DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...

Laisvės kovos prarastų savo didžiąją prasmę, jeigu būtų užmirštos. Dabar išleidžiamas fotografijų albumas „Drąsiai stovėsim laisvės sargyboj..." patvirtina, kad anykštėnai yra sąmoningi Lietuvos piliečiai ir patriotai, Laisvės kovas suprantantys kaip didelę vertybę, lietuvių tautos valstybingumo paveldą.

Albume spausdinamos retos 1946—1953 metais darytos partizanų nuotraukos. Albumo sudarytojai apsisprendė skelbti tik Laisvės kovų metais darytas nuotraukas. Kaip žinoma, pirmaisiais partizaninės kovos prieš sovietinius okupantus metais buvo vengiama fotografuotis, tik vėliau skatinama. Taigi pati kovų pradžia, kai buvo masiškiausias pasipriešinimas okupacinei sovietinei valdžiai, kai žuvo daugiausia pasipriešinimo dalyvių, liko nuotraukose neužfiksuota. Todėl albume kaip išimtis dedamos ankstesnės to laikotarpio kovotojų nuotraukos, nesilaikant nuotraukos ir kovų laikotarpio tapatumo. Nuotraukose matome eilinius partizanus, jų vadus, ryšininkus, Anykščių gimnazijos moksleivių organizacijos „Vienybė“, rėmusios partizanus, narius, išniekintus žuvusiuosius. Iš šių nuotraukų į mus žvelgia Laisvės kovų metų dvasia - kovotojų drąsa ir taurus pasiryžimas...

Iš partizano Albino Milčiuko—Tigro dienoraščio:

„... Baisi mirties šmėkla apglėbė Lietuvos žemę, mūsų tautą. Lietuvis nežino kur dėtis. Mirtis, ašaros, aimanos ir pagalbos šauksmai skamba Lietuvos vaikų lūpose... Kas padės žūstančiam Lietuvos kraštui? Gal tik Dievo stebuklas. Gal tik patys Lietuvos vyrai, pasiryžę iš visų jėgų kovoti prieš milijoninę armijų. O kur ginklai, kur šaudmenys? Jų reikia ieškoti visokiais būdais. Visa tai priklauso nuo meilės tėvynei, nuo ryžto. Ar kiekvienas iš šitų vyrų tikisi laimėti kovų? Ar tik sau pačiam siekia laisvės? Apie tai jis mažiausiai galvoja. Jo širdyje meilė Tėvynei, jo akyse niekuo nekaltų lietuvių kraujas, nekaltai į Sibirą tremiamų senelių ir vaikų ašaros.

...Aš eilinis Lietuvos pilietis —partizanas, ir aš džiaugiuosi, kad galiu būti Lietuvos partizanų gretose, savo krauju ir prakaitu siekti laisvės Lietuvai.

... Kiekvieną dieną žmones slegia priespauda, kasdien jie mato žuvusių jaunų vyrų sukruvintus kūnus. Visa tauta sunkiai kenčia ir sunkiai kovoja. Azijatas mato, kad kiekvienas Lietuvos pilietis palaiko savo darbu ginkluotus Lietuvos partizanus. Lietuvis verda neapykanta, sukandęs dantis kenčia... “

Iš LLA „Algimanto“ apygardos leidinio „Neįveiksi sūnau, šiaurės...

„... Lietuvių tautoje komunizmo šaknys nerado tinkamos dirvos; tauta, išskyrus dalelę recidyvistinių nusikaltėlių, išsigimėlių ir kitokių penktosios kolonos „didvyrių “, vieningai atmetė atneštąją „saulę“ ir išėjo aktyvion kovon.

Kaip ištikimiausias tautos elementas pasirodė Lietuvos kaimas, ir tik jam tenka garbės aureolė, taip gražiai spindinti per kaimo žaliųjų, jauniįjų žiedų, geltonkasių sesių, pilksermėgių sodiečių ir senučių motinų vargą, kančias ir aukas. Per amžius liks dėkinga Lietuva ir partizanas apdainuotajam sodžiui.

Dėkodamas apygardos broliams ir sesėms už ligi šiolei išlaikytą tautinį sąmoningumą, disciplinuotumą ir kovos reikalo pilną supratimą, kviečiu ir toliau tuo pačiu ryžtu tęsti kovą dėl Tėvynės Laisvės !

Tegyvuoja Laisva, Nepriklausoma Lietuva !

Dainuva 1947,

Šarūnas

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais: