JAV vyriausybė neįsakė Lietuvos pasiuntinybei užsidaryti, kaip kai kurios šalys yra padariusios, bet leidžia jai veikti kaip įrodymą, kad Jungtinės Valstybės nepripažįsta Lietuvos okupacijos bei jos įjungimo į Sovietų Sąjungą. Tokiu būdu Lietuvos pasiuntinybė Washingtone tapo ne tiktai nepriklausomos Lietuvos simboliu, bet ir akivaizdžiu Amerikos politikos Lietuvos atžvilgiu įrodymu.

Tokiai padėčiai susidarius, Lietuvos diplomatai netapo kokiais visuomenės veikėjais, kurie nesilaikydami savo diplomatinio statuso, turi rodyti "diplomatinę ir pilietinę drąsą Valstybės departamente” ir kalbėti apie "dviveidę JAV-bių politikos Pabaltijo valstybių atžvilgiu buvimą”. Su tokia drąsa ir tokiomis kalbomis jie tiktai užsidarytų duris į Valstybės departamentą ir pastatytų pavojun Lietuvos pasiuntinybės likimą. Laimei, Lietuvos diplomatai supranta jiems tenkančią atsakomybę ir be tokios drąsos parodymo atlieka savo pareigas, kurios jiems tenka esamoje padėtyje.

A. Plks
Washington, D.C.

Žodelis kritikams

Beveik komplimentas rašančiajam, kai į jo paskelbtas mintis atsiliepia net keli skaitytojai. Su kritikais, kurių laiškai paskelbti “Į Laisvę nr. 85(122), noriu bent keliais sakiniais pokalbį pratęsti.

L. Balvočiui: Turbūt pastebėjote, kad nė vieno Lietuvai naudingo išeivijos darbo Maskva nėra pagyrusi: tyli arba keikiasi. Kai giria, ar iškart nekyla įtarimas, kad darbas blogas arba bent nereikalingas? Jei dėl Baltų Laisvės lygos Maskvos čiaudėjimas paremia kitus argumentus, tai nieko blogo palaikyti tai geru ženklu.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

PIRMASIS DVIDEŠIMTMETIS

A. P. BAGDONAS

Milijoninio fondo idėja buvo iškelta dar 1951 m. mjr. Ličkaus Draugo laikraštyje. Paskui Puronas ir dr. K. Drangelis fondo idėją kėlė Vienybėje ir Alto suvažiavime, tačiau ta mintis dar buvo per ankstyva, nes naujieji ateiviai, ištrūkę iš Vokietijos stovyklų, stengėsi susirasti darbus, butus, siųsti vaikus į mokslą, įsigyti reikalingiausius daiktus, o ir uždarbiai buvo gana kuklūs. Tad nestebėtina, kad milijoninio fondo idėja tuo metu nesurado reikiamo atgarsio lietuvių visuomenėje.

Trys didieji LF darbuotojai, iš k. dr. C. Batukas, dr. A. Razma ir plk. A. Rėklaitis (miręs 1977 m.). Noreikos nuotr.

Praėjus lygiai dešimčiai metų, lietuviai ateiviai savo darbu ir pastangomis gerokai prasimušė į priekį: ne vienas įsigijo namus ir automobilius, buvo užvestos bankuose sąskaitos.

Jauno daktaro Antano Razmos iš naujo mesta milijoninio fondo idėja rado pritariančio atgarsio lietuvių išeivijoje. Jo paskelbtas straipsnis “Milijono dolerių fondas ir to fondo parlamentas 1960 m. gruodžio 8-tos dienos Draugo laikraštyje sukėlė didelį lietuvių visuomenės susidomėjimą. Kadangi straipsnis buvo diskusinis ir lietė aktualius išeivijos reikalus, tad ir reakcija buvo gyva. Pasipylė straipsniai ir komentarai ne tik pačiame Draugo dienraštyje, bet ir kituose laikraščiuose — Darbininke, Tėviškės Žiburiuose, net Naujienose. Ši tema buvo įvairiai gvildenama, o Naujienose tokio fondo sumanymas buvo gerokai iškritikuotas. Dr. A. Razmos buvo siūloma kurti milijoninį fondą, į kurį lietuviai, įnešę po 1.000 dol., taptų to fondo pilnateisiais nariais, o per savo rinktus atstovus tvarkytų ir patį fondą. Jis visiškai neabejojo, kad atsiras 1000 lietuvių, kurie galėtų paaukoti po 1.000 dol.

Skaityti daugiau: PIRMASIS DVIDEŠIMTMETIS

LIETUVOS VADAVIMO ORGANIZACIJA PRAEITY

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Lietuvos vadavimo organizacija 1940-41

Svarstydami Lietuvos vadavimo organizacijos praeitį, turėtume prisiminti tos praeities kai kuriuos faktus bei įvykius ir jų eventualią įtaką Lietuvos vadavimo organizacijos dabarčiai ir ateities perspektyvai.¹

Pagal buvusį Lietuvos atstovą Vokietijai ministrą Kazį Škirpą Lietuvos vadavimo veiklos arba organizuotos rezistencijos prieš sovietinį Lietuvos okupantą pirmieji žingsniai buvo žengti 1940 birželio 25-29 dienomis, jam iš Berlyno apsilankius Kaune. Tada Škirpa patyręs, kad buvęs užsienių reikalų ministerijos aukštas pareigūnas profesorius Tadas Petkevičius planavo sovietų okupuotoje Lietuvoje sudaryti Valstybės tarybą, ogi užsienyje, Vokietijoje, — Lietuvos egzilinę vyriausybę su egziliniu prezidentu Smetona. (Plg. Kazys Škirpa: Sukilimas, pp. 19-33). Škirpai betgi tas prof. Petkevičiaus planas nepatikęs. Pogrindžio Valstybės taryba jam neatrodžiusi tikslinga, nes sovietinis saugumas ją veikiai iššifruotų. Lietuvos egzilinės vyriausybės sudarymas okupuotos Lietuvos kaimynystėje, Vokietijoje, atrodęs tikslingas, bet praktiškai buvęs neįmanomas dėl reicho tuometinės taktikos vaizduoti draugingą politiką Sovietų Sąjungos atžvilgiu. Todėl Škirpa įsitikino, o gal įtikino ir prof. Petkevičių, kad Lietuvos vadavimo organizacijos branduolį geriausia sudaryti Vokietijoje, patį Lietuvos vadavimą bazuojant Vokietijos — Sovietų Sąjungos karinio konflikto prielaida, o to branduolio veiklą atitinkamai derinant su Vokietijos — Sovietų Sąjungos tuometinių tarpusavio santykių raida. Todėl Škirpa ir ėmęsis iniciatyvos sutelkti aplink save Berlyne Lietuvos vadavimo organizacijos branduolį, Lietuvos Aktyvistų fronto užuomazgos pavidalu. Formali tos LAF užuomazgos inauguracija įvyko 1940.XI.17, 27 asmenim pasirašius LAF steigiamąjį aktą, min. Škirpą pakvietus LAF vadu ir jam pasirinkus savo patarėjais - patikėtiniais Ernestą Galvanauską (buv. Lietuvos ministrą pirmininką, liberalą), Klemensą Brunių (inžinierių, voldemarininką), advokatą Rapolą Skipitį (liberalą), Antaną Valiukėną (tautininką), dr. Antaną Maceiną (jaunųjų katalikų) ir Karolį Žalkauską (liaudininką). (Plg. Sukilimas, p. 94). Pažymėtina, kad į tą Lietuvos vadavimo organizacijos branduolį Škirpa, išskyrus dr. Juozą Jurkūną, iki sovietų invazijos į Lietuvą buvusį Lietuvos atstovybėje Estijoje, neįtraukė nė vieno Lietuvos atstovybės Berlyne pareigūno, o taip pat nė Vasario 16-osios akto signataro, valstybininko ir finansininko Jono Vailokaičio.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VADAVIMO ORGANIZACIJA PRAEITY

VIENIŠAS BŪRIUOSE

Stasio Barzduko mirties metinėms

VYTAUTAS VOLERTAS

Stasys Barzdukas 1981 m. rugsėjo 13 d. užbaigė savo žemiškąją kelionę, kuri buvo prasminga ir turtinga atliktais darbais Lietuvoje ir išeivijoje.

Bičiulis V. Volertas prisimena Pasaulio Lietuvių Bendruomenės garbės pirmininką Stasį Barzduką žodyje, pasakytame jo minėjime 1982 m. balandžio 25 d. Washingtone, D.C.

Jau visiems laikams rūpesčius baigęs, pareigas įvykdęs a. a. Stasys Barzdukas suglaudina praeitį su ateitimi. Praeitis, ar būtų skaudi ar didi, yra neatgaivinama. Seniau ji nuskęsdavo staiga, palikdama šaltus, pavienius ženklus, kuriuos specialistai raišiodavo savo logika, atkurdinėdami istoriją. Emocijos žūdavo, jas tik bandydavome įsivaizduoti. O dabar technika padeda nuo išnykimo išgelbėti ir jausminių nuo trupų. Užsilaiko vaizdai, balsas Stebėdami filme įbrėžtus, Stasį Barzduką supusius, momentus manau, pajusime, kad mūsų išeivija staiga atsirado prie nesaugaus liepto. Norėsiu šitai paryškinti, nes tasai lieptas rytdienon veda. Praeitį istorijoje atkuriame, ateitis mus pačius formuoja, kar tais pražudydama, kartais augindama.

Stasys Barzdukas su Europos lietuvių vyskupu Antanu Deksniu Clevelande 1967 metais. Iš kairės: Feliksas Eidimtas, Clevelando LB apylinkės pirm., Kazys Žiedonis, LB Ohio apygardos pirm., Stasys Barzdukas, neatpažintas kunigas, vysk. Antanas Deksnys, kun. Kęstutis Žemaitis, kan. dr. Juozas Končius, Balfo pirm., ir Raimundas Kudukis, JAV LB tarybos narys.

Skaityti daugiau: VIENIŠAS BŪRIUOSE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI PASISAKO KAI KURIAIS KLAUSIMAIS

Lietuvių Fronto bičiuliai, susirinkę Dainavoje savo metinei studijų ir poilsio savaitei 1982 m. liepos 25 - rugpjūčio 1 dienomis, išklausę visos eilės paskaitų, pranešimų bei simpoziumų ir apsvarstę savuosius organizacijos reikalus konferencijos metu, nutarė atkreipti ypatingą bičiulių dėmesį:

1. Lietuvių Bendruomenės atžvilgiu —

a) Bičiuliai supranta, kad išeivijos ateitis yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje. Iki šiol rėmę PLB darbus, bičiuliai ir toliau savo dėmesį ir paramą skirs Bendruomenės stiprinimui.

b) Su pritarimu sekdami ateinančių 1983 metų Lietuvių Dienų ir PLB seimo Chicagoje ruošos darbus, bičiuliai prisideda darbu, aukomis ir dalyvavimu visuose renginiuose.

c) Bičiuliai teigiamai pasisako už lietuvių kalbos Katedros prie Chicagos universiteto kaip centrinio lituanistikos studijų centro steigimą.

2. Lietuvos vadavimo organizacijos klausimu —

Išklausę simpoziumo prelegentų pasisakymus apie Lietuvos vadavimo organizacijos praeitį, dabartį ir ateities perspektyvas, nuoširdžiose tos temos diskusijose vieningai pripažino, kad

a) mūsų tautos išsivadavimo iš sovietų okupacijos pastangos yra reikalingos visos laisvę gerbiančios žmonijos, o pirmiausia laisvųjų lietuvių paramos;

b) ta laisvųjų lietuvių parama nukenčia dėl mūsų išeivijos atatinkamų veiksnių tarpusavio nedarnos ir savųjų jėgų bei išteklių išsklaidymo;

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI PASISAKO KAI KURIAIS KLAUSIMAIS

JUOZO KRALIKAUSKO KŪRYBOS VAKARAS

Vakaro programos dalyviai: iš dešinės — Bernardas Brazdžionis, Ema Dovydaitienė, Juozas Kralikauskas, Rūta Kleva Vidžiūnienė, Saulius Matas, Maureen Vaivadaitė

1982 gruodžio 4 d. Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris suorganizavo 17-tą metinį literatūros vakarą, kuriame savo kūrybą skaitė iš Kanados atvykęs rašytojas Juozas Kralikauskas. Kralikausko kūrybą įžvalgiai aptarė žurnalistė Rūta Kleva Vidžiūnienė, pati 1982 metais laimėjusi dvi literatūrines premijas. Šiltais žodžiais svečią rašytoją pasveikino ir ta pačia proga literatūros vakarų organizatoriam palankų žodį pasakė Lietuvių Rašytojų d-jos pirmininkas poetas Bernardas Brazdžionis. Sveikinimo žodį tarė literatūros vakaran netikėtai iš Clevelando atvykusi JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Ingrida Bublienė.

Skaityti daugiau: JUOZO KRALIKAUSKO KŪRYBOS VAKARAS

METINIS VLIKO SEIMAS

Kritiškas seimo įvertinimas

JUOZAS KOJELIS

1982 metų metinis Vliko seimas įvyko lapkričio 6-7 d.d. Los Angeles mieste. Pirmos dienos posėdžiai ir banketas vyko Ambassador viešbutyje, antrą dieną — mišios ir baigiamasis posėdis — Šv. Kazimiero parapijoje. Iš paviršiaus žiūrint ir paviršių aprašinėjant, viskas vyko puikiai: 15 vilkinių grupių turėjo teisę atsiųsti 45 atstovus. Dalyvavo 43, taigi 95.5% turinčių teisę dalyvauti. Techniška organizacija, galima sakyti, pavyzdinga. Vliko valdybos nariai ir Tautos Fondo reprezentantai pranešimus paruošė raštu ir pateikė žodžiu. Reikaluose nenusimanančiam — veikla įspūdinga. Sveikinimų, žodžiu ir raštu, begalės — nuo kilniais žodžiais kalbančių vyskupų ir diplomatų iki begėdišką kalbą pasakiusio reorgų lyderio dr. Vytauto Darbio. Sveikinimo telegramą atsiuntė ir Amerikos prezidentas Ronald Reagan. Atsilankė ir žodį tarė nebeišrinktas į JAV Kongresą kongresmanas Robert K. Dornan. Banketas šaunus, šokiai smagūs, dalyvių, sunešusių po 25 dol., gausu.

Tačiau pasitenkinant tokiu aprašymu, į Vliką būtų pažiūrėta kaip į vaidintojų trupę, bet ne kaip į Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą, turintį tautos įsipareigojimą rūpintis Lietuvos laisvinimo reikalais. Paviršutinis tarsi Potiomkino kaimo aprašinėjimas, žiūrint iš gatvės pusės, būtų į vyriausiąją politinę vadovybę pretenduojančios institucijos nuvertinimas. Deja, tokiu nuvertinančiu matu į Vliko seimą pažiūrėjo “Dirvos” (nr. 45-46), “Draugo” (nr. 247) ir “Darbininko” (nr. 48) apžvalgininkai.

Skaityti daugiau: METINIS VLIKO SEIMAS

PREMIJOS UŽ INFORMACINIUS STRAIPSNIUS

LFB centro valdyba, vykdydama savo veiklos planą, skelbia konkursą parašyti 1983 metų vasario - birželio mėnesių laikotarpyje anglų kalba straipsnius apie Lietuvą ir paskelbti juos JAV ar Kanados periodiniuose leidiniuose, turinčiuose ne mažiau 50,000 tiražą.

1. Straipsniai turi būti informaciniai, liečią Vasario 16, birželio įvykius, Lietuvos dabartinę padėtį, lietuvių tautos rezistenciją bei išsilaisvinimo pastangas, krašte vykdomą genocidą, lietuvių išeivijos talką pavergtiesiems ir pan. Temos pavadinimą, nenutolstant nuo minėtų pageidavimų, suformuluoja patys autoriai.

2. Konkurse dalyvauti kviečiami JAV ir Kanados Lietuvių jaunimo sąjungos nariai bei kiti Amerikos ir Kanados lietuvių kilmės jaunesniosios kartos asmenys iki 30 metų amžiaus.

3. Straipsnio apimtis — ne mažiau 5 mašinėle rašytų puslapių, paliekant dvigubą tarpą.

Skaityti daugiau: PREMIJOS UŽ INFORMACINIUS STRAIPSNIUS

NAUJI LEIDINIAI

Vladas Kulbokas, LIETUVIŲ LITERATŪRINĖ KRITIKA TREMTYJE. XII-568 psl. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys, 00187 Roma, Piazza della Pilotta, 4. Kaina nepažymėta. Spaustuvės išlaidos apmokėtos Veronikos ir Vlado Kulbokų lėšomis.

Knyga skiriama literatūros profesoriams Vincui Krėvei-Mickevičiui, Vincui Putinui-Mykolaičiui, Juozui Ambrazevičiui-Brazaičiui pagerbti ir autoriaus gyvenimo draugei Verutei Mamiūnaitei-Kulbokienei.

Veikalas apima lietuvių literatūrinę kritiką 1944-1972 m. Autorius naudojosi visa jam prieinama laikraščių ir žurnalų paskelbta medžiaga.

Knyga suskirstyta į 4 skyrius: vyriausioji karta (gimę 1900 - 1914 m.), vidurinioji karta (gimę 1915 - 1925 m.), jaunoji karta (1926 - 1935 m.) ir ketvirtame skyriuje paliečiami šie klausimai: literatūra ir okupuotoji Lietuva bei specialūs literatūriniai klausimai, kaip laikraščiai ir žurnalai Vokietijoje ir Amerikoje, L.E., literatūriniai vertimai, informacija apie pasaulinę literatūrą, rašytojų prieauglio klausimas ir kritikas - rašytojas - skaitytojas. Knygos gale įdėta veikalo turinio santrauka anglų kalba ir vardynas.

Besidominčiam lietuvių literatūra, kultūra, švietimu ir lietuviško gyvenimo apraiškomis, Vlado Kulboko redaguotas veikalas bus vertingu žinių šaltiniu, nors, kaip leidėjai knygos pastaboje pažymi, ir šis veikalas turi mažų trūkumų, kurių išvengti negalėjo nei autorius, nei leidėjai.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

MŪSŲ PERIODIKA

AIDAI — kultūros žurnalas. Šeši numeriai per metus. Vyr. redaktorius dr. Leonardas Andriekus, O.F.M. Leidžia Tėvai Pranciškonai, 361 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207. Prenumerata 15 dol. metams.

AKIRAČIAI — atviro žodžio mėnraštis, 6821 South Maplewood Ave., Chicago, IL 60629. Redaguoja — redakcinė kolegija. Metinė prenumerata 8 dol. metams JAV-se ir kituose kraštuose.

DRAUGAS — laisvojo pasaulio lietuvių dienraštis, išeina penkis kartus per savaitę. Adresas: 4545 W. 63rd Street, Chicago, IL 60629. Prenumerata metams: 45 dol. Amerikoje ir 47 dol. užsieny. Leidėjas — Lietuvių Katalikų Spaudos Draugija (Tėvai Marijonai).

DARBININKAS — savaitraštis, 341 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207. Prenumerata metams 15 dol. Leidėjas — Tėvai Pranciškonai.

Skaityti daugiau: MŪSŲ PERIODIKA

DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

LIETUVIŠKŲ PARAPIJŲ METAI

THE YEAR OF THE LITHUANIAN PARISH

V. ROCIŪNAS

Paskelbtieji Lietuviškų parapijų metai baigsis su šv. Kazimiero švente 1983 metais. Mestas šūkis: “Lietuviška parapija — mūsų religiniai ir tautiniai namai”. Spauda plačiai paskleidė mūsų didžiųjų organizacijų ir mūsų išeivijos vyskupo deklaraciją. Suorganizuotas koordinacinis Parapijos metų komitetas kreipėsi į Amerikos lietuvius su atskiru atsišaukimu, išsiuntinėti lietuvių parapijų vadovams laiškai su specialiai paruoštais aplankais ir gausia informacine medžiaga, atspausdinti plakatai, pakartotinai kreiptasi į klebonus ir t.t. Kai kuriose parapijose įsteigti specialūs Parapijų metų komitetai, buvo suorganizuota eilė simpoziumų, paskaitų, pranešimų. Spauda leido pasisakyti savo skiltyse tuo klausimu susirūpinusiems, kai kuriose šventėse ši mintis buvo keliama pamoksluose.

Kodėl dabar taip susirūpinta tais, “antraisiais mūsų namais”?

Tiesa, ir anksčiau šių namų problemų temomis girdėdavome suvažiavimuose, šventovėse ir spaudoje, bet gal tai buvo daugiau ar mažiau užuominos, kad kažkas su tais namais negerai. Bet dažnai prasiveržiantys dūmai pradėjo gąsdinti, kad tai gali išsivystyti į liepsną, kuri gali sunaikinti čia per šimtmetį statytą religinį ir tautinį mūrą.

Skaityti daugiau: DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

MŪSŲ DIENOS DAINAVOJE

Kai pirmieji LFB 26-sios stovyklos dalyviai, pradėję rinktis Dainavon nuo Pacifiko vandenyno, Atlanto pakraščių ir iš kitų vietovių liepos 25 d. ir pamatę dviejų puslapių Centro valdybos sustatytą studijų ir poilsio savaitės programą, išsigando. “Sudie, Sypglio ežero malonumai, sudie ir saulutei, kurios spinduliuose dauguma norėjo kuo ilgiau pabuvoti bei pasidžiaugti kvepiančia Dainavos gamta”. Atrodė, kad stovyklos “valdžia” susirinkusiųjų neišleis iš salių, kur tiek numatyta paskaitų, minėjimų, posėdžių, simpoziumo, literatūros vakarų.

Bet Dangus kooperavo su rengėjais ir atvykusiais stovyklautojais. Užteko visiems ir ežero vėsaus vandenėlio, netrūko ir saulės spindulių, glosčiusių kūnus, surasta laiko ir pasivaikščiojimams bei pasisvečiavimams. Gal kiek blogiau buvo su poilsiu, nors ši savaitė buvo numačiusi ir jam valandų.

Jau liepos 25-sios sekmadienio popietę užsiregistravo per 60 atvykusiųjų, kurių skaičius kasdien didėjo ir savaitės pabaigoje padvigubėjo.

Vakare atidaryta dail. - grafikės Nijolės Palubinskienės meno paroda, kur buvo išstatyti jos 35 kūriniai. Atidarant žodį tarė LFB c.v. pirm. Balys Raugas, priminęs, kad šiais metais sukako 75 metai nuo pirmosios lietuvių dailininkų parodos Vilniuje, kur dalyvavo net 68 asmens su 448 tautodailės eksponatais ir 23 dailininkai su 213 kūrinių. Daugiausia paveikslų eksponavo Čiurlionis (33) ir Žmuidzinavičius (35). Apie šios parodos dailininkę ir jos kūrybą kalbėjo dail. Stasė Smalinskienė. Eksponatai buvo išstatyti visą savaitę. Nijolė, grįždama namo, savo mašinon begalėjo pasikrauti tiktai 12 jos atsivežtų grafikos darbų. Dail. N. Palubinskienė šiais metais buvo apdovanota Ohio lietuvių gydytojų draugijos kultūrine — 1,000 dol. premija. Dalyviai apžiūrėjo parodą, pasivaišino sūriu, vynu ir kitais užkandžiais ir jaukiai pabendravo dar keletą valandų.

Pirmadienio giedrų rytą, pakeliant vėliavas ir oficialiai pradedant studijų dienas, B. Raugas kvietė prisiminti didžiąją LF auką, sudėtą ant laisvės aukuro ir neužmiršti tų, kurie ir šiandien Tėvynėje ne tik trokšta laisvės, bet ir už ją kovoja.

Skaityti daugiau: MŪSŲ DIENOS DAINAVOJE

PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS

Il-sios PLD rengiamos birželio 25 - liepos 4 dienomis Chicagoje. Tuo pačiu metu vyks ir VI Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas, kuriame dalyvaus 18 kraštų atstovai, dainų šventė su 37 suaugusių chorais ir 1300 dainininkų bei 8 jaunučių chorai su 460 dainininkų, sporto žaidynės su 1000 sportininkų iš įvairių kraštų, bus pastatyta “I Lituani” opera, literatūros vakaras su K. Bradūnu, A. Landsbergiu ir B. Pūkelevičiūte, parodos: laisvojo pasaulio lietuvių dailininkų paroda, draudžiamosios lietuvių spaudos paroda “Aušros” šimtmečiui paminėti, dail. Pr. Domšaičio paroda, pinigų, Lietuvos žemėlapių, pašto ženklų ir kt. parodos, tautodailės paroda, “Antro kaimo” spektakliai, kanklių muzikos rečitalis, lietuviškų filmų vakaras.

V-sis Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongreso metu bus jaunųjų menininkų paroda, talentų vakaras, studijų dienos, stovykla ir t.t.

II PLD vyriausiajam komitetui pirmininkauja dr. Antanas Razma, PLB seimo komiteto pirmininkas dr. Petras Kisielius. V. Pasaulio Lietuvių Jaunimo pirmininkė Violeta Abariūtė.

Kongrese laukiama ir aukštų amerikiečių svečių.

SPAUDOS TEMOMIS

Sakoma, kad spauda yra gyvenimo veidrodis. Bet dainai būdami nerealūs optimistai, į daugelį gyvenimo apraiškų pažiūrime perdėto džiaugsmo akimis bei nušvitusiais veidais, susidarydami sau įspūdį, kad dabartinė, nors ir netvirta, tikrovė tęsis ir toliau, kad šiuo metu vartojami veiklos būdai nėra reikalingi pataisų, kad prieš daugelį metų nusagstytos gairės tebėra neliečiamos dogmos ir t.t. Todėl dažnai ir mūsų, nors ir nedidelių, darbų vertinime apsilenkiame su tiesa. Tokio iškreipto veido paveikslas yra spaudos perduodamas mūsų gyvenimu besidominančiam lietuviui.

Kai sekame kai kurių mūsų veiksnių, organizacijų veiklos pristatymą skaitytojui, susidarė įspūdis, kad viskas gražu, atlikta tiek didelių “žygių” tautai ir Tėvynei; po to reiškiame padėkas, iš metų į metus priimame rezoliucijas, bet, jei turime problemų (o jų yra daugiau, negu galime aprėpti), tai pro jas tyliai praeiname, kad kartais nesumažintumėm vadų ar organizacijų orumo ar garbės, ar neištartumėm kokio žodžio, kuris galėtų įstumti į priešų ar net į tėvynės išdavikų kategoriją. Ar tai nėra savęs šlykštus apgaudinėjimas, tikrovės iškraipymas, šiurkštus spaudos atsakomybės pažeidimas, istorinių faktų falsifikavimas?

Skaityti daugiau: SPAUDOS TEMOMIS