LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA ISTORIJOS SEKCIJA
T u r i n y s
DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI
Algis Kašėta. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo
ištakos Dzūkijoje /Lietuvos Laisvės Armija/ ................... 5
Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys
(Tęsinys. Pradžia N r. 14. Parengė Dalia Kuodytė) ............ 23
Algis Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio
pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais .............. 57
Nijolė Gaškaitė. Keli štrichai Jono Deksnio portretui ........ 91
Diana Varnaitė. Okupantai bijojo jų net mirusių ............. 111
REPRESINĖS STRUKTŪROS
Iš 4-osios Vetrovo divizijos veiklos 1950 metais
(Pradžia Nr. 14. Parengė Juozas Starkauskas) ............ 125
Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia 168
ANTINACINIS PASIPRIEŠINIMAS
Kai kurie pasipriešinimo bruožai 1941-1942m.
dokumentuose. Parengė Kęstutis Kasparas.................. 178
Jonas Pajaujis. Vietinė rinktinė ............................ 227
Atgarsiai (atsiliepimai į LKA Nr. 11 publikaciją)............ 232
IŠ SVETUR
Tamsūs laikai. Kroatijos politiniai kaliniai 1918-1991m. .... 241
ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI, SVARSTYMAI
Pranas Veverskis. Kazys Veverskis-Senis (1913-1944).
/Keli faktai biografijai ir apmąstymamas/ ............... 254
Liudvikas Raudonis. Žemaičų Legiono štabas
A.Kubiliaus grupė ir Markulio tinklai. (Užrašė Zenonas Jaška) 274
Z.Jaškos pastabos apie LLA Žemaičių Legiono štabo
(Kubiliaus grupė) veikla ................................ 293
LITERATŪRINIS PUSLAPIS
Savisaugos batalionų karių laiškai
(Tęsinys. Pradžia Nr. 14. Parengė Rimantas Zyzas) ....... 301
SUMMARIES ................................................... 321
PO TO, KAI RAŠĖME ........................................... 329
PAVARDŽIŲ IR VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ ........................... 232
PDF: 
fotografinė kopija: 
Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 15 T. 1995 m. - Turinys, metrika
DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI
Algis Kašėta
Gresiančio pavojaus akivaizdoje yra vienintelė teisinga išeitis: kovoti ir gintis.
"Nepriklausoma Lietuva", 1944m. pavasaris
Antisovietinis pokario partizaninis sąjūdis Lietuvoje turėjo gilias šaknis. Kova už Lietuvos laisvę, prasidėjusi 1940m, Sovietų Sąjungai okupavus kraštą, tęsėsi ir nacių okupacijos metais. Antinacinės rezistencijos bruožas - neginkluotas jos pobūdis. Vokiečiams pralaimint karą ir neišvengiamai artėjant rusų kariuomenei, buvo tausojamos jėgos kovai su priešu. Antinacinių organizacijų veikla vokietmečiu glaudžiai siejosi su 1941m. birželio sukilimu ir su 1944m. prasidėjusiu partizaniniu karu. Tuo laikotarpiu keitėsi pogrindžio organizacijų pavadinimai ir jų veikimo taktika, tačiau nesikeitė pagrindinis kovos tikslas - Lietuvos nepriklausomybės atstatymas. Naujam pasipriešinimo kovos etapui geriausiai buvo pasirengusi Lietuvos Laisvės Armija, ypač Žemaitijoje ir Aukštaitijoje. Čia LLA nariai pradėjo organizuoti partizaninį karą ir jam vadovavo. Tačiau Dzūkijoje šios organizacijos įtaka ginkluoto pogrindžio struktūroms buvo kur kas menkesnė. Apie LLA veiklos bruožus Dzūkijoje ir bus ši publikacija.
*Iš rengiamos knygos "Partizaninio karo Dzūkijoje raida".
Skaityti daugiau: ANTISOVIETINIO GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO IŠTAKOS DZŪKIJOJE /LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA/*
(Tęsinys. Pradžia Nr. 14)
Į antrąją skelbiamų Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų dalį įeina 7 dokumentai. Skirtingai nuo pirmųjų, jie labiau atspindi organizacijos vadovybės požiūrį į savo veiklą, atskleidžia tos veiklos motyvus, principines nuostatas.
Visi dokumentai surasti buvusiame VSK archyve, 3-ajame-literinių bylų fonde, keliose bylose. Toks kompaktiškumas paaiškinamas tuo, kad visą LLA archyvą čekistai paėmė vienu metu, t.y. 1944m. gruodžio 28d., kai žuvo K.Veverskis. Matyt, publikuojami dokumentai yra iš šio archyvo (išskyrus dok. Nr 5, kuris datuotas vėliau, 1945m.), nes visi datuoti iki minėtos dienos. Dokumentai neautorizuoti, tačiau galima spėti, kad juos rašė pats Kazys Veverskis arba jo brolis Pranas Veverskis.
Trys dokumentai, Nr.3,4,5 buvo išversti į rusų kalbą (tai liudija užrašai dokumentų pirmojo puslapio viršuje, dešinėje) - darėme antrinį vertimą. Tik ketvirtojo dokumento vertėjas pažymėtas po dokumentu - Liniov. Matyt, KGB vertėjai turėjo nurodymą dokumentus versti pažodžiui — kai kur sunku atsekti pirminę prasmę. Verčiant į lietuvių kalbą, stengėmės maksimaliai atstatyti prasmes, laikydamiesi norminės kalbos reikalavimų. Dokumentų (tiek verstų, tiek lietuvių kalba) originalumu neabejojame- jų nuostatos ir teiginiai kartojasi kituose dokumentuose, be to, autorystė patvirtinama LLA narių baudžiamosiose bylose.
Lietuviškieji dokumentų tekstai spausdinti mašinėle- jokių atžymų, kad tai būtų vėliau pagamintos kopijos, nėra.
Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS
Algis Kašėta
Nagrinėdami, kiek pokario metais buvo suimtų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, pirmiausia apibrėšime to pasipriešinimo formas, aptarsime, ką laikome antisovietinio pasipriešinimo dalyviais.
1944-1953m. pasipriešinimas okupaciniam režimui nebūtinai reiškė kovą su ginklu rankose. Galima išskirti tris pasipriešinimo formas: ginkluotą partizaninę kovą, pogrindinę veiklą ir pilietinį pasipriešinimą (nepaklusnumą).
Partizanų sąjūdis — tai karinė visuomeninė savanorių organizacija, veikusi slaptai Sąjūdis siekė atkurti nepriklausomą, demokratinę Lietuvos respubliką. Kovos priemonės buvo karinis ir politinis veikimas, kurį reglamentavo partizanų sukurti norminiai dokumentai (statutai ir pan.). Sąjūdžio dalyviais buvo laikomi asmenys, davę tam tikrą priesaiką. Sąjūdžio dalyviai buvo skirstomi į: laisvės kovotojus-partizanus, laisvės kovotojus slapukus ir talkininkus. Partizanai buvo vadovaujami atsakingo asmens, viešai nešiojo ginklą, uniformą ir atitinkamus skiriamuosius ženklus.
Jie gyveno nelegaliai (dažniausiai miško sąlygomis).
Slapukai — partizanų rezerviniai kovotojai Slapukai vykdė ryšininkų, žvalgų funkcijas, o reikalui esant, dalyvaudavo ir karinėse operacijose. Jie gyveno legaliai daugelis turėjo asmeninį ginklą. Žemaitijoje rezervistai priklausė Organizaciniam sektoriui (OS nariai), kitose Lietuvos vietose buvo vadinami sėsliais partizanais, pasyviais kovotojais arba slapukais. Nuo 1949m. partizanų dokumentuose įsigalėjo terminas — slapukas.
Skaityti daugiau: KIEK BUVO SUIMTŲ IR ĮKALINTŲ ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO DALYVIŲ LIETUVOJE POKARIO METAIS
Nijolė Gaškaitė
Jonas Deksnys. Stokholmas, 1948m. (Nuotrauka iš asmeninio A.Vokietaičio archyvo)
Jonas Deksnys - tai žmogus, turintis daug energijos, bet nepakankamai principų. Gimęs 1914m, chemikas pagal išsilavinimą, taikos metais gal būtų nugyvenęs gražų ir prasmingą, tėvynės žmonių gerovei skirtą gyvenimą. Tačiau J.Deksnio kartai buvo lemta išgyventi didžiausius istorinius kataklizmus, kurie, nors į dulkes sumaldami atskiro individo likimą, iš kiekvieno pareikalavo žūtbūtinio apsisprendimo.
Pirmosios sovietinės okupacijos metais J.Deksnys įsitraukė į rezistenciją. 1940m. buvo suimtas, tačiau jį lydėjo sėkmė: prasidėjus karui, išsilaisvino iš kalėjimo ir dalyvavo Lietuvos Aktyvistų Fronto (LAF) veikloje Kaune. Vėliau tapo Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS) nariu, laikraščio "Laisvės kovotojas" redaktoriumi 1943m. lapkričio 25d., įkūrus Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą (VLIKą), demokratiškai subūrusį tiek katalikiškos, tiek tautinės liberaliosios orientacijos sroves, J.Deksnys tapo šios antinacinės rezistencinės vadovybės nariu. 1944m. gegužės ld. už šią veiklą buvo nacių suimtas. Ir vėl palankių istorinių aplinkybių dėka netrukus amerikiečių buvo išvaduotas iš Bairoito (Bayreutho) kalėjimo.
Ligtolinė jo gyvenimiškoji patirtis rodė, kad po aštrios rizikos valandėlių tartum savaime ateina laiminga atomazga. Nebuvo net minties apie žuvimą ar dvidešimt penkerius metus koncentracijos lageryje. Todėl tie du trumpalaikiai įkalinimai, nors atvėrė pažeminimų ir kančių bedugnę, tačiau ne tik nesustabdė J.Deksnio politinių ambicijų, bet sutvirtino norą būti pirmųjų asmenų būryje istorijos scenoje.
Tačiau tam trukdė "nereikšminga" smulkmena. Nors buvo abiejų okupantų kalinamas, tačiau pasipuošti didvyrio laurais kliudė jo elgesys nacių kalėjime. Tardomas jis laikėsi pagal laisvesnį etaloną, neslėpdamas nuo tardytojų savo žinių. Tuo tarpu katalikiškosios orientacijos VLIKo nariai laikėsi griežtesnių moralinių nuostatų ir nepateisino kompromiso, net jei tai buvo būtina išlikimo sąlyga.
Skaityti daugiau: KELI ŠTRICHAI JONO DEKSNIO PORTRETUI
Diana Varnaitė
"Laisvės kovų archyvas" skelbia istorinę medžiagą apie Lietuvos pasipriešinimą okupantams: išlikusius partizanų dokumentus, sovietinio saugumo archyvų medžiagą, likusių gyvų kovotojų, partizanų giminių, liudytojų prisiminimus, istorikų tyrinėjimus. Tačiau šį kartą skaitytojui pateikiama kiek kitokio pobūdžio, nors ne mažiau vertinga, medžiaga: partizanų palaikų užkasimo vietų tyrinėjimo ir palaikų ekshumavimo medžiaga. 1994m. Anykščių raj., Viešintose buvo organizuota pokario kovotojų palaikų paieška. Skirtingai nuo panašių paieškų daugelyje kitų vietų, šį sykį palaikų paieškos buvo organizuotos, laikantis visų tokiems darbams keliamų reikalavimų: pasirūpinta visų būtinų specialistų dalyvavimu, atlikti archeologiniai tyrimai, palaikus tyrė teismo ekspertas, nufotografuota. Visa medžiaga susisteminta ir parengta 93 lapų ataskaita, kuri bus saugoma Anykščių rajono valdybos paminklotvarkos tarnybos archyve. Dokumentų kalba gali pasirodyti "sausoka", tačiau tik įvykdytų tyrimų dėka galima teigti, kad surastieji palaikai buvo tų žmonių, kurių ir buvo ieškoma, o ateities kartoms lieka vertinga informacija.
Apie partizanų palaikų ekshumavimą ir perlaidojimą Viešintose buvo paskelbti straipsniai "Lietuvos aide" (A.Šimėno "Reikia atkurti istoriją", 1994 08 30, Mr.169 ir I.Andrukaitienės "Į amžino poilsio vietą", 1994 09 14, Nr.180), "Žiburyje (A.Ambraškaitės "Pagerbti išniekintieji" ir B.Grižienės, Z.Railaitės-Lakštingalos sesers kalba, pasakyta perlaidojimo iškilmėse "Tiesa nemari", 1994m. spalio mėn., Nr.10), "Tremtinyje" (A.Šimėno "Ilgai ieškoję radome ir palaidojome", 1994m spalio mėn., Nr25). Šių straipsnių kopijos taip pat saugomos ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat saugoma daug nuotraukų, yra grafinė medžiaga (palaikų užkasimo vietų situacijų planai, archeologinių tyrinėjimų perkasų brėžiniai ir kt).
Pateikiamos svarbiausių dokumentų ištraukos arba trumpai perpasakojamas jų tekstas.
1) POLITINIŲ KALINIŲ SĄJUNGOS ANYKŠČIŲ SKYRIAUS PIRMININKO B.TALAIKIO 1994 04 15 PAREIŠKIMAS
Į Anykščių rajono valdybos okupacinių režimų aukų palaikų perlaidojimo ir palaidojimo vietų įamžinimo komisiją kreipėsi Politinių kalinių sąjungos Anykščių skyriaus pirmininkas B.Talaikis, prašydamas organizuoti 8 partizanų, kurių palaikai užkasti Viešintose, prie žydų kapinių, palaikų perlaidojimą.
Norą perlaidoti palaikus pareiškė žuvusiųjų partizanų giminės.
2) VALSTYBINIO LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO TYRIMO CENTRO L.E. VADOVO PAREIGAS J.STARKAUSKO 1994 04 25 RAŠTAS NR.1324
Zuzana Railaitė-Lakštingala
Skaityti daugiau: OKUPANTAI BIJOJO JŲ NET MIRUSIŲ
REPRESINĖS STRUKTŪROS
(Tęsinys. Pradžia Nr. 14)
Juozas Starkauskas
14. LTSR MGB 2-N Valdybos 2 skyriaus viršininko plk. Čachavos 1950m. rugpjūčio mėn. pažyma apie sužlugdytas operacijas
pe/3
Visiškai slaptai
Pažyma
apie sužlugusias čekistines-kariuomenės operacijas ir
nemokšiškus Liet. TSR MGB vidaus kariuomenės veiksmus
nuo 50.III.1 iki VIII.15
Laikotarpiu 1950m. kovo mėn. 1d. iki rugp. 15 dienos Liet. TSR Vidaus Kariuomenės 2 ir 4 šd buvo 15 sužlugdytų čekistinių-karinių operacijų ir nemokšiškai veikusių kariuomenės būrių, paleisti 73 banditai, iš jų 2 ŠD - 10 nepasisekimų, paleista 59 banditai;
4 ŠD - 5 nepasisekimai, paleista 14 banditų.
Kovo 3d. Tauragės apskr. sužlugo banditų Butageidžio rinktinės štabo likvidavimo operacija.
Operacijai skirti 2 šd 273 šp 1 bataliono 140 kareivių tris paras specialiai ruošėsi.
Apsupus vienkiemį, du štabo banditai, buvę ten, užlipo į palėpę ir pradėjo susišaudyti su kareiviais.
Nesant vadovavimo mūšiui, iš mūsų pusės žuvo 3 seržantai ir 2 eiliniai.
3 val. susišaudžius, norint išvengti nuostolių, sodyba padegta, kur degė ir du banditai.
LTSR MGB balandžio 6-ą, realizuodama duomenis apie tai, kad 3 gaujos, per 30 banditų Telšių apskr. susirinko švęsti Velykas, vykdė jų likvidavimo operaciją 2 šd 32 šp jėgomis.
Per daugiau kaip dvi paras trukusią operaciją nušauti tik du banditai.
Balandžio 6-ą d. 6-ojo bataliono ribose (vadas plk. Ruškinas) 13 banditų grupė savo ugnimi prispaudė prie žemės kariuomenės užtvarą ir išėjo iš apsupimo.
Prasiveržusi gauja nebuvo persekiojama, kadangi plk. Ruškinas per radiją dezinformavo vadovybę, pranešdamas, kad gauja atmušta, ir grįžo į blokuojamą rajoną. Kiti banditai, buvę blokuotame rajone, iš apsupimo išėjo smulkiomis grupelėmis balandžio 7d.
Skaityti daugiau: IŠ 4-OSIOS GEN. VETROVO DIVIZIJOS VEIKLOS 1950 METAIS
Juozas Matusevičius
Visas pasaulis šį pavasarį minėjo hitlerinės Vokietijos sutriuškinimo 50-ąsias metines. Daugeliui Europos tautų tai išlaisvinimo iš vergijos ir okupacijos šventė, kuri iškilmingai paminėta Londone, Paryžiuje, Briuselyje, Amsterdame, Vienoje ir kitose sostinėse. Iškilmingai šią datą minėjo ir Maskva. Visai kitokia padėtis yra Lietuvoje, kitose Baltijos ir Vidurio Europos valstybėse. Į Raudonosios armijos ordų artėjimą šių kraštų tautos žiūrėjo su dideliu nerimu. Lietuvoje dar buvo gyvi 1940-1941 metų prisiminimai, kai bolševikų durtuvais ir raudonžvaigždžiais tankais buvo nešama "Stalino saulė", o kad ją greičiau pamatytų, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų buvo ištremti į Komijos miškus bei Sibiro sniegynus.
Ko tikėjosi iš Raudonosios armijos ir bolševikų valdžios Lietuvos žmonės, matome iš archyvinių dokumentų. Pateiksiu keletą pačių bolševikų paliudijimų. Buvęs aktyvus nomenklatūrinis funkcionierius ir kompartijos veikėjas F.Bieliauskas 1945m. birželyje rašė apie Lietuvos ūkininkų požiūrį į sovietinę valdžią kitam partiečiui, LKP(b) CK sekretoriui K.Preikšui. F.Bieliauskas perteikia Čekiškės valsč. Kauno apskr. valstietės P.Bakanauskienės žodžius: "Visi aplink mus kalba, kad sovietų valdžia ilgai nebus". Paklausta , apie kokią valdžią žmonės galvoja, ji atsakiusi: "Apie nepriklausomą Lietuvą"'.
Kitas partijos veikėjas, E.Bilevičius-Sarinas, apsilankęs Švenčionių, Švenčionėlių ir Utenos apskrityse, apie žmonių nuotaikas rašė: "Jaučiasi nepasitikėjimas rytojum... Bijo keršto iš mūsų pusės. Ypač bijo išvežimo į Sibirą. Bijo net tie, kas noriai eitų mums į talką2."
Kaip įprasta sovietinėje propagandoje, žmonių nuotaikas partiniai veikėjai aiškino antisovietine Vakarų ir "banditų" propaganda, menku ir nekokybišku kompartijos agitaciniu-propagandiniu darbu.
Ar 1944-1945m. įvyko antroji sovietinė Lietuvos okupacija? Kas vyko 1944 metais? Autoriaus nuomone, tai buvo nauja, akiplėšiška, ciniška ir veidmainiška krašto okupacija, visiškai nepaisant tarptautinės teisės normų, visame demokratiškame pasaulyje pripažintos Žmogaus teisių deklaracijos ir kitų tarptautinių susitarimų ir, žinoma, nekreipiant jokio dėmesio į lietuvių tautos nuomonę. 1940m. Maskvos paskirta marionetinė J.Paleckio vyriausybė bei rinkimų farsas į vadinamąjį Liaudies seimą neišreiškė lietuvių tautos valios. O šios vyriausybės politika, Kremliaus nurodymų vykdymas, Raudonosios armijos ir atvykusiųjų iš Sovietų Sąjungos "patarėjų" ir "pagalbininkų" veiksmai Lietuvoje atskleidė tikruosius didžiojo kaimyno tikslus.
Maskvos vyriausybė nepasitikėjo Lietuvos komunistų partija ir net savo statytiniais. 1944m. lapkričio 11d. buvo įsteigtas VKP(b) CK Lietuvos biuras, kuriam vadovavo M.Suslovas, vėliau V.Šcerbakovas. Saugumo ir kitų represinių organų veiklą Lietuvoje kontroliuoti buvo pavesta gen. mjr. L.Tkačenkai. Oficialiai jo pareigos ir titulas vadinosi-SSRS NKVD įgaliotinis Lietuvai, valstybės saugumo trečio rango komisaras. Tai buvo tikrieji Lietuvos šeimininkai ir valdovai, kurių nurodymų turėjo klausyti tiek LKP(b) CK sekretorius A.Sniečkus, tiek Lietuvos "prezidentas" J.Paleckis ar LKT pirmininkas M.Gedvilas.
Skaityti daugiau: ANTROSIOS SOVIETINĖS OKUPACIJOS PRADŽIA
ANTINACINIS PASIPRIEŠINIMAS
IŠTAKOS-3
Šiame numeryje spausdiname trečiąją dalį Pasipriešinimo dokumentų rinkinio, kurį surinko, išsaugojo ir visuomenei pateikia Lietuvos rezistentas, 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis Jonas Čepulis, tiesiogiai dalyvavęs parengiant ir platinant nemažai antinacinio pogrindžio atsišaukimų. Pateikiami atsišaukimai, išleisti antinacinio pogrindžio grupių, likusių veikti po oficialaus Lietuvių Aktyvistų Fronto uždarymo ir buvusių Lietuvių Fronto įtakoje.
Dokumentų chronologinė apimtis — 1941 m. pabaiga — 1942 m. pirmoji pusė. Visi dokumentai yra mašinraštiniai egzemplioriai, palikti saugojimui dokumentų sudarymo metu. Dokumentų originalumas nekelia abejonių, juo labiau kad daugelis atsišaukimų buvo išleisti masiniu (pogrindžio sąlygomis) tiražu. Skelbiami pirmą kartą. Visi dokumentai atspindi mažiau žinomą pradinę pogrindžio organizacijų veiklą. Dalis atsišaukimų nėra datuoti ar pasirašyti konkrečios organizacijos, dėlto jų autorystė ir priskyrimas vienai ar kitai srovei gali būti tik sąlyginis. Todėl vertindami dokumentų turinį, turime suprasti konkrečias istorines aplinkybes ir pačią pogrindžio esmę: dokumentai nėra direktyviniai kokios nors organizacijos nurodymai, o tiesiog atspindi bendrąsias rezistencines nuotaikas, nurodo galimą visuomenės laikyseną vokiečių okupacijos metais.
Skaityti daugiau: Kai kurie Pasipriešinimo bruožai 1941-1942 m. dokumentuose
(APIE TAI, KAS NET "TARP EILUČIŲ" NESURANDAMA)
Jonas Pajaujis
Apie Vietinę rinktinę (toliau-VR) ir jos vadovybę yra jau nemažai parašyta. Rašymai liečia vadinamąjį, oficialų VR veidą. Tik tarp eilučių suvokiama pastaba- VR buvo kuriama su antinacinio pogrindžio organizacijų ir jų veiklą koordinuojančio VLIK palaima ir pritarimu. Šiais metais vasario 12-13 dienomis Vilniuje ir Kaune buvo paminėtas VR penkiasdešimtmetis. Ir čia tik prabėgomis buvo užsiminta apie neoficialų (tikrąjį) VR veidą. Pats laikas pažvelgti į tikrąjį ir kartu atsakyti į daugelį kylančių klausimų. Būtent: kodėl VLIK, koordinavęs antinacinę rezistenciją, pritarė Rinktinės kūrimui ir kokius uždavinius jai skyrė? Kokia buvo pilna VR štabo sudėtis ir kaip štabas dirbo?
VLIK laikyseną nulėmė to laiko padėtis Europoje ir, įvertinus padėtį, Lietuvos ateitis.
1943-1944 metų sandūroje Europoje likę tik keturios nekariaujančios ar neokupuotos valstybės: Portugalija, Ispanija, Šveicarija ir Švedija. Rytuose naciai grūmėsi su vakarykščiu sąjungininku - bolševikais. Rytų frontas 1943-iųjų metų laikotarpyje pietuose pasislinko 800-900 kilometrų vakarų link ir ėjo linija: Chersonas-Kirovogradas-Žitomiras-Masyris-Žlobinas-Velikije Luki-Leningradas. Naciai dar laikėsi Mogiliove, Oršoje, Vitebske, bet Smolenske jau buvo įsitvirtinę bolševikai Vakarų sąjungininkai, 1943 m. pavasarį išstūmę vokiečius-italus iš Afrikos, vasaros metu išvalę Siciliją, metų sandūroje kovėsi Italijoje prie Monte Cassino. Pati Italija jau buvo kapituliavusi
1943-ieji buvo gan derlingi ir politikų susitikimais -konferencijomis, svarsčiusiomis pokario Europos — netgi Lietuvos — likimą. Taip sausio mėnesį Kasablankoje susitiko Čerčilis su Ruzveltu, birželio mėnesį Molotovas slapta derėjosi su Ribbentropu, lapkričio-gruodžio sandūroje į Teheraną suvažiavo "trys didieji" - Čerčilis, Ruzveltas ir Stalinas. Vasaros metu neutraliųjų spauda nagrinėjo, vadinamąjį "Čerčilio planą"8*.
*Čerčilio planu — smogti vokiečiams iš Balkanų ir Skandinavijos — ir tuo būdu izoliuoti Sovietiją nuo Vidurio Europos tuo metu buvo pakankamai "spekuliuojama" neutralioj šveicarų ir švedų spaudoje. Verta pasižiūrėti ir pačio Čerčilio "Atsiminimus".
Skaityti daugiau: VIETINĖ RINKTINĖ
L.P.K. Sąjunga Amerikoje, susipažinusi su Laisvės Kovų Archyvo Nr.11, pradėtu Antinacinės Rezistencijos skyriumi, atrado ten skelbiamų minčių netikslumus ir visuomenę klaidinančius archyvo dokumentus, atsiklausė 1941m. sukilimą organizavusių, dar gyvų esančių narių iš LAF vadovybės ir LAG vadovybės nuomonės. Sušaukė specialų pasitarimą kovo 15d. Jaunimo Centre, su Antanina Garmute ir Vytautu Balsiu, kurie dabar buvo Čikagoje su besilankančia dainuojančių partizanų grupe. Pateikiu šių atsiklausimų ir pasitarimo nuosprendžius:
Lietuvos Kovų Archyve Nr.11 Antinacinės Rezistencijos skyriuje pateikta dokumentacija yra neteisinga ir visuomenę klaidinanti.
Yra būtina, kad redakcija pati pateiktą dokumentaciją, kaip neteisingą ir klaidinančią atitaisytų.
Prašome, kad Redakcija apie sutikimą atitaisyti praneštų mums iki 1994m balandžio 30 dienos.
Pilypas Narutis
Pirmininkas
Mykolo Naujokaičio pasisakymas. Laisvės Kovų Archyvas Nr. 11; Pradedant skyrių "Antinacinė rezistencija"
Paskutiniu metu jau ne vieną kartą esame patyrę, kad atsiranda istorikų, kurie nori išrasti naujų, tinkamesnių dokumentacijų Lietuvos kovų metams nušviesti. Pagal šiuos istorikus, tie žmonės, kurie atliko patį organizacinį darbą, paruošė pagrindinius nurodymus kovai pagrįstus nusistovėjusia lietuvių morale ir teise, neatliko vertingai šį darbą. Todėl reikia šiandien šią dokumentaciją pataisyti.
Skaityti daugiau: ATGARSIAI
IŠ SVETUR
Kroatijos žmonių kovoje už laisvę įkalinimas buvo neišvengiamas nuo Habsburgu monarchijos laikų iki šių dienų demokratinės, nepriklausomos ir tarptautinio pripažinimo sulaukusios Kroatijos Respublikos įsteigimo. Prisiminkime didžiuosius Kroatijos kankinius Petar Zrinski ir Krsto Frankopan, kurie buvo įkalinti dėl politinių priežasčių 1670m. ir mirė kitais metais Viener Neustadte.
Laikotarpis nuo 1918 iki 1991m. gali būti skiriamas į keturias fazes: 1) Jugoslavijos karalystė (1918-1941m.); 2) Nepriklausoma Kroatijos Valstybė (NKV) (1941-1945m); 3) Jugoslavijos Federacinė Liaudies Respublika (JFLR), Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika (JSFR) (1945-1991) ir 4) Kroatijos Respublika. Kiekvienoje šių fazių politiniai kaliniai užėmė savitą vietą. Kad tai suprastume, apžvelkime tų laikų istorines aplinkybes.
1. JUGOSLAVIJOS KARALYSTĖ (1918-1941 m.)
Šiuo laikotarpiu Kroatija priklausė Jugoslavijos karalystei, kuri buvo sukurta, nepaisant jos sudėtyje buvusių tautų valios ir jų aukščiausių politinių institucijų sprendimų. Taigi prieš kroatų valią ir Kroatijos Parlamento sprendimą 1918m. gruodžio ld. Serbijos karaliaus deklaracija buvo suformuota bendra "Serbų, kroatų ir slovėnų valstybė", kurią sudarė "Slovėnų, kroatų ir serbų valstybė", Serbijos karalystė, taip pat Montenegro ir Vojvodina. 1929m. ši valstybė pavadinta Jugoslavijos karalyste. Taip buvo įteisinta politinės valdžios bei valdančiųjų organizacijų struktūra ir sunaikintas politinis tautų tapatumas, kuris anksčiau sudarė valstybės sistemos dalį. Kroatija prarado savo istorinį identitetą ir suverenitetą, kuriuo džiaugėsi keletą amžių. Jau penktą dieną po valstybių sujungimo Zagrebe, Jela-ic' aikštėje buvo nušauta 15 ir sužeista 20 žmonių, dalyvavusių demonstracijoje už respublikos atkūrimą ir prieš unitarizmą bei monarchiją.
Skaityti daugiau: TAMSŪS LAIKAI. KROATIJOS POLITINIAI KALINIAI 1918-1991 m.
ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI, SVARSTYMAI
Keli faktai biografijai ir apmąstymams
Pranas Veverskis
Pranas Veverskis. Nuuotrauka iš autoriaus asmeninio archyvo
Ilgą laiką nenorėjau daryti to, ką dabar rengiuosi daryti — būtent mėginti brūkštelėti keletą potėpių brolio Kazio Veverskio biografiniam portretui. To nenoro priežasčių buvo keletas. Visų pirma, man buvo drovu rašyti apie vieną savo šeimos narį, tuo tarsi nuskriaudžiant kitus brolius ir seseris, ir neišvengiamai atskleisti tokius faktus ir įvykius, kurie, mano manymu, turėtų likti tik šeimoje.
Lėmė dar ir tai, kad kai kuriuos faktus aš tegalėjau pagrįsti vien brolio žodiniais pasakojimais, kadangi asmeniškai nedalyvavau įvykiuose, vykusiuose toli nuo manęs. Tai laikotarpis, kai Kazys gyveno Vokietijoje, ir jo veikla Žemaitijoje kuriant Lietuvos Laisvės Armijos kovinius dalinius "Vanagai". Aš tada gyvenau šiapus fronto, sovietų pusėje, o jis — vokiečių užimtoje Lietuvos teritorijoje. Ir dar. Mūsų, Kazio ir mano, gyvenimas taip persipynęs, taip susijęs vienas su kitu, jog rašant apie vieną, būtina minėti ir antrą, šiuo atveju rašyti ir apie save, kas, man atrodo, gerokai nekuklu. Nelabai mane džiugina ir toji padėtis, kai, kurdamas brolio biografiją, aš būtinai atsidurčiau prielipo padėtyje — nereikšminga detalė, menkutė iliustracija, neryškus potėpis spalvotam brolio portretui. Tai žeidžia mano "honorą". Dar laukiau, kad šį darbą atliktų asmenys, artimai su broliu bendravę ir dirbę LLA eilėse.
Deja, jo biografiją rašė čekistai, savaip konstruodami turinį ir interpretuodami faktus, pateikdami juos iki fantastiškumo iškraipytus. Turiu galvoje įvairius straipsnius partinėje ir kitokioje spaudoje, parašytus tokių "meistrų", kaip draugas Guzevičius, ir įvairių žurnalistų a la drg. Vytautas Miniotas, Balys Baranauskas, čekistas M.Goliakevičius (ar tai tikroji jo pavardė?) ir keletas kitų. Tai, sakyčiau, brolio veiklos įvertinimas, ir niekur nuo to nedingsi. Kaip bebūtų keista, pirmasis brolį Kazį Lietuvoje "pagerbė" Vidaus kariuomenės Lietuvoje vadas gen. Vetrovas savo raportu Tarybų Sąjungos Vidaus reikalų komisarui apie Kazio Veverskio žuvimą, tuo pakeldamas žuvusįjį į neeilinio kovotojo lygmenį. Antrasis buvo čekistas, iššaukęs mane į savo kabinetą, padėti užpildyti anketoje apie Kazį kai kuriuos klausimus. Tai, girdi, reikalinga Kazio mirties bylos užbaigimui. Kapitonas buvo smagiai nusiteikęs (buvo dėl ko!) ir rašydamas draugiškai su manim lyg tai pakalbėjo, lyg tai pasamprotavo, lyg tai pagyrė Kazį, suniekindamas mane. Girdi, tu, Pranai, esi perdaug geros nuomonės apie save. Nedaryk iš savęs herojaus. Tu plauki vandenyje, bet tavo s...ė kyšo lauke. O štai Kazys plaukė vandeny, ir jo s...ė buvo panirusi. Tačiau ir tokius mes sugebame paimti. Gaila, kad jį nušovė -mums jis buvo reikalingesnis gyvas.
Skaityti daugiau: KAZYS VEVERSKIS-SENIS 1913-1944
Papasakojo Liudvikas Raudonis
Užrašė Zenonas Jaška
Esu Liudvikas Raudonis, gimęs 1921m. rugpjūčio 24d. Telšių apskr. Alsėdžių valsčiaus Jazdauskiškių kaime, 15 ha ūkininko šeimoje. Baigiau tik 3 pradinės mokyklos skyrius, susirgęs daugiau nebesimokiau. Šeimoje augo 6 vaikai Broliams vedus ir atsiskyrus, mes su jaunyle seserimi likome su tėvais 5 ha ūkyje. Nuo 14 metų ėmiau tarnauti pas ūkininkus, teko patirti nelengvą samdinio dalią.
Netraukė prisidėti prie bolševikų, nebenorėjau mokytis, tai ėmiau dirbti prie kelių taisymo. Dirbome tada, kai 1941m. birželio mėn. vyko pirmasis gyventojų vežimas - velėnavome įkalnėje šlaitus. Matėme, kaip ginkluoti milicininkai vežė žmones Sibiran. Pravažiavo Žemaičių Kalvarijos vaistininkas, abiejų kojų netekęs Lietuvos kariuomenės savanoris, mokytojas Brunza, pienininkas. Aš iš pradžių net nesupratau, kas čia dedasi, kol kiti nepaaiškino. Tada man kilo mintis, kad ateis toks laikas, kai aš už juos atkeršysiu. Įsižiebė neapykanta.
Ir kai kilo karas, pirmą dieną kartu su vyresniais vyrais nuvykau į Gegrėnus, kur tvėrėsi pasipriešinimo būrys. Nutarėme sugaudyti komunistus, apsiginti nuo kareivių. Ginklų, kad ir nedaug, būrys turėjo. Kai kurie šauliai buvo išsaugoję, kiti šiaip turėjo. Buvo kariškų ir medžioklinių šautuvų, trumpų ginklų — parabelių ir 7 kalibro. Iš ten parsivežėme pakankamai rusiškų šautuvų, granatų. Ir kai su tokiu Kazlausku ėjome areštuoti komunisto, žinojome, kad jis turi ginklų, o mes dar abu buvome beginkliai Visgi nuginklavome — atidavė pistoletą.
Skaityti daugiau: ŽEMAIČIŲ LEGIONO ŠTABAS. A.KUBILIAUS GRUPĖ IR MARKULIO TINKLAI
Alfonsas Vaišius ir Zenonas Jaška. Vorkuta, 1955m.
1944m. lapkričio 17d. prie Platelių nusileido penki A.Kubiliaus vadovaujami parašiutininkai Į Pocių sodybą juos atvedė Šarūnas Jazdauskas, Pocių giminaitis, dar prieš išvykdamas Vokietijon gavęs sodybos šeimininko sutikimą. Čia jie išsikasė štabo bunkerį, A.Kubilius ėmė burti visoje Žemaitijoje besikuriančius partizanų dalinius. Atrodo, pirmiausia Rietavo ir Žarėnų miškuose esančius. Dažnai atvykdavo į Skirpsčius atstovai, keliaudavo pats A.Kubilius, taip pat gal nuo 1944m. pabaigos štabo adjutantais tapę Henrikas Petkevičius ir Stepas Grybauskas, keliaudavę pavieniui ir kartu. Štabe nuolat būdavo iki 10-ies žmonių, kuriuos maitindavo, t.y. ruošdavo maistą, Pocių duktė Onutė Každailienė, vėliau ir pati paėmusi ginklą.
Maistą pirkdavo iš ūkininkų, vėliau H.Petkevičius pristatydavo iš klebonijų.
Štabas buvo palyginti saugus, nes kariuomenė nesiautė, partizanai nesiėmė aktyvių veiksmų. Drausmė ir konspiracija dėl nepatyrimo nebuvo ideali — būdavo ir išgeriama, vėliau ir radiogramos perduodamos iš pačios sodybos.
Buvo spausdinami atsišaukimai, žinios jiems būdavo gaunamos iš užsienio radijo stočių laidų. Kartu buvo kuriamos ir moksleiviškos pogrindinės organizacijos. Viena iš jų buvo Plungės mieste. Būta ir kitur, kaip mini man savo laiške Vytautas Voroneckas, gyvenantis Gargžduose.
Skaityti daugiau: Z.JAŠKOS PASTABOS APIE LLA ŽEMAIČIŲ LEGIONO ŠTABO (KUBILIAUS GRUPĖ) VEIKLĄ
LITERATŪRINIS PUSLAPIS
//Tęsinys. Pradžia Nr. 14./
Parengė Rimantas Zyzas
Savisaugos bataliono kario Juozo laiškas namiškiams
Rytai, 1943m. lapkričio 22d.
Mylimas, broliuk Kaziuk, ir visi brangūs namiškiai!
Nuoširdžiai dėkoju už laišką ir naujienas ir sveikinu. Labai malonu, kad parašai daug naujienų. Tai esu išsiilgęs aš Jūsų visų, kad nežinau, kaip pasakyti. Aš esu sveikas ir linksmas, gyvenu gerai. Tik labai daug darbo. Ir didelės kautynės. Dabar esu paskirtas prieštankinėje baterijoje, tai dar daugiau darbo, o gyvybei tai dar didesnis pavojus. Su Jonu labai retai susirašinėjam, per 2 mėnesius tik vieną laišką iš jo gavau, o tai kelis parašiau. Rašo, kad daug turi darbo ir truputį sirgo. Dabar yra sveikas, tai daug naujienų neturiu ką rašyti.
Taip gyvenu gerai. Dabar esam priskirti prie vermachto, jau nebe policijai priklausom. Labai gražioj vietoj gyvenu mieste, tik orai tai labai blogi, šąla, atleidžia ir sniego buvo prisnigę, dabar vėl nuleido. Tai naktį pasninga truputį, dieną vėl nuleidžia, tai purvo iki kelių. Tai taip leidžiam diena po dienos. Dabar turim apsupę vieną armiją rusų, jau baigiam sunaikinti. Tai daug mūsų naudai bus, labai smarkiai vokiečiai puola rusus. Didelių nuostolių rusai turi. Atostogų tai nežinau kada parvyksiu. Gal jūs sukombinuosit kaip nors, prisiųskit telegramą, kad tėvelis ar mamytė silpna, tai gal greičiau gausiu. Jeigu siųsit, tai siųskit tokiu antrašu: Feldpostnumer 12951 "A", "Vadui",-tai toks antrašas telegramos. Tai daugiau nieko neturiu ką rašyti, nes labai vėlus vakaras, noriu miego, jau 12 valanda. Tai siunčiu visiems girsudiečiams /?/, draugams ir panoms daug labų dienų ir Mockūnui. O Jums visiems, brangūs namiškiai, ir Tu, mylimas broliuk Kaziuk, likit sveiki manęs aplankyti, ir aš lieku sveikas, laukdamas greito pasimatymo ar atsakymo iš Jūsų.
Tavo mylimas brolis Juozas
Skaityti daugiau: SAVISAUGOS BATALIONŲ KARIŲ LAIŠKAI
Algis Kašėta. Sources of anti-Soviet armed resistance in Dzukija 11 Lithuanian Freedom Army (Lietuvos Laisves Armija; LLA)
There were no favorable conditions for LLA activities in Dzūkija. A big part of Dainava was occupied by Poland in 1920-1939, so there were not enough military intelligentsia. This part of Lithuania was too far from biggest towns and underground centers. More significant traces of LLA activities can be found in Merkine region and some regions of Lazdijai (Seinai to 1945) district.
LLA organization structures in Dzūkija were destroyed in summer of 1944, when almost all its leaders retreated West with Germans.
Red Army occupied the whole Dzūkija in July, 1944. Former LLA members joined the partizans' units. They did not care how they were called. Some units were led by former LLA members.
Skaityti daugiau: SUMMARIES
LKA Nr.12 pastebėtos klaidos:
7 psl. (parašas po nuotrauka) Jonas Čeponis-Tauragis.
64 psl Tauragis-Jonas Čeponis. Turi būti: Juozas Čeponis.
9 psl. Patikslinta kautynių Virtukų miške data: 1945 07 19.
265 psl. Nuotraukoje trečias iš dešinės, priekyje Vytautas Puišys, žuvęs 1951 06 10. Turi būti Jonas Vilčinskas-Algirdas, žuvęs 1953 06.
141 psl. Eigulys Šimbaras. Turi būti Šimboras. Per žeminės užpuolimą, Globių miške 1950 12 12 partizanai nušovė Šimborą, Jurbarko VSM skyriaus viršininką Julių Tuminską ir vilkšunį. Iš partizanų žuvo Marija ir Antanas Šimkai ir Antanas Undraitis-Paganinis, o Fabijonas Norkus-Daukantas išbėgo. Palaikai buvo numesti Jurbarko VRS kieme. Užkasimo vieta nežinoma. Partizanų žuvimo vietoje 1990 12 01 pastatytas kryžius.
144 psl. Kukanauskas-Žaibas, Dikas. Turi būti Izidorius Kukanauskas-Perkū-nas, kilimo iš Naujininkų km.
146 psl. Juozas Kisielius-Gerviukas. Turi būti Juozas Kisielius-Geniukas.
Skaityti daugiau: PO TO, KAI RAŠĖME
A
Abukauskas 76
Adrijos salos 246
Adutiškis 142
Afanasjevas 78,133,139,153
Afrika 228
Akmenė 153,166
Alanta 82
Albertavičius 129, 130
Aleksandrinas 128
Alminas 287
Alovės valsč. 9, 11
Alsėdžiai 274, 275, 277, 278, 283, 286, 287, 289, 291, 294, 295, 297, 299
Alytaus apskr. 6, 7, 8, 9,10,11, 62, 68, 78,150,174,175, 302, 321,322
Ambraškaitė A. 111
Ambrazevičius I. 110
Skaityti daugiau: PAVARDŽIŲ IR VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ
